N-575-566-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-566/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00261-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 42.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. birželio 29 d. nutarimu J. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 621 straipsnio („Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose“) 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 3500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda J. J. skirta už tai, jog kad 2010 m. balandžio 15 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Eltirema“, vadovaujant ir organizuojant J. J., privačiose miško valdose, esančiose Panevėžio rajone, Gustonių girininkijos kv. Nr.135, nuosavybės teise priklausančiose P. G. ir kitiems savininkams, vykdė miško kirtimo darbus, t. y. privačioje miško valdoje (kadastro Nr. 6604/0011:128) iškirto 16 vnt. žalių medžių, kurių tūris 7,210 ktm., kitoje valdoje (kadastrinis Nr. 6604/0011:126) iškirto 67 vnt. žalių medžių, kurių tūris 25,425 ktm., neturėdamas leidimo miškui kirsti, taip pažeisdamas Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto ir 17 straipsnio nuostatas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto ir 31.1 punkto reikalavimus, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 22 punktą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. J. skundą, 2011 m. vasario 28 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Eltirema“ pagal AB „Lietuvos energija“ užsakymą ir 2010 m. vasario 9 d. rangos sutartį 2010 m. balandžio mėn. atliko 110 kw elektros oro linijos Panevėžys - Savitiškis apsaugos zonos valymo darbus. Minėtos sutarties 17.1 punktu rangovas - UAB „Eltirema“ įsipareigojo turėti leidimus, reikalingus Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. UAB „Eltirema“ 2010 m. kovo 17 d. raštu suderino su miško savininke R.

R., jog bus atliekami anksčiau minėti darbai. Panevėžio rajono agentūra, patikrinusi privačias miško valdas (kadastriniai Nr. 6604/0011:128 ir Nr. 6604/0011:126), nustatė, kad be leidimo buvo iškirsti 83 vnt. žalių medžių, kurių tūris sudaro 32,635 ktm. Miško kirtimo darbus organizavo ir jiems vadovavo UAB „Eltirema“ darbų vadovas J. J., kuris tiek savo raštiškame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad medžiai buvo kertami elektros oro linijos Panevėžys - Savitiškis apsaugos zonoje, todėl leidimo kirsti medžius nereikėjo, tačiau tokia pozicija nepagrįsta faktinių duomenų visuma.

Teismas nurodė, jog 2010 m. spalio 15 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti, ar medžiai buvo kertami elektros linijos apsaugos zonoje. Tikrinimo metu buvo nubraižyta 110 kw elektros oro linijos Panevėžys - Savitiškis apsaugos zonos ribų schema, nustatyta, kad elektros apsaugos zona matuojant nuo kraštinių jos laidų miško savininkų miško valdose yra nuo 20,1 iki 20,8 m atstumais. Liudytoju apklaustas S. Č., dirbantis AB „Lietuvos energija“, parodė, kad minėtiems kirtimams atlikti leidimas buvo būtinas, medžiai buvo iškirsti apsaugos zonoje.

Šį jo teiginį paneigė liudytoja miško savininkė P. G., mačiusi savo miške nukirstus medžius bei kelmus, bei liudytojai K. B., M. B. ir R. B., tiesiogiai atlikę medžių kirtimo darbus. Šie liudytojai patvirtino, kad medžiai buvo iškirsti už elektros oro linijos apsaugos zonos, darbo vietoje leidimo (kopijos) miškui kirsti neturėjo. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti šių liudytojų parodymų teisingumu, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Teismas pažymėjo, jog atsakomybė pagal ATPK 621 straipsnį gali būti taikoma ne tik asmenims, kurie tiesiogiai atliko dispozicijoje numatytus veiksmus, bet ir tiems asmenims, kurie organizavo ar vadovavo tokių darbų atlikimui.

Teismas, pasirėmęs Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto ir 23 punkto, Elektros tinklų apsaugos taisyklių 26 punkto analize, priėjo išvadą, kad kertant medžius ir krūmus už apsaugos zonos ribų būtina turėti leidimą miškui kirsti.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, jog ATPK 279 straipsnis tokios galimybės nenumato.

III. Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi, J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pakartotinis patikrinimas dėl elektros apsaugos zonos nustatymo negali būti pagrindu taikyti jam atsakomybę, nes jis atliktas netinkamai, t. y. šiuo atveju turėjo būti išmatuotas ne tik žemės juostos plotas, bet ir oro erdvė, be to, matavimai atlikti vizualiai ir apytikriai, o medžiai dėl savo ypatybių neauga statmenai. Pažymi, jog byloje nenuginčyta aplinkybė, kad nukirstų medžių lajos buvo apsaugos zonos ribose, o liudytojas S. Č. pažymėjo visus būtinus kirsti medžius dėl to, jog jų lajos ir šakos buvo elektros linijų apsaugos zonos erdvėje ir kėlė pavojų elektros laidams. Teigia, jog Elektros tinklų apsaugos taisyklių 21.3 punktas tokius medžius įpareigoja iškirsti. Tvirtina, jog teismo apklausti liudytojai nepatvirtino teismo nutartyje nurodytų aplinkybių, atvirkščiai, nei vienas nepatvirtino, kad buvo kirsti nepažymėti medžiai už apsaugos zonos ribų.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog apeliantas netinkamai supranta apsaugos zonos erdvę teigdamas, kad jei papuola nors ir medžio šaka į šią erdvę, tai jau galima laikyti, kad medis auga oro linijos apsaugos zonoje. Pabrėžia, jog tokiais medžiais laikytini tik tie, kurie auga oro linijos apsaugos zonos ribose, liudytojai patvirtino, kad ginčo medžiai augo miško pakraštyje ir iškirsti gilyn 1-4 metrus į mišką nuo 110 kw oro linijos Panevėžys – Savitiškis apsaugos zonos ribų patikrinimo schemoje nurodytos miško valdos ribos. Tvirtina, jog įvertinus tai, kad laidai kabo 20 metrų aukštyje, įvertinus medžių vidutinį aukštį, jie ir griūdami nebūtų galėję nutraukti elektros laidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, ginčydamas jam inkriminuotą pažeidimą, nurodo, jog medžiai buvo iškirsti elektros tinklų apsaugos zonoje (proskynoje), kurioje leidimo kirsti mišką nereikia.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. J. kaltė, padarius ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo bei Institucijos atsiliepimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Dėl apelianto teiginių, jog 2010 m. spalio 15 d. pakartotinis pažeidimo vietos patikrinimas atliktas netinkamai, t. y. matavimai netikslūs, pasakytina, jog jie tik subjektyvi, jokiais įrodymais neparemta, J. J. nuomonė. Pabrėžtina, jog paminėto neplaninio tikrinimo metu vienareikšmiškai nustatyta, jog medžių kirtimo darbai atlikti už elektros tinklų apsaugos zonos ribų, patikrinimą atliko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vyresniojo valstybinio inspektoriaus, matavime dalyvavo ir AB „Lietuvos energija“ perdavimo tinklų Utenos skyriaus Panevėžio eksploatacinio padalinio linijų grupės vadovas S. Č., kuris aktą be jokių pastabų pasirašė (b. l. 75 – 76). Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti apeliantą melagingai apkaltinti, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų pateikta medžiaga bei S. Č. parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.

Pažymėtina ir tai, jog apelianto teiktos įvykio versijos nepatvirtinto ir jo apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai. Štai teisme apklausta P. G. parodė, jog medžiai iškirsti toliau elektros linijos, ji pati atstumo nematavo (b. l. 105), liudytojas K. B. pabrėžė, jog proskynoje medžiai neaugo, kirto gilyn į mišką (b. l. 105), R. B. parodė, kad matavo atstumą, tačiau jokiu dokumentu to neįformino (b. l. 106), M. B. tik nurodė, jog pažymėti kirtimui medžiai buvo išlinkę į apsaugos zoną (b. l. 106).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius