52855718-87e5-4e9f-bc64-44e94bdccab6 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedâ S., jos atstovui - advokatui Vytautui Zabielai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gimÄs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) km.,lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedÄs, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika numatyta LR BK 24 str. 6 d., 99 str.                                                                      n u s t a t Ä:
Legislator headnote
AI generated52855718-87e5-4e9f-bc64-44e94bdccab6 · Kauno apygardos teismas: vadovavo pirmajai - sulaikymo grupei, o VSK darbuotojas N. D. - rezervinei, į kurios sudÄtį buvo įtrauktas ir S. D.. Pagal vadovo nurodymÄ , pastaroji grupÄ turÄjo prisijungti prie sulaikymo operacijos tuo atveju, jei atsirastų kokios kliÅ«tys pagrindinei sulaikymo grupei. PagrindinÄs grupÄs uždavinys ir buvo sulaikyti gatvÄje A. R. ir jo žmonÄ . Kadangi S. D. buvo atvykÄs su uniforma, J. O. paÅ¡alino jį iÅ¡ rezervinÄs grupÄs ir liepÄ laukti operacijos pabaigos VSK Kauno valdybos patalpose.
Full text
                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-81-317/2015                                                                        Proceso Nr. 1-20-9-00479-2014-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:
                                                                  1.2.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.;                                       (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. kovo 12 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisÄjų KÄstuÄio Dargužio ir RamÅ«no AntanaviÄiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam S. D., kaltinamojo gynÄjai - advokatei Vidai KabeÄienei, nukentÄjusiajai A.
R. â S., jos atstovui - advokatui Vytautui Zabielai, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gimÄs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) km.,lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedÄs, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika numatyta LR BK 24 str. 6 d., 99 str.                                                                      n u s t a t Ä:
             S. D. sovietinÄs okupacijos metu bÅ«damas Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinÄs struktÅ«ros pareigÅ«nu - LSSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas Å¡ios represinÄs struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ esminių tikslų â fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judÄjimo narius â Lietuvos partizanus, jų ryÅ¡ininkus ir rÄmÄjus, vykdydamas LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. parengtame ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininko J.
O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtintame 1956 m. spalio 11 d. sulaikymo operacijos plane nurodytas užduotis, veikdamas kartu su sulaikymo grupių nariais - LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotoju N. D., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu J. K., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu A. G., LSSR VSK Kauno m. valdybos 4-ojo poskyrio viršininku A. Z., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos viršininku J.
O., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu J. P., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu V. L., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyviniu įgaliotiniu P. Å ., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyviniu įgaliotiniu S. Å ., LSSR VSK Kauno m. valdybos 7-ojo poskyrio operatyvinio įgaliotinio padÄjÄju D. A., laikotarpyje nuo 1956 m. spalio 11 d. 18 val. iki 1956 m. spalio 12 d. 9 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacinei valdžiai judÄjimo struktÅ«ros - (duomenys neskelbtini) pirmininkÄ ir (duomenys neskelbtini) vadÄ , partizanų pulkininkÄ A.
R., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, bei Å¡io žmonÄ - partizanÄ B. M., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, po ko A. R. 1956 m. spalio 12 d. apie 14 val. buvo įkalintas LSSR VSK vidaus kalÄjime Vilniuje, ten pat tÄ paÄiÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vÄliau tardomas ir neteisÄtos sovietų okupacinÄs valdžios teismo â LSSR AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1957 m. rugsÄjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkriÄio 29 d. nužudytas, tai yra, fiziÅ¡kai sunaikintas kaip atskiros nacionalinÄs-etninÄs-politinÄs grupÄs â lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narys, Å¡iÄ bausmÄ Ä¯vykdžius ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o B.
M., remiantis neteisÄtos sovietų okupacinÄs valdžios teismo â LSSR AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1957 m. gegužÄs 8 d. nuosprendžiu 8 metų terminui deportuota į SSRS RSFSR (duomenys neskelbtini) srities lagerį kaip atskiros nacionalinÄs-etninÄs-politinÄs grupÄs â lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narÄ, tuo bÅ«du padÄjo sovietų okupacinÄs valdžios atstovams A. R. ir B. M. atžvilgiu įvykdyti genocido veiksmus. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados:
Kaltinamasis S. D. teisme savo kaltÄs pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino. Jis paaiÅ¡kino, kad 1952 metais baigÄs mokyklÄ , įsidarbino LSSR ValstybÄs saugumo komitete (toliau VSK). Pradžioje dirbo operatyvinio darbuotojo padÄjÄju, vertÄju, o vÄliau dirbo LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos treÄio skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu. 3-as skyrius vykdÄ operatyvinÄ veiklÄ dvasininkijos tarpe, aiÅ¡kinosi, ar yra tarp jų asmenų, prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių esamai valdžiai bei vykdanÄių nusikalstamas veikas.
Buvo klausomasi jų pamokslų, domimasi kita kunigų veikla, dirbamas agentÅ«rinis darbas. Jam asmeniÅ¡kai tuo tikslu tekdavo eiti į bažnyÄiÄ . Jis to nevengÄ, nes nuo mažens buvo krikÅ¡ÄioniÅ¡kai auklÄjamas ir tikÄjimo nebuvo atsisakÄs, taÄiau į bažnyÄiÄ vaikÅ¡Äiodavo tik kaip operatyvinis darbuotojas, civiliai apsirengÄs. Å iaip, dirbdamas VSK, į darbÄ vaikÅ¡Äiojo įvairiai apsirengÄs â tiek civiliai, tiek ir su uniforma. Jei mieste tarnybinių reikalų nebuvo ir jis neturÄjo pavedimo vykdyti užduotis, ateidavo į darbÄ vilkÄdamas tarnybine uniforma. 1956 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, bet tai galÄjo bÅ«ti ir spalio 10d., buvo iÅ¡kviestas pas LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininkÄ J.
O., kuris jam paaiÅ¡kino, kad kitÄ rytÄ jis turÄs prisistatyti į VSK, nes su kitais tarnybos darbuotojais reikÄs vykti vykdyti užduoties į KaunÄ . Vykimo priežasties ir tikslo vadovas nenurodÄ. KitÄ dienÄ , anksti ryte, jis atvyko prie VSK pastato, kur jau laukÄ du sunkvežimiai. Jais su kitais LSSR VSK darbuotojais, kurių nei skaiÄiaus, nei vardų bei pavardžių jis neprisimena, iÅ¡vyko į Kauno miestÄ . Juos atveÅ¾Ä Ä¯ VSK Kauno miesto valdybÄ , kur visi susirinko Kauno valdybos virÅ¡ininko kabinete.
Ten jau buvÄs J. O., jiems paaiÅ¡kino, kad VSK gauta informacija apie ieÅ¡komo Lietuvos laisvÄs kovų dalyvio - A. R., pravarde â(duomenys neskelbtini)â, bei jo žmonos - B. M. buvimo vietÄ , todÄl bus vykdoma jų sulaikymo operacija. J. O. paaiÅ¡kino, kad tuo tikslu yra sudarytos operatyvinÄs darbuotojų grupÄs - sulaikymo ir rezervinÄ - bei nurodÄ, kad jų nariai dalyvaus operacijoje. Jis nurodÄ, kas iÅ¡ dalyvaujanÄių operatyvinių darbuotojų kokioje grupÄje turÄs veikti. Pats J.
O. vadovavo pirmajai - sulaikymo grupei, o VSK darbuotojas N. D. - rezervinei, į kurios sudÄtį buvo įtrauktas ir S. D.. Pagal vadovo nurodymÄ , pastaroji grupÄ turÄjo prisijungti prie sulaikymo operacijos tuo atveju, jei atsirastų kokios kliÅ«tys pagrindinei sulaikymo grupei. PagrindinÄs grupÄs uždavinys ir buvo sulaikyti gatvÄje A. R. ir jo žmonÄ . Kadangi S. D. buvo atvykÄs su uniforma, J. O. paÅ¡alino jį iÅ¡ rezervinÄs grupÄs ir liepÄ laukti operacijos pabaigos VSK Kauno valdybos patalpose.
DÄl Å¡ios priežasties detalaus VSK darbuotojų, dalyvaujanÄių operacijoje, instruktažo jis negirdÄjo. Abiems grupÄms iÅ¡vykus, jis liko VSK Kauno skyriaus pastate kartu su skyriaus budÄtoju. Gal už valandos ar dviejų abi grupÄs sugrįžo ir iÅ¡ dalyvavusių operacijoje jis sužinojo, kad A. R.-(duomenys neskelbtini) kartu su žmona buvo sulaikyti. Bendradarbiai dalinosi įspÅ«džiais bei papasakojo, kad sulaikytiesiems einant gatve ir stumiantis dviraÄius, priartÄjus prie pirmos sulaikymo grupÄs maÅ¡inos, iÅ¡ jos iššoko pirmos sulaikymo grupÄs darbuotojai, kurie juodu sulaikÄ.
Jie įkÄlÄ sulaikytus A. R. ir B. M. į automobilį ir atveÅ¾Ä Ä¯ VSK Kauno skyrių. Sulaikytųjų Kaune jis nematÄ. A. R.-(duomenys neskelbtini) pamatÄ tik vÄliau, praÄjus keliems mÄnesiams, jau Vilniuje. VadovybÄs pavedimu jis vyko į LukiÅ¡kių kalÄjimÄ , susitikti su ten kalinÄiu A. R. â (duomenys neskelbtini). VadovybÄ pavedÄ nuneÅ¡ti A. R. spaudÄ , pakalbÄti su juo įvairiomis temomis bei iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios jo nuotaikos. PripirkÄs laikraÅ¡Äių, žurnalų, nuÄjo pas A.
R. į LukiÅ¡kių kalÄjimÄ . Kameroje prisistatÄ jam kaip VSK darbuotojas, įteikÄ A. R. spaudÄ . Jiedu ilgai Å¡nekÄjo įvairiomis buitinÄmis temomis. A. R. jam pasirodÄ kaip įdomus paÅ¡nekovas, kultÅ«ringas, iÅ¡silavinÄs žmogus, abu aptarinÄjo laikraÅ¡Äių straipsnius. Jis pasakojo jam apie matytus filmus, jų turinį, kitus miesto įvykius. Pokalbis buvo bendro pobÅ«džio, taÄiau jis pasidomÄjo ir A. R. savijauta, nuotaikomis. NeturÄjo jokios specialios užduoties, todÄl po Å¡io pokalbio su A.
R. jokių tarnybinių praneÅ¡imų, ataskaitų apie jį, jis neraÅ¡Ä. S. D. iÅ¡ bendradarbių sužinojo, kad A. R., iÅ¡kart po sulaikymo, buvo atvežtas į LukiÅ¡kių kalÄjimÄ , kur kameroje save sužalojo ir buvo patalpintas į kalÄjimo ligoninÄ, taÄiau pasveiko. Apie susižalojimo aplinkybes bei savijautÄ po jo, apsilankymo pas A. R. metu jis detaliai nekalbÄjo, taÄiau A. R. pats jam pasakÄ, kad norÄjo baigti gyvenimÄ savižudybe ir likti nenugalÄtas. SupratÄs, kad tai ryžtingo žmogaus poelgis, apie pokalbio turinį informavo skyriaus virÅ¡ininkÄ .
Po to pas A. R.- (duomenys neskelbtini) dar kokius tris - keturis kartus lankÄsi kameroje, taÄiau jokių tyrimo veiksmų su juo neatliko. Kaip ir pirmÄ jį kartÄ , jiedu tik diskutavo įvairiomis buitinÄmis temomis. A. R. po susižalojimo gulint ligoninÄje, pas jį tikrai nesilankÄ ir jo nesaugojo. Tyrimo metu, apklaustas dar 1992 metais, jis arba suklydo sakydamas, kad saugojo susižalojusį A. R. ligoninÄje. TyrÄjo, matyt, buvo neteisingai suprastas, nes tikrai jo nesaugojo ir ligoninÄje jiedu nesimatÄ.
Žino, kad A. R. vÄliau buvo nuteistas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nuosprendžiu mirties bausme, jį suÅ¡audant. Apie apdovanojimÄ po A. R. sulaikymo, jis nieko nežino, taÄiau girdÄjo, jog kažkas iÅ¡ operacijos dalyvių buvo apdovanotas. 1959 m. jis buvo perkeltas į VSK PanevÄžio poskyrį, o 1962 m. - į VSK Jurbarko poskyrį. 1996-06-21, apklaustas liudytoju, S. D. parodÄ, kad 1956 m., jam dirbant LSSR VSK (duomenys neskelbtini) ar 2-osios valdybos 3-jame skyriuje, A. R. â(duomenys neskelbtini)â kaip Lietuvos partizanų vadas jam buvo žinomas, taÄiau tik iÅ¡ dokumentų, kuriuos teko versti iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ .
Neprisimena, kokiomis aplinkybÄmis jis buvo įtrauktas į A. R. â(duomenys neskelbtini)â suÄmimo operacijÄ . Å ioje operacijoje jis turÄjo atlikti vertÄjo darbÄ - iÅ¡versti dokumentus iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ . Jo teigimu, A. R. â(duomenys neskelbtini)â sulaikymÄ organizavo LSSR VSK Kauno miesto valdyba, kurios virÅ¡ininku buvo J. S.. NegalÄjo nurodyti, kas konkreÄiai vadovavo operacijai, gali bÅ«ti, kad ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininkas J. O.. VadovavÄs ir pirmajai operatyvinei grupei, turÄjusiai sulaikyti A.
R. â(duomenys neskelbtini)â. Buvo sudaryta ir antroji operatyvinÄ grupÄ, kuri, kaip jis mano, buvo rezervinÄ. Pirmajai operatyvinei grupei nepavykus sulaikyti A. R. â(duomenys neskelbtini)â, bÅ«tų buvusi âpajungtaâ 2-oji operatyvinÄ grupÄ, į kurios sudÄtį kaip vertÄjas buvo įtrauktas ir jis. Su operatyviniu sulaikymo planu jis nebuvo smulkiai supažindintas ir sulaikymo operacijoje nedalyvavo. Kur sulaikymo metu buvo ir kÄ veikÄ nariai antrosios operatyvinÄs grupÄs, kurioje buvo įraÅ¡ytas ir jis, nurodyti negali, nes neprisimena.
Sulaikymo operacijos aplinkybÄs jam žinomos iÅ¡ joje dalyvavusių LSSR VSK darbuotojų pasakojimų. Jam žinoma, kad LSSR VSK Kauno valdybos darbuotojai turÄjo tikslius duomenis apie A. R. â(duomenys neskelbtini)â buvimo vietÄ Å½aliakalnyje, Kauno mieste. 1956 m. rudenį, tikslios datos nurodyti negali, iÅ¡ namo, kuris buvo stebimas LSSR VSK darbuotojų, iÅ¡Äjo A. R. â(duomenys neskelbtini)â su žmona, abu buvo persidaÅ¾Ä plaukus. GatvÄje, kurios pavadinimo jis nežino, A. R. â(duomenys neskelbtini)â su žmona stÅ«mÄsi dviraÄius.
Tuo metu LSSR VSK darbuotojai iššoko iÅ¡ dengto sunkvežimio ir Å¡iuos sulaikÄ. Sulaikyme dalyvavo pirmosios operatyvinÄs grupÄs nariai, bet galÄjo bÅ«ti ir antrosios operatyvinÄs grupÄs narių. Pirmajai operatyvinei grupei vadovavo J. O., o antrajai - N. D.. Sulaikymo metu A. R. â(duomenys neskelbtini)â sužalojimų nebuvo padaryta, tiesiog užlaužus rankas, jis buvo įkeltas į sunkvežimį. Po sulaikymo A. R. â(duomenys neskelbtini)â buvo pristatytas į LSSR VSK Kauno valdybos patalpas, o po to iÅ¡vežtas į LSSR VSK patalpas Vilniuje bei patalpintas į vidaus kalÄjimo kamerÄ .
LSSR VSK darbuotojų, kurie suraÅ¡Ä sulaikymo protokolÄ , pristatÄ A. R. â(duomenys neskelbtini)â į LSSR VSK patalpas Vilniuje, nurodyti negali. VÄliau, praÄjus dviems ar trims dienoms po sulaikymo, jis sužinojo, kad bÅ«damas LSSR VSK vidaus kalÄjime, A. R. â(duomenys neskelbtini)â susižalojo orlaidÄs kabliuku. LSSR VSK darbuotojai A. R. â(duomenys neskelbtini)â sužaloti negalÄjo, nes jiems tai nebuvo naudinga - buvo tikimasi sulaikytÄ jį patraukti savo pusÄn ir iÅ¡gauti iÅ¡ Å¡io vertingos informacijos.
DÄl sužalojimų A. R. â(duomenys neskelbtini)â buvo gydomas LukiÅ¡kių kalÄjimo ligoninÄje. Äia, vis pasikeisdami, LSSR VSK darbuotojai saugojo A. R. - (duomenys neskelbtini). Jam taip pat teko tris ar keturis kartus LukiÅ¡kių kalÄjimo ligoninÄje saugoti A. R.. Pokalbių metu Å¡is jam nurodÄ, kad LSSR VSK vidaus kalÄjime sužalojo save pats. (T. 5, b.l. 47-49) 1999-04-12 liudytojo apklausos metu S. D. davÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kus parodymus. Papildomai nurodÄ, kad sulaikymo grupÄs nariai iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos patalpų buvo iÅ¡vykÄ maždaug valandai laiko.
TÄ dienÄ jis LSSR VSK Kauno valdybos patalpose matÄ sulaikytus A. R. ir B. M. (T. 5, b.l. 51-52) Taigi, Å¡ių apklausų metu kaltinamasis tyrimo metu nenurodÄ aplinkybÄs, kad kaltinime nurodytu laiku, VSK vadovybÄs jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ sulaikymo grupÄs, dalyvavusios slaptoje operacijoje sulaikant A. R. bei B. M. dÄl to, jog į slaptÄ operacijÄ jis atvyko vilkÄdamas tarnybine uniforma. Jis taip pat nenurodÄ ir aplinkybÄs, kad antroji sulaikymo grupÄ, kurios nariu jis ir buvo paskirtas, tiesiogiai sulaikymo operacijoje nedalyvavo.
Kolegija teisme duotus parodymus, kiek jie susijÄ su aptariamomis aplinkybes, vertina kritiÅ¡kai, jais netiki ir nesivadovauja, nes jų nepatvirtina ne tik kaltinamojo tyrimo metu kaip liudytojo duoti ir aukÅ¡Äiau aptarti parodymai, bet ir kiti tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti duomenys. NukentÄjusiÄ ja byloje pripažinta A. R.-S. patvirtino, jog yra laisvÄs kovų dalyvių - partizanų A. R. ir B. M. dukra. Jos motina mirÄ 1996 m. kovo mÄnesį, o tÄvas buvo sovietinio teismo nuteistas mirties bausme, o (duomenys neskelbtini) suÅ¡audytas. Kiek jai pasakojo motina, jiedu su A.
R. buvo sulaikyti saugumo darbuotojų (duomenys neskelbtini) Kaune, Kampo gatvÄje, kuomet ryte iÅ¡Äjo iÅ¡ A. U. namų, kur tÄ naktį nakvojo. Smulkiau tÄvų sulaikymo aplinkybių nurodyti negali, nes motina jai apie tai nepasakojo. Apie tÄvų sulaikymo aplinkybes jai tapo žinoma tik iÅ¡ archyvinių dokumentų bei tÄvo bylos.Apklaustas liudytoju I. V. parodÄ, kad jis S. D. niekad nepažinojo, todÄl nieko nežino apie jo darbÄ LTSR ValstybÄs saugumo komitete (VSK) ar asmeninį gyvenimÄ . 1954 metais jis pradÄjo dirbti LSSR VSK Kauno skyriaus 7 poskyryje, darbuotoju operatyviniams pavedimams.
Jo pareigos buvo asmenų stebÄjimas arba sekimas. Apie laisvÄs kovų dalyvių A. R. ir B. M. sulaikymÄ jis nieko nežino, jų nepažinojo ir susitikÄs nebuvo. Jo darbo kryptis â buvo žmonių iÅ¡orinis stebÄjimas, sekimas. Poskyris buvo slaptas, jie buvo įsikÅ«rÄ ne VSK patalpose, o visiÅ¡kai kitoje vietoje - Kaune, LaisvÄs alÄjoje, prie âRomuvosâ kino teatro. Ten buvusiose tarnybinÄse patalpose jie iÅ¡buvo apie 2 metus, vÄliau poskyrio vieta buvo pakeista, poskyris perkeltas į Vasario 16-osios gatvÄ, kur taip pat buvo apie 2 metus.
Po to poskyris buvo perkeltas į OžeÅ¡kienÄs gatvÄ. Kuomet poskyrį panaikino kaip nereikalingÄ , darbuotojai iÅ¡siskirstÄ â vieni iÅ¡Äjo į pensijÄ , kitus perkÄlÄ Ä¯ kitus padalinius Vilniuje, KlaipÄdoje. Kadangi jis nesutiko iÅ¡ Kauno iÅ¡važiuoti, jį iÅ¡ darbo atleido. Dirbant 7-ajame poskyryje, jo darbuotojai nesilankydavo VSK Kauno skyriaus centriniame pastate, nes poskyrio darbas buvo itin slaptas. Tik jo tiesioginis virÅ¡ininkas kartais nueidavo į Kauno valdybÄ , o kitiems skyriaus darbuotojams buvo uždrausta susitikti su kitais VSK struktÅ«ros darbuotojais.
Darbas 7 poskyryje turÄjo specifinÄ kryptį: jie neneÅ¡iojo uniformos, nebuvo ginkluoti, pažymÄjimus turÄjo tik darbo metu, o po darbo dienos turÄjo juos priduoti. Visi jo rango bei aukÅ¡tesni poskyrio darbuotojai vykdÄ jiems nurodytų asmenų stebÄjimÄ ir sekimÄ , daugiau jokio kito darbo ar asmenų paieÅ¡kos jie nedirbo. 7 poskyris neįÄjo į VSK Kauno skyriaus struktÅ«rÄ , priklausÄ 7 skyriui Vilniuje. Jis 5 metus priklausÄ Å¡iam skyriui. Sekimas buvo vykdomas pastoviai - buvo sekami ir visiÅ¡kai padorÅ«s žmonÄs. ReikÄdavo 2 - 3 dienas apžiÅ«rÄti, kur jie eina, kÄ daro ir viskÄ fiksuoti.
SekÄ Ä¯vairius asmenis, net ir tuos, kurie buvo siÅ«lomi gauti aukÅ¡Äiausius valstybÄs apdovanojimus, mokslininkus, kurie važiuodavo į užsienį. Buvo vykdomas ir Å¡ių asmenų namų stebÄjimas. Užfiksavus tam tikrus faktus, žvalgai jokio sprendimo nepriimdavo, tik paraÅ¡ydavo pažymÄ ir jÄ pateikdavo virÅ¡ininkui. Å io padalinio eilinis darbuotojas, kuris tiesiogiai vykdydavo užduotis, neturÄjo sprendžiamo balso - kÄ pasakydavo virÅ¡ininkas, tÄ jie ir turÄjo atlikti. Kokių tai asmenų sulaikymo, poskyrio darbuotojai nevykdÄ, tai neįeidavo į to poskyrio užduotis.
Apie kokį tai 7 â ojo skyriaus darbuotojų dalyvavimÄ asmenų sulaikymuose, jam asmeniÅ¡kai nÄra žinoma, o pats jis tokio pobÅ«džio veiksmuose nedalyvavo. Poskyrio vadovas buvo N. P., kuris ir duodavo tiesioginius nurodymus poskyrio darbuotojams. Paprastai jiems nebuvo žinoma sekamo asmens asmenybÄ - nei vardas, nei pavardÄ, virÅ¡ininkas duodavo asmens nuotraukÄ arba žmogaus apraÅ¡ymÄ , nurodydavo kur gyvena, darbovietÄ ir liepdavo sekti. A. R. â(duomenys neskelbtini)â bei jo sutuoktinÄs sulaikymÄ 1956 m. spalio mÄnesį, jam nieko nebuvo žinoma.
Tuo metu jis dirbo poskyryje, bet niekad jokios informacijos apie minÄtų asmenų sulaikymÄ neturÄjo. Tiksliai nepamena, bet tai galÄjo bÅ«ti ir 1956-10-11, vakare jam buvo pavesta sekti vienÄ vyriÅ¡kį ir jo žmonÄ , kurie buvo apsistojÄ bute, kurio gatvÄs nepamena. Ä® jokį pasitarimÄ , instruktaÅ¾Ä , jis pakviestas nebuvo. Pamena, kad vakare buvo iÅ¡kviestas į darbovietÄ ir jam buvo pavesta stebÄti namÄ , gali bÅ«ti, kad ir KalnieÄių, Kampo g. Apie tokios užduoties vykdymÄ jis sužinojo tik iÅ¡ dokumentų, ir tikslių aplinkybių - kÄ ir dÄl ko reikÄjo stebÄti, nepamena.
Kad vyko bÅ«tent laisvÄs kovų dalyvio A. R. ir jo žmonos B. M. sulaikymo operacija, nežinojo, jam nebuvo apie tai praneÅ¡ta. Pamena tik tai, kad buvo pavesta stebÄti kažkokį namÄ ir jį jie dviese su mergina stebÄjo. Gali bÅ«ti, kad kartu su juo namÄ stebÄjo S.-K., taÄiau tiksliai su kuo jis stebÄjo tÄ namÄ , nepamena. PastebÄjus iÅ¡einanÄius žmones, reikÄjo praneÅ¡ti, taÄiau nepamena kam. Jie praneÅ¡Ä apie dviejų pastebÄtų žmonių iÅ¡ÄjimÄ iÅ¡ namo kažkam tai iÅ¡ vadovybÄs. Jo teigimu, nagrinÄjamoje byloje nÄra nei vieno dokumento, kad jis buvo įpareigotas stebÄti, nÄra jo ataskaitos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas sakÄ tiesÄ , geriau prisiminÄ aplinkybes tuo metu. Apie byloje esantį apdovanotų už A. R. sulaikymÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä paaiÅ¡kino, kad gavo tÅ«kstanÄio rublių premijÄ , taÄiau nežino, ar jÄ skyrÄ bÅ«tent už dalyvavimÄ operacijoje sulaikant A. R. ir jo žmonÄ . Ne kartÄ VSK buhalterÄ duodavo jam pasiraÅ¡yti įvairius įsakymus, kuriuose už gerÄ darbÄ t.y. dalyvavimÄ Ä¯vairių asmenų sekime, jam buvo skiriamos premijos. Jis tik pasiraÅ¡ydavo įsakymuose, gaudavo pinigų sumÄ , nurodytÄ juose.
Pinigai maži bÅ«davo, bet jam jų užtekdavo, nes buvo vienas, nevedÄs. BÅ«davo ir iÅ¡mokos rÅ«bų - kostiumų ar paltų- pasiuvimui. Jiems pinigus duodavo kartu su atlyginimu, todÄl ne visada suprasdavo, kad tai paskatinimas. Ikiteisminio tyrimo metu I. V. tvirtino, kad 1956 m. spalio mÄnesį A. R. â(duomenys neskelbtini)â sekimo ar sulaikymo operacijose jam dalyvauti neteko. Jeigu dalyvavo tokioje operacijoje, tai nežinojo, kad veiksmai buvo atliekami Å¡io asmens atžvilgiu. Jis neneigÄ, jog nuo 1956-10-11 vakaro iki (duomenys neskelbtini) ryto galÄjo bÅ«ti poste su LSSR VSK darbuotoja J.
S. (K.) ir stebÄti namÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡einanÄius žmones. Nežinojo, kad sekami asmenys yra partizanas A. R. â(duomenys neskelbtini)â ir Å¡io žmona (T. 4, b.l. 76-92).             Liudytojas A. U., mirÄs 2004-11-26, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodÄ, kad su A. R. buvo pažįstamas nuo 1940 m. ar 1941 m. Žinojo, kad A. R. su Lietuvos partizanais buvo pasitraukÄs į miÅ¡kÄ . Pokario laikotarpiu su A. R. buvo susitikÄs mažiausiai du kartus. VienÄ kartÄ iÅ¡keitÄ J.
B. perduotus JAV dolerius. Tuo metu A. R. slapstÄsi. AntrÄ kartÄ matÄsi 1956 metais. Tuo metu su žmona R. U. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 1956 m. spalio mÄn. 8 ar 9 dienÄ , jam grįžus iÅ¡ darbo, žmona pasakÄ, kad į namus dviraÄiais buvo atvažiavÄ vyras ir moteris, kurie nurodÄ atvykÄ iÅ¡ DzÅ«kijos, žadÄjo apsilankyti vakare. IÅ¡ apibÅ«dinimo suprato, kad buvo atvykÄs A. R. su žmona. Tos paÄios dienos vakare A. R. su žmona B. M. atvyko į jo namus. Pokalbio metu sakÄ norintys nusipirkti prekių, kurias galÄtų parduoti kaime.
A. R. jam rodÄ pasÄ , iÅ¡duotÄ A. pavarde. KitÄ rytÄ A. R. su žmona iÅ¡važiavo į Zanavykų turgų, o jis iÅ¡Äjo į darbÄ . Vakare sugrįžus į namus, A. R. pasakojo jam apie pirkinius. Kitos dienos ryte A. R. vienas iÅ¡važiavo į turgų, o vakare pasidalino įtarimais, kad turguje galÄjo bÅ«ti sekamas. (duomenys neskelbtini) ryte, apie 8 val.30 min., A. R. ir B. M. buvo susiruoÅ¡Ä iÅ¡vykti. Jis iÅ¡Äjo iÅ¡ namo kartu su jais, nes Äjo į darbÄ . Su A. R. ir B. M. atsisveikino KalnieÄių ir Kampo gatvių sankryžoje, o pats nuÄjo link TvirtovÄs alÄjos.
Po kurio laiko į jo darbovietÄ atvyko žmona, kuri praneÅ¡Ä, kad A. R. ir B. M. buvo sulaikyti Kampo gatvÄje. Po A. R. ir B. M. sulaikymo jis buvo du kartus apklaustas milicijos ir LSSR VSK pareigÅ«nų, jo namuose buvo atlikta krata. LSSR VSK agentu užverbuotas nebuvo, informacijos apie A. R. LSSR VSK neteikÄ (T. 3, b.l. 155-161, 162-168).Liudytoju 1993-10-04 apklaustas Å¡iuo metu jau mirÄs L. M., ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad dirbo LSSR VSK ir 1956 m. Äjo Å¡ios tarnybos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Partizanų vado A. R. pavardÄ jam buvo žinoma, nes Å¡is nuo asmuo nuo 1945 m. ilgÄ laikÄ buvo ieÅ¡komas. Žino, kad jo vadovaujamos tarnybos pareigÅ«nai A. R. ir jo žmonÄ B. M. sulaikÄ 1956 metų spalio mÄnesį Kaune, KalnieÄių gatvÄje. Sulaikymo metu ir jis pats buvo Kauno mieste, taÄiau asmeniÅ¡kai A. R. sulaikymo operacijoje nedalyvavo. Kiek jam žinoma, A. R. paieÅ¡kos veiksmams vadovavo LSSR VSK pirmininkas J. S., sulaikymo grupei vadovavo N. D., o A. R. asmens kratÄ po sulaikymo atliko J. O..
Kaip buvo organizuota sulaikymo operacija, kokie pareigÅ«nai dalyvavo sulaikymo veiksmuose - nežino. Ä®vykio dienÄ matÄ sulaikytÄ A. R. ir kartu su J. S. automobiliu pristatÄ jį į LSSR VSK patalpas Vilniuje.PristaÄius A. R. į VSK patalpas, daugiau jo nematÄ. Jo akivaizdoje smurtas A. R. atžvilgiu naudojamas nebuvo, jis sužalotas nebuvo. Kokie veiksmai buvo atliekami su A. R., jam nežinoma. KitÄ rytÄ J. O. jam praneÅ¡Ä, kad A. R., laikytas LSSR VSK vidaus kalÄjimo kameroje, bandÄ nusižudyti, taÄiau tik susižalojo.
Detaliau Å¡io įvykio aplinkybÄmis nesidomÄjo (T. 3, b.l. 189-192, 193-198).Liudytoju tyrimo metu apklaustas P. R. (dabartinÄ jo buvimo vieta nežinoma) parodÄ, kad nuo 1940-06-17 iki 1969-07-18 dirbo LSSR VRLK (NKVD) operatyviu įgaliotiniu ir apskrities skyriaus virÅ¡ininku, vÄliau - LSSR VSK (KGB) Kauno miesto įgaliotinio aparato virÅ¡ininku. A. R. â(duomenys neskelbtini)â pavardÄ jam žinoma, nes Å¡is asmuo buvo Lietuvos nacionalistinio pogrindžio vadas. A. R. â(duomenys neskelbtini)â sulaikyme 1956 metų spalio mÄnesį jis nedalyvavo, taÄiau jam žinoma, jog Å¡io asmens sulaikymo operacijai tiesiogiai vadovavo LSSR VSK pirmininko pavaduotojai J.
S. ir L. M.. Žino, kad A. R. â(duomenys neskelbtini)â buvo sulaikytas Kauno mieste, kad sulaikymo operacijoje dalyvavo LSSR VSK pareigÅ«nas J. O.. Kokie kiti asmenys dalyvavo sulaikymo operacijoje ir kokiomis aplinkybÄmis įvyko sulaikymas, jam nežinoma. Kokie veiksmai su A. R. â(duomenys neskelbtini)â buvo atliekami po sulaikymo ir kokiomis aplinkybÄmis Å¡is buvo pristatytas į Vilnių, taip pat nežino (T. 4, b.l. 161-166).Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. (mirÄs (duomenys neskelbtini)) parodÄ, kad 1956 m. dirbo LSSR VSK 4 valdybos vyr. operatyviniu įgaliotiniu.
KažkuriÄ tai dienÄ , datos neprisimena, jis vakare buvo iÅ¡kviestas į LSSR VSK Vilniaus valdybÄ . Po to su kitais VSK darbuotojais buvo nuvežtas į LSSR VSK Kauno valdybÄ . Äia buvo sudaryta partizano A. R. sulaikymo grupÄ, į kuriÄ buvo įtraukti LSSR VSK darbuotojai J. O., P. Å ., S. Å ., D. A. ir jis. GrupÄs nariams buvo praneÅ¡ta, kad A. R. su žmona nakvojo kažkokio LSSR VSK agento namuose. Namas buvo apsuptas, sekimui vadovavo N. D.. Su minÄtais grupÄs nariais jis visÄ naktį praleido prie namo.
Ryte gavo praneÅ¡imÄ , kad A. R. su savo žmona iÅ¡Äjo iÅ¡ namo. Sulaikymo grupÄs nariai jų laukÄ automobilyje. A. R. ir Å¡io žmonai einant gatve stumiantis dviraÄius, priÄjus prie automobilio, kuriame laukÄ sulaikymo grupÄs nariai, tarp kurių buvo ir jis, Å¡ios grupÄs nariai sulaikÄ A. R. su sutuoktine ir įsodino juos į automobilį. Sulaikytuosius nuveÅ¾Ä Ä¯ Kauno VSK pastatÄ . Kurį laikÄ po sulaikymo jis dar buvo įvykio vietoje, nes saugojo A. R. ir Å¡io žmonos daiktus.
Netrukus jį parveÅ¾Ä Ä¯ LSSR VSK Kauno valdybos pastatÄ , kur P. R. kabinete buvo atliekama A. R. daiktų apžiÅ«ra. Kabinete tuo metu buvo J. S., L. M., P. R., ir, galimai, N. D.. Po sulaikymo jis A. R. ir Å¡io žmonos nematÄ. TÄ paÄiÄ dienÄ apie pietus su savo grupÄs nariais iÅ¡vyko į Vilnių. Sulaikytieji, A. R. ir B. M. į Vilnių buvo vežami atskirais automobiliais. A. R. sužalojimo aplinkybÄs jam nežinomos, tik iÅ¡ kitų LSSR VSK darbuotojų jis girdÄjo aiÅ¡kinimÄ , kad po sulaikymo A.
R. pats save sužalojo (T. 4, b.l. 3-6).Liudytoju tyrimo metu apklausiamas B. L. (mirÄs 2006-12-28) parodÄ, kad 1956 m. dirbo LSSR VSK Kauno valdybos 5 poskyrio 3 grupÄje. Prisimena, kad partizano A. R. sulaikymo iÅ¡vakarÄse, datos neprisimena, jis ir kiti LSSR VSK Kauno valdybos darbuotojai buvo paskirstyti į atskiras grupes, po keletÄ Å¾monių, dalyvauti operacijoje sulaikant šį asmenį. Jis su savo grupÄs nariais turÄjo užblokuoti keltÄ prie geležinkelio tilto per NemunÄ . Toje vietoje su grupÄs nariais buvo visÄ naktį, o ryte buvo atvežti į LSSR VSK Kauno valdybos patalpas.
Žino, kad tuo metu A. R. jau buvo suimtas kitų operacijoje dalyvavusių VSK darbuotojų ir pristatytas į P. R. kabinetÄ . Pats jis nei A. R., nei Å¡io žmonos nematÄ. Žino, kad tÄ paÄiÄ dienÄ abu sulaikytieji buvo iÅ¡vežti į Vilnių. Jo žiniomis, A. R. sulaikymo operacijoje dalyvavo VSK centrinio aparato darbuotojai, taÄiau kas jį sulaikÄ, nežino (T. 4, b.l. 23-24, 25-27).Liudytojas V. P. (mirÄs 2000-01-13) ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad jam žinoma, jog Lietuvos partizano A. R. sekimu užsiÄmÄ LSSR VSK pareigÅ«nas P. P..
IÅ¡ bendradarbių sužinojo, kad A. R. su žmona buvo apsistojÄs kažkokio LSSR VSK agento namuose, kuris ir praneÅ¡Ä apie tai P. P.. Tik iÅ¡ bendradarbių kalbų žino, kad A. R. sulaikyme dalyvavo žvalgybos grupÄ, taip pat buvo sudaryta taip vadinama ânuÄmimo grupÄâ, į kuriÄ buvo įtrauktas ir D. A.. Sulaikymo aplinkybÄs jam nežinomos, pats į sulaikymo operacijÄ Ä¯trauktas nebuvo ir joje nedalyvavo. A. R. ir jo žmonos sulaikymui kelyje Kaunas - Prienai nebuvo, stebÄjimo veiksmų neatliko.
Apie A. R. ir Å¡io žmonos sulaikymÄ jam pasakojo, atrodo, LSSR VSK pareigÅ«nas D. A. (T. 4, b.l. 38-40).Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. P. (mirÄ 2002-12-13), patvirtino, kad laikotarpyje nuo 1955 m. iki 1960 m. dirbo LSSR VSK Kauno valdyboje. Skyriaus, kuriame dirbo, vadovų pavardžių neprisimena. LSSR VSK agento A. U., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, nepažinojo. A. R. pavardÄ jam negirdÄta. Å io asmens sekimo ar sulaikymo veiksmuose nedalyvavo. Apskritai jokiose didesnÄse sulaikymo operacijose nÄra dalyvavÄs (T. 4, b.l. 43-46, 47-49, 50-52).Liudytoja ir įtariamÄ ja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J.
K. (kurios atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirÄ bylÄ ir kuri dÄl sunkios sveikatos bÅ«klÄs teisme nebuvo apklausta) tyrimo metu parodÄ, kad 1956 m. LSSR VSK Kauno skyriaus 7 poskyryje ji Äjo žvalgo pareigas. 1956 m. rudenį buvo gavusi užduotį stebÄti namÄ Kaune, Žaliakalnio rajone, tikslaus adreso neprisimena. Ji buvo informuota, kad iÅ¡ to namo turi iÅ¡eiti VSK ieÅ¡komi žmonÄs su dviraÄiais. Žmogaus pavardÄs ji neprisimena, bet tai galÄjo bÅ«ti ir A. R. â(duomenys neskelbtini)â.
Kokie asmenys pateikÄ duomenis apie ieÅ¡komo asmens buvimo vietÄ , kaip buvo organizuojama Å¡io paieÅ¡ka ir stebÄjimas, ji nežino. Tiesiog 1956-10-11 vakarÄ , ji gavo LSSR VSK Kauno skyriaus 7 poskyrio virÅ¡ininko N. P. užduotį kartu su vienu vaikinu, galimai LSSR VSK darbuotoju I. V., stebÄti minÄtÄ namÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡einanÄius žmones. StebÄjimo metu (duomenys neskelbtini) ryte ji matÄ iÅ¡ maždaug 100-200 metrų atstumo, kaip buvo sulaikomas vyriÅ¡kis. Tuo metu, atrodo N. P., nuvedÄ jÄ Ä¯ Å¡alį, kad ji nematytų sulaikymo veiksmų.
Kitų įvykio aplinkybių neprisimena (T. 4, b.l. 65-66, 67-69, 70-75).S. D. tarnybos kortelÄ patvirtina, kad laikotarpyje nuo 1954-04-07 iki 1959-04-01 S. D. Äjo LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3 skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas (T. 5, b. l. 15, 22, 35, 39).IÅ¡ 1956-10-11 LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. sudaryto ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininko J. O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtinto A.
R. ir jo žmonos B. M. sulaikymo plano matyti, jog jame nurodyta: ânedelsiant pradÄti agento â(duomenys neskelbtini)â namo iÅ¡orinį stebÄjimÄ , žvalgus aprÅ«pinti radijo stotimi ir A. R. bei B. M. apibÅ«dinimais; organizuoti dvi sulaikymo grupes, kiekvienoje po Å¡eÅ¡is operatyvinius darbuotojus; pirmosios grupÄs vadovu skirti LSSR VSK 4 valdybos virÅ¡ininkÄ J. O., antrosios â LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojÄ N. D.; organizuoti radijo ryšį tarp sulaikymo grupių ir žvalgų, stebinÄių namÄ , grupÄs. Paskirti žvalgus stebÄti KalnieÄių gatvÄ, kuria Neries upÄs kryptimi gali nueiti A.
R. ir B. M.; LSSR VSK Kauno valdybos operatyvinÄmis pajÄgomis organizuoti slaptÄ stebÄjimÄ Aleksoto tilto (grupÄs vadovas N. K.), perkÄlos prie žiemos uosto (grupÄs vadovas N. A.), kelto prie geležinkelio (grupÄs vadovas P. D.), PanemunÄs tilto (grupÄs vadovas I. C.), PetraÅ¡iÅ«nų pervažos (grupÄs vadovas A. N.), Kauno-Prienų plento (grupÄs vadovas A. U.). PerspÄti operatyvinÄ sudÄtį, kad A. R. sulaikymo metu gali pasiprieÅ¡inti ginkluâ (T. 2, b.l. 77-80, 81-82).             (duomenys neskelbtini) LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus agentÅ«rinis praneÅ¡imas (kurio Å¡altinis â LSSR VSK agentas â(duomenys neskelbtini)â) patvirtina, kad 1956-10-10 apie 19 val., Å¡altiniui po darbo sugrįžus į namus, jo žmona jam papasakojo, kad dienos metu dviraÄiais buvo atvažiavÄ vyras ir moteris, kurie ieÅ¡kojo Å¡altinio.
SandÄliuke palikÄ dviraÄius, jie žadÄjo užeiti vakare. Å altinis suprato, kad tai gali bÅ«ti A. R. ir Å¡io žmona B. M.. Apie 20 val. pas juos atÄjo A. R. ir B. M., Å¡altinis ne iÅ¡ karto juos pažino. Vakare kalbÄjosi su A. R., Å¡is su žmona pasiliko nakvoti. 1956-10-11 Å¡altinis kartu su A. R. iÅ¡važiavo į miestÄ . Å altinis A. R. palydÄjo iki klinikų ir parodÄ Jonavos gatvÄ, kur gyvena spekuliantÄ. A. R. dviraÄiu nuvažiavo ta kryptimi, o Å¡altinis nuÄjo į darbÄ .
Vakare, apie 18 val., Å¡altinis susisiekÄ su N. D. ir P. P., kuriems praneÅ¡Ä apie susidariusiÄ padÄtį. TÄ patį vakarÄ 20 val. ir 22 val. Å¡altinis sutartiniu ženklu perdavÄ operatyviniam darbuotojui, kad A. R. ir B. M. yra jo name. A. R. Å¡altiniui pasakÄ, kad po nakvynÄs su žmona ketina iÅ¡važiuoti iÅ¡ Kauno. (duomenys neskelbtini) visi atsikÄlÄ apie 7 val., o 8 val. 30 min., A. R. ir B. M. iÅ¡Äjo, stumdamiesi dviraÄius. Å altinis norÄjo juos palydÄti KalnieÄių gatve, kur, kaip spÄjo, jų turÄjo laukti LSSR VSK pareigÅ«nai, taÄiau jie nuÄjo Kampo gatve.
Dienos metu pas Å¡altinį į darbÄ atbÄgo žmona, kuri iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad Kampo gatvÄje buvo suimti žmonÄs, nakvojÄ pas Å¡altinį. Atsižvelgdamas į tai, kad kaimynai pro langus matÄ, jog Å¡altinio namas naktį buvo stebimas, nutarÄ sakyti, kad R. su žmona pas juos nakvojo dvi naktis (T. 2, b.l. 83-94).             (duomenys neskelbtini) LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te SSRS VSK (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkui F. C. nurodyta, kad remiantis 1955-12-31 generolo Serovo patvirtintu planu dÄl ginkluotų gaujų likuÄių likvidavimo priemonių, pasinaudojant LSSR VSK agento â(duomenys neskelbtini)â suteikta informacija, buvo sulaikytas A.
R. ir Å¡io žmona B. M.. 1956-10-11 agentas â(duomenys neskelbtini)â praneÅ¡Ä, kad 1956-10-10 vakare į jo namus atvyko A. R. ir B. M.. Å ių asmenų sulaikymui organizuoti buvo iÅ¡siųsti LSSR VSK operatyviniai darbuotojai. Buvo organizuotas LSSR VSK agento â(duomenys neskelbtini)â namo sustiprintas iÅ¡orinis stebÄjimas, suderintas ryÅ¡ys su agentu, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ namo kryptimis paslÄptos sulaikymo grupÄs; tarp operatyvinių darbuotojų, dalyvaujanÄių iÅ¡oriniame stebÄjime, palaikanÄių ryšį su agentu ir sulaikymo grupių buvo palaikomas radijo ryÅ¡ys. (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min.
A. R. ir B. M. kartu su agentu â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡Äjo iÅ¡ namo. Agentas â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡Äjo į darbÄ , o A. R. ir B. M. varÄsi dviraÄius plento link. Å iems nutolus nuo agento â(duomenys neskelbtini)â namo, abu buvo sulaikyti. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad A. R. sulaikymu buvo užbaigta âlietuvių buržuazinių nacionalistų banditinių formuoÄių vadeivų likvidacija. A. R. ir B. M. (gaujos ryÅ¡ininkÄ) patraukti baudžiamojon atsakomybÄnâ (T. 2, b.l. 120-124).             EinanÄio LSSR VSK pirmininko pareigas J.
S. 1956-10-15 praneÅ¡ime LKP CK sekretoriui A. S., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. LSSR VSK Kauno mieste sulaikÄ âbuvusį ginkluoto nacionalistinio pogrindžio vadeivÄ â A. R. ir jo žmonÄ B. M., âaktyviÄ banditinio pogrindžio dalyvÄ, slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, o sulaikius A. R., ârespublikoje visiÅ¡kai užbaigta lietuvių buržuazinių nacionalistų banditų formuoÄių vadeivų likvidacijaâ (T. 2, b.l. 125-129).IÅ¡ 1956-10-16 LSSR VSK Kauno miesto įgaliotinio P. R. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to LSSR VSK pirmininkui K.
L., matyti, kad jame yra nurodytos A. R. â (duomenys neskelbtini) â ir jo žmonos B. M. sulaikymo aplinkybÄs: LSSR VSK agentas â(duomenys neskelbtini)â, praneÅ¡Äs apie A. R. â (duomenys neskelbtini) â ir jo žmonos B. M. buvimo vietÄ , turÄjo asmeninį ryšį su LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoju N. D., o A. R. â (duomenys neskelbtini) â atvykimo atveju turÄjo telefonu susisiekti su LSSR KGB Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu P. P.;
žiniÄ apie A. R. â (duomenys neskelbtini) â atvykimÄ Ä¯ jo butÄ LSSR VSK agentas â(duomenys neskelbtini)â 1956-10-11 apie 18 val. asmeniÅ¡kai perdavÄ LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojui N. D. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniajam operatyviniam įgaliotiniui P. P.. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad buvo imtasi Å¡ių priemonių:
1) nuolatinio ryÅ¡io su LSSR VSK agentu â(duomenys neskelbtini)â palaikymui paskirtas LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis P. P.;
2) LSSR VSK Kauno valdybos 7-ojo skyriaus virÅ¡ininkui N. P. pavesta LSSR VSK Kauno valdybos 7 skyriaus pajÄgomis nedelsiant blokuoti namÄ , kuriame buvo A. R. â(duomenys neskelbtini)â ir jo žmona B. M.;
3) siekiant užkirsti A. R. atsitraukimo iÅ¡ Kauno miesto kelius, iÅ¡siųstos Å¡eÅ¡ios operatyvinių darbuotojų grupÄs; pirmoji grupÄ, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio N. A. ir LSSR VSK Kauno valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio R. K., kontroliavo Nemuno upÄs perkÄlÄ ; antroji grupÄ, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio P. D., LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio J.
M. ir LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio B. L., kontroliavo geležinkelio tiltÄ per Nemuno upÄ; treÄioji grupÄ, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio I. C., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio L. V. ir LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio N. D., kontroliavo Nemuno upÄs perkÄlÄ Kaunas-PanemunÄ; ketvirtoji grupÄ, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. K. (N. K.), LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio N. S. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio P. Ž., kontroliavo Kauno-Aleksoto tiltÄ ; penktoji grupÄ, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio A.
U., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio V. P. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio G. L., kontroliavo Kauno-Prienų plentÄ ; Å¡eÅ¡toji grupÄ, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio A. N., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio N. S. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio K. L., kontroliavo PetraÅ¡iÅ«nų pervaÅ¾Ä ;
4) A. R. â (duomenys neskelbtini) â sulaikymo operacijai sudarytos dvi operatyvinÄs grupÄs; pirmoji grupÄ sudaryta iÅ¡ LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininko J. O. (grupÄs vadovo), LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio J. P., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio V. L., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio P. Å ., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio S. Å ., LSSR VSK Kauno valdybos 7-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio padÄjÄjo D.
A.; antroji grupÄ sudaryta iÅ¡ LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. (grupÄs vadovo), LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio J. K., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio A. G., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio S. D., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus virÅ¡ininko A. Z.. (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. A. R. su žmona iÅ¡Äjo iÅ¡ agento â(duomenys neskelbtini)â namų ir Äjo link miesto centro; namÄ stebÄjÄ Å¾valgai apie tai praneÅ¡Ä operatyvinÄms grupÄms, o agentas â(duomenys neskelbtini)â susisiekÄ su P. P.; gavusi Å¡iuos duomenis, (duomenys neskelbtini) 8 val. 35 min.
LSSR VSK 4 valdybos virÅ¡ininko J. O. vadovaujama operatyvinÄ grupÄ A. R. ir Å¡io žmonÄ sulaikÄ (T. 2, b.l. 130-141)1956-10-18 pažymoje apie stebÄjimo postų organizavimÄ âR.â byloje (su schemomis) nurodyta, kad praneÅ¡imas apie â(duomenys neskelbtini)â buvimo vietÄ buvo gautas netikÄtai, darbas pradÄtas temstant; nusprÄsta tiesiogiai stebÄti iÅ¡ÄjimÄ iÅ¡ namo (postas Nr. 1), iÅ¡ÄjimÄ apie 200 m nuo namo stebÄjo âberniukas ir merginaâ, kurie turÄjo siųstuvÄ âKazbek BKâ.
Jiems buvo duota užduotis baziniam postui praneÅ¡ti apie â(duomenys neskelbtini)â ir Å¡io žmonos iÅ¡ÄjimÄ bei judÄjimo kryptį, taip pat sekti paskui juos. IÅ¡auÅ¡us postas buvo pakeistas. Vietoje âjaunuolio ir merginosâ Kampo gatvÄs bevardžiame skersgatvyje budÄjo žvalgas su âsugedusiuâ dviraÄiu, aprÅ«pintas siųstuvu âKazbek BKâ. Postas Nr. 2 buvo KalnieÄių ir LazÅ«nų gatvių kampe, prie statomo namo, žvalgų automobilyje âGAZ-51â. Trys žvalgai buvo aprÅ«pinti siųstuvu âKazbek BKâ, turÄjo praneÅ¡ti baziniam postui apie â(duomenys neskelbtini)â marÅ¡rutÄ LazÅ«nų ir GervÄÄių gatvÄse, KalnieÄių gatvÄs kryptimi, ir tÄsti Å¡io stebÄjimÄ .
IÅ¡auÅ¡us žvalgai užsimaskavo kaip darbininkai, turÄjo kastuvÄ , laužtuvÄ ir kitus įrankius. Postas Nr. 3 buvo namo, kuriame buvo apsistojÄs â(duomenys neskelbtini)â, kiemo pusÄje. Du žvalgai, aprÅ«pinti radijo siųstuvu âKazbek BKâ, stebÄjo namÄ iÅ¡ Kampo gatvÄs pusÄs. IÅ¡auÅ¡us žvalgai per atstumÄ stebÄjo namÄ , apsimesdami darbininkais, turÄjo kastuvus. Jie turÄjo užduotį praneÅ¡ti apie galimÄ â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡ÄjimÄ ne pro pagrindines namo duris ir stebÄti jį ir jo žmonÄ .
Bazinis postas Nr. 4 buvo Kampo gatvÄje esanÄios mokyklos kieme, automobilyje âPobedaâ. Du žvalgai buvo aprÅ«pinti radijo stotimi âKazbekâ, turÄjo užduotį priimti signalÄ apie â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡ÄjimÄ iÅ¡ namo ir stebÄti jį. Be to Å¡is postas turÄjo dubliuoti signalÄ apie â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡ÄjimÄ operatyvinei grupei. Rezervinis postas Nr. 5 buvo Progreso gatvÄje, žvalgų automobilyje âPobedaâ, aprÅ«pintame radijo imtuvu âKazbek BKâ.
Postas Nr. 6 buvo Kampo gatvÄje, 150 metrų atstumu nuo 4-ojo posto, automobilyje âGAZ-69â. Å iame poste buvo operatyvinÄ sulaikymo grupÄ, ir žvalgas, aprÅ«pintas radijo imtuvu âKazbek BKâ. Žvalgas turÄjo užduotį praneÅ¡ti operatyvinei grupei apie â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡ÄjimÄ ir jo judÄjimo marÅ¡rutÄ . Postai Nr. 2-7 (originale tekstas taisytas) buvo Algirdo ir Kampo gatvÄse, automobiliuose âGAZ-69â ir âGAZ-51â. Å iuose postuose buvo operatyvinÄs sulaikymo grupÄs, kurioms priskirtas žvalgas, aprÅ«pintas radijo imtuvu âKazbek BKâ.
Žvalgui buvo duota užduotis praneÅ¡ti operatyvinei grupei apie â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡ÄjimÄ ir jo judÄjimo marÅ¡rutÄ . â(duomenys neskelbtini)â stebÄjimo organizavimas buvo pavestas LSSR VSK Kauno valdybos 7-ojo poskyrio virÅ¡ininkui N. P.. Sulaikymo grupÄms vadovavo LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininkas majoras J. O. (T. 2, b.l. 142-149). 1956-10-18 LSSR VSK pirmininko K. L. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te SSRS VSK pirmininkui I. S. nurodyta, kad pagal 1955-12-31 agentÅ«rinių-operatyvinių priemonių, likviduojant âbanditizmoâ likuÄius respublikoje, planÄ ypatingas dÄmesys buvo skirtas A.
R., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, paieÅ¡kai ir sulaikymui. Tuo tikslu iÅ¡ kvalifikuotų LSSR VSK pareigÅ«nų buvo sudaryta nuolatinÄ A. R. paieÅ¡kos operatyvinÄ grupÄ. Å iai grupei buvo keliama užduotis atnaujinti agentÅ«rÄ , paieÅ¡koje panaudoti âG.â bei âV.â agentÅ«rines grupes. 1956 m. A. R. ir jo Å¡eimos narių paieÅ¡kai buvo užverbuota 30 agentų ir atkurtas ryÅ¡ys su 12 anksÄiau užverbuotų agentų. 1953 - 1955 m. laikotarpiu buvo gauta agentÅ«rinių duomenų apie A.
R. apsilankymus MerkinÄs apylinkÄse, VarÄnos rajone. Informacijos patikrinimui buvo pasitelktas patyrÄs LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos agentas â(duomenys neskelbtini)â, gyvenantis Kauno mieste, turintis plaÄius ryÅ¡ius MerkinÄs apylinkÄse, VarÄnos rajone. 1953 - 1956 m. laikotarpiu agentas â(duomenys neskelbtini)â keletÄ kartų lankÄsi pas savo tolimÄ giminaitį J. B., kuris palaikÄ ryÅ¡ius su A. R.. Agentas â(duomenys neskelbtini)â kelis kartus pakeitÄ J. B. pateiktus JAV dolerius į rublius; nurodÄ, kad A.
R. už užsienio valiutÄ galÄtų mokÄti didesnÄ kainÄ , perdavÄ Å¾iniÄ , kad Å¡is bet kuriuo metu galÄtų atvykti į jo namus, esanÄius Kauno miesto pakraÅ¡tyje. 1956-10-11 agentas â(duomenys neskelbtini)â iÅ¡kvietÄ LSSR VSK operatyvinį darbuotojÄ ir praneÅ¡Ä, kad pas jį dviraÄiais atvažiavo A. R. su žmona, kurie ketina nakvoti, o (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykti į Alytų. Su agentu â(duomenys neskelbtini)â buvo aptartas sutartinis signalinis ryÅ¡ys, siekiant A.
R. ir B. M. sulaikyti, Å¡iems iÅ¡Äjus iÅ¡ agento namų. Buvo paskirtas gyvenamojo namo iÅ¡Äjimų stebÄjimas, žvalgams ir operatyvinÄms grupÄms užtikrintas radijo ryÅ¡ys. (duomenys neskelbtini) 8 val. 30 min. A. R. ir B. M. iÅ¡Äjo iÅ¡ agento namo, stumdamiesi dviraÄius nuÄjo Kampo gatve, kur buvo sulaikyti LSSR VSK operatyvinÄs grupÄs. A. R. ir B. M. buvo areÅ¡tuoti; imtasi priemonių užšifruoti agentÄ â(duomenys neskelbtini)â. A. R., paskutinio lietuvių nacionalistinio pogrindžio vadeivos, sulaikymu respublikoje pilnai užbaigta buvusių lietuvių buržuazinių nacionalistų âbanditinių formuoÄiųâ vadeivų likvidacija (T. 2, b.l. 150-161).             IÅ¡ (duomenys neskelbtini) sulaikymo protokolo matyti, kad A.
R. sulaikytas (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. Kampo gatvÄje, Kaune. ProtokolÄ pasiraÅ¡Ä LSSR VSK pareigÅ«nai J. O., J. P., P. Å ., V. L., S. Å ., D. A., A. A., P. P. (T. 2, b.l. 95-97).             A. R. asmens kratos protokole nurodyta, kad šį veiksmÄ (duomenys neskelbtini) atliko LSSR VSK pareigÅ«nai L. M., P. R., N. D., P. Å ., dalyvaujant vertÄjui P. P. (T. 2, b.l. 99-103).             LSSR VSK vidaus kalÄjimo darbuotojas F. T. savo (duomenys neskelbtini) tarnybiniame praneÅ¡ime, pavadintame âraportuâ, nurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) jis budÄjo nuo 9 val. iki 17 val.
Apie 14 val. LSSR VSK pareigÅ«nai G. B. ir N. Å . į kalÄjimÄ atvedÄ suimtuosius A. R. bei B. M.. Po asmens kratos A. R. buvo patalpintas kameroje Nr.
49. Apie 15 val. 36 min. suimtasis A. R. bandÄ nusižudyti - susižalojo savo akį ir lytinius organus. IÅ¡kviestas gydytojas suteikÄ jam pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Po to suimtasis buvo iÅ¡siųstas į kalÄjimo Nr. 1 ligoninÄ (T. 2, b.l. 168-169).(duomenys neskelbtini) akte (kituose analogiÅ¡ko akto egzemplioriuose nurodytos skirtingos dokumento parengimo datos - (duomenys neskelbtini) ir 1956-10-13) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 30 min. LSSR VSK vidaus kalÄjime buvo rastas susižalojÄs suimtasis A. R.. Suteikus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į LSSR VRM kalÄjimÄ Nr.
1. DokumentÄ pasiraÅ¡Ä LSSR VSK vidaus kalÄjimo darbuotojai T., S., Å . (T. 2, b.l. 162-163, 164-165, 166-167).IÅ¡ 1956-10-13 akto matyti, jog 1956-10-13 buvo atlikta LSSR VSK vidaus kalÄjimo kameros Nr. 49 apžiÅ«ra. Jos metu buvo rasta kraujo pÄdsakų ir kruvinas varinis kabliukas. DokumentÄ pasiraÅ¡Ä LSSR VSK pareigÅ«nai K. P., J. M., N. L. (T. 5, b.l. 170-171).1956-10-15 LSSR VRM kalÄjimo Nr.1 gydytojų komisijos aktas patvirtina, kad A. R. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į ligoninÄ nesÄ moningas, ypaÄ sunkios bÅ«klÄs, jam konstatuotos plÄÅ¡tinÄs žaizdos lytinių organų srityje, durtinÄs žaizdos deÅ¡inÄs akies srityje (T. 3, b.l. 2-4).IÅ¡ 1992-12-30 teismo medicinos ekspertizÄs akto Nr. 6311 matyti, kad pateiktos ligos istorijos Nr. 462 duomenimis, A.
R. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas (T. 3, b.l. 57-62).IÅ¡ 2013-03-26 teismo medicinos specialisto Ž. M. apklausos protokolo matyti, kad sužalojimai padaryti A. R. Å¡iuo metu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (T. 3, b.l. 63).1993-07-06 kompleksinÄs teismo medicininÄs fizikinÄs-techninÄs ekspertizÄs aktas Nr. 134/93 patvirtina, kad A. R. sužalojimų visumos pasidaryti pats sau negalÄjo. (T. 3, b.l. 66-71).1957-09-24 - 1957-09-25 LSSR AukÅ¡Äiausiojo teismo nuosprendis patvirtina, kad A.
R. buvo pripažintas kaltu dÄl nusikaltimų, numatytų RSFSR baudžiamojo kodekso BK 581a str., 588 str., 589 str., 5810 str. 1 d., 5811 str., 72 str. 1 d., ir nuteistas aukÅ¡ÄiausiÄ ja bausmÄ â suÅ¡audymu su viso turto konfiskavimu (T. 3, b.l. 101-117). (duomenys neskelbtini) akte nurodyta, kad nuosprendis suÅ¡audyti A. R. buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini) Vilniuje (T. 3, b.l. 132-133).1991-03-19 Lietuvos Respublikos AukÅ¡Äiausiojo teismo reabilitavimo pažymÄjimas Nr. 8-19958/91 patvirtina, kad A. R. buvo neteisÄtai represuotas, o nuo 1956-10-13 iki mirties nuosprendžio įvykdymo (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡buvo laisvÄs atÄmimo vietose (T. 3, b.l. 139).(duomenys neskelbtini) sulaikymo protokolas patvirtina, kad jos B.
M. sulaikyta (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. Kampo gatvÄje, Kaune. Sulaikymo protokolÄ pasiraÅ¡Ä LSSR VSK pareigÅ«nai J. O., N. D., J. P., P. Å ., V. L., S. Å ., P. P. (T. 2, b.l. 114-116), o B. M. asmens kratos protokolas patvirtina, kad šį veiksmÄ atliko LSSR VSK pareigÅ«nai P. P., D. A., M. N. (T. 2, b.l. 117-119).             IÅ¡ 1957-05-08 LSSR AukÅ¡Äiausiojo teismo nuosprendžio matyti, kad B. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista 8 metų laisvÄs atÄmimo bausme pagal RSFSR baudžiamojo kodekso BK 72 str. 2 d., 5812 str. (T. 3, b.l. 144-146)1989-09-18 LTSR AukÅ¡Äiausiojo teismo reabilitavimo pažymÄjime nurodyta, kad B.
M., nuteista LSSR AukÅ¡Äiausiojo teismo 1957-05-08 nuosprendžiu laisvÄs atÄmimu 8 metams, bausmÄ atliko (duomenys neskelbtini) srityje, laisvÄs atÄmimo vietose buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki 1959-05-16 ir yra reabilituota (T. 3, b.l. 149).2013-04-04 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡tas Nr. 37R-39 patvirtina, kad A. R., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â 1945-06-25 tapo ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai dalyviu - Lietuvos partizanu; 1945 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) apylinkÄs partizanų bÅ«riui ir kuopai, vÄliau tapo (duomenys neskelbtini) bataliono vadu, (duomenys neskelbtini) rinktinÄs vadu; 1946-04-09 Pietų Lietuvos vado buvo apdovanotas Uolumo juostele už organizacinį darbÄ ir Narsumo juostele už vadovavimÄ (duomenys neskelbtini) miestelio puolimui; nuo 1947-09-25 vadovo (duomenys neskelbtini) apygardai; nuo 1948-10-20 vykdÄ (duomenys neskelbtini) srities vado pareigas; 1949 m. vasario mÄnesį dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) Tarybos Prezidiumo pirmininko J.
Ž., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, pavaduotoju. 1949-09-18 iÅ¡rinktas LLKS (duomenys neskelbtini) vadu, 1949-11-03 paskirtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmuoju pavaduotoju; 1950-05-30 LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvÄs kovotojo partizanų pulkininko laipsnis. 1949-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu A. R. apdovanotas LaisvÄs Kovos 2-ojo laipsnio Kryžiumi, 1950-11-23 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu apdovanotas LaisvÄs Kovos 1-os rūšies 1-ojo laipsnio ir 2-os rūšies 1-ojo laipsnio Kryžiais, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas VyÄio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas VyÄio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam suteiktas Lietuvos NepriklausomybÄs Akto signataro statusas (T. 2, b.l. 38-40).IÅ¡ 2013-04-04 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡to Nr. 37R-39 matyti, kad B.
M. nuo 1945 m. buvo (duomenys neskelbtini) apygardos partizanų ryÅ¡ininke, (duomenys neskelbtini) apygardos partizane, slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â. (duomenys neskelbtini)LGGRTC direktoriaus įsakymu jai suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota VyÄio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties) (T. 2, b.l. 38-40). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados: Nors kaltinamasis ir neigia tiesiogiai dalyvavÄs genocido veiksmuose t.y. aplamai neigia dalyvavÄs kaltinime nurodytoje operacijoje, taÄiau byloje iÅ¡tirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padÄjo kitiems sovietų okupacinÄs valdžios atstovams atlikti veiksmus numatytus LR BK 99 str.IÅ¡ nuosprendyje aptartų duomenų akivaizdu, jog S. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu, o bÅ«tent 1956 m. spalio 12 d., dirbo Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinÄs struktÅ«ros - LSSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu.
BÅ«damas ne eilinis Å¡ios represinÄs struktÅ«ros narys, o aukÅ¡tesnio rango pareigÅ«nas, jis puikiai suvokÄ Å¡ios represinÄs struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ kertinių to laikotarpio tikslų okupuotoje Lietuvoje â galutinai fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judÄjimo narius, kurie nuo 1944 metų aktyviai prieÅ¡inosi sovietinei okupacijai.Nors teisminio nagrinÄjimo metu kaltinamasis ir neigÄ tiesiogiai dalyvavÄs A. R. ir B. M. sulaikymo operacijoje, tvirtindamas, kad jis buvo tik įraÅ¡ytas į Å¡ių asmenų sulaikymo grupÄs narius, taÄiau iÅ¡ jos buvo paÅ¡alintas dÄl to, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ atvyko dalyvauti sulaikymo operacijoje vilkÄdamas tarnybinÄ uniformÄ , taÄiau tokiais jo parodymais kolegija neranda pagrindo tikÄti ir vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Tokių duomenų kaltinamasis nenurodÄ tyrimo metu, kuomet buvo apklaustas 1996-06-21, 1999-04-12 (T. 5, b. l. 47-52).
Tų apklausų metu S. D. patvirtino, jog buvo įtrauktas į antrosios operatyvinÄs sulaikymo grupÄs sudÄtį, kurios vaidmuo ir buvo sulaikyti A. R. ir B. M.. Tų apklausų metu jis teigÄ, jog nepamena, kur buvo ir kÄ veikÄ Å¡ios operacijos metu operatyvinÄ grupÄ, kurios nariu jis ir buvo. TaÄiau tų apklausų metu jis smulkiai nurodÄ aplinkybes, kur ir kaip buvo sulaikyti A. R. ir B. M.. Akivaizdu, jog operacijoje nedalyvavÄs asmuo po daugelio metų negalÄtų nurodyti tokių aplinkybių, kokias 1996-06-21 ir 1999-04-12 apklausų metu nurodÄ S. D..
Tai, jog teisme kaltinamasis teigÄ nedalyvavÄs A. R. ir B. M. sulaikymo operacijoje, kolegija vertina kaip gynybinÄ versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybÄs už veiksmus, kuriais kaltinamas S. D.. AplinkybÄs, kad jis buvo nuÅ¡alintas nuo dalyvavimo sulaikymo operacijoje, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Akivaizdu, jog tokioje Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinÄs struktÅ«roje, kokia buvo LSSR VSK (KGB), kiekvienas veiksmas buvo preciziÅ¡kai reglamentuojamas ir fiksuojamas dokumentuose, kÄ patvirtina ir Å¡ioje byloje surinkti ir Å¡iame nuosprendyje aptarti duomenys.
Tad kaltinamojo teiginiai, kad bÅ«damas slaptos tarnybos vyresniuoju operatyviniu darbuotoju ir į slaptÄ operacijÄ jis atvyko vilkÄdamas tarnybinÄ uniformÄ , yra ne tik kad nepatvirtinti objektyviais įrodymais, bet ir neįtikÄtini. Jei taip ir bÅ«tų įvykÄ, jis nuo dalyvavimo operacijoje bÅ«tų nuÅ¡alintas dar Vilniuje, atvykÄs prie LSSR VSK (KGB) pastato, kur prieÅ¡ operacijos pradžiÄ susirinko visi operacijos dalyviai. Be to, tai bÅ«tų įvertinta kaip grubus tarnybinių pareigų pažeidimas, neabejotinai fiksuotas tarnybiniuose VSK (KGB) dokumentuose, kuris turÄtų bÅ«ti įvertintas net ir tarnybine nuobauda, ko, Å¡iuo atveju, nebuvo.
PrieÅ¡ingai, S. D. po sulaikymo operacijos buvo parodytas dar didesnis pasitikÄjimas - jam, pasak paties kaltinamojo tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, buvo patikÄta saugoti jį kalÄjimo ligoninÄje (1996-06-21 apklausos duomenimis), lankyti jį kalÄjime, kas nebuvo patikÄta kitiems operacijoje dalyvavusiems VSK pareigÅ«nams. Tad kaltinamojo teiginiai apie nuÅ¡alinimÄ nuo sulaikymo operacijos yra ne tik kad nepatvirtinti byloje esanÄiais įrodymais, bet, žinant VSK kaip represinÄs struktÅ«ros griežtÄ vidaus tvarkÄ , ir neįtikÄtini.
DÄl Å¡ios priežasties kolegija tokiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimais netiki ir jais nesivadovauja. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad pagal BK 99 straipsnį atsako tas, kas siekdamas fiziÅ¡kai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausiusių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymÄ si, deportuojant ar kitaip sudarant tokias gyvenimo sÄ lygas, kad jos lÄmÄ visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupÄms priklausanÄių žmonių gimstamumÄ ar prievarta perdavÄ jų vaikus kitoms grupÄms.
Dalyvavimas padarant veikas, nukreiptas į visiÅ¡kÄ ar dalinį žmonių, priklausanÄių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, sunaikinimÄ , yra vienu iÅ¡ genocido nusikaltimo sudÄties objektyviosios pusÄs požymių. NusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant pagal BK 99 straipsnį pakanka nustatyti ir įrodyti, kad kaltininkas, siekdamas sunaikinti visus ar bent dalį žmonių, priklausanÄių minÄtoms grupÄms, dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystimÄ si, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sÄ lygas, kad jos lemtų visų jų ar dalies žūtį.
Dalyvavimu tokioje veikoje laikytini tiek iÅ¡ankstiniai, tiek operacijos metu, tiek ir po jos atlikti veiksmai, kuriais kurstoma ar tiesiogiai realizuojama genocido objektyvioji pusÄ.Vertinant S. D. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , matyti, kad iÅ¡ esmÄs jis yra kaltinimas tuo, kad bÅ«damas Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinÄs struktÅ«ros pareigÅ«nu t.y. LSSR VSK (KGB) vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas Å¡ios represinÄs struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ esminių tikslų â fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judÄjimo narius â Lietuvos partizanus, jų ryÅ¡ininkus ir rÄmÄjus, vykdydamas patvirtintame sulaikymo operacijos plane nurodytas užduotis, dalyvavo slaptoje operacijoje, kurios metu buvo sulaikyti lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacinei valdžiai judÄjimo struktÅ«ros - (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir (duomenys neskelbtini) vadas, partizanų pulkininkas A.
R. â(duomenys neskelbtini)â bei Å¡io judÄjimo dalyvÄ - partizanÄ B. M.. Tos operacijos metu jie buvo įkalinti, po ko, A. R. Å¡ios represinÄs struktÅ«ros narių žiauriai kankintas ir sunkiai sužalotas, tardomas ir LSSR AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1957 m. rugsÄjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme bei (duomenys neskelbtini) nužudytas, o B. M. LSSR AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1957 m. gegužÄs 8 d. nuosprendžiu deportuota į SSRS RSFSR (duomenys neskelbtini) srities lagerį 8 metų terminui.
Taigi, jis kaltinamas padÄjÄs įvykdyti genocido veiksmus - sovietų okupacinÄs valdžios atstovams fiziÅ¡kai sunaikinti atskiros nacionalinÄs-etninÄs-politinÄs grupÄs â lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narį A. R., bei padÄjÄs deportuoti Å¡ios grupÄs narÄ B. M..1996 m. lapkriÄio 28 d. įstatymu Nr. VII-11 ginkluoto pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyviai paskelbti Lietuvos kariais savanoriais ir pripažinti jų kariniai laipsniai bei apdovanojimai. Karių savanorių statuso pripažinimo tvarkÄ nustatÄ 1997 m. liepos 3 d.
Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas. Å io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad karių savanorių statusÄ pripažįsta ir nustatytos formos pažymÄjimus iÅ¡duoda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras VyriausybÄs nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo įstatyme numatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad kariais savanoriais pripažįstami partizanai, kurie priklausÄ ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms, davÄ priesaikÄ ir jos nesulaužÄ, turÄjo atpažinimo ženklus ir ginklus, gyveno nelegaliai, taip pat rezervinių bÅ«rių, organizacinių skyrių bei kitų slaptųjų ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«rų nariai, kurie davÄ priesaikÄ ir jos nesulaužÄ, turÄjo ginklus ir vadovybÄs įsakymu dalyvavo kautynÄse ar kitose ginkluotose operacijose, taip pat partizanų ryÅ¡ininkai ar rÄmÄjai, patekÄ Ä¯ kautynių situacijÄ , su ginklu dalyvavÄ Å¡iose kautynÄse ir jų metu suimti, sužeisti, žuvÄ ar mirÄ Ä¯kalinimo metu.
Nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad A. R. dar 1945-06-25 tapo ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai dalyviu - Lietuvos partizanu, vadovavo (duomenys neskelbtini) apylinkÄs partizanų bÅ«riui ir kuopai, vÄliau tapo (duomenys neskelbtini) bataliono vadu, (duomenys neskelbtini) rinktinÄs vadu. Nuo 1947-09-25 vadovavo (duomenys neskelbtini) apygardai, o nuo 1948-10-20 jis vykdÄ (duomenys neskelbtini) srities vado pareigas. 1949 m. vasario mÄnesį dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko J.
Ž., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, pavaduotoju. 1949-09-18 iÅ¡rinktas LLKS (duomenys neskelbtini) vadu, 1949-11-03 paskirtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmuoju pavaduotoju, o 1950-05-30 LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvÄs kovotojo partizanų pulkininko laipsnis. 1951 m. iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo partizanų vado J. Ž., slapyvardžiu â(duomenys neskelbtini)â, jis perÄmÄ LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko ir (duomenys neskelbtini) vado pareigas. Taigi, nuo 1945 metų iki mirties jis buvo lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narys ir vienas iÅ¡ Å¡io pasiprieÅ¡inimo vadovų.B.
M. nuo 1945 m. buvo (duomenys neskelbtini) apygardos partizanų ryÅ¡ininke, (duomenys neskelbtini) apygardos partizane. 2013-04-04 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡tas Nr. 37R-39 patvirtina, jog A. R. 1946-04-09 Pietų Lietuvos vado buvo apdovanotas Uolumo juostele už organizacinį darbÄ ir Narsumo juostele už vadovavimÄ (duomenys neskelbtini) miestelio puolimui, 1949-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu apdovanotas LaisvÄs Kovos 2-ojo laipsnio Kryžiumi, 1950-05-30 LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvÄs kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, o 1950-11-23 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu apdovanotas LaisvÄs Kovos 1-os rūšies 1-ojo laipsnio ir 2-os rūšies 1-ojo laipsnio Kryžiais. (duomenys neskelbtini) LGGRTC direktoriaus įsakymu A.
R. suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas VyÄio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas VyÄio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam suteiktas Lietuvos NepriklausomybÄs Akto signataro statusas (T. 2, b. l. 38-40).Tas pat dokumentas patvirtina ir tai, kad B. M. (duomenys neskelbtini) LGGRTC direktoriaus įsakymu suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota VyÄio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties) (T. 2, b.l. 38-40).Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad Lietuvos partizanai buvo susijÄ bendromis politinÄmis pažiÅ«romis ir įsitikinimais, kadangi ginkluoto pasiprieÅ¡inimo forma prieÅ¡inosi okupaciniam režimui, tai yra priklausÄ politinei grupei, kuri vykdÄ Lietuvos iÅ¡silaisvinimÄ iÅ¡ minÄto režimo.
Be to, Å¡ios grupÄs nariai kartu buvo ir lietuvių tautos, nacionalinÄs grupÄs atstovai. Sovietinis genocidas buvo vykdomas bÅ«tent pagal gyventojų nacionalinį kriterijų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos partizanai â ginkluoto pasiprieÅ¡inimo okupacinei valdžiai (rezistencijos) dalyviai â priskirtini atskirai nacionalinei â etninei â politinei grupei. TodÄl teismas pripažįsta, kad A. R. ir B. M. priklauso asmenų grupei, numatytai BK 99 straipsnio dispozicijoje.LR Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime Nr. KT11-N4/2014 âDÄl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, susijusių su baudžiamÄ ja atsakomybe už genocidÄ , atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ pripažino, kad BK 99 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama fiziÅ¡kai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausanÄių bet kuriai nacionalinei, etninei, religinei, socialinei ar politinei grupei, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio teismo nutarime akcentuojama ir tai, kad teisiÅ¡kai privalomas ir visuotinai pripažintas genocido apibrÄžimas įtvirtintas 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų GeneralinÄs AsamblÄjos vienbalsiai priimtoje Konvencijoje dÄl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Lietuvos teismams buvo kilÄ abejonių dÄl iÅ¡plÄstos BK 99 straipsnio dispozicijoje asmenų grupių, kurių atžvilgiu taikomas genocidas, sÄ raÅ¡o, papildomai nacionalinÄje teisÄje įtraukus į jį politines ir nacionalines grupes.
MinÄtame Konstitucinio Teismo nutarime klausimas dÄl tarptautinÄs ir nacionalinÄs teisÄs normų konkurencijos iÅ¡samiai nagrinÄtas, atsižvelgiant į visuotinai pripažintas ir teisiÅ¡kai privalomas tarptautinÄs teisÄs normas â 1948 m. JTO KonvencijÄ dÄl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo įstatus, kuriuose pirmÄ kartÄ buvo apibrÄžta nusikaltimų žmoniÅ¡kumui sÄ voka, 1998 m. liepos 17 d. priimto Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas, kitus tarptautinÄs teisÄs aktus, taip pat remtasi Tarptautinio baudžiamojo tribunolo praktika konkreÄiose bylose.
NagrinÄjamoje byloje bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad sovietinis okupacinis režimas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdÄ tarptautinius nusikaltimus, kurie gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip pagal visuotinai pripažintas tarptautinÄs teisÄs normas ( inter alia Niurnbergo tribunolo statutÄ ) apibrÄžiami nusikaltimai teisingumui ( civilių žudymas ir naikinimas, gyventojų deportavimas, įkalinimas, persekiojimas politiniais ir nacionaliniais motyvais ir kt. ) ir karo nusikaltimai ( tarptautinÄs humanitarinÄs teisÄs saugomų asmenų žudymas, deportavimas, okupuotos teritorijos gyventojų prievartinis Ämimas į okupuojanÄios valstybÄs ginkluotÄ sias pajÄgas ir kt. ) IÅ¡ nagrinÄjamoje byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų â archyvinių dokumentų, matyti, kad nusikaltimai Lietuvos gyventojų atžvilgiu buvo tikslingos sisteminÄs totalitarinÄs SSRS politikos dalis: represijos prieÅ¡ Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinÄs ir chaotiÅ¡kos, jomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinÄs tautos pagrindÄ .
Atsižvelgdamas į tarptautinį teisinį ir istorinį kontekstÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime padarÄ iÅ¡vadÄ , kad tam tikru laikotarpiu ( 1941 m. pradedant masinius lietuvių trÄmimus į Sovietų SÄ jungÄ ir vykdant sulaikytų asmenų neteismines egzekucijas, 1944-1953 metais vykdant masines represijas vykstant partizaniniam karui prieÅ¡ Lietuvos Respublikos okupacijÄ ) sovietinio okupacinio režimo nusikaltimai, įrodžius specialaus tikslo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sunaikinti bet kuriÄ nacionalinÄ, etninÄ, rasinÄ ar religinÄ grupÄ, buvimÄ , galÄtų bÅ«ti vertinami kaip genocidas, apibrÄžiamas pagal visuotinai pripažintas tarptautinÄs teisÄs normas.
Kai siekiama sunaikinti dalį saugomos grupÄs, Å¡i dalis turi bÅ«ti pakankamai reikÅ¡minga, kad jos sunaikinimas turÄtų įtakos visai grupei. A. R. ir B. M. buvo aktyvÅ«s organizuoto ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai ( rezistencijos ) dalyviai, todÄl jų sulaikymas, įkalinimas, A. R. nužudymas, o B. M. deportavimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos jau po Konstitucinio teismo nutarime nurodyto masinių represijų laikotarpio, taÄiau rezistencijos laikotarpiu t.y. 1956-1957 metais, pagrįstai kvalifikuotas kaip genocidas - Lietuvos gyventojų dalies, priklausanÄios nacionalinei â etninei â politinei grupei, fizinis sunaikinimas.
Rezistencijos dalyviai, kokiais buvo A. R. bei B. M., kaip atskira politinÄ grupÄ, buvo reikÅ¡minga visos nacionalinÄs grupÄs (lietuvių tautos), apibrÄžtos etniniais požymiais, iÅ¡likimui, nes ginkluotas pasiprieÅ¡inimas okupacijai trukdÄ sovietinÄms okupacinÄms struktÅ«roms vykdyti deportacijas, trÄmimus ir kitas represines priemones prieÅ¡ Lietuvos civilius gyventojus.              Negalima sutikti su kaltinamojo S. D. teiginiais teisme, jog tai, kad jis nedalyvavo B. M. ir A.
R. sulaikyme, pastarojo kankinime, įkalinime, žalojimo veiksmuose, nedalyvavo jį nuteisiant mirties bausme bei nužudant, o B. M. deportuojant, jo veiksmai nelaikytini nusikalstamais pagal BK 99 straipsnį. Dirbdamas LSSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas Å¡ios represinÄs struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ esminių tikslų â fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judÄjimo narius â Lietuvos partizanus, jų ryÅ¡ininkus ir rÄmÄjus, kaltinamasis tarnavo sovietų okupacinÄje struktÅ«roje ir tai darÄ laisvanoriÅ¡kai, o ne kieno nors verÄiamas.
IÅ¡ ankstesnÄs darbo Å¡ioje tarnyboje patirties jis neabejotinai žinojo, kad tokio aukÅ¡to rango lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judÄjimo dalyvis kaip A. R. bei jo sutuoktinÄ - B. M., neabejotinai bus fiziÅ¡kai sunaikinti, arba deportuoti, nes tokia represinių struktÅ«rų praktika tuometÄje Lietuvoje buvo taikoma ne tik pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui atstovams, bet netgi ir asmenims, nesusijusiems su pasiprieÅ¡inimu. Tai žinodamas, jis sutiko dalyvauti juodu sulaikant, kalinant, ko pasÄkoje A.
R. vÄliau buvo nužudytas, o B. M. deportuota. Jis laisvanoriÅ¡kai, o ne kieno nors verÄiamas, vykdÄ LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. parengtame ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininko J. O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtintame 1956 m. spalio 11 d. sulaikymo operacijos plane nurodytÄ užduotį â dalyvauti minÄtų asmenų sulaikymo grupÄje, kurios tiesioginÄ užduotis ir buvo sulaikyti A. R. bei B. M.. Veikdamas kartu su kaltinime nurodytais bendrininkais - LSSR VSK vadovais bei operatyviniais darbuotojais, 1956 m. spalio 12 d. dalyvavo itin įslaptintoje ir ypaÄ profesionaliai organizuotoje slaptoje operacijoje, juodu sulaikant.
Nors kaltinamasis tiesiogiai fiziÅ¡kai ir nesulaikinÄjo A. R. ir B. M., taÄiau atliko veiksmus, kuriais padÄjo sulaikyti Å¡iuos lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judÄjimo narius t.y. atliko padÄjÄjo vaidmenį. Akivaizdu, jog be tiesiogiai sulaikymo veiksmus atlikusios grupÄs asmenų, kiti kaltinime nurodyti asmenys, tame tarpe ir S. D., atliko veiksmus, kurie padÄjo sulaikyti A. R. ir B. M.. Kartu su tiesiogiai sulaikymo veiksmus atlikusiais asmenimis nedalyvaujant kitiems sulaikymo operacijos dalyviams - padÄjÄjams, iÅ¡davusiems A.
R. ir B. M., sekusiems juodu, blokavusiems galimo jų pasitraukimo vietas â aplinkines gatves, kiemus, tiltus ir pan., tame tarpe nedalyvaujant ir S. D., toks sulaikymas bÅ«tų apsunkintas, o gal ir neįmanomas. Kaip žinia, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. buvo vienas iÅ¡ sulaikymo (jo vadinamos rezervinÄs) grupÄs narių, kurios vaidmuo, pagal planÄ , iÅ¡ esmÄs buvo analogiÅ¡kas tiesiogiai A. R. ir B. M. sulaikinÄjusių asmenų vaidmeniui t.y. sulaikyti minÄtus laisvÄs kovų dalyvius.
Tik ta aplinkybÄ, kad A. R. ir B. M. Äjo gatve, kurioje nebuvo S. D. sulaikymo grupÄs, ir nulÄmÄ tai, jog juos sulaikÄ pirmoji sulaikymo grupÄ, o ne grupÄ, kurios nariu buvo S. D.. Taigi, kaltinamojo vaidmuo nusikalstamoje veikoje numatytoje LR BK 99 str., nors ir buvo antraeilis, taÄiau reikÅ¡mingas, padÄjÄs padaryti kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . DÄl to, visiÅ¡kai pagrįstai S. D. kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6d. ir BK 99 str. BÅ«tent dÄl S. D., padÄjusio padaryti LR BK 99 str. numatytus veiksmus, tapo įmanomas lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narių sulaikymas, įkalinimas, kankinimas, žalojimas, A.
R. nužudymas, o B. M. - deportavimas.             Šioje byloje taip pat aktualus BK 3 straipsnio 3 dalies taikymas, kai numatyta baudžiamoji atsakomybÄ už genocidÄ turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , nes BK 99 straipsnyje nurodytos kitos, ne socialinÄs ir politinÄs, saugomos grupÄs ( nacionalinÄs, etninÄs, rasinÄs ir religinÄs grupÄs ) sutampa su saugomomis grupÄmis, nustatytomis apibrÄžiant genocidÄ pagal visuotinai pripažintas tarptautinÄs teisÄs normas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime konstatavo, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje ( 2000-09-26 ir 2011-03-22 d.
įstatymų redakcijos ) nustaÄius teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmuo pagal BK 99 straipsnį gali bÅ«ti teisiamas už veiksmus, kuriais buvo siekiama sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausanÄių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atliktus iki tol, kol Baudžiamajame kodekse nebuvo nustatyta atsakomybÄ už žmonių, priklausanÄių socialinei ar politinei grupei, genocidÄ , nustatyta BK 99 straipsnio grįžtamoji galia tokiems veiksmams, kurie laikomi genocido nusikaltimu tik pagal nacionalinÄs teisÄs normas, prieÅ¡taravo LR Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai ir konstitucinÄs teisinÄs valstybÄs principui.
TaÄiau vertinant socialinÄs ar politinÄs žmonių grupÄs reikÅ¡mÄ nacionalinÄs, etninÄs, rasinÄs ir religinÄs grupių iÅ¡likimui, t.y. tai, kad genocidu pagal visuotinai pripažintas tarptautinÄs teisÄs normas yra ir tyÄiniai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visÄ ar dalį minÄtų grupių atstovų, baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo iÅ¡imtis ( BK 3 straipsnio 3 dalis ) taikoma ir dÄl tokio pobÅ«džio padarytų nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamasis 1956 metais tarnavo sovietų okupacinÄje struktÅ«roje - Lietuvos TSR valstybÄs saugumo komiteto(VSK) padalinyje, kurios pagrindinis tikslas buvo Lietuvos gyventojų dalies â organizuoto ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai ( rezistencijos ) dalyvių, priklausanÄių atskirai nacionalinei â etninei â politinei grupei, sunaikinimas, ir tai turÄjo reikÅ¡mÄs nacionalinÄs â etninÄs grupÄs iÅ¡likimui, jo atžvilgiu netaikomas baudžiamojo įstatymo, nustatanÄio veikos nusikalstamumÄ , grįžtamasis galiojimas ( BK 3 straipsnio 3 dalis ).             Prokuroras, perduodamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismui, kaltinamajame akte nurodÄ, kad S. D. atsakomybÄ sunkinanÄių bei lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta.
Å ių atsakomybÄ iÅ¡ dalies lemianÄių aplinkybių pripažinimo klausimas nekeltas ir teisminio nagrinÄjimo metu. Kolegija sutinka su tokiomis prokuroro nuostatomis ir konstatuoja, jog byloje nÄra nustatyta nei S. D. atsakomybÄ sunkinanÄių, nei lengvinanÄių aplinkybių.BausmÄ S. D. skirtina vadovaujantis LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, sunkumo laipsnį (kad padarytas labai pavojingas, sunkus nusikaltimas žmoniÅ¡kumui), kaltÄs formÄ (tiesioginÄ tyÄiÄ ), motyvÄ bei tikslÄ fiziÅ¡kai sunaikinti asmenis, priklausanÄius nacionalinei-etninei-politinei grupei, kilusias sunkias ir negrįžtamas pasekmes, kaltininko asmenybÄ bei jo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, atsakomybÄ sunkinanÄių ir lengvinanÄių aplinkybių nebuvimÄ .
Nesant sÄ lygų taikyti LR BK 62 str., 54 str. 3d., bausmÄ skirtina vadovaujantis LR BK 61 str. nuostatomis.              Kolegija pažymi, jog Å¡velnesnÄ bausmÄ, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. numatytomis nuostatomis, skiriama tuomet, kai įstatymo sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas konkreÄiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.
Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nÄra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.13 punktas). Pagal teismų praktikÄ , teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinÄs aplinkybÄs, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, mažesnį kaltininko asmenybÄs pavojingumÄ , jo veikos atsitiktinį pobÅ«dį ir pan.
Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje aplinkybių, turinÄių esminÄs įtakos skirtinos bausmÄs dydžiui ir sudaranÄių sÄ lygas taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ nei numatytoji įstatyme, nÄra nustatyta, todÄl Å¡io BK straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. TaÄiau skirdama bausmÄ, kolegija atsižvelgia į tai, jog EŽTT jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo neiÅ¡vengiami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinÄs gynybos dÄl pernelyg ilgo proceso trukmÄs priemonių yra bausmÄs sumažinimas kaltinamajam.
Atsižvelgdama į Å¡ias nuostatas bei tai, kad S. D. yra senyvo amžiaus (jam 84 metais), silpnos sveikatos, pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieÅ¡ 50 metų, o per tÄ laikÄ kaltinamasis nepadarÄ nusikalstamų veikų, kad procesas nagrinÄjamoje byloje vyksta beveik 20 metų, taip pat tai, jog kaltinamojo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis â jis buvo tik padÄjÄjas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog S. D. skirtina minimali LR BK 99 straipsnio sankcijoje numatyta bausmÄ.
Toks bausmÄs skyrimas S. D., neprieÅ¡taraus teisingumo principo įgyvendinimui. Vertindama teismų praktikÄ , kolegija taip pat konstatuoja, kad kaltinamojo sveikatos bÅ«klÄ nÄra tokia sunki, kad paskyrus bausmÄ, bÅ«tų pagrindas taikyti S. D. LR BK 76 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs.Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297 str., 301-307 str..                                                        n u s p r e n d Ä:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 99 str. bei nubausti jį 5(penkerių) metų laisvÄs atÄmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.BausmÄs pradžiÄ S. D. skaiÄiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.Iki nuosprendžio įsiteisÄjimo palikti nepakeistÄ S. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti (T. 5, b.l. 71-73), o nuosprendžiui įsiteisÄjus, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonÄ panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .
Kolegijos pirmininkas                                                                                         Algirdas Jaliniauskas TeisÄjai:                                                                                                               KÄstutis Dargužis                                                                                                                               RamÅ«nas AntanaviÄius