527d29aa-e4ad-4271-a093-cf08b36d74a4 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-8370-589/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04347-2018-2 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.29.3, 3.2.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Rita Dambrauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, dalyvaujant atsakovui D. D. ir jo atstovui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui, nedalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

D.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 422,35 Eur negrÄ Å¾intų kreditų dalį, 972,79 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos, 26,00 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 966,43 Eur tarpininkavimo mokestį, 1 497,91 Eur administravimo mokestį, 42,55 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 245,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės ir atsakovo 2017 m. birželio 21 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 6 500,00 Eur vartojimo kreditas 48  mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 4 019,68 Eur palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma 26,00 procentai), 936,25 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 350,00 Eur administravimo mokestį iki 2021 m. birželio 23 d.

Su atsakovu 2017 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartys), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 000,00 Eur vartojimo kreditas 24  mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 438,64 Eur palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma 19,82 procento), 217,03 Eur tarpininkavimo mokestį ir 296,96 Eur administravimo mokestį iki 2019 m. gegužės 6 d.

Atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kredito sumÄ bei bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sÄ lygose. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieÅ¡kovės siųstus raginimo laiÅ¡kus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKÄ®) 19 straipsniu bei Sutarčių 8.4. punktu, ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 29 d. atsakovui siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu nutraukė su atsakovu sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. birželio 11 d. siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu – vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas per praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ suteiktÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nepadengė ir ieÅ¡kovei liko skolingas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 003,82 Eur vartojimo kredito, o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 418,53 Eur vartojimo kredito. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė, yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito iÅ¡davimo sutarties sÄ lygas ir nesumokėjus grÄ Å¾intinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius.

Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. IeÅ¡kovei nutraukus sutartis, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra iÅ¡nykusi, todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palÅ«kanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y., iki visiÅ¡ko jo grÄ Å¾inimo dienos. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 853,00 Eur mokėjimo palÅ«kanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos bei 26,00 procentų mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 119,79 Eur mokėjimo palÅ«kanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos bei 19,82 procento mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformÄ bei patiria iÅ¡laidas. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti jos patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sÄ lygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruoÅ¡imu. Tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka.

IeÅ¡kovė praÅ¡o jos naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 820,46 Eur tarpininkavimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 145,97 Eur tarpininkavimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti jos iÅ¡laidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sÄ lygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiÅ«ra.

Administravimo mokestis įeina į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . Å alys susitarė, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo Sutartis. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nutraukus su atsakovu sudarytas Sutartis, kreipimosi į teismÄ dienÄ buvo apskaičiuotos ir Å¡ios iÅ¡laidos, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 1 260,00 Eur administravimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 237,91 Eur administravimo mokestį pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis Sutarčių 6.1. punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.261 straipsniu, pažeidus Sutarčių sÄ lygas, ieÅ¡kovė įgyja teisę reikalauti ir kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 26,97 Eur sutartines palÅ«kanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. sausio 24 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, 15,58 Eur sutartines palÅ«kanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos.

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. Atsakovas sutinka su ieÅ¡kinio dalimi dėl 7 422,35 Eur negrÄ Å¾intų kreditų dalies priteisimo, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais priteisti 972,79 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos, 26.00 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, nes mano, kad ieÅ¡kovė netinkamai įvertino jo kreditingumÄ , ir, siekdama praturtėti, suteikė jam kreditus, kurių jis nesugebėjo grÄ Å¾inti.

IÅ¡ informacijos apie Paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomus asmens duomenis apie asmens pripažinimÄ nevykdančiu įsipareigojimų arba vėl vykdančius įsipareigojimus, matyti, kad iki Sutarčių sudarymo net du kartus jis buvo pripažintas nevykdančiu įsipareigojimų, kas turėjo sukelti ieÅ¡kovei abejones dėl jo kreditingumo. Be to, nuo 2017 m. vasario mėn. jo atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, kuri nėra užbaigta iki Å¡iol. IeÅ¡kovė netinkamai įvertino jo kreditingumÄ , todėl sutinkamai su VKÄ® 8 straipsnio 7 dalimi, palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais jam netaikomi.

Atsakovas nesutinka ir su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti 966,43 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį, kadangi ieÅ¡kovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, todėl sutinkamai su VKÄ® 1 straipsnio 23 punktu, ieÅ¡kovė nėra laikoma vartojimo kredito tarpininku ir skaičiuoti bei reikalauti Å¡io mokesčio sumokėjimo neturi teisinio pagrindo. Teismo prašė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti ne tik nurodytu pagrindu, bet ir vadovaujantis VKÄ® 8 straipsnio 7 dalimi. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o iÅ¡ jo priteisti 1 497,91 Eur administravimo mokestį taip pat nepagrįstai, kadangi Sutarčių sudarymo metu minėtas mokestis buvo lygus 0 Eur.

Koks bus tiksliai mokestis už tai, jei jis negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, informuotas nebuvo, Å¡i sÄ lyga nebuvo aiÅ¡kiai atskleista, todėl ji turėtų bÅ«ti laikytina netikėta ir nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu. Minėta sÄ lyga prieÅ¡tarauja ir VKÄ® 11 straipsnio 8 daliai, todėl praÅ¡o teismo šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmesti ne tik nurodytais pagrindais, bet ir vadovaujantis VKÄ® 8 straipsnio 7 dalimi. Jeigu teismas manytų, kad administravimo ar tarpininkavimo mokesčiai skaičiuojami pagrįstai, tai teismo prašė taikyti VKÄ® 21 straipsnio 3 dalį, t. y.

įvertinti Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, bei sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , tai yra sumažinti administravimo ir tarpininkavimo mokesčius. Be to, Sutartyse nustatytos palÅ«kanos akivaizdžiai yra per didelės, todėl akivaizdu, kad jos neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų. Atsakovas nesutinka ir su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti 42,55 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, prašė jį atmesti VKI 8 straipsnio 7 dalies pagrindu.

NeprieÅ¡taravo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidas prašė paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad, jo nuomone, ieÅ¡kovė netinkamai įvertino jo kreditingumÄ , t. y. neįvertino, jog jis gali prarasti darbÄ , o tarpininkavimo ir administravimo mokesčių mokėjimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia mokėjimÄ už tÄ patį du kartus. Patvirtino, kad su Sutarčių sÄ lygomis buvo supažindintas, jas sudarė nuotoliniu bÅ«du, prieÅ¡ tai nepasikonsultavęs su teisininku.

Sutarčių sÄ lygos jam nebuvo atsiųstos, tačiau jis žinojo, kad jos yra paskelbtos ieÅ¡kovės internetiniame puslapyje. Dalį kreditų grÄ Å¾ino, o negalėjimÄ toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus aiÅ¡kino darbo, kuriame gaudavo pakankamas kreditams grÄ Å¾inti pajamas, praradimu, bei rugsėjo mėnesį gauta žinia apie jo sutuoktinės nėštumÄ . Atsakovo teigimu, sutuoktinė dėl Å¡ios priežasties taip pat nebegalėjo dirbti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsakovo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ jo procesiniuose dokumentuose.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas pripažįsta su ieÅ¡kove sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis, gavęs tam tikrÄ sumÄ pinigų, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 7 422,35 Eur negrÄ Å¾intų kreditų dalies priteisimo pripažįsta pilnai ir praÅ¡o ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti. Sutiko, kad ieÅ¡kovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovas kreipėsi dėl kreditų suteikimo, jo pajamos buvo pakankamos įsipareigojimams vykdyti. Tačiau ieÅ¡kovė neįvertino to, kad atsakovas iki sutarčių sudarymo buvo du kartus pripažintas negalintis vykdyti savo įsipareigojimų, kas rodė, kad atsakovas nėra patikimas skolinimosi prasme ir kelia tam tikrų abejonių dėl galėjimo vykdyti įsipareigojimus.

IeÅ¡kovė taip pat nesiteiravo, ar yra vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu. IeÅ¡kovė turėjo įvertinti ir tai, kad atsakovas gali prarasti darbÄ , susirgti, gali pagausėti jo Å¡eima, kas lemtų jo galėjimÄ vykdyti finansinius įsipareigojimus. Taigi ieÅ¡kovė turėjo ne tik vertinti turimus skaičius formaliai. Todėl mano, kad reikalavimai dėl palÅ«kanų ir kitų mokesčių turėtų bÅ«ti netenkinami ryÅ¡ium su VKÄ® 8 straipsnio 7 dalimi. Atkreipė dėmesį, jog tarpininkavimo mokestį ieÅ¡kovė aiÅ¡kina kitaip nei VKÄ® nuostatos.

IeÅ¡kovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kreditų davėjas, taigi netarpininkauja, todėl toks mokestis negali bÅ«ti skaičiuojamas. Atsakovas nebuvo įspėtas, kad administravimo mokestis jam bus paskaičiuotas, jeigu nevykdys sutarties. Taikyti administravimo mokestį, kaip priemonę už sutarties nevykdymÄ , nėra jokio pagrindo, tam yra netesybos (palÅ«kanos). IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2017 m. gegužės 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 2 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditÄ 24 mėnesių terminui, o atsakovas iki 2019 m. gegužės 6 d.

įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti visus Å¡ioje sutartyje nustatytus mokesčius (bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį)), dalimis, laikantis terminų, nurodytų Specialiosiose sÄ lygose (1.7., 2.1., 5.1.-5.2. punktai). Pagal minėtÄ sutartį (1.7. punktas) bei jos specialiÄ sias sÄ lygas, bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį) sudarė: 438,64 Eur palÅ«kanos, 217,03 Eur preliminarus tarpininkavimo mokestis, preliminarus sutarties administravimo mokestis, sutarties sudarymo metu 0 Eur dydžio, apskaičiuojamas Å¡ios sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. 2017 m. birželio 21 d.

Å¡alys taip pat sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė suteikė atsakovui 6 500,00 Eur dydžio vartojimo kreditÄ 48 mėnesių terminui, o atsakovas iki 2021 m. birželio 23 d. įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir visus Å¡ioje sutartyje nustatytus mokesčius (bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį)), dalimis, laikantis terminų, nurodytų Specialiosiose sÄ lygose (1.7., 2.1., 5.1.-5.2. punktai). Pagal pastarÄ jÄ sutartį (1.7. punktas) bei jos specialiÄ sias sÄ lygas, bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį) sudarė: 4 019,68 Eur palÅ«kanos, 936,25 Eur preliminarus tarpininkavimo mokestis, preliminarus sutarties administravimo mokestis, sutarties sudarymo metu 0 Eur dydžio, apskaičiuojamas Å¡ios sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka.

Atsakovas nevykdė savo prievolės Sutartyse nustatytais terminais mokėti jų Specialiosiose sÄ lygose nustatyto dydžio įmokas, nereagavo į ieÅ¡kovės siųstus raginimo laiÅ¡kus, todėl ieÅ¡kovė Sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė, iÅ¡siųsdama atsakovui 2018 m. gegužės 29 d. bei 2018 m. birželio 11 d. iÅ¡ankstinius raÅ¡tiÅ¡kus praneÅ¡imus. Atsakovui per praneÅ¡imuose nurodytÄ terminÄ nepadengus įsiskolinimo, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Atsakovas pripažįsta su ieÅ¡kove sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis, gavęs jose nurodytÄ sumÄ pinigų ir kurį laikÄ Sutartis vykdęs, taigi dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Atsakovas sutinka su ieÅ¡kinio dalimi dėl 7 422,35 Eur negrÄ Å¾intų kreditų dalies pagal minėtas sutartis priteisimo, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 7 422,35 Eur negrÄ Å¾intų kreditų dalis. Atsakovas su likusia ieÅ¡kinio dalimi nesutinka, mano jog, Sutartyse nustatytos palÅ«kanos yra akivaizdžiai per didelės, todėl akivaizdu, kad jos neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). PalÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu (6.872 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos – palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo funkcijÄ (tai užmokestis už pinigų skolinimÄ ; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palÅ«kanos) ir kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimÄ ; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palÅ«kanos).

Kompensuojamosios palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos Å¡ių palÅ«kanų paskirties kreditorius Å¡ių palÅ«kanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palÅ«kanos vienu metu gali bÅ«ti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo palÅ«kanų – už naudojimÄ si paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-357/2007, 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Pagal Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 1.15 punktÄ , palÅ«kanos – metinių fiksuotųjų palÅ«kanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose, iÅ¡raiÅ¡ka pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti už naudojimÄ si kredito suma. PalÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai grÄ Å¾inamas. Pagal Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktÄ , atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , Specialiosiose sÄ lygose numatytos palÅ«kanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos.

Å alys susitarė, kad metinė palÅ«kanų norma pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 19.82 procento, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 33.01 procento, o metinė palÅ«kanų norma pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 26.00 procentai, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 36.10 procento (Sutarčių specialiųjų sÄ lygų 6-7 grafos). Taigi, aiÅ¡kinant Å¡ias Sutarčių sÄ lygas, spręstina, kad Å¡alys, sudarydamos vartojimo kredito sutartis, susitarė ir dėl palÅ«kanų, kaip mokesčio už naudojimÄ si kredito davėjo suteiktais pinigais, t. y. pelno palÅ«kanų mokėjimo, ir dėl prievolės nevykdymo padarinių, numatydamos kompensuojamųjų palÅ«kanų institutÄ , taikant sutartyje numatytÄ metinę palÅ«kanų normÄ .

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant dėl bendros vartojimo kredito kainos mažinimo, atsižvelgtina į VKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Sprendžiant dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų dydžio, su tokiu palÅ«kanų dydžiu susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ ; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Taigi įvertintina tiek kredito davėjo pareigÄ skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigÄ skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Pagal nuo 2016 m. vasario 1 d. įsigaliojusias VKÄ® 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu:

1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos iÅ¡laidos, kurios įskaičiuojamos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , iÅ¡skyrus palÅ«kanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos;

2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ . Straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarčių sudarymo metu jose numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma buvo ženkliai mažesnė už ginčo laikotarpiu galiojusį VKÄ® 21 straipsnio 2 dalyje numatytÄ dydį.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį tik deklaratyviai nurodė, kad Sutartyse nustatytos palÅ«kanų normos yra akivaizdžiai per dideles, Å¡io teiginio nepagrįsdamas. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių reikalavimų pagal CK 6.223 ar 6.228 straipsnius nepareiÅ¡kė, todėl, nesant konkrečių argumentų, patvirtinančių Sutartyse nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos nepagrįstumÄ , teismas neturi pagrindo jos mažinti, kartu mažinant Å¡alių sutartyje nustatytÄ vartojimo kredito metinę palÅ«kanų normÄ .

Pažymėtina, jog atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Sutartis, su jose nustatytais palÅ«kanų dydžiais susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ . Sutartys sudarytos laisva valia, yra galiojančios, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė teik dėl pelno palÅ«kanų, tiek dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžio, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Todėl pripažinus, kad Sutartimis nustatytas bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydžiai nevirÅ¡ijo VKÄ® įtvirtintos 75 procentų ribos, atsakovui VKÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos nenuginčijus, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo mažinti Sutartyse nurodytų palÅ«kanų dydžių dėl to, kad Sutartimis nustatytos palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, neatitinka vartotojo interesų, prieÅ¡tarauja įstatymams, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams ar kad tarp Å¡alių yra esminė nelygybė.

Nenustačius, kad Sutartimis nustatytos palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, Å¡alims susitarus, kad pelno palÅ«kanos skaičiuojamos iki visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai grÄ Å¾inamas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 972,79 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, apskaičiuotos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 26.00 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanos už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palÅ«kanos už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimai dėl palÅ«kanų ir kitų mokesčių priteisimo turėtų bÅ«ti netenkinami vadovaujantis VKÄ® 8 straipsnio 7 dalimi, kadangi ieÅ¡kovė netinkamai įvertino jo kreditingumÄ . Å iame kontekste visų pirma akcentuotina, jog atsakovo nurodyta VKÄ® 8 straipsnio 7 dalis nėra aktuali sprendžiant dėl pelno palÅ«kanų priteisimo, kadangi remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

VKÄ® (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 1 dalis numato vartojimo kredito davėjo pareigÄ Ä¯vertinti vartojimo kredito gavėjo mokumÄ . PrieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais (VKÄ® 8 straipsnio 2 dalis).

Atsakingo skolinimo sÄ voka pateikiama Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintuose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatuose (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 26 d., toliau – ir Nuostatai). IÅ¡ civilinės bylos duomenų matyti, kad abu vartojimo kreditai atsakovui buvo suteikti panaÅ¡iu laikotarpiu, naudojantis ieÅ¡kovės valdoma sistema nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovas, prieÅ¡ sudarydamas kredito sutartis, pateikė ieÅ¡kovei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad iki Sutarčių sudarymo atsakovas ne mažiau kaip 4 mėnesius gavo nuolatines pajamas (atlyginimas ir dienpinigiai: už 2017 m. vasario mėn. – 1 592,40 Eur, 2017 m. kovo mėn. – 837,37 Eur, 2017 m. balandžio mėn. 1 407,97 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 1 394,49 Eur) ir nurodė, jog yra nesusituokęs, neturi vaikų ir neiÅ¡laiko jokių asmenų, jo pajamos sutarčių vykdymo laikotarpiu nesikeis, turi sudaręs dvi galiojančias vartojimo kredito sutartis bendrai 480,00 Eur sumai, ir nėra paskelbęs bankroto.

IeÅ¡kovė, 2017 m. gegužės 5 d. vertindama atsakovo kreditingumÄ , tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. – 2017 m. gegužės mėn., taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo“ Lietuva duomenų bazėse apie atsakovÄ esančius duomenis. IÅ¡ pastarosios gautos informacijos matyti, kad atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms per mėnesį, 2017 m. gegužės 5 d. duomenimis, pagal vienÄ sutartį siekė – 264,44 Eur, pagal kitÄ â€“ 80,70 Eur, tačiau atsižvelgiant į atsakovo nurodytÄ 480,00 Eur mėnesinių įsipareigojimų sumÄ , kreditingumo vertinimo metu buvo vertinta bÅ«tent 480,00 Eur mėnesinių įsipareigojimų kredito įstaigoms suma. 2017 m. birželio 21 d. duomenimis, atsakovo įsipareigojimai kredito įstaigoms per vienÄ mėnesį pagal vienÄ sutartį siekė –163,77 Eur, pagal kitÄ â€“ 115,46 Eur.

Iš VSDFV duomenų matyti, jog atsakovas iki Sutarčių sudarymo daugiau kaip šešis mėnesius turėjo pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas. Kad ieškovės byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tuo metu, kai atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl kreditų suteikimo, jo pajamos buvo pakankamos įsipareigojimams vykdyti, pripažino ir pats atsakovas. Ieškovės pateikti atsakovo vidutinių mėnesio įmokos dydžių pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms apskaičiavimai patvirtina, jog šie dydžiai neviršijo Nuostatuose nustatytų 40 procentų atsakovo tvarių pajamų.

Visi Å¡ie duomenys rodo, kad ieÅ¡kovė, remiantis tuo metu buvusia informacija, turėjo pagrįstÄ prielaidÄ manyti, kad atsakovas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visÄ vartojimo kredito sutarčių laikotarpį. TÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir tai, jog atsakovas kurį laikÄ savo įsipareigojimus vykdė. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei jo atstovas ieÅ¡kovės pirmiau nurodytų duomenų – atsakovo ieÅ¡kovei teiktų anketinių duomenų apie save, ieÅ¡kovės apskaičiavimų pagrįstumo – neginčijo.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovei turėjo kilti abejonių dėl jo kreditingumo, kadangi Paskolų rizikos duomenų bazėje buvo informacija apie tai, jog jis (atsakovas) iki Sutarčių sudarymo net du kartus buvo pripažintas nevykdančiu įsipareigojimų, be to, nuo 2017 m. vasario mėn. jo atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, kuri nėra užbaigta iki Å¡iol. Atsakovė neįvertino ir tai, jog jis gali prarasti darbÄ , susirgti, gali pagausėti jo Å¡eima ir pan. Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Atsakovo byloje pateikta informacija iš Paskolų rizikos duomenų bazės patvirtina, jog atsakovas AB „Swedbank“ iniciatyva 2013 m. spalio 30 d. ir 2015 m. sausio 12 d. buvo pripažintas tikėtinai neįvykdysiančiu įsipareigojimų, tačiau iš informacijoje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2013 m. lapkričio 11 d. bei 2016 m. liepos 24 d. atsakovas buvo pripažintas vėl tikėtinai įvykdysiančiu arba vykdančiu įsipareigojimus. Taigi iki Sutarčių sudarymo beveik metus atsakovo atžvilgiu nebuvo priimta jokių sprendimų dėl jo pripažinimo tikėtinai neįvykdysiančiu įsipareigojimų.

IÅ¡ atsakovo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimÄ matyti, jog atsakovo darbo santykiai nutruko tuoj pat po Sutarčių sudarymo atsakovo iniciatyvÄ be svarbių priežasčių – atsakovas atleistas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Å iame kontekste akcentuotina, kad atsakovas taip pat turėjo pareigÄ nurodyti ieÅ¡kovei tikslius duomenis apie savo finansinę situacijÄ , taigi ir informacijÄ apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomÄ sias bylas, Å¡eimyninę padėtį, ketinimus nutraukti darbo sutartį.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės byloje pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei įrodymų, kurių atsakovas neginčijo, atsakovas tokios informacijos ieÅ¡kovei nebuvo atskleidęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog visų pirmÄ kreditų davėjai turi pareigÄ skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tiksliÄ informacijÄ apie savo finansinę situacijÄ ir priimti tinkamus sprendimus apie asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).

Nurodytų argumentų pagrindu atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovės netinkamai atlikto jo kreditingumo įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieÅ¡kovė, vertindama atsakovo kreditingumÄ , bÅ«tų pažeidusi VKÄ® nustatytus atsakingo skolinimosi principus, atsakovo atsikirtimų pagrindu buvusios VKÄ® 8 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasekmės netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, 42,55 Eur sutartinės palÅ«kanos, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o iÅ¡ jo priteisti 1 497,91 Eur administravimo mokestį taip pat nepagrįstai, kadangi Sutarčių sudarymo metu minėtas mokestis buvo lygus nuliui eurų. Koks bus tiksliai mokestis už tai, jei jis negalėtų įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, informuotas nebuvo, Å¡i sÄ lyga nebuvo aiÅ¡kiai atskleista, todėl ji turėtų bÅ«ti laikytina netikėta ir nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu. Be to, minėta sÄ lyga prieÅ¡tarauja ir VKÄ® 11 straipsnio 8 daliai.

Pagal Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 1.7 punktÄ , bendra vartojimo kredito kaina (kredito mokestis) – tai visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Pagal Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 1.29 punktÄ , sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, apskaičiuotas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka ir kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarčių 5.4 punkte, nustatančiame administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ , nurodyta, jog Å¡is mokestis negali sudaryti daugiau nei 30,00 Eur per mėnesį, Å¡alys taip pat susitarė, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui tol, kol vartojimo kredito davėjas tinkamai vykdo sutartį, o gavėjui netinkamai vykdant sutartį, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu.

Sutarčių 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su kredito gavėjo iÅ¡laidomis, yra taikomos tik gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus. Jei gavėjas netinkami vykdo sutartinius įsipareigojimus, t. y. vėluoja mokėti bent vienÄ mėnesinį įmokÄ daugiau kaip 30 dienų, nuolaidos visam tolimesniam kredito sutarties laikotarpiui netaikomos. Teismo vertinimu, Å¡iose Sutarčių sÄ lygose yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, kokiu atveju yra skaičiuojamas administravimo mokestis ir koks yra maksimalus jo dydis, todėl nesutiktina su atsakovo argumentu, jog jis nebuvo apie tai informuotas ir Å¡i sÄ lyga nebuvo aiÅ¡kiai atskleista.

IÅ¡ minėtų Sutarčių nuostatų taip pat matyti, kad administravimo mokesčio pabaiga nepriklauso nuo prievolės įvykdymo momento (prieÅ¡ingai netesybų atveju – netesybų skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu), administravimo mokestis įeina į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ ir nėra mokestis už prievolių vykdymo vėlavimÄ . Atsakovui nevykdant sutarčių tinkamai, jis prarado Sutartyse sutartas nuolaidas, taip pat ir dėl sutarties administravimo mokesčio ir tai lėmė bendros vartojimo kainos padidėjimÄ .

Kadangi atsakovo nurodyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti, administravimo mokestis nepatenka į šios normos taikymo sritį. Atsakovas nesutinka ir su ieškinio dalimi dėl 966,43 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, todėl sutinkamai su VKĮ 1 straipsnio 23 punktu, ji nėra laikoma vartojimo kredito tarpininku ir skaičiuoti bei reikalauti šio mokesčio sumokėjimo neturi teisinio pagrindo.

Tarpininkavimo ir administravimo mokesčių mokėjimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia mokėjimÄ už tÄ patį du kartus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl 966,43 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo reiÅ¡kia Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 1.7, 1.27 bei 5.3 punktų pagrindu. Kaip minėta, pagal Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 1.7 punktÄ , bendra vartojimo kredito kaina (kredito mokestis) – tai visos iÅ¡laidos, įskaitant palÅ«kanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

Ä® bendrÄ vartojimo kredito kainÄ Ä¯eina visos iÅ¡laidos, įskaitant ir komisinį mokestį, kuris yra apskaičiuotas Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 5.3. punkte nustatyta tvarka (Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 1.27 punktas) ir kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Kaip matyti iÅ¡ Sutarčių specialiųjų sÄ lygų, Å¡is mokestis apskaičiuotas iÅ¡ anksto, preziumuojant, kad atsakovas tinkamai vykdys prievolę. VKÄ® 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformÄ fiziniai asmenys (paskolos davėjai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams.

IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo – tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog, vykdydama tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklÄ , ji patiria tam tikras iÅ¡laidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sÄ lygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruoÅ¡imu.

Aptariamas mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Kadangi Å¡is mokestis numatytas Å¡alių sudarytose Sutartyse ir yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, ieÅ¡kovė, atsakovui mėnesinių įmokų (taigi ir Å¡io mokesčio) nemokant, pagrįstai reikalauja jį priteisti iÅ¡ atsakovo. Nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, jog Å¡is mokestis ir administravimo mokesčiai yra tapatÅ«s. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, jog sutarties administravimo mokestis skirtas padengti jos iÅ¡laidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sÄ lygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiÅ«ra, įmokų surinkimu ir panaÅ¡iais veiksmais.

Tuo tarpu, kaip minėta, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje vadinamas tarpininkavimo mokestis (Sutartyse – komisinis mokestis) yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, kadangi, kaip minėta, VKÄ® 8 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasekmės nagrinėjamu atveju netaikytinos, iÅ¡ atsakovo priteistinas ir 1 497,91 Eur administravimo mokestis, ir 966,43 Eur tarpininkavimo (komisinis) mokestis. Kaip minėta, Sutartimis nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydžiams nevirÅ¡ijant VKÄ® įtvirtintos 75 procentų ribos, atsakovui VKÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos nenuginčijus, teismas nenustatė pagrindo mažinti Sutartyse numatytÄ bendrÄ vartojimo kredito kainÄ pagal VKÄ® 21 straipsnio 3 dalį, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo mažinti ir administravimo bei tarpininkavo (komisinį) mokesčius minėto straipsnio pagrindu.

Pažymėtina, jog atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Sutartis, su jose nustatytomis sÄ lygomis susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ . Taigi Å¡alys susitarė dėl bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sudarančių mokesčių, jų dydžio, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ Ä¯statymas numato 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), taigi ieÅ¡kovės piniginio pobÅ«džio reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė byloje patyrė 245,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė taip pat pateikė 2018 m. birželio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ NEOF NR. 0000394 bei 2018 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. I379, iÅ¡ kurių matyti, kad už ieÅ¡kinio parengimÄ ji patyrė 246,01 Eur iÅ¡laidas.

Å ias bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-1675-13545 buvo nuspręsta atsakovui teikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje civilinėje byloje, atleisti atsakovÄ 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų). IÅ¡ 2018 m. spalio 8 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-5992 matyti, kad valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudarė 182,00 Eur advokato/advokato padėjėjo užmokestis.

Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, atsakovas nėra atleistas nuo kitos Å¡alies advokato pagalbos bei žyminio mokesčio iÅ¡laidų apmokėjimo, ieÅ¡kovės patirtos Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo. Advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Kadangi atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų) atleistas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 422,35 Eur (septynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt dviejų eurų ir trisdeÅ¡imt penkių centų) negrÄ Å¾intų kreditų dalį, 972,79 Eur (devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų ir septyniasdeÅ¡imt devynių centų) mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, apskaičiuotas iki kreipimosi į teismÄ dienos, 26.00 procentų dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 6 003,82 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 19.82 procento dydžio mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito 1 418,53 Eur sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 42,55 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų ir penkiasdeÅ¡imt penkių centų) sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, 966,43 Eur (devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir keturiasdeÅ¡imt trijų centų) tarpininkavimo (komisinį) mokestį, 1 497,91 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt septynių eurų ir devyniasdeÅ¡imt vieno cento) administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10 902,03 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 245,00 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminio mokesčio iÅ¡laidas bei 246,01 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų ir 1 cento) advokato pagalbos iÅ¡laidas ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Rita Dambrauskaitė