5266330077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2514/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. D. B. kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 5–7) bei patikslintu skundu (I t., b. l. 73–77), prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) nustatyti 1994 m. sausio 27 d. Sendvario apylinkės Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1 J. K. paskirto, J. D. B. naudojamo, 2 ha žemės sklypo, fiksuoto Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte, duomenis ir jį suprojektuoti Klaipėdos miestui priskirtoje teritorijoje; 2) įpareigoti Tarnybą 1994 m. sausio 27 d. Sendvario apylinkės Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1 J. K. paskirto, J. D. B. naudojamo, 2 ha žemės sklypo, fiksuoto Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte, duomenis perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai; 3) panaikinti Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 13SS-(14.13.45.)-25 (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškino, kad J. K. 1994 m. sausio 27 d. Sendvario apylinkės Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1 buvo paskirtas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuriuo po motinos mirties naudojasi pareiškėja. Pažymėjo, kad šios aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Teigė, kad Tarnybos teritorinė institucija vilkina atlikti paskirto sklypo duomenų nustatymą, sklypo suprojektavimą ir jo duomenų perdavimą Klaipėdos miesto savivaldybei. Akcentavo, kad asmeninio ūkio žemė J. K. buvo paskirta toje vietoje, kuri užfiksuota 2009 m. gegužės 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir 2011 m. gegužės 25 d. Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius akte, ši asmeninio ūkio žemė yra naudojama jau 17 metų.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą bei patikslintą skundą (I t., b. l. 17–19; 99–101) nurodė, kad su jais nesutinka.

Paaiškino, jog pareiškėja kreipėsi dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo tik po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų anksčiau tokį prašymą pateikusi, todėl mano, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus negali būti tenkinamas. Teigė, jog buvo atsakyta į pareiškėjos 2010 m. spalio 11 d. ir 2010 m. gruodžio 9 d. prašymus, pareiškėja informuota, kad klausimas dėl asmeniniam ūkiui suteikto žemės sklypo privatizavimo bus sprendžiamas parengus ir patvirtinus planų, prilyginamų žemės reformos žemėtvarkos projektams rengimo tvarką, jog pareiškėja bus papildomai informuota, kai Tarnyba organizuos viešųjų pirkimų konkursą dėl žemėtvarkos projektų ir planų parengimo. Nurodė, kad vykdant Tarnybos 2011 m. gegužės 20 d. pavedimą Nr. 1T-(7.5)-55 2011 m. gegužės 25 d. dalyvaujant pareiškėjos atstovui buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjo atstovo parodytas J. K. skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas yra buvusiame Glušių kaime, Klaipėdos mieste ir šis žemės sklypas yra naudojamas. Tačiau Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja, įvertinusi, kad pavedimas atliktas nepilnai, 2011 m. birželio 22 d. sudarė komisiją, kuri dar kartą patikrino, ar J. D. B. naudojama asmeninio ūkio žemė naudojama pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 15 straipsnio nuostatas. Komisija 2011 m. birželio 30 d. patikrinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjos atstovo parodytas suartas apie 2 ha žemės plotas buvusiame Glušių kaime, Klaipėdos mieste yra laisvoje valstybinio fondo žemėje, teritorijoje, kuri nenumatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, taip pat konstatavo, kad minėtas žemės sklypas negali būti laikomas asmeninio ūkio žeme. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovo parodytoje vietoje dar 1992 m. buvo parengtas Labrenciškių individualių gyvenamųjų namų mikrorajono II eilės projektas. Teigė, kad Sprendimas yra informacinio pobūdžio, o ne administracinis aktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą (I t., b. l. 120–121) nurodė, kad negali pateikti žemės nuomos mokesčio deklaracijos už valstybinės žemės naudojimą, nes neturi duomenų, reikalingų žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu (I t., b. l. 121–127) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad iš 1994 m. sausio 27 d. Klaipėdos rajono Sendvario apylinkės savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1 turinio matyti, kad asmeninio ūkio žemė buvo skirta Sendvario apylinkės gyventojams pagal pridedamą sąrašą, nenurodant jokių individualių vietovės ar kitų skiriamą sklypą individualizuojančių požymių. Teismas akcentavo, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, jog J. K. iki 1993 m. gruodžio 31 d. būtų suteikta faktiniam naudojimui įvardijama asmeninio ūkio žemė, todėl sprendė, kad turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 16 punkto nuostatos, jog žemės sklypai matuojami laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos miestui priskirtos teritorijos (Tauralaukio kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3000. Nurodė, kad iš šio žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, jog teritorija, kurioje pareiškėjos atstovas 2011 m. gegužės 25 d. parodė J. D. B. naudojamą žemės sklypą Klaipėdos mieste (buvusiame Glušių kaime), patenka į laisvą valstybinio žemės fondo žemę, tačiau iš pateikto plano matyti, kad šioje teritorijoje nenumatyta suteikti žemę naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui.

Teismas nustatė, kad dar 1988 m. buvo pradėtas rengti Labrenciškės individualių gyvenamųjų namų mikrorajono detalaus išplanavimo projektas, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto valdybos 1993 m. gruodžio 29 d. potvarkiu Nr. 711 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“. Šiuo planu suplanuotoje teritorijoje buvo numatyta plėsti Klaipėdos miesto teritoriją ir suplanuota Labrenciškių individualių gyvenamųjų namų mikrorajono plėtra, jos II etapas, teritorija priskirta negrąžintinai (valstybės išperkamai) žemei. Teismas pažymėjo, kad 1996 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Klaipėdos miesto savivaldybei buvo priskirtos Labrenciškės, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario gyvenamosios vietovės ir Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų gyvenamųjų vietovių dalys.

Teismas nustatė, jog iki pat Klaipėdos miestui priskirtos teritorijos (Tauralaukio kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, nei pati J. K., nei jos įgalioti asmenys nesiekė, kad J. K. suteikta teisė į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą būtų realizuota. Teismas pažymėjo ir tai, jog net vykdant J. K. paskirto asmeninio ūkio žemės sklypo matavimą, teisinių prielaidų suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypą pareiškėjos atstovo S. Tamošaičio nurodytoje vietoje (Glušių kaimas) Klaipėdos miesto teritorijoje nebuvo, nes ši teritorijoje jau 1994 m. sausio 1 d. buvo priskirta negražintinai (valstybės išperkamai) bei suplanuota kaip individualių gyvenamųjų namų kvartalas.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikinus 2009 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-1881-(1.3) patvirtinto fizinių asmenų, kuriems Sendvario apylinkės deputatų taryba 1993 ir 1994 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1 suteikė asmeninio ūkio žemę, tačiau piliečiai yra išvykę į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama, sąrašo 55 punktą, kuriame buvo įrašyta J. K., negalima konstatuoti, kad administraciniu aktu teisės aktų nustatyta tvarka yra konstatuota, jog pareiškėja J. D. B. žeme nesinaudoja. Tačiau teismas vertino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizavo tik naudojimosi žeme fakto buvimą ar nebuvimą ir konstatavo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 4-1881-(1.3) priimtas formaliai, nenustatinėjant faktinio asmeninio ūkio žemės naudojimo vykstant į vietą. Teismas nurodė, kad pareiškėja J. K. skirto asmeninio ūkio žemės ir jos naudojamo žemės sklypo buvimo vietą įrodinėja antstolio 2009 m. gegužės 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0108/09-003 bei Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu. Tačiau šie dokumentai yra faktinės situacijos (vienkartinio pobūdžio) fiksavimas konkrečiu metu, nes juose užfiksuota tik tuo metu esanti faktinė situacija, tačiau jie neįrodo pareiškėjos ir pareiškėjos atstovo teiginių, jog pareiškėja jau 17 metų naudojasi tuo žemės sklypu. Šias aplinkybes patvirtina ir 2011 m. rugsėjo 7 d. fotofiksacija, kurioje tas pats žemės sklypas fiksuotas jau visai kitokios agrarinės būklės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartyje konstatavo, kad 2004 m. birželio 16 d. prašymas pamatuoti žemės sklypą, namų ūkio knygos duomenys, žemės nuomos mokesčio deklaracija, nuompinigių už žemės nuomą kvitas bei 2009 m. gegužės 25 d. antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas – nėra informatyvūs ir nelaikytini pakankamais konstatuoti asmeninio ūkio žemės naudojimo ar nenaudojimo faktui nustatyti.

Įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėja, kaip mirusios motinos J. K. teisių perėmėja, teisės į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalį nėra praradusi, tačiau pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog J. K. nuo teisės į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo atsiradimo dienos (1994 m. sausio 27 d.) ar pareiškėja būtų naudojusi kaip asmeninio ūkio žemę būtent tą žemės sklypą, kurį dabar prašo suprojektuoti. Pažymėjo, kad teisinių prielaidų pagal tuo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus J. K. skirti asmeninio ūkio žemę, pareiškėjos atstovo S. Tamošaičio nurodytoje vietoje nebuvo.

III. Pareiškėja J. D. B. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Mano, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti tuometinės Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. P. paaiškinimą, jog 2007 m. gruodžio 6 d. raštą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius parašė tik pareiškėjai primygtinai pareikalavus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimą, jog sklypo apžiūra neįvyko ne dėl jos kaltės. Teigia, kad teismas neargumentavo, kodėl atmeta pareiškėjos paaiškinimą ir remiasi M. J. parodymais.

2. Nurodo, kad dėl atsakovo kaltės pareiškėjai iki šiol ir nėra suprojektuotas 2 ha sklypas nei Asmeninio ūkio žemės sklypų, esančių Klaipėdos miestui priskirtoje teritorijoje, išdėstymo plane, nei Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5.2.4 punktu bei Tvarkos 16 punktu.

3. Pažymi, kad teismas neįvertino, jog 2011 m. gegužės 25 d. akte užfiksuotas 2 ha žemės sklypas priimant 1994 m. sausio 27 d. Sendvario apylinkės Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. l buvo žemės ūkio paskirties asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje ir jis buvo naudojamas tik žemės ūkiui.

4. Nesutinka su teismo pateiktu 1993 m. gruodžio 29 d. potvarkio Nr. 711, kuriuo patvirtintas Labrenciškės individualių gyvenamųjų namų mikrorajono detalaus išplanavimo projektas, vertinimu. Nurodo, kad jei 1992 m. ir buvo bandoma rengti kokį nors detalųjį planą dėl Labrenciškių II mikrorajono, tačiau jis nebuvo galiojantis ir iki šiol nebuvo pradėtas įgyvendinti ir nėra įgyvendintas, teritorija nėra įregistruota viešame registre ir tokios gyvenvietės, kaip „antrosios Labrenciškės“ nėra.

5. Pažymi, kad iki šiol J. K. paskirtas sklypas yra laisvoje valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje, kuri iki šiol net nėra suformuota atskiru sklypu ir kadangi ta žemė visuomet buvo naudojama tik asmeniniam ūkiui, todėl nėra jokių kliūčių ją suprojektuoti 2011 gegužės 25 d. akte užfiksuotoje vietoje.

6. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja turi teisę į asmeninio ūkio žemę, kaip mamos teisių perėmėja, tačiau ginčas iš esmės liko neišspręstas, nes atsakovas neprojektuoja šio sklypo ir net neteikia duomenų apie tai, kokioje kitoje vietoje yra tas sklypas.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 11–13) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime dėsto argumentus, nurodytus atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą. Papildomai akcentuoja, kad neginčija pareiškėjos motinos J. K. teisės į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir neatsisako jo suprojektuoti, tačiau nesutinka suprojektuoti asmeninio ūkio žemę pareiškėjos pageidaujamoje vietoje. Paaiškina, kad negali suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypą pareiškėjos nurodytoje vietoje, nes ši teritorija jau 1994 m. sausio 1 d. buvo priskirta negrąžintinai (valstybės išperkamai) žemei ir suplanuota kaip individualių gyvenamųjų namų kvartalas. Teigia, kad teismas pagrįstai atsisakė naikinti 2011 m. birželio 1 d. raštą Nr. 13SS-(14.13.45.)-25, nes juo buvo tik siūloma iki bus suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, šiuo metu naudojamą žemės sklypą suteikti laikinam naudojimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti (II t., b. l. 15). Atsiliepime pateikia tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos mamai J. K. asmeniniam ūkiui skirto žemės sklypo pamatavimo ir suprojektavimo pareiškėjos pageidaujamoje vietoje.

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono Sendvario apylinkės savivaldybės tarybos 1994 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1 pareiškėjos mamai J. K. skirtas 2 ha žemės sklypas asmeniniam ūkiui (administracinė byla Nr. A444-1013/2010, b. l. 9). 2005 m. rugpjūčio 3 d. J. K. mirus, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalimi, pareiškėja J. D. B. įgijo teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mamos naudotą asmeninio ūkio žemę. Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-1881-(1.3) (administracinė byla Nr. A444-1013/2010, b. l. 20) patvirtino fizinių asmenų, kuriems Sendvario apylinkės deputatų taryba 1993 ir 1994 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1 suteikė asmeninio ūkio žemę, tačiau piliečiai yra išvykę į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama, sąrašą. Šio sąrašo 55 punkte įrašyta J. K., nurodant, kad ji 2 ha žemės Tauralaukio kadastrinėje vietovėje nenaudojo (administracinė byla Nr. A444-1013/2010, b. l. 22). Aptarimas sąrašo punktas buvo panaikintas 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr. A444-1013/2010, b. l. 98–103). Pripažinęs, kad į Fizinių asmenų, kuriems Sendvario apylinkės deputatų taryba 1993 ir 1994 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1 suteikė asmeninio ūkio žemę, tačiau piliečiai yra išvykę į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama, sąrašą J. K. buvo įtraukta nepagrįstai, teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą, kuriuo ji iš esmės siekė, kad jai būtų suprojektuotas asmeniniam ūkiui skirtas 2 ha žemės sklypas, nes nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų kreipusis dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų tokius veiksmus atsisakęs atlikti.

Pareiškėja 2010 m. spalio 11 d. Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui padavė prašymą (I t., b. l. 23), kuriuo prašė nedelsiant atlikti 1994 m. sausio 27 d. Sendvario apylinkės savivaldybės tarybos 1994 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1 paskirto, pareiškėjos naudojamo, 2 ha žemės sklypo matavimus ir jį suprojektuoti žemėtvarkos projekte bei perduoti pareiškėjos nuosavybėn. 2010 m. lapkričio 10 d. Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. R1-(1.7)-321 (I t., b. l.

22) pareiškėjai buvo išaiškinta kokia tvarka yra rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai ir nurodyta, kad pareiškėja bus informuota apie viešųjų pirkimų konkurso dėl žemėtvarkos projektų ir planų parengimo (taip pat ir dėl pareiškėjos asmeninio ūkio žemės plano) rezultatus. 2010 m. gruodžio 9 d. pareiškėja dar kartą kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių (I t., b. l. 25–26) ir prašė duoti sutikimą pareiškėjai jos lėšomis parengti naudojamo 2 ha žemės sklypo planą ir prašė organizuoti ginčo žemės sklypo perleidimą pareiškėjos nuosavybėn. Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 13SS-(14.13.45)-2 (I t., b. l.

24) informavo pareiškėją, kad parengus ir nustatyta tvarka patvirtinus žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams, rengimo tvarką bus sprendžiamas pareiškėjai priklausančio asmeninio ūkio žemės sklypo privatizavimo klausimas. Šį aktą pareiškėja apskundė Tarnybai, kuri 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-55 (I t., b. l. 35–39) 2011 m. sausio 11 d. raštą Nr. 13SS-(14.13.45)-2 panaikino ir įpareigojo Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją užtikrinti, kad rengiant Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tenkinant pareiškėjos pateiktus prašymus būtų vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis; taip pat pavedė Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui patikrinti, ar J.

K. asmeniniam ūkiui suteiktas žemės sklypas yra pareiškėjos naudojamas, kaip tai nustatyta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje ir tik tada, jei bus nustatyta, kad žemės sklypas yra naudojamas, spręsti klausimą dėl šio žemės sklypo paženklinimo ir dėl duomenų, reikalingų žemės nuomos mokesčiui nustatyti, perdavimo. Atsakovas, vykdydamas šį Tarnybos direktoriaus sprendimą, nuvyko į pareiškėjos atstovo advokato S. Tamošaičio nurodytą vietą, kad būtų nustatyta, kur yra Klaipėdos rajono Sendvario apylinkės savivaldybės tarybos 1994 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1 J.

K. skirtas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, ar jis yra naudojamas bei šiuos duomenis fiksavo 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte (I t., b. l. 31). Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 1 d. raštu Nr. 1355-(14.13.45.)-25 (I t., b. l. 33–34) pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjos atstovo advokato S. Tamošaičio 2011 m. gegužės 25 d. parodytą J. D. B. naudojamą žemės sklypą Klaipėdos mieste (buvusiame Glušių kaime), Tauralaukio kadastro vietovės projekto rengimo metu toje vietoje asmeninio ūkio žemės nebus galima projektuoti, bei siūlė pareiškėjai iki bus suprojektuotas asmeninio ūkio žemės sklypas asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, šiuo metu naudojamą žemės sklypą suteikti laikinam naudojimui.

Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. PAV-(14.13.1.)-10 sudaryta komisija 2011 m. birželio 30 d. surašė Patikrinimo išvadą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011-05-20 sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-55 „Dėl J. D. B. skundo išnagrinėjimo“ įvykdymo“, kurioje nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nenurodyta, ar J. D. B. žemės sklypas yra naudojamas kaip tai nustatyta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje, aktas neinformatyvus, neaiškios formuluotės; pareiškėjos atstovo advokato S. Tamošaičio parodytas suartas apie 2 ha žemės plotas buvusiame Glušių kaime, Klaipėdos mieste, yra laisvoje valstybinio fondo žemėje, teritorijoje, kuri nenumatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus;

S. Tamošaičio parodytas suartas apie 2 ha žemės plotas negali būti laikomas asmeninio ūkio žeme.

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo” 1 punktu buvo numatyta kaimo gyventojų teisė į asmeninio ūkio žemę 3 arba 2 ha priklausomai nuo to, kokiai kategorijai asmenų šie gyventojai priskiriami. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota parengti detalesnę žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką. Tokie teisės aktai priimti 1990 m. spalio 11 d. (nutarimas Nr. 308, kuriuo patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka) ir 1993 m. spalio 29 d. (nutarimas Nr. 816, kuriuo patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 2 punktas (įsigaliojus Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkai, analogiška nuostata buvo įtvirtinta šios tvarkos 4 p.) numatė, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Priėmus tokį sprendimą reiškia, kad pradėta procedūra, kurios tikslas yra sukurti asmeniui subjektinę, t. y. skirtą tik jam, teisę. Valstybės institucijų pareiga yra užtikrinti, kad procedūra vyks teisės aktų numatyta tvarka iki tol, kol subjektinė teisė bus įgyvendinta.

Priėmus sprendimą dėl 2 ha dydžio žemės sklypo suteikimo asmeniniam ūkui J. K., jai (o jai mirus – jos teisių perėmėjai pareiškėjai) atsirado subjektinė teisė reikalauti, kad atitinkamo ploto sklypai būtų suformuoti natūra ir perduoti jai naudotis. Tačiau asmeninio ūkio J. K. suteikimo procedūra šiuo metu nėra baigta, nes skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas nebuvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte (Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d.), todėl iš esmės yra ribojama pareiškėjos teisė privatizuoti J. K. skirtą asmeninio ūkio žemės sklypą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje nėra vertinamas atsakovo atsisakymas apskritai pamatuoti bei suprojektuoti 1994 m. sausio 27 d. sprendimu skirtą asmeninio ūkio žemę, bet, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamojoje byloje ginčo esmę sudaro tai, ar pagrįstai pareiškėja reikalauja 1994 m. sausio 27 d. sprendimu J. K. suteiktą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą suprojektuoti jos nurodytoje vietoje, kuri užfiksuota antstolio 2009 m. gegužės 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0108/09-003, ir kuri nurodyta Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte.

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Tvarkos 16 punkte numatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui; nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Sistemiškai aiškindama šias teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos, asmenų naudotos iki atitinkamo žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo, nėra besąlyginė vada šias ribas bei vietą, perkelti į parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taip pat iš išdėstytų teisės normų seka išvada, kad nepriklausomai nuo to, kada asmeniui buvo skirta asmeninio ūkio žemė, ji gali būti matuojama tik žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Patį faktą, kad apie 20 ha žemės sklypu Tauralaukio k. J. K. faktiškai naudojosi iki buvo priimtas sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo 1994 m. sausio 27 d., patvirtina 1992-1994 m. duomenys ūkinėse knygose (adm. byla Nr. I-295-386/2009, b. l. 18-19). Tačiau šie duomenys nepakankami nustatyti, kur buvo žemės sklypas, ar visą laiką asmeninio ūkio žeme buvo naudojamasi toje pačioje vietoje. Tokių duomenų šalys teismui nepateikė, pati pareiškėja, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašymą suformuoti konkretų asmeninio ūkio žemės sklypą pateikė tik 2010-10-11. Šioje byloje neturėtų būti vertinama pareiškėjos teisė į asmeninio ūkio žemę apskritai, nes nėra nuginčyti nei ūkinėse knygose užfiksuoti duomenys, nei administracinis aktas suteikti asmeninio ūkio žemės sklypą, nei nėra teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad žeme nebuvo naudojamasi, taigi turėtų būti tik sprendžiama, ar yra objektyvi galimybė suformuoti žemės sklypą pareiškėjos nurodytoje vietoje.

Atsisakydamas asmeninio ūkio žemės sklypą projektuoti pareiškėjos pageidaujamoje vietoje, atsakovas nurodo, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjos pageidaujamas privatizuoti žemės sklypas, žemėtvarkos projekte nenumatyta naudoti asmeniniam ūkui. Nustatyta, kad teritorijos, į kurią patenka ginčo žemės sklypas (Tauralaukio kadastrinės vietovės, Klaipėdos miestui priskirtos teritorijos), žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 3000 (I t., b. l. 110). Į šio įsakymo priede įtvirtintą Piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka, suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai Tauralaukio kadastro vietovės Klaipėdos miestui priskirtoje teritorijoje, sąrašą J. K. įtraukta nebuvo. Byloje esančio 1993 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto valdymo potvarkiu Nr. 711 patvirtinto „Labrenciškės“ individualių gyvenamųjų namų mikrorajono detalaus išplanavimo projekto ištrauka (I t., b. l. 95) patvirtina, kad pareiškėjos nurodomas žemės sklypas patenka į nurodytu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, vadinasi ši teritorijoje jau 1994 m. sausio 27 d. (asmeninio ūkio žemės skyrimo metu) buvo priskirta negražintinai (valstybės išperkamai) bei suplanuota kaip individualių gyvenamųjų namų kvartalas. Duomenų, kad ginčo žemės sklypas yra žemėje, kuri pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui, ir kurioje, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, gali būti projektuojami asmeninio ūkio žemės sklypai, byloje nėra. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisako pareiškėjai asmeninio ūkio žemę matuoti ir projektuoti jos nurodytoje konkrečioje vietoje. Tačiau toks sprendimas nereiškia, kad pareiškėja netenka teisės į 2 ha teisėtai paskirto žemės sklypo suformavimą laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčas iš esmės liko neišspręstas, nes atsakovas neprojektuoja šio sklypo ir net neteikia duomenų apie tai, kokioje kitoje vietoje yra tas sklypas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos ribas apibrėžia pateikiamo skundo pagrindas bei dalykas – pareiškėja šioje byloje skundu prašė įvertinti atsakovo atsisakymo matuoti ir projektuoti asmeninio ūkio žemės sklypą konkrečioje, Tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 25 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotoje vietoje, pagrįstumą bei teisėtumą, asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo (kitoje vietoje nei pageidauja pareiškėja) klausimas nėra šios bylos dalykas. Taip pat akcentuotina, kad atsakovas šioje byloje patvirtino, kad neatsisako suprojektuoti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, tačiau nesutinka suprojektuoti asmeninio ūkio žemę pareiškėjos pageidaujamoje vietoje.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė teisingą sprendimą. Konstatavus, kad teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė