2020-09-30 Nr. AB-18300-3-62-3-00630-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-519-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00630-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. P., uždarajai akcinei bendrovei „Ugnius ir architektai“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-171110-00981, kuriuo buvo leista statyti naują neypatingą administracinės paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja paaiškino, kad pagrįstai tikėjosi, jog bus informuota trečiojo suinteresuotojo asmens apie konkretaus pastato statybos projektą, bus su juo supažindinta, kad galėtų duoti sutikimą konkrečiam pastato projektui arba pateikti pastabas. Kilus abejonėms, kad pareiškėjos sutikimo apskritai nebus paprašyta ir bus bandoma gauti statybos leidimą be pareiškėjos sutikimo pastato projektui, pareiškėja su 2018 m. lapkričio 13 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydama suteikti informaciją apie pristatomą naują pastatą prie pareiškėjos namo, nurodė, kad tokios statybos galėtų pažeisti jos interesus. Tačiau pareiškėjai 2019 m. gruodžio 3 d. jokios konkrečios informacijos nebuvo pateikta. Pareiškėja apie išduotą statybos leidimą savarankiškai sužinojo 2019 m. gruodžio 7 d., atsakovo skyriui teikiant pakartotinį prašymą. Statybos leidimą ir aktualius duomenis, susijusius su pastato techniniu projektu, pareiškėja gavo 2019 m. vasario 22 d. ir tik tuomet ji objektyviai galėjo spręsti apie savo teisių pažeidimą. Todėl, sprendžiant dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, turi būti atsižvelgta ne tik į praleisto termino skundui paduoti aplinkybes, bet ir uždelsimo trukmę, kuri yra minimali.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 23 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino pareiškėjai I. J. K. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-171110-00981 panaikinimo ir bylą nutraukė.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija 2017 metais išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. kovo 25 d., t. y. ženkliai praleidusi skundo padavimo teismui terminą.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja dar iki išduodant statybos leidimą aktyviai domėjosi gretimame žemės sklype planuojamomis statybomis ir siekė savo teisių gynimo. Pareiškėja 2017 m. birželio 8 d. prašymu Nr. 70-5-278 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama informuoti apie (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos leidimo gavimo procesą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. 70-2-2587 informavo pareiškėją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nėra suderinęs pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projekto ir taip pat nėra išdavęs statybą leidžiančio dokumento pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, statybai.

Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2018 m. lapkričio 13 d. gautas pareiškėjos prašymas Nr. 70-5-446, kuriuo siekiama sužinoti, ar yra išduotas statybos leidimas naujam pastatui šalia (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 70-2-4439 informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra duomenų apie statybą leidžiantį dokumentą priestato statybai prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja informacijos prašė apie statybą leidžiantį dokumentą priestato statybai prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, o ne apie statybą leidžiantį dokumentą priestato statybai prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl šiuo raštu pareiškėja ir nebuvo informuota apie ginčo statybos leidimą, žemės sklype D. (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat šiame rašte pareiškėja buvo supažindinta su galimybe rasti informaciją apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą „Infostatyba“ puslapyje, kuri yra prieinama tretiesiems asmenims nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos teisės normų ir yra skelbiama tinklapyje www.planuojustatyti.lt skiltyje Apskaita ir dokumentai.

Kaip nurodė teismas, iš pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. prašymo Nr. 70-5-492, gauto Kauno miesto savivaldybės administracijoje, matyti, jog pareiškėja pasinaudojo galimybe susipažinti su informacija apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ir sužinojo apie ginčijamą statybos leidimą internetiniame tinklapyje, t. y. sužinojo, kad yra išduotas leidimas statybai adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos leidimo Nr. LSNS-21-17110-00981, išdavimo data – 2017 m. lapkričio 10 d.

Teismas priėjo prie išvados, kad iš 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškėjos prašymo Nr. 70-5-492 akivaizdu, jog jai jau nuo 2018 m. gruodžio 7 d. yra žinoma apie 2017 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-171110-00981. Gavusi, 2019 m. sausio pirmosiomis dienomis (tai patvirtino pareiškėja), Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 70-2-4788, kuriame buvo nurodyta, kad projekto sprendiniai, kuriems išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-171110-00981, nepažeidžia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų interesų, kad pareiškėjos langas nebus užstatomas, sužinojo ir apie savo teisių galimus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 25 d. 2018 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 70-2-4788 pareiškėjai taip pat buvo nurodyta, kad dėl projektuotojo autorinių teisių apsaugos yra skelbiama viešai tik informacija dėl leidimo išdavimo fakto, leidimo data bei registracijos numeris, buvo pasiūlytos galimybės susipažinti su visu statybą leidžiančio dokumento turiniu nurodytais būdais.

Pareiškėja nurodė, jog per „Infostatyba“ internetinį tinklapį planuojustatyti.lt ji susipažino su informacija apie 2017 m. lapkričio 10 d. išduotą Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171110-00981. Viešai ginčijamas aktas buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 10 d. internetiniame tinklapyje. Šias aplinkybes pareiškėja patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad su skelbta informacija susipažino, ją nusifotografavo.

Teismas konstatavo, kad minėti duomenys buvo daugiau nei pakankami tam, kad pareiškėja galėtų pateikti skundą teismui nustatytu terminu. Paminėtų faktinių duomenų visuma leidžia pripažinti, jog informacijos kiekis buvo pakankamas tam, kad suvokti numatomus pokyčius ir galinčias kilti pasekmes bei imtis teisinių veiksmų tai pašalinti, jei būtų nustatyti pareiškėjos teisių ar interesų galimi pažeidimai. Tam buvo reikalinga valia, siekis domėtis veiksmų eiga bei teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams.

Nors teismas, priimdamas pareiškėjos skundą, 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti, tačiau teismo posėdžio metu įvertinus šalių motyvus ir nurodytas aplinkybes, byloje esančius objektyvius ir neginčijamus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja neabejotinai jau 2018 m. gruodžio 7 d. žinojo, kad buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, o 2019 m. sausio pradžioje, gavusi minėtą 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 70-2-4788, sužinojo ir apie galimai pažeidžiamas jos teises (dėl buto lango užstatymo), tačiau skundą teismui pateikė tik 2019 m. kovo 25 d., todėl nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas vertino, kad pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis, kreipiantis į atsakovą bei projektuotoją su prašymais, yra subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjos valios priklausanti termino praleidimo priežastis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai, susipažinus su esminiais statybos leidimo turinį sudarančiais elementais, nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, t. y. veikti operatyviai, laikantis rūpestingumo ir atidumo imperatyvų.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-100-423/2020 ir perduoti pareiškėjos skundą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-100-423/2020 ir atnaujinti pareiškėjai vieno mėnesio terminą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-171110-00981 apskundimo arba skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja, visų pirma teigia, kad nors teismas dar 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja teikdama teismui skundą nepraleido skundo padavimo termino, numatyto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, skundžiama 2019 m. birželio 23 d. nutartimi teismas iš naujo sprendė tą patį klausimą, šįkart nutardamas prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir bylą nutraukti. Šios teismo nutartys prieštarauja viena kitai, jos teismo proceso metu klaidino pareiškėją ir pažeidė jos teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Pareiškėja teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus, kad nors ginčijamas statybos leidimas yra skelbiamas viešai, tačiau statybos leidimas yra individualus administracinis teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 vasario mėn. 01 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A-556-313-10), o pareiškėja yra suinteresuotasis asmuo ginčijamo statybos leidimo, skirto statytojui, atžvilgiu, todėl pareiškėjos – suinteresuotojo asmens skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 22 d., kuomet atsakovas pareiškėjai pateikė ginčo statybos leidimo kopiją ir ginčo pastato techninį projektą.

Pareiškėjos nuomone, teismas padarė neteisingą išvadą konstatuodamas, jog pareiškėjos galimai pažeistų teisių ir / arba interesų momentas yra 2018 m. gruodžio 7 d., kai pareiškėja sužinojo apie priimtą ginčijamą statybos leidimą. 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškėja tik sužinojo apie 2017 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-21-171110-00981, tačiau nei tada, nei 2019 m. sausio mėn. pradžioje gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 70-2-4788, kuriame buvo nurodyta, kad projekto sprendiniai, kuriems išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-171110-00981, „nepažeidžia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų interesų, bei, kad pareiškėjos langas nebus užstatomas“, pareiškėja nebuvo supažindinta nei su pačiu statybos leidimu, nei su techniniu pastato projektu. Taigi 2019 m. sausio mėn. pradžioje pareiškėja buvo supažindinta tik su bendrojo pobūdžio informacija apie ginčijamą statybos leidimą, t. y. su informacija, apie ginčijamo statybos leidimo išdavimo datą bei registracijos numerį. Vien ši informacija nėra objektyvus pagrindas pareiškėjai spręsti dėl jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimo fakto. Pareiškėja akcentuoja, kad vieno mėnesio terminas šioje byloje turėjo būti skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 22 d., kuomet atsakovas pareiškėjai pateikė ginčijamo statybos leidimo kopiją ir pastato techninį projektą. Be to, teismas, nurodydamas, kad skundas buvo paduotas tik 2019 m. kovo 25 d. – padarė klaidą.

Pažymi, kad pareiškėja nuo 2018 m. gruodžio 07 d., kai sužinojo apie išduotą statybos leidimą, aktyviai domėjosi informacija apie ginčijamą statybos leidimą, savo aktyviais veiksmais siekė gauti informaciją apie ginčijamo statybos leidimo turinį, t. y. techninį projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, tam kad galėtų įvertinti, ar priimtas administracinis aktas (ginčijamas statybos leidimas) yra teisėtas ir pagrįstas, ar egzistuoja pagrįstas pagrindas jai kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius atsakyme buvo nurodyta šio Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakymo apskundimo ABTĮ tvarka. Tačiau pareiškėjai nebuvo nurodyta ir išaiškinta ginčijamo statybos leidimo apskundimo galimybė, tvarka ir terminai. Teismui sprendžiant, kad pareiškėja praleido terminą pateikti skundą dėl ginčijamo statybos leidimo, ši aplinkybė taip pat laikytina objektyviai sukliudžiusia Pareiškėjai laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad ABTĮ 103 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, kai paaiškėja, jog praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Atsižvelgiant į tai, toks teismo veiksmas, kai atnaujinus terminą paduoti skundą, bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad jis atnaujintas nepagrįstai ir byla nutraukiama, yra visiškai teisėtas ir atitinkantis administracinių ginčų nagrinėjimo procesą reglamentuojančias teisės akto nuostatas.

Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad 2019 m. sausio pirmosiomis dienomis gavusi (tai patvirtino pareiškėja) Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 70-2-4788, kuriame buvo nurodyta, kad projekto sprendiniai, kuriems išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-171110-00981, nepažeidžia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų interesų, kad pareiškėjos langas nebus užstatomas, sužinojo ir apie savo teisių galimus pažeidimus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 25 d. Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, jog dar iki išduodant statybos leidimą, internete (socialinio tinklo Facebook paskyroje) susipažino su būsimo pastato vizualizacijomis ir statybos apimtimi, todėl pradėjo aktyviai domėtis būsimomis statybomis.

Pažymi, kad ginčo atveju svarbu ir tai, kad statybos leidimas išduotas 2017 m. lapkričio 10 d. ir tą pačią dieną paskelbtas „Infostatybos“ duomenų bazėje. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, o taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjos sklypo. Pareiškėja dar iki išduodant statybos leidimą aktyviai domėjosi gretimame žemės sklype planuojamomis statybomis (teikė užklausimus, bendravo su architektu).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atstovavimo sutartį sudarė 2018 m. gruodžio 19 d., tačiau teise susipažinti su statybos projektu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pasinaudojo tik 2019 m. sausio 16 d. prašymu. Atsižvelgiant į pareiškėjos teisinio atstovo prašymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. vasario 19 d. raštu Nr. 70-2-651 pareiškėjai pateikė susipažinti 2017 m. lapkričio 10 d. statybos leidimo LSNS-21-171110-00981 kopiją bei techninio darbo projekto „Administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis projektas(duomenys neskelbtini), Kaune“ kopiją. Taigi, pareiškėjai net ir pasinaudojus teisine pagalba, buvo nepagrįstai ilgai delsiama rinkti aktualią informaciją ir tuo pačiu ginti galimai pažeistas teises. Pažymi, kad teisiniams pareiškėjos atstovams taikomi aukštesni rūpestingumo ir operatyvumo standartai ir preziumuojama, kad teisinis skundų padavimo (ir terminų) reglamentavimas jiems yra žinomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartis, kuria teismas neatnaujino skundo padavimo termino pareiškėjai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-171110-00981 panaikinimo ir bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija 2017 lapkričio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. kovo 22 d., t. y. praleidusi skundo padavimo teismui terminą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja dar iki išduodant statybos leidimą aktyviai domėjosi žemės sklype planuojamomis statybomis ir siekė savo teisių gynimo. 2017 m. birželio 8 d. prašymu Nr. 70-5-278 (I t., b. l. 166) pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių, prašydama informuoti apie (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos leidimo gavimo procesą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. 70-2-2587 (I t., b. l. 154) informavo pareiškėją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nėra suderinęs pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos projekto ir taip pat nėra išdavęs statybą leidžiančio dokumento pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, statybai. 2018 m. lapkričio 13 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje gautas pareiškėjos prašymas Nr. 70-5-446 (I t., b. l. 164), kuriuo siekiama sužinoti, ar yra išduotas statybos leidimas naujam priestatui šalia (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakydamas į pareiškėjos prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 70-2-4439 (I t., b. l. 168) informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra duomenų apie statybą leidžiantį dokumentą priestato statybai prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat pareiškėja buvo supažindinta su galimybe rasti informaciją apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą „Infostatyba“ puslapyje, kuri yra prieinama tretiesiems asmenims nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos teisės normų ir yra skelbiama tinklapyje www.planuojustatyti.lt skiltyje Apskaita ir dokumentai.

Iš pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. prašymo Nr. 70-5-492 (I t., b. l. 165), gauto Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje, matyti, kad pareiškėja planuojustatyti.lt tinklalapyje rado informaciją, jog yra išduotas leidimas statybai adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad 2019 m. sausio pirmosiomis dienomis pareiškėja gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 70-2-4788 (I t., b. l. 167), kuriame buvo nurodyta, jog projekto sprendiniai, kuriems išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-171110-00981, nepažeidžia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų interesų, kad pareiškėjos langas nebus užstatomas.

Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 dalies 2 punktu ir 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsisakoma pateikti informaciją, nes į prašomą informaciją trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises. Pažymėjo, kad dėl projekto kopijos pateikimo galima kreiptis į projektuotoją. Taigi, 2018 m. gruodžio 31 d. raštu pareiškėja sužinojo ir apie savo teisių galimus pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors teismas, priimdamas pareiškėjos skundą, 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėja nepraleido vieno mėnesio termino skundui paduoti, tačiau teismo posėdžio metu įvertinus šalių motyvus ir nurodytas aplinkybes, byloje esančius objektyvius ir neginčijamus įrodymus, akivaizdu, kad pareiškėja neabejotinai jau 2018 m. gruodžio 7 d. žinojo, jog buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, o 2019 m. sausio pradžioje, gavusi minėtą 2018 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 70-2-4788, sužinojo ir apie galimai pažeidžiamas jos teises (dėl buto lango užstatymo), tačiau skundą teismui pateikė tik 2019 m. kovo 25 d. (teismo padaryta apsirikimo klaida, vadovaujantis Liteko duomenimis, pareiškėja teismui skundą pateikė 2020 m. kovo 22 d.), todėl nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 10 d. išduoto statybos leidžiančio dokumento Nr. LSNS-21-171110-00981 terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

Įvertinus tai, kad pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti skundą, nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinę bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas