5265b1d9-cb5e-4d4e-9259-20b9cfbf270e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1393-580/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42132-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. ir atsakovo B.

K. (B. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. B. ieÅ¡kinį atsakovui B. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų iÅ¡sprendimo bei atsakovo B. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų iÅ¡sprendimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Kolegijos teisėjai, iÅ¡nagrinėję apeliacinius skundus, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ieškovė S. B. prašė:

1) nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B.;

3) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus A. K. (A. K.) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

4) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę;

5) priteisti iÅ¡ atsakovo 750 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-12-01;

6) nustatyti sÅ«naus ir atsakovo bendravimo tvarkÄ ;

7) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“;

8) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 42 230 Eur piniginę kompensacijÄ už sutuoktiniui atitenkančiÄ natÅ«ra santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodė, kad:santuoka įregistruota 2009-10-09. Å alims (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus. Nuo 2006 m. Å¡alys gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovė iÅ¡ pirmos santuokos turi nepilnametę dukrÄ . Atsakovas nuolat įžeidinėjo ir žemindavo ieÅ¡kovę ir jos dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos.

Dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto ieÅ¡kovė ne kartÄ buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kreiptis pagalbos į ikiteisminio tyrimo įstaigas. IeÅ¡kovė 2014-07-01 su vaikais paliko Å¡eimos namus ir išėjo gyventi pas motinÄ . SÅ«nus gyvena su motina ir sese, su kuriais yra susiformavę Å¡ilti ir glaudÅ«s tarpusavio santykiai. Aplinkos pakeitimas ir vaiko atskyrimas nuo sesers neigiamai paveiktų vaiko bÅ«senÄ . Vaiko minimaliems poreikiams iÅ¡leidžia apie 400 Eur. Atsakovas nuo 2014-07-01 iki 2015-12-01 neteikė iÅ¡laikymo;santuokoje įgytÄ turtÄ praÅ¡o priteisti atsakovui, o jai iÅ¡mokėti ½ turto vertės kompensacijÄ .

Sudarius santuokÄ Å¡alys nusipirko žemės sklypÄ už 8 688,60 Eur, planavo statytis namÄ . Buvo tartasi, jog atsakovas parduos savo asmeninį turtÄ ir iÅ¡ tų lėšų bus statomas namas. Už žemės sklypÄ ieÅ¡kovė prisidėjo 4 344,30 Eur asmeninių lėšų. Iki 2004 m. ieÅ¡kovė turėjo 5 792,40 Eur santaupų. Atsakovas savo turto nepardavė, todėl sutuoktiniai nusprendė pirkti butÄ prie ieÅ¡kovės motinos namų. IeÅ¡kovė nuolat buvo savo motinos bute, nes reikėjo jÄ slaugyti.

Atsakovas B. K. su reikalavimu ieÅ¡kovei palikti pavardę „B.“ sutiko, o kitus ieÅ¡kinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad:ieÅ¡kovė iki gimstant jos dukrai buvo sudariusi kitÄ santuokÄ , (duomenys neskelbtini) gimus dukrai A. B., tėvu gimimo liudijime nurodytas T. K. (T. K.). IeÅ¡kovė sudarydama sutartis su telekomunikacijų bendrovėmis nurodydavo adresÄ (duomenys neskelbtini), kur faktiÅ¡kai gyveno. Neatitinka tikrovės aplinkybė, jog Å¡alys gyveno bute (duomenys neskelbtini), nes atsakovas per mėnesį sumokėdavo už 40 KW elektros energijos.

IeÅ¡kovės dukra nuo pirmos klasės lanko (duomenys neskelbtini) mokyklÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė niekada negyveno su atsakovu. Atsakovas iÅ¡ asmeninių lėšų pirko žemės sklypÄ , norėjo pastatyti namÄ , tačiau ieÅ¡kovei netiko. Nupirko butÄ , kurį du metus remontavo. Baigus remontÄ ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį. SÅ«nus dažnai bÅ«na su atsakovu. IeÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis yra per didelis, atsakovas moka už sÅ«naus darželį. Visas santuokoje įgytas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Atsakovas B. K. priešieškiniu prašė:

1) nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu;

3) priteisti sÅ«naus iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur iki sÅ«naus pilnametystės, sumokant pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. į atsakovo sÄ skaitÄ , uzufrukto teise piniginių lėšų tvarkytojÄ paskiriant atsakovÄ ;

4) atsakovui palikti pavardę K. (K.);

5) pripažinti santuokoje įgytÄ turtÄ : butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“ asmenine atsakovo nuosavybe;

7) nustatyti sÅ«naus su ieÅ¡kove bendravimo tvarkÄ . Nurodė, kad:santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovė kartu su atsakovu negyveno, nepasirinko atsakovo pavardės. Atsakovas buvo nuolat buvo žeminamas ir menkinamas. IeÅ¡kovė nesistengė sukurti Å¡eimos santykių. IÅ¡tekėjo dėl nėštumo. Daugiau kaip du metus sÅ«nus gyvena su atsakovu. Atsakovas dirba kas ketvirtÄ parÄ , todėl tris paras vaikas gyvena su tėvu. Atsakovas perka sÅ«nui rÅ«bus, rÅ«pinasi dantų priežiÅ«ra;santuokoje įgytas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi iki santuokos sudarymo atsakovas turėjo 28 962 Eur santaupų.

Mirus atsakovo tėvams jis paveldėjo du butus: vienÄ (duomenys neskelbtini) mieste, kurį pardavė ir vienÄ (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. ButÄ Ä¯sigijo už asmenines 17 377,20 Eur lėšas, už asmenines lėšas bute padarė remontÄ , kurio vertė apie 23 169,60 Eur. Žemės sklypas įsigytas už 17 377,20 Eur asmenines atsakovo lėšas. IeÅ¡kovė S. B. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus. NeprieÅ¡tarauja dėl tėvo bendravimo su sÅ«numi, nes toks bendravimas naudingas sÅ«nui.

IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, kad lankėsi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su sÅ«numi A. K. ir dukra A. B. bei ieÅ¡kovės mama gyvena 2-jų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovės motinai. Butas tvarkingas, apstatytas baldais. Berniukui sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sÄ lygos. NeprieÅ¡tarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove.

SÅ«nus teigė, kad jam perka ir dovanoja žaislus abu tėvai. Berniukas sakė, kad jam patinka gyventi su mama, mėgsta bÅ«ti su tėčiu. Atsakovas gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sutuoktiniams. Apsilankymo metu vaiko namuose nebuvo. BÅ«sto bÅ«klė gera, Artiomui skirtas atskiras kambarys, kuriame buvo Å¡varu ir tvarkinga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko pavardę „B.“; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo 2014-12-02 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad iÅ¡laikymu uzufrukto teise disponuos ieÅ¡kovė, iÅ¡skaičiavus sumokėtas iÅ¡laikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį dėl laikino iÅ¡laikymo, sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 716,86 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nustatė atsakovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ :atsakovas kas antrÄ savaitę dviem dienoms iÅ¡ eilės paima nepilnametį iÅ¡ ieÅ¡kovės nuolatinės gyvenamosios vietos bei grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 19-20 val.

Tėvams sutarus, gali bÅ«ti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas;atsakovas laisvais nuo darbo savaitgaliais paima sÅ«nų penktadienį iÅ¡ darželio bei grÄ Å¾ina sekmadienį ne vėliau kaip 19-20 val. į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tėvams sutarus, gali bÅ«ti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas; jei atsakovo bendravimo su sÅ«numi metu vyks papildomo lavinimo / ugdymo užsiėmimai lankomame darželyje arba kitoje ikimokyklinio ir (ar) mokyklinio ugdymo įstaigoje, atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose.

Jeigu užsiėmimai vyks savaitgalį, tai atsakovas vienÄ iÅ¡ savo bendravimo su vaiku savaitgalių, jį suderinęs su ieÅ¡kove, sÅ«nų nuveda į užsiėmimus; ieÅ¡kovė informuoja atsakovÄ apie vaiko užsiėmimų vietÄ bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikas pradės lankyti po minėtos datos, tai ieÅ¡kovė informuoja atsakovÄ apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieÅ¡ vienÄ savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios; atsakovas kasmetinėms atostogoms pasiima sÅ«nų (dviem savaitėms) iÅ¡ eilės arba, tėvo pageidavimu, iÅ¡skaidant jas dalimis laikotarpiu nuo gegužės mėnesio 31 d. iki rugpjūčio mėn. 30 d.

PirmÄ suderintų atostogų dienÄ atsakovas paima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 9-11 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę vaiko atostogų su tėvu dienÄ 19-20 val. į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tėvams sutarus gali bÅ«ti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas. Atsakovas apie savo kasmetinių atostogų grafikÄ ir laikÄ , kuriam ketina pasiimti sÅ«nų, informuoja ieÅ¡kovę po atostogų suplanavimo, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31d.; atsakovas Å¡venčia sÅ«naus gimimo dienÄ rotacijos principu kas antrus metus, pradedant 2017 m., 2018 m. vaiko gimimo dienÄ su sÅ«numi Å¡venčia ieÅ¡kovė, 2019 m.

– atsakovas ir t.t. Tėvams sutarus bei vaikui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , gali bÅ«ti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas; jeigu bendravimo tvarkoje nustatytu laiku atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturės galimybių bendrauti su sÅ«numi, apie tai informuoja ieÅ¡kovę nurodydamas priežastis, dėl kurių negali bendrauti su sÅ«numi. Jeigu Å¡ioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku sÅ«nus neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai ieÅ¡kovė informuoja atsakovÄ , nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir sÅ«naus bendravimas pagal nustatytÄ tvarkÄ .

Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su sÅ«numi priežastimis yra laikoma vaiko liga, apie kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigoja informuoti tėvÄ nedelsiant, po to, kai vaikas suserga, atsakovo liga arba komandiruotė, taip pat atsakovo darbas pagal slenkantį grafikÄ , apie kÄ atsakovas privalo informuoti ieÅ¡kovę ir patį vaikÄ po to, kai atsakovas suserga arba sužino apie komandiruotę arba slenkantį darbo grafikÄ , ieÅ¡kovės ir vaiko iÅ¡ anksto suplanuota iÅ¡vyka, apie kuriÄ ieÅ¡kovė privalo informuoti atsakovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki numatomos iÅ¡vykos, vaiko nenoras, taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaiko ir atsakovo bendravimas pagal nustatytÄ grafikÄ , apie kurias atitinkamai ieÅ¡kovė arba atsakovas turi vienas kitÄ ir patį vaikÄ informuoti nedelsdami, paaiÅ¡kėjus tokioms priežastims.

Tėvų susitarimu, pagal nustatytÄ grafikÄ neįvykęs atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas kitam abiem Å¡alims ir vaikui priimtinam laikui; ieÅ¡kovei ir atsakovui iÅ¡ anksto susitarus bei pačiam vaikui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi daugiau laiko, nei nustatyta bendravimo tvarkoje; atsakovas Naujųjų metų Å¡ventę praleidžia su sÅ«numi rotacijos principu, pradedant 2017 m., 2017–2018 m. metais Naujųjų metų Å¡ventę su sÅ«numi Å¡venčia atsakovas, 2018–2019 m.

– ieÅ¡kovė ir t. t. Tėvams sutarus ir vaikui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , gali bÅ«ti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas; atsakovas numatytu bendravimo su sÅ«numi laiku buvimo su sÅ«numi vietÄ pasirenka savo ir vaiko nuožiÅ«ra;Å¡alys visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymu, t. y. bÅ«relių ir vaiko ugdymo įstaigų, mokyklos ir pan. parinkimu, derina tarpusavyje, atsižvelgę į vaiko norus;Å¡alys vykdo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus; ieÅ¡kovė sudaro sÄ lygas atsakovui netrukdomai bendrauti su sÅ«numi telefonu ar kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis; visi bendravimo tvarkoje nurodyti Å¡alių susitarimai, suderinimai, vienas kito informavimas ir praneÅ¡imai, visų pirma, yra fiksuojami raÅ¡tu – ieÅ¡kovės ir atsakovo mobiliųjų telefonų trumposiomis žinutėmis (SMS), o nesant galimybės nusiųsti SMS žinutę – elektroniniu paÅ¡tu.

Apie duomenų (tėvų telefono numerių ir elektroninio paÅ¡to adresų) pasikeitimÄ ieÅ¡kovė ir atsakovas informuoja SMS žinute vienas kitÄ ne vėliau kaip per savaitę po duomenų pasikeitimo. IeÅ¡kovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovÄ SMS žinute apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . IeÅ¡kovė įsipareigoja nekeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybės be raÅ¡tiÅ¡ko atsakovo ir pačio vaiko sutikimo;vaiko ligos metu vaikas gydosi savo gyvenamosios vietos medicinos įstaigose.priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 27 936 Eur kompensacijÄ už santuokoje įgyto turto padalinimÄ ; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 1 860 / 3 260 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 595, 88 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 920 Eur žyminio mokesčio ir 4,37 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ 681 Eur žyminio mokesčio ir 9,56 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å alys (duomenys neskelbtini)sudarė santuokÄ , (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus. Nustatė, kad Å¡alys po santuokos sudarymo kartu negyveno. Ä®rodymai nepakankami iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl vieno kaltės, sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å alių sÅ«nus su ieÅ¡kove, seserimi ir ieÅ¡kovės motina gyvena ieÅ¡kovės motinai priklausančiame bute ilgÄ laikÄ . Vaikų gyvenimo aplinka stabili, brolį ir seserį sieja artimi ryÅ¡iai.

Sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, nurodė, kad vaikas dažnai būna su juo. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 357,71 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 972,30 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,0659 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Abiejų Å¡alių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vaikas praleidžia daug laiko su tėvu, sprendė, kad vaikui priteistinas iÅ¡laikymas po 170 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Atsakovas teigė, kad iÅ¡laikymÄ jis teikė, mokėdamas už sÅ«naus darželį, tačiau į bylÄ pateikė tik 2014-10-24 33,14 Eur mokėjimo pavedimÄ .

Kitų duomenų apie iÅ¡laikymÄ nėra, todėl iÅ¡ atsakovo priteistas 716,86 Eur įsiskolinimas nuo 2016-07-01 iki 2015-12-01, skaičiuojant po 150 Eur. Å alys santuokos metu įgijo: butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Toyota Avensis“.Pagal vertinimo aktÄ buto (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė 32 100 Eur, buto įsigijimo kaina – 17 377 Eur, remonto iÅ¡laidos – 23 681 Eur. IeÅ¡kovė patvirtino, kad buto vertė yra 37 650 Eur: buto įsigijimo kaina – 17 377,20 Eur, 20 273,40 Eur remonto iÅ¡laidos. 2016-05-08 ieÅ¡kovė buto vertę padidino iki 55 781 Eur.

Apylinkės teismas vadovavosi atsakovo nurodyta 41 058 Eur turto verte. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. VisÄ kainÄ atsakovas sumokėjo pardavėjams prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. IÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės 2009-01-15 pažymos nustatė, kad atsakovui 2008 m. buvo iÅ¡mokėta 8 704,13 Eur. IÅ¡ pateiktos 2011-04-29 metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos matyti, kad atsakovas sudaręs santuokÄ deklaravo 41 994,90 Eur, o 2012-04-30 deklaravo – 49 235,40 Eur.

IeÅ¡kovės pajamos 2008-2009 m. sudarė 2 733,67 Eur. IeÅ¡kovės pajamos iki santuokos sudarymo buvo nedidelės, buto įsigijimo laikotarpiu ieÅ¡kovė buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, ieÅ¡kovė įrodymų, iÅ¡ kokių lėšų įsigytas butas, neteikė, todėl labiau tikėtina, kad butÄ atsakovas įsigijo savo asmeninėmis lėšomis. Butas įgytas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas siekė įgyti ginčo butÄ asmeninės nuosavybės teise, Å¡alys santuokoje susilaukė sÅ«naus, sprendė, kad butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, mokėjo komunalinius mokesčius, kurie nuo 2014-07-01 iki 2015-08-28 sudarė 2 304,49 Eur, 2012–2013 m. atsakovas atliko buto remontÄ , kurio vertė 23 681 Eur. 2012 m. ieÅ¡kovės pajamas sudarė motinystės paÅ¡alpa, o nuo 2013-06-01 jos darbo užmokestis buvo 498,15 Eur. Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį 2012 m. vidutiniÅ¡kai sudarė 907,08 Eur, 2013 m. 957,73 Eur. Å alys iÅ¡ gaunamų pajamų negalėjo atlikti buto remonto, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas dalį asmeninių lėšų panaudojo bÅ«sto remontui.

Tai sudaro pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieÅ¡kovei priklauso 1 / 3 dalis, o atsakovui 2 / 3 dalys buto. Å alys sutiko, kad atsakovui butas bÅ«tų priteistas natÅ«ra, todėl ieÅ¡kovei priteisiama 13 686 Eur kompensacija už 1/3 dalį; teismas 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir natÅ«ra priteisė atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisė 12 250 Eur kompensacijÄ už 1/2 dalį. Sutartyje nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės versijÄ , jog žemės sklypo dalies pirkimo metu ieÅ¡kovė buvo atvykusi pas notarÄ ir sumokėjo 4 344,30 Eur iÅ¡ asmeninių lėšų. IeÅ¡kovė neįrodė, kad turėjo asmeninių lėšų. Atsakovas neiÅ¡vieÅ¡ino, kad daiktÄ perka asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė mokėjo žemės sklypo mokesčius. Abi Å¡alys sutiko, kad turtas natÅ«ra bÅ«tų priteistas atsakovui; transporto priemonė „Toyota Avensis“ pripažinta bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe bei ir priteista atsakovui, atsakovÄ Ä¯pareigojant ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 2 000 Eur kompensacijÄ .

IÅ¡ VÄ® Regitros pažymos nustatyta, jog automobilis įgytas 2012-07-03, t. y. Å¡alims esant santuokoje. Kitų įrodymų, be pajamų deklaracijos, atsakovas nepateikė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė S. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir buto (duomenys neskelbtini) pasidalijimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teisme padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti 34 779 Eur kompensacijÄ už santuokoje įgyto turto padalinimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad:teismas nenagrinėjo nepilnamečio vaiko poreikių. IÅ¡vada dėl 170 Eur iÅ¡laikymo dydžio padaryta vadovaujantis neįrodytomis aplinkybėmis, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus daug laiko praleidžia pas tėvÄ . Teismas sudarė teisiÅ¡kai neapibrėžtÄ situacijÄ . Neįrodyta, kad sÅ«nui praleidžiant laikÄ pas tėvÄ , atsakovas perka bÅ«tinus drabužius, avalynę, apmoka papildomo ugdymo įstaigų paslaugas. Remtis prielaidomis, kad atsakovas perims dalį Å¡ių iÅ¡laidų, negalima.

Vaiko tėvų santykiai konfliktiÅ¡ki, kad atsakovas prisidės prie iÅ¡laidų, mažai tikėtina. Atsakovo turtinė padėtis geresnė, jam priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, atsakovas uždirba beveik 1 000 Eur, atsakovas deklaruoja turimas pinigines lėšas. Kitų iÅ¡laikytinių ar finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi; teismas nepagrįstai pareigÄ Ä¯rodyti, kad turtas įsigytas už atsakovo asmenines pinigines lėšas perkėlė ieÅ¡kovei. Atsakovas neįrodė, jog butas (duomenys neskelbtini) įgytas už jo asmenines lėšas, deklaruotas 2009-2011 m. metinėse gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijose.

Deklaruotos lėšos kasmet didėjo. Realiai atsakovas deklaruotomis piniginėmis lėšomis nedisponavo ir jų nenaudojo buto įsigijimui. Teismas neįvertino, kad nuo 2010-12-01 iki 2012-07-30 ieÅ¡kovės motina N. B. padovanojo 13 032,90 Eur. Neįrodžius aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos atsakovo valios butÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad turtas pirktas už asmenines atsakovo lėšas, butas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas B. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turto padalinimo, priskiriant jam asmeninės nuosavybės teise butÄ (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Toyota Avensis“, neiÅ¡mokant kompensacijos; panaikinti sprendimo formuluotes, pagal kurias su vaiku bendraujama priklausomai nuo vaiko noro bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Nurodė, kad:atsakovas su sutuoktine bendro gyvenimo ir Å«kio nevedė nuo vaiko gimimo. IeÅ¡kovė, nepraneÅ¡usi atsakovui, iÅ¡ gimdymo namų iÅ¡vyko gyventi pas savo motinÄ . FaktÄ , kad Å¡alys kartu negyveno, patvirtina liudytojų Č. V. (Č. V.), J. M. (J. M.), M. R., O. S., D. S., M. V. (M. V.) parodymai; kompensacija už butÄ (duomenys neskelbtini) nepriteistina, nes atsakovui buvo paliktas turtas, į kurį jis įdėjo dalį asmeninių lėšų. Teismas nenustatinėjo, kokia atsakovo asmeninių lėšų dalis panaudota, o tik abstrakčiai konstatavo, jog labiau tikėtina, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis įsigijo butÄ ir suremontavo.

NeaiÅ¡ku, kaip konstatuotas nukrypimas nuo lygių dalių principo ir nustatyta proporcija. Teismas nesudarė turto balanso ir nevertino, kad atsakovas turėjo 40 546,80 Eur asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo; stabilų daugiau nei 900 Eur darbo užmokestį; atsakovas už 6 951 Eur pardavė paveldėtÄ tėvų butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Nesuprantama, kodėl ginčo žemės sklypo dalis padalinta lygiomis dalimis. Tai, kad ieÅ¡kovė 4 kartus sumokėjo žemės sklypo mokestį, nesudaro pagrindo dalinti turtÄ .

Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Nepagrįstai padalinta transporto priemonė „Toyota Avensis“, kadangi atsakovas automobilį įgijo, kai Å¡alys faktiÅ¡kai kartu negyveno; bendravimo tvarkos 6, 8 ir 9 punktai yra nepagrįstai susieti su vaiko noru ar nenoru. Toks sprendimas yra sÄ lyginis, todėl tokio pobÅ«džio nuostatos turi bÅ«ti panaikintos.IeÅ¡kovė S. B. atsiliepime prašė atmesti atsakovo B. K. apeliacinį skundÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad:atsakovas kelia naujÄ reikalavimÄ dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium momento pradžios nustatymo. Toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas keičia reikalavimo dėl santuokos nutraukimo faktinį pagrindÄ . Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo. Sprendime nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2014-07-01. Å ios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas neįrodė, jog sutuoktiniai gyveno atskirai nuo 2010-04-01.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-11 nutarimu atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2012-06-25 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo balkone nepilnamečio sūnaus akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir aiškinosi santykius su žmona; atsakovas neįrodė, kad butas (duomenys neskelbtini) įsigytas už atsakovo asmenines pinigines lėšas. Atsakovas neįrodė, kad faktiškai turėjo lėšas, kad lėšos nepanaudotos kitiems poreikiams.

Teismas neatsižvelgė, kad deklaruotos piniginės lėšos kiekvienais metais didėjo. Realiai atsakovas deklaruotomis piniginėmis lėšomis nedisponavo. IeÅ¡kovės motina N. B. jai padovanojo 13 032,90 Eur. Neįrodyta, kad buto, žemės sklypo ir automobilio įsigijimui atsakovas panaudojo 6 951 Eur lėšas, gautas už tėvų butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas pats patvirtino, kad neturėjo santaupų. Atsakovas nesutinka dėl automobilio „Toyota Avensis“ padalijimo, tačiau nepateikia įrodymų, kad įsigijo už asmenines lėšas;

Atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei nekėlė klausimo dėl to, kad, atsižvelgiant į abiejų tėvų susitarimÄ bei pačio vaiko norÄ gali bÅ«ti nustatyta ir kitokia vaiko paėmimo ir praleidimo su juo tvarka. Tvarkoje palikta galimybė tiek tėvams, tiek pačiam vaikui tarpusavio susitarimu bendrauti daugiau arba kitokia tvarka, nei apibrėžta teismo patvirtintoje tvarkoje. Kai nepilnamečiui vaikui bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu bÅ«tų prieinamas tik patvirtintoje tvarkoje nustatytu laiku ir apimtimi, bÅ«tų apribota nepilnamečio galimybė laisvai bendrauti su abiem tėvais.

Griežtų reikalavimų ir sÄ lygų nustatymas nepateisinamas su nepilnamečio vaiko interesais. Atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika negalima vadovautis, nes skiriasi bylose nustatytos aplinkybės. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose priteistas 170 Eur išlaikymas vaikui, nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka bei padalintas sutuoktinių turtas. Atsakovas skundžia ir pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriuose pasisakyta dėl momento, nuo kurio sutuoktiniai nevedė bendro ūkio. Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto nuolatinio išlaikymo dydžio Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteista 170 Eur nuolatinio išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui.

Prašė iÅ¡laikymÄ padidinti iki 200 Eur.Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nėra sietinas tik su minimaliÄ ja mėnesine alga, minimali mėnesinė alga gali bÅ«ti laikoma tik orientaciniu dydžiu priteisiant iÅ¡laikymÄ . Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas iÅ¡laikymas negali bÅ«ti mažesnis už pusę minimalios algos.Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). IeÅ¡kovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nepilnamečio vaiko poreikių. Kolegijos teisėjai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. IeÅ¡kovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose teismui nedetalizavo vaiko poreikių, tik abstrakčiai nurodė, jog vaiko poreikiams per mėnesį iÅ¡leidžia apie 400 Eur (t. 1, b. l. 2-9; t. 2, b. l. 1-2, 25-26, 88, 152-154; t. 3, b. l. 27-36). Apylinkės teismas 2016-04-25 ir 2016-11-14 posėdžių metu aiÅ¡kinosi ir klausinėjo ieÅ¡kovės apie vaiko poreikius, vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymo sumÄ per mėnesį (t. 3, b. l. 17-18, garso įraÅ¡o takelio 00:32:00 – 00:33:50; b. l. 102-104, garso įraÅ¡o takelio 00:13:00 – 00:17:20).

Tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių patvirtina ir byloje esantis 2015-03-05 VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 125). Teismas negali vertinti daugiau įrodymų ir duomenų nei pateikia šalys, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti priekaištai teismui dėl nepakankamo aplinkybių, susijusių su vaiko poreikių nustatymu, ištyrimu, yra nepagrįsti. Byloje šalys įrodinėjo įprastinius vaiko poreikius: maistas, rūbai, vaikas lanko dziudo būrelį, lietuvių kalbos pamokėles.

Dėl iÅ¡skirtinių poreikių nebuvo pasisakoma, todėl teismas neturėjo pareigos vertinti. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė vaiko poreikius 400 Eur sumai laikyti neįrodinėtinais ir pati nenurodė konkrečių iÅ¡laidų pagal poreikius dydžio. Dabartiniu metu orientacinio iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijaus – minimalios mėnesinės algos dydžio, nėra pagrindo laikyti neįrodinėtina aplinkybe, kadangi tokia suma vaiko iÅ¡laikymui nėra bÅ«tinai reikalinga. Neįrodinėtina aplinkybe gali bÅ«ti pripažįstama tik suma, kuri reikalinga minimalių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau vaiko minimalÅ«s poreikiai gali bÅ«ti patenkinti už mažesnę nei 400 Eur sumÄ .

Minimalus mėnesinis atlyginimas skaičiuojamas kartu su mokesčiais, todėl nustatytÄ darbo savaitę dirbantis žmogus, iÅ¡skaičiavus mokesčius, savo poreikių tenkinimui gauna mažesnį darbo užmokestį. Tuo metu nuo priteisto iÅ¡laikymo mokesčiai nemokami ir vaiko poreikių tenkinimui tenka didesnė pinigų suma. Pakankamu lygiu vaiko poreikių užtikrinimas yra galimas ir mažesnėmis lėšomis, jeigu vaiko tėvai negali teikti maksimaliai poreikius tenkinančio iÅ¡laikymo.Nustačius nepilnamečio vaiko poreikius vertinama Å¡alių turtinė padėtis bei Å¡alių galimybės finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti savo vaikÄ .

Apylinkės teismas, analizuodamas šalių turtinę padėtį, nurodė, kad abu tėvai dirbantys: ieškovės atlyginimas sudaro 357,11 Eur (neatskaičius mokesčių), o atsakovo – 972,30 Eur (neatskaičius mokesčių); ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Honda Accord“; atsakovas asmeninės nuosavybės teise disponuoja 0,0659 ha ploto žemės sklypu su jame esančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), butu, esančiu (duomenys neskelbtini), butu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas 2015 m. deklaravo 52 235 Eur (t. 3, b. l. 79). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį – nepilnametę dukrÄ A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24, 45). IeÅ¡kovė nurodė, kad slaugo motinÄ , kuriai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b. l. 46). IeÅ¡kovė iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos darbuotojams nurodė, jog už motinos slaugÄ gauna 261 Eur, pagal įgaliojimÄ atsiima motinos pensijÄ (t. 1, b. l. 107-108; t. 2, b. l. 17-18). Nors senyvo amžiaus ieÅ¡kovės motinai neginčytinai reikalinga nuolatinė slauga, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė finansiÅ¡kai iÅ¡laiko savo motinÄ , todėl ieÅ¡kovės motina nelaikytina ieÅ¡kovės iÅ¡laikytine.

Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieÅ¡kovės: atsakovas uždirba didesnę algÄ , turi nekilnojamojo turto, neturi kitų iÅ¡laikytinių, turi santaupų (t. 1, b. l. 18-21, 23). IeÅ¡kovė gauna pastovias pajamas, naudojasi motinai priklausančiu butu. Å ioje byloje priimtu sprendimu jai priteista didelė kompensacija, todėl jos finansinė padėtis taip pat negali bÅ«ti laikoma bloga. IeÅ¡kovė neprašė, jog iÅ¡ tėvo bÅ«tų priteista didesnė iÅ¡laikymo dalis ir nepagrindė, jog priteistos iÅ¡laikymo sumos nepakanka vaiko iÅ¡laikymui.

IeÅ¡kovė nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog nustatant iÅ¡laikymo dydį buvo atsižvelgta į tai, jog nepilnametis praleidžia daug laiko su tėvu ir dėl to tai pareikalaus papildomų iÅ¡laidų nėra pakankami priteisti mažesnį iÅ¡laikymÄ . Pažymėtina, jog teismas tuo pačiu sprendimu nustatė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ . IÅ¡ Å¡ios tvarkos matyti, jog nemažai laiko vaikas praleis su tėvu, bendravimo trukmė nustatyta ir yra žinoma, todėl ieÅ¡kovės argumentas, jog teismo sprendimu kuriama teisiÅ¡kai neapibrėžta situacija, neteisingas.

Bendravimo su vaiku metu neišvengiamai patiriamos išlaidos maistui, galimos kitos išlaidos pirkiniams ir laisvalaikiui, kurios kyla net ir be daiktų vaikui pirkimo. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nėra priežastis padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Vaiko ir tėvo santykiai yra geri, todėl vertintinas tėvo ryšys su vaiku, o ne su ieškove. Vaiko labui jo tėvai turėtų kurti draugiškus, pagarbius santykius, geranoriškai priimti sprendimus dėl vaiko poreikių tenkinimo.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino bendravimo su tėvu aplinkybę, kai nustatė iÅ¡laikymo dydį. Daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovo priteista pakankamÄ iÅ¡laikymo lygį garantuojanti pinigų suma, didesnių vaiko poreikių ieÅ¡kovė neįrodė, apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl vaiko poreikiai nustatyti neteisingai. Nagrinėjamoje byloje priteistas pakankamo dydžio iÅ¡laikymas, kurio didinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovė ir atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas.

IeÅ¡kovė S. B. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o padidinti jai iÅ¡ atsakovo už santuokoje įgyto turto padalijimÄ priteistos kompensacijos dydį iki 34 779 Eur, pripažįstant, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes atsakovas neįrodė, jog butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už jo asmenines lėšas. Atsakovas B. K. praÅ¡o dalijant turtÄ natÅ«ra jam turtÄ palikti valdyti asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieÅ¡kovei kompensacijos už santuokoje įgyto turto padalijimÄ ir pripažįstant, kad turtas įgytas iÅ¡ jo asmeninių lėšų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo tris atskirus turto vienetus: butÄ (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) bei automobilį „Toyota Avensis“. Minimas turtas pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tarp Å¡alių padalintas, turtÄ paliekant atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisiant kompensacijÄ : butas padalintas, nustatant proporcijÄ 1:2, o likęs turtas – lygiomis dalimis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog butas ir žemės sklypas priskirtini bendrajai jungtinei nuosavybei.

Ä®statymas preziumuoja, kad bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato dvi sÄ lygas, bÅ«tinas įrodyti siekiant, jog turtas bÅ«tų pripažįstamas asmenine nuosavybe:

1) turtas turi būti įgytas už asmenines lėšas;

2) turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Spręsdamas turto priskyrimo tam tikrai nuosavybės kategorijai klausimÄ , teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto statuso, teisingai pabrėžė, jog abiem atvejais nekilnojamasis turtas registruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai patvirtina, jog nenustatyta viena iÅ¡ CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų sÄ lygų – neiÅ¡reikÅ¡ta valia įsigyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise.

Kadangi įstatymas reikalauja nustatyti abi sÄ lygas, tai vienos iÅ¡ jų nebuvimas reiÅ¡kia, jog turtas įgytas ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustačius, kad perkant turtÄ buvo panaudota dalis santuokinių lėšų, tai galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtÄ (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Tokiu teisės aiÅ¡kinimu vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutiko su fakto, jog atsakovas buto pirkimui panaudojo asmenines lėšas, nustatymu. Asmeniui, teigiančiam, kad konkretus turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti jo nurodytÄ aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atsakovas asmeninių lėšų panaudojimo aplinkybę įrodinėjo metinėmis gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijomis, pateiktomis Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1, b. l. 181-184; t. 3, b. l. 68-79), apskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų pažyma (t. 1, b. l. 185).

Apylinkės teismas papildomai vertino ir duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos pažymų apie asmens įmokas (t. 1, b. l. 128-135; t. 3, b. l. 106-118). Analizuojant atsakovo pateiktose deklaracijose duomenis apie jo pajamas matyti, jog atsakovas 2008 mokestiniais metais buvo deklaravęs 40 546,80 Eur (140 000 Lt) grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 181-184). Iš (duomenys neskelbtini) 2009-01-15 pažymos apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas už 2008 m. matyti, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2008 m. iš viso išmokėjo 8 704,13 Eur (30 053,61 Lt) (t. 1, b. l. 185).

Metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje už 2010 metus pažymėta, kad atsakovas turi 145 000 Lt santaupų; už 2011 metus – 170 000 Lt santaupų; už 2012 metus – 160 000 Lt santaupų; už 2013 metus – 160 000 Lt santaupų; už 2014 metus – 170 000 Lt santaupų; už 2015 metus – 52 235 Eur santaupų. Butas įgytas 2012-08-07 už 17 377 Eur (60 000 Lt) ir 23 681 Eur (70 000 Lt) remonto kainos, procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog remontas truko 2 metus. Visos iÅ¡laidos už butÄ bei jo remontÄ turėjo bÅ«ti padarytos iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio.

Vadinasi, asmeninių lėšų panaudojimas butui ir remontui turėjo bÅ«ti stebimas Metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje už 2015 metus. Santuokos sudarymo laikotarpiu (2009-10-09) atsakovas 2008 m. turėjo 140 000 Lt, 2010 m. – 145 000 Lt santaupų, o po buto įsigijimo bei remonto, 2015 metais – 52 235 Eur santaupų. Atsakovo santaupų dydis visu santuokos laikotarpiu buvo nuoseklus, tolydžio didėjantis. Nutraukiant santuokÄ Å¡alys piniginių lėšų nesidalino, taigi, atsakovas tiek sudarydamas santuokÄ , tiek nutraukdamas santuokÄ turėjo asmeninių deklaruotų lėšų, kurių dydis ne sumažėjo, o padidėjo.

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas deklaruotų asmeninių lėšų nenaudojo buto įsigijimui ir remontui. Negalima besÄ lygiÅ¡kai vertinti, jog turto deklaracijose nurodytos piniginės lėšos yra realÅ«s pinigai civilinės teisės prasme. Galimos įvairios situacijos, kai turimas realus pinigų kiekis gali nesutapti su deklaracijose nurodomu pinigų kiekiu. Sutinkant, jog atsakovas realiai turėjo deklaracijose nurodytas pinigų sumas, Å¡ių lėšų nenaudojimo bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui aplinkybę patvirtina tolydus deklaracijose nurodomų santaupų didėjimas bei aplinkybė, kad ir nutraukiant santuokÄ Å¡ios lėšos nebuvo įtrauktos į dalintino turto masę.

Tai patvirtina, jog atsakovo asmeninis turtas santuokos metu nesumažėjo. Tai, kad atsakovas teikė teismui tik deklaracijas, tačiau neteikė banko sÄ skaitų, kitų pinigų turėjimÄ patvirtinančių įrodymų, duoda pagrindo abejoti realiu pinigų turėjimu ir didelės pinigų sumos ilgalaikiu saugojimu ne banke. Mokesčių administratorius atsakovo teiktų deklaracijų netikrino ir pinigų buvimu neįsitikino. IeÅ¡kovė, bÅ«dama sutuoktine, kėlė abejones dėl to, ar atsakovas realiai disponavo deklaruotais pinigais.

Atsakovui nepateikus kitų pinigų turėjimÄ patvirtinančių dokumentų, teismas negali pakankamai patikimais įrodymais patvirtinti, jog atsakovas realiai turėjo pinigines lėšas, nurodytas Metinėse gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijose. Nuo Å¡alių santuokos (2009-10-09) iki buto įsigijimo (2012-08-07) praėjo treji metai. Dėl pakankamai ilgo laiko tarpo sutuoktinių iki santuokos gautų pajamų analizė, aiÅ¡kinantis, ar Å¡alys turėjo santaupų turtui įsigyti, netikslinga. Byloje nebuvo nustatyta, iÅ¡ kokių lėšų turtas buvo įsigytas, neimant paskolų, kadangi Å¡alys Å¡ių aplinkybių teismui neatskleidė.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, jog faktas, kad atsakovas neįrodė santuokoje įgyto turto įsigijimo iÅ¡ asmeninių lėšų, yra pagrįstas. Nenustačius aplinkybės, jog atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto panaudojimui leido asmenines lėšos, pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendro turto lygių dalių prezumpcijos nėra, todėl turtas turi bÅ«ti dalinamas lygiomis dalimis. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutiko su tuo, kad automobilis „Toyota Avensis“ buvo pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis, kadangi automobilis buvo įsigytas, kai Å¡alys faktiÅ¡kai kartu negyveno.

Kartu su Å¡ia aplinkybe atsakovas prašė nustatyti faktinio gyvenimo atskirai faktÄ ir taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo sÅ«naus gimimo dienos (2010-04-01). CK 3.67 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis turi teisę praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu. Dalijamo turto apimtį nustatančio CK 3.127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

To paties straipsnio 2 dalis, analogiÅ¡kai kaip ir CK 3.67 straipsnio 2 dalis, nurodo, jog vieno sutuoktinio praÅ¡ymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymas dalinti turtÄ Ä¯gytÄ iki gyvenimo skyrium pradžios, nebuvo pareikÅ¡tas. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato apribojimÄ apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nors CPK 376 straipsnis nurodo, jog Å¡eimos bylose teismas turi atlikti aktyvesnį vaidmenį bei suteikia Å¡alims procesinių lengvatų, tai, kad ieÅ¡kovas neprašė pirmosios instancijos teismo dalinti tik iki gyvenimo skyrium pradžios įsigytÄ turtÄ , daro negalimu tokį reikalavimÄ reikÅ¡ti apeliacinės instancijos teisme.

Kita vertus, byloje esančios aplinkybės nepatvirtina, kad sutuoktiniai gyveno atskirai, neketindami kurti šeiminių santykių. Automobilis įsigytas 2012-07-03, t. y. savaitę po to, kai atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta policija bei surašytas protokolas už tai, kad jis nepilnamečio sūnaus akivaizdoje keiksmažodžiais aiškinosi santykius su sutuoktine S. B. Tai rodo, jog tuo metu sutuoktiniai stengėsi gyventi šeimoje. Byloje nustatytos aplinkybės, paties atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikiami argumentai neduoda pagrindo išvadai, jog šalys automobilio įsigijimo metu gyveno atskirai.

Gyvenimas atskirai, kaip momentas, kuo kurio nekuriama bendroji jungtinė nuosavybė, atitinka ne tik fizinį gyvenimÄ atskirai, tačiau sprendimÄ toliau negyventi Å¡eiminio gyvenimo, nesuinteresuotumÄ tęsti bendrÄ gyvenimÄ . Po santuokos sudarymo sutuoktiniai patys pasirenka Å¡eiminio gyvenimo tipÄ , kartais, pavyzdžiui, dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių komandiruotės, mokymosi, darbo užsienio valstybėje ar poreikio slaugyti artimÄ jį, sutuoktiniai gyvena atskirai, tačiau palaiko Å¡eiminius ryÅ¡ius ir laikytini Å¡eima.

Atsakovas nuolat procesiniuose dokumentuose teigė, jog jis ir 2012 metais pirkdamas butÄ ir iki 2014 metų jį remontuodamas rengėsi Å¡eiminiam gyvenimui. Vien tai, kad ieÅ¡kovė, turėdama slaugyti motinÄ , dažnai gyvendavo motinos namuose, negalima laikyti, jog Å¡eima gyveno faktiÅ¡kai atskirai ir taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes anksčiau nei iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo. Apibendrinant daroma iÅ¡vada, kad Å¡alių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas dalintinas lygiomis dalimis, todėl turi bÅ«ti pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir padidinta ieÅ¡kovei priteista kompensacija.

Apeliacinio proceso metu Å¡alys neginčijo dalinamo turto vertės nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios aplinkybės nepasisako. IeÅ¡kovei priteistina kompensacija už butÄ sudaro 20 529 Eur, už žemės sklypÄ â€“ 12 250 Eur, už automobilį – 2 000 Eur, viso 34 779 Eur. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo formuluotes, darančias Å¡alių bendravimÄ su vaiku priklausomu nuo vaiko norų.

Atsakovas pažymėjo, kad bendravimo tvarkos 6, 8 ir 9 punktai yra nepagrįstai susieti su vaiko noru ar nenoru, tai laikė sÄ lyginiu sprendimu. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje nustatyta, jog Å¡venčiant sÅ«naus gimimo dienÄ ar Naujuosius Metus, taip pat tiesiog ieÅ¡kovei ir atsakovui iÅ¡ anksto susitarus bei pačiam vaikui iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , atsakovas gali bendrauti su sÅ«numi daugiau laiko, nei nustatyta bendravimo tvarkoje ar kitu bÅ«du.Neginčytina, jog atskirai gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kartu gyvenantis tėvas neturi teisės kliudyti antrajam tėvui bendrauti (CK 3.170 straipsnio 1, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos vertinimu nei viena Å¡ių teisių, nustatant bendravimo tvarkÄ , nebuvo pažeista. Papildomi susitarimai keičia teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ tik tada, kai vaikas ir tėvai dėl to susitarė. Jeigu susitarimo nepasiekta, turi bÅ«ti vadovaujamasi teismo patvirtinta bendravimo tvarka. Atsakovo nuogÄ stavimai, jog vien tik vaiko noro pakaktų tam, kad teismo nustatyta tvarka nebÅ«tų vykdoma, nepagrįsti. Teismo sprendimas nėra sÄ lyginis, o papildomi susitarimai bendraujant tėvams ir vaikams yra ne teises ribojantis, bet pozityvus reiÅ¡kinys.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 546,77 Eur pagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas – 1 630 Eur. IeÅ¡kovė buvo sumokėjusi 105,29 Eur, žyminio mokesčio, 2014-12-22 nutartimi 1 216,98 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 1 589 Eur, nesumokėta 83 Eur už iÅ¡laikymo priteisimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo proporcijÄ , laikydamas, jog ieÅ¡kinys tenkintas 87 proc., o prieÅ¡ieÅ¡kinys – 87 proc., tačiau neiÅ¡dėstė, kuo remdamasis taikė tokiÄ proporcijÄ . Teismo sprendimu buvo iÅ¡spręsta keletas neturtinio pobÅ«džio reikalavimų bei lygiomis dalimis padalintas santuokoje įgytas turtas. Kadangi ieÅ¡kovės neturtinių reikalavimų tenkinta daugiau nei atsakovo, tai laikoma, jog jai atlygintina 60 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui – 40 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Tokia pat proporcija skirstoma 13,93 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (8,36 ir 5,57). IeÅ¡kovė viso turėjo sumokėti 1 322,27 Eur žyminio mokesčio (40 proc. sudaro 528,90 Eur), todėl ieÅ¡kovė turi papildomai sumokėti 423,62 Eur, o likusiÄ dalį žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį 793,36 Eur turi sumokėti atsakovas. Viso atsakovas su mokesčiu už iÅ¡laikymo priteisimÄ turi sumokėti 876,36 Eur. IeÅ¡kovė atsakovui turi kompensuoti 40 proc. atsakovo sumokėto žyminio mokesčio – 635,60 Eur.Apeliaciniame procese atsakovė sumokėjo 205,29 Eur žyminio mokesčio bei iÅ¡leido 1 100 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas sumokėjo 838 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo dalis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo tenkinta, o reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo atmestas, apeliacinio skundo tenkinimo procentas – 95 proc., skaičiuojant ieÅ¡kinio kainÄ kaip dalintino turto vertę ir iÅ¡laikymo skirtumÄ . Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jam bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

IeÅ¡kovės S. B. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti.Atsakovo B. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ pakeisti, padidinant ieÅ¡kovei S. B. iÅ¡ atsakovo B. K. priteistos kompensacijos už santuokoje įgyto turto padalinimÄ dydį iki 34 779 Eur (trisdeÅ¡imt keturi tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt devyni eurai). LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

S. B. iš B. K. priteisti 928,06 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 6 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, o B. K. iš S. B. – 652 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 635,60 Eur žyminio mokesčio, viso 1 287,60 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 60 euro centų). Iš S. B. į valstybės pajamas priteisti 423,62 Eur žyminio mokesčio ir 5,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 429,19 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 19 euro centų).

Iš B. K. priteisti 876,36 Eur ir 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 884,72 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 72 euro centus).Priteisti iš B. K. S. B. naudai 1 239,75 Eur (tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                 Vilija Mikuckienė Vaclovas Paulikas     Jūra Marija Strumskienė