5263c53077be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkandija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkandija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated5263c53077be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transkandija“ (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-63(7P-1/2012) ir atnaujinti skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl UAB „Transkandija“ skundo“ Nr. 69-269 padavimo Komisijai terminą.
Full text
Administracinė byla Nr. A552-399/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01529-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 9.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkandija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkandija“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transkandija“ (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-63(7P-1/2012) ir atnaujinti skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo „Dėl UAB „Transkandija“ skundo“ Nr. 69-269 padavimo Komisijai terminą.
Mano, jog terminą skundui dėl VMI 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas laiku negavo centrinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, kuris buvo gautas tik 2012 m. kovo 20 d., kai pareiškėjas išsiuntė mokesčių administratoriui paklausimą dėl skundo. Skundo padavimo terminą praleido nežymiai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) numato, kad prašymas dėl termino atnaujinimo gali būti pateikiamas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. MGK sprendime nurodyta, kad sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku ir, kai gavėjo nepavyko rasti, gaunamosios pašto korespondencijos dėžutėje buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą. MGK vadovavosi tik prielaidomis. Peržiūrėjus Lietuvos pašto internetinėje svetainėje (www.post.lt) pašto siuntos Nr. RN326334605LT judėjimą matyti, kad paštininkas visus veiksmus atliko tą pačią dieną, tą pačią valandą, tik 17 minučių skirtumu – 2011 m. lapkričio 28 d. 16.36 val. atnešta pašto siunta, nurodyta, kad nepavyko pristatyti, tai atliko Klaipėdos 15-asis paštas, esantis Taikos pr. 119. Klaipėdoje, o po 10 minučių, 2011 m. lapkričio 28 d. 16.46 val. siunta perduodama laiškanešiui, esančiam Taikos pr. 101, Klaipėdoje, dar po 7 minučių gavėjui išrašomas pranešimas ir jis paliekamas gavėjo korespondencijos dėžutėje, esančioje Šilutės pl. 83, Klaipėdoje. Mano, kad tai yra nerealu ir todėl toks pranešimas pareiškėjo pašto dėžutėje negalėjo būti paliktas. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas nebuvo informuotas ir dėl to per įstatymo nustatytą terminą negalėjo laiku pateikti skundo. Tačiau, kai tik sužinojo apie priimtą sprendimą, iš karto su skundu kreipėsi į VMI. Todėl mano, kad šiuo atveju skundo padavimo termino praleidimas neturėtų užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą ar kitą instituciją. Mano, kad MGK sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsakovas VMI atsiliepime (b. l. 22) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad MGK nustatė, jog ginčijamas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu (Šilutės pl. 83, Klaipėda) registruota siunta 2011 m. lapkričio 24 d. Skundas MGK turi būti paduotas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 2 d.). Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčio mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 3 d.). MGK padarė išvadą, kad skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju baigėsi 2011 m. gruodžio 21 d., o skundas buvo gautas 2012 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po skundo padavimo termino pasibaigimo dienos. MGK nustatė, kad pareiškėjas, kaip aplinkybę dėl ko praleido terminą, nurodė užimtumą, įstatymų nežinojimą, tačiau pareiškėjas pripažino, kad ginčo sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu. Taip pat nurodė, kad visi procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami jo nurodytu adresu. Pareiškėjas nesidomėjo bylos baigtimi, todėl MGK padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas paduoti skundą dėl VMI sprendimo. MGK išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pagrįstai jo netenkino.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje atstovas papildomai paaiškino, kad centrinis mokesčių administratorius turi pareigą sprendimą siųsti tuo adresu, kurį nurodė mokesčių mokėtojas, arba mokesčių mokėtojo registravimo adresu. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytas adresas ir buvo įregistravimo adresas Juridinių asmenų registre. Mokesčių mokėtojas skunde nenurodė nei veiklos vietos, nei adreso korespondencijai. Mokesčių mokėtojas mokestinio ginčo metu visus reikalingus dokumentus Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos AVMI) pristatė pats, todėl mokesčių administratoriui nebuvo žinoma, kad yra ir veiklos vieta. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą neteikė.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Transkandija“ per Klaipėdos AVMI padavė skundą dėl Klaipėdos AVMI 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (6.5)-67 panaikinimo. Skundas Klaipėdos AVMI įregistruotas 2011 m. spalio 12 d. (MGK byla, l. 25, 26-31). Šiame skunde pareiškėjus nurodė savo adresą Šilutės pl. 83, Klaipėda. Šiuo adresu pareiškėjas buvo gavęs ir Klaipėdos AVMI 2011 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (6.5)-D2-10966 (MGK byla, l. 32) ir kitus mokestinio ginčo dokumentus. Klaipėdos AVMI 2011 m. vasario 25 d. pavedime tikrinti Nr. AC1-2 nurodytas toks pats pareiškėjo adresas – Šilutės pl. 83, Klaipėda (MGK byla, l. 43). Šis pareiškėjo adresas nurodytas ir Klaipėdos AVMI 2011 m. liepos 22 d. patikrinimo akte Nr. AC16-14, šiame akte nurodyta, kad tai yra įregistravimo adresas. UAB „Transkandija“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės buveinė yra Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. Šilutės pl. Nr. 83 (b. l. 40). Pareiškėjas tik teikdamas 2012 m. kovo 12 d. prašymą VMI (įregistruotas 2012 m. kovo 14 d.) pirmą kartą nurodė adresą korespondencijai – (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). VMI atsakė į šį raštą būtent pareiškėjo nurodytu adresu korespondencijai 2012 m. kovo 16 d. raštu Nr. (24.6.31-5)-R-2583 (b. l. 34).
Pabrėžė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas mokesčių mokėtojui pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu ir nustatyta, kad nesant tokio pranešimo, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijoms žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma (lex specialis), nustatanti, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Ši nuostata tiesiogiai susijusi su minėta Mokesčių administravimo įstatymo 149 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga, o abi jos skirtos išvengti mokesčių mokėtojo galimo piktnaudžiavimo procesu, vengiant priimti registruotą pašto korespondenciją iš mokesčių administratoriaus. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Lietuvos paštas netinkamai pranešė apie registruotą pašto siuntą, neturi teisinės reikšmės.
Nustatė, kad VMI pareiškėjo nurodytu adresu išsiuntė VMI 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 69-269 registruota pašto siunta (b. l. 24, 25-28), brūkšninio kodo Nr. RN326334605LT, siuntą paštas paėmė 2011 m. lapkričio 24 d. (pašto antspaudas) (b. l. 29-30). Siunta grįžo į VMI neįteikta 2011 m. gruodžio 28 d., Lietuvos paštas nurodė, kad siuntos neatsiėmė gavėjas (b. l. 31-32). Atsižvelgiant į minėtą Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį, nėra reikšminga aplinkybė, ar paštas pareiškėjui nepaliko pranešimo, kad reikia atsiimti registruotą pašto siuntą, ar pareiškėjas tokį pranešimą kažkokiu būdu prarado.
Nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis reglamentuoja skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos.
Šiuo atveju pareiškėjas skundą VMI dėl Klaipėdos AVMI 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo padavė 2011 m. spalio 12 d. (MGK byla, l. 26), skundas įregistruotas Klaipėdos AVMI, kuri privalėjo per 3 darbo dienas skundą su visa medžiaga išsiųsti VMI. Reiškia, medžiaga ir skundas turėjo būti išsiųsti VMI (centriniam mokesčių administratoriui) vėliausiai 2011 m. spalio 18 d. Nuo šios datos daugiausiai per 60 dienų VMI privalėjo pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas priimti sprendimą t. y. sprendimas vėliausiai turėjo būti priimtas 2011 m. gruodžio 19 d. Nuo šios datos pradeda eiti 20 dienų terminas, per kurį pareiškėjas, negavęs sprendimo ir būdamas įsitikinęs, kad sprendimas dar nepriimtas, turėjo pateikti skundą. Nurodė, kad būtent šiuo 20 dienų terminu pareiškėjas galėjo pasidomėti VMI, ar priimtas sprendimas, kas iš dalies patvirtintų, kad jis domisi mokestinio ginčo, kurį pati inicijavo, eiga, elgiasi rūpestingai ir apdairiai. Tuo tarpu pareiškėjas domėtis, ar priimtas sprendimas, pradėjo tik 2012 m. kovo 14 d. pateikusi VMI prašymą informuoti, ar priimtas sprendimas. Tokiu atveju įstatymo nežinojimas negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, tuo labiau, kad pareiškėjo atstovas nurodė, kad mokestiniam ginčui turėjo advokatą. Tokios faktinės aplinkybės patvirtina MGK sprendimo išvadas, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė ginti savo subjektines teises, kad nėra jokių svarbių priežasčių, kurios pateisintų skundo padavimo termino praleidimą. Be to, pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad skundo padavimas MGK 2012 m. balandžio 12 d. (MGK gauta 2012 m. balandžio 17 d.) atitinka įstatymo reikalavimus, nes pareiškėjas VMI sprendimo kopiją gavo 2012 m. kovo 20 d. (taip nurodo 2012 m. balandžio 10 d. prašyme MGK (MGK byla, l. 2). Teismas pripažino, kad MGK pagrįstai priėmė sprendimą, jog pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, pagrįstai neatnaujino termino ir skundą grąžino pareiškėjui.
III. Pareiškėjas UAB „Transkandija“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, MGK 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. S-63(7P-1/2022) ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VMI 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 69-269 peržiūrėjimo.
Mano, kad teismas turėjo atnaujinti terminą skundui paduoti ir suteikti galimybę peržiūrėti mokesčio administratoriaus priimto sprendimo pagrįstumą. Teigia, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes laiku negavo priimto sprendimo, jį gavo tik 2012 m. kovo 20 d.. Be to, skundo padavimo terminą praleido nežymiai.
Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo bylos eiga. Pažymi, kad nebuvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutarties su advokatu dėl jo interesų atstovavimo šioje byloje, tikėjosi, kad valstybinė institucija – VMI išnagrinėjusi skundą tinkamai informuos apie savo priimtus procesinius sprendimus.
Teigia, kad priimant sprendimą dėl termino atnaujinimo teismas pirmiausia turėtų atsižvelgti į tai, kad būtų priimti teisingi valstybės institucijų sprendimai, be to turi būti ieškoma šalių interesų pusiausvyros.
Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 67), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir teisės normų analize ir mano, kad MGK išsamiai išnagrinėjo ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino paduoti skundą atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti, pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius savo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 69-269, kurį pareiškėjas siekė apskųsti Mokestinių ginčų komisijai, registruotu laišku pareiškėjui išsiuntė 2011 m. lapkričio 24 d. (Komisijos bylos l. 21-24). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalimi ir 164 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti laikoma, jog pareiškėjui minėtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 1 d. (penkta darbo diena po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos). Skaičiuojant nuo šios datos, paskutinė pareiškėjo skundo Komisijai padavimo termino diena buvo 2011 m. gruodžio 21 d. Kitaip pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį skaičiuojant apskundimo terminą ( per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti dienos), paskutinė skundo padavimo diena būtų 2012 m. sausio 9 d. Pareiškėjas skundą Mokestinių ginčų komisijai padavė 2012 m. balandžio 12 d. ir tokiu būdu praleido skundo padavimo terminą.
Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindine termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad tik 2012 m. kovo 20 d. jis realiai gavo siektą apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir tik po to galėjo surašyti bei paduoti skundą Mokestinių ginčų komisijai. Tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, nes jos atsiradimą nulėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas. Centrinis mokesčių administratorius savo sprendimą 2011 m. lapkričio 24 d. išsiuntė tokiu pareiškėjo adresu, koks buvo nurodytas pareiškėjo registravimo duomenyse bei centriniam mokesčių administratoriui paduotame pareiškėjo skunde (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 26, 38). Toks centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo išsiuntimas atitiko Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl registruoto laiško siuntimo adreso ir centrinis mokesčių administratorius neturėjo jokio pagrindo savo sprendimą pareiškėjui išsiųsti kokiu nors kitu adresu. Šiuo atveju pareiškėjas pats privalėjo užtikrinti, kad minėtu jo adresu būtų galimybė realiai įteikti laišką adresatui, arba turėjo iš anksto informuoti centrinį mokesčių administratorių, jeigu jo adresas pasikeitė (MAĮ 149 straipsnis), tačiau šios pareigos pareiškėjas nevykdė ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į centrinį mokesčių administratorių, negavęs sprendimo. Turint omenyje, kad mokestinio ginčo sprendimas turėjo baigtis per 60 dienų, t.y. 2011 m. gruodžio 19 d., pareiškėjas jau 2012 metų pradžioje turėjo rūpintis savo interesais, bet to jis nedarė, nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir sąžiningas. Toks pareiškėjo elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip subjektyvi priežastis skundo padavimo termino praleidimui.
Taigi pareiškėjas skundo Mokestinių ginčų komisijai padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nusprendė neatnaujinti jam šio termino , jo skundą laikyti nepaduotu bei grąžinti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo šioje administracinėje byloje dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo paduotą skundą yra teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo UAB „Transkandija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjam
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius