2018-11-21 Nr. AB-21126-3-62-3-00476-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-758-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00476-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Homes in the wood“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Homes in the wood“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Homes in the wood“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. A1-241 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjui priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl nepagrįsto statinių įtraukimo į Sąrašą pareiškėjui kyla pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu. Pareiškėjas sutiko, jog jam nuosavybės teise priklausantys statiniai šiuo metu negali būti naudojami pagal paskirtį, kadangi jiems įrengti yra reikalingas remontas. Remonto darbai jau yra pradėti įgyvendinti: yra atlikti statinių projektavimo darbai, sudaryta rangos sutartis. Manė, kad kai pareiškėjas rūpinasi statinių tvarkymu, statinių įtraukimas į Sąrašą yra negalimas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovui yra žinomos tiek pareiškėjo nuomos pagrindu valdomo žemės sklypo, tiek jame esančių statinių tvarkymo aplinkybės. Kauno miesto savivaldybės administracija, ne tik žinodama, jog pareiškėjas faktiškai ėmėsi veiksmų statinių būklei pagerinti, bet ir saistoma tarp jos ir pareiškėjo 2015 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4070-644/2015 sudarytos taikos sutarties (toliau – ir Taikos sutartis) nuostatų, neturėjo pagrindo pareiškėjui priklausančius statinius įtraukti į Sąrašą. Taikos sutarties 6 punktu pareiškėjas įsipareigojo žemės sklype esančius statinius ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 1 d. uždengti specialiais tentais arba pradėti šių statinių rekonstrukcijos arba griovimo darbus. Tačiau pastatai buvo pripažinti neprižiūrimais, nepaisant Kauno miesto savivaldybės administracijos Taikos sutartyje išreikštos pozicijos, kad pareiškėjas deda pastangas, jog statiniai būtų tvarkomi, pareiškėjo realiai organizuojamų statinių remonto darbų, taip pat nepaisant šalių Taikos sutartyje įtvirtinto susitarimo dėl termino statinių tvarkymo darbams atlikti, t. y. 2017 m. sausio 1 d.

3. Pareiškėjas taip pat prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ir įvertinti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Žemės aprašas) bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-624 patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Statinių aprašas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Pareiškėjo teigimu, nepaisant aprašuose formaliai įtvirtintų skirtingų reguliavimo objektų, jie faktiškai sudaro galimybę Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jai pavaldžioms institucijoms pagal abu aprašus vertinti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančius statinius ir jų būklę ir iš esmės dėl tų pačių aplinkybių – statinių nepriežiūros, taikyti asmenims dvigubą sankciją – įpareigojimą mokėti padidinto tarifo žemės mokestį ir padindinto tarifo nekilnojamojo turto mokestį.

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Paaiškino, kad, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo nuosavybės teise valdomi statiniai į Sąrašą buvo įtraukti Statinių aprašo 4.3. punkto pagrindu (statiniai apleisti arba netvarkomi, t. y. apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, apleisti, neprižiūrimi arba neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų). Atsakovas pabrėžė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esantiems pastatams Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 9 d. išdavė Rašytinį pritarimą paprastojo remonto darbams pastatų viduje, tačiau jokie darbai nei pastatų viduje, nei išorėje nebuvo atliekami administracinio akto priėmimo metu ir nebuvo pateikta duomenų, kad planuojama atlikti. Ginčo sklype buvo išduotas statybos leidimas atlikti keturių pastatų rekonstrukciją 2008 m. gruodžio 17 d. Nr. 38-4 NR 174-107 ir nuo šio leidimo (kuris nėra paprastajam remontui) išdavimo yra praėję daugiau nei 7 metai, tačiau pareiškėjas šių statybos darbų nėra atlikęs ar pradėjęs atlikti. Tai, kad pareiškėjui priklausantys statiniai atitinka Statinių aprašo 4.3. punkte numatytą kriterijų, pagrindžia prie Petrašiūnų seniūnijos siūlymo įtraukti ginčo statinius į Sąrašą pridėtos foto fiksacijos, iš kurių matosi statinių trupančios plytos, išdaužyti langai, kai kurie pastatai apskritai fasadų net neturi bei Nekilnojamo turto registro išrašas, kuriame fiksuotas akivaizdus statinių nusidėvėjimas ir tai, kad paskutinė kadastro duomenų nustatymo data yra 1995 m. Vadinasi, jokie teisėti statybos ar rekonstrukcijos darbai nuo paskutinio kadastro duomenų fiksavimo datos nebuvo atlikti ir jokie pakitimai nebuvo užfiksuoti. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas ir atsakovas 2015 metais sudarė Taikos sutartį administracinėje byloje, kurioje ginčas kilo tik dėl pareiškėjo valdomo žemės sklypo įtraukimo į 2015 m. neprižiūrimų žemės sklypų sąrašą. Be to, nustatytas Taikos sutartyje terminas – 2017 m. sausio 1 d. netrukdė tinkamai prižiūrėti pastatus.

6. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo prašymu ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą, kadangi priimant ginčijamą administracinį aktą Žemės aprašas nebuvo taikytas ir jis niekaip nėra susijęs su šios bylos skundo dalyku. Dėl Statinių aprašo galimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams pareiškėjas konkrečių teisinių motyvų nenurodė.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis Statinių aprašo 4.1–4.3 punktais, nurodė, kad Statinių aprašas numato tris alternatyvias situacijas, kurioms esant objektai yra įrašomi į Sąrašą: 1) nekilnojamas turtas yra nenaudojamas; 2) naudojamas ne pagal paskirtį; 2) arba neprižiūrimas (apleistas).

9. Teismas nustatė, kad šio ginčo įrodinėjimo dalykas – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, būklė, t. y., ar statiniai atitinka statybą ir statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus kriterijus. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Statybos rangos sutartį Nr. PR-2016-03-24/1, suvestines ir lokalines sąmatas, 2013 m. rugsėjo 9 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei fotonuotraukas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuotos faktinės aplinkybės ir ginčo statinių būklė 2016 m. birželio 17 d., 2016 m. rugsėjo 12 d. bei 2016 m. lapkričio 5 d., t. y. jau po ginčijamo įsakymo priėmimo, todėl šioje situacijoje, teisėjų kolegijos nuomone, esminės reikšmės ginčijamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui neturėjo.

10. Byloje pateiktas 2016 m. sausio 4 d. Petrašiūnų seniūnijos raštas N. 13-9-2, fotonuotraukos, kuriose nurodyta vaizdo fiksavimo data (2015 m. gruodžio 28 d. – 2015 m. gruodžio 29 d.), taip pat ginčo statinių Nekilnojamo turto registro išrašai neginčijamai patvirtino, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomų statinių sienos trupančios, plytos ištrupėję, langai išdaužyti, kai kurie pastatai apskritai fasadų net neturi. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jau tris metus turi statybą leidžiantį dokumentą pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune paprastajam remontui ir griovimui, tačiau šių pastatų neremontuoja (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), o 2016 m. kovo 24 d. sudaryta Rangos sutartis visiškai kitur esantiems statiniams ((duomenys neskelbtini), Kaunas).

11. Bylos duomenys taip pat patvirtino, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune esantiems pastatams Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 9 d. išdavė Rašytinį pritarimą paprastojo remonto darbams pastatų viduje, tačiau byloje nebuvo jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog iki ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos remonto darbai pastatų viduje ar išorėje buvo atliekami. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų, pareiškėjo 4 nuosavybės teise valdomiems statiniams ginčo sklype buvo išduotas statybos leidimas atlikti keturių pastatų rekonstrukciją 2008 m. gruodžio 17 d. Nr. 38-4 NR 174-107, nuo šio leidimo (kuris nėra paprastajam remontui) išdavimo yra praėję daugiau nei 7 metai, tačiau pareiškėjas šių statybos darbų nėra atlikęs. Nekilnojamojo turto registre šių statinių kadastro duomenų nustatymo data yra 1995 m. kovo 30 d., pareiškėjas kitų duomenų apie teisėtus statybos ar rekonstrukcijos darbus nuo paskutinio kadastro duomenų fiksavimo datos nepateikė. Taigi, ginčo statiniai į Sąrašą pagrįstai buvo įtraukti Statinių aprašo 4.3. punkto pagrindu, kadangi yra apgriuvę, apleisti ir netvarkomi.

12. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas ir atsakovas 2015 m. gruodžio 7 d. sudarė Taikos sutartį Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-4070-644/2015, kurioje ginčas kilo dėl pareiškėjo valdomo žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2015 m. sąrašą. Tačiau nei šios sutarties turinys, nei jos 2 ir 5 punktai (kaip nurodoma skunde), nepatvirtino, jog atsakovas yra pripažinęs, kad pareiškėjas tinkamai prižiūri ar tvarko ginčo statinius 2015 metais. Pažymėta ir tai, jog pareiškėjas nėra pilnai ir tinkamai įvykdęs 2015 m. Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (pagrindžia pateiktas Pertrašiūnų seniūnijos raštas dėl neuždengtų šulinių bei fotonuotraukos). Bet kokiu atveju, pareiškėjo laisvanoriški įsipareigojimai iki 2017 m. sausio 1 d. uždengti (duomenys neskelbtini), Kaune, esančius pastatus specialiais tentais (konservuoti statybą teisės aktų nustatyta tvarka) arba pradėti šių pastatų rekonstrukcijos arba griovimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka, niekaip nepaneigia nurodytų pastatų nepriežiūros, apleistų statinių fakto, taip pat kartu neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos šiuos statinius tinkamai prižiūrėti, kad jie ne tik nedarkytų miesto vaizdo, bet ir nekeltų pavojaus visuomenei. Pažymėta, kad ir nustatytas Taikos sutartyje terminas netrukdė ir netrukdo tinkamai prižiūrėti pastatus. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus, vadovavosi objektyviais įrodymais ir duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.

13. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ir įvertinti, ar Žemės aprašas bei Statinių aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, teismas konstatavo, jog pareiškėjo pareiškime nėra pateikta aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Statinių aprašo (punktai nenurodyti) atitikties Žemės mokesčio įstatymo (straipsniai nenurodyti) nuostatoms. Minėtame pareiškime iš esmės yra tik pacituotos atitinkamo savivaldybės norminio akto punktų nuostatos. Pareiškime siaura apimtimi išdėstyti abstraktūs samprotavimai neišreiškia aiškios, konkrečios, logiškos ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pozicija dėl prieštaravimų tarp nurodytų teisės aktų nepagrįsta teisiniais motyvais, apsiribojant vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais. Kolegijos nuomone, tokio turinio pareiškimas negali būti laikomas kaip pagrįstas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir pagal jį tinkamas administracinės bylos dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme nėra įmanomas, todėl prašymas atmestas. Atkreiptas dėmesys į tai, jog šioje ginčo situacijoje Žemės aprašo nuostatos nėra taikomos ir šis aprašas nėra niekaip susijęs su nagrinėjama byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 str. 2 d. 1 p., 4 p.).

14. Teismas konstatavo, kad ginčijama Įsakymo dalis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra pagrindo, skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Homes in the wood“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir tenkinti skundą bei ištirti, ar Žemės aprašas bei Statinių aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams.

16. Pareiškėjas teigia, kad esminė Statinių aprašo funkcija yra skatinti statinių savininkus tvarkyti ir prižiūrėti jiems priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Teismas, darydamas išvadą, kad pateikti įrodymai neturi reikšmės Įsakymo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, padarė klaidingą išvadą, prieštaraujančią Statinių apraše nurodytai šio akto paskirčiai – vertinti ne tik faktinę statinių būklę, bet ir statinių savininkų veiksmus dėl statinių naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo.

17. Teismas neįvertino, kad dėl pareiškėjui priklausančių statinių įtraukimo į Sąrašą pareiškėjui kyla pareiga mokėti padidinto tarifo nekilnojamojo turto mokestį už visą 2016 metų laikotarpį, nors pareiškėjui priklausančių statinių būklė buvo vertinama tik 2015 m. pabaigoje, o 2016 m. visiškai nebuvo vertinama nei atsakovo, nei teismo.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad statinių tvarkymo darbus pareiškėjas pradėjo atlikti vos gavęs visus reikiamus dokumentus, sukaupęs lėšas ir pritraukęs skolintas lėšas. Pažymi, kad statinių sutvarkymui yra reikalingos itin didelės lėšos. Teismas, pasisakydamas, kad pareiškėjas net 7 metus netvarkė jam priklausančių statinių (nuo 2008 m. išduoto leidimo), visiškai nevertino, kad 2008–2012 m. vyravo ekonominė krizė.

19. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai vertino Taikos sutartį. Sudarydamos Taikos sutartį šalys ne tik išsprendė tuo metu buvusį ginčą, bet ir aptarė tolesnes pareiškėjo valdomo žemės sklypo ir jame esančių statinių tvarkymo sąlygas, lūkesčius dėl apmokestinimo tvarkos. Taikos sutartimi pareiškėjas įsipareigojo žemės sklype esančius statinius ne vėliau kaip iki 2017 m. sausio 1 d. uždengti specialiais tentais arba pradėti jų rekonstrukcijos ar griovimo darbus. Pareiškėjas tikėjosi, jog vykdant Taikos sutartį jo turimas žemės sklypas ir statiniai bus apmokestinami įprastu tarifu. Pareiškėjo teigimu, Taikos sutartimi šalys sutarė, jog statinių būklę atsakovas vertins ir statinių apmokestinimo klausimą spręs ne anksčiau kaip 2017 m. sausio 1 d.

20. Pareiškėjo manymu, jis skunde aiškiai ir išsamiai išdėstė aplinkybes, kodėl būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti ir įvertinti du norminius administracinius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą įvertino formaliai. Pareiškėjas teigia, jog jis aiškiai nurodė teisės aktus, jų konkrečius punktus, kurie, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja Žemės įstatymo 6 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui. Be to, pirmosios instancijos teismas galėjo ir savo iniciatyva kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir užtikrinti norminių administracinių teisės aktų ištyrimą.

21. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti įrodymai dėl statinių tvarkymo yra nesusiję su ginčui aktualiu laikotarpiu, taip pat nesusiję su (duomenys neskelbtini), Kaune esančių statinių būkle, ypač po 2016 m. Jokių įrodymų, paneigiančių ginčo statinių nepriežiūrą ginčijamo administracinio akto priėmimo metu nėra pateikta.

23. Atsakovas pažymi, kad 2016 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 570 nuosavybės teisė į ginčo statinius perėjo UAB „Cetarium“, todėl pareiškėjo motyvai, kad šiuo metu jis prižiūri ir tvarko statinius yra kvestionuotina.

24. Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai, susiję su ekonomine krize, ginčui reikšmės neturi. Ginčijamas aktas priimtas 2016 m. lapkričio 28 d., kai krizė truko iki 2012 m.

25. Atsakovas pažymi, kad sudarant Taikos sutartį, atsakovas atsižvelgė į pastangas tvarkyti žemės sklypą, tačiau nepripažino, jog žemės sklypas sutvarkytas, o apie pastatus Taikos sutarties 2 punkte apskritai nėra kalbama. Byloje, kurioje priimta Taikos sutartis, ginčas buvo dėl nenaudojamos žemės sąrašo, o ši byla yra dėl nenaudojamų statinių sąrašo. Pabrėžia, kad atsakovas Taikos sutartimi neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl sudaromo Sąrašo, be to, Taikos sutartyje nustatytas terminas netrukdo šiuo metu tinkamai prižiūrėti pastatus.

26. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, jog jo valdyti statiniai neatitiko tuo metu galiojusių norminių administracinių aktų, kurių pagrindu šie statiniai buvo įtraukti į Sąrašą.

27. Pažymi, jog santykis tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra mokestinis, todėl tiesiogiai taikyti Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas ar principus teisinio pagrindo nėra.

28. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl norminių aktų teisėtumo ištyrimo yra neapibrėžtas, nekonkretus bei prašomi ištirti norminiai teisės aktai nėra susiję tiesiogiai su ginčijamu aktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. A1-241 dalies, kuria pareiškėjui priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 metų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, nustatymą, jų sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Statinių aprašas (ginčui aktuali 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-236 redakcija).

31. Statinių aprašo 6 punkte nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnai (toliau – seniūnai) savo seniūnijos teritorijoje pagal nustatytus kriterijus vizualiai įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, ir pateikia jų sąrašus Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriui iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos.

32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčijama Įsakymo dalis buvo priimta po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 13-9-2, skirtu Finansų ir ekonomikos skyriui, buvo papildyta informacija apie nenaudojamus, naudojamus ne pagal paskirtį, apleistus arba neprižiūrimus statinius, pridedant išrašą iš nekilnojamojo turto registrų centro bei (duomenys neskelbtini), Kaune esančių statinių nuotraukas (I t., b. l. 84–106).

33. Pagal Statinių aprašo 4 punktą į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų statinių ir patalpų sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris atitinka vieną arba kelis šių kriterijų: statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos (4.1 p.); statiniai ir patalpos naudojami ne pagal nustatytą nekilnojamojo turto paskirtį, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių (4.2 p.); statiniai ir patalpos apleisti arba netvarkomi, t. y. apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, apleisti, neprižiūrimi arba neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų (4.3 p.).

34. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įrašyti į Sąrašą dėl to, kad jie atitiko Statinių aprašo 4.3 punkto kriterijų. Aplinkybę, kad šie statiniai priimant Įsakymą buvo apleisti, patvirtino atsakovo su Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 13-9-2 pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomų statinių sienos trupančios, plytos ištrupėję, langai išdaužyti, kai kurie pastatai apskritai fasadų net neturi (nurodytos nuotraukų fiksavimo datos – 2015 m. gruodžio 28 d., 2015 m. gruodžio 29 d.), bei išrašas iš nekilnojamojo turto registrų centro, kuriame kadastro duomenų nustatymo metu, t. y. 1995 m. kovo 30 d., buvo užfiksuotas ginčo statinių fizinio nusidėvėjimo procentas, siekiantis 10–41 proc., o vėliau jokie kadastro duomenys atnaujinti nebuvo.

35. Pareiškėjo teismui pateikti įrodymai (2016 m. kovo 24 d. rangos sutartis, PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų aktai, 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, 2016 m. lapkričio 8 d. pateikta pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, fotofiksacija (be nuotraukų darymo datos)) aplinkybės, jog Įsakymo priėmimo metu ginčo statiniai buvo apleisti, nepaneigė. Pažymėtina, jog šie pareiškėjo pateikti įrodymai yra susiję su vėlesnėmis nei Įsakymo priėmimo metu buvusiomis aplinkybėmis arba ne ginčo statinių, o žemės sklypo tvarkymo darbais. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo pateikta pastatų fotofiksacija (I t., b. l. 177–188) nėra aktuali sprendžiant dėl statinių būklės būtent Įsakymo priėmimo metu, kadangi nėra duomenų, kada šios nuotraukos buvo darytos.

36. Nors pareiškėjas ir apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog šiuo metu ginčo statiniai yra tvarkomi, pažymėtina, jog bylos objektas – 2016 m. vasario 25 d. Įsakymo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi bylai aktualios būtent Įsakymo priėmimo metu buvusios aplinkybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Įsakymo priėmimo metu ginčo statiniai nebuvo apleisti, t. y. jie neatrodė taip, kaip 2015 m. gruodžio 28–29 d. darytose nuotraukose, pateiktose kartu su Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 13-9-2. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad turi būti vertinama ne tik statinių būklė, bet ir statinių savininkų veiksmai, jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kad kokie nors statinių tvarkymo darbai buvo atliekami iki Įstatymo priėmimo.

37. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami 2008 m. gruodžio 17 d. statybos leidimas bei 2013 m. rugsėjo 9 d. rašytinis pritarimas statinio projektui taip pat nepaneigia Įsakymo pagrįstumo, kadangi jie nepatvirtina, jog statybos darbai pagal šiuos leidimus realiai buvo vykdomi. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog statinių tvarkymo darbai pagal šiuos leidimus nebuvo atliekami dėl ekonominės krizės, buvusios 2008–2012 m. Šis ekonominės krizės laikotarpis negali būti laikomas objektyvia, Įsakymo pagrįstumą paneigiančia aplinkybe, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, jog krizė pasibaigė dar 2012 m., kai Įsakymas buvo priimtas 2016 m. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių tokį ilgą delsimą atlikti statinių tvarkymo darbus.

38. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl Įsakymo prieštaravimo sudarytai Taikos sutarčiai. Pažymėtina, jog administracinė byla Nr. I-4070-644/2015, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis, buvo susijusi tik su žemės sklypu, o dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jų įtraukimo į Sąrašą, minėtoje byloje nebuvo sprendžiama. Nors Taikos sutarties 6 punktu pareiškėjas įsipareigojo iki 2017 m. sausio 1 d. žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius pastatus uždengti specialiais tentais arba pradėti šių pastatų rekonstrukcijos arba griovimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šis paties pareiškėjo prisiimtas įsipareigojimas nepaneigia pareiškėjo pareigos ir iki nurodytos datos prižiūrėti jam priklausančius statinius ir atsakovo teisės, nustačius pagrindus, įrašyti juos į Sąrašą.

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijama Įsakymo dalis dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, įtraukimo į Sąrašą, yra teisėta ir pagrįsta ir nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų panaikinti šią Įsakymo dalį.

40. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti, ar Žemės aprašas bei Statinių aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams, pažymėtina, kad ginčas dėl norminio administracinio akto teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

41. Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, jo teigimu, turėtų būti ištirtas norminių administracinių aktų teisėtumas, bei atsižvelgusi į tai, kad Žemės aprašas šioje byloje nagrinėjamam ginčui nėra aktualus ir nebuvo taikomas, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegijai dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo teisėtumo nekyla abejonių.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Homes in the wood“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė