527088d2-4f5a-4662-b2fa-e482c33ae2ca · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-160/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02188-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 55.2(S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gegužės 25 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimės BaltrÅ«naitės (pranešėja), ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino skundÄ atsakovui Valstybinei loÅ¡imų priežiÅ«ros komisijai dėl nutarimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjai Lietuvos loÅ¡imo operatorių asociacija, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB ,,Tete-a-Tete“ kazino (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) 2010 m. liepos 19 d. skundu (t. I, b. l. 1-19), kurį 2010 m. rugpjūčio 9 d. patikslino (t. II, b. l. 45-63), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atsakovo Valstybinės loÅ¡imų priežiÅ«ros komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr. N-169 bei Nr. N-170 (toliau – ir Nutarimai) 1 ir 2 punktus, kuriais buvo suderintos loterijų „Patrink asilÄ â€œ, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilÄ 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok eÅ¡erį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklės ir Å¡ios loterijos priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryÅ¡io kompiuterinės loterijos rÅ«Å¡iai.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartimi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ nutraukė, kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjais Å¡ioje byloje yra dvi bendrovės, kurių įstatuose numatyta Å«kinės veiklos sritis yra azartinių loÅ¡imų ir lažybų organizavimo veikla (t.

I, b. l. 190-199, t. II, b. l. 1-10), tuo tarpu Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacijos įstatuose numatyta, kad jos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, o asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sÄ lygas vystyti ir plėtoti loÅ¡imų verslÄ , vienyti ir koordinuoti loÅ¡imus organizuojančių bendrovių veiklÄ , siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinkÄ nuo nelegalių loÅ¡imų vykdymo ir kt. (t. II, b. l. 16-20).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjai skundžia Valstybinės loÅ¡imų priežiÅ«ros komisijos 2010 m. birželio 17 d.

Nutarimus, kuriais, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Žalgirio loto“ praÅ¡ymus, Komisija nutarė priskirti ketinamas organizuoti loterijas didžiosios momentinės tiesioginio ryÅ¡io kompiuterinės loterijos rÅ«Å¡iai ir suderino UAB „Žalgirio loto“ didžiosios momentinės tiesioginio ryÅ¡io kompiuterinės loterijos taisykles (t. I, b. l. 29-172). Pažymėjo, jog Komisija, priimdama minėtus Nutarimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau – ir Loterijų įstatymo) 19 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės loÅ¡imų priežiÅ«ros komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739, 5.10 punktu.Atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjai skundžia Nutarimus, kurie priimti dėl loterijas organizuojančios bendrovės praÅ¡ymo ir pagal Loterijų įstatymo nuostatas, teismas sprendė, jog bÅ«tina įvertinti, ar ginčijami Nutarimai sukelia kokias nors teisines pasekmes pareiÅ¡kėjams, kadangi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio analize, konstatavo, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai skunde iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu – dėl konkurencijos sÄ lygų iÅ¡kreipimo bei dėl galimos nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Atkreipė dėmesį, jog, pareiÅ¡kėjų teigimu, Komisija suderinusi taisykles, leidžiančias loterijas naudojant tam tikrus įrengimus, kurie panaÅ¡Å«s ir panaÅ¡iai veikia kaip loÅ¡imo automatai, prisidėjo prie galimos nesÄ Å¾iningos konkurencijos, nes loterijų organizavimui teisės aktai kelia ne tokius griežtus reikalavimus, kaip azartiniams loÅ¡imams naudojant loÅ¡imų automatus. Taip pat konkurencijos iÅ¡kreipimas sietinas ir su motyvais, jog Komisija netinkamai atlieka savo pareigas, nes nesiima priemonių, kad bÅ«tų nustatytas teisingas teisinis reguliavimas, kuris leistų aiÅ¡kiai atskirti loterijas nuo azartinių loÅ¡imų.

Tačiau teismas pabrėžė, kad dėl Å¡ių skundo motyvų jokie reikalavimai įpareigoti atsakovÄ atlikti veiksmus nereiÅ¡kiami.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visi kiti skundo argumentai ir motyvai – 1) dėl Nutarimų prieÅ¡taravimo Loterijų įstatymo nuostatoms;

2) dėl Nutarimų prieštaravimo poįstatyminių teisės aktų reikalavimams;

3) dėl Nutarimų prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatoms;

4) dėl procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimus;

5) dėl elektroninių momentinių bilietų pardavimo mašinų (toliau – ir EITVM) naudojimo galinčių kilti neigiamų socialinių pasekmių (argumentai susiję su vartotojų teisių apsauga, su priklausomybės azartiniams lošimams didėjimu) – skirstytini į dvi grupes: skundžiami Nutarimai neteisėti, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei teisės aktams, reglamentuojantiems tokių sprendimų priėmimo procedūras (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir argumentai, susiję išimtinai su viešojo intereso bei valstybės intereso gynimu.

Teismas nurodė, jog aukÅ¡tesnės galios teisės aktų pažeidimai, padaryti priimant ginčijamus Nutarimus, galėtų bÅ«ti vertinami ir analizuojami tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad Nutarimais pažeidžiamos kokios nors subjektinės pareiÅ¡kėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad absoliuti dauguma pareiÅ¡kėjų skundo argumentų susijusi su vieÅ¡o intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiÅ¡kėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu.

Pažymėjo, kad nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų negali ginti vieÅ¡ojo intereso, todėl Å¡ioje dalyje byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktas).Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų teises ir teisėtus interesus skundžiami Nutarimai gali įtakoti tik dėl to, jog jais gali bÅ«ti iÅ¡kreiptos konkurencijos sÄ lygos, kadangi skundžiamais Nutarimais, pareiÅ¡kėjų manymu, UAB „Žalgirio loto“ patenka į azartinių loÅ¡imų rinkÄ ir taip lengvatinėmis sÄ lygomis paima iÅ¡ pareiÅ¡kėjų jų – azartinių loÅ¡imų – rinkos dalį.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai tiesiogiai remiasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalimi ir skundo motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, pareiÅ¡kėjų manymu, Komisijai priėmus skundžiamus Nutarimus galima nesÄ Å¾ininga konkurencija, kaip ji apibÅ«dinama Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje duodamas negalutinis nesÄ Å¾iningos konkurencijos atvejų sÄ raÅ¡as. Pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja tvarkÄ , kaip Å«kio subjektas gali ginti jo pažeistas teises dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Numatyta, kad tokiu atveju Å«kio subjektas gali kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu tame tarpe ir dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ . Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu Å¡ie veiksmai pažeidžia daugelio Å«kio subjektų ar vartotojų interesus ir už Å¡iuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjai bÅ«tų kreipęsi į bendrosios kompetencijos teismÄ ar į Konkurencijos tarybÄ dėl nesÄ Å¾iningų konkurencijos sÄ lygų ar dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar sprendimo, kuriuo ribojama konkurencija.

Pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog Konkurencijos taryba tiria vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir kitų sprendimų atitiktį Å¡io įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, o 5 punktas numato, kad tiria nesÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ Å¡io įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad teisę reikalauti pradėti konkurencijÄ ribojančių veiksmų tyrimÄ turi ir Å«kio subjektai bei Å«kio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sÄ jungos, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurencijÄ ribojančių veiksmų.Atsižvelgęs į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vada, kad: pirma, tik Konkurencijos taryba gali tirti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį Å¡io įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; antra, dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos Å«kio subjektas gali kreiptis ieÅ¡kiniu į bendros kompetencijos teismÄ ar į Konkurencijos tarybÄ .

Pažymėjo, kad tokias iÅ¡vadas patvirtina ir Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio nuostatos, numatančios, jog Konkurencijos įstatymo tikslas – saugoti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje, Å¡is įstatymas reglamentuoja konkurencijÄ ribojančiÄ ar galinčiÄ riboti vieÅ¡ojo administravimo subjektų bei Å«kio subjektų veiklÄ ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, nustato Å¡ių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

Teismas pabrėžė, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija tiesiogiai tirti, ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti teisės aktai ar sprendimai atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kol toks pažeidimas nebuvo iÅ¡tirtas Konkurencijos taryboje, taip pat nesuteikta kompetencija tirti, ar Å«kio subjektų veikloje yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos atvejis. Nurodė, jog dėl to galima kreiptis su ieÅ¡kiniu į bendros kompetencijos teismÄ . Atkreipė dėmesį, kad toks teisinis reguliavimas yra logiÅ¡kas, kadangi prieÅ¡ įvertinant, ar nėra nesÄ Å¾iningos konkurencijos atvejo, pirmiausiai turi bÅ«ti iÅ¡tirta, kokiose rinkose veikia Å«kio subjektai.Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byla toje dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjai remiasi tuo, jog skundžiamais Nutarimais nustatytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos, taip pat nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 str. 1 p.).

Pažymėjo, kad tokį ginÄÄ gali nagrinėti bendros kompetencijos teismas arba Konkurencijos taryba. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu byloje vienas iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobÅ«džio administraciniu tesės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , joje iÅ¡sprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimÄ . Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjai skundžia vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtus teisės aktus ir sprendimus, kurių atitikimÄ Konkurencijos įstatymo nuostatoms gali įvertinti tik Konkurencijos taryba, o Konkurencijos tarybos Nutarimai Konkurencijos įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjai dėl jų teisių gynimo turi galimybę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat, remiantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsniu, jie gali kreiptis į Konkurencijos tarybÄ tiek dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos, tiek dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų ar sprendimų. Tik nustačius, kad skundžiamais sprendimais pažeidžiamos sÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygos ir tuo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjų teisės ir teisėti interesai, galės bÅ«ti įvertinti ir pareiÅ¡kėjų nurodomi argumentai, kad skundžiamais Nutarimais pažeistos Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos, tame tarpe ir tos nuostatos, kurios reglamentuoja skundžiamų Nutarimų priėmimo procedÅ«rÄ .

II. Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacija ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės.Atskirajame skunde pažymima, kad pareiÅ¡kėjai ginčija Komisijos Nutarimus kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtus individualius teisės aktus dėl Å¡ių aktų neteisėtumo. Nurodo, jog pagal ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, todėl pareiÅ¡kėjų skundas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

PastarÄ jÄ pozicijÄ grindžia teismų praktika, pagal kuriÄ tais atvejais, kai ginčas kyla dėl Komisijos atliktos administracinės procedÅ«ros rezultato – atitinkamo Komisijos nutarimo, toks ginčas teismingas administraciniam teismu (nurodo Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį byloje Nr. T-XX-4-06). Taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (nurodo LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-548-10).

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ABTÄ® numato, jog administracinio ginčo dalyku gali bÅ«ti ne tik pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes sukeliantys individualÅ«s teisės aktai, priimti vieÅ¡ojo administravimo srityje, bet ir kiti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (nurodo LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007), o administraciniam teismui skundžiami vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) suprantami kaip veiksmai, pažeidžiantys įstatyme įtvirtintas pareiÅ¡kėjų teises ar netinkamai įgyvendinantys administravimo subjekto pareigas, arba įstatymo nustatytų vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigų neatlikimas (netinkamas atlikimas).Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos azartinių loÅ¡imų įstatymo (toliau – ir Azartinių loÅ¡imų įstatymo) 26 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisijos tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiÅ«rėti ir kontroliuoti loÅ¡imų veiklos organizavimÄ , kad bÅ«tų užtikrinta lošėjų ir loÅ¡imų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga.

Pagal Komisijos nuostatų 1 punktÄ , Å¡ie nuostatai reglamentuoja Komisijos tikslus, uždavinius, funkcijas, teises, sudarymÄ , darbo organizavimÄ ir finansavimÄ . Tuo tarpu nuostatų 5.5 punkte nurodyta, kad Komisija kontroliuoja, kaip loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizavimÄ , reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡ minėtų nuostatų iÅ¡plaukia, jog Komisija prižiÅ«ri tiek loÅ¡imų organizatorių, tiek loterijų organizatorių veiklÄ , kontroliuodama kaip jie laikosi loÅ¡imų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, siekiant užtikrinti lošėjų ir loÅ¡imų organizatorių (tarp jų ir pareiÅ¡kėjų) interesų bei jų teisių apsaugÄ .

Apeliantų manymu, tai, jog lošėjų ir lošimo organizatorių interesų ir jų teisių apsauga reglamentuota kaip Komisijos tikslas (Azartinių lošimų įstatymo 26 str. 10 d.), reiškia, jog Komisija, būdama viešojo administravimo institucija ir turėdama teisės aktų nustatytas funkcijas, išvardintas Azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnyje, bei įgyvendindama įstatymo nustatytas teises (Azartinių lošimų įstatymo 29 str.), privalo veikti taip, jog nebūtų pažeistas pagrindinis tikslas, kuriai Komisija buvo įsteigta.Pareiškėjai nurodo, kad ABTĮ 3 straipsnyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami subjektais, kurių atžvilgiu Komisija turi tiesiogiai Azartinių loÅ¡imų įstatyme expressis verbis įtvirtintÄ pareigÄ užtikrinti jų interesų apsaugÄ , turi ir teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios pareigos netinkamo vykdymo ir jos nesilaikymo nulemto pareiÅ¡kėjų teisių pažeidimo, t. y. Komisijos kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo), kurie pareiÅ¡kėjams objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes.Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad Komisija, vykdydama jai priskirtÄ loÅ¡imų ir loterijų veiklos organizavimÄ , nėra Å«kio subjektas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies prasme, todėl jai negali bÅ«ti taikomi Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai.

Atkreipiamas dėmesys, kad į Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje nurodytų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų sÄ raÅ¡Ä neįtraukti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti teisės aktai, todėl neteisėti Komisijos Nutarimai pagal savo turinį negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, kaip jie apibrėžti Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje. PareiÅ¡kėjai taip pat pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs Azartinių loÅ¡imų įstatymo specialųjį pobÅ«dį, kurio pažeidimų kontrolė, siekiant užtikrinti lošėjų ir loÅ¡imų organizatorių interesų bei jų teisių apsaugÄ , yra pavesta Komisijai, bei tai, jog vertinti loÅ¡imo organizatorių veiksmų atitikimÄ Azartinių loÅ¡imų įstatymo nuostatoms, net ir konkurencijos aspektu, nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai (nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1614-473/2009).PareiÅ¡kėjai taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai skunde nereiÅ¡kia reikalavimo įpareigoti KomisijÄ atlikti veiksmus, negali bÅ«ti vertinamas kaip bylos nutraukimo pagrindas, kadangi pagal esamÄ loÅ¡imų ir loterijų teisinį reguliavimÄ Komisija nėra subjektas, įgaliotas pakeisti loÅ¡imus ir loterijas reglamentuojančius įstatymus, o tik atlieka loÅ¡imų ir loterijų priežiÅ«ros bei kontrolės funkcijas (Azartinių loÅ¡imų įstatymo 28-29 str., Loterijų įstatymo 24-25 str.).

Atsižvelgiant į tai, teigia, kad bÅ«tų teisiÅ¡kai nepagrįsta reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl įpareigojimo Komisijai atlikti veiksmus, kurie nepriskirti jos kompetencijai.Skunde, be kita ko, pažymima, kad esminiai pareiÅ¡kėjų skundo argumentai susiję su Nutarimų kaip administracinių aktų neteisėtumu, o ne vieÅ¡ojo intereso gynimu. Be to, pareiÅ¡kėjai mano, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. aprobuotu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančių subjektų skundus (praÅ¡ymus), apibendrinimu, nagrinėjamoje byloje teismas savo iniciatyva gali taikyti reikiamas procesines priemones vieÅ¡ajam interesui apginti, nors skundas ir nėra pareikÅ¡tas ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnyje nurodytų asmenų, o pareiÅ¡kėjai nesiremia vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Pabrėžia, jog vieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas – negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos ir Å¡ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ (nurodo Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimus).

Atsižvelgiant į tai, teigia, jog vien su vieÅ¡ojo intereso gynimu susijusių argumentų nurodymas pareiÅ¡kėjų skunde savaime negali bÅ«ti pagrindu atmesti visÄ skundÄ ar jo dalį remiantis ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalimi, netyrus kitų pareiÅ¡kėjų argumentų iÅ¡ esmės.Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami Nutarimai nesukelia pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių. PareiÅ¡kėjai teigia, jog ginčijamais Nutarimais yra įteisintas kitoks, platesnis loterijų teisinis reguliavimas nei numatytas įstatymo, kadangi Komisija faktiÅ¡kai įteisino naujÄ , įstatymo nenumatytÄ loterijos rūšį, kuri de jure neatitinka nė vienos Loterijų įstatyme nurodytos loterijos rÅ«Å¡ies, todėl ji negali bÅ«ti organizuojama ir vykdoma pagal Loterijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį.

Teigia, kad de facto Nutarimais įteisinta loterija pagal jai organizuoti ir vykdyti naudojamus įrenginius, jų veikimo principÄ , vizualinį panaÅ¡umÄ , laimėjimo gavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ , žaidimo esmę ir principus, azartiÅ¡kumÄ ir kitas savybes prilygsta azartiniam loÅ¡imui. Atkreipia dėmesį, jog Nutarimais įteisinus skirtingÄ teisinį reguliavimÄ , pagal esmę panaÅ¡Å«s santykiai patenka į skirtingų teisės aktų reguliavimo sritį ir dėl to jie reguliuojami skirtingais teisės aktais, neatsižvelgiant į santykių esmę.

Atsižvelgiant į tai, mano, jog Nutarimai pažeidžia pareiÅ¡kėjų teises, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d.), taip pat VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas nediskriminavimo principas.Remdamiesi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjai teigia, kad ginčijamais Nutarimais Komisija pažeidė pareiÅ¡kėjų teises, kadangi, vykdydama loÅ¡imus ir loterijas organizuojančių subjektų priežiÅ«rÄ , virÅ¡ydama savo kompetencijÄ (neturėdama teisės įteisinti įstatyme nenumatytos loterijos rÅ«Å¡ies), Å«kio subjektams (pareiÅ¡kėjams ir UAB „Žalgirio loto“), dalyvaujantiems analogiÅ¡kuose santykiuose, įtvirtino tokį Å¡ių santykių teisinį reguliavimÄ , kuris iÅ¡skyrė ir sudarė geresnes veiklos sÄ lygas vienam tų pačių santykių subjektui (UAB „Žalgirio loto“) palyginus su kitais (pareiÅ¡kėjais).

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjų teisės yra pažeidžiamos vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtu administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumo patikrinimas priskirtas ne bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai (CPK 1 str. 1 d.), o administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 15 str. 1 d. 1 p.), todėl pareiÅ¡kėjų skundas nagrinėtinas administraciniuose teismuose.Atskirajame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad skundžiami Nutarimai nėra tinkamai ir pakankamai motyvuoti, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jiems panaikinti.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ Valstybinė loÅ¡imų priežiÅ«ros komisija praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, jog skundžiami Nutarimai pareiÅ¡kėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali bÅ«ti pripažįstami individualiais teisės aktais, pareiÅ¡kėjų skųstinais administraciniam teismui. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos ir pareiÅ¡kėjų jokie materialiniai teisiniai santykiai nesieja, o pareiÅ¡kėjų skundas dėl Komisijos priimtų individualių teisės aktų kito subjekto – loterijų organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ – atžvilgiu yra grindžiamas tik prielaidomis dėl galimo konkurencinių sÄ lygų iÅ¡kreipimo.

Nurodo, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti tik tokie vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms ir interesams. Pažymi, kad Komisijai nėra suteikti įgaliojimai prognozuoti atitinkamų loterijų galimÄ poveikį konkurencinėms sÄ lygoms, taip pat vertinti jų politinį ar ekonominį tikslingumÄ , todėl tokio pobÅ«džio aplinkybių Komisija nevertino. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:III. Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti Valstybinės loÅ¡imų priežiÅ«ros komisijos 2010 m. birželio 17 d.

Nutarimų punktus, kuriais loterijos „Patrink asilÄ â€œ, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilÄ 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok eÅ¡erį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ (toliau – ir Loterijos) buvo priskirtos didžiosios momentinės tiesioginio ryÅ¡io kompiuterinės loterijos rÅ«Å¡iai ir suderintos Å¡ių Loterijų taisyklės.Remiantis Loterijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, didžiųjų loterijų organizatorių veiklÄ prižiÅ«ri ir kontroliuoja Valstybinė loÅ¡imų priežiÅ«ros komisija.

Pagrindinis priežiÅ«ros ir kontrolės institucijų (inter alia Komisijos) uždavinys yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiÅ«rėti ir kontroliuoti loterijų organizavimÄ , kad bÅ«tų užtikrinta žaidėjų ir loterijų organizatorių interesų ir jų teisių apsauga (Loterijų įstatymo 23 str. 2 d.). Azartinių loÅ¡imų įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad loÅ¡imus organizuojančių subjektų veiklÄ prižiÅ«ri ir kontroliuoja taip pat Komisija, kurios tikslas – teisės aktų nustatyta tvarka prižiÅ«rėti ir kontroliuoti loÅ¡imų veiklos organizavimÄ , kad bÅ«tų užtikrinta lošėjų ir loÅ¡imų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga (Azartinių loÅ¡imų įstatymo 26 str. 10 d.).

Minėti tikslai įtvirtinti ir Komisijos nuostatų 4 punkte. Siekiant Å¡ių tikslų, viena iÅ¡ Komisijos vykdomų funkcijų yra kontroliuoti kaip loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizavimÄ , reikalavimų (Loterijų įstatymo 24 str. 3 p., Azartinių loÅ¡imų įstatymo 28 str. 5 p., Komisijos nuostatų 5.5 p.). Vykdydama Å¡iÄ ir kitas funkcijas, Komisija turi tam tikras Loterijų įstatymo 25 straipsnyje, Azartinių loÅ¡imų įstatymo 29 straipsnyje bei Komisijos nuostatų 6 punkte įtvirtintas teises, pavyzdžiui, tikrinti, kaip loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi Azartinių loÅ¡imų įstatymo ir Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų; reikalauti, kad loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizatoriai pateiktų paaiÅ¡kinimus apie loÅ¡imų ir didžiųjų loterijų organizavimÄ ; nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies loÅ¡imui priskirti loÅ¡imÄ , taip pat nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies loterijai priskirti tam tikrÄ Å¾aidimÄ ; taikyti loÅ¡imus organizuojančioms bendrovėms ir didžiųjų loterijų organizatoriams Azartinių loÅ¡imų įstatymo, Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių loÅ¡imų ir loterijų organizavimÄ , nustatytas poveikio priemones.

Taigi, įstatymų leidėjas Komisijai suteikė tam tikrus įgalinimus vieÅ¡ojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad bylos dėl Komisijos, kaip vieÅ¡ojo administravimo institucijos, priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, nagrinėtinos administraciniuose teismuose (ABTÄ® 15 str. 1 d. 1 p.).Tačiau skundžiama 2011 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ nutraukė, kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai.

Teismas savo sprendimÄ , remdamasis ABTÄ® 5 straipsnio nuostatomis, iÅ¡ esmės motyvavo tuo, jog pareiÅ¡kėjai skunde nurodė tik vienÄ argumentų grupę, kuri sietina su galimu jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu – dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos sÄ lygų. Teismas pažymėjo, jog dėl to pareiÅ¡kėjai turi teisę su ieÅ¡kiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ arba į Konkurencijos tarybÄ . Taip pat pabrėžė, kad kiti skundo argumentai susiję su vieÅ¡ojo intereso ir valstybės interesų gynimu, o ne su konkrečių pareiÅ¡kėjų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimu, tačiau nė vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų negali ginti vieÅ¡ojo intereso.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ (ABTÄ® 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 3 d. nutartį priėmė tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyręs visų bylai svarbių aplinkybių (ABTÄ® 81 str.), inter alia visų pareiÅ¡kėjų skunde nurodomų motyvų, ir iÅ¡ esmės susikoncentravo tik į vienÄ aplinkybių, sietinų su galimu pareiÅ¡kėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, grupę – dėl konkurencijos sÄ lygų iÅ¡kreipimo.

Kitų pareiÅ¡kėjų nurodytų motyvų teismas iÅ¡samiai neanalizavo ir dėl jų pasisakė apibendrintai.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Å i asmens teisė turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ .

Nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du, teismas privalo iÅ¡ esmės nagrinėdamas bylÄ . Tokia iÅ¡vada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010 ir kt.) (ABTÄ® 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu bÅ«du, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimÄ .

Tik įvykdęs ABTÄ® 81 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiÅ¡kėjo suinteresuotumÄ ar nesuinteresuotumÄ byloje, ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (ABTÄ® 86 str.), arba, esant pagrindui, byloje priimti baigiamÄ jį aktÄ vadovaudamasis ABTÄ® 101 straipsniu.Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai be kita ko akcentuoja, kad skundžiamais Nutarimais įteisintos Loterijos pagal eilę savybių prilygsta azartiniams loÅ¡imams, t.y. veiklai kuria pagal įregistruotus įstatus gali užsiimti pareiÅ¡kėjai, ir negalėjo bÅ«ti priskirtos atitinkamoms loterijoms.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė neįvertinęs atskirai kiekvieno pareiÅ¡kėjo materialinio teisinio suinteresuotumo. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino įstatuose nurodyta, kad abi Å¡ios bendrovės yra Å«kio subjektai, kurių veiklos sritis – azartinių loÅ¡imų ir lažybų organizavimo veikla (t. I, b. l. 190-199, t. II, b. l. 1-10). Pažymėtina, kad tiek loÅ¡imų organizavimas (Azartinių loÅ¡imų įstatymo 4,5,6 str.), tiek loterijų organizavimas (LoÅ¡imų įstatymo 4,5,6 str.) yra licencijuojamos veiklos.

Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacijos įstatuose numatyta, kad jos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti ir ginti asociacijos narių interesus, o asociacijos uždaviniai yra siekti sudaryti kuo palankesnes sÄ lygas vystyti ir plėtoti loÅ¡imų verslÄ , vienyti ir koordinuoti loÅ¡imus organizuojančių bendrovių veiklÄ , siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos rinkÄ nuo nelegalių loÅ¡imų vykdymo ir kt., t. y. asociacija nėra pelno siekianti organizacija (t. II, b. l. 16-20).

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad, kad pareiÅ¡kėjų Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacijos, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir UAB „Tete-a-Tete“ kazino, nors jie į teismÄ kreipėsi vienu bendru skundu materialinis teisinis suinteresuotumas ABTÄ® 5 straipsnio prasme negali bÅ«ti tapatinamas ir byloje turi bÅ«ti nagrinėjamas bei vertinamas atskirai. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas procesinės teisės normas tokio vertinimo neatliko ir dėl to galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (ABTÄ® 142 str.1 d.).Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjų atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Lietuvos loÅ¡imų operatorių asociacijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai             Laimė BaltrÅ«naitė              ArÅ«nas Sutkevičius              Virginija Volskienė