2023-09-26 Nr. BB-6193-1-04-6-00024-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. U. (V. U.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-09-26 Nr. BB-6193-1-04-6-00024-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-4160/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00024-2020-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. U. (V. U.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis V. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 1 straipsnį, 54 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos V. U. kaip kaltinamojo teisės.
Nuteistojo veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. V. U. tyčia neįrodyta. Priešingai, visi įrodymai patvirtina, kad jis laikėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kaip vadovas tinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą ir tyčia neatliko jokių nusikalstamų veiksmų – nesunaikino, nepaslėpė, nesugadino apskaitos dokumentų. Teismų sprendimuose klaidingai nurodoma, kad dokumentai nebuvo išsaugoti arba neužregistruoti buhalterinėje apskaitoje, kadangi jie buvo pateikti civilinėje byloje ir iš jų buvo galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Be to, VMI ne kartą buvo atlikusi patikrinimą bendrovėje ir jokių pastabų nepateikė. Jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, tai jis turėtų būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas, už kurio padarymą turėtų būti atsakinga bendrovės buhalterė.
Be kita ko, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nesilaikė rungimosi principo, kadangi netenkino nuteistojo prašymų dėl specialisto iškvietimo į teismą duoti paaiškinimus, dėl liudytojų apklausos ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos padarytų procesinių pažeidimų neištaisė, papildomai įrodymų netyrė. Abiejų instancijų teismai, pasak kasatoriaus, netinkamai įvertino įrodymus (skunde akcentuojami liudytojos S. O. parodymai), padarė dėl jų neteisingas išvadas ir nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pirmosios instancijos teismas neišdėstė bausmės skyrimo motyvų, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nesuteikė pakankamai laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Paduotame kasaciniame skunde keliamas tik įrodymų vertinimo klausimas ir iš jo kildinamas netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 222 straipsnio 1 dalies) taikymas. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant proceso dalyviams savą bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kartu pažymėtina, kad, priešingai negu teigia nuteistais V. U., apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje atsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nesustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines bylos aplinkybes būtų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas ir netinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ir tik formaliai nurodo, kad vertinant bylos įrodymus buvo padaryti BPK 7 straipsnio ir 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, vadovautasi netinkamais teismų praktikos pavyzdžiais.
Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teismo pozicijos neatlikti įrodymų tyrimų ir netenkinti nuteistojo pateiktų prašymų (apklausti specialisto išvadą pateikusį specialistą, liudytojus, pridėti prie bylos elektroninį susirašinėjimą su buhaltere), pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo klausimas yra žemesnės instancijų teismų kompetencijos sritis. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
Kiti kasacinio skundo teiginiai apie nuteistojo procesinių teisių suvaržymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t. y. kad V. U. nebuvo leista tinkamai pasiruošti baigiamajai kalbai ir išsakyti savo poziciją dėl kaltinimo, prieštarauja teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiame apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole ir garso įraše užfiksuotiems duomenims.
Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo BK 54 straipsnio nuostatų taikymo, paskirtos bausmės (baudos) proporcingumo, nuteistojo asmenybės ir kitų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių netinkamo įvertinimo, taip pat dėl netinkamo BK 37 straipsnio taikymo. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo apeliaciniame skunduose minėti klausimai nebuvo keliami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, todėl šis argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Deklaratyvūs nuteistojo kasacinio skundo teiginiai ir dėl BPK 44 ir 45 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. U. ne kartą buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo nepageidavo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. U. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas