528fa7fc-592b-4e12-9dc3-46dd0a3f4adc · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-25-569/2016Teismo procesinis Nr. 2-36-3-01078-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.21(S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovo BUAB ,,Euro Transport‘‘ atstovui N. S.,atsakovei J.

R., jos atstovei advokatei R. K.,atsakovės N. Å . atstovui advokatui D. N., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Euro Transport“ apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-534-476/2015pagal ieÅ¡kovo BUAB ,,Euro Transport“ ieÅ¡kinį atsakovams S. Å ., N. Å . ir J. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Ž. M..           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė 1.IeÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. Å ., N. Å . ir J.

R. 40 241,43 Lt už bankrutuojančiai UAB „Euro Transport“ padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB ,,Euro Transport“. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ paaiÅ¡kėjo, jog UAB „Euro Transport“ yra nemoki nuo 2011 m. Nepaisant UAB „Euro Transport“ susidariusios finansinės situacijos, atsakovai – UAB „Euro Transport“ direktorius S. Å ., akcininkės J. R. ir N. Å . į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip ir nesikreipė, tokiu savo neveikimu didino įsiskolinimÄ VSDFV, Valstybinei mokesčių inspekcijai.

UAB „Euro Transport“ nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma iÅ¡augo iki 40241,43 Lt, Å¡i suma laikytina žala padaryta įmonei ir turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovų.2. Atsakovė J. R. prašė ieÅ¡kinio jos atžvilgiu netenkinti. Nurodė, kad nuo 2009-11-18 iki 2010-04-06 ji buvo ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Kai pradėjo lauktis kÅ«dikio, ji nusprendė pakeisti įmonės vadovÄ , (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas Ž. M.. Tuo metu įmonės veikla nebuvo nuostolinga.

Vėliau ji priėmė sprendimÄ ir dalį akcijų – 20 procentų pardavė N. Å .. 2011 m. pabaigoje įmonės (duomenys neskelbtini) paskirtas S. Å .. Ji buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose ir įmonės veikloje nedalyvavo. Už 2012 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius ji iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo įsiskolinimus Sodrai. Atsakovė teigė, kad buvo imtasi priemonių įmonės veiklÄ atgaivinti. Jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų ji neatliko, įmonei žalos nepadarė.3.

Atsakovė N. Å . prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ji bendrovės veikloje nedalyvavo, tik nusipirko 20 procentų akcijų. Niekas jai neteikė jokios informacijos apie bendrovės finansinę padėtį.4. Trečiasis asmuo Ž. M. paaiÅ¡kino, kad iki 2011 m. lapkričio mėn. jis dirbo UAB „Euro Transport“ (duomenys neskelbtini). Kartu su juo dirbo S. Å .. Jis turėjo iÅ¡vykti dirbti į OlandijÄ , todėl bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas S. Å .. Bendrovės finansinė padėtis buvo gera, verslas vyko sėkmingai.

Kai grįžo į LietuvÄ , sužinojo, kad bendrovė bankrutuoja. Teigė, kad bendrovė į tokiÄ padėtį pateko dėl neatsakingo S. Å . elgesio, todėl jis turi už tai atsakyti. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė 5. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovei N. Å . 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovei J. R. 302,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.6. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad apie veiklos rezultatus ir įsiskolinimÄ (duomenys neskelbtini) J.

R. žinojo ir stengėsi imtis veiksmų, kad nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla jau 2012 m. rugsėjo mėnesį. Teismas sprendė, kad J. R. neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, o 2013-01-29 susitarimas su KB „Raseinių prekyba” patvirtina apie ketinimus tęsti įmonės veiklÄ ir laipsniÅ¡kÄ Ä¯siskolinimų likvidavimÄ . Teismas sprendė, kad N. Å . bendrovės finansine padėtimi nesirÅ«pino, tam įtakos turėjo mažas akcijų kiekis. Teismo vertinimu, jokie N. Å . veiksmai nebuvo nukreipti siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais, ji neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, kurie nulėmė bendrovės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie nulėmė bendrovės nemokumÄ , ar jai naudos gavimÄ iÅ¡ bendrovės. Teismas sprendė, kad yra grindas manyti, jog bankroto administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų balanse minimam turtui perimti.

Vertino, kad byloje neįrodytas pačios žalos dydis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Euro transport“ praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:           7.1.

Nepagrįstai teismas nesvarstė J. R. atsakomybės klausimo, vien dėl to, kad ji 2010-07-30 – 2013-06-08 laikotarpiu buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, ypač, kai atsakovei priklausė 80 proc. įmonės akcijų. Neteisinga teismo iÅ¡vada, kad atsakovė J. R. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įmonei nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes atsakovė tik kreipėsi į didžiausiÄ kreditorių – VSDFV Å ilalės skyrių, o daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. 7.2. Teismas neteisingai konstatavo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) J.

R. ir N. Å . atsakomybė dėl žalos padarytos kreditoriams dėl savalaikio kreipimosi į teismÄ Â su praÅ¡ymu iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ kilti negali vien todėl, kad direktoriaus atsakomybė yra didesnė nei akcininkų. Vien atsakovės N. Å . turimų akcijų kiekis negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant apie jos atsakomybę dėl žalos padarytos kreditoriams. Apelianto nuomone, nepaisant turimo akcijų kiekio, atsakovė N. Å . taip pat turėjo paisyti pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 7.3.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad bankroto administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų balanse nurodytam turtui perimti. Bankroto administratorius buvo teismui pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, kad nuomos sutarties nutraukimo laikotarpiu patalpose jokių įmonei priklausančių prekių nebuvo. Teismas Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino ir apie neva patalpose buvusį įmonei priklausantį turtÄ sprendė vien iÅ¡ buvusių įmonės akcininkės ir trečiojo asmens liudijimų. 7.

4. Sprendime visiÅ¡kai nenagrinėtas atsakovo S. Å . atsakomybės klausimas. 7.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodytas kreditoriams padarytos žalos dydis.8. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė N. Å . praÅ¡o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nurodė, kad bendrovė 2012 m. pabaigoje turėjo turto už 41285 Lt, o praÅ¡omos priteisti žalos dydis – 40241,43 Lt, tokiu bÅ«du turto vertė, nurodyta dokumentuose, visiÅ¡kai dengė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalÄ . (duomenys neskelbtini) Ž.

M. ir J. R. privalėjo perduoti administratoriui bendrovei priklausantį turtÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriais. Tačiau minėti asmenys paliko turtÄ nuomojamose patalpose. Paskutinis faktinis (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo Ž. M., o atsakovė N. Å . nėra atsakinga už tai, kad bankroto administratoriui turtas nebuvo perduotas, todėl jai negali kilti civilinė atsakomybė už kitų asmenų atliktus netinkamus veiksmus. Atsakovė N. Å . pagal turimÄ akcijų kiekį neturėjo teisės priimti jokio sprendimo bendrovėje.

Ž. M. ir S. Š. nebuvo atsakovei pateikę informacijos, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl ji nežinojo, kad bendrovėje yra kilusi dėl neatsiskaitymo su kreditoriais.

9. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė J. R. praÅ¡o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad ji nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įmonei nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) S. Å . atsakovę tikindavo, kad darbas vyksta sklandžiai, kad mokami mokesčiai. Tik kai S. Å . negrįžo po atostogų ir sulaukė iÅ¡ Sodros darbuotojo skambučio, sunerimo, kad įmonės reikalai nėra geri.

Siekiant iÅ¡saugoti įmonę, atsakovė kreipėsi į SodrÄ , savo lėšomis dengė keletÄ Ä¯siskolinimų, tarėsi su kita akcininke dėl naujo vadovo paskyrimo. Apeliantas pateikta 2015-06-25 KB „Raseinių prekyba“ pažyma patvirtino, kad jis nesiėmė jokių veiksmų turto buvimo vietai, vertei nustatyti ir turtÄ apsaugoti. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų ir neįrodė jokių konkrečių nesÄ Å¾iningų, neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo ir dalyvių (savininkų) civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo 11. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , siekiant nustatyti įmonės vadovo ar akcininkų civilinę atsakomybę, svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jie turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kada konkrečiai Å¡i pareiga jiems atsirado, t.y. momentas, kada atsakovai suprato ar turėjo suprasti, kad įmonės finansinė situacija yra sunki (įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais).

IÅ¡ byloje esančios nutarties matyti (I t. b.l. 7,8), kad bankroto byla UAB Euro Transport‘‘ buvo iÅ¡kelta 2013m. balandžio 17d. Tačiau bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentas gali nesutapti su momentu, kad įmonė realiai tapo nemoki. Nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ paprastai įmonės balanso duomenys yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo bÅ«senos, kaip ji apibrėžiama Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje.

Todėl, kad įvertinti įmonės mokumÄ , bÅ«tina nustatyti, kada įmonės pradelstų įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balanso įraÅ¡yto turto vertės, taip pat - kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir pan.12. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog jis negali pateikti teismui duomenų apie pradelstus ieÅ¡kovo įmonės įsipareigojimus, nes jam nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai. IÅ¡ UAB ,,Euro Transport‘‘ 2010 metų balanso matyti (II t. b.l. 166), kad 2010 metais įmonė turėjo turto už 47 543 litų, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 153 788 litų.

Nors 2010 metais per vienerius metu mokėtinos sumos virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, tačiau, kaip jau buvo minėta, nesant duomenų apie pradelstus mokėjimus, negalima konstatuoti, kad 2010 metais įmonė buvo nemoki. IÅ¡ 2011 metų balanso matyti (II t. b.l. 165), kad įmonė turėjo turto už 43 036 litų, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 212 846 litų. IÅ¡ sudaryto balanso matyti, kad 2010 metų balanse nurodyta 153 788 litų suma, kuri buvo įtraukta prie sumų, mokėtinų per vienerius metus, 2011 metų balanse yra nurodyta prie mokėtinų sumų po vienerių metų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

Vertinant tokį balansÄ bÅ«tų galima teigti, kad 2011 metais 153 788 litų sumos mokėjimo terminas nebuvo pradelstas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų, kad 153 788 litų mokėtinai sumai mokėjimo terminas buvo pratęstas. Nesant tokių įrodymų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ 2010 metų perkelta per vienerius metus mokėtina suma 153 788 litų nepagrįstai 2011 metų balanse buvo atvaizduota prie sumų, mokėtinų po vienerių metus ir ilgalaikių įsipareigojimų.

IeÅ¡kovo atstovas negalėjo pateikti įrodymų apie pradelstus mokėjimus, tačiau įvertinus įmonės 2010 metų ir 2011 metų balansÄ dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad 2011 metais įmonės pradelsti įsipareigojimai mažiausiai sudarė 153 788 litų, o turto įmonė turėjo tik už 43 036 litų. Tokia įmonės situacija rodo, kad įmonė nemoki buvo jau 2011 metų pabaigoje. Nors įmonės 2012 metų balanse atvaizduota, jog per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 52 690 litų, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra 208 999 litų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai vėlgi nepateikė įbylÄ jokių įrodymų, kad įmonės skolos buvo atidėtos ar jų terminai pratęsti.

Ä®vertinus įmonės pelno ir nuostolių atskaitas bei balansus matyti, kad nuo 2010 metų įmonės nuostoliai tik augo (II t. b.l. 164,167).  13. IÅ¡vadÄ dėl įmonės nemokumo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. E. nurodė (2014-04-10 garso įraÅ¡as), kad jau 2010 metų lapkričio mėnesį įmonė turėjo sunkumų sumokant mokesčius Sodrai, dėl ko 2011 metų vasario mėnesį įmonė buvo įpareigota pateikti dokumentus patikrinimui.

Liudytojos teigimu, visus 2011 metus mokesčių mokėjimas strigo, todėl 2011 metais mokesčių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas antstoliui, 2011-08-11 įmonė skolÄ sumokėjo už ankstesnius laikotarpius, o 2012 metų vasario mėnesį įmonės skolos susidariusį įsiskolinimÄ Sodra perdavė iÅ¡ieÅ¡koti antstoliui. Liudytojos V. E. teigimu, antstolis tuo metu areÅ¡tuotino turto nerado. IÅ¡ Sodros pateiktos lentelės matyti (I t. b.l. 93-95), kad nuo 2011 metų lapkričio mėnesio mokesčiai Sodrai iÅ¡ viso nebebuvo mokami.

Liudytoja O. B., dirbusi ieÅ¡kovo įmonėje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad įmonė buvo nebemokėjo mokesčių Sodrai nuo 2012 metų kovo mėnesio (2015-07-21 garso įraÅ¡as).14. Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo įmonė nuo 2011 metų pabaigos buvo nemoki, todėl jau 2011 metų pabaigoje atsakingiems asmenims atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,Euro Transport‘‘.  Dėl juridinio asmens vadovo S. Å . ir (duomenys neskelbtini) J.

R. civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditoriaus, interesus ir siekti jų pusiausvyros.

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas S. Å . ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2011-11-25 (I t. b.l. 10,11) iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, kai iÅ¡vyko į užsienį. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, jam jau pradėjus vadovauti įmonei ji buvo nemoki (2011 metų pabaiga), todėl jau 2011 metų pabaigoje atsakovui S. Å ., kaip įmonės (duomenys neskelbtini), atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė.

17. LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja įmonės vadovÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).18.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas). Tačiau esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiÅ«ros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiÅ«ros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiÅ«ra.

Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taikymo atveju Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ .19.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė J. R. buvo įmonės (duomenys neskelbtini) nuo 2009-11-05 iki 2010-03-29. Nuo 2010-04-06 iki 2011-11-16 (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo Ž. M., nuo 2011-11-25 – atsakovas S. Å . (I t. b.l. 10,11). Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 2010-04-06 iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio faktiÅ¡kai bÅ«tų ėjusi įmonės vadovo pareigas, iÅ¡ byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jai buvo žinoma įmonės sunki finansinė padėtis.

Pati atsakovė pripažino, kad ji domėjosi įmonės veikla. Atsakovė teigia, kad, paskyrus įmonės vadovu S. Å ., ji kas mėnesį jo klausdavo, ar įmonė moka mokesčius. Dar iki S. Å . vadovavimo bendrovei įmonė turėjo sunkumų sumokant mokesčius Sodrai. Kaip jau buvo minėta, liudytoja V. E. nurodė, kad jau 2010 metų lapkričio mėnesį įmonė turėjo sunkumų sumokant mokesčius Sodrai, dėl ko 2011 metų vasario mėnesį įmonė buvo įpareigota pateikti dokumentus patikrinimui, visus 2011 metus mokesčių mokėjimas strigo, todėl 2011 metais mokesčių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas antstoliui, 2011-08-11 įmonė skolÄ sumokėjo už ankstesnius laikotarpius.

Pažymėtina, kad Å¡iuo laikotarpiu įmonei (duomenys neskelbtini) Ž. M., su kuriuo atsakovė yra susijusi artimais ryÅ¡iais ir kartu gyveno (Ž. M. yra jos vaikų tėvas). Todėl įvertinus, kad atsakovė domėjosi įmonės veikla, buvo susijusi artimais ryÅ¡iais su įmonės (duomenys neskelbtini) Ž. M., labiau tikėtina, kad atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma apie nereguliarų įmonės mokesčių mokėjimÄ Sodrai jau 2011 metais. 2012 metais rugpjūčio mėnesį atsakovui S. Å . palikus įmonę ir iÅ¡vykus į užsienį, atsakovė J.

R. faktiÅ¡kai vadovavo įmonei. Ji kreipėsi į SodrÄ dėl mokesčių skolos atidėjimo (I t. b.l. 89), dalį skolos dengė. Atsakovė veikė kaip faktinis vadovas. Nors atsakovė nurodė, kad bandė gelbėti įmonę, tačiau žinodama, kad įmonė nebepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Aplinkybė, jog atsakovė siekė toliau vykdyti nuostolingÄ veiklÄ , nepaÅ¡alina jos atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.           20.

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui ir akcininkui kyla atsakomybė. Tačiau taikant civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jos sÄ lygų visetÄ . Tiek vadovo, tiek dalyvio civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl abiem atvejais turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys.

Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Å i pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalÄ , pažeisdamas pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigÄ jÄ atlyginti.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu nustatoma, kad pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu jų atsakomybė subsidiari (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), t. y.

įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sÄ lygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti.21. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi.

Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymo ieÅ¡kovo įmonės skolos iÅ¡augo iki 11654,72 eurų.

IÅ¡ įmonės 2011 ir 2012 metų įmonės balansų matyti, kad įmonės skolos nuo 2011 metų pabaigos augo. Å ias iÅ¡vadas patvirtina ir byloje esanti Sodros pažyma (I t. b.l. 93-95), kurioje nurodyta, kad vien Sodrai skola nuo 2011 metų lapkričio mėnesio iki 2013-07-15 iÅ¡augo iki 42058,78 litų. IÅ¡ 2013m. rugpjūčio 12d. Å iaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas, įskaitant ir VMI atsiradusiÄ skolÄ , patvirtino kreditorinius reikalavimus 40241,43 Lt sumai, kas sudaro 11654,72 eurų sumÄ .

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi, jog atsakovai S. Å . ir J. R. turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2011 metų pabaigoje, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai padarė ieÅ¡kovo įmonei žalÄ 11654,72 eurų sumai, kuri Å¡iuo atveju sutampa su kreditorinių reikalavimų patvirtinta suma, tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡ atsakovų S. Å . ir J. R. solidariai ieÅ¡kovui priteistinas 11654,72 eurų žalos atlyginimas. Dėl (duomenys neskelbtini) N. Å . civilinės atsakomybės už pareigos į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo 22.

Įmonių bankroto įstatyme yra apibrėžiama, kokie dalyviai laikytini įmonės savininkais šio įstatymo taikymo tikslais: savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Todėl pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) N. Å . turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

23. Iš bylos duomenų matyti (I t. b.l. b.l. 14), kad 20 procentų įmonės akcijų atsakovė N. Š. įsigijo iš atsakovės J. R. 2011m. rugpjūčio 22d. Akcijas ji įsigijo todėl, kad to prašė jos sūnus atsakovas S. Š.. Iš atsakovų N. Š. ir J. R. paaiškinimų matyti, kad atsakovė N. Š. įmonės veikla niekada nesidomėjo ir jos veikloje pati nedalyvavo. Byloje nepaneigti duomenys, jog akcijas ji įsigijo formaliai, jų perleidimas buvo susijęs su atsakovo S. Š. paskyrimu eiti direktoriaus pareigas.

IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė N. Å . domėjosi įmonės veikla, faktiÅ¡kai jai vadovavo ar žinojo apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, kad jos priimti sprendimai faktiÅ¡kai bÅ«tų įtakoję įmonės veiklÄ . IeÅ¡kovo nurodomas argumentas, kad atsakovė privalėjo domėtis įmonės finansine padėtimi, nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė dalyvavo priimat sprendimÄ skirti S. Å . įmonės vadovu, tačiau iÅ¡ proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų matyti, kad S. Å . vadovu iÅ¡ esmės buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) J.

R. sprendimu, kuri ryšium su jo paskyrimu buvo nusprendusi parduoti S. Š. dalį akcijų, sudarant sutartį su N. Š.. Nenustačius atsakovės N. Š. veiksmuose neteisėtų veiksmų, jos civilinė atsakomybė dėl atsiradusios įmonei žalos negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsakovės N. Š. atžvilgiu atmetė.  24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl atsakovų S. Š. ir J.

R. civilinės atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas jų atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys jų atžvilgiu tenkintinas (CPK 330str.). Likusioje dalyje atsakovės N. Å . atžvilgiu sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 25. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstytinos. CPK 93 str. 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovų S. Å . ir J. R. atžvilgiu patenkinus ieÅ¡kinį, jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nepriteistinos. Atsakovė N. Å . pirmojoje instancijoje patyrė 1158,48 Eur (4000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme ir 579,24 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovo BUAB ,,Euro Transport“ atsakovei N. Š. priteistina 1737,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš BUAB ,,Euro Transport“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.26. Byloje turėjo būti sumokėtas 350,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas kaip bankrutavausi įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iš atsakovų S. Š. ir J.

R. priteistina po 175,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kinį atsakovų S. Å . ir J. R. atžvilgiu tenkinus, o likusiÄ sprendimo dalį atsakovės N. Å . atžvilgiu palikus nepakeistÄ , atsakovei J.

R. bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė N. Å . įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nepateikė.28. Kadangi ieÅ¡kovas kaip bankrutavausi įmonė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl iÅ¡ atsakovų S. Å . ir J. R. priteistina po 175,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis).29. Apeliacinės instancijos teismas byloje patyrė 15,00 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ , todėl iÅ¡ atsakovų S. Å . ir J.

R. priteistina po 7,50 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimo dalį atsakovų S. Å . ir J. R. atžvilgiu panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovų S. Å . ir J. R. atžvilgiu tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui BUAB ,,Euro Transport‘‘, į/k 302459090, iÅ¡ atsakovų S. Å ., a/k (duomenys neskelbtini) ir J.

R., a/k (duomenys neskelbtini) solidariai 11654,72 eurų žalos atlyginimo. Sprendimo dalį atsakovės N. Å . atžvilgiu palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Euro Transport“, į. k. 302459090, priteisti atsakovei N. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) 1737,72 Eur (tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus 72 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, apmokant jas iÅ¡ bankrutavusios UAB ,,Euro Transport“ administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų.Priteisti iÅ¡ atsakovų S. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 175,00 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimÄ ir po 7,50 Eur (septynis eurus 50 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė