5277c337-d6df-4e91-9578-e7406360507e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-642/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 124.1.; 124.2.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“, uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , priimtos civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pagal pareiÅ¡kėjų restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė UAB „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atmesti, atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡sikelti (iÅ¡keldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Å iauliuose, įpareigojant šį turtÄ priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“.

KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas šį teismo sprendimÄ 2011 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjai UAB „Šiaulių technika“ ir restruktÅ«rizuojama UAB „Armigerus“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, atnaujinus procesÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovo pusėje RUAB „Armigerus“ ir priimti ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ pareiÅ¡kimÄ dėl 2009 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kinio dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų patikslinimo; panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

Nurodė, kad RUAB „Armigerus“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , byloje priėmęs sprendimÄ teismas nusprendė dėl RUAB „Armigerus“ materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su RUAB „Armigerus” priklausančia vieÅ¡butyje esančia įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizingo sutarties dalyku buvusio turto. UAB „Armigerus“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo, negalėjo pasisakyti ir nurodyti byloje aplinkybių dėl savo turto.

ProcesÄ atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ , priteisė trečiajam asmeniui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ iÅ¡ RUAB „Armigerus“ bei UAB „Šiaulių technika“ po 9 375 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, į valstybės biudžetÄ iÅ¡ RUAB „Armigerus“ vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika“ vadovo V. V. po 2 000 Lt baudos už nesÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si procesinėmis teisėmis, tenkino trečiojo asmens praÅ¡ymÄ informuoti Turto areÅ¡to aktų registrÄ , kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi yra panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi leista 2012 m. liepos 26 d. nutartį vykdyti skubiai, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. ir 2012 m. liepos 31 d. nutartys yra apskųstos ir neįsiteisėjusios.

Teismas nurodė, jog CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jÄ pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių technika“ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dalyvavo ir buvo ieÅ¡kovu; teismui priėmus jam nepalankų sprendimÄ Å¡is pareiÅ¡kėjas padavė apeliacinį skundÄ , tai yra buvo ir ieÅ¡kovu, ir apeliantu civilinėje byloje.

Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 buvo priimtas 2010 m. birželio 30 d., įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 21 d. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2012 m. gegužės 7 d., todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių technika“ yra praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikti.RUAB „Armigerus“ nebuvo bylos Å¡alimi civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, tačiau jos vadovai (valdymo organai) teikė procesinius dokumentus į bylÄ Nr. 2-252-154/2010.

Ir byloje dalyvavusiam UAB „Technikos grupė“ vadovui E. V. (dirbo vadovu nuo 2009 m. balandžio 24 d.) ir UAB „Šiaulių technika“, kurios vadovas yra V. V., apie priimtÄ užbaigtoje byloje teismo sprendimÄ buvo gerai žinoma, nes abu jie dalyvavo byloje priimant 2010 m. birželio 30 d. sprendimÄ . Teismas, remdamasis Å¡iais duomenimis, sprendė, jog apie priimtÄ teismo sprendimÄ UAB „Armigerus“ vadovams ? valdymo organams buvo žinoma nuo 2010 m. birželio 30 d. PareiÅ¡kėjas RUAB „Armigerus“ sužinojimÄ apie bylÄ sieja su skelbimu laikraÅ¡tyje apie lizingo bendrovės UAB „Swedbank lizingas“ vieÅ¡bučio pardavimÄ kitam savininkui.

Minėtame skelbime yra žinia, kad pasikeitė vieÅ¡bučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje, savininkas. Ä® naujÄ vieÅ¡bučio savininkÄ pareiÅ¡kėjas bet kada gali pareikÅ¡ti pretenzijas dėl įrangos grÄ Å¾inimo ar įrangos nuomos pratęsimo, arba inicijuoti ieÅ¡kinius savininkui. Tai pareiÅ¡kėjas gali atlikti atskirais naujais ieÅ¡kiniais naujam savininkui ir tam nėra reikalo atnaujinti procesÄ užbaigtoje byloje, kurioje iÅ¡spręstas klausimas tik dėl teisėto ar neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo fakto pripažinimo.

Skelbimas apie savininko pasikeitimÄ neturi priežastinio ryÅ¡io su užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 iÅ¡spręstais klausimais, nes dėl vieÅ¡butyje esančios RUAB „Armigerus“ nurodomos įrangos buvimo fakto, jos demontavimo, iÅ¡keldinimo, iÅ¡vežimo ar įrangos nuomos pratęsimo teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendime visiÅ¡kai nepasisakyta ir nespręsta. Tai rodo, jog teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu nepasisakyta dėl jokių RUAB „Armigerus“ materialiųjų teisių.Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas RUAB „Armigerus“ (buvusi UAB „Langvirus“) yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Å is pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė praÅ¡ymo praleistÄ terminÄ atnaujinti. UAB „Šiaulių technika“ dalyvavo byloje ir buvo joje ieÅ¡kovu, naudojosi Å¡alies teise apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, todėl jos praÅ¡ymas pateiktas praleidus trijų mėnesių terminÄ , jis negali bÅ«ti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes UAB „Šiaulių technika“ negali bÅ«ti laikoma nedalyvavusiu byloje asmeniu.Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių technika“ dalyvavo byloje Nr. 2-252-154/2012 ir buvo bylos Å¡alis, tai jis negali bÅ«ti pripažintas nedalyvavusiu byloje asmeniu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodomas interesas, kurio jis siekia per proceso atnaujinimÄ â€“ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡bučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje, pirkimo- pardavimo sutarties panaikinimo. Šį interesÄ pareiÅ¡kėjas UAB „Šiaulių technika“ gali įgyvendinti pareikÅ¡damas atskirÄ naujÄ ieÅ¡kinį, nes ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta jau po civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 baigties, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymu negali bÅ«ti pateisinamas proceso atnaujinimo instituto naudojimas.

Dėl Å¡ios priežasties teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo UAB „Šiaulių technika“ naudojimasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu yra neteisėtas, nes toks pagrindas neegzistuoja. PareiÅ¡kėjas RUAB „Armigerus“ kaip pagrindÄ atnaujinti procesÄ taip pat nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Savo tariamų teisių pažeidimÄ teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu motyvuoja 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartimi su UAB „Technikos grupė“, taip pat 2008 m. rugsėjo 20 d. jungtinės veiklos sutartimi su UAB „Šiaulių technika“ numatytais įsipareigojimais bei su 2008 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡ UAB „Medicinos bankas“ gautu 737 232,36 eurų dydžio kreditu.

Visos šios sutartys buvo sudarytos iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo bei buvo žinomos ieškovu byloje dalyvavusiam UAB „Šiaulių technika“ ir byloje dalyvavusiam trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“. Ginčo sprendimu teismas nusprendė dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir joje priimtu 2010 m. birželio 30 d. sprendimu teismas nepasisakė ir nieko nesprendė dėl viešbutyje esančios įrangos nuomos nutraukimo ar tos įrangos demontavimo ar tos įrangos priklausymo fakto.

Teismas nesprendė ir nevertino įrangos nuomos sutarties pasibaigimo ar jos pratęsimo, todėl minėtu teismo sprendimu nebuvo pasisakyta dėl jokių UAB „Armigerus“ esančios viešbutyje įrangos nuomos teisinių santykių, todėl nepasisakė ir neapsprendė jokių UAB „Armigerus“ materialių teisių, susijusių su įrangos nuoma. Teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu taip pat nesprendė klausimo, kur ir kaip buvo panaudotos UAB „Šiaulių technika“ iš UAB „Armigerus“ pagal jungtinės veiklos sutartį ar kitų partnerių pagal kitas sutartis, o taip pat iš UAB „Medicinos bankas“ gautos investicijos.

Ginčo sprendimu yra konstatuotas faktas, jog UAB „Šiaulių technika“ nevykdė lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų ? nebemokėjo įmokų atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, todėl pagal tose sutartyse nustatytas sÄ lygas atsakovas turėjo teisę ir teisėtai nutraukė lizingo sutartis. Dėl UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Technikos grupė“ su kitais Å«kio subjektais prisiimtų įsipareigojimų ginčijamu teismo sprendimu nespręsta. Jungtinės veiklos sutartimi ir paskola iÅ¡ UAB „Medicinos bankas“ yra numatyti kiti įsipareigojimai pagal kitas sutartis ir nėra susiję su iÅ¡nagrinėta byla.RUAB „Armigerus“ pagal Å iaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2011 m. liepos 22 d., yra restruktÅ«rizuojama įmonė, tai yra įmonė, turinti finansinių sunkumų.

UAB „Medicinos bankas“ yra įtrauktas į Å¡ios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , o tai reiÅ¡kia, jog UAB „Armigerus“ neįvykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nenupirko iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ vieÅ¡bučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje. Tolesnis lizingo sutarties su UAB „Swedbank lizingas“ vykdymas yra negalimas. Taigi UAB „Armigerus“ neįgijo jokių teisių į dalį vieÅ¡bučio, esančio Taikos g. 18, Neringoje, kaip jungtinės veiklos buvęs dalyvis, todėl nėra jo teisių pažeidimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir sprendžiant klausimÄ dėl lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Be to, UAB „Armigerus“ nebuvo lizingo sutarties tarp UAB „Šiaulių technika“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ Å¡alimi. Pati UAB „Šiaulių technika“ nevykdė lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl kalbėti apie kitų Å«kio subjektų, įskaitant ir pažeidimÄ teisių nedalyvavus byloje, nėra teisinio pagrindo. RUAB „Armigerus“ restruktÅ«rizavimo procese įgyvendina savo veiklÄ tik pagal teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ . RUAB „Armigerus“ restruktÅ«rizavimo plane, kuris patvirtintas teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, tai yra iki praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo, nėra numatyta tokia Å¡io Å«kio subjekto veikla – įsigyti (pirkti) vieÅ¡butį, esantį Taikos g. 18, Neringoje, ir nėra įregistruota bei papildyta veiklos rÅ«Å¡is – vieÅ¡bučių verslas ar apgyvendinimo paslaugų teikimo verslas.

RestruktÅ«rizuojama UAB „Armigerus“ gali ir privalo iÅ¡spręsti savo įrangos vieÅ¡butyje atsiėmimo ar nuomos pratęsimo klausimus su to vieÅ¡bučio savininku UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ gera valia tarpusavyje ar nauju ieÅ¡kiniu, kuris niekaip nebÅ«tų susijęs su iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. 2-252-154/2010 ir joje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjo restruktÅ«rizuojamos UAB „Armigerus“ nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ nėra, todėl praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų pareiÅ¡kėjų vadovai - vienasmeniai valdymo organai betarpiÅ¡kai dalyvavo civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjime ir naudojosi kvalifikuota teisininkų (advokatų) pagalba, todėl apie priimtus sprendimus akivaizdžiai žinojo ir privalėjo žinoti, sprendė, jog praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo yra nesÄ Å¾iningai naudojamasi procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti priimto byloje sprendimo įvykdymÄ . Už nesÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si procesinėmis teisėmis teismas abiejų pareiÅ¡kėjų vadovams paskyrė po 2 000 Lt baudÄ .

Nesant teisinio pagrindo atnaujinti procesÄ , teismas tenkino trečiojo asmens UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ praÅ¡ymÄ priteisti jo patirtas byloje teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjai RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252/2010 tenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjus civilinės bylos Nr. 2-252/2010 nagrinėjime atstovavo advokatai, todėl apie priimtus sprendimus jie akivaizdžiai žinojo ir privalėjo žinoti. Faktas, kad bendrovę tam tikru civilinės bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kita, visiÅ¡kai skirtinga, nors ir vadovaujama to paties asmens bendrovė apie priimtus procesinius sprendimus akivaizdžiai žinojo.

Civilinėje byloje Nr. 2- 252/2010 buvo nagrinėjami visai kiti faktiniai bei teisiniai pagrindai, tai yra lizingo sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumas. Å ioje civilinėje byloje dalyvavo kiti juridiniai asmenys, byloje nebuvo vertintos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo perleisti nuosavybės teisės į poilsio pastatÄ dalį, lygiÄ RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžiui, o RUAB „Armigerus“, ginant savo bei UAB „Šiaulių technika“ interesus, įsipareigojo tęsti lizingo sutarčių vykdymÄ .

Akivaizdu, kad kitais, su civiline byla Nr. 2-252/2010 nesusijusiais klausimais, teisininkai savo iniciatyva bendrovių nekonsultavo, juo labiau byloje nedalyvavusios RUAB „Armigerus“. Todėl teismo argumentas, neva pareiÅ¡kėjai privalėjo žinoti apie priimtus sprendimus dėl to, kad juos atstovavo advokatai, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas.Teismas nepaneigė pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių, jog RUAB „Armigerus“ apie lizinguoto turto pardavimÄ sužinojo tik 2012 m. balandžio 16 d., susipažinęs su straipsniu „Verslo žinios“ internetiniame tinklapyje.

Iki vieÅ¡ai paskelbto straipsnio apie poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje, pardavimÄ pareiÅ¡kėjas RUAB „Armigerus“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie priimtus teismo sprendimus, turėjusius įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi į bylos nagrinėjimÄ RUAB „Armigerus“ nebuvo įtraukta.Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo RUAB „Armigerus“ nuosavybės teisių į poilsio pastate esantį įvairų kilnojamÄ jį turtÄ , nurodydamas, kad dėl Å¡io turto atsiėmimo pareiÅ¡kėjas turi galimybes tartis su naujuoju poilsio pastato savininku, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl bendrovės teisių į paties poilsio pastato dalį, lygiÄ RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų UAB „Šiaulių technika“ naudai dydžiui.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dalyje, kuria atmestas UAB „Šiaulių technika“ ieškinys dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto pripažinimo negaliojančiu bei 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimo Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ pripažinimo negaliojančiu, buvo patvirtinta, neva UAB „Swedank lizingas“, vienašališkai nutraukdamas lizingo sutartį Nr. LT043794, veikė teisėtai.

Å ioje dalyje pasisakyta ir dėl RUAB „Armigerus“ teisių ir teisėtų interesų, susijusių su RUAB „Armigerus“ priklausančia vieÅ¡butyje sumontuota įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizingo dalyku buvusio turto. Nors lizingo sutartis Nr. LT043794, kurios vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ ginčijo UAB „Šiaulių technika“, buvo sudaryta tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“, Å¡ios lizingo sutarties pagrindu UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡pirkinėjo poilsio pastatÄ , esantį Taikos g. 18, Neringoje. 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu UAB „Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ susitarė, kad RUAB „Armigerus“ įgyja teisę reikalauti perduoti jam nuosavybės teises į vieÅ¡bučio dalį, lygiÄ RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžio vertei.

Tokiu bÅ«du civilinę bylÄ Nr. 2-252/2010 iÅ¡nagrinėjus nedalyvaujant RUAB „Armigerus“, neįvertinus 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatų, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo perleisti nuosavybės teises į poilsio pastato dalį, lygiÄ RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžiui, o RUAB „Armigerus“ ginant savo bei UAB „Šiaulių technika“ interesus įsipareigojus tęsti lizingo sutarčių vykdymÄ , buvo priimtas teismo sprendimas, turintis įtakos RUAB „Armigerus“ teisėms bei interesams.

Be to, įvertinus tai, kad RUAB „Armigerus“, siekdama, jog ginčo poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, bÅ«tų iÅ¡pirktas ir bendrovė įgytų nuosavybės teises į pastato dalį, lygiÄ 737 232,36 eurų vertei, įsipareigojo tęsti lizingo sutarčių vykdymÄ . Å ios aplinkybės buvo itin reikÅ¡mingos, sprendžiant klausimÄ dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo.Teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepasisakė dėl atsakovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteistinų iÅ¡laidų dydį pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus koeficientus, nevertino bylos sudėtingumo, į bylÄ pateiktų dokumentų kiekio bei apimties, egzistavusios bÅ«tinybės pateikti tokius dokumentus, todėl nepagrįstai visiÅ¡kai tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisė po 9 375 Lt (iÅ¡ viso 18 750 Lt) atstovavimo iÅ¡laidų.

Kreipimasis į teismÄ su praÅ¡ymu pats savaime nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o skundžiama nutartimi teismas atsisakė atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , todėl teismas nepagrįstai įmonių vadovams paskyrė baudas. UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiÅ¡kėjai praleido CPK 368 straipsnyje nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Å iaulių apygardos teismas, nustatydamas, kada RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sužinojo apie civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimÄ ir byloje priimtÄ galutinį sprendimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kada Å¡ias aplinkybes sužinojo RUAB „Armigerus‘ ir UAB „Šiaulių technika“ vienasmeniai valdymo organai ? E. V. ir V. V.. Pagal CK 2.81 straipsnį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, todėl bet kokios aplinkybės, žinomos juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui, yra žinomos iÅ¡ pačiam juridiniam asmeniui.

CPK 123 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens vadovo informavimas apie vykstantį civilinį procesÄ yra laikomas tinkamu juridinio asmens informavimu, todėl akivaizdu, jog RUAB „Armigerus“ žinojo arba negalėjo nežinoti apie civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimÄ bei apie Å¡ioje byloje priimtus sprendimus nuo to momento, kai Å¡ios aplinkybės tapo žinomos bendrovės vadovui E. V.. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagristas ir pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Ä® bylÄ pateikti raÅ¡tai artimų giminaičių (tėvo ir sÅ«naus) buvo sukurti tik siekiant pateisinti praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pateikimÄ . E. V. ir V. V. vienu ar kitu civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimo metu kaip vienasmeniai valdymo organai atstovavo atitinkamai UAB „Technikos grupė“ ir UAB „Šiaulių technika“ interesus, todėl tiek E. V., tiek ir V. V. laikytini byloje dalyvavusiais asmenimis. Dėl to Å¡ie asmenys turėjo procesinę pareigÄ pateikti teismui visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai (CPK 226 str.).

E. V. ir V. V. žinojo apie 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutarties sudarymÄ , nes Å¡ie asmenys pasirašė sutartis kaip RUAB „Armigerus“, UAB „Technikos grupė“ ir UAB „Šiaulių technika“ atstovai. Be to, minimi asmenys žinojo ir apie tariamÄ RUAB „Armigerus“ suinteresuotumÄ civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 baigtimi. Tačiau nei E. V., nei V. V. neįvykdė procesinės pareigos informuoti teismÄ apie visas žinomas aplinkybes, kurios, jų nuomone, gali turėti reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ , informacijÄ apie sudarytus sandorius nuslėpė, o sulaukę UAB „Šiaulių technika“ nepalankių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų pateikė bendrÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, grindžiamÄ tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias E. V. ir V.

V. nuslėpė nuo Å iaulių apygardos teismo. Apeliantus atstovavęs advokatas tinkamai vykdė savo pareigas ir visas nurodytas aplinkybes apeliantams iÅ¡aiÅ¡kino, todėl galima pagristai teigti, jog praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo apeliantai, atstovaujami E. V. ir V. V., pateikė žinodami apie jo nepagrįstumÄ . PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ne tik buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ , bet ir yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pastate yra RUAB „Armigerus“ nuosavybės teise priklausančio turto.

Net ir jei bÅ«tų įrodyta, kad ginčo įranga nuosavybės teise priklauso RUAB Armigerus“, reikėtų konstatuoti, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 neturėjo ir neturi jokios įtakos RUAB „Armigerus“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Å iÄ aplinkybę akivaizdžiai įrodo faktas, jog RUAB „Armigerus“ nereiÅ¡kia absoliučiai jokių reikalavimų byloje. Net ir tenkinus praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, bÅ«tų nagrinėjami tie patys UAB „Šiaulių technika“ pareikÅ¡ti reikalavimai, kurių nepagrįstumas jau buvo nustatytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais.

Å iaulių apygardos teismui iÅ¡sprendus vienaÅ¡alio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimÄ , nebuvo apribotos RUAB „Armigerus“ galimybės reikÅ¡ti pretenzijas dėl nuosavybės teise valdomo turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ar reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Å¡ie reikalavimai yra atskiros civilinės bylos, kuri galėtų bÅ«ti pradėta RUAB „Armigerus“ iniciatyva, nagrinėjimo dalykas. Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai neva RUAB „Armigerus“ galėjo perimti UAB „Šiaulių technika“ teises ir pareigas pagal lizingo sutartį, sudarytÄ su UAB „Swedbank lizingas“.

CK nenumato galimybės perkelti skolÄ teismo sprendimu, prieÅ¡ingai – CK 6.116 straipsnis imperatyviai numato, jog esminė skolos perkėlimo sÄ lyga yra kreditoriaus sutikimas, nes tik kreditorius turi diskrecijos teisę spręsti dėl skolininko pasikeitimo priimtinumo. UAB „Swedbank lizingas“ buvo prieÅ¡ skolos perkėlimÄ RUAB „Armigerus“, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės dėl RUAB „Armigerus“ galimybių perimti UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartį negalėjo ir negali bÅ«ti nagrinėjamos bei neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Be to, CK 6.50 straipsnis suteikia teisę tretiesiems asmenims vykdyti prievolę už skolininkÄ ir be kreditoriaus sutikimo.

Taigi RUAB „Armigerus“ turėjo visas galimybes vykdyti prievoles pagal lizingo sutartis už UAB „Šiaulių technika“, tačiau to nedarė. Å ios aplinkybės liudija, jog RUAB „Armigerus“ neturėjo finansinių galimybių ar rimtų ketinimų perimti UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymÄ . Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-252-154/2010 buvo ir turėjo bÅ«ti vertinami tik lizingo sutarčių pagrindu susiklostę teisiniai santykiai tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“.

Apeliantų nurodoma RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis negalėjo ir nenustatė UAB „Swedbank lizingas“ jokių papildomų pareigų bei neapribojo ir negalėjo apriboti UAB „Swedbank lizingas“ teisės ginti pažeistus interesus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant su UAB „Šiaulių technika“ sudarytas lizingo sutartis. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog Å iaulių apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, pasisakė ir dėl RUAB „Armigerus“ nuosavybės teisių į pastato dalį.

RUAB „Armigerus“ niekuomet nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į pastatÄ . Ne pagal paskirtį bandydama pasinaudoti proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutais RUAB „Armigerus“ siekė gauti pajamas iÅ¡ svetimo turto, nemokėdama Å¡io turto savininkui jokio atlyginimo. UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog apie civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjams buvo žinoma dar jos nagrinėjimo metu ir apie joje priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjams turėjo žinoti nuo jo priėmimo dienos, todėl su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi akivaizdžiai praleidę CPK 368 straipnsio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Nebuvo nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, jog teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų. Dar prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ pareiÅ¡kėjams buvo žinoma, jog jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnio 2.1 punkto nuostatose numatyta iÅ¡ankstinė sÄ lyga niekada neįvyko: UAB „Šiauliu technika” neiÅ¡sipirko vieÅ¡bučio iÅ¡ atsakovo UAB „Swedbank lizingas”. PrieÅ¡ingai, civilinėje byloje buvo aiÅ¡kiai konstatuota, kad pati UAB „Šiauliu technika” nevykdė lizingo sutarčių, todėl lizingo sutarčių nutraukimas yra teisėtas.

Civilinėje byloje teismas sprendė klausimÄ tik dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo. Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vieÅ¡butyje esančio kilnojamojo turto nuosavybės teisių perdavimo UAB „Swedbank lizingas”. Teismas nesprendė įrangos nuomos sutarties nutraukimo, pasibaigimo, pakeitimo, tos įrangos demontavimo ar jos priklausymo klausimų, todėl minėtu teismo sprendimu dėl RUAB „Armigerus” materialinių teisių, kurios susijusios su vieÅ¡butyje esančios įrangos nuoma, apskritai nebuvo pasisakyta.

Apeliantai praÅ¡omoje atnaujinti byloje net neketino reikÅ¡ti jokių naujų reikalavimų, kurie bÅ«tų susiję su RUAB „Armigerus”. Vienintelis dalykas, ko pareiÅ¡kėjai prašė atnaujintinoje byloje – tai pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 26 d. UAB “Swedbank lizingas” ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania” sutarytÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau po bylos pasibaigimo įvykęs nuosavybės perėjimo faktas, neturintis jokio tiesioginio ryÅ¡io su pasibaigusia byla, negali bÅ«ti pagrindas procesui atnaujinti.

UAB „Šiaulių technika” civilinėje byloje dalyvavo ieškovu, todėl apskritai neturi teisės reikalauti atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pareiškimu buvo siekiama proceso atnaujinimo institutui priešingų tikslų ir toks elgesys yra piktnaudžiavimas procesine teise. Byla buvo pakankamai sudėtinga. Joje buvo sprendžiamas ne tik klausimas dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, bet taip pat ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania” turto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo klausimas, kuris UAB „Ektornet Commercial Lithuania” buvo ne mažiau svarbus nei pati bylos esmė.

Vien tam, kad būtų panaikintos nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo įdėta nemažai teisininkų pastangų (praktiškai visi UAB „Ektornet Commercial Lithuania” atstovų parengti dokumentai yra sudėtingi ir didelės apimties, todėl natūralu, kad juos rengiant teko sugaišti nemažai laiko). Byloje vyko du teismo posėdžiai, į kuriuos UAB „Ektornet Commercial Lithuania” atstovams teko vykti iš Vilniaus. Dėl šių priežasčių UAB „Ektornet Commercial Lithuania” patirtos išlaidos yra pagrįstos.

Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl apeliantų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis reiÅ¡kiant visiÅ¡kai nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ ir prisidengiant laikinosiomis apsaugos priemonėmis bandant perimti vieÅ¡bučio pastato valdymÄ , manytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iÅ¡laidų atlyginimÄ visa apimtimi iÅ¡ pareiÅ¡kėjų yra teisingas. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentus, iÅ¡analizavusi bylų medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme nurodytų aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų).Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

Siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , kuriai bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi bÅ«ti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti.

PraÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti ribojami laiku, o res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su įsiteisėjusio sprendimo daugkartinio peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisė atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka.

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 str.); prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 str. 2 d.) ir kt.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo termino Proceso atnaujinimÄ , kaip savarankiÅ¡kÄ civilinio proceso stadijÄ , reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo to dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , teismo sprendimas priimtas 2010 m. birželio 30 d. ir įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 21 d. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo buvo gautas Å iaulių apygardos teisme 2012 m. gegužės 7 d.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog abu pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ . Teismas taip pat nurodė, jog RUAB „Armigerus“ nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė praÅ¡ymo praleistÄ terminÄ atnaujinti, o UAB ‚Šiaulių technika“ dalyvavo byloje ir buvo byloje ieÅ¡kovu, naudojosi Å¡alies teise apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, todėl UAB „Šiaulių technika“ pateiktas praÅ¡ymas ne tik yra paduotas praleidus trijų mėnesių terminÄ , tačiau apskritai negali bÅ«ti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino termino atnaujinimo klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas.Skunde teigiama, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjus civilinės bylos Nr. 2-252/2010 nagrinėjime atstovavo advokatai, todėl apie priimtus sprendimus jie akivaizdžiai žinojo ir privalėjo žinoti, tačiau faktas, jog bendrovę tam tikru civilinės bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas, savaime neleidžia daryti išvados, kad kita, visiškai skirtinga, nors ir vadovaujama to paties asmens bendrovė apie priimtus procesinius sprendimus akivaizdžiai žinojo.

Pasak pareiÅ¡kėjų, civilinėje byloje Nr. 2-252/2010 buvo nagrinėjami visai kiti faktiniai bei teisiniai pagrindai, tai yra lizingo sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumas. PareiÅ¡kėjai akcentuoja, kad Å¡ioje civilinėje byloje dalyvavo kiti juridiniai asmenys, byloje nebuvo vertintos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatos, kurių pagrindu UAB „Šiaulių technika“ įsipareigojo perleisti nuosavybės teises į poilsio pastato dalį, lygiÄ RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų dydžiui, o RUAB „Armigerus“, ginant savo bei UAB „Šiaulių technika“ interesus, įsipareigojo tęsti lizingo sutarčių vykdymÄ .

Teisėjų kolegija su Å¡iais pareiÅ¡kėjų argumentais sutikti neturi pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Šiaulių technika“ civilinėje byloje dalyvavo ieÅ¡kovo procesiniu statusu, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundÄ , todėl konstatuotina, kad UAB „Šiaulių technika“ apie civilinę bylÄ ir joje priimtÄ sprendimÄ buvo žinoma nuo jo priėmimo dienos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su teismo nustatyta aplinkybe, jog apie civilinę bylÄ nuo pat jos pradžios buvo žinoma ir RUAB „Armigerus“, nors ji civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , ir nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.

RUAB „Armigerus“ (buvęs pavadinimas ? UAB „Langvirus“) direktorius yra E. V. (nuo 2001 m. gegužės 7 d.) (1 t., 50 b. l.). Ä® bylÄ taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, jog UAB „Technikos grupė“ direktoriumi nuo 2009 m. balandžio 24 d. taip pat buvo E. V. (3 t., 112-114). Tai yra civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010 nagrinėjimo metu UAB „Armigerus“ ir UAB „Technikos grupė“ direktoriumi buvo tas pats asmuo. 2009 m. lapkričio 5 d. UAB „Technikos grupė“ civilinę bylÄ nagrinėjusiam teismui pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti UAB „Technikos grupė“ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t. 33-35 b. l.).

UAB „Technikos grupė“ vardu praÅ¡ymÄ pasirašė direktorius E. V.. Å iaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino ir įtraukė UAB „Technikos grupė“ į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje, nustatęs, jog UAB „Technikos grupė“ interesas bylos baigtimi egzistuoja, kadangi, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, ginčo pastate yra jo turto, kurio dalis yra kaip ginčo pastate esanti įranga (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t. 69 b. l.).

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad RUAB „Armigerus“ direktorius E. V. jau 2009 m. žinojo apie civilinę bylÄ Nr. 2-252-154/2010, jos aplinkybes, o nuo 2009 m. lapkričio 11 d. UAB „Technikos grupė, kurios direktoriumi buvo E. V., dalyvavo bylos nagrinėjime. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiÅ¡kai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis loginiu-sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, įmonės vadovo sužinojimas apie civilinę bylÄ prilyginamas juridinio asmens sužinojimui apie bylÄ , todėl tai, jog RUAB „Armigerus“ direktorius E. V. byloje dalyvavo byloje kaip kitos įmonės vadovas, nepaneigia aplinkybės, kad tuo metu apie nagrinėjamÄ bylÄ tapo žinoma ir RUAB „Armigerus“, kuri, manydama, jog civilinės bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, privalėjo naudotis civilinio proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis ir stoti į bylÄ trečiuoju asmeniu.

Skunde pareiÅ¡kėjai taip pat nurodo, jog teismas nepaneigė pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių, jog RUAB „Armigerus“ apie lizinguoto turto pardavimÄ sužinojo tik 2012 m. balandžio 16 d., susipažinęs su straipsniu leidinyje „Verslo žinios, kad straipsnis apie nekilnojamojo turto pardavimÄ internetiniame tinklapyje buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 16 d., kad iki vieÅ¡ai paskelbto straipsnio dėl poilsio pastato pardavimo pareiÅ¡kėjas RUAB „Armigerus“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie priimtus teismo sprendimus, turėjusius įtakos jo teisėms ir pareigoms, kadangi į bylos nagrinėjimÄ teisme pareiÅ¡kėjas nebuvo įtrauktas.

Tačiau Å¡ie pareiÅ¡kėjų argumentai paneigti pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. PareiÅ¡kėjas RUAB „Armigerus“ praÅ¡ymo minėtÄ terminÄ atnaujinti neprašė, nenurodė aplinkybių, dėl kurių terminas turi bÅ«ti atnaujintas. Nors įstatymo nustatyto termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti atnaujinti procesÄ (CPK 370 str. 3 d.), tačiau atižvelgiant į apeliantų atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ .

                          Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindo Vienas iÅ¡ pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylÄ , buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad procesui Å¡iuo pagrindu atnaujinti bÅ«tina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė.

Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylÄ asmenys negali piktnaudžiauti Å¡iuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. Å ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukÅ¡tesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų bÅ«ti įgyvendinama, siekiant iÅ¡taisyti esminius trÅ«kumus ir kad proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v.

Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ nepakanka nurodyti vien procesinio pobÅ«džio aplinkybes, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti materialiÄ ja teisės norma pagrįstÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , kurie pažeisti jo neįtraukus į procesÄ , taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtakÄ Å¡alių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atmetė ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktÄ bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ praneÅ¡imÄ â€žDėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794, tenkino iÅ¡ dalies atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo atsakovas prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių Daukanto g. 4, Å iauliuose, bei pastato, esančio Taikos g. 4, Neringoje, įpareigojant Å¡iuos pastatus perduoti UAB „Swedbank lizingas“, tai yra teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ UAB „Šiaulių technika“ iÅ¡sikelti (tai yra iÅ¡keldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Å iauliuose, įpareigojant šį turtÄ priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank“ lizingas“, o kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 2 t., 146-156 b. l.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, 3 t., 27-40 b. l.). Byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo: UAB „Šiaulių technika“ (ieÅ¡kovas ir atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį), UAB „Swedbank lizingas“ (atsakovas pagal ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį), UAB „Technikos grupė“ (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje).

PareiÅ¡kėjai UAB „Šiaulių technika“ ir RUAB „Armigerus“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, atnaujinus procesÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovo pusėje RUAB „Armigerus“, atnaujinus procesÄ priimti ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ pareiÅ¡kimÄ dėl 2009 m. balandžio 27 d. ieÅ¡kinio dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu reikalavimų patikslinimo; panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas (1 t., 64-71 b. l.).

PareiÅ¡kėjai į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydami, kad teismas esÄ nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialinių teisių ir pareigų. RUAB „Armigerus”, nurodydama, kad teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl jos materialiųjų teisių ir teisėtų interesų, remiasi 2008 m. rugpjūčio 20 d. tarp UAB „Armigerus” ir UAB „Šiaulių technika” sudaryta jungtinės veiklos sutartimi bei 2009 m. birželio 1 d.

UAB „Armigerus” ir UAB „Technikos grupė“ sudaryta įrangos nuomos sutartimi Nr. 2009/06/01. Pasak pareiÅ¡kėjų, 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika” susitarė, kad UAB „Šiaulių technika” iÅ¡ lizingo davėjo UAB „Swedbank lizingas” visiÅ¡kai iÅ¡pirkus vieÅ¡butį, RUAB „Armigerus” įgis nuosavybės teisę į vieÅ¡bučio dalį, lygiÄ 737 232,36 eurų vertei.

Be to, pareiÅ¡kėjai tvirtina, kad pagal 2009 m. birželio 1 d. įrangos nuomos sutartį Nr. 2009/06/01 UAB „Armigerus” nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iÅ¡nuomojo UAB „Technikos grupė” vieÅ¡bučio įrangÄ , kurios vertė 230 000 Lt. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjai daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apygardos teismas, nuspręsdamas, jog UAB „Swedbank lizingas” lizingo sutartis su UAB „Šiaulių technika” nutraukė pagrįstai, civilinėje byloje nusprendė ir dėl RUAB „Armigerus” teisių ir teisėtų interesų, susijusių su RUAB „Armigerus” priklausančia vieÅ¡butyje esančia įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizingo dalyku buvusio turto.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog ginčas tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl atnaujinus bylos procesÄ nebÅ«tų iÅ¡ naujo nagrinėjami UAB „Šiaulių technika“ reikalavimai, įskaitant dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. UAB „Armigerus“ jokių materialiųjų reikalavimų byloje nereiÅ¡kia, o tik praÅ¡o įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovo pusėje.

Be to, kaip jau minėta, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad lizingo nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“, nutraukimas yra teisėtas, o klausimo dėl vieÅ¡bučio grÄ Å¾inimo UAB „Swedbank“ teismas nesprendė, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad turto grÄ Å¾inimo-perdavimo aktu pastato saugotojas UAB „Irec LT“ grÄ Å¾ino pastatÄ UAB „Swedbank lizingas“. Teismo sprendimu buvo tik pripažintas teisėtu lizingo sutarties, kurios pagrindu UAB „Šiaulių technika“ valdė ir naudojo pastatÄ , vienaÅ¡alis nutraukimas.

IÅ¡ pateiktos 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties matyti, kad Å¡ios sutarties Å¡alimis buvo tik apeliantai RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ ((1 t., 23-24 b. l.). Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Swedbank lizingas“, todėl lizingo sutarties vienaÅ¡alis nutraukimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos RUAB „Armigerus“ teisėms ir pareigoms, nes ji nebuvo lizingo sutarties Å¡alis. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, o pareiÅ¡kėjai Å¡ios aplinkybės skunde neginčija, kad UAB „Šiaulių technika“ praÅ¡yti atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu apskritai negali, nes UAB „Šiaulių technika“ civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 buvo ieÅ¡kovas, o pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį – atsakovas, todėl, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, UAB „Šiaulių technika“ negali reikÅ¡ti naujų reikalavimų byloje, tokie reikalavimai negali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ naujo.

Tačiau pareiÅ¡kėjai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tik dėl pareiÅ¡kėjo RUAB „Armigerus“ nuosavybės teisių į poilsio pastate esantį įvairų kilnojamÄ jį turtÄ , nurodydami, kad dėl Å¡io turto atsiėmimo pareiÅ¡kėjas turi galimybę tartis su naujuoju poilsio pastato savininku, tačiau nepasisakė dėl bendrovės teisių į paties poilsio pastato dalį, lygiÄ RUAB „Armigerus“ prisiimtų įsipareigojimų UAB „Šiaulių technika“ vertei.

Su tokia apeliantų pozicija sutikti nėra pagrindo, nes teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog UAB „Armigerus“ neįgijo jokių teisių į dalį vieÅ¡bučio kaip jungtinės veiklos dalyvis, todėl nėra jo teisių pažeidimo jungtinės sutarties pagrindu ir sprendžiant klausimÄ dėl lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo. IÅ¡ 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnio 2.1 punkto matyti, jog jame numatyta sÄ lyga „iÅ¡ lizingo davėjo visiÅ¡kai iÅ¡pirkus vieÅ¡butį, ir UAB „Langvirus“ (UAB „Armigerus“) pareikalavus, UAB „Šiaulių technika“ įsipareigoja perleisti jam nuosavybės teises į vieÅ¡bučio dalį, sutarties 1.1 punkte nurodytų UAB „Langvirus“ prisiimtų įsipareigojimų vertei“.

Tačiau pažymėtina, jog civilinėje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , buvo konstatuota, kad UAB „Šiaulių technika“ nevykdė lizingo sutarčių, todėl lizingo sutarčių nutraukimas yra teisėtas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog RUAB „Armigerus“ bÅ«tų įgijusi nuosavybės teisę į dalį pastato. UAB „Šiaulių technika“, norėdama įgyti pastatÄ nuosavybės teise, privalėjo tinkamai įvykdyti su UAB „Swedbank lizingas“ sudarytÄ lizingo sutartį, tačiau civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , priimtas įsiteisėjęs sprendimas patvirtina, jog Å¡ios savo pareigos UAB „Šiaulių technika“ tinkamai nevykdė, todėl nuosavybės teisių į pastatÄ neįgijo.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2008 m. rugpjūčio 20 d. jungtinės veiklos sutartyje nurodyta neva pažeista RUAB „Armigerus“ materialioji teisė niekada neegzistavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįtraukus UAB „Armigerus“ į civilinę bylÄ , buvo pažeistos RUAB „Armigerus“ teisės. RUAB „Armigerus“ neįgijo jokių teisių į vieÅ¡bučio dalį kaip jungtinės veiklos dalyvis, be to, UAB „Armigerus“ nebuvo lizingo sutarčių su UAB „Swedbank lizingas“ Å¡alimi, todėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, RUAB „Armigerus“ teisių nepažeidė.

Kaip teisingai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė UAB „Swedbank lizingas“, tarp RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis negalėjo ir nenustatė UAB „Swedbank lizingas“ jokių papildomų pareigų bei neapribojo ir negalėjo apriboti UAB „Swedbank lizingas“ teisės ginti pažeistus interesus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant su UAB „Šiaulių technika“ sudarytas lizingo sutartis. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad praÅ¡ymas ne tik pateiktas praleidus nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , bet ir nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiÅ¡kėjų atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria netenkintas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ . Minėta, jog skundžiama nutartimi teismas į valstybės biudžetÄ priteisė iÅ¡ RUAB „Armigerus“ vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika“ vadovo V. V. po 2 000 Lt baudos už nesÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si procesinėmis teisėmis. PareiÅ¡kėjai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti visÄ nutartį, taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai įmonių vadovams paskyrė baudas.

Tačiau teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje. CPK X skyriaus „Teismo nuobaudos“ nuostatos numato, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali praÅ¡yti tesimÄ , paskyrusį baudÄ , jÄ panaikinti ar sumažinti. Dėl teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kimas panaikinti ar sumažinti baudÄ atmetamas, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas. Nepaisant to, jog pareiÅ¡kėjai, paduodami atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, praÅ¡o panaikinti visÄ nutartį.

Atskirajame skunde jie nurodo, jog teismas nepagrįstai įmonių vadovams paskyrė baudas, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai taip pat pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtų baudų panaikinimo, kurio Å iaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi netenkino (t. 6, 72-75 b. l., 117-120 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiÅ¡kėjai dėl Å¡ios teismo nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ , kuris perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka 2013 m. vasario 7 d.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalis, kuria pareiÅ¡kėjų vadovams paskirta bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.; 338 str.), todėl apeliacinis procesas dėl Å¡ios nutarties dalies nutrauktinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantai skunde taip pat nurodo, jog teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepasisakė dėl atsakovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteistinų iÅ¡laidų dydžio pagal Rekomendacijose įtvirtintus koeficientus, nevertino bylos sudėtingumo, į bylÄ pateiktų dokumentų kiekio bei apimties, egzistavusios bÅ«tinybės pateikti tokius dokumentus, todėl nepagrįstai visiÅ¡kai tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ apeliantų priteisė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ naudai po 9 375 Lt (iÅ¡ viso 18 750 Lt) atstovavimo iÅ¡laidų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovavę advokatai iki skundžiamos nutarties priėmimo atliko Å¡iuos veiksmus: pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (1 t., 137-144 b. l.), prieÅ¡taravimus dėl 2012 m. birželio 6 d. praÅ¡ymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo (2 t., 41-44 b. l.), patikslintÄ praÅ¡ymÄ panaikinti 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (2 t., 58-61 b. l.), paaiÅ¡kinimus (2 t., 130-131 b. l.), atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ (3 t., 91-94 b. l.), atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties (3 t., 117-126), praÅ¡ymÄ dėl nuostolių užtikrinimo (4 t., 21-24 b. l.), praÅ¡ymÄ leisti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį vykdyti skubiai (4 t., 134-136 b. l.), atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjų 2012 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. atskiruosius skundus dėl 2012 m. liepos 26 d. ir 2012 m. liepos 31 d.

Å iaulių apygardos teismo nutarčių (5 t., 61-81 b. l.), atsiliepimÄ Ä¯ RUAB „Armigerus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarties (5 t., 85-93 b. l.), praÅ¡ymÄ informuoti Turto areÅ¡to aktų registrÄ apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimÄ (5 t., 163-165 b. l.), praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos laikino grÄ Å¾inimo Å iaulių apygardos teismui (5 t., 174-175 b. l.), praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo civilinėje byloje priteisimo (6 t., 28-30 b. l.).

Be to, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovas dalyvavo 2012 m. liepos 12 d. teismo posėdyje (3 t., 147-148 b. l.), 2012 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (6 t., 45-51 b. l.). Iš duomenų byloje matyti, jog UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turėjo 18 750,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ iš apeliantų priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje žymiai viršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius.

Teisėjų kolegija įvertinusi UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ praÅ¡omas priteisti sumas už suteiktas teisines paslaugas bylos nagrinėjimo metu pagal Rekomendacijų 8 punkte nurodytus dydžius, tai, jog dėl bylos nagrinėjimo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovavusiam advokatui buvo bÅ«tinybė vykti į Å iaulių apygardos teisme vykusius posėdžius, į teiktų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, į pasiektÄ teisinį rezultatÄ , sprendžia, jog Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, suteikia pagrindÄ UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteistÄ 18 750 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (po 9 375 Lt iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo) sumažinti iki 12 000 Lt (po 6 000 Lt iÅ¡ kiekvieno pareiÅ¡kėjo).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nutraukti apeliacinį procesÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalies, kuria į valstybės biudžetÄ iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ vadovo E. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ vadovo V.

V. priteista po 2 000 Lt baudos už nesÄ Å¾iningÄ naudojimÄ si procesinėmis teisėmis.Å iaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , tačiau sumažinti Å¡ia nutartimi iÅ¡ restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Armigerus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ priteistÄ uždarosios akcinės bendrovės „Ektornet Commercial Lithuania“ naudai atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ iki 12 000 Lt (iÅ¡ieÅ¡kant po 6 000 Lt iÅ¡ kiekvienos bendrovės).

Teisėjai                                                                                   Alė Bukavinienė                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                   Gintaras Pečiulis