2022-04-06 Nr. AB-8119-3-61-3-05187-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1867-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05187-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. G. A. (A. M. G. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. G. A. (A. M. G. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21S37110 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K-2465 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog dalyvavo demonstracijose, todėl yra persekiojamas. Teigė, kad „priešriaušiniai kariškiai“ jį sulaikė, liepė neprotestuoti. Vėliau jis buvo sulaikytas dar tris kartus ir jam pagrasinta, kad už tai, jog dalyvavo demonstracijose, bus nužudytas. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė, o Sprendimą paliko galioti.

2.2. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, jog nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nes nurodė konkrečias individualias aplinkybes dėl kurių išvyko iš kilmės valstybės, t. y. kad dalyvavo demonstracijose, todėl sulaukė grasinimų ir yra persekiojamas. Jo pasakojimą patvirtina informacija apie kilmės valstybę. (Duomenys neskelbtini) sunku gyventi dėl grasinimų ir nužudymų, susijusių su politiniais motyvais, todėl mano, kad gali kilti grėsmė jo gyvybei ir sveikatai. Vien tai, jog pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus arba kitokį smurtą, ar tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas nepagrįstai neįvertino, kad paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

2.3. Pareiškėjas nesutiko ir su Komisijos sprendimu, bei teigė, kad jam turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, todėl Komisijos prašė Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija, todėl negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

2.4. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, remdamasi vien tuo, jog atsakovo sprendimai yra teisėti, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti Lietuvos Respublikos sienos. Pasak pareiškėjo, sienos kirtimas siekiant pasiprašyti prieglobsčio yra teisėtas veiksmas, todėl neturėtų sukelti griežčiausių sankcijų.

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dėl dalyvavimo protestuose grasino jam nežinomi asmenys protestų metu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas Prašymą grindė tuo, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiose demonstracijose prieš vietos valdžią. Migracijos departamentui įvertinus surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus buvo neišsamus, abstraktaus pobūdžio, grindžiamas prielaidomis bei bendro pobūdžio teiginiais, nustatyta, kad jame pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi „nenustatytais faktais“, todėl buvo atmesti ir nenagrinėjami vertinant Prašymo pagrįstumą. Taip pat tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius), todėl konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taigi nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš kitos Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos nebuvo įmanoma identifikuoti tikėtino pareiškėjo persekiotojo ar tikėtinų motyvų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių, todėl atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies kriterijų.

3.4. Nors pareiškėjas tvirtina, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl ko yra persekiojamas ir jam grasinama, jo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pasakojimas buvo nenuoseklus, abstraktus ir nepagrįstas patikimais įrodymais, bei dalinai nesuderinamas su kilmės valstybės informacija Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

3.5. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo skundo teiginius, jog jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi, būna grasinimų ir nužudymų, susijusių su politiniais motyvais, dėl ko kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, bei pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Jo pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Įvertinus surinktą informaciją nenustatytas persekiojimas (pareiškėjas pats prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu teigė, kad jam asmeniškai niekas negrasino), t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.6. Atsakovas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo teiginius, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kyla reali grėsmė, todėl vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu jam turi būti suteikta papildoma apsauga, bei nurodė, kad nagrinėjant Prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, Migracijos departamentas įvertino ar pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį, bei nustatė, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. parengtomis gairėmis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta.

3.7. Migracijos departamentas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos skundus ikiteismine tvarka nagrinėti žodinio proceso būdu, todėl pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas, pareiškėjas savo skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ar kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.8. Atsakovas, pasisakydamas dėl draudimo 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nurodė, jog šis terminas neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodyto maksimalaus draudimo atvykti termino, ir nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

3.9. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37110 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini)piliečiui A. M. G. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37110 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini)piliečiui A. M. G. A. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2465 dalį, kuria pareiškėjo A. M. G. A. skundas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37110 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Ažubenio k. prieigose, Turgelių sen., Šalčininkų r. sav., pareigūnai sulaikė 4 (duomenys neskelbtini)piliečius, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas, kankinamas, o jo dėdė nužudytas. Teigė, kad prarado klausą ir turi problemų su akimis. Atkreipė dėmesį, kad dalyvavo taikiose demonstracijose už savo teises, tačiau milicijos grupuotė bandė jį nužudyti. Pateikė asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą.

5.2. Pirminės apklausos metu 2021 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, yra arabų tautybės musulmonas, baigęs 6 klases. Jokiai polinei partijai nepriklauso. (Duomenys neskelbtini) yra likę pareiškėjo tėvai, du broliai ir sesuo. Teigė, kad dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią dėl geresnių gyvenimo sąlygų, todėl ginkluotos grupuotės jį pagrobė, naudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti. Gyventi (duomenys neskelbtini) tapo nesaugu, todėl nusprendė išvykti. Iš (duomenys neskelbtini) miesto, 2021 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas išskrido į Baltarusiją, Minską, o iš ten 2021 m. rugpjūčio 2 d. taksi automobilis atvežė iki Lietuvos Respublikos sienos. Toliau ėjo miškais, kol buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnų. Nori likti gyventi saugioje valstybėje – Lietuvoje.

5.3. 2021 m. lapkričio 3 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Nusprendė išvykti dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių neramumų. Papasakojo, kad dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini) miestuose. Maždaug prieš 9 mėnesius dėl to, ką milicija mėtė į protestuotojus, prarado klausą. Be to, dar prieš kelis mėnesius, t. y. 2021 m. balandžio 25 d., demonstracijos metu kliudžius atsitiktinei kulkai, neteko dėdės. Pareiškėjas dalyvavo demonstracijoje kartu su dėde. Demonstracija vyko teisėtai ir taikiai, žmonės reikalavo paslaugų (elektros, vandens), buvo beginkliai, tačiau priešriaušinės karinės pajėgos ėmėsi represijų, prieš protestuotojus naudojo smurtą, tikras ir plastmasines kulkas, ašarines dujas, dėl ko žuvo daugybė žmonių. Apie tai buvo skelbiama spaudoje, socialiniuose tinkluose bei internete. Pareiškėjas teigė kartu su protestuotojų grupe buvęs sulaikytas, mušamas ir kankinamas. Pareiškėjo teigimu, jiems buvo liepiama nebedalyvauti demonstracijoje ir eiti namo. Iš viso pareiškėją 2020 m. buvo sulaikę tris kartus. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) pareigūnai sulaikė pareiškėją 2020 m. spalio mėn. ir įspėjo, kad jei dar kartą sulaikys – nužudys. Teigė, kad į ligoninę nuvežtas nebuvo, nes kelias iki ligoninės buvo kontroliuojamas iki pat durų. Atpažinus, kad atvykstantysis yra protestuotojas, jam nebuvo leidžiama įeiti. Paklaustas, ar tėvai pritarė išvykimui, atsakė taip, nes dalyvaudamas demonstracijose jis kelia pavojų ir šeimai. Paprašytas nurodyti su kokiomis grėsmėmis susidurtų, jei nuspręstų grįžti į kilmės valstybę, teigė, kad po to kai neteko klausos, dėdės, negalėjo įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą, nebegali ten gyventi. Todėl 2021 m. rugpjūčio 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), iš ten nuskrido į Minską, prabuvo 6 val. ir atvyko į Lietuvą. Paprašytas patikslinti, kodėl nepasiliko Baltarusijoje, atsakė, kad nežinojo ir negirdėjo, jog ten būtų gerbiamos prieglobsčio prašytojų teisės.

5.4. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21S37110 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5.5. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 6K-2465 jį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, Tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nenustatė individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimu, bei konstatavo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta.

8. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, o pareiškėjas nėra nei žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ir karines grupuotes, nei opozicijos lyderis ar protestų organizatorius. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių pareiškėją priskirti prie asmenų, kurie, remiantis informacija apie kilmės valstybę, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo nenuoseklus ir abstraktus. Apklausos metu pareiškėjas daugiausiai rėmėsi ne asmenine patirtimi, o bendrai žinoma informacija apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą, negalėjo įvardinti konkrečių datų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) pastaruosius kelerius metus reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai, kuriuos galima suskirstyti į tris etapus:

1) nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 9 d.;

2) nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. kovo – balandžio mėn.; 3) 2020 m. gegužės – birželio mėn. Pareiškėjas nurodė, kad jo dėdė žuvo 2021 m. balandžio 25 d., tačiau paprašytas detaliau papasakoti apie šio įvykio aplinkybes, pradėjo pasakoti apie 2019 m. spalio 25 d. demonstraciją. Paprašytas patikslinti dėdės žūties datą nurodė, kad dėdė buvo pašautas 2021 m. balandžio 24 d., o palaidotas 2021 m. balandžio 25 d. Paklaustas, kada paskutinį kartą buvo sulaikytas, atsakė, kad 2020 m. spalio mėn., prieš dėdei mirštant.

Pažymėjo, kad turi šiek tiek nuotraukų ir įrodymų apie tai, kas vyko, tačiau Migracijos departamentui jų nepateikė. Paklaustas, ar asmeniškai susidūrė su grasinimais, atsakė, kad ne, sulaikytas nebuvo, tačiau iškart pažymėjo, jog kartu su kitais protestuotojais buvo sulaikytas ir kankinamas. Teigė, kad nuo 2020 m. spalio mėn. jam buvo uždrausta atvykti į Bagdadą, tačiau paprašytas patikslinti savo išvykimo aplinkybes nurodė, jog ryte, kad būtų nepastebėtas, nuvyko į Bagdadą ir iš ten nuskrido į Minską, t. y. saugiai atvyko ir išvyko iš šalies, kas patvirtina, jog pareiškėjas nėra ieškomas asmuo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, jog iki dalyvavimo protestuose buvo politiškai aktyvus, agitavo žmones, organizavo demonstracijas. Apklausų metu neužsiminė, kad buvo uždarytas į kalėjimą, kad būtų išduotas jo arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jo ieško teisėsaugos pareigūnai. Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, o pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jo pasakojimą patvirtina informacija apie kilmės valstybę: dėl grasinimų ir nužudymų, susijusių su politiniais motyvais, (duomenys neskelbtini)yra sunku gyventi, kyla grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, nurodė, kad atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo pareiškėjo nurodomu laikotarpiu vykusias protesto akcijas, išskyrė teritorijas, kuriose jos vyko, jose dalyvavusias socialines asmenų grupes bei pagrindines priežastis, dėl kurių jos vyko, taip pat pareiškėjo nurodytos grupuotės – (duomenys neskelbtini) – veikimo kryptis ir interesus. Teismas konstatavo, kad atsakovas, remdamasis EPPB 2021 m. parengtomis gairėmis, nustatė, kad įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau šiuo metu nė vienoje iš jų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas vertino, ar pareiškėjas nepriklauso nė vienai grupei, kurios, remiantis EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika, t. y. vertino, ar pareiškėjas gali būti priskiriamas prie žinomų aktyvistų, organizatorių ar protestuose pagrindinį vaidmenį atliekančių asmenų, tačiau tai nepasitvirtino. Atlikto tyrimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus (gim. 2003 m.), kilmės valstybėje yra likę pareiškėjo giminaičiai, jis yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl konstatavo, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, remiantis EPPB duomenimis, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento atlikto tyrimo apimtį bei padarytas išvadas konstatavo, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

12. Teismas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Teismas nurodė, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl sprendė, kad sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti veiksmai.

13. Teismas, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas skundą Komisijai nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas, be to, pareiškėjas skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

14. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 5 punkto,44 punkto nuostatomis pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, tačiau 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos nėra proporcingas.

15. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, yra proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 (dvejų) metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo Prašymo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, tačiau nepagrįstai buvo nustatyti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, kurie yra mažinami teismo sprendimu iki 2 (dvejų) metų, ir atitinkamai keičiama Komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 6K-2465 dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37110 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas.

18. Teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą bei netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti visa apimtimi.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

20.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti, prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus.

20.3. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

20.4. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jog jis dalyvavo demonstracijose, jo dėdė buvo nužudytas, dėl to buvo persekiojamas, jam grasinama. Pareiškėjas realiai gyveno (duomenys neskelbtini) ir iš esmės žino tikrąją šios šalies situaciją, o atsakovo pateikti bendri duomenys neatspindi pareiškėjo kilmės valstybės realijų.

20.5. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

21. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

21.1. Atsakovas nesutinka, kad tyrimą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo, ir pažymi, jog pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nepaaiškina, kaip atsakovas pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, o pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs.

21.2. Atsakovas nesutinka, kad surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį buvo nepakankama, neatlikta gilesnė jos analizė, atsakovo pateikti bendri duomenys neatspindi kilmės valstybės realijų, ir nurodo, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės, o kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nei Migracijos departamentas, nei pirmos instancijos teismas nenustatė tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikio.

21.3. Atsakovas teigia, kad skundžiamame Sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, o jo nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi tokios išvados buvo padarytos išsamiai ir visapusiškai įvertinus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, pateikus jų teisinis įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog prieglobsčio prašytojas būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pagal pareiškėjo pasakojimą, jis iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam iš esmės nebuvo sudaromos jokios kliūtys, kurias galėtų sudaryti valstybinis subjektas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kariai ar (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės domisi pareiškėju, o pareiškėjo nurodyti epizodai, kuomet jis tariamai susidūrė su persekiojimo veiksmais yra abstraktūs ir nedetalūs, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

21.4. Atsakovas nurodo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo atitikimo papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, bei nustatyta, kad kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pagrįstai konstatuota, jog jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37110, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi sutrumpino iki dvejų metų.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjui kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, be to, turėtų būti užtikrintas teisės būti išklausytam principas.

27. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti objektyvų pareiškėjo paaiškinimų vertinimą, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Taip pat ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

31. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

32. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

33. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

35. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė teiginiais dėl baimės, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą ar neteks gyvybės dėl to, kad nuo 2019–2021 m. jis dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) dėl geresnių gyvenimo sąlygų, todėl ginkluotos grupuotės jį pagrobė, naudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti, protestų metu buvo nužudytas jo dėdė, gyventi (duomenys neskelbtini) tapo nesaugu, todėl nusprendė išvykti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, pagrįstai sprendė, kad iš esmės pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja su bendra situacija kilmės valstybėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie 2019–2020 m. vykusius protestus (demonstracijas), išskyrė teritorijas, kuriose jos vyko, jose dalyvavusias socialines asmenų grupes bei pagrindines priežastis, dėl kurių jos vyko, taip pat pareiškėjo nurodytos grupuotės – (duomenys neskelbtini) – veikimo kryptis ir interesus, bei nenustatė, kad pareiškėjas priklauso asmenims, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius).

36. Pažymėtina, kad bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą atsakovas atliko vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 m. gairėmis. Akcentuotina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Minėtose gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

37. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

38. Teisėjų kolegija dėl tų pačių vertinimų pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. G. A. (A. M. G. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė