2013-04-12 Nr. AB-1147-3-61-3-02000-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-563/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02000-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Š. firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. Š. firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2012 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-129/12, kuriuo pareiškėjui skirta 1 250 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą (b. l. 5-8, 62-65).

Paaiškino, kad, vykdydamas prevencinę priemonę 2012 m. gegužės 23 d. atsakovas stebėjo H. Š. firmos barą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir nustatė, jog 2012 m. gegužės 23 d. apie 22.15 val. pardavėja-barmenė pardavė dviem asmenim dvi neatidarytas 0,5 l talpos skardines alaus išsinešimui, apie 22.25 val. dviem asmenim pardavė neatidarytoje taroje išsinešimui vieną 0,5 l talpos butelį degtinės, vieną 1,5 l talpos butelį sidro, vieną 1,0 l talpos butelį vermuto, du butelius 0,33 l talpos alaus kokteilio ir du 0,5 l talpos butelius alaus bei apie 22.30 val. vienam asmeniui pardavė neatidarytoje taroje išsinešimui vieną 0,5 l talpos butelį alaus. Tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti būtent kioske-bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune – nėra kasos kvito, kuris patvirtintų įsigijimą, kasos dokumento, kuris patvirtintų pardavimą. Barmenė paaiškinimą pateikė tik po savaitės, nurodydama, kad klientams alkoholį pardavė tik atidarytoje pakuotėje. Bare yra plakatas, kad alkoholinius gėrimus išsinešti draudžiama. Prevencinė priemonė truko tik penkiolika minučių, iš karto nebuvo paprašytas barmenės paaiškinimas, nenustatytas prekių įsigijimo faktas, nekonstatuota, kad gėrimai neatidaryti. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pirkėjai ir būtų išsinešę alkoholinius gėrimus iš baro, teisės aktai nereglamentuoja, kaip pardavėja turėtų elgtis tokiu atveju.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 26-31) nurodė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą, tiek policijos pareigūnų, tiek pirkėjų nurodytos aplinkybės sutampa, barmenė taip pat nepaneigė aplinkybių, kad alkoholinius gėrimus klientai galėjo iš baro išsinešti. Atsakovas pabrėžė tai, kad vienu iš pardavimo atvejų dviems pirkėjams parduotas didelis kiekis įvairių rūšių alkoholinių gėrimų, be to, alkoholiniai gėrimai buvo parduoti didelės talpos neatidarytoje gamyklinėje taroje, tokiu būdu neužtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje. Atsakovo teigimu, kokį priimtiną veikimo modelį pasirinks atskiras ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymu jam nustatytą pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais (nuo 22 iki 8 val.) tik vartojimui vietoje, yra ūkio subjekto diskrecijos teisė. Jeigu ūkio subjektas negali užtikrinti parduodamų alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, tai tokiais gėrimais jis prekiauti negali.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – policijos nuovados tyrėjų T. R. ir S. A. tarnybinius pranešimus (b. l. 38, 39), asmenų, pirkusių alkoholinius gėrimus, paaiškinimus (b. l. 42-47) ir kt., konstatavo, kad byloje įrodytas faktas, jog alkoholis 2012 m. gegužės 23 d. laikotarpyje nuo 22.15 val. iki 22.30 val. H. Š. firmos bare buvo parduotas penkiems asmenimis, kurie nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro patalpos. Pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir alkoholinių gėrimų pirkėjų paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. Abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų pareigūnų paaiškinimais nėra pagrindo. Įvertinus įrodymus, padaryta išvada, kad pardavėja-barmenė suprato, kad pirkėjai, nepaprašydami atidaryti alkoholinių gėrimų, išsineš juos iš baro patalpų, o ypač, kai vienu pirkimu buvo pirktas itin didelis kiekis alkoholinių gėrimų. Nors pardavėja-barmenė paaiškinime nurodė, kad alkoholinius gėrimus pardavė tik atidarytose pakuotėse ir visus klientus perspėjo, kad juos galima vartoti tik vietoje, tačiau matyti, kad tai pardavėjos-barmenės gynybinė pozicija, siekiant išvengti įmonei atsakomybės, kadangi užfiksuota, jog alkoholiniai gėrimai iš baro buvo išsinešti neatidarytose pakuotėse, o vieno pirkėjo paaiškinime netgi nurodyta, kad pardavėja-barmenė neperspėjo, jog alkoholinių gėrimų negalima išsinešti iš baro (b. l. 46).

Pareiškėjo teiginiai, jog teisės aktai nereglamentuoja, kaip pardavėja turėtų elgtis, kai pirkėjai išsineša alkoholinius gėrimus iš baro bei tai, jog bare yra informacinis plakatas, vertinti kritiškai, kadangi pareiškėjas, pasirinkdamas verstis tokia ūkine veikla, privalo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o kokias konkrečias priemones tam pasirinks – tai įmonės pasirinkimo teisė.

Pareiškėjo teiginiai, jog prevencinė priemonė truko tik 15 minučių, pardavėja-barmenė neapklausta iš karto, neturi jokio loginio pagrindimo ir bylai jokios reikšmės neturi.

Pareiškėjo teiginys, kad atsakovas nepagrįstai teismui apskųstą 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-70/12 vertina kaip neigiamai įmonę charakterizuojančią aplinkybę, vertintas kritiškai, kadangi pagal paskirtos baudos dydį matyti, jog ji paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, paskiriant baudos vidurkį, vadinasi, minimas nutarimas nebuvo vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė.

III. Pareiškėjas H. Š. firma pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės.

Apeliaciniame skunde (b. l. 84) nurodoma, kad:

1. Tai, kad prevencinė priemonė vyko tik 15 min. tik patvirtina, kad tuo atveju, jeigu pareigūnai iš karto po šios priemonės būtų nurodę pardavėjai- barmenei rašyti paaiškinimą, taip pat su asmenimis, kurie galimai bare įsigijo alkoholinius gėrimus būtų sugrįžę į barą ir pagal prekės įsigijimo dokumentus patikrinę ar iš tiesų jie buvo bare (duomenys neskelbtini), Kaune, ar alkoholiniai gėrimai buvo nupirkti būtent šioje prekybos vietoje, galbūt šiandien ginčo ir nebūtų buvę. Šiuo atveju, nei pardavėja-barmene, nei įmonės savininkas negali patvirtinti aplinkybių, kurias nurodo atsakovas.

2. Pardavėjos-barmenės paaiškinimas, kad ji pardavė prekes nepažeisdama įstatymo nuostatų nelaikytinas gynybine pozicija, kadangi ji buvo paprašyta paaiškinimą rašyti tik po savaitės laiko. Teismas taip ir neišsiaiškino, ar prevencinės priemonės viena iš dalių buvo, tai jog parduotuvė stebima tik penkiolika minučių, o nurodymas pardavėjai rašyti pasiaiškinimą gaunamas tik po savaitės.

3. H. Š. firma yra pasirinkusi tas pačias priemones, kaip ir visos įmonės, užsiimančios tokio pobūdžio veikla — klientai yra informuojami apie įstatymo reikalavimus, kad nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje tik vartojimui vietoje, pirkėjams sudarytos sąlygos vartoti gėrimus vietoje. Pirkėjams, kurie lankose kioskuose-baruose po 22 valandos, žinoma, kad tik čia gali įsigyti alkoholinių gėrimų ir, kad taikomi apribojimai jų išsinešimui. Bet kokie pardavėjos veiksmai, siekiant sulaikyti prievarta pirkėjus ar neleidžiant jiems išsinešti įsigytų gėrimų, būtų pripažįstami pirkėjų asmens laisvės arba nuosavybės teisės pažeidimu. Iš pardavėjo negali būti reikalaujama elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti alkoholinio gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas negali reikalauti iš pirkėjo ir juo labiau jį priversti, kad šis įsigytą alkoholį suvartotų, arba atsisakyti parduoti didesnę pakuotę.

4. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto aiškinamąjį raštą, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės bei Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 bei Viešojo maitinimo įmonėms taikoma higienos norma, aprašas ar taisyklės nėra priimti. Nesant tinkamo reglamentavimo, galiojančios teisės normos aiškinimo netikslumai ir neaiškumai turėtų būti vertintini privataus asmens naudai.

5. Pareiškėjas tinkamai įgyvendino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatas, nes aiškinant jas kitaip, įmonei atsakomybė galėtų kilti nuo pašalinių asmenų veiksmų, kurie galėtų būti galimai ir piktavališki. Šiuo atveju, pagrindas abejoti pašalinių asmenų veiksmais yra, nes nurodyti asmenys, kurie galimai įsigijo alkoholinius gėrimus, nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, taip pat neatvyko į administracinės bylos nagrinėjimą, kur buvo svarstomas administracinės nuobaudos skyrimo klausimas pardavėjai-barmenei.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 91-94) nurodoma, kad:

1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo. Apeliaciniame skunde pateikia panašius argumentus, kaip ir pirminiame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Naujų argumentų apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

2. Tai, kad policijos pareigūnų patikrinimas truko 15 minučių, nepaneigia padaryto pažeidimo sudėties. Teisės aktai nereikalauja kontroliuojančių institucijų patikrinimus atlikti fiksuotą laiką ar tai, kad pažeidimas gali būti nustatytas tik po atitinkamo laiko, kiekvienas patikrinimas yra individualus, ir aplinkybės galimam pažeidimui gali būti užfiksuotos netgi pirmą atliekamo patikrinimo minutę. Tai, kad policijos pareigūnai operatyviai nustatė pažeidimo aplinkybes, nepanaikina padaryto pažeidimo fakto. Juolab, kad bylos medžiagoje nurodyta, kad pirmasis draudžiamas alkoholinių gėrimų pardavimas užfiksuotas – 22:15 val., antrasis – 22:25 val., trečiasis – 22:30 val. Darytina išvada, kad tai yra logiškas laikas užfiksuoti alkoholinių gėrimų pardavimus išsinešimui.

3. Tiek policijos pareigūnų, tiek pirkėjų nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo samdomos darbuotojos parduotų alkoholinių gėrimų neatidarytose pakuotėse ir išsinešimo sutampa. Pareiškėjo atstovė pardavėja-barmenė V. P. taip pat nepaneigė aplinkybių, kad alkoholinius gėrimus klientai galėjo iš baro išsinešti, kadangi ji neturi galimybių sužiūrėti (2012 m. gegužės 30 d. pardavėjos-barmenės V. P. rašytinis paaiškinimas). Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad nėra įrodymų, jog alkoholinius gėrimus pirkėjai įsigijo pareiškėjo bare ir išsinešė būtent iš pareiškėjui priklausančio baro patalpų. Taip pat byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai, Departamentas ar pirkėjai būtų suinteresuoti pareiškėjo atžvilgiu provokuoti neteisėtą veiką ar teikti melagingus paaiškinimus ir liudijimus. Policijos operacijos pagrindas (vykdoma prevencinė priemonė „Akcizai“) buvo ne melagingų aplinkybių kūrimas ar provokacija. Policijos ir pirkėjų šališkumas ar melagingų aplinkybių pateikimas, nėra įrodytas įrodomąją galią turinčiais duomenimis.

4. Kiekvienas ūkio subjektas, užsiimantis prekyba alkoholiniais gėrimais, turi teisę ir pareigą, t. y. būtinumą susilaikyti nuo uždraustų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas nevykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) reikalavimą (draudimą), kuris yra absoliutus ir jo laikymosi užtikrinimui įstatymo leidėjo valia alkoholinių gėrimų pardavėjui suteikta teisė alkoholinius gėrimus pilstyti. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Pareiškėjas nepasinaudojo ir teise alkoholinius gėrimus parduoti atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pareiškėjo atstovės barmenės-pardavėjos parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti neatidarytoje gamyklinėje taroje, taip iš esmės vykdant ne viešojo maitinimo, o mažmeninės prekybos funkciją.

5. Už vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais išsinešimui draudžiamu laiku neatidarytose pakuotėse minėtame bare pareiškėjo samdomai darbuotojai pardavėjai-barmenei buvo skirta bauda. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-935-397/2012 atmetė pareiškėjo atstovės pardavėjos-barmenės apeliacinį skundą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad nors apeliantė savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė, jos kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai – kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Teismas konstatavo, kad „<..> iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nei prevencinę priemonę atlikę, nei alkoholį bare pirkę asmenys nėra pažįstami <...>, tad duoti melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus jiems nebuvo jokių logiškai paaiškinamų priežasčių ir todėl teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus. Skundo argumentas, kad byloje nėra surinkta apeliantės kaltę patvirtinančių įrodymų, nes liudytojai nepateikė kasos kvitų, patvirtinančių, kad alkoholį jie pirmo būtent tame bare, kur ji dirbo, prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Byloje yra liudytojų pateiktų kasos kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad alkoholis buvo pirktas byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2012 m. gegužės 23 d., 22.00 – 23.00 val. <...>. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad pardavėja <...> ne tik neuždraudė asmenims išeiti iš baro, išsinešant alkoholio butelius, tačiau juos parduodama, nesudarė sąlygų laikytis įstatymo – neatidarė gamyklinės butelių pakuotės, nepadavė indų alkoholiui įpilti, nesupažindino su taisyklėmis ir neįspėjo jų, jog alkoholį jie turi išgerti vietoje, todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad pažeidėja nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, kaip reikalauja įstatymas ir tai patvirtina, jog <...> veiksmuose yra <...> pažeidimo sudėtis <...>“. Kadangi ši teismo nutartis pareiškėjo pardavėjos-barmenės byloje yra įsiteisėjusi, todėl ir nagrinėjamoje byloje esančios ir nurodytos faktinės aplinkybės yra neginčytinai nustatytos.

6. Alkoholio kontrolės įstatymo aiškinamajame rašte, kuris yra privalomas pagal Seimo statutą, pagrindžiama įstatymo leidėjo valia, įstatymo reikalingumas, jo tikslai ir pan. Pareiškėjui ekonominė sankcija pritaikyta už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, o ne už lydimųjų teisės aktų nuostatų pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilo dėl 2012 m. birželio 21 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo Nr. ATK2-129/12, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 250 Lt dydžio piniginė bauda, nustačius Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą.

Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. birželio 21 d. nutarimą paliko galioti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo H. Š. firmos apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šioje normoje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo parduodami atidarytoje pakuotėje.

Iš bylos medžiagos (b. l. 38, 39, 42-49) matyti, kad pareiškėjo bare-kioske 2012 m. gegužės 23 d. nuo 22.15 val. iki 22.30 val. alkoholiniai gėrimai buvo parduoti penkiems pirkėjams neatidarytose pakuotėse, kuriuos šie pirkėjai išsinešė iš baro. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimu V. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 80 Lt bauda, dėl to, kad ji, dirbdama H.

Š. individualioje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, 2012 m. gegužės 23 d. nuo 22 val. iki 23 val., padavėja-barmene, klientams pardavė alkoholinių gėrimų neatidarytose pakuotėse, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-935-397/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjos V. P. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad liudytojai S. A., T.

R. ir A. S., vykdydami prevencinę priemonę dėl Alkoholio įstatymo reikalavimų vykdymo, stebėjo (duomenys neskelbtini), Kaune, esantį barą, matė, kad iš baro išėjo keletą žmonių su neatidarytomis alkoholio pakuotėmis. Užkalbinus tuos žmones, jie paaiškino, kad alkoholį pirko būtent šiame kioske, pardavėja taros neatidarė, vietoje gerti nesiūlė. Liudytojai G. M., A. V., S. M., P. A. nurodė analogiškas aplinkybes, kad būtent šiame bare nusipirkus alkoholio, pardavėja butelių ir skardinių neatidarė, nesakė, kad reikia gerti vietoje, jie gėrimus išsinešė.

Teismas pripažino, kad nei prevencinę priemonę atlikę, nei alkoholį bare pirkę asmenys nėra pažįstami su barmene-pardavėja V. P., todėl duoti melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus jiems nebuvo jokių logiškai paaiškinamų priežasčių ir todėl teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus. Skundo argumentas, kad byloje nėra surinkta apeliantės kaltę patvirtinančių įrodymų, nes liudytojai nepateikė kasos kvitų, patvirtinančių, kad alkoholį jie pirmo būtent tame bare, kur ji dirbo, teismo laikytas prieštaraujančiu faktinei bylos medžiagai – iš liudytojų pateiktų kasos kvitų kopijų matyti, kad alkoholis buvo pirktas 2012 m. gegužės 23 d., 22.00 val.

– 23.00 val., H. Š. firmoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas pripažino, kad pardavėja-barmenė V. P. ne tik neuždraudė asmenims išeiti iš baro, išsinešant alkoholio butelius, tačiau juos parduodama, nesudarė sąlygų laikytis įstatymo – neatidarė gamyklinės butelių pakuotės, nepadavė indų alkoholiui įpilti, nesupažindino su taisyklėmis ir neįspėjo jų, jog alkoholį jie turi išgerti vietoje.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo paskirta piniginė bauda pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, buvo nustatytos kitoje – H. Š. firmos pardavėjos-barmenės V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje yra minėti įsiteisėję teismų sprendimai, turintys res judicata galią. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi asmenų, pirkusių alkoholinius gėrimus, bei pareigūnų paaiškinimais (b. l. 38, 39, 42-47), sprendė, kad jų paaiškinimai yra nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir jais abejoti nėra pagrindo, pardavėjos-barmenės V. P. paaiškinimus vertino, kaip jos gynybinę poziciją, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyto imperatyvo alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik atidarytose pakuotėse ir tik vartoti vietoje. Kadangi įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytose pakuotėse ir tik vartoti vietoje būtų įvykdytas, todėl tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-370/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pardavėja-barmenė ne tik neuždraudė asmenims išeiti iš baro, išsinešant alkoholio butelius, tačiau juos parduodama, neatidarė gamyklinės butelių pakuotės, nepadavė indų alkoholiui įpilti, nesupažindino su taisyklėmis ir neįspėjo jų, jog alkoholį jie turi išgerti vietoje. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatų pažeidimą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį už tokį pažeidimą įmonės gali būti baudžiamos nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Pareiškėjui buvo skirta baudos vidurkį atitinkanti įstatyme nustatyta 1 250 Lt bauda. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta.

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais duomenimis bei įvertintais įrodymais, minėtomis teisės normomis bei administracinių teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, t. y. priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pagrįstai paliko galioti 2012 m. birželio 21 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą Nr. ATK2-129/12, o pareiškėjo skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo H. Š. firmos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas