52885e2f-d911-49c4-bd4b-ff7d304cc8ff · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2S-136-544/2015Arvydas Jasonas              Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05302-2014-0                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 26.8;114.4; 122.3 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

L. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-6300-837/2014 pagal pareiÅ¡kėjo M. L. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, Valstybinis studijų fondas, antstolis R. V., antstolis D. T., ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ .

Nurodė, kad įsiskolinimas „Swedbank“, AB yra 4691,45 Lt, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriui -730960,03 Lt, Valstybinio studijų fondui – 6500 Lt, antstoliui R. V. – 1280 Lt, antstoliui D. T. – 1446,29 L, viso – 742 964,94 Lt. Jo nemokumÄ sukėlė ekonominė krizė, kurios metu prarado gerai apmokamÄ darbÄ . Nuo 2007 m. pagal verslo liudijimÄ vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, pajamos buvo apie 9000 Lt per mėnesį. 2008-08-21 Nordea Bank Finland Plc. suteikė 172 323,91 EUR butui ir požeminiam parkingui įsigyti. 2010-06-21 buvo sudarytas papildomas susitarimas su Nordea Bank Finland Plc. ir kreditas padidintas iki 182169,67 EUR.

Būsto paskola buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nuo 2008 m. dėl finansinės krizės ir smukusios nekilnojamojo turto rinkos pablogėjo jo turtinė padėtis, nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui, todėl bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl skolos dengimo ir pranešė, kad nutraukia sutartį. Šiuo metu yra bedarbis, vienintelis pragyvenimo šaltinis iš būsto nuomos gaunamos 1100 Lt pajamos. Esant tokiai situacijai ir finansiniams sunkumams, nebegali vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų ir yra nemokus. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi (1 t. b. l. 195-197) atsisakė iškelti M.

L. fizinio asmens bankroto bylÄ bei priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio padavimo teismui dienai M. L. buvo skolingas pareiÅ¡kime nurodytiems kreditoriams 742 964,94 Lt. PareiÅ¡kėjas turi butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė atitinkamai yra 403000 Lt, 7551 Lt ir 14108 Lt. VSDFV duomenimis pareiÅ¡kėjas nuo 2011-01-01 iki 2014-11-30 niekur nedirbo, 2014-11-21 įsiregistravo darbo biržoje, jo pajamos yra 1100 Lt iÅ¡ bÅ«sto nuomos. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas bedarbis nuo 2010-01-01, tik 2014-11-21 užsiregistravo darbo biržoje, nėra duomenų, jog jis, praėjus finansinei krizei, bÅ«tų ėmęsis ieÅ¡koti darbo, stengęsis gauti pajamų ir tokiu bÅ«du atsiskaityti su kreditoriais.

Tokį pareiÅ¡kėjo neveikimÄ teismas laikė nesÄ Å¾iningu elgesiu kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 str. 8 d. 2 p.)). Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų ir pagrįstų savo veiklos ateities planų, iÅ¡ kur jis tikisi gauti pajamų, iÅ¡ kurių realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais ir kaip planuoja atkurti savo mokumÄ . Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti.

PareiÅ¡kėjas M. L. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutartį atsisakyti iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja objektyvios kliÅ«tys iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ . Nurodė, kad nedirbo nuo 2010-01-01, pagal specialybę nedirbo beveik 8 metus, todėl neteko kvalifikacijos, neturi reikiamų kvalifikacinių atestatų, o tai trukdo jam susirasti gerai apmokamÄ darbÄ . 2010 metais buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį.

Vien tas faktas, kad jis Lietuvoje ilgai nedirbo, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, nesudarė pagrindo jį laikyti nesÄ Å¾iningu pagal FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas. Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis ir iÅ¡ jo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turėjo bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymÄ ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo).

Pažymėjo, kad tik nustačius visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, buvo galima spręsti, ar pareiÅ¡kėjas buvo sÄ Å¾iningas (nesÄ Å¾iningas), įvertinti nesÄ Å¾iningus veiksmus (jei jie bÅ«tų konstatuoti) ir nemokumo ryšį - ar jie daro reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai ar pan.).Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, nes jame nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir kurios galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ .

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. nedirbo ir tik 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. jau po kreipimosi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, užsiregistravo darbo biržoje. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį, tačiau į bylÄ nėra pateikti įrodymai nei apie darbÄ , nei apie tai, kad iÅ¡ užsienyje uždirbtų pajamų jis stengėsi dengti atsiskaitinėti su kreditoriais.

Nors teismas tokio pobÅ«džio bylose ir privalo bÅ«ti aktyvus, tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia Å¡alių nuo įrodinėjimo pareigos, o pareiÅ¡kėjas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkelia teismui.Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. praÅ¡o klausimÄ dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pareiÅ¡kėjo pateiktomis nemokumÄ sukėlusiomis priežastimis ir medžiaga, pagrįstai konstatavo, kad, nesiimdamas priemonių įsidarbinti ir sumažinti turimus įsipareigojimus kreditoriams, pareiÅ¡kėjas buvo nesÄ Å¾iningas.

Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo išvykęs į užsienį dirbti, tačiau kokias pajamas darbo užsienyje metu gavo, kaip jas panaudojo ir kiek sumažino turimus įsipareigojimus kreditoriams nemini. Šių aplinkybių jis nebuvo nurodęs pareiškime, todėl jos neįrodo, kad nemokumas buvo sukeltas ne dėl paties pareiškėjo neveikimo (priemonių įsipareigojimams kreditoriams sumažinti nesiėmimo). Be to, pareiškėjas nenurodė planų, kurie padėtų atsiskaityti su kreditoriais, o, neatliekant mokėjimų kreditoriams, fizinio asmens bankroto procedūra nepasiektų savo tikslo ir negalėtų būti įgyvendinta pagal FABĮ nuostatas.Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡kelti apeliantui M. L. fizinio asmens bankroto bylÄ . FABÄ® 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA).

Todėl tam, kad galima bÅ«tų prieiti iÅ¡vados, jog asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatyta tiksli skolų ir pareiÅ¡kėjo turimo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, apimtis. Bankroto bylos fiziniam asmeniui iÅ¡keliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjo įsiskolinimai sudaro 742 964,94 Lt, o turimas turtas, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalimi, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė atitinkamai yra 403000 Lt, 7551 Lt ir 14108 Lt (1 t., b. l. 85-86, 87-90, 91-94, 188-189).

PareiÅ¡kėjas nuo 2011-01-01 iki 2014-11-30 Lietuvoje niekur nedirbo, pripažįsta, kad Å¡iuo laikotarpiu konkrečiai nenurodytÄ laikÄ dirbo užsienyje, 2014-11-21 įsiregistravo darbo biržoje (1 t., b. l. 176, 191), gaunamos pajamos - 1100 Lt iÅ¡ bÅ«sto nuomos. Atsižvelgiant į turimų pradelstų piniginių įsipareigojimų sumÄ , kuri virÅ¡ija FABÄ® nustatytÄ 25 MMA dydį, įvertinus pareiÅ¡kėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, pareiÅ¡kėjas formaliai atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

FABÄ® nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad Å¡io įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas (ar neiÅ¡kėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinių asmenų mokumÄ , tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , ir visais atvejais yra bÅ«tina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumÄ , teismas privalo atsisakyti iÅ¡kelti Å¡io asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato nors vienÄ iÅ¡ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų.

Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, turėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus.

Å ie apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas bedarbis nuo 2010-01-01, tik 2014-11-21 ir jau po kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, užsiregistravo darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo. Byloje nėra duomenų, kad, pasibaigus pasaulinei ekonominei krizei, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ėmęs verstis senÄ ja veikla, ieÅ¡koti kito darbo ar veiklos, iÅ¡ kurių gautų pajamų ir iÅ¡ jų atsiskaitytų su kreditoriais.

Nors pareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2010-01-01, kai faktiÅ¡kai tapo bedarbiu, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, po to vyko dirbti į užsienį, tačiau tiek pirmosios instancijos teismui, tie apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų nei apie darbo santykius, nei apie gautas pajamas užsienyje, nei apie tai, kiek užsienyje gautų lėšų buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.). Nors apeliantas nurodo, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino veiksnių, kurie nulėmė jo nemokumÄ ir neiÅ¡siaiÅ¡kino su tuo susijusių reikÅ¡mingų aplinkybių, tačiau pats apeliantas tokių veiksnių pareiÅ¡kime nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė. Teismas neturėjo galimybės reikalauti įrodymų apie apelianto gautas pajamas užsienyje, nes jis nenurodė nei kokioje Å¡alyje, nei kur, nei kuriuo laikotarpiu dirbo.

Pažymėtina, kad reikalavimas teismui bÅ«ti aktyviam bankroto bylose negali bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas kaip teismo prievolė už pačiÄ Å¡alį aiÅ¡kintis konkrečias bendro pobÅ«džio Å¡alies teiginius pagrindžiančias aplinkybes ir rinkti jas patvirtinančius įrodymus. Pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis Å¡alis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai Å¡aliai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių spręsti kilusių neaiÅ¡kumų, nereikalavo pateikti papildomų įrodymų, o iÅ¡ karto, neiÅ¡tyręs aplinkybių, padarė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas, atmestini.

Viena esminių sÄ lygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABÄ® yra pareiga dirbti, pajamų gavimas ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų planų ir veiklos perspektyvų, iÅ¡ kur jis planuoja gauti pajamų, kad galėtų pragyventi pats, atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimÄ administratoriui. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė argumentų ir motyvų, kaip jis planuoja atkurti savo mokumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad toks ilgalaikis pareiÅ¡kėjo neveikimas laikytinas nesÄ Å¾iningu jo elgesiu kreditorių atžvilgiu, padariusiu reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ apelianto nemokumui (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas negali iÅ¡kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, nes jis negalėtų vykdyti FABÄ® nustatytos bankroto procedÅ«ros.

Toks fizinio asmens neveikimas faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad jis neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumÄ , o tik siekia skolų nuraÅ¡ymo. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                  Ramunė Čeknienė