5282cfd0-defb-4a0c-920d-8e4f90da63f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-7443-463/2016Proceso Nr. 3-61-3-02024-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.38; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui asociacijos „Dzūkų krašto menų inkubatorius“ pirmininkui J.

B. ir advokatui Martynui Duksai, atsakovės atstovei E. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos asociacijos „DzÅ«kų kraÅ¡to menų inkubatorius“ skundÄ Â atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai vieÅ¡osios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėja asociacija „DzÅ«kų kraÅ¡to menų inkubatorius“ (toliau – ir Asociacija) skunde teismo praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos vieÅ¡osios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros (toliau – ir LVPA), 74 952,29 Eur žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad LVPA neveikė taip kaip privalėjo veikti, savo funkcijas vykdė aplaidžiai, vertindama pareiÅ¡kėjos vykdytus pirkimus ir pripažinusi, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbto supaprastinto riboto konkurso „Statybos rangos darbai projektui „DzÅ«kų kraÅ¡to menų inkubatorius „Menų pirtis“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014)“ (pirkimo Nr. 141748; toliau – Projektas arba Pirkimas) laimėtojas yra teisėtas, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 pripažinus, kad Pirkimo laimėtojas neatitiko pirkimo sÄ lygose įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo.

LVPA, vertindama pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus, privalėjo įvertinti Pirkimo laimėtojo iÅ¡rinkimo teisėtumÄ , o nustačiusi, kad jis iÅ¡rinktas neteisėtai, apie tai raÅ¡tu informuoti pareiÅ¡kėjÄ . Teigė, kad LVPA, pateikdama netinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl pirkimo ir jo metu sudarytos Pirkimo sutarties teisėtumo, elgėsi neteisėtai, pažeidė teisėtų lÅ«kesčių principÄ . PareiÅ¡kėja turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad įvykdytas Pirkimas yra teisėtas, laimėtojas iÅ¡rinktas teisėtai ir pareiÅ¡kėja galės įvykdyti 2013 m. spalio 21 d. pareiÅ¡kėjos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus rentiniai“ sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį (toliau – ir Sutartis).

Akcentavo ir tai, kad LVPA ne tik netinkamai atliko patikrinimÄ , bet vėliau, inicijavusi dar vienÄ patikrinimÄ ir įvertinusi tuos pačius dokumentus, pati nustatė pažeidimus ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai skirti sankcijÄ . Taigi, LVPA neprisiėmė jokios atsakomybės, toks LVPA elgesys yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Nurodė, kad dėl neteisėtų LVPA veiksmų, pareiÅ¡kėja negavo 74 952,29 Eur dydžio Projekto finansavimo, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Egzistuoja bÅ«tinosios sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes bÅ«tent LVPA veiksmai lėmė pareiÅ¡kėjos nuostolius.

PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad dėl neteisėtų LVPA veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos ir praÅ¡o priteisti. Atsakovė vieÅ¡oji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra, atstovaudama Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad LVPA atlieka projekto vykdytojų patirtų iÅ¡laidų tinkamumo finansuoti vertinimÄ , tačiau ji nėra specializuota atliktų viešųjų pirkimų priežiÅ«rÄ ir vertinimÄ vykdanti institucija.

Pažymėjo, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. R4-14548(13.2.2-1190; toliau – ir RaÅ¡tas) iÅ¡sakė tik nuomonę dėl Pirkimo dokumentų ir toks RaÅ¡tas nelaikytinas sprendimu bei nepanaikina pačios perkančiosios organizacijos priimamų sprendimų ir atsakomybės. Vykdyto pirkimo neteisėtumÄ gali konstatuoti tik teismai. LVPA, vykdydama teismo sprendimÄ , turi įgyvendinti administracines procedÅ«ras. Teismas nevertino LVPA atlikto ir RaÅ¡te pateikto pirkimo dokumentų vertinimo ir dėl jo nepasisakė.

Nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad pirkimo laimėtojas buvo parinktas neteisingai, pareiÅ¡kėja negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių, kadangi iÅ¡ neteisėtumo negali kilti jokia teisė. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes. Pabrėžė, kad RaÅ¡tas nelaikytinas sprendimu, tėra tik raÅ¡ytinė nuomonė dėl Pirkimo dokumentų vertinimo.

Skundas atmestinas. Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ ji teigia patyrusi dėl neteisėtų LVPA veiksmų, vertinant pareiÅ¡kėjos vykdytus pirkimus bei skyrus sankcijÄ .Remiantis elektroninėje byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Alytaus rentiniai“ buvo pasiraÅ¡yta Sutartis Nr. 2013/10/21.LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad peržiÅ«rėjo Projekto rangos darbų pirkimo dokumentus ir Sutartį.

Pirkimo rezultatams ir pirkimo sutarčiai pastabų neturėjo. Pažymėjo, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta iÅ¡laidų tinkamumo įvertinimui. Už tinkamÄ projektų vykdymÄ yra atsakingas projekto vykdytojas.Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2A-989/2014) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014 konstatavo, kad perkančioji organizacija netinkamai ir neapdairiai vykdė tiekėjų paraiÅ¡kų (pasiÅ«lymų) vertinimÄ , nesilaikė savo pačios nustatytų konkurso sÄ lygų, kadangi UAB „Alytaus rentiniai“ neturėjo įdiegtos kokybės vadybos sistemos visiems darbams (turėjo tik bendriesiems darbams).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodyta, kad iÅ¡ esmės susidarė tokia situacija, jog perkančioji organizacija aiÅ¡kų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimÄ keliems tiekėjams taikė skirtingai, dėl to buvo pažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo priimtas sprendimas neatmesti UAB „Alytaus rentiniai“ pasiÅ«lymo buvo neteisėtas. Taigi, teismai, spręsdami dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių ir priimdami sprendimÄ pripažinti negaliojančia rangos sutartį, sudarytÄ su UAB „Alytaus rentiniai“, vertino, kad perkančioji organizacija vieÅ¡ojo pirkimo sutartį sudarė po septynių dienų po atsakymo į pretenzijÄ , pažeisdama imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatymo 941 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atidėjimo terminÄ ir tai turėjo neigiamos įtakos ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio dalyvio galimybei sudaryti pirkimo sutartį, kad rangos sutarties pagrindu atlikta maža dalis darbų, perkamas objektas nėra ypatingai socialiai reikÅ¡mingas, kad nėra sÄ lygų, dėl kurių pirkimo sutartis negalėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia Viešųjų pirkimų įstatymo 951 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindais ir kt.

Be to, buvo konstatuota, kad nėra pagrindų palikti galioti Sutartį, kuri buvo sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5732-790/2015 pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriame ji teismo prašė: panaikinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2014-11-12 įsakymÄ Nr. 4-807 „Dėl lėšų projekto Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 vykdytojui Asociacijai „DzÅ«kų kraÅ¡to menų inkubatorius“ sumažinimo ir susigrÄ Å¾inimo;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2014-11-12 įsakymÄ Nr. 4-808 „Dėl Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2013-12-17 įsakymo Nr. 4-1079 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansinę paramÄ pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir Ekonomikos augimo veiksmų programÄ , skyrimo“ pakeitimo“;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos 2014-12-02 sprendimÄ dėl projekto „DzÅ«kų kraÅ¡to menų inkubatorius „Menų pirtis“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-V-01-014 finansavimo ir administravimo sutarties vienaÅ¡alio pakeitimo Nr. 1“, atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatavo, kad skundžiami individualÅ«s administraciniai aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeidžiant procedÅ«rinių taisyklių, pagrįsti tinkamai nustatytomis reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl yra pagrįsti ir teisėti, o pagrindo juos panaikinti nėra.

Be to, pažymėjo, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatomis bÅ«tent pareiÅ¡kėjas kaip projekto vykdytojas įsipareigojo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir atsakyti už Å¡io įstatymo nuostatų laikymÄ si. Todėl, teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad LVPA 2013 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tu, peržiÅ«rėjusi rangos darbų pirkimo dokumentus ir pasiraÅ¡ytÄ sutartį, neiÅ¡reiÅ¡kė pastabų pirkimo rezultatams ir pasiraÅ¡ytai rangos sutarčiai, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai pritaikyta finansinė korekcija laikytina proporcinga priemone, nes netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dalis buvo apskaičiuota pritaikant 25 procentų finansinės korekcijos dydį nuo deklaruotų darbų, atliktų pagal Sutartį, vertės. Taip pat buvo įvertinta ir aplinkybė dėl RaÅ¡to, nustatyta, kad tai neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo atsakomybės už padarytus vieÅ¡ojo pirkimo pažeidimus.

Minėta aplinkybė niekaip neriboja LVPA atlikti pažeidimo tyrimÄ , kuris yra savarankiÅ¡ka projekto vykdymo priežiÅ«ros procedÅ«ra, ir Å¡iuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimÄ dėl projekto iÅ¡laidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – iÅ¡vengti Europos SÄ jungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų iÅ¡laidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti.Minėtose bylose nustatyti faktai įsiteisėjusiais galutiniais teismų sprendimais civilinėje ir administracinėje bylose, vertinant pareiÅ¡kėjos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, turės prejudicinę galiÄ Å¡iai bylai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kėja turtinės žalos dydį grindžia jai pritaikytos finansinės korekcijos, t. y. pripažintų projekto iÅ¡laidų netinkamomis finansuoti 74 952,29 Eur (258 795,28 Lt) suma.

Teigė, kad AgentÅ«ra savo funkcijas vykdė aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, vertindama Pirkimo dokumentus bei pritaikydama sankcijÄ .Pažymėtina, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigÄ atlyginti žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pirmiausiai vertinama, ar LVPA atliko neteisėtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas“ 3.1.2 punkte nustatyta, kad LVPA yra įgyvendinančioji institucija. Be to, Å¡iuo nutarimu patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas, taisyklėse (toliau – Atsakomybės ir funkcijų taisyklės), kurių 10 punkte nustatyta, kad ji atlieka (ginčui aktualios funkcijos): 10.3.

įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios iÅ¡laidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų: 10.3.1. tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo praÅ¡ymus, nustato mokėjimo praÅ¡ymuose nurodytų iÅ¡laidų tinkamumÄ finansuoti ir deklaruoti, rengia ir teikia atitinkamai institucijai paraiÅ¡kas asignavimų valdytojui dėl lėšų iÅ¡mokėjimo projekto vykdytojui.

Be to, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, kuriose reglamentuoja ir pirkimų patikra. Pagal Å¡ių taisyklių 463 punktÄ , įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrÄ , derina iÅ¡ankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. IÅ¡ankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. IÅ¡ankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija.

Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo praÅ¡ymus ir nustatant iÅ¡laidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 464 punkte nustatyta, kad kai pareiÅ¡kėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymÄ si. Ne perkančioji organizacija atsako už Sutarties dėl ES veikimo principų ir Å¡iose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymÄ si.Taigi, iÅ¡ankstine patikra siekiama galimų pažeidimų prevencijos.

Tačiau iÅ¡ankstinė patikra tėra tik procedÅ«ros dalis siekiant gauti finansavimÄ ir toks vertinimas negali bÅ«ti laikomas sprendimu Projekto iÅ¡laidos finansuoti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Pirkimo patikrÄ LVPA atliko aplaidžiai ir netinkamai.Minėta, kad LVPA RaÅ¡te informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog peržiÅ«rėjo Projekto rangos darbų pirkimo dokumentus ir Sutartį. Pirkimo rezultatams ir pirkimo sutarčiai pastabų neturėjo. Ta aplinkybė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažinta kaip neturi reikÅ¡mės nagrinėjama bylai.

Minėtame RaÅ¡te be to, kad LVPA neturėjo pastabų, buvo nurodyta, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta iÅ¡laidų tinkamumo įvertinimui. Už tinkamÄ projektų vykdymÄ yra atsakingas projekto vykdytojas. IÅ¡ Å¡io RaÅ¡to turinio pareiÅ¡kėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad dokumentai Projekto iÅ¡laidoms finansuoti teigiamai įvertinti. Teismo vertinimu, RaÅ¡to turinys patvirtina, kad jame buvo iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl Pirkimo dokumentų ir Sutarties. RaÅ¡te buvo nurodyta, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta iÅ¡laidų tinkamumui įvertinti.

Taip pat nurodyta, kad už tinkamÄ pirkimų vykdymÄ atsakingas bÅ«tent projekto vykdytojas (pareiÅ¡kėja). Teismas sutinka su LVPA pozicija, kad RaÅ¡te LVPA iÅ¡dėstyta nuomonė, kuri nepanaikina ir neÅ¡alina pareiÅ¡kėjos, kaip Projekto vykdytojos, atsakomybės tinkamai vykdyti pirkimus. Pažymėtina, kad paraiÅ¡kų vertinimÄ sudaro Å¡ie etapai: administracinės atitikties vertinimas; projekto tinkamumo finansuoti vertinimas; projekto naudos ir kokybės vertinimas (53 punktas). Administravimo taisyklių 54 punktas numato, kad paraiÅ¡kų vertinimÄ atlieka įgyvendinančioji institucija. dokumentų, vertina ir viešųjų pirkimų dokumentų ir atliktų procedÅ«rų įvertinimÄ .

Taigi, LVPA nėra specializuota atliktų viešųjų pirkimų priežiÅ«rÄ ir vertinimÄ vykdanti institucija. PareiÅ¡kėjos pateiktų Pirkimo pateiktų dokumentų įvertinimas yra sudėtinė iÅ¡laidų tinkamumo finansuoti proceso vertinimo dalis. Taigi, dokumentų administracinės atitikties vertinimas negali bÅ«ti tapatinamas su galutiniu projekto vertinimu. Pažymėtina, kad RaÅ¡to turinys negalėjo pareiÅ¡kėjai suteikti teisėtų lÅ«kesčių, kad Projektas tinkamas finansuoti ir kad nuo RaÅ¡to priklauso Pirkimo teisėtumas.

PrieÅ¡ingai, RaÅ¡te buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad bÅ«tent pats pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už tinkamÄ pirkimų vykdymÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi buvo panaikintas pareiÅ¡kėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas pripažinti UAB „Alytaus rentiniai“ laimėjusiu konkursÄ ir pareiÅ¡kėjo su UAB „Alytaus rentiniai“ sudaryta sutartis buvo pripažinta negaliojančia.Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 6.20 punkte nustatyta, kad pirkimas pagal projektÄ (toliau – pirkimas) – siekiant įgyvendinti projekto veiklas pareiÅ¡kėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vykdomas pirkimas, kuriam taikomas ar iÅ¡ dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba kuriam jis netaikomas Å¡iame įstatyme nustatytais atvejais, arba pareiÅ¡kėjo, projekto vykdytojo ar partnerio, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vykdomas pirkimas.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta, kad jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), jis atsako už Å¡io įstatymo nuostatų laikymÄ si (182 punktas). PareiÅ¡kėja atitiko perkančiosios organizacijos sÄ vokÄ (Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnis), todėl ji buvo atsakinga už tinkamÄ minėto įstatymo nuostatų laikymÄ si.

RaÅ¡te apie pareiÅ¡kėjos atsakomybę buvo nurodyta. Minėta, kad teismai pasisakė ir dėl RaÅ¡to, pripažinę, kad aplinkybė, jog LVPA pastabų dėl vieÅ¡ojo pirkimo rezultatų ir pasiraÅ¡ytos sutarties neturėjo, neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos atsakomybės už padarytus vieÅ¡ojo pirkimo pažeidimus. Buvo įvertinta ir tai, kad negalėjo bÅ«ti pažeistas pareiÅ¡kėjos teisėtas lÅ«kestis. Be to, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad LVPA nepagrįstai, vertindama tuos pačius pirkimo dokumentus, priėmė sprendimÄ 74 952,29 Eur Projekto iÅ¡laidų pripažinti netinkamomis finansuoti, atmestini kaip nepagrįsti.

Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracines teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad tiek LVPA, pradėdama ir atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimÄ bei teikdama pasiÅ«lymÄ ministerijai, tiek atsakovas, priimdamas skundžiamus individualius administracinius aktus, veikė nustatytos kompetencijos ribose ir vykdė įgaliojimus, nustatytus ES ir nacionalinės teisės nuostatose.LVPA 2014 m. rugsėjo 25 d. pažeidimo tyrimo iÅ¡vadoje, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, sudarydama rangos sutartį su konkurso laimėtoju UAB „Alytaus rentiniai“, kuri neatitiko pirkimo sÄ lygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pirkimo skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, 32 straipsnio 5, 6 dalies reikalavimus, IÅ¡laidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktÄ bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sÄ lygų 2.1.8 punktÄ ir specialiųjų sÄ lygų 8.3 punktÄ .

Buvo konstatuota, kad Projekto vykdytojas (pareiÅ¡kėjas), 2013 m. spalio 21 d. pasiraÅ¡ydamas Rangos sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes UAB „Alytaus rentiniai“ (rangovas) neatitiko pirkimo sÄ lygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų ir jo pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti atmestas. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad Rangos sutartis sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus. Jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos bÅ«tų atlikusi LVPA, atlikdama pažeidimo tyrimo veiksmus, teismai nenustatė.

Teismo vertinimu, LVPA, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimÄ pripažinti 74 952, 29 Eur (258 795,28 Lt) Projekto iÅ¡laidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi minėtų taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais, pateikė pasiÅ«lymÄ Åªkio ministerijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinti projekto finansavimÄ netinkamų finansuoti iÅ¡laidų dalimi, susigrÄ Å¾inti sumokėtų lėšų dalį, iÅ¡skaičiuojant sumokėtÄ lėšų dalį iÅ¡ projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo praÅ¡ymuose nurodytos sumos bei iÅ¡skaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti iÅ¡laidų sumÄ iÅ¡ projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo praÅ¡ymuose nurodytos sumos.

PareiÅ¡kėja jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų neteisėtus LVPA veiksmus, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad teismai, nagrinėdami minėtas civilinę ir administracinę bylas, galutiniuose sprendimuose nepasisakė dėl atsakovės kaltų veiksmų. Teismo nuomone, įrodyti atsakingos institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) privalo pareiÅ¡kėjas, atitinkami faktai ir aplinkybės yra iÅ¡dėstomi skunde teismui ir yra viena iÅ¡ esminių skundo pagrindÄ sudarančių dalių, tuo pačiu apibrėžiančių ir bylos nagrinėjimo faktines ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1642-492/2015).

Teismas šioje byloje irgi nenustatė netinkamo ir aplaidaus LVPA pareigų atlikimo, o būtent, kad LVPA būtų pažeidusi galiojančių teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu bendro pobūdžio pareiškėjos nurodyti argumentai neatitinka įrodinėjimo reikalavimų nagrinėjamos kategorijos bylose. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl gero administravimo principų pažeidimo atmestini, kadangi byloje vertinami įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyti faktai dėl pareiškėjos vykdyto Pirkimo ir jai pritaikytos finansinės korekcijos skirtai paramai.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia neteisėtais LVPA veiksmais, kurie susiję su Pirkimo dokumentų vertinimu bei pažeidimo tyrimo procedÅ«rų atlikimu, o teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, neteisėtų LVPA veiksmų nenustatė. Konstatuotina, kad LVPA RaÅ¡te ir atsisakydama skirti pareiÅ¡kėjai paramÄ pagal jos paraiÅ¡kÄ , tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir neteisėtų veiksmų neatliko.Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad LVPA pareiÅ¡kėjos atžvilgiu neatlikus jokių neteisėtų veiksmų, nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytai deliktinei atsakomybei kilti, todėl Å¡iuo atveju valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ , o toks pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsižvelgęs į tai, teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp kilusios žalos ir neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo)) buvimo iÅ¡samiau nepasisako, nes toks vertinimas bÅ«tų perteklinis ir neturi reikÅ¡mės bylos baigčiai. Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo ji neįgijo teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nesvarstytinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,                                  n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos asociacijos „DzÅ«kų kraÅ¡to menų inkubatorius“ skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                               Jolanta Malijauskienė Iveta Pelienė Donatas Vansevičius