528cc513-cffe-4cef-8a52-e54778cb7eaa · Panevėžio apygardos teismas

                                                                              Civilinė byla Nr. 2A – 656 – 198 / 2011                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01474-2011-3                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                 73.2.6.1; 121.15; 121.21                                                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,kolegijos teisėjų:

Laimutės Sankauskaitės, Birutės Jonaitienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai GirdziuÅ¡ienei,dalyvaujant atsakovės V. G. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2378-828/2011 pagal ieÅ¡kovo draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

G. dėl dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4 512,48 Lt iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo metu padidėjo draudimo rizika – pasikeitus transporto priemonės savininkui, transporto priemonę ėmė vairuoti asmuo, neturintis trejų metų vairavimo stažo – ir apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, dėl ko draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovė, perėmusi draudėjo teises ir pareigas, nevykdė dviejų draudimo sutartyje nustatytų pareigų: praneÅ¡ti draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , praneÅ¡ti draudikui, kad transporto priemonę ėmė vairuoti asmuo, neturintis trejų metų vairavimo stažo. Å ios aplinkybės pagal sutartį laikomos draudimo rizikos padidėjimu., apie jas draudikui atsakovė nepranešė, todėl draudikas įgijo teisę reikalauti iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės V.

G. 3 609,98 Lt iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nustatė, kad 2008-03-20 Panevėžyje, Vilniaus g., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su automobiliu Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ â€“ 9 024,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Transporto priemonės Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta 2007-05-11 V.

Ž. sudaryta sutartimi Nr. 11/ 0224042 su ADB „Reso Europa“, kurios teises ir pareigas perėmė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikianti per filialÄ (draudimo polisas 11/ 0224042). 2007-11-13 transporto priemonę Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko V. G..Nurodė, jog tarp Å¡alių sudarytos sutarties 3.2.3. p. nustatyta, kad draudėjas įsipareigoja pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį.

Naujasis savininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis. Savininko pasikeitimas laikomas rizikos padidėjimu, apie kurį privaloma praneÅ¡ti draudikui. Jei apie rizikos padidėjimÄ nepraneÅ¡ama, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos.

Å ios sutarties 7.4. punkte taip pat nurodyta, kad draudėjas įsipareigoja, kad transporto priemonę, nurodytÄ draudimo sutartyje, valdys tik asmenys, turintys didesnį nei 3 metų vairavimo staÅ¾Ä . IeÅ¡kovas, sudaręs draudimo sutartį, pagrįstai to tikėjosi, kadangi Å¡iuo atveju dėl pasikeitusios draudimo rizikos draudimo įmoka bÅ«tų padidėjusi 172,50 procentų (draudimo įmoka už draudimo apsaugÄ bÅ«tų buvusi 534 Lt). Draudėja V. Ž. naujajai savininkei atsakovei perdavė dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, atsakovei atiteko draudėjos teisės ir pareigos pagal sutartį.

Atsakovė neįvykdė sutartyje ir įstatyme nurodytų pareigų ir nepranešė draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , savo duomenų, aplinkybes, jog transporto priemonę valdys trejų metų vairavimo stažo neturintis asmuo, t. y. yra apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . LR Vyriausybės nustatytų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių“ (V.Ž. 2004.06.29, Nr. 100-3718 su vėlesniais pakeitimais) 62.2. punktas nurodo, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog šis pažeidimas nėra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, niekaip neįtakojo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydžio. Teismas pripažino, kad eismo įvykio tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl nedidelės asmens, vairavusio transporto priemonę, vairavimo patirties, o tai, kaip minėta, yra aplinkybė, nurodyta šalių sutartyje, kaip turinti esminės reikšmės draudimo rizikos padidėjimui, draudimo įmokos dydžio nustatymui.

Teismo nuomone, sprendžiant dėl konkretaus draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti iÅ¡mokos dalies dydžio, reikÅ¡minga aplinkybė yra ir atsakovės turtinė padėtis. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, Lietuvoje negauna jokių pajamų, yra jauno amžiaus. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, siekdamas Å¡alių interesų pusiausvyros, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Å¡iuo konkrečiu atveju privalo atlyginti ieÅ¡kovui 40 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos, t. y. 3 609,98 Lt.

Apeliaciniu skundu V. G. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimÄ , perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai privalomojo draudimo sutartį įvardijo kaip fiduciarinę, todėl pažeidė CPK 4 straipsnį ir tai turėjo tiesioginės įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Teismas, padaręs neteisingas iÅ¡vadas apie Å¡ios sutarties fiduciarumÄ , be jokio teisinio pagrindo prioritetÄ suteikė bendradarbiavimo ir kooperacijos principams ir toliau bylÄ sprendė jau formaliai, neįsigilinęs nei į atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nei į pačios sutarties turinį, bei nemotyvuodamas savo padarytų iÅ¡vadų, nulėmusių tokio sprendimo priėmimÄ .

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas įrodymų viseto, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl neatskleidė bylos esmės. Teismas be jokio teisinio pagrindo sureikÅ¡mindamas bendradarbiavimo, kooperacijos principus visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į draudiko pareigÄ bÅ«ti atidžiam ir rÅ«pestingam. Pažymi, kad draudikas naudojasi visais vieÅ¡ojo registro duomenimis, žino visus sandorius, kuriais perleidžiamos nuosavybės teisės į transporto priemones. Teismas netyrė ir nevertino, kokius veiksmus atliko pats draudikas, iÅ¡ vieÅ¡o registro sužinojęs, kad atsakovė priskirtina padidintos asmenų rizikos grupei.

Draudiko neatidumas, neatsargumas yra pagrindas atleisti atsakovę nuo bet kokios civilinės atsakomybės. Teigia, kad iÅ¡ sutarties 7.4.1 punkto turinio akivaizdžiai matyti, jog buvusi draudėja V. Ž. iki teisės valdyti transporto priemonę perdavimo momento apie savo ketinimus privalėjo ne tik praneÅ¡ti draudikui, bet, svarbiausia, sumokėti draudikui įmokos priedÄ proporcingai planuojamam didesnės rizikos valdytojo valdymo laikui. Draudiko teisė į iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos atlyginimo dalį atsiranda tik tuo atveju, jei jis atsižvelgiant į rizikos padidėjimÄ negauna premijos skirtumo.

Sumokėjus skirtumÄ , jis teisės į regresÄ neįgyja. Teismas netyrė ir nepasisakė, ar buvusi draudėja įvykdė Å¡iÄ pareigÄ draudikui, taip pat nenustatė, kad į transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį tarp buvusios draudėjos ir atsakovės Å¡i prievolė, numatyta sutarties 7.4. ir 7.4.1. punktuose, bÅ«tų perkelta atsakovei, todėl neatskleidė bylos esmės. Draudikas turi teisę reikalauti atlyginti tik iki pusės iÅ¡mokėtos sumos, tuo tarpu teismas motyvuoja – mažina (didina) priteistinÄ sumÄ nuo visos iÅ¡mokos dydžio, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisako, kodėl taip sprendžia.

Teismas, nustatydamas kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, išėjo už ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovas neįrodė (neįrodinėjo) priežastinio ryÅ¡io tarp vairavimo stažo ir autoįvykio, todėl atsakovės vairavimas niekaip nepadidina rizikos, o teismo padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada neparemta jokiais įrodymais byloje.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad TPVCAPD sutarties kaip rizikos sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs su sutarties fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Draudėjas turi pareigÄ pateikti visÄ draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustatyta teisė, prieÅ¡ sudarant sutartį, Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, taip pat apžiÅ«rėti transporto priemonę.

Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudikÄ informuoti apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Apeliantė neteisingai nurodo, jog draudikas pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Draudikas neturi teisinio pagrindo ir techninių galimybių įgyvendinti visų draudėjų sudaromų transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorių monitoringo. Apie tai, kad transporto priemonės savininkė yra apeliantė, draudikas sužinojo tik įvykus eismo įvykiui. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas netyrė ir nevertino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 11/0224042 7.4. ir 7.4.1. punktų.

Pažymi, jog apeliantės nurodyti punktai nebuvo tirti ir vertinti pagrįstai, kadangi draudiko reikalavimas buvo grindžiamas kitais motyvais. Apeliantės argumentai dėl draudimo įmokos dydžio atmestini. Teisės aktai nenumato, kokiais kriterijais vadovaujantis gali bÅ«ti nustatomas draudimo įmokos dydis ar kokios informacijos pasikeitimas laikomas rizikos padidėjimu. Rizikos padidėjimo  kriterijus nustato kiekvienas draudikas individualiai bei nurodo draudimo sutartyje. Jei sudarant draudimo sutartį bÅ«tų įvertinta rizika, kad transporto priemonę vairuos 3 metų vairavimo stažo neturintis asmuo, draudimo įmoka už draudimo apsaugÄ bÅ«tų buvusi 534 Lt.Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindÄ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad 2007-11-13 transporto priemonę Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko atsakovė V. G. iÅ¡ V. Ž. (Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro iÅ¡raÅ¡as). 2008-03-20 Panevėžyje, Vilniaus g., įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį Audi 90, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su automobiliu Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. V. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-10-27 nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. IeÅ¡kovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas iÅ¡mokėjo dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ â€“ 9 024,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Transporto priemonės Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta 2007-05-11 V.

Ž. sudaryta sutartimi Nr. 11/ 0224042 su ADB „Reso Europa“, kurios teises ir pareigas perėmė AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikianti per filialÄ (draudimo polisas 11/ 0224042) (b. l. 12-26).Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). TPVCAPD sutarties kaip rizikos sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs bÅ«tent su TPVCAPD sutarties fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos.

Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . TPVCAPDÄ®, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobÅ«dį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigÄ pateikti visÄ draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieÅ¡ sudarant sutartį, Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, taip pat apžiÅ«rėti transporto priemonę (TPDCAPDÄ® 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 14 punktas).

Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudikÄ informuoti apie draudimo rizikos padidėjimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad draudėja V. Ž. naujajai savininkei V. G. perdavė dokumentus, patvirtinančius sudarytÄ draudimo sutartį, todėl atsakovei atiteko draudėjos teisės ir pareigos pagal sutartį (TPVCAPDÄ® 8 str. 1 d.). Pagal tarp Å¡alių sudarytos sutarties 3.2.3. p., naujasis savininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimÄ , taip pat savo duomenis.

Savininko pasikeitimas laikomas rizikos padidėjimu, apie kurį privaloma praneÅ¡ti draudikui. Jei apie rizikos padidėjimÄ nepraneÅ¡ama, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos. Å ios sutarties 7.4. punkte nurodyta, kad draudėjas įsipareigoja, jog transporto priemonę, nurodytÄ draudimo sutartyje, valdys tik asmenys, turintys ilgesnį nei 3 metų vairavimo staÅ¾Ä , taip pat nurodoma, o transporto priemonės valdymas asmenų su trumpesniu vairavimo stažu laikomas rizikos padidėjimu, apie kurį privaloma praneÅ¡ti draudikui (b. l. 41-42).

Taigi prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, bÅ«tent ji neįvykdė Sutartyje ir Ä®statyme nurodytų pareigų ir nepranešė draudikui apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , savo duomenų, to, jog transporto priemonę valdys trejų metų vairavimo stažo neturintis asmuo, t. y. apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ .Minėto įstatymo 22 str. 2 d. numato, jog jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Pagal LR Vyriausybės nustatytų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ (V.Ž. 2004.06.29, Nr. 100-3718 su vėlesniais pakeitimais) 62.2. p., draudikas turi teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priešingai nei teigia apeliantė, konstatavo, kad eismo įvykio tyrimo metu nustatytos aplinkybės (atsakovės padaryti KET pažeidimai, nurodyti teismo nuosprendyje, sukėlę eismo įvykį) leidžia spręsti apie tai, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl nedidelės asmens, vairavusio transporto priemonę, vairavimo patirties, kas yra aplinkybė, nurodyta šalių sutartyje, kaip turinti esminės reikšmės draudimo rizikos padidėjimui, draudimo įmokos dydžio nustatymui.

Kaip matyti, teismas, spręsdamas dėl konkretaus draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti iÅ¡mokos dalies dydžio, atsižvelgė ir į atsakovės turtinę padėtį, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (1.5 str. 3 d.).Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė V. G., neinformuodama draudiko apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , pažeidė 2007-05-11 draudimo sutartį. Kiti apeliantės skunde nurodyti argumentai byloje teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo iÅ¡vada priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Keisti skundžiamÄ sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. IÅ¡ atsakovės V. G. priteistina 2,70 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.) (b. l. 70).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                 Birutė Jonaitienė                                                                                               Laimantas Misiūnas                                                                                               Laimutė Sankauskaitė