5270e11d-b799-4e01-9a9f-e28231371e76 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-734/2013                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00771-2011-5                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        114.4.; 24.3.; 35.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drubengis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-849-264/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drubengis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tomstena“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Drubengis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti;

2) pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 19 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 203 - dėl automobilio Seat Toledo, kėbulo Nr. VGS2221L220337591, pardavimo;

3) pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 19 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 204 - dėl automobilio Opel Astra, kėbulo Nr. WOLOTFF35W8029258, pardavimo;

4) pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 19 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 205 – dėl automobilio BMW 520, kėbulo Nr. WBAHB11040BB39327, pardavimo;

5) pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 19 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 206 – dėl automobilio BMW 523i, kėbulo Nr. WBADD310X0BU15317, pardavimo;

6) pripažinti negaliojančia 2009 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 199 – dėl automobilio Mercedes Benz 110, kėbulo Nr. VSA63809413202191, pardavimo;

7) taikyti restitucijÄ natÅ«ra, o paaiÅ¡kėjus, kad nurodytų automobilių nėra, iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡koti automobilių vertę - 41 735 Lt ;

8) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „Drubengis“ bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė V. J.. Bylos nagrinėjimo metu teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi UAB „Drubengis“ bankrotÄ pripažino tyčiniu ir įpareigojo bankroto administratorių patikrinti bankrutavusios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius V.

J. buvo atstatydintas, naujuoju bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Minėtam bankroto administratoriui išanalizavus ankstesnio administratorius perduotus įmonės dokumentus, kilo įtarimų, jog ieškiniu ginčijami sandoriai, sudaryti su UAB „Tomstena“, prieštarauja įmonės veiklos tikslams, pažeidžia jos ir kreditorių interesus, todėl administratorius CK 1. 82 ir 6.66 straipsnių pagrindu pareiškė atsakovui ieškinį.Ieškovo atstovo teigimu, ginčijami sandoriai galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, kadangi jie buvo ekonomiškai nenaudingi ir akivaizdžiai nuostolingi.

IeÅ¡kovas pardavė turtÄ už kainÄ , kuri yra ženkliai mažesnė už vidutinę rinkos vertę. Tuo pagrindu sumažėjo bendrovės kreditorių galimybes patenkinti dalį savo reikalavimų iÅ¡ įmonės turimo turto. Be to, ginčijami sandoriai buvo sudaryti prieÅ¡ pat bankroto bylos BUAB „Drubengis“ inicijavimÄ . IeÅ¡kovo atstovas taip pat pažymi, jog 2010 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl tyčinio bankroto yra konstatuota, kad įmonės valdymo organų sÄ moningi veiksmai, perleidžiant įmonės turtÄ giminaičiams už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ , buvo prieÅ¡ingi bendrovės interesams ir privedė Å¡iÄ Ä¯monę prie tyčinio bankroto.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, kad naujai įsteigta UAB „Tomstena“, priklauso buvusio UAB „Drubengis“ direktoriaus sÅ«nui T. S.. Å i aplinkybė, be kita ko, ieÅ¡kovo atstovo vertinimu, patvirtina ir sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Pirkdamas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ už kainÄ , žymiai mažesnę nei rinkos kaina, atsakovas tikėjosi nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita ir nepaisė, kad sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas pardavėjui.

IeÅ¡kovo atstovas pripažino, jog senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra praleistas, tačiau jo teigimu, tai įvyko dėl svarbių priežasčių: po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui paskirtas administratorius dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo laiku ir tinkamai įvertinti visų bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, o naujasis kreditorius iÅ¡ karto po jo paskyrimo inicijavo įmonės teises pažeidžiančių sandorių ginčijimÄ . Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovo vertinimu, turi bÅ«ti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis teismui pagrindÄ terminÄ atnaujinti.Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad ginčijamos automobilių pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 19 d. iki 2009 m. vasario 20 d., o bankroto byla ieÅ¡kovo bendrovei buvo iÅ¡kelta tik 2009 m. rugsėjo 14 d., todėl atsakovo teigimu, negalima teigti, jog ginčo sandoriai lėmė įmonės nemokumÄ , be to turto perleidimo sandoriai nebuvo draudžiami ir nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų. IeÅ¡kovo atstovas aplinkybę dėl vidutinės rinkos kainos nustatymo įrodinėja Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje pateikiama skaičiuokle ir automobilių vidutinės rinkos vertės apskaičiavimais ieÅ¡kinio pateikimo dienai, kurios, atsakovo teigimu, yra tik rekomendacinio pobÅ«džio ir neatspindi tikrosios automobilių rinkos vertės ginčijamų sandorių sudarymo momentu.

IeÅ¡kovas, atsakovo teigimu, neatsižvelgė į transporto priemonių techninę bÅ«klę, kitas svarbias technines charakteristikas (ridÄ , atliktus remontus, prekinę iÅ¡vaizdÄ ir pan.), kurios apsprendžia ir nulemia tikrÄ jÄ automobilių rinkos vertę ir kuriÄ tenka įrodyti ieÅ¡kovui. Automobiliai, kuriuos atsakovas įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo, buvo su defektais, nepilnos komplektacijos, su variklio ir kitais gedimais. BÅ«tent dėl Å¡ių objektyvių priežasčių automobilių kaina ir buvo tokia, kuriÄ atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui.

Dalis automobilių buvo parduota tretiesiems asmenims už tokiÄ kainÄ , kuri pardavimo metu atitiko faktinę tokių automobilių bÅ«klę. Atsakovo teigimu, ginčijamų sandorių metu automobilius jis įsigijo už bendrÄ 33 766,11 Lt sumÄ , o juos pardavė tik už 26 100 Lt, kas rodo, jog ginčijamais sandoriais automobilių vertė nebuvo mažinama, kaip teigia ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo atstovas įrodinėdamas preziumuojamÄ sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ remiasi 2010 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau Å¡ios aplinkybės konstatuotos remiantis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo kreditorių pareiÅ¡kimais ir tik dalyvaujant ieÅ¡kovo tuometiniam atstovui - bankroto administratoriui V.

J.. Nei ieÅ¡kovo valdymo organų nariai, nei atsakovas nebuvo įtraukti į procesÄ ir negalėjo pateikti savo atsikirtimų ir prieÅ¡taravimų dėl kitoje susijusioje byloje nustatytinų faktų. Atsakovo su ieÅ¡kovu sulygti sandoriai visa apimtimi atitiko ieÅ¡kovo bendrovės veiklos tikslus dėl pelno siekimo, nes sutarčių pagrindu ieÅ¡kovas gavo adekvačios naudos ir pelno, kuris tokiu bÅ«du pagerino ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę ir gebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Minėtų sutarčių atžvilgiu atsakovas taip pat elgėsi sÄ Å¾iningai, jo veiksmai neprieÅ¡taravo teisingai ir skaidriai verslo praktikai, nes pagal sandorius perleidžiamas turtas buvo įkainotas tinkamai ir atsižvelgiant į tuometines transporto priemonių rinkoje galiojančias kainas.

Atsakovo manymu, restitucijos taikymas natÅ«ra yra negalimas, nes atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytÄ turtÄ už adekvačiÄ ir protingÄ tuometinės faktinės vertės kainÄ teisėtai perleido tretiesiems asmenims. Restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymas nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogintų ir atsakovo padėtį, kadangi jis, sudarydamas sandorius, už transporto priemones jau sumokėjo gerokai didesnę nei rinkos kainÄ , o esant tokiam teismo sprendimui, bÅ«tų priverstas grÄ Å¾inti turto ekvivalentÄ pinigais be realios galimybės susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ .

Atsakovo teigimu, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovo administratorius V. J. nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos žinojo arba turėjo žinoti apie ginčijamus sandorius, tačiau iki pat praÅ¡ymo dėl atstatydinimo iÅ¡ užimamų pareigų pateikimo teismui dienos ir juo labiau naujo bankroto administratoriaus paskyrimo dienos dėl to nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo atstovas praleido sutrumpintÄ vienerių metų terminÄ ieÅ¡kiniui actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡ti ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo atnaujinti. Teismas taip pat sprendė, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonė buvo nemoki, apie parduotų transportų priemonių įsigijimo kainÄ bei balansinę vertę pardavimo metu, taip pat jų techninę bÅ«klę, todėl sprendė jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčijamomis sutartimis turtas buvo perleistas už žemesnę kainÄ , taip pažeidžiant kreditorių interesus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktos automobilių vertės iš Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio puslapio yra tik rekomendacinės bei neatspindi realios ginčo sandoriais perleistų automobilių vertės, buvusios jų pardavimo metu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Ieškovas BUAB „Drubengis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. kovo 5 d.

Kauno apygardos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui jo bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo atstovo nurodytas aplinkybes: jog terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti buvo praleistas dėl didelio administratoriui perduoto dokumentų kiekio, ankstesnio bankroto administratoriaus atsistatydinimo, kurios apelianto vertinimu, sudaro pagrindÄ atnaujinti terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.2.

Teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio puslapio apie vidutines automobilių rinkos vertes, laikydamas jog jos yra tik rekomendacinės, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas jų neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, jog parduotų automobilių vertė buvo mažesnė, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad parduoto turto vertė buvo ženkliai didesnė, o atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.3. 2010 m. balandžio 1 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi dėl BUAB „Drubengis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyta, jog minėta įmonė turtÄ pardavė atsakovui už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ . Kadangi Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti, ieÅ¡kovas neprivalėjo papildomai įrodinėti aplinkybių, jog automobiliai buvo parduoti už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ .4. Teismas bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo apeliantui ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nors iki teismo posėdžio buvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Teismas pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybÄ ir apribojo galimybes apginti savo pažeistas teises ir interesus. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo BUAB „Drubengis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Tomstena“ praÅ¡o palikti galioti 2012 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismo iÅ¡vados dėl praleisto termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti yra pagrįstos ir teisėtos.

Teismas visų pirma turi užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ar apibrėžtumÄ , todėl nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui praėjus metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams, bei nesant jokių įrodymų ir argumentų, kurie leistų teigti, jog pirmasis BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius per įstatymų nustatytÄ terminÄ neturėjo galimybių ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ .2. Teismas pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovo pateiktais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio puslapio apie parduotų automobilių vertę, kadangi jos yra tik orientacinės, neatspindi realios automobilių rinkos vertės jų pardavimo dienÄ .

Kitų įrodymų, pagrindžiančių automobilių įsigijimo vertę bei jų balansinę vertę ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pateikta, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog realiai parduoto turto vertė buvo didesnė, o atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai.

3. Apelianto nurodyta, neva, prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai turinti nutartis priimta iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo, jo administratoriaus ir kreditorių nurodytų aplinkybių pagrindu, neatlikus iÅ¡samaus tyrimo bei nesant atsakovo pasisakymams sprendžiamu klausimu.4. Apelianto teiginiai dėl pažeistos teisės į teisminę gynybÄ yra nepagrįsti, kadangi apeliantas apie teismo posėdžio laikÄ buvo informuotas iÅ¡ anksto, todėl žinodamas apie esamas kliÅ«tis jame dalyvauti, turėjo galimybę paskirti kitÄ asmenį, kuris atstovautų įmonę teisme.

Be to, praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio datos atidėjimo buvo pateiktas likus mažiau nei valandai iki teismo posėdžio. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl teisės į teisminę gynybÄ užtikrinimoApelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo apeliantui ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nors iki teismo posėdžio buvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , taip buvo pažeista apelianto teisė į teisminę gynybÄ ir apribota galimybė apginti savo pažeistas teises ir interesus.Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjant civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Drubengis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Tomstena“, pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, įpareigojo atsakovÄ pateikti nutartyje nurodytus dokumentus, pasiÅ«lė bylos Å¡alims pateikti kitus jų manymu tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinus dokumentus ir įrodymus, taip pat nustatė naujÄ teismo posėdžio datÄ â€“ 2012 m. vasario 14 d. (b. l. 141).

PaskirtÄ teismo posėdžio dienÄ , t. y. 2012 m. vasario 14 d., buvo gautas ieÅ¡kovo atstovo, advokato, praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl advokato užimtumo kitoje byloje (b. l. 144). Teismas praÅ¡ymo netenkino, nes sprendė, jog ieÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio iÅ¡dėstė anksčiau vykusiuose teismo posėdžiuose, be to teismas buvo suteikęs Å¡alims pakankamai laiko naujiems įrodymams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog teismas 2012 m. vasario 14 d. posėdyje bylÄ iÅ¡nagrinėjęs be ieÅ¡kovo atstovo, nepažeidė ir neapribojo jo teisės į teisminę gynybÄ .

Visų pirma pažymėtina, jog ieÅ¡kovo atstovas apie numatomÄ teismo posėdžio datÄ buvo informuotas iÅ¡ anksto, suteikiant laiko ne tik pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui, bet ir įvertinti užimtumÄ kitose bylose. Apeliantas savo atstovo negalėjimÄ dalyvauti teismo posėdyje grindė užimtumu Lietuvos apeliacinio teismo byloje, tačiau apelianto atstovo pateikti įrodymai patvirtina, jog apie teismo posėdžio datÄ Lietuvos apeliaciniame teisme ieÅ¡kovo atstovui buvo žinoma nuo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties gavimo (b. l. 145), t. y. akivaizdu, jog gavus Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį apie paskirtÄ teismo posėdžio datÄ , aplinkybė, jog advokatas negalės atstovauti ieÅ¡kovo byloje, jam jau buvo žinoma.

Pagal CPK 1622 straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimÄ tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, arba kad bÅ«tina iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiÅ«lo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panaÅ¡Å«s atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais CPK numatytais atvejais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėtų bÅ«ti atidėtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovo nedalyvaujant. Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo teisės į teisminę gynybÄ apribojimo, taip pat bÅ«tina įvertinti paties ieÅ¡kovo galimybes dalyvauti teismo posėdyje be atstovo – advokato. IeÅ¡kovo BUAB „Drubengis“ interesus atstovauja ir bankroto administratorius - UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, kuris ir pateikė ieÅ¡kinį byloje (b. l. 4-9), todėl ieÅ¡kovo atstovui, advokatui, negalint dalyvauti teismo posėdyje, ieÅ¡kovo pozicijÄ galėjo palaikyti ir paskirtasis bankroto administratorius, kuriam neabejotinai yra žinomos ginčo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog ieÅ¡kovui ir jo atstovams buvo suteikta galimybė ankstesniuose posėdžiuose iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ sprendžiamu klausimu ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų pozicijÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro tiek teisės, tiek ir fakto klausimai (CPK 320 str. 1 d.), todėl Å¡alis, manydama, kad buvo pažeista jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai, turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti atsikirtimus ir argumentus, kuriuos bÅ«tų iÅ¡sakiusi pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti (CPK 314 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kuriuos jo manymu, turėjo vertinti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį ginÄÄ .

Nauji įrodymai, kuriais remiantis ieÅ¡kovas ketino įrodinėti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikti. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia apelianto teisės į teisminę gynybÄ pažeidimo, dėl ko atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimoByloje keliamas klausimas, ar ieÅ¡kovo ginčijami transporto priemonių perleidimo sandoriai sudaryti su atsakovu, nepažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių interesų ir neprieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams, t. y. sandoriai ginčijami CK 1.82 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Tačiau prieÅ¡ vertinant sandorių sudarymo aplinkybes ir sprendžiant jų galiojimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar pagrįsta ir teisėta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, jog ieÅ¡kovo vardu veikiantis bankroto administratorius praleido terminÄ ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikÅ¡ti ir pagrindo jį atnaujinti nėra.Pagal įstatymÄ , ieÅ¡kiniai CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiami per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).

Ä®monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus teisme atstovauja bankroto administratorius. Vadovaujantis Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, laikoma, jog apie ginčo sandorį bankroto administratorius sužinojo nuo įmonės dokumentų priėmimo – perdavimo dienos, ir su Å¡iuo momentu siejama ieÅ¡kinio senaties termino pradžia. Byloje nustatyta, jog bankroto byla UAB „Drubengis“ iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2712-395/2009.

Minėta nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirtas V. J., UAB „Drubengis“ valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas, nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos, įmonės turtui ir dokumentams perduoti (b. l. 10-11). 2010 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pripažino UAB „Drubengis“ bankrotÄ tyčiniu ir įpareigojo įmonės bankroto administratorių patikrinti bankrutavusios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (b. l. 14-15). 2011 m. balandžio 15 d. teismas BUAB „Drubengis“ administratoriaus V.

J. prašymu, dėl jo sveikatos būklės atstatydino jį iš minėtos įmonės bankroto administratorius pareigų ir naujuoju administratoriumi skyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (b. l. 12-13). Naujai paskirtam bankroto administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti 2011 m. gegužės 3 d. (b. l. 79-83). Ieškinys teismui dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pateiktas 2011 m. birželio 7 d. (b. l. 4). Kaip matyti iš išdėstyto, duomenų apie tai, kada BUAB „Drubengis“ dokumentai buvo perduoti pirmajam bankroto administratoriui V.

J., nepateikta, todėl ieÅ¡kinio senaties termino eiga sietina su deÅ¡imties dienų termino (įmonės turtui ir dokumentams perduoti nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria UAB „Drubengis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla įsiteisėjimo) pasibaigimu. Kadangi duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių kitÄ datÄ , su kuria turėtų bÅ«ti siejamas ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimas nepateikta, bylos Å¡alys ir naujasis BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius Å¡ios teismo iÅ¡vados neginčija ir ginčo byloje dėl to, kad BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ pateikė ieÅ¡kinį praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama apginti BUAB „Drubengis“ kreditorių interesus, pateiktas teismui 2011 m. birželio 7 d. praleidus vienerių metų senaties terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismui papildomai pažymi, jog pagal CK 1.128 straipsnį, prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl tai, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ buvo paskirtas BUAB „Drubengis“ bankroto administratoriumi tik Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių įtvirtintų įstatyme bankroto bylos iškėlimo metu (mutatis mutandis žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Teismui pripažinus ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali bÅ«ti teismo atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovo atstovo nurodytas aplinkybes sprendė, jog jos nesudaro pagrindo praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. IeÅ¡kovo atstovas nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir mano, jog jo nurodytos aplinkybės ir byloje vyraujantis vieÅ¡asis interesas sudarė pagrindÄ terminÄ atnaujinti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Kaip minėta, remiantis nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga ir Å¡alių pateiktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Drubengis“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo paskirtas V. J. (t. 1, b.l. 10-11), o 2011 m. balandžio 15 d. atstatydinus BUAB „Drubengis“ bankroto administratorių, bankroto procedÅ«ras buvo pavesta vykdyti naujajam bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ (b. l. 12-13). Nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties (kuria ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla) įsiteisėjimo iki 2011 m. balandžio 15 d. (administratorius atstatydinimo) buvęs BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius V.

J. nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių. Naujai paskirtam bankroto administratoriui įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, dokumentai buvo perduoti 2011 m. gegužės 3 d. (b. l. 79-83). Apelianto teigimu, didelė perduotų dokumentų gausa bei buvusio BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius sveikatos bÅ«klė neleido jam tinkamai ir laiku įvertinti visų įmonės sudarytų sandorių. Å iÄ pareigÄ , susipažinęs su jam perduotais dokumentais iÅ¡ kartÄ Ä¯gyvendino naujasis bankroto administratorius.

Ä®vertinus tai, jog apelianto atstovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios ir užkirtusių keliÄ laiku pradėti ginti pažeistas teises (CK 1.131 straipsnis), bei remiantis bylos medžiaga, laikytina, jog nustatyti faktai pripažįstami svarbiais, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ . Didžioji (esminė) dalis ieÅ¡kinio senaties termino buvo praleista dėl buvusio administratoriaus veiksmų (neveikimo), sÄ lygotų prastos jo sveikatos bÅ«klės, o tai nepriklausė nuo naujai paskirto bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“, kuris Å¡iuo metu ginčija bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, atliekamų veiksmų.

Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad realiai naujajam bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentai, kurių pagrindu buvo galima įvertinti sudarytus sandorius ir apsispręsti dėl jų ginčijimo, buvo perduoti tik 2011 m. gegužės 3 d., o ieÅ¡kinys teismui paduotas jau 2011 m. birželio 7 d. t. y. per protingÄ laiko tarpÄ nuo dokumentų perdavimo. Toks ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nuo dokumentų gavimo dienos laikytinas pakankamai operatyviu, ypač įvertinus byloje esančius duomenis apie tai, kad, UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ paskyrus BUAB „Drubengis“ bankroto administratoriumi ir perdavus įmonės dokumentus, naujai paskirtas administratorius privalėjo per trumpÄ laikÄ susipažinti su jais, įvertinti sandorių, sudarytų per penkių metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento, tikslingumu, taip pat ir atlikti kitas bankroto procese bankroto administratoriui pavestas funkcijas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju neveikimas dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ginčijamų sandorių pagrindu priskirtinas bÅ«tent buvusiam bankroto administratoriui, siekiant užtikrinti ne tik civilinių teisinių santykių stabilumÄ (taikant ieÅ¡kinio senaties institutÄ ), tačiau ir ieÅ¡kovo, jo kreditorių teises, teisėjų kolegijos manymu ieÅ¡kinio senaties terminas pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi neatnaujintas nepagrįstai.

Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu yra svarbios ir sudaro pagrindÄ terminui atnaujinti, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo atstovui ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti atnaujintinas.Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių ir įrodymų vertinimo Byloje ginčas kilo dėl 2009 m. vasario 19 d. ir 2009 m. sausio 20 d. sandorių, kuriais UAB „Drubengis“, ieÅ¡kovo atstovo teigimu, pažeisdamas įmonės kreditorių teises ir prieÅ¡taraujant įmonės veiklos tikslams, pardavė atsakovui transporto priemones, už neįprastai žemÄ kainÄ .

Pagrįsdamas ieÅ¡kinio argumentus dėl pernelyg žemos parduotų automobilių kainos, ieÅ¡kovo atstovas pateikė teismui duomenis iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio tinklalapio, apie parduotų transporto priemonių vertę 2011 m. birželio 2 d., t. y. ieÅ¡kinio padavimo teismui metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Drubengis“ buvo nemoki, taip pat nepateikta ir duomenų apie automobilių balansinę vertę, techninę bÅ«klę jų pardavimo metu, todėl įvertinęs į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovo atstovo dokumentus sprendė, jog jie neįrodo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir mano, jog teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas ieÅ¡kovo įrodymus paneigiančių duomenų nepateikė.Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apelianto argumentų, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo sandoriais parduotų automobilių vertė yra žemesnė, pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Å i įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant bylas, kuriose vienai iÅ¡ Å¡alių (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui) yra iÅ¡kelta bankroto byla. Tai, kad bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, yra atleista nuo įrodinėjimo pareigos. Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , privalėjo pateikti visus jam turimus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėdamas, jog automobiliai ginčijamais sandoriais buvo parduoti už per maÅ¾Ä kainÄ , nurodydamas, jo vertinimu, realiÄ automobilių vertę, buvusiÄ jų pardavimo metu, pateikė tik iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio tinklalapio, apie parduotų transporto priemonių vertę 2011 m. birželio 2 d. (b.l. 74-77), o ne rinkos vertę jų pardavimo metu, duomenų ir įrodymų apie ginčijamomis sutartimis parduoto automobilio Mercedes Benz 110 vertę visai nepateikė.Teisėjų kolegija pažymi, jog teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę bei visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

Todėl, ieÅ¡kovui nagrinėjamu atveju pateikus tik minėtus iÅ¡raÅ¡us, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo susidaryti nuomonės dėl tikrosios automobilių vertės jų pardavimo metu. Jokių duomenų apie konkrečių ginčo automobilių bÅ«klę, jų rinkos vertę įtakojančių veiksnių egzistavimÄ ieÅ¡kovas nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bei patvirtina Valstybinė mokesčių inspekcija, Å¡ios institucijos interneto tinkalapyje skelbiama informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas yra rekomendacinio pobÅ«džio ir nėra privaloma (http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10814566).

Todėl nesant kitų įrodymų, kurie pagrįstų Å¡iuose iÅ¡raÅ¡uose nurodytų duomenų teisingumÄ , teismas negalėjo remiantis vien tik jais susidaryti nuomonę dėl automobilių vertės. Be to, Å¡ie duomenys atspindi automobilių vertę 2011 m. birželio 2 d., o ne 2009 sausio 20 d. ir 2009 m. vasario 19 d., t. y. jų pardavimo metu.Apeliantas pažymi, jog laikui bėgant automobilių vertė kinta – krenta, todėl automobilių vertės, esančios jo pateiktuose iÅ¡raÅ¡uose, yra dar žemesnės už vertę buvusiÄ pardavimo metu.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, jog apeliantas ir pats pripažįsta, jog automobilių vertę sÄ lygoja daugelis aplinkybių – eksploatacijos laikas, rida, automobilio techninė bÅ«klė, todėl tik laiko kriterijus (apelianto teigimu įrodantis, jog pardavimo metu automobilių vertė turėjo bÅ«ti dar didesnė nei nurodyta pateiktuose iÅ¡raÅ¡uose) nėra lemiantis ir neatspindi realios automobilių vertės jų pardavimo metu. Nagrinėjant klausimÄ dėl įrodymų pakankamumo, pažymėtina, jog vieÅ¡ojo intereso byloje buvimas įpareigoja teismÄ , sprendžiant ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«ti aktyviam, esant reikalui įpareigoti proceso Å¡alis pateikti konkrečius įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, ne kartÄ nurodė, kokius duomenis turi pateikti ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus (tarp jų ir duomenis apie ginčo sutartimis parduotų automobilių likutinę vertę bei techninę bÅ«klę), pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant keliamus klausimus (b. l. 65, 94, 118, 141). Tačiau bet kokiu atveju pareiga pateikti įrodymus, kuriais remiasi ieÅ¡kovas, tenka jam pačiam.

Kadangi ieÅ¡kovas įrodymų dėl automobilių įsigijimo ir likutinės vertės jų pardavimo dienÄ , bei automobilių techninės bÅ«klės nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad parduoto turto vertė buvo ženkliai didesnė, o atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog keturi iÅ¡ penkių, iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčo sutartimis įsigytų automobilių yra parduoti už 26 000 Lt vertę, kai iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo įsigyti už 33 626 Lt (neskaičiuojant neparduoto automobilio vertės, kurį atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigijo už 800 Lt) (b. l. 47-52), kas rodo, jog ieÅ¡kovas sudaręs ginčijamus sandorius realiai gavo naudos, kadangi atsakovui perparduodant automobilius jų vertė buvo gerokai mažesnė (nors kai kurie automobiliai buvo perparduoti per palyginus neilgÄ laiko tarpÄ nuo įsigijimo).

IeÅ¡kovas taip pat įrodinėjo, jog automobilių pardavimo kaina turėjo sudaryti 41 735 Lt, t. y. skirtumas tarp kainos, už kuriÄ automobiliai buvo parduoti (34 426,11 Lt) ir tarp tos, kuri ieÅ¡kovo teigimu turėjo bÅ«ti (41 735 Lt), sudaro 7 308,89 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is skirtumas nėra toks didelis, jog leistų neabejotinai teigti, jog ginčo sandoriais automobiliai, kurie dėl jų eksploatacijos laiko tikrai buvo nusidėvėję, buvo parduoti už mažesnę kainÄ nei buvo reali jų vertė.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri yra savarankiÅ¡ka proceso Å¡alis, jÄ atstovauja pakankamÄ atstovavimo teisme patirtį turintys asmenys – bankroto administratorius bei advokatas, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagÄ mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , buvo aktyvus bylos dalyvis ir ne kartÄ Ä¯pareigojo bei siÅ«lė ieÅ¡kovÄ ir jo atstovus pateikti tam tikrus įrodymus, to nepadarius, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pagrindė, kuriais iÅ¡ jų vadovaujasi, o kurių nevertina, bei pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto argumentÄ , jog jis buvo atleistas nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, jog turtas buvo perleistas už neprotingai maÅ¾Ä kainÄ , kadangi, Å¡ios aplinkybės nustatytos 2010 m. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria BUAB „Drubengis“ bankrotas pripažintas tyčiniu.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

AiÅ¡kindamas nurodytÄ proceso teisės normÄ kasacinis teismas laikosi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

Šiuo atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-888-395/2011, 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Drubengis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bylos ir šio konkretaus sprendžiamo klausimo nagrinėjime dalyvavo ieškovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai bei atsakovo BUAB „Drubengis“ bankroto administratorius V. J. (b. l. 14-15). Taigi, nutarties, kuria kaip teigia ieškovas nustatyti prejudiciniai faktai, nagrinėjime atsakovas nedalyvavo, be to, nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o ne nagrinėjamoje byloje ginčijamų sutarčių galiojimo klausimas.

Klausimas dėl ginčijamų sutarčių galiojimo nesudarė minėtos bylos įrodinėjimo dalyko ar jo dalies. Be to, minėta nutartimi nustatytas faktas, jog įmonės vadovai perleido turtÄ už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kalbėjo bÅ«tent apie Å¡ioje byloje ginčijamus sandorius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad civilinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, o Å¡iuo atveju situacija yra kitokia, teisėjų kolegija nemano, jog ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti atleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybę, jog ginčo sandoriais įmonės turtas buvo perleistas už neįprastai maÅ¾Ä kainÄ .Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , tinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinės instancijos teismo atnaujintas terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikÅ¡ti nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                      Vytas Milius                                                                                                                      Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė