Legislator Case Law & Legislation
52855718-87e5-4e9f-bc64-44e94bdccab6 AI generated

52855718-87e5-4e9f-bc64-44e94bdccab6 · Kauno apygardos teismas

Case Number 52855718-87e5-4e9f-bc64-44e94bdccab6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

– S., jos atstovui - advokatui Vytautui Zabielai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) km.,lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika numatyta LR BK 24 str. 6 d., 99 str.                                                                      n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

52855718-87e5-4e9f-bc64-44e94bdccab6 · Kauno apygardos teismas: vadovavo pirmajai - sulaikymo grupei, o VSK darbuotojas N. D. - rezervinei, į kurios sudėtį buvo įtrauktas ir S. D.. Pagal vadovo nurodymÄ , pastaroji grupė turėjo prisijungti prie sulaikymo operacijos tuo atveju, jei atsirastų kokios kliÅ«tys pagrindinei sulaikymo grupei. Pagrindinės grupės uždavinys ir buvo sulaikyti gatvėje A. R. ir jo žmonÄ . Kadangi S. D. buvo atvykęs su uniforma, J. O. paÅ¡alino jį iÅ¡ rezervinės grupės ir liepė laukti operacijos pabaigos VSK Kauno valdybos patalpose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1-81-317/2015                                                                        Proceso Nr. 1-20-9-00479-2014-9                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                  1.2.1.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.;                                       (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. kovo 12 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, kaltinamajam S. D., kaltinamojo gynėjai - advokatei Vidai Kabečienei, nukentėjusiajai A.

R. – S., jos atstovui - advokatui Vytautui Zabielai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) km.,lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika numatyta LR BK 24 str. 6 d., 99 str.                                                                      n u s t a t ė:

             S. D. sovietinės okupacijos metu bÅ«damas Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinės struktÅ«ros pareigÅ«nu - LSSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas Å¡ios represinės struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ esminių tikslų – fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryÅ¡ininkus ir rėmėjus, vykdydamas LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. parengtame ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininko J.

O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtintame 1956 m. spalio 11 d. sulaikymo operacijos plane nurodytas užduotis, veikdamas kartu su sulaikymo grupių nariais - LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotoju N. D., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu J. K., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu A. G., LSSR VSK Kauno m. valdybos 4-ojo poskyrio viršininku A. Z., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos viršininku J.

O., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu J. P., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu V. L., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyviniu įgaliotiniu P. Å ., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyviniu įgaliotiniu S. Å ., LSSR VSK Kauno m. valdybos 7-ojo poskyrio operatyvinio įgaliotinio padėjėju D. A., laikotarpyje nuo 1956 m. spalio 11 d. 18 val. iki 1956 m. spalio 12 d. 9 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktÅ«ros - (duomenys neskelbtini) pirmininkÄ ir (duomenys neskelbtini) vadÄ , partizanų pulkininkÄ A.

R., slapyvardžiu “(duomenys neskelbtini)”, bei Å¡io žmonÄ - partizanę B. M., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, po ko A. R. 1956 m. spalio 12 d. apie 14 val. buvo įkalintas LSSR VSK vidaus kalėjime Vilniuje, ten pat tÄ pačiÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme, o 1957 m. lapkričio 29 d. nužudytas, tai yra, fiziÅ¡kai sunaikintas kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narys, Å¡iÄ bausmę įvykdžius ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o B.

M., remiantis neteisėtos sovietų okupacinės valdžios teismo – LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu 8 metų terminui deportuota į SSRS RSFSR (duomenys neskelbtini) srities lagerį kaip atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai narė, tuo būdu padėjo sovietų okupacinės valdžios atstovams A. R. ir B. M. atžvilgiu įvykdyti genocido veiksmus. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados:

Kaltinamasis S. D. teisme savo kaltės pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nepripažino. Jis paaiÅ¡kino, kad 1952 metais baigęs mokyklÄ , įsidarbino LSSR Valstybės saugumo komitete (toliau VSK). Pradžioje dirbo operatyvinio darbuotojo padėjėju, vertėju, o vėliau dirbo LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos trečio skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu. 3-as skyrius vykdė operatyvinę veiklÄ dvasininkijos tarpe, aiÅ¡kinosi, ar yra tarp jų asmenų, prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusių esamai valdžiai bei vykdančių nusikalstamas veikas.

Buvo klausomasi jų pamokslų, domimasi kita kunigų veikla, dirbamas agentÅ«rinis darbas. Jam asmeniÅ¡kai tuo tikslu tekdavo eiti į bažnyčiÄ . Jis to nevengė, nes nuo mažens buvo krikščioniÅ¡kai auklėjamas ir tikėjimo nebuvo atsisakęs, tačiau į bažnyčiÄ vaikščiodavo tik kaip operatyvinis darbuotojas, civiliai apsirengęs. Å iaip, dirbdamas VSK, į darbÄ vaikščiojo įvairiai apsirengęs – tiek civiliai, tiek ir su uniforma. Jei mieste tarnybinių reikalų nebuvo ir jis neturėjo pavedimo vykdyti užduotis, ateidavo į darbÄ vilkėdamas tarnybine uniforma. 1956 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo bÅ«ti ir spalio 10d., buvo iÅ¡kviestas pas LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininkÄ J.

O., kuris jam paaiÅ¡kino, kad kitÄ rytÄ jis turės prisistatyti į VSK, nes su kitais tarnybos darbuotojais reikės vykti vykdyti užduoties į KaunÄ . Vykimo priežasties ir tikslo vadovas nenurodė. KitÄ dienÄ , anksti ryte, jis atvyko prie VSK pastato, kur jau laukė du sunkvežimiai. Jais su kitais LSSR VSK darbuotojais, kurių nei skaičiaus, nei vardų bei pavardžių jis neprisimena, iÅ¡vyko į Kauno miestÄ . Juos atvežė į VSK Kauno miesto valdybÄ , kur visi susirinko Kauno valdybos virÅ¡ininko kabinete.

Ten jau buvęs J. O., jiems paaiÅ¡kino, kad VSK gauta informacija apie ieÅ¡komo Lietuvos laisvės kovų dalyvio - A. R., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bei jo žmonos - B. M. buvimo vietÄ , todėl bus vykdoma jų sulaikymo operacija. J. O. paaiÅ¡kino, kad tuo tikslu yra sudarytos operatyvinės darbuotojų grupės - sulaikymo ir rezervinė - bei nurodė, kad jų nariai dalyvaus operacijoje. Jis nurodė, kas iÅ¡ dalyvaujančių operatyvinių darbuotojų kokioje grupėje turės veikti. Pats J.

O. vadovavo pirmajai - sulaikymo grupei, o VSK darbuotojas N. D. - rezervinei, į kurios sudėtį buvo įtrauktas ir S. D.. Pagal vadovo nurodymÄ , pastaroji grupė turėjo prisijungti prie sulaikymo operacijos tuo atveju, jei atsirastų kokios kliÅ«tys pagrindinei sulaikymo grupei. Pagrindinės grupės uždavinys ir buvo sulaikyti gatvėje A. R. ir jo žmonÄ . Kadangi S. D. buvo atvykęs su uniforma, J. O. paÅ¡alino jį iÅ¡ rezervinės grupės ir liepė laukti operacijos pabaigos VSK Kauno valdybos patalpose.

Dėl šios priežasties detalaus VSK darbuotojų, dalyvaujančių operacijoje, instruktažo jis negirdėjo. Abiems grupėms išvykus, jis liko VSK Kauno skyriaus pastate kartu su skyriaus budėtoju. Gal už valandos ar dviejų abi grupės sugrįžo ir iš dalyvavusių operacijoje jis sužinojo, kad A. R.-(duomenys neskelbtini) kartu su žmona buvo sulaikyti. Bendradarbiai dalinosi įspūdžiais bei papasakojo, kad sulaikytiesiems einant gatve ir stumiantis dviračius, priartėjus prie pirmos sulaikymo grupės mašinos, iš jos iššoko pirmos sulaikymo grupės darbuotojai, kurie juodu sulaikė.

Jie įkėlė sulaikytus A. R. ir B. M. į automobilį ir atvežė į VSK Kauno skyrių. Sulaikytųjų Kaune jis nematė. A. R.-(duomenys neskelbtini) pamatė tik vėliau, praėjus keliems mėnesiams, jau Vilniuje. Vadovybės pavedimu jis vyko į LukiÅ¡kių kalėjimÄ , susitikti su ten kalinčiu A. R. – (duomenys neskelbtini). Vadovybė pavedė nuneÅ¡ti A. R. spaudÄ , pakalbėti su juo įvairiomis temomis bei iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokios jo nuotaikos. Pripirkęs laikraščių, žurnalų, nuėjo pas A.

R. į LukiÅ¡kių kalėjimÄ . Kameroje prisistatė jam kaip VSK darbuotojas, įteikė A. R. spaudÄ . Jiedu ilgai Å¡nekėjo įvairiomis buitinėmis temomis. A. R. jam pasirodė kaip įdomus paÅ¡nekovas, kultÅ«ringas, iÅ¡silavinęs žmogus, abu aptarinėjo laikraščių straipsnius. Jis pasakojo jam apie matytus filmus, jų turinį, kitus miesto įvykius. Pokalbis buvo bendro pobÅ«džio, tačiau jis pasidomėjo ir A. R. savijauta, nuotaikomis. Neturėjo jokios specialios užduoties, todėl po Å¡io pokalbio su A.

R. jokių tarnybinių praneÅ¡imų, ataskaitų apie jį, jis nerašė. S. D. iÅ¡ bendradarbių sužinojo, kad A. R., iÅ¡kart po sulaikymo, buvo atvežtas į LukiÅ¡kių kalėjimÄ , kur kameroje save sužalojo ir buvo patalpintas į kalėjimo ligoninę, tačiau pasveiko. Apie susižalojimo aplinkybes bei savijautÄ po jo, apsilankymo pas A. R. metu jis detaliai nekalbėjo, tačiau A. R. pats jam pasakė, kad norėjo baigti gyvenimÄ savižudybe ir likti nenugalėtas. Supratęs, kad tai ryžtingo žmogaus poelgis, apie pokalbio turinį informavo skyriaus virÅ¡ininkÄ .

Po to pas A. R.- (duomenys neskelbtini) dar kokius tris - keturis kartus lankėsi kameroje, tačiau jokių tyrimo veiksmų su juo neatliko. Kaip ir pirmÄ jį kartÄ , jiedu tik diskutavo įvairiomis buitinėmis temomis. A. R. po susižalojimo gulint ligoninėje, pas jį tikrai nesilankė ir jo nesaugojo. Tyrimo metu, apklaustas dar 1992 metais, jis arba suklydo sakydamas, kad saugojo susižalojusį A. R. ligoninėje. Tyrėjo, matyt, buvo neteisingai suprastas, nes tikrai jo nesaugojo ir ligoninėje jiedu nesimatė.

Žino, kad A. R. vėliau buvo nuteistas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu mirties bausme, jį suÅ¡audant. Apie apdovanojimÄ po A. R. sulaikymo, jis nieko nežino, tačiau girdėjo, jog kažkas iÅ¡ operacijos dalyvių buvo apdovanotas. 1959 m. jis buvo perkeltas į VSK Panevėžio poskyrį, o 1962 m. - į VSK Jurbarko poskyrį. 1996-06-21, apklaustas liudytoju, S. D. parodė, kad 1956 m., jam dirbant LSSR VSK (duomenys neskelbtini) ar 2-osios valdybos 3-jame skyriuje, A. R. „(duomenys neskelbtini)“ kaip Lietuvos partizanų vadas jam buvo žinomas, tačiau tik iÅ¡ dokumentų, kuriuos teko versti iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ .

Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis jis buvo įtrauktas į A. R. „(duomenys neskelbtini)“ suėmimo operacijÄ . Å ioje operacijoje jis turėjo atlikti vertėjo darbÄ - iÅ¡versti dokumentus iÅ¡ lietuvių kalbos į rusų kalbÄ . Jo teigimu, A. R. „(duomenys neskelbtini)“ sulaikymÄ organizavo LSSR VSK Kauno miesto valdyba, kurios virÅ¡ininku buvo J. S.. Negalėjo nurodyti, kas konkrečiai vadovavo operacijai, gali bÅ«ti, kad ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininkas J. O.. Vadovavęs ir pirmajai operatyvinei grupei, turėjusiai sulaikyti A.

R. „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta ir antroji operatyvinė grupė, kuri, kaip jis mano, buvo rezervinė. Pirmajai operatyvinei grupei nepavykus sulaikyti A. R. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«tų buvusi „pajungta“ 2-oji operatyvinė grupė, į kurios sudėtį kaip vertėjas buvo įtrauktas ir jis. Su operatyviniu sulaikymo planu jis nebuvo smulkiai supažindintas ir sulaikymo operacijoje nedalyvavo. Kur sulaikymo metu buvo ir kÄ veikė nariai antrosios operatyvinės grupės, kurioje buvo įraÅ¡ytas ir jis, nurodyti negali, nes neprisimena.

Sulaikymo operacijos aplinkybės jam žinomos iÅ¡ joje dalyvavusių LSSR VSK darbuotojų pasakojimų. Jam žinoma, kad LSSR VSK Kauno valdybos darbuotojai turėjo tikslius duomenis apie A. R. „(duomenys neskelbtini)“ buvimo vietÄ Å½aliakalnyje, Kauno mieste. 1956 m. rudenį, tikslios datos nurodyti negali, iÅ¡ namo, kuris buvo stebimas LSSR VSK darbuotojų, išėjo A. R. „(duomenys neskelbtini)“ su žmona, abu buvo persidažę plaukus. Gatvėje, kurios pavadinimo jis nežino, A. R. „(duomenys neskelbtini)“ su žmona stÅ«mėsi dviračius.

Tuo metu LSSR VSK darbuotojai iššoko iÅ¡ dengto sunkvežimio ir Å¡iuos sulaikė. Sulaikyme dalyvavo pirmosios operatyvinės grupės nariai, bet galėjo bÅ«ti ir antrosios operatyvinės grupės narių. Pirmajai operatyvinei grupei vadovavo J. O., o antrajai - N. D.. Sulaikymo metu A. R. „(duomenys neskelbtini)“ sužalojimų nebuvo padaryta, tiesiog užlaužus rankas, jis buvo įkeltas į sunkvežimį. Po sulaikymo A. R. „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytas į LSSR VSK Kauno valdybos patalpas, o po to iÅ¡vežtas į LSSR VSK patalpas Vilniuje bei patalpintas į vidaus kalėjimo kamerÄ .

LSSR VSK darbuotojų, kurie surašė sulaikymo protokolÄ , pristatė A. R. „(duomenys neskelbtini)“ į LSSR VSK patalpas Vilniuje, nurodyti negali. Vėliau, praėjus dviems ar trims dienoms po sulaikymo, jis sužinojo, kad bÅ«damas LSSR VSK vidaus kalėjime, A. R. „(duomenys neskelbtini)“ susižalojo orlaidės kabliuku. LSSR VSK darbuotojai A. R. „(duomenys neskelbtini)“ sužaloti negalėjo, nes jiems tai nebuvo naudinga - buvo tikimasi sulaikytÄ jį patraukti savo pusėn ir iÅ¡gauti iÅ¡ Å¡io vertingos informacijos.

Dėl sužalojimų A. R. „(duomenys neskelbtini)“ buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje. Čia, vis pasikeisdami, LSSR VSK darbuotojai saugojo A. R. - (duomenys neskelbtini). Jam taip pat teko tris ar keturis kartus Lukiškių kalėjimo ligoninėje saugoti A. R.. Pokalbių metu šis jam nurodė, kad LSSR VSK vidaus kalėjime sužalojo save pats. (T. 5, b.l. 47-49) 1999-04-12 liudytojo apklausos metu S. D. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai nurodė, kad sulaikymo grupės nariai iš LSSR VSK Kauno valdybos patalpų buvo išvykę maždaug valandai laiko.

TÄ dienÄ jis LSSR VSK Kauno valdybos patalpose matė sulaikytus A. R. ir B. M. (T. 5, b.l. 51-52) Taigi, Å¡ių apklausų metu kaltinamasis tyrimo metu nenurodė aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku, VSK vadovybės jis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ sulaikymo grupės, dalyvavusios slaptoje operacijoje sulaikant A. R. bei B. M. dėl to, jog į slaptÄ operacijÄ jis atvyko vilkėdamas tarnybine uniforma. Jis taip pat nenurodė ir aplinkybės, kad antroji sulaikymo grupė, kurios nariu jis ir buvo paskirtas, tiesiogiai sulaikymo operacijoje nedalyvavo.

Kolegija teisme duotus parodymus, kiek jie susiję su aptariamomis aplinkybes, vertina kritiÅ¡kai, jais netiki ir nesivadovauja, nes jų nepatvirtina ne tik kaltinamojo tyrimo metu kaip liudytojo duoti ir aukščiau aptarti parodymai, bet ir kiti tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti duomenys. NukentėjusiÄ ja byloje pripažinta A. R.-S. patvirtino, jog yra laisvės kovų dalyvių - partizanų A. R. ir B. M. dukra. Jos motina mirė 1996 m. kovo mėnesį, o tėvas buvo sovietinio teismo nuteistas mirties bausme, o (duomenys neskelbtini) suÅ¡audytas. Kiek jai pasakojo motina, jiedu su A.

R. buvo sulaikyti saugumo darbuotojų (duomenys neskelbtini) Kaune, Kampo gatvėje, kuomet ryte išėjo iÅ¡ A. U. namų, kur tÄ naktį nakvojo. Smulkiau tėvų sulaikymo aplinkybių nurodyti negali, nes motina jai apie tai nepasakojo. Apie tėvų sulaikymo aplinkybes jai tapo žinoma tik iÅ¡ archyvinių dokumentų bei tėvo bylos.Apklaustas liudytoju I. V. parodė, kad jis S. D. niekad nepažinojo, todėl nieko nežino apie jo darbÄ LTSR Valstybės saugumo komitete (VSK) ar asmeninį gyvenimÄ . 1954 metais jis pradėjo dirbti LSSR VSK Kauno skyriaus 7 poskyryje, darbuotoju operatyviniams pavedimams.

Jo pareigos buvo asmenų stebėjimas arba sekimas. Apie laisvės kovų dalyvių A. R. ir B. M. sulaikymÄ jis nieko nežino, jų nepažinojo ir susitikęs nebuvo. Jo darbo kryptis – buvo žmonių iÅ¡orinis stebėjimas, sekimas. Poskyris buvo slaptas, jie buvo įsikÅ«rę ne VSK patalpose, o visiÅ¡kai kitoje vietoje - Kaune, Laisvės alėjoje, prie „Romuvos“ kino teatro. Ten buvusiose tarnybinėse patalpose jie iÅ¡buvo apie 2 metus, vėliau poskyrio vieta buvo pakeista, poskyris perkeltas į Vasario 16-osios gatvę, kur taip pat buvo apie 2 metus.

Po to poskyris buvo perkeltas į OžeÅ¡kienės gatvę. Kuomet poskyrį panaikino kaip nereikalingÄ , darbuotojai iÅ¡siskirstė – vieni išėjo į pensijÄ , kitus perkėlė į kitus padalinius Vilniuje, Klaipėdoje. Kadangi jis nesutiko iÅ¡ Kauno iÅ¡važiuoti, jį iÅ¡ darbo atleido. Dirbant 7-ajame poskyryje, jo darbuotojai nesilankydavo VSK Kauno skyriaus centriniame pastate, nes poskyrio darbas buvo itin slaptas. Tik jo tiesioginis virÅ¡ininkas kartais nueidavo į Kauno valdybÄ , o kitiems skyriaus darbuotojams buvo uždrausta susitikti su kitais VSK struktÅ«ros darbuotojais.

Darbas 7 poskyryje turėjo specifinę kryptį: jie neneÅ¡iojo uniformos, nebuvo ginkluoti, pažymėjimus turėjo tik darbo metu, o po darbo dienos turėjo juos priduoti. Visi jo rango bei aukÅ¡tesni poskyrio darbuotojai vykdė jiems nurodytų asmenų stebėjimÄ ir sekimÄ , daugiau jokio kito darbo ar asmenų paieÅ¡kos jie nedirbo. 7 poskyris neįėjo į VSK Kauno skyriaus struktÅ«rÄ , priklausė 7 skyriui Vilniuje. Jis 5 metus priklausė Å¡iam skyriui. Sekimas buvo vykdomas pastoviai - buvo sekami ir visiÅ¡kai padorÅ«s žmonės. Reikėdavo 2 - 3 dienas apžiÅ«rėti, kur jie eina, kÄ daro ir viskÄ fiksuoti.

Sekė įvairius asmenis, net ir tuos, kurie buvo siÅ«lomi gauti aukščiausius valstybės apdovanojimus, mokslininkus, kurie važiuodavo į užsienį. Buvo vykdomas ir Å¡ių asmenų namų stebėjimas. Užfiksavus tam tikrus faktus, žvalgai jokio sprendimo nepriimdavo, tik paraÅ¡ydavo pažymÄ ir jÄ pateikdavo virÅ¡ininkui. Å io padalinio eilinis darbuotojas, kuris tiesiogiai vykdydavo užduotis, neturėjo sprendžiamo balso - kÄ pasakydavo virÅ¡ininkas, tÄ jie ir turėjo atlikti. Kokių tai asmenų sulaikymo, poskyrio darbuotojai nevykdė, tai neįeidavo į to poskyrio užduotis.

Apie kokį tai 7 – ojo skyriaus darbuotojų dalyvavimÄ asmenų sulaikymuose, jam asmeniÅ¡kai nėra žinoma, o pats jis tokio pobÅ«džio veiksmuose nedalyvavo. Poskyrio vadovas buvo N. P., kuris ir duodavo tiesioginius nurodymus poskyrio darbuotojams. Paprastai jiems nebuvo žinoma sekamo asmens asmenybė - nei vardas, nei pavardė, virÅ¡ininkas duodavo asmens nuotraukÄ arba žmogaus apraÅ¡ymÄ , nurodydavo kur gyvena, darbovietę ir liepdavo sekti. A. R. „(duomenys neskelbtini)“ bei jo sutuoktinės sulaikymÄ 1956 m. spalio mėnesį, jam nieko nebuvo žinoma.

Tuo metu jis dirbo poskyryje, bet niekad jokios informacijos apie minėtų asmenų sulaikymÄ neturėjo. Tiksliai nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti ir 1956-10-11, vakare jam buvo pavesta sekti vienÄ vyriÅ¡kį ir jo žmonÄ , kurie buvo apsistoję bute, kurio gatvės nepamena. Ä® jokį pasitarimÄ , instruktaÅ¾Ä , jis pakviestas nebuvo. Pamena, kad vakare buvo iÅ¡kviestas į darbovietę ir jam buvo pavesta stebėti namÄ , gali bÅ«ti, kad ir Kalniečių, Kampo g. Apie tokios užduoties vykdymÄ jis sužinojo tik iÅ¡ dokumentų, ir tikslių aplinkybių - kÄ ir dėl ko reikėjo stebėti, nepamena.

Kad vyko bÅ«tent laisvės kovų dalyvio A. R. ir jo žmonos B. M. sulaikymo operacija, nežinojo, jam nebuvo apie tai praneÅ¡ta. Pamena tik tai, kad buvo pavesta stebėti kažkokį namÄ ir jį jie dviese su mergina stebėjo. Gali bÅ«ti, kad kartu su juo namÄ stebėjo S.-K., tačiau tiksliai su kuo jis stebėjo tÄ namÄ , nepamena. Pastebėjus iÅ¡einančius žmones, reikėjo praneÅ¡ti, tačiau nepamena kam. Jie pranešė apie dviejų pastebėtų žmonių išėjimÄ iÅ¡ namo kažkam tai iÅ¡ vadovybės. Jo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno dokumento, kad jis buvo įpareigotas stebėti, nėra jo ataskaitos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas sakė tiesÄ , geriau prisiminė aplinkybes tuo metu. Apie byloje esantį apdovanotų už A. R. sulaikymÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä paaiÅ¡kino, kad gavo tÅ«kstančio rublių premijÄ , tačiau nežino, ar jÄ skyrė bÅ«tent už dalyvavimÄ operacijoje sulaikant A. R. ir jo žmonÄ . Ne kartÄ VSK buhalterė duodavo jam pasiraÅ¡yti įvairius įsakymus, kuriuose už gerÄ darbÄ t.y. dalyvavimÄ Ä¯vairių asmenų sekime, jam buvo skiriamos premijos. Jis tik pasiraÅ¡ydavo įsakymuose, gaudavo pinigų sumÄ , nurodytÄ juose.

Pinigai maži būdavo, bet jam jų užtekdavo, nes buvo vienas, nevedęs. Būdavo ir išmokos rūbų - kostiumų ar paltų- pasiuvimui. Jiems pinigus duodavo kartu su atlyginimu, todėl ne visada suprasdavo, kad tai paskatinimas. Ikiteisminio tyrimo metu I. V. tvirtino, kad 1956 m. spalio mėnesį A. R. „(duomenys neskelbtini)“ sekimo ar sulaikymo operacijose jam dalyvauti neteko. Jeigu dalyvavo tokioje operacijoje, tai nežinojo, kad veiksmai buvo atliekami šio asmens atžvilgiu. Jis neneigė, jog nuo 1956-10-11 vakaro iki (duomenys neskelbtini) ryto galėjo būti poste su LSSR VSK darbuotoja J.

S. (K.) ir stebėti namÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡einančius žmones. Nežinojo, kad sekami asmenys yra partizanas A. R. „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡io žmona (T. 4, b.l. 76-92).             Liudytojas A. U., miręs 2004-11-26, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su A. R. buvo pažįstamas nuo 1940 m. ar 1941 m. Žinojo, kad A. R. su Lietuvos partizanais buvo pasitraukęs į miÅ¡kÄ . Pokario laikotarpiu su A. R. buvo susitikęs mažiausiai du kartus. VienÄ kartÄ iÅ¡keitė J.

B. perduotus JAV dolerius. Tuo metu A. R. slapstėsi. AntrÄ kartÄ matėsi 1956 metais. Tuo metu su žmona R. U. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 1956 m. spalio mėn. 8 ar 9 dienÄ , jam grįžus iÅ¡ darbo, žmona pasakė, kad į namus dviračiais buvo atvažiavę vyras ir moteris, kurie nurodė atvykę iÅ¡ DzÅ«kijos, žadėjo apsilankyti vakare. IÅ¡ apibÅ«dinimo suprato, kad buvo atvykęs A. R. su žmona. Tos pačios dienos vakare A. R. su žmona B. M. atvyko į jo namus. Pokalbio metu sakė norintys nusipirkti prekių, kurias galėtų parduoti kaime.

A. R. jam rodė pasÄ , iÅ¡duotÄ A. pavarde. KitÄ rytÄ A. R. su žmona iÅ¡važiavo į Zanavykų turgų, o jis išėjo į darbÄ . Vakare sugrįžus į namus, A. R. pasakojo jam apie pirkinius. Kitos dienos ryte A. R. vienas iÅ¡važiavo į turgų, o vakare pasidalino įtarimais, kad turguje galėjo bÅ«ti sekamas. (duomenys neskelbtini) ryte, apie 8 val.30 min., A. R. ir B. M. buvo susiruošę iÅ¡vykti. Jis išėjo iÅ¡ namo kartu su jais, nes ėjo į darbÄ . Su A. R. ir B. M. atsisveikino Kalniečių ir Kampo gatvių sankryžoje, o pats nuėjo link Tvirtovės alėjos.

Po kurio laiko į jo darbovietę atvyko žmona, kuri pranešė, kad A. R. ir B. M. buvo sulaikyti Kampo gatvėje. Po A. R. ir B. M. sulaikymo jis buvo du kartus apklaustas milicijos ir LSSR VSK pareigūnų, jo namuose buvo atlikta krata. LSSR VSK agentu užverbuotas nebuvo, informacijos apie A. R. LSSR VSK neteikė (T. 3, b.l. 155-161, 162-168).Liudytoju 1993-10-04 apklaustas šiuo metu jau miręs L. M., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo LSSR VSK ir 1956 m. ėjo šios tarnybos pirmininko pavaduotojo pareigas.

Partizanų vado A. R. pavardė jam buvo žinoma, nes Å¡is nuo asmuo nuo 1945 m. ilgÄ laikÄ buvo ieÅ¡komas. Žino, kad jo vadovaujamos tarnybos pareigÅ«nai A. R. ir jo žmonÄ B. M. sulaikė 1956 metų spalio mėnesį Kaune, Kalniečių gatvėje. Sulaikymo metu ir jis pats buvo Kauno mieste, tačiau asmeniÅ¡kai A. R. sulaikymo operacijoje nedalyvavo. Kiek jam žinoma, A. R. paieÅ¡kos veiksmams vadovavo LSSR VSK pirmininkas J. S., sulaikymo grupei vadovavo N. D., o A. R. asmens kratÄ po sulaikymo atliko J. O..

Kaip buvo organizuota sulaikymo operacija, kokie pareigÅ«nai dalyvavo sulaikymo veiksmuose - nežino. Ä®vykio dienÄ matė sulaikytÄ A. R. ir kartu su J. S. automobiliu pristatė jį į LSSR VSK patalpas Vilniuje.Pristačius A. R. į VSK patalpas, daugiau jo nematė. Jo akivaizdoje smurtas A. R. atžvilgiu naudojamas nebuvo, jis sužalotas nebuvo. Kokie veiksmai buvo atliekami su A. R., jam nežinoma. KitÄ rytÄ J. O. jam pranešė, kad A. R., laikytas LSSR VSK vidaus kalėjimo kameroje, bandė nusižudyti, tačiau tik susižalojo.

Detaliau šio įvykio aplinkybėmis nesidomėjo (T. 3, b.l. 189-192, 193-198).Liudytoju tyrimo metu apklaustas P. R. (dabartinė jo buvimo vieta nežinoma) parodė, kad nuo 1940-06-17 iki 1969-07-18 dirbo LSSR VRLK (NKVD) operatyviu įgaliotiniu ir apskrities skyriaus viršininku, vėliau - LSSR VSK (KGB) Kauno miesto įgaliotinio aparato viršininku. A. R. „(duomenys neskelbtini)“ pavardė jam žinoma, nes šis asmuo buvo Lietuvos nacionalistinio pogrindžio vadas. A. R. „(duomenys neskelbtini)“ sulaikyme 1956 metų spalio mėnesį jis nedalyvavo, tačiau jam žinoma, jog šio asmens sulaikymo operacijai tiesiogiai vadovavo LSSR VSK pirmininko pavaduotojai J.

S. ir L. M.. Žino, kad A. R. „(duomenys neskelbtini)“ buvo sulaikytas Kauno mieste, kad sulaikymo operacijoje dalyvavo LSSR VSK pareigūnas J. O.. Kokie kiti asmenys dalyvavo sulaikymo operacijoje ir kokiomis aplinkybėmis įvyko sulaikymas, jam nežinoma. Kokie veiksmai su A. R. „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami po sulaikymo ir kokiomis aplinkybėmis šis buvo pristatytas į Vilnių, taip pat nežino (T. 4, b.l. 161-166).Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. (miręs (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 1956 m. dirbo LSSR VSK 4 valdybos vyr. operatyviniu įgaliotiniu.

KažkuriÄ tai dienÄ , datos neprisimena, jis vakare buvo iÅ¡kviestas į LSSR VSK Vilniaus valdybÄ . Po to su kitais VSK darbuotojais buvo nuvežtas į LSSR VSK Kauno valdybÄ . Čia buvo sudaryta partizano A. R. sulaikymo grupė, į kuriÄ buvo įtraukti LSSR VSK darbuotojai J. O., P. Å ., S. Å ., D. A. ir jis. Grupės nariams buvo praneÅ¡ta, kad A. R. su žmona nakvojo kažkokio LSSR VSK agento namuose. Namas buvo apsuptas, sekimui vadovavo N. D.. Su minėtais grupės nariais jis visÄ naktį praleido prie namo.

Ryte gavo praneÅ¡imÄ , kad A. R. su savo žmona išėjo iÅ¡ namo. Sulaikymo grupės nariai jų laukė automobilyje. A. R. ir Å¡io žmonai einant gatve stumiantis dviračius, priėjus prie automobilio, kuriame laukė sulaikymo grupės nariai, tarp kurių buvo ir jis, Å¡ios grupės nariai sulaikė A. R. su sutuoktine ir įsodino juos į automobilį. Sulaikytuosius nuvežė į Kauno VSK pastatÄ . Kurį laikÄ po sulaikymo jis dar buvo įvykio vietoje, nes saugojo A. R. ir Å¡io žmonos daiktus.

Netrukus jį parvežė į LSSR VSK Kauno valdybos pastatÄ , kur P. R. kabinete buvo atliekama A. R. daiktų apžiÅ«ra. Kabinete tuo metu buvo J. S., L. M., P. R., ir, galimai, N. D.. Po sulaikymo jis A. R. ir Å¡io žmonos nematė. TÄ pačiÄ dienÄ apie pietus su savo grupės nariais iÅ¡vyko į Vilnių. Sulaikytieji, A. R. ir B. M. į Vilnių buvo vežami atskirais automobiliais. A. R. sužalojimo aplinkybės jam nežinomos, tik iÅ¡ kitų LSSR VSK darbuotojų jis girdėjo aiÅ¡kinimÄ , kad po sulaikymo A.

R. pats save sužalojo (T. 4, b.l. 3-6).Liudytoju tyrimo metu apklausiamas B. L. (miręs 2006-12-28) parodė, kad 1956 m. dirbo LSSR VSK Kauno valdybos 5 poskyrio 3 grupėje. Prisimena, kad partizano A. R. sulaikymo iÅ¡vakarėse, datos neprisimena, jis ir kiti LSSR VSK Kauno valdybos darbuotojai buvo paskirstyti į atskiras grupes, po keletÄ Å¾monių, dalyvauti operacijoje sulaikant šį asmenį. Jis su savo grupės nariais turėjo užblokuoti keltÄ prie geležinkelio tilto per NemunÄ . Toje vietoje su grupės nariais buvo visÄ naktį, o ryte buvo atvežti į LSSR VSK Kauno valdybos patalpas.

Žino, kad tuo metu A. R. jau buvo suimtas kitų operacijoje dalyvavusių VSK darbuotojų ir pristatytas į P. R. kabinetÄ . Pats jis nei A. R., nei Å¡io žmonos nematė. Žino, kad tÄ pačiÄ dienÄ abu sulaikytieji buvo iÅ¡vežti į Vilnių. Jo žiniomis, A. R. sulaikymo operacijoje dalyvavo VSK centrinio aparato darbuotojai, tačiau kas jį sulaikė, nežino (T. 4, b.l. 23-24, 25-27).Liudytojas V. P. (miręs 2000-01-13) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam žinoma, jog Lietuvos partizano A. R. sekimu užsiėmė LSSR VSK pareigÅ«nas P. P..

IÅ¡ bendradarbių sužinojo, kad A. R. su žmona buvo apsistojęs kažkokio LSSR VSK agento namuose, kuris ir pranešė apie tai P. P.. Tik iÅ¡ bendradarbių kalbų žino, kad A. R. sulaikyme dalyvavo žvalgybos grupė, taip pat buvo sudaryta taip vadinama „nuėmimo grupė“, į kuriÄ buvo įtrauktas ir D. A.. Sulaikymo aplinkybės jam nežinomos, pats į sulaikymo operacijÄ Ä¯trauktas nebuvo ir joje nedalyvavo. A. R. ir jo žmonos sulaikymui kelyje Kaunas - Prienai nebuvo, stebėjimo veiksmų neatliko.

Apie A. R. ir Å¡io žmonos sulaikymÄ jam pasakojo, atrodo, LSSR VSK pareigÅ«nas D. A. (T. 4, b.l. 38-40).Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. P. (mirė 2002-12-13), patvirtino, kad laikotarpyje nuo 1955 m. iki 1960 m. dirbo LSSR VSK Kauno valdyboje. Skyriaus, kuriame dirbo, vadovų pavardžių neprisimena. LSSR VSK agento A. U., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, nepažinojo. A. R. pavardė jam negirdėta. Å io asmens sekimo ar sulaikymo veiksmuose nedalyvavo. Apskritai jokiose didesnėse sulaikymo operacijose nėra dalyvavęs (T. 4, b.l. 43-46, 47-49, 50-52).Liudytoja ir įtariamÄ ja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J.

K. (kurios atžvilgiu medžiaga atskirta į atskirÄ bylÄ ir kuri dėl sunkios sveikatos bÅ«klės teisme nebuvo apklausta) tyrimo metu parodė, kad 1956 m. LSSR VSK Kauno skyriaus 7 poskyryje ji ėjo žvalgo pareigas. 1956 m. rudenį buvo gavusi užduotį stebėti namÄ Kaune, Žaliakalnio rajone, tikslaus adreso neprisimena. Ji buvo informuota, kad iÅ¡ to namo turi iÅ¡eiti VSK ieÅ¡komi žmonės su dviračiais. Žmogaus pavardės ji neprisimena, bet tai galėjo bÅ«ti ir A. R. „(duomenys neskelbtini)“.

Kokie asmenys pateikė duomenis apie ieÅ¡komo asmens buvimo vietÄ , kaip buvo organizuojama Å¡io paieÅ¡ka ir stebėjimas, ji nežino. Tiesiog 1956-10-11 vakarÄ , ji gavo LSSR VSK Kauno skyriaus 7 poskyrio virÅ¡ininko N. P. užduotį kartu su vienu vaikinu, galimai LSSR VSK darbuotoju I. V., stebėti minėtÄ namÄ ir iÅ¡ jo iÅ¡einančius žmones. Stebėjimo metu (duomenys neskelbtini) ryte ji matė iÅ¡ maždaug 100-200 metrų atstumo, kaip buvo sulaikomas vyriÅ¡kis. Tuo metu, atrodo N. P., nuvedė jÄ Ä¯ Å¡alį, kad ji nematytų sulaikymo veiksmų.

Kitų įvykio aplinkybių neprisimena (T. 4, b.l. 65-66, 67-69, 70-75).S. D. tarnybos kortelė patvirtina, kad laikotarpyje nuo 1954-04-07 iki 1959-04-01 S. D. ėjo LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3 skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas (T. 5, b. l. 15, 22, 35, 39).Iš 1956-10-11 LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojo N. D. sudaryto ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko J. O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtinto A.

R. ir jo žmonos B. M. sulaikymo plano matyti, jog jame nurodyta: „nedelsiant pradėti agento „(duomenys neskelbtini)“ namo iÅ¡orinį stebėjimÄ , žvalgus aprÅ«pinti radijo stotimi ir A. R. bei B. M. apibÅ«dinimais; organizuoti dvi sulaikymo grupes, kiekvienoje po Å¡eÅ¡is operatyvinius darbuotojus; pirmosios grupės vadovu skirti LSSR VSK 4 valdybos virÅ¡ininkÄ J. O., antrosios – LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojÄ N. D.; organizuoti radijo ryšį tarp sulaikymo grupių ir žvalgų, stebinčių namÄ , grupės. Paskirti žvalgus stebėti Kalniečių gatvę, kuria Neries upės kryptimi gali nueiti A.

R. ir B. M.; LSSR VSK Kauno valdybos operatyvinėmis pajėgomis organizuoti slaptÄ stebėjimÄ Aleksoto tilto (grupės vadovas N. K.), perkėlos prie žiemos uosto (grupės vadovas N. A.), kelto prie geležinkelio (grupės vadovas P. D.), Panemunės tilto (grupės vadovas I. C.), PetraÅ¡iÅ«nų pervažos (grupės vadovas A. N.), Kauno-Prienų plento (grupės vadovas A. U.). Perspėti operatyvinę sudėtį, kad A. R. sulaikymo metu gali pasiprieÅ¡inti ginklu“ (T. 2, b.l. 77-80, 81-82).             (duomenys neskelbtini) LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus agentÅ«rinis praneÅ¡imas (kurio Å¡altinis – LSSR VSK agentas „(duomenys neskelbtini)“) patvirtina, kad 1956-10-10 apie 19 val., Å¡altiniui po darbo sugrįžus į namus, jo žmona jam papasakojo, kad dienos metu dviračiais buvo atvažiavę vyras ir moteris, kurie ieÅ¡kojo Å¡altinio.

Sandėliuke palikę dviračius, jie žadėjo užeiti vakare. Å altinis suprato, kad tai gali bÅ«ti A. R. ir Å¡io žmona B. M.. Apie 20 val. pas juos atėjo A. R. ir B. M., Å¡altinis ne iÅ¡ karto juos pažino. Vakare kalbėjosi su A. R., Å¡is su žmona pasiliko nakvoti. 1956-10-11 Å¡altinis kartu su A. R. iÅ¡važiavo į miestÄ . Å altinis A. R. palydėjo iki klinikų ir parodė Jonavos gatvę, kur gyvena spekuliantė. A. R. dviračiu nuvažiavo ta kryptimi, o Å¡altinis nuėjo į darbÄ .

Vakare, apie 18 val., Å¡altinis susisiekė su N. D. ir P. P., kuriems pranešė apie susidariusiÄ padėtį. TÄ patį vakarÄ 20 val. ir 22 val. Å¡altinis sutartiniu ženklu perdavė operatyviniam darbuotojui, kad A. R. ir B. M. yra jo name. A. R. Å¡altiniui pasakė, kad po nakvynės su žmona ketina iÅ¡važiuoti iÅ¡ Kauno. (duomenys neskelbtini) visi atsikėlė apie 7 val., o 8 val. 30 min., A. R. ir B. M. išėjo, stumdamiesi dviračius. Å altinis norėjo juos palydėti Kalniečių gatve, kur, kaip spėjo, jų turėjo laukti LSSR VSK pareigÅ«nai, tačiau jie nuėjo Kampo gatve.

Dienos metu pas Å¡altinį į darbÄ atbėgo žmona, kuri iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad Kampo gatvėje buvo suimti žmonės, nakvoję pas Å¡altinį. Atsižvelgdamas į tai, kad kaimynai pro langus matė, jog Å¡altinio namas naktį buvo stebimas, nutarė sakyti, kad R. su žmona pas juos nakvojo dvi naktis (T. 2, b.l. 83-94).             (duomenys neskelbtini) LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te SSRS VSK (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkui F. C. nurodyta, kad remiantis 1955-12-31 generolo Serovo patvirtintu planu dėl ginkluotų gaujų likučių likvidavimo priemonių, pasinaudojant LSSR VSK agento „(duomenys neskelbtini)“ suteikta informacija, buvo sulaikytas A.

R. ir šio žmona B. M.. 1956-10-11 agentas „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad 1956-10-10 vakare į jo namus atvyko A. R. ir B. M.. Šių asmenų sulaikymui organizuoti buvo išsiųsti LSSR VSK operatyviniai darbuotojai. Buvo organizuotas LSSR VSK agento „(duomenys neskelbtini)“ namo sustiprintas išorinis stebėjimas, suderintas ryšys su agentu, pasišalinimo iš namo kryptimis paslėptos sulaikymo grupės; tarp operatyvinių darbuotojų, dalyvaujančių išoriniame stebėjime, palaikančių ryšį su agentu ir sulaikymo grupių buvo palaikomas radijo ryšys. (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min.

A. R. ir B. M. kartu su agentu „(duomenys neskelbtini)“ išėjo iÅ¡ namo. Agentas „(duomenys neskelbtini)“ išėjo į darbÄ , o A. R. ir B. M. varėsi dviračius plento link. Å iems nutolus nuo agento „(duomenys neskelbtini)“ namo, abu buvo sulaikyti. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad A. R. sulaikymu buvo užbaigta „lietuvių buržuazinių nacionalistų banditinių formuočių vadeivų likvidacija. A. R. ir B. M. (gaujos ryÅ¡ininkė) patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ (T. 2, b.l. 120-124).             Einančio LSSR VSK pirmininko pareigas J.

S. 1956-10-15 praneÅ¡ime LKP CK sekretoriui A. S., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. LSSR VSK Kauno mieste sulaikė „buvusį ginkluoto nacionalistinio pogrindžio vadeivÄ â€œ A. R. ir jo žmonÄ B. M., „aktyviÄ banditinio pogrindžio dalyvę, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, o sulaikius A. R., „respublikoje visiÅ¡kai užbaigta lietuvių buržuazinių nacionalistų banditų formuočių vadeivų likvidacija“ (T. 2, b.l. 125-129).IÅ¡ 1956-10-16 LSSR VSK Kauno miesto įgaliotinio P. R. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to LSSR VSK pirmininkui K.

L., matyti, kad jame yra nurodytos A. R. “ (duomenys neskelbtini) ” ir jo žmonos B. M. sulaikymo aplinkybės: LSSR VSK agentas “(duomenys neskelbtini)”, pranešęs apie A. R. “ (duomenys neskelbtini) ” ir jo žmonos B. M. buvimo vietÄ , turėjo asmeninį ryšį su LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoju N. D., o A. R. “ (duomenys neskelbtini) ” atvykimo atveju turėjo telefonu susisiekti su LSSR KGB Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu P. P.;

žiniÄ apie A. R. “ (duomenys neskelbtini) ” atvykimÄ Ä¯ jo butÄ LSSR VSK agentas “(duomenys neskelbtini)” 1956-10-11 apie 18 val. asmeniÅ¡kai perdavė LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojui N. D. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniajam operatyviniam įgaliotiniui P. P.. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad buvo imtasi Å¡ių priemonių:

1) nuolatinio ryšio su LSSR VSK agentu “(duomenys neskelbtini)” palaikymui paskirtas LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis P. P.;

2) LSSR VSK Kauno valdybos 7-ojo skyriaus virÅ¡ininkui N. P. pavesta LSSR VSK Kauno valdybos 7 skyriaus pajėgomis nedelsiant blokuoti namÄ , kuriame buvo A. R. “(duomenys neskelbtini)” ir jo žmona B. M.;

3) siekiant užkirsti A. R. atsitraukimo iÅ¡ Kauno miesto kelius, iÅ¡siųstos Å¡eÅ¡ios operatyvinių darbuotojų grupės; pirmoji grupė, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio N. A. ir LSSR VSK Kauno valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio R. K., kontroliavo Nemuno upės perkėlÄ ; antroji grupė, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio P. D., LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio J.

M. ir LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio B. L., kontroliavo geležinkelio tiltÄ per Nemuno upę; trečioji grupė, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio I. C., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio L. V. ir LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio N. D., kontroliavo Nemuno upės perkėlÄ Kaunas-Panemunė; ketvirtoji grupė, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. K. (N. K.), LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio N. S. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio P. Ž., kontroliavo Kauno-Aleksoto tiltÄ ; penktoji grupė, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio A.

U., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio V. P. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio G. L., kontroliavo Kauno-Prienų plentÄ ; Å¡eÅ¡toji grupė, susidedanti iÅ¡ LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio A. N., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio N. S. ir LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio K. L., kontroliavo PetraÅ¡iÅ«nų pervaÅ¾Ä ;

4) A. R. “ (duomenys neskelbtini) ” sulaikymo operacijai sudarytos dvi operatyvinės grupės; pirmoji grupė sudaryta iš LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos viršininko J. O. (grupės vadovo), LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio J. P., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio V. L., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio P. Š., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio S. Š., LSSR VSK Kauno valdybos 7-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio padėjėjo D.

A.; antroji grupė sudaryta iÅ¡ LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. (grupės vadovo), LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio J. K., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio A. G., LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio S. D., LSSR VSK Kauno valdybos 4-ojo skyriaus virÅ¡ininko A. Z.. (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. A. R. su žmona išėjo iÅ¡ agento „(duomenys neskelbtini)“ namų ir ėjo link miesto centro; namÄ stebėję žvalgai apie tai pranešė operatyvinėms grupėms, o agentas „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su P. P.; gavusi Å¡iuos duomenis, (duomenys neskelbtini) 8 val. 35 min.

LSSR VSK 4 valdybos virÅ¡ininko J. O. vadovaujama operatyvinė grupė A. R. ir Å¡io žmonÄ sulaikė (T. 2, b.l. 130-141)1956-10-18 pažymoje apie stebėjimo postų organizavimÄ â€žR.“ byloje (su schemomis) nurodyta, kad praneÅ¡imas apie „(duomenys neskelbtini)“ buvimo vietÄ buvo gautas netikėtai, darbas pradėtas temstant; nuspręsta tiesiogiai stebėti išėjimÄ iÅ¡ namo (postas Nr. 1), išėjimÄ apie 200 m nuo namo stebėjo „berniukas ir mergina“, kurie turėjo siųstuvÄ â€žKazbek BK“.

Jiems buvo duota užduotis baziniam postui praneÅ¡ti apie „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡io žmonos išėjimÄ bei judėjimo kryptį, taip pat sekti paskui juos. IÅ¡auÅ¡us postas buvo pakeistas. Vietoje „jaunuolio ir merginos“ Kampo gatvės bevardžiame skersgatvyje budėjo žvalgas su „sugedusiu“ dviračiu, aprÅ«pintas siųstuvu „Kazbek BK“. Postas Nr. 2 buvo Kalniečių ir LazÅ«nų gatvių kampe, prie statomo namo, žvalgų automobilyje „GAZ-51“. Trys žvalgai buvo aprÅ«pinti siųstuvu „Kazbek BK“, turėjo praneÅ¡ti baziniam postui apie „(duomenys neskelbtini)“ marÅ¡rutÄ LazÅ«nų ir Gervėčių gatvėse, Kalniečių gatvės kryptimi, ir tęsti Å¡io stebėjimÄ .

IÅ¡auÅ¡us žvalgai užsimaskavo kaip darbininkai, turėjo kastuvÄ , laužtuvÄ ir kitus įrankius. Postas Nr. 3 buvo namo, kuriame buvo apsistojęs „(duomenys neskelbtini)“, kiemo pusėje. Du žvalgai, aprÅ«pinti radijo siųstuvu „Kazbek BK“, stebėjo namÄ iÅ¡ Kampo gatvės pusės. IÅ¡auÅ¡us žvalgai per atstumÄ stebėjo namÄ , apsimesdami darbininkais, turėjo kastuvus. Jie turėjo užduotį praneÅ¡ti apie galimÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ išėjimÄ ne pro pagrindines namo duris ir stebėti jį ir jo žmonÄ .

Bazinis postas Nr. 4 buvo Kampo gatvėje esančios mokyklos kieme, automobilyje „Pobeda“. Du žvalgai buvo aprÅ«pinti radijo stotimi „Kazbek“, turėjo užduotį priimti signalÄ apie „(duomenys neskelbtini)“ išėjimÄ iÅ¡ namo ir stebėti jį. Be to Å¡is postas turėjo dubliuoti signalÄ apie „(duomenys neskelbtini)“ išėjimÄ operatyvinei grupei. Rezervinis postas Nr. 5 buvo Progreso gatvėje, žvalgų automobilyje „Pobeda“, aprÅ«pintame radijo imtuvu „Kazbek BK“.

Postas Nr. 6 buvo Kampo gatvėje, 150 metrų atstumu nuo 4-ojo posto, automobilyje „GAZ-69“. Å iame poste buvo operatyvinė sulaikymo grupė, ir žvalgas, aprÅ«pintas radijo imtuvu „Kazbek BK“. Žvalgas turėjo užduotį praneÅ¡ti operatyvinei grupei apie „(duomenys neskelbtini)“ išėjimÄ ir jo judėjimo marÅ¡rutÄ . Postai Nr. 2-7 (originale tekstas taisytas) buvo Algirdo ir Kampo gatvėse, automobiliuose „GAZ-69“ ir „GAZ-51“. Å iuose postuose buvo operatyvinės sulaikymo grupės, kurioms priskirtas žvalgas, aprÅ«pintas radijo imtuvu „Kazbek BK“.

Žvalgui buvo duota užduotis praneÅ¡ti operatyvinei grupei apie „(duomenys neskelbtini)“ išėjimÄ ir jo judėjimo marÅ¡rutÄ . „(duomenys neskelbtini)“ stebėjimo organizavimas buvo pavestas LSSR VSK Kauno valdybos 7-ojo poskyrio virÅ¡ininkui N. P.. Sulaikymo grupėms vadovavo LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininkas majoras J. O. (T. 2, b.l. 142-149). 1956-10-18 LSSR VSK pirmininko K. L. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te SSRS VSK pirmininkui I. S. nurodyta, kad pagal 1955-12-31 agentÅ«rinių-operatyvinių priemonių, likviduojant „banditizmo“ likučius respublikoje, planÄ ypatingas dėmesys buvo skirtas A.

R., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, paieÅ¡kai ir sulaikymui. Tuo tikslu iÅ¡ kvalifikuotų LSSR VSK pareigÅ«nų buvo sudaryta nuolatinė A. R. paieÅ¡kos operatyvinė grupė. Å iai grupei buvo keliama užduotis atnaujinti agentÅ«rÄ , paieÅ¡koje panaudoti „G.“ bei „V.“ agentÅ«rines grupes. 1956 m. A. R. ir jo Å¡eimos narių paieÅ¡kai buvo užverbuota 30 agentų ir atkurtas ryÅ¡ys su 12 anksčiau užverbuotų agentų. 1953 - 1955 m. laikotarpiu buvo gauta agentÅ«rinių duomenų apie A.

R. apsilankymus Merkinės apylinkėse, Varėnos rajone. Informacijos patikrinimui buvo pasitelktas patyręs LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos agentas „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis Kauno mieste, turintis plačius ryÅ¡ius Merkinės apylinkėse, Varėnos rajone. 1953 - 1956 m. laikotarpiu agentas „(duomenys neskelbtini)“ keletÄ kartų lankėsi pas savo tolimÄ giminaitį J. B., kuris palaikė ryÅ¡ius su A. R.. Agentas „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus pakeitė J. B. pateiktus JAV dolerius į rublius; nurodė, kad A.

R. už užsienio valiutÄ galėtų mokėti didesnę kainÄ , perdavė žiniÄ , kad Å¡is bet kuriuo metu galėtų atvykti į jo namus, esančius Kauno miesto pakraÅ¡tyje. 1956-10-11 agentas „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kvietė LSSR VSK operatyvinį darbuotojÄ ir pranešė, kad pas jį dviračiais atvažiavo A. R. su žmona, kurie ketina nakvoti, o (duomenys neskelbtini) iÅ¡vykti į Alytų. Su agentu „(duomenys neskelbtini)“ buvo aptartas sutartinis signalinis ryÅ¡ys, siekiant A.

R. ir B. M. sulaikyti, Å¡iems išėjus iÅ¡ agento namų. Buvo paskirtas gyvenamojo namo išėjimų stebėjimas, žvalgams ir operatyvinėms grupėms užtikrintas radijo ryÅ¡ys. (duomenys neskelbtini) 8 val. 30 min. A. R. ir B. M. išėjo iÅ¡ agento namo, stumdamiesi dviračius nuėjo Kampo gatve, kur buvo sulaikyti LSSR VSK operatyvinės grupės. A. R. ir B. M. buvo areÅ¡tuoti; imtasi priemonių užšifruoti agentÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. A. R., paskutinio lietuvių nacionalistinio pogrindžio vadeivos, sulaikymu respublikoje pilnai užbaigta buvusių lietuvių buržuazinių nacionalistų „banditinių formuočių“ vadeivų likvidacija (T. 2, b.l. 150-161).             IÅ¡ (duomenys neskelbtini) sulaikymo protokolo matyti, kad A.

R. sulaikytas (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. Kampo gatvėje, Kaune. ProtokolÄ pasirašė LSSR VSK pareigÅ«nai J. O., J. P., P. Å ., V. L., S. Å ., D. A., A. A., P. P. (T. 2, b.l. 95-97).             A. R. asmens kratos protokole nurodyta, kad šį veiksmÄ (duomenys neskelbtini) atliko LSSR VSK pareigÅ«nai L. M., P. R., N. D., P. Å ., dalyvaujant vertėjui P. P. (T. 2, b.l. 99-103).             LSSR VSK vidaus kalėjimo darbuotojas F. T. savo (duomenys neskelbtini) tarnybiniame praneÅ¡ime, pavadintame „raportu“, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis budėjo nuo 9 val. iki 17 val.

Apie 14 val. LSSR VSK pareigÅ«nai G. B. ir N. Å . į kalėjimÄ atvedė suimtuosius A. R. bei B. M.. Po asmens kratos A. R. buvo patalpintas kameroje Nr.

49. Apie 15 val. 36 min. suimtasis A. R. bandė nusižudyti - susižalojo savo akį ir lytinius organus. IÅ¡kviestas gydytojas suteikė jam pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Po to suimtasis buvo iÅ¡siųstas į kalėjimo Nr. 1 ligoninę (T. 2, b.l. 168-169).(duomenys neskelbtini) akte (kituose analogiÅ¡ko akto egzemplioriuose nurodytos skirtingos dokumento parengimo datos - (duomenys neskelbtini) ir 1956-10-13) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. 30 min. LSSR VSK vidaus kalėjime buvo rastas susižalojęs suimtasis A. R.. Suteikus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į LSSR VRM kalėjimÄ Nr.

1. DokumentÄ pasirašė LSSR VSK vidaus kalėjimo darbuotojai T., S., Å . (T. 2, b.l. 162-163, 164-165, 166-167).IÅ¡ 1956-10-13 akto matyti, jog 1956-10-13 buvo atlikta LSSR VSK vidaus kalėjimo kameros Nr. 49 apžiÅ«ra. Jos metu buvo rasta kraujo pėdsakų ir kruvinas varinis kabliukas. DokumentÄ pasirašė LSSR VSK pareigÅ«nai K. P., J. M., N. L. (T. 5, b.l. 170-171).1956-10-15 LSSR VRM kalėjimo Nr.1 gydytojų komisijos aktas patvirtina, kad A. R. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas į ligoninę nesÄ moningas, ypač sunkios bÅ«klės, jam konstatuotos plėštinės žaizdos lytinių organų srityje, durtinės žaizdos deÅ¡inės akies srityje (T. 3, b.l. 2-4).IÅ¡ 1992-12-30 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 6311 matyti, kad pateiktos ligos istorijos Nr. 462 duomenimis, A.

R. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas (T. 3, b.l. 57-62).IÅ¡ 2013-03-26 teismo medicinos specialisto Ž. M. apklausos protokolo matyti, kad sužalojimai padaryti A. R. Å¡iuo metu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ (T. 3, b.l. 63).1993-07-06 kompleksinės teismo medicininės fizikinės-techninės ekspertizės aktas Nr. 134/93 patvirtina, kad A. R. sužalojimų visumos pasidaryti pats sau negalėjo. (T. 3, b.l. 66-71).1957-09-24 - 1957-09-25 LSSR Aukščiausiojo teismo nuosprendis patvirtina, kad A.

R. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų RSFSR baudžiamojo kodekso BK 581a str., 588 str., 589 str., 5810 str. 1 d., 5811 str., 72 str. 1 d., ir nuteistas aukščiausiÄ ja bausmė – suÅ¡audymu su viso turto konfiskavimu (T. 3, b.l. 101-117). (duomenys neskelbtini) akte nurodyta, kad nuosprendis suÅ¡audyti A. R. buvo įvykdytas (duomenys neskelbtini) Vilniuje (T. 3, b.l. 132-133).1991-03-19 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo reabilitavimo pažymėjimas Nr. 8-19958/91 patvirtina, kad A. R. buvo neteisėtai represuotas, o nuo 1956-10-13 iki mirties nuosprendžio įvykdymo (duomenys neskelbtini), jis iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose (T. 3, b.l. 139).(duomenys neskelbtini) sulaikymo protokolas patvirtina, kad jos B.

M. sulaikyta (duomenys neskelbtini) 8 val. 20 min. Kampo gatvėje, Kaune. Sulaikymo protokolÄ pasirašė LSSR VSK pareigÅ«nai J. O., N. D., J. P., P. Å ., V. L., S. Å ., P. P. (T. 2, b.l. 114-116), o B. M. asmens kratos protokolas patvirtina, kad šį veiksmÄ atliko LSSR VSK pareigÅ«nai P. P., D. A., M. N. (T. 2, b.l. 117-119).             IÅ¡ 1957-05-08 LSSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžio matyti, kad B. M. buvo pripažinta kalta ir nuteista 8 metų laisvės atėmimo bausme pagal RSFSR baudžiamojo kodekso BK 72 str. 2 d., 5812 str. (T. 3, b.l. 144-146)1989-09-18 LTSR Aukščiausiojo teismo reabilitavimo pažymėjime nurodyta, kad B.

M., nuteista LSSR Aukščiausiojo teismo 1957-05-08 nuosprendžiu laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliko (duomenys neskelbtini) srityje, laisvės atėmimo vietose buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki 1959-05-16 ir yra reabilituota (T. 3, b.l. 149).2013-04-04 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡tas Nr. 37R-39 patvirtina, kad A. R., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ 1945-06-25 tapo ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai dalyviu - Lietuvos partizanu; 1945 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) apylinkės partizanų bÅ«riui ir kuopai, vėliau tapo (duomenys neskelbtini) bataliono vadu, (duomenys neskelbtini) rinktinės vadu; 1946-04-09 Pietų Lietuvos vado buvo apdovanotas Uolumo juostele už organizacinį darbÄ ir Narsumo juostele už vadovavimÄ (duomenys neskelbtini) miestelio puolimui; nuo 1947-09-25 vadovo (duomenys neskelbtini) apygardai; nuo 1948-10-20 vykdė (duomenys neskelbtini) srities vado pareigas; 1949 m. vasario mėnesį dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) Tarybos Prezidiumo pirmininko J.

Ž., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, pavaduotoju. 1949-09-18 išrinktas LLKS (duomenys neskelbtini) vadu, 1949-11-03 paskirtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmuoju pavaduotoju; 1950-05-30 LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis. 1949-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu A. R. apdovanotas Laisvės Kovos 2-ojo laipsnio Kryžiumi, 1950-11-23 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu apdovanotas Laisvės Kovos 1-os rūšies 1-ojo laipsnio ir 2-os rūšies 1-ojo laipsnio Kryžiais, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro statusas (T. 2, b.l. 38-40).Iš 2013-04-04 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašto Nr. 37R-39 matyti, kad B.

M. nuo 1945 m. buvo (duomenys neskelbtini) apygardos partizanų ryÅ¡ininke, (duomenys neskelbtini) apygardos partizane, slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini)LGGRTC direktoriaus įsakymu jai suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties) (T. 2, b.l. 38-40). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados: Nors kaltinamasis ir neigia tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose t.y. aplamai neigia dalyvavęs kaltinime nurodytoje operacijoje, tačiau byloje iÅ¡tirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams atlikti veiksmus numatytus LR BK 99 str.IÅ¡ nuosprendyje aptartų duomenų akivaizdu, jog S. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu, o bÅ«tent 1956 m. spalio 12 d., dirbo Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinės struktÅ«ros - LSSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu.

BÅ«damas ne eilinis Å¡ios represinės struktÅ«ros narys, o aukÅ¡tesnio rango pareigÅ«nas, jis puikiai suvokė Å¡ios represinės struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ kertinių to laikotarpio tikslų okupuotoje Lietuvoje – galutinai fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius, kurie nuo 1944 metų aktyviai prieÅ¡inosi sovietinei okupacijai.Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir neigė tiesiogiai dalyvavęs A. R. ir B. M. sulaikymo operacijoje, tvirtindamas, kad jis buvo tik įraÅ¡ytas į Å¡ių asmenų sulaikymo grupės narius, tačiau iÅ¡ jos buvo paÅ¡alintas dėl to, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ atvyko dalyvauti sulaikymo operacijoje vilkėdamas tarnybinę uniformÄ , tačiau tokiais jo parodymais kolegija neranda pagrindo tikėti ir vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokių duomenų kaltinamasis nenurodė tyrimo metu, kuomet buvo apklaustas 1996-06-21, 1999-04-12 (T. 5, b. l. 47-52).

Tų apklausų metu S. D. patvirtino, jog buvo įtrauktas į antrosios operatyvinės sulaikymo grupės sudėtį, kurios vaidmuo ir buvo sulaikyti A. R. ir B. M.. Tų apklausų metu jis teigė, jog nepamena, kur buvo ir kÄ veikė Å¡ios operacijos metu operatyvinė grupė, kurios nariu jis ir buvo. Tačiau tų apklausų metu jis smulkiai nurodė aplinkybes, kur ir kaip buvo sulaikyti A. R. ir B. M.. Akivaizdu, jog operacijoje nedalyvavęs asmuo po daugelio metų negalėtų nurodyti tokių aplinkybių, kokias 1996-06-21 ir 1999-04-12 apklausų metu nurodė S. D..

Tai, jog teisme kaltinamasis teigė nedalyvavęs A. R. ir B. M. sulaikymo operacijoje, kolegija vertina kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už veiksmus, kuriais kaltinamas S. D.. Aplinkybės, kad jis buvo nuÅ¡alintas nuo dalyvavimo sulaikymo operacijoje, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Akivaizdu, jog tokioje Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinės struktÅ«roje, kokia buvo LSSR VSK (KGB), kiekvienas veiksmas buvo preciziÅ¡kai reglamentuojamas ir fiksuojamas dokumentuose, kÄ patvirtina ir Å¡ioje byloje surinkti ir Å¡iame nuosprendyje aptarti duomenys.

Tad kaltinamojo teiginiai, kad bÅ«damas slaptos tarnybos vyresniuoju operatyviniu darbuotoju ir į slaptÄ operacijÄ jis atvyko vilkėdamas tarnybinę uniformÄ , yra ne tik kad nepatvirtinti objektyviais įrodymais, bet ir neįtikėtini. Jei taip ir bÅ«tų įvykę, jis nuo dalyvavimo operacijoje bÅ«tų nuÅ¡alintas dar Vilniuje, atvykęs prie LSSR VSK (KGB) pastato, kur prieÅ¡ operacijos pradžiÄ susirinko visi operacijos dalyviai. Be to, tai bÅ«tų įvertinta kaip grubus tarnybinių pareigų pažeidimas, neabejotinai fiksuotas tarnybiniuose VSK (KGB) dokumentuose, kuris turėtų bÅ«ti įvertintas net ir tarnybine nuobauda, ko, Å¡iuo atveju, nebuvo.

PrieÅ¡ingai, S. D. po sulaikymo operacijos buvo parodytas dar didesnis pasitikėjimas - jam, pasak paties kaltinamojo tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, buvo patikėta saugoti jį kalėjimo ligoninėje (1996-06-21 apklausos duomenimis), lankyti jį kalėjime, kas nebuvo patikėta kitiems operacijoje dalyvavusiems VSK pareigÅ«nams. Tad kaltinamojo teiginiai apie nuÅ¡alinimÄ nuo sulaikymo operacijos yra ne tik kad nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, bet, žinant VSK kaip represinės struktÅ«ros griežtÄ vidaus tvarkÄ , ir neįtikėtini.

Dėl Å¡ios priežasties kolegija tokiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimais netiki ir jais nesivadovauja. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad pagal BK 99 straipsnį atsako tas, kas siekdamas fiziÅ¡kai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausiusių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystymÄ si, deportuojant ar kitaip sudarant tokias gyvenimo sÄ lygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumÄ ar prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms.

Dalyvavimas padarant veikas, nukreiptas į visiÅ¡kÄ ar dalinį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, sunaikinimÄ , yra vienu iÅ¡ genocido nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių. NusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant pagal BK 99 straipsnį pakanka nustatyti ir įrodyti, kad kaltininkas, siekdamas sunaikinti visus ar bent dalį žmonių, priklausančių minėtoms grupėms, dalyvavo juos žudant, kankinant, žalojant, trikdant jų protinį vystimÄ si, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo sÄ lygas, kad jos lemtų visų jų ar dalies žūtį.

Dalyvavimu tokioje veikoje laikytini tiek iÅ¡ankstiniai, tiek operacijos metu, tiek ir po jos atlikti veiksmai, kuriais kurstoma ar tiesiogiai realizuojama genocido objektyvioji pusė.Vertinant S. D. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , matyti, kad iÅ¡ esmės jis yra kaltinimas tuo, kad bÅ«damas Lietuvos RespublikÄ okupavusios SSRS represinės struktÅ«ros pareigÅ«nu t.y. LSSR VSK (KGB) vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas Å¡ios represinės struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ esminių tikslų – fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryÅ¡ininkus ir rėmėjus, vykdydamas patvirtintame sulaikymo operacijos plane nurodytas užduotis, dalyvavo slaptoje operacijoje, kurios metu buvo sulaikyti lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacinei valdžiai judėjimo struktÅ«ros - (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir (duomenys neskelbtini) vadas, partizanų pulkininkas A.

R. „(duomenys neskelbtini)“ bei šio judėjimo dalyvė - partizanė B. M.. Tos operacijos metu jie buvo įkalinti, po ko, A. R. šios represinės struktūros narių žiauriai kankintas ir sunkiai sužalotas, tardomas ir LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. rugsėjo 24-25 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme bei (duomenys neskelbtini) nužudytas, o B. M. LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu deportuota į SSRS RSFSR (duomenys neskelbtini) srities lagerį 8 metų terminui.

Taigi, jis kaltinamas padėjęs įvykdyti genocido veiksmus - sovietų okupacinės valdžios atstovams fiziÅ¡kai sunaikinti atskiros nacionalinės-etninės-politinės grupės – lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narį A. R., bei padėjęs deportuoti Å¡ios grupės narę B. M..1996 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. VII-11 ginkluoto pasiprieÅ¡inimo (rezistencijos) dalyviai paskelbti Lietuvos kariais savanoriais ir pripažinti jų kariniai laipsniai bei apdovanojimai. Karių savanorių statuso pripažinimo tvarkÄ nustatė 1997 m. liepos 3 d.

Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas. Å io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad karių savanorių statusÄ pripažįsta ir nustatytos formos pažymėjimus iÅ¡duoda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos pasiprieÅ¡inimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo įstatyme numatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad kariais savanoriais pripažįstami partizanai, kurie priklausė ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«roms, davė priesaikÄ ir jos nesulaužė, turėjo atpažinimo ženklus ir ginklus, gyveno nelegaliai, taip pat rezervinių bÅ«rių, organizacinių skyrių bei kitų slaptųjų ginkluoto pasiprieÅ¡inimo struktÅ«rų nariai, kurie davė priesaikÄ ir jos nesulaužė, turėjo ginklus ir vadovybės įsakymu dalyvavo kautynėse ar kitose ginkluotose operacijose, taip pat partizanų ryÅ¡ininkai ar rėmėjai, patekę į kautynių situacijÄ , su ginklu dalyvavę Å¡iose kautynėse ir jų metu suimti, sužeisti, žuvę ar mirę įkalinimo metu.

Nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad A. R. dar 1945-06-25 tapo ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviu - Lietuvos partizanu, vadovavo (duomenys neskelbtini) apylinkės partizanų būriui ir kuopai, vėliau tapo (duomenys neskelbtini) bataliono vadu, (duomenys neskelbtini) rinktinės vadu. Nuo 1947-09-25 vadovavo (duomenys neskelbtini) apygardai, o nuo 1948-10-20 jis vykdė (duomenys neskelbtini) srities vado pareigas. 1949 m. vasario mėnesį dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko J.

Ž., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, pavaduotoju. 1949-09-18 išrinktas LLKS (duomenys neskelbtini) vadu, 1949-11-03 paskirtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmuoju pavaduotoju, o 1950-05-30 LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis. 1951 m. iš Lietuvos vyriausiojo partizanų vado J. Ž., slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, jis perėmė LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko ir (duomenys neskelbtini) vado pareigas. Taigi, nuo 1945 metų iki mirties jis buvo lietuvių ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai narys ir vienas iš šio pasipriešinimo vadovų.B.

M. nuo 1945 m. buvo (duomenys neskelbtini) apygardos partizanų ryÅ¡ininke, (duomenys neskelbtini) apygardos partizane. 2013-04-04 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raÅ¡tas Nr. 37R-39 patvirtina, jog A. R. 1946-04-09 Pietų Lietuvos vado buvo apdovanotas Uolumo juostele už organizacinį darbÄ ir Narsumo juostele už vadovavimÄ (duomenys neskelbtini) miestelio puolimui, 1949-02-16 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu apdovanotas Laisvės Kovos 2-ojo laipsnio Kryžiumi, 1950-05-30 LLKS Tarybos Prezidiumo nutarimu jam suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko laipsnis, o 1950-11-23 LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko aktu apdovanotas Laisvės Kovos 1-os rūšies 1-ojo laipsnio ir 2-os rūšies 1-ojo laipsnio Kryžiais. (duomenys neskelbtini) LGGRTC direktoriaus įsakymu A.

R. suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam suteiktas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro statusas (T. 2, b. l. 38-40).Tas pat dokumentas patvirtina ir tai, kad B. M. (duomenys neskelbtini) LGGRTC direktoriaus įsakymu suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties), o (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ji apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties) (T. 2, b.l. 38-40).Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos partizanai buvo susiję bendromis politinėmis pažiÅ«romis ir įsitikinimais, kadangi ginkluoto pasiprieÅ¡inimo forma prieÅ¡inosi okupaciniam režimui, tai yra priklausė politinei grupei, kuri vykdė Lietuvos iÅ¡silaisvinimÄ iÅ¡ minėto režimo.

Be to, Å¡ios grupės nariai kartu buvo ir lietuvių tautos, nacionalinės grupės atstovai. Sovietinis genocidas buvo vykdomas bÅ«tent pagal gyventojų nacionalinį kriterijų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos partizanai – ginkluoto pasiprieÅ¡inimo okupacinei valdžiai (rezistencijos) dalyviai – priskirtini atskirai nacionalinei – etninei – politinei grupei. Todėl teismas pripažįsta, kad A. R. ir B. M. priklauso asmenų grupei, numatytai BK 99 straipsnio dispozicijoje.LR Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime Nr. KT11-N4/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, susijusių su baudžiamÄ ja atsakomybe už genocidÄ , atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad BK 99 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama fiziÅ¡kai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, religinei, socialinei ar politinei grupei, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio teismo nutarime akcentuojama ir tai, kad teisiÅ¡kai privalomas ir visuotinai pripažintas genocido apibrėžimas įtvirtintas 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtoje Konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Lietuvos teismams buvo kilę abejonių dėl iÅ¡plėstos BK 99 straipsnio dispozicijoje asmenų grupių, kurių atžvilgiu taikomas genocidas, sÄ raÅ¡o, papildomai nacionalinėje teisėje įtraukus į jį politines ir nacionalines grupes.

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime klausimas dėl tarptautinės ir nacionalinės teisės normų konkurencijos iÅ¡samiai nagrinėtas, atsižvelgiant į visuotinai pripažintas ir teisiÅ¡kai privalomas tarptautinės teisės normas – 1948 m. JTO KonvencijÄ dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo įstatus, kuriuose pirmÄ kartÄ buvo apibrėžta nusikaltimų žmoniÅ¡kumui sÄ voka, 1998 m. liepos 17 d. priimto Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas, kitus tarptautinės teisės aktus, taip pat remtasi Tarptautinio baudžiamojo tribunolo praktika konkrečiose bylose.

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad sovietinis okupacinis režimas Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdė tarptautinius nusikaltimus, kurie gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas ( inter alia Niurnbergo tribunolo statutÄ ) apibrėžiami nusikaltimai teisingumui ( civilių žudymas ir naikinimas, gyventojų deportavimas, įkalinimas, persekiojimas politiniais ir nacionaliniais motyvais ir kt. ) ir karo nusikaltimai ( tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas, deportavimas, okupuotos teritorijos gyventojų prievartinis ėmimas į okupuojančios valstybės ginkluotÄ sias pajėgas ir kt. ) IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų – archyvinių dokumentų, matyti, kad nusikaltimai Lietuvos gyventojų atžvilgiu buvo tikslingos sisteminės totalitarinės SSRS politikos dalis: represijos prieÅ¡ Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinės ir chaotiÅ¡kos, jomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindÄ .

Atsižvelgdamas į tarptautinį teisinį ir istorinį kontekstÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime padarė iÅ¡vadÄ , kad tam tikru laikotarpiu ( 1941 m. pradedant masinius lietuvių trėmimus į Sovietų SÄ jungÄ ir vykdant sulaikytų asmenų neteismines egzekucijas, 1944-1953 metais vykdant masines represijas vykstant partizaniniam karui prieÅ¡ Lietuvos Respublikos okupacijÄ ) sovietinio okupacinio režimo nusikaltimai, įrodžius specialaus tikslo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sunaikinti bet kuriÄ nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, buvimÄ , galėtų bÅ«ti vertinami kaip genocidas, apibrėžiamas pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas.

Kai siekiama sunaikinti dalį saugomos grupės, ši dalis turi būti pakankamai reikšminga, kad jos sunaikinimas turėtų įtakos visai grupei. A. R. ir B. M. buvo aktyvūs organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai ( rezistencijos ) dalyviai, todėl jų sulaikymas, įkalinimas, A. R. nužudymas, o B. M. deportavimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos jau po Konstitucinio teismo nutarime nurodyto masinių represijų laikotarpio, tačiau rezistencijos laikotarpiu t.y. 1956-1957 metais, pagrįstai kvalifikuotas kaip genocidas - Lietuvos gyventojų dalies, priklausančios nacionalinei – etninei – politinei grupei, fizinis sunaikinimas.

Rezistencijos dalyviai, kokiais buvo A. R. bei B. M., kaip atskira politinė grupė, buvo reikšminga visos nacionalinės grupės (lietuvių tautos), apibrėžtos etniniais požymiais, išlikimui, nes ginkluotas pasipriešinimas okupacijai trukdė sovietinėms okupacinėms struktūroms vykdyti deportacijas, trėmimus ir kitas represines priemones prieš Lietuvos civilius gyventojus.              Negalima sutikti su kaltinamojo S. D. teiginiais teisme, jog tai, kad jis nedalyvavo B. M. ir A.

R. sulaikyme, pastarojo kankinime, įkalinime, žalojimo veiksmuose, nedalyvavo jį nuteisiant mirties bausme bei nužudant, o B. M. deportuojant, jo veiksmai nelaikytini nusikalstamais pagal BK 99 straipsnį. Dirbdamas LSSR VSK (KGB) (duomenys neskelbtini) valdybos 3-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, žinodamas ir suvokdamas Å¡ios represinės struktÅ«ros vienÄ iÅ¡ esminių tikslų – fiziÅ¡kai sunaikinti organizuoto lietuvių nacionalinio pasiprieÅ¡inimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – Lietuvos partizanus, jų ryÅ¡ininkus ir rėmėjus, kaltinamasis tarnavo sovietų okupacinėje struktÅ«roje ir tai darė laisvanoriÅ¡kai, o ne kieno nors verčiamas.

Iš ankstesnės darbo šioje tarnyboje patirties jis neabejotinai žinojo, kad tokio aukšto rango lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo dalyvis kaip A. R. bei jo sutuoktinė - B. M., neabejotinai bus fiziškai sunaikinti, arba deportuoti, nes tokia represinių struktūrų praktika tuometėje Lietuvoje buvo taikoma ne tik pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui atstovams, bet netgi ir asmenims, nesusijusiems su pasipriešinimu. Tai žinodamas, jis sutiko dalyvauti juodu sulaikant, kalinant, ko pasėkoje A.

R. vėliau buvo nužudytas, o B. M. deportuota. Jis laisvanoriÅ¡kai, o ne kieno nors verčiamas, vykdė LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko pavaduotojo N. D. parengtame ir LSSR VSK (duomenys neskelbtini) valdybos virÅ¡ininko J. O. bei LSSR VSK pirmininko pavaduotojo L. M. patvirtintame 1956 m. spalio 11 d. sulaikymo operacijos plane nurodytÄ užduotį – dalyvauti minėtų asmenų sulaikymo grupėje, kurios tiesioginė užduotis ir buvo sulaikyti A. R. bei B. M.. Veikdamas kartu su kaltinime nurodytais bendrininkais - LSSR VSK vadovais bei operatyviniais darbuotojais, 1956 m. spalio 12 d. dalyvavo itin įslaptintoje ir ypač profesionaliai organizuotoje slaptoje operacijoje, juodu sulaikant.

Nors kaltinamasis tiesiogiai fiziškai ir nesulaikinėjo A. R. ir B. M., tačiau atliko veiksmus, kuriais padėjo sulaikyti šiuos lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius t.y. atliko padėjėjo vaidmenį. Akivaizdu, jog be tiesiogiai sulaikymo veiksmus atlikusios grupės asmenų, kiti kaltinime nurodyti asmenys, tame tarpe ir S. D., atliko veiksmus, kurie padėjo sulaikyti A. R. ir B. M.. Kartu su tiesiogiai sulaikymo veiksmus atlikusiais asmenimis nedalyvaujant kitiems sulaikymo operacijos dalyviams - padėjėjams, išdavusiems A.

R. ir B. M., sekusiems juodu, blokavusiems galimo jų pasitraukimo vietas – aplinkines gatves, kiemus, tiltus ir pan., tame tarpe nedalyvaujant ir S. D., toks sulaikymas bÅ«tų apsunkintas, o gal ir neįmanomas. Kaip žinia, byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. D. buvo vienas iÅ¡ sulaikymo (jo vadinamos rezervinės) grupės narių, kurios vaidmuo, pagal planÄ , iÅ¡ esmės buvo analogiÅ¡kas tiesiogiai A. R. ir B. M. sulaikinėjusių asmenų vaidmeniui t.y. sulaikyti minėtus laisvės kovų dalyvius.

Tik ta aplinkybė, kad A. R. ir B. M. ėjo gatve, kurioje nebuvo S. D. sulaikymo grupės, ir nulėmė tai, jog juos sulaikė pirmoji sulaikymo grupė, o ne grupė, kurios nariu buvo S. D.. Taigi, kaltinamojo vaidmuo nusikalstamoje veikoje numatytoje LR BK 99 str., nors ir buvo antraeilis, tačiau reikÅ¡mingas, padėjęs padaryti kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to, visiÅ¡kai pagrįstai S. D. kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6d. ir BK 99 str. BÅ«tent dėl S. D., padėjusio padaryti LR BK 99 str. numatytus veiksmus, tapo įmanomas lietuvių ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietų okupacijai narių sulaikymas, įkalinimas, kankinimas, žalojimas, A.

R. nužudymas, o B. M. - deportavimas.             Šioje byloje taip pat aktualus BK 3 straipsnio 3 dalies taikymas, kai numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidÄ turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , nes BK 99 straipsnyje nurodytos kitos, ne socialinės ir politinės, saugomos grupės ( nacionalinės, etninės, rasinės ir religinės grupės ) sutampa su saugomomis grupėmis, nustatytomis apibrėžiant genocidÄ pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutarime konstatavo, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje ( 2000-09-26 ir 2011-03-22 d.

įstatymų redakcijos ) nustačius teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmuo pagal BK 99 straipsnį gali bÅ«ti teisiamas už veiksmus, kuriais buvo siekiama sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atliktus iki tol, kol Baudžiamajame kodekse nebuvo nustatyta atsakomybė už žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, genocidÄ , nustatyta BK 99 straipsnio grįžtamoji galia tokiems veiksmams, kurie laikomi genocido nusikaltimu tik pagal nacionalinės teisės normas, prieÅ¡taravo LR Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai ir konstitucinės teisinės valstybės principui.

Tačiau vertinant socialinės ar politinės žmonių grupės reikÅ¡mę nacionalinės, etninės, rasinės ir religinės grupių iÅ¡likimui, t.y. tai, kad genocidu pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas yra ir tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visÄ ar dalį minėtų grupių atstovų, baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo iÅ¡imtis ( BK 3 straipsnio 3 dalis ) taikoma ir dėl tokio pobÅ«džio padarytų nusikalstamų veikų. Kadangi kaltinamasis 1956 metais tarnavo sovietų okupacinėje struktÅ«roje - Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto(VSK) padalinyje, kurios pagrindinis tikslas buvo Lietuvos gyventojų dalies – organizuoto ginkluoto pasiprieÅ¡inimo sovietinei okupacijai ( rezistencijos ) dalyvių, priklausančių atskirai nacionalinei – etninei – politinei grupei, sunaikinimas, ir tai turėjo reikÅ¡mės nacionalinės – etninės grupės iÅ¡likimui, jo atžvilgiu netaikomas baudžiamojo įstatymo, nustatančio veikos nusikalstamumÄ , grįžtamasis galiojimas ( BK 3 straipsnio 3 dalis ).             Prokuroras, perduodamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismui, kaltinamajame akte nurodė, kad S. D. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Å ių atsakomybę iÅ¡ dalies lemiančių aplinkybių pripažinimo klausimas nekeltas ir teisminio nagrinėjimo metu. Kolegija sutinka su tokiomis prokuroro nuostatomis ir konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta nei S. D. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių.Bausmė S. D. skirtina vadovaujantis LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, sunkumo laipsnį (kad padarytas labai pavojingas, sunkus nusikaltimas žmoniÅ¡kumui), kaltės formÄ (tiesioginę tyčiÄ ), motyvÄ bei tikslÄ fiziÅ¡kai sunaikinti asmenis, priklausančius nacionalinei-etninei-politinei grupei, kilusias sunkias ir negrįžtamas pasekmes, kaltininko asmenybę bei jo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Nesant sÄ lygų taikyti LR BK 62 str., 54 str. 3d., bausmė skirtina vadovaujantis LR BK 61 str. nuostatomis.              Kolegija pažymi, jog Å¡velnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 str. 3 d. numatytomis nuostatomis, skiriama tuomet, kai įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ , aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas). Pagal teismų praktikÄ , teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumÄ , jo veikos atsitiktinį pobÅ«dį ir pan.

Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje aplinkybių, turinčių esminės įtakos skirtinos bausmės dydžiui ir sudarančių sÄ lygas taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti Å¡velnesnę bausmę nei numatytoji įstatyme, nėra nustatyta, todėl Å¡io BK straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Tačiau skirdama bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, jog EŽTT jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo neiÅ¡vengiami procesiniai delsimai, viena iÅ¡ tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamajam.

Atsižvelgdama į Å¡ias nuostatas bei tai, kad S. D. yra senyvo amžiaus (jam 84 metais), silpnos sveikatos, pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieÅ¡ 50 metų, o per tÄ laikÄ kaltinamasis nepadarė nusikalstamų veikų, kad procesas nagrinėjamoje byloje vyksta beveik 20 metų, taip pat tai, jog kaltinamojo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog S. D. skirtina minimali LR BK 99 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Toks bausmės skyrimas S. D., neprieÅ¡taraus teisingumo principo įgyvendinimui. Vertindama teismų praktikÄ , kolegija taip pat konstatuoja, kad kaltinamojo sveikatos bÅ«klė nėra tokia sunki, kad paskyrus bausmę, bÅ«tų pagrindas taikyti S. D. LR BK 76 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297 str., 301-307 str..                                                        n u s p r e n d ė:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 99 str. bei nubausti jį 5(penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ S. D. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ S. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (T. 5, b.l. 71-73), o nuosprendžiui įsiteisėjus, Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Algirdas Jaliniauskas Teisėjai:                                                                                                               Kęstutis Dargužis                                                                                                                               Ramūnas Antanavičius