5290d034-60cd-4226-b3c4-3af0852eeff3 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-258-327/2017 Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Algirdo Jaliniausko, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Å virino, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. K. skundÄ dėl Marijam­po­lės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A.

K. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 20167 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lyg­tinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. K. nuteistas 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atė­mimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimi, 5 dalimi 2 punktu 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė baus­mė – 11 metų laisvės atėmimo.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi subendrintos 2010 m. birželio 29 d. ir 2010 m. birželio 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 16 d., pabaiga – 2021 m. kovo 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo ir 14 dienų (skaičiuojant komisijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ ).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarė netaikyti A.

K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo. Teismas konstatavo, jog įvertinus aplinkybių visumÄ , Å¡iuo metu dar nėra pa­grin­do manyti, kad nuteistasis lygintai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenu­si­kals.Nuteistasis A. K. skunde praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti palankesnį nuteistajam įstatymÄ . Skunde nurodo, kad BVK 8 straipsnio 1 dalies ir BVK 157 straipsnio yra kolizijos atvejis, kuris turi bÅ«ti sprendžiamas taikant vėlesnį įstatymÄ arba numatant Å¡velnesnę nuteistojo tei­si­nę padėtį.

Skunde pažymėta, jog 13 metų nuteistasis nedarė nusikalstamų veikų, o dirbo, sukÅ«rė Å¡eimÄ . A. K. teigimu, įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau bÅ«tų pa­si­taisęs, todėl teismui turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas nuteistojo įsipareigojimas doru elgesiu ir stro­piu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Nurodo, kad neturi galiojančių nuobaudų, 8 kartus ska­tintas, perkeltas į lengvÄ jÄ grupę, pataisos namuose dirba suvirintoju, išėjęs į laisvę turės gy­venamÄ jÄ vietÄ , jam gali bÅ«ti paskirta elektroninio stebėjimo įranga, dėl intensyvios prie­Å¾iÅ«ros A.

K. neprieÅ¡tarauja. Nuteistojo teigimu, bausmės laikas nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kokiÄ dalį paskirtos bausmės asmuo turi atlikti, numato BVK. Skunde pažymėta, jog net ir taikant lyg­tinį paleidimÄ yra taikomos valstybės prievartos priemonės, kurios padeda užtikrinti bausmės tikslus. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ko­mi­sijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip impe­ra­tyvų įpareigojimÄ jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numa­ty­tÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija ap­svarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nu­tarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klau­simÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados ati­­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra at­li­kęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nu­teistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, kaip minėta, lygtinio pa­lei­di­mo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus pakar­totinį nuteistojo nu­sikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad A. K. pri­klauso vidutinės rizikos grupei (71 balai). Nuteistojo rizika pakartotinai nu­sikalsti padidėjo nuo 45 iki 71 balo. Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant lygtinį paleidimÄ bÅ«­tina nustatyti nekeliančiÄ jokių abe­jonių ir akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant nusi­kalstamo elgesio rizikÄ .Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laikÄ už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka baustas 14 kartų, 8 kartus paskatintas.

Ir nors nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, ko­legija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, sie­kiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. K. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina.

Bausmės atlikimo metu užfiksuoti du nar­ko­tikų vartojimo atvejai, nusikaltimus darė paveiktas alkoholio, du kartus baustas administracine tvarka dėl alkoholio vartojimo, tačiau nuteistasis mano, kad alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jo nusikalstamumui. Pažymėtina, jog byloje yra duomenų, kad A. K. pavartojus al­ko­ho­lio, pasireiÅ¡kia smurtinis elgesys, pats nuteistasis pripažįsta, kad bÅ«damas neblaivus nesugeba savęs kontroliuoti, greitai supyksta, dažnai vartoja fizinį smurtÄ . IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pa­teiktų duomenų matyti, jog nuteistasis gana impulsyvus, konfliktų metu linkęs naudoti smurtÄ .

Pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu A. K. už grubų elgesį bei fizinio smurto nau­dojimÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti Å¡ie nuteistojo A. K. rizikos veiksniai: anks­tesni nusikalstami veiksniai (teistas 6 kartus, vyrauja smurtiniai nusikaltimai), mÄ stymas ir elge­sys (agresyvus elgesys, dažnai parandama savitvarda), galimybė įsidarbinti (menka darbinė pa­tir­tis), psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas. Toks nuteistojo elgesys Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti aki­vaiz­džios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Todėl Å¡velninti laisvės atėmimo bausmės sÄ lygas taikant lygtinį paleidimÄ jau Å¡iuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. AukÅ¡tesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebau­džiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ Ä¯statymui.Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nevertino atskirų BVK normų kolizijos. Ape­lia­cinės instancijos teismas pažymi, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius san­ty­kius reguliuoja viena kitai prieÅ¡taraujančios teisės normos.

Å iuo atveju apygardos teismas neįžvel­gia kolizijos, todėl toks nuteistojo argumentas atmestinas.Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nutarimo tei­sė­tumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis iÅ¡samiai argumentuota, todėl apygardos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo nutartyje padarytoms iÅ¡vadoms, nu­tar­ties motyvų nekartoja. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nu­teis­tajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ nepadaryta.

Konstatuojama, kad tiek Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam A. K., tiek apylinkės teismo nutartis atmesti nuteistojo skundÄ yra teisėti, pagrįsti, juos naikinti pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. K. skundÄ atmesti ir Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Algirdas Jaliniauskas              Viktoras Preikšas              Rimas Švirinas