526edea2-a816-4d84-9dc1-779e06db49fa · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-361-357/2017                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01094-2016-7                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.3.;

                                                                                                     3.3.2.4.; 3.4.2.1.1.; 3.4.2.6.2.                                                                              (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J.

D. ir R. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. D. ir R. D. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, AB „SEB bankas“, BAB „Ūkio bankas“, UAB „Gelvora“, Lindorf Oy, veikiantis per Lindorf Oy filialÄ , antstolė E. R., antstolė V. Å ., antstolis T. U., VMI prie LR Finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai J. D. ir R. D. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydami iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB Ä®monių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurÄ . Pažymėjo, kad jie turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, įsiskolinimas kreditoriams sudaro 345 286,78 Eur. PareiÅ¡kėjas R. D. nuo 2001 m. buvo įkÅ«ręs tarptautinę krovinių pervežimo kompanijÄ (duomenys neskelbtini), 2006-2008 metų laikotarpyje nutarta įsigyti naujus vilkikus, tuo tikslu buvo parduotas Å¡eimai priklausantis nekilnojamasis turtas, o visos gautos lėšos panaudotos įmonės veiklai vystyti. 2009 m. pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

PareiÅ¡kėjai po įmonės bankroto turėjo nuolatinius darbus, tačiau jų gaunamos pajamos per mažos, kad bÅ«tų galima atlyginti kreditoriams teismų priteistas ir per antstolius iÅ¡ieÅ¡komas sumas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė R. D. ir J. D. iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų skola kreditoriams siekia 345 286,78 Eur sumÄ pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienai, t. y. 2016 m. liepos 21 d., tačiau teismo posėdžio metu nei pareiÅ¡kėjai, nei jų atstovas negalėjo nurodyti tikslios Å¡iuo metu esančios skolos kreditoriams dydžio, paaiÅ¡kindami, kad kiekviena užklausa antstoliams kainuoja ir per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjai apmokėjo labai maÅ¾Ä dalį skolinių įsipareigojimų.

Iš byloje turimų duomenų nustatė, jog pareiškėjai atitinka formalius kriterijus, būtinus fizinio asmens bankroto bylai iškelti, t. y. pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams, net ir nežinant tikslios įsiskolinimų sumos, preliminariais duomenimis viršija 25 MMA, šių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs. Vertino, kad pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog šalį ištiko ekonominė krizė ir UAB „Jaromis“ bankrutavo, nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų.

PareiÅ¡kėja J. D. nurodė, kad ji kartais laidavimo sutarties neperskaitydavo, reikėdavo, tai ir pasiraÅ¡ydavo. Nei pareiÅ¡kėjas R. D., nei pareiÅ¡kėja J. D. teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip ir iÅ¡ kokių lėšų jie planavo grÄ Å¾inti kreditoriams didžiules sumas pagal laidavimo sutartis, nes tuo metu gaudavo tik darbo užmokestį, visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo jau pardavę. Taip pat nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų negalėjo konkrečiai nurodyti, kokiam kreditoriui ir pagal kokiÄ konkrečiai laidavimo sutartį susidarė įsiskolinimas, pagal kokius procesinius dokumentus antstolių kontorose yra užvestos vykdomosios bylos, tokia informacija yra nurodyta tik antstolių pateiktuose dokumentuose.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjų prisiimtų įsipareigojimų dydį ir gaunamas pajamas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai laiduodami ne vienam kreditoriui už juridinį asmenį didžiulėmis sumomis, t.y. prisiimdami įsipareigojimus, kurių realiai negalės įvykdyti, patys sukėlė savo nemokumÄ ir nebuvo sÄ Å¾iningi. PareiÅ¡kėjas R. D. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , įgijęs (duomenys neskelbtini) profesijÄ , pareiÅ¡kėja J. D. taip pat įgijusi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, tai netrukdo pareiÅ¡kėjams siekti geriau apmokamo darbo.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjai dėjo pastangas susirasti geriau apmokamÄ darbÄ arba darbÄ pagal specialybę, ar atliko kitus veiksmus siekdami gerinti savo finansinę padėtį, gauti didesnes pajamas, iÅ¡ kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Å alys, gaudamos minimalias pajams ir bÅ«damos skolingos didžiules sumas kreditoriams, naudojasi dviem automobiliais, teismui nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokių lėšų juos iÅ¡laiko, teigia, kad daug padeda nepilnamečiai vaikai, bet Å¡ios informacijos nepatvirtino jokiais dokumentais.

PareiÅ¡kėjų darbo užmokestis sudaro apie 333,00 Eur, o pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti patvirtinti iÅ¡laidų sÄ matÄ bendrai 370,00 Eur. IÅ¡ pateiktų duomenų galima daryti iÅ¡vada, kad visos pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos bus skiriamos jų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, kurios dar 37,00 Eur/mėn virÅ¡ija jų gaunamas bendras pajamas ir kreditorių reikalavimų tenkinimui jie neplanuojama skirti jokių piniginių lėšų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai J.

D. ir R. D. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Mano, kad teismas turėjo vertinti pareiÅ¡kėjų veiksmus per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo. PareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai nemokiais tapo dar 2009 m. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė nei vieno sandorio, kuris bÅ«tų sudarytas per paskutinius tris metus ir dėl kurio pareiÅ¡kėjai tapo nemokÅ«s. Teismas visiÅ¡kai nevertino 2005-2007 m. verslo praktikoje ir kredito įstaigose nusistovėjusios tvarkos, kuria imant kreditus (Å¡iuo atveju sudarant lizingo sutartis) buvo reikalaujama (dažnai visiÅ¡kai formaliai) iÅ¡ įmonės savininkų ir vadovų užtikrinti prievolių įgyvendinimÄ nuosavo turto įkeitimu ar laidavimu.

Teismas, reikalaudamas rÅ«pestingumo iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, nesiaiÅ¡kino, ar tokių pat standartų laikėsi ir kreditoriai. Teismas tvirtindamas, jog laidavimo sutartys buvo sudarytos galimai nesÄ Å¾iningai, turėjo vertinti Å¡iuos sandorius FABÄ® nurodomo CK 6.67 str. kontekste. Teismas nepagrindžia argumento, kad pareiÅ¡kėjai sÄ moningai siekė pabloginti savo finansinę bÅ«klę, nesusirasdami geriau apmokamo darbo. PareiÅ¡kėja J. D. nurodė, jog jos įsidarbinimo galimybės pagal specialybę (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje yra ribotos dėl amžiaus ir tokios kategorijos mokytojų nereikalingumo.

R. D., kuris nors ir turėdamas aukÅ¡tÄ jį techninį iÅ¡silavinimÄ negali rasti geriau apmokamo darbo, Å¡iuo metu dirba faktiÅ¡kai pagal savo specialybę (duomenys neskelbtini) sÅ«nui priklausančioje įmonėje, o nuolatinių ir stabilių pajamų gavimÄ riboja darbo sezoniÅ¡kumas (duomenys neskelbtini). Vyresnio amžiaus asmenų įsidarbinimo galimybės yra ribotos. Skundžiamos nutarties argumentas, kuriuo keliamas reikalavimas jiems pateikti įrodymus, susijusius su pilnamečių vaikų finansine parama, dviejų automobilių naudojimu, gyvenamojo ploto priklausomybe yra objektyviai neįvykdomi, kadangi jokių piniginių lėšų iÅ¡ vaikų gavimo faktų jie niekada nefiksavo, nėra gavę bankiniais pavedimais (lėšos bÅ«tų nedelsiat areÅ¡tuotos), todėl tokių duomenų negali pateikti.

Fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kai dar tik sprendžiama, ar iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ . Atsiliepimų į pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ byloje negauta. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai      Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų skolos sudaro 345 286,78 Eur sumÄ pareiÅ¡kimo teismui pateikimo dienÄ , t. y. 2016 m. liepos 21 d., todėl pareiÅ¡kėjų įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ija 25 MMA, Å¡ių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra suėjęs. Dėl minėtos aplinkybės ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nedetalizuoja pirmosios instancijos teisme aiÅ¡kiai aptartų pareiÅ¡kėjų skolinių įsipareigojimų.

Teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagrindų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis). FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Civilinė teisė įtvirtina sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . CK 6.67 str. yra nustatyta iÅ¡imtis Å¡io principo ir tokiu bÅ«du yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . CK 6.67 str. iÅ¡vardintais atvejais sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintoms aplinkybėms, sandorio Å¡alys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus.

Minėtame straipsnyje iÅ¡vardintų aplinkybių sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai neaiÅ¡kintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾iningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo Å¡iuo pagrindu negalima. Tačiau FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitÄ pagrindÄ , kuriam esant asmuo gali bÅ«ti pripažintinas nesÄ Å¾iningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. SÄ Å¾iningumo principas teisėje reiÅ¡kia asmens ar institucijos savybę, kuriÄ interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimÄ , ar asmuo privalėjo kÄ nors daryti, nedaryti ar žinoti.

Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažkÄ daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas. Tokiu bÅ«du vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjų argumentu, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiÅ¡kėjai J.

D. ir R. D. sÄ moningai prisiimdavo naujus finansinius įsipareigojimus, žinodami, kad negalės ateityje jų vykdyti. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai laidavo už jiems priklausiusios (duomenys neskelbtini) lizingu įgytas transporto priemones. Byloje nėra įrodytas faktas, kad pareiÅ¡kėjai, pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis, sÄ moningai žinojo, jog jų negalės vykdyti. Kaip nurodo pareiÅ¡kėjai, 2005-2007 m. imant kreditus (sudarant lizingo sutartis) buvo reikalaujama iÅ¡ įmonės savininkų ir vadovų užtikrinti prievolių įgyvendinimÄ nuosavo turto įkeitimu ar laidavimu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi bÅ«ti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi bÅ«ti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėtodamas teismo praktikÄ , kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog FABÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų.

NesÄ Å¾iningu pareiÅ¡kėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindÄ , skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nuraÅ¡yti, ar kitais bÅ«dais elgėsi itin nerÅ«pestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslÄ ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjai, pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis, jų pasiraÅ¡ymo metu neturėjo realios galimybės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad sudarant laidavimo sutartis, kredito įstaigos pačios vertina asmenų mokumÄ ir galimybes vykdyti įsipareigojimus. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai, prisiimdami didelius įsipareigojimus, buvo nesÄ Å¾iningi.

Atkreiptinas dėmesys, kad laidavimo sutartys sudarytos pareiÅ¡kėjų bankrutavusios (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. vykdant ir plėtojant įmonės veiklÄ , kas nelaikytina nesÄ Å¾iningumu, nenustačius konkrečių faktų dėl nesÄ Å¾iningų sandorių sudarymo. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti Å¡ių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

Kasacinio teismo vertinimu, įstatymo tikslÄ atitiktų Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas, pagal kurį sÄ Å¾iningumo aspektu bÅ«tų vertinamas pareiÅ¡kėjų elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Pirmosios instancijos teismas trijų metų laikotarpiu nenustatė, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų sudarę nesÄ Å¾iningus sandorius.

Apeliacinės instancijos teismas teiginį, kad pareiÅ¡kėjai teismui nepateikė visų duomenų apie savo turtinę padėtį, laiko neteisingu, nes Å¡i aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo. Teismo vertinimu, tik sÄ moningas siekis nuslėpti tam tikrus asmens turtinę padėtį nusakančius duomenis, gali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningumu. Kaip nurodo pareiÅ¡kėjai jie, teikdami pareiÅ¡kimÄ teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vadovavosi turimais skolų duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys, gaudamos minimalias pajams ir būdamos skolingos didžiules sumas kreditoriams, naudojasi dviem automobiliais, neaišku, iš kokių lėšų juos išlaiko, teigia, kad daug padeda nepilnamečiai vaikai, bet šios informacijos nepatvirtino jokiais dokumentais. Kaip nurodo pareiškėjai, jokių piniginių lėšų iš vaikų gavimo faktų pareiškėjai niekada nefiksavo, nėra gavę bankiniais pavedimais (lėšos būtų nedelsiat areštuotos), todėl tokių duomenų negali pateikti.

PareiÅ¡kėjai dirba 0,5 etato (J. D. beveik Å¡eÅ¡erius metus nedirbo), jų bendros gaunamos pajamos apie 333,00 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. D. dirbo (duomenys neskelbtini), bet jÄ atleido, pareiÅ¡kėjas R. D. geriau apmokamo darbo neieÅ¡kojo, nes jo amžiuje darbo pagal specialybę nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai yra su aukÅ¡tuoju iÅ¡silavinimu, savaime nereiÅ¡kia, kad jie objektyviai gali susirasti geriau apmokamÄ darbÄ .

Pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡alių amžiaus, miesto, kuriame gyvena, jame esančios darbo rinkos padėties, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas formaliai vertino pareiÅ¡kėjų galimybes susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjų darbo užmokestis sudaro apie 333,00 Eur, o pareiÅ¡kėjai praÅ¡o teismo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti patvirtinti iÅ¡laidų sÄ matÄ bendrai 370,00 Eur, kad visos pareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos bus skiriamos jų bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui, kurios dar 37,00 Eur/mėn virÅ¡ija jų gaunamas bendras pajamas ir jie kreditorių reikalavimų tenkinimui neplanuojama skirti jokių piniginių lėšų.

Pažymėtina, kad teismas fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi vertinti kokiomis proporcijomis ateityje bus dengiami kreditorių reikalavimai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turto ar pajamų, nes Å¡i aplinkybė vertinama po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, plano tvirtinimo metu. Akivaizdu, kad teismas nesutikdamas su pasiÅ«lytu planu gali ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylÄ , tačiau plano įgyvendinimo klausimas nėra iÅ¡ esmės sprendžiamas fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo stadijoje. Kaip minėta, viena esminių sÄ lygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABÄ®, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, todėl visos prielaidos turi bÅ«ti įvertintos fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu.

PareiÅ¡kėjai yra dirbantys, teismas turėjo įvertinti, ar iÅ¡kėlus fizinio asmens bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjai turės galimybę atkurti mokumÄ , apmokėti administravimo iÅ¡laidas. Nors pareiÅ¡kėjų pajamos yra nedidelės, jie nurodė, kad jiems padeda vaikai, todėl dalis pareiÅ¡kėjų pajamų galės bÅ«ti skiriama kreditoriniams reikalavimams dengti. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo, todėl yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti pareiÅ¡kėjų J.

D. ir R. D. atskirÄ jį skundÄ , panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjams perduoti nagrinėti pakartotinai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas                n u t a r i a:             Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareiÅ¡kėjams perduoti nagrinėti pakartotinai.

Teisėja                                                                                                             Rasa Bartašienė