2021-01-20 Nr. AB-1313-3-61-3-02320-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-203-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. (T. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. (T. L.) skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. SPR5-1227(14.4.) (toliau – ir 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. SPR4-899(14.5E) (toliau – ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas) (pareiškėjas nurodė skundžiamo sprendimo Nr. 20317294, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu); 3) panaikinti 2019 m. birželio 12 d. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. CSPR-183 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 4) įpareigoti Registrų centrą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų (unikalūs (duomenys neskelbtini)), aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai)), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. L. nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais pažymėdamas, jog 2018 m. gruodžio 17 d. matininkas M. T., pareiškėjo pavedimu, parengė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą ir kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu atlikti Nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini). (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kadastro duomenų bylos, pasirašytos elektroniniu parašu, išankstinę patikrą. 2018 m. gruodžio 20 d.

Registrų centro Vilniaus filialas pateikė Išvadą dėl pateikto prašymo atlikti išankstinę patikrą Nr. IZ – 180, kuria nustatė, kad kadastro duomenų bylos suderinti negalima, nes pateikta kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų: Žemės sklypui su jame esančiais Nekilnojamaisiais daiktais nesuteiktas adresas; Nekilnojamųjų daiktų išdėstymo plane nepažymėti žemės sklypo ribų ilgiai; nekilnojamojo daikto – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1F formoje nenurodyta nuotraukų fiksavimo data ir laikas, kt.

Atsižvelgiant į tai, ištaisius Išvadoje nurodytus trūkumus (kiek tai nesusiję su adreso suteikimu), pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu įrašyti Nekilnojamųjų daiktų, esančių Žemės sklype, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į atsakovo atsisakymo argumentus, atnaujino Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, sąraše paaiškinimus dėl Nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisių ir su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas įrašyti Nekilnojamųjų daiktų, esančių Žemės sklype, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus.

Skundžiamais sprendimais pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, t. y. 2019 m. balandžio 3 d. sprendime nurodyta, kad dokumentuose nėra duomenų, jog gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas / susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje; pastatams ir žemės sklypui, kuriame pareiškėjas pastatė statinius, teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas; nepatikslinti žemės sklypo, kuriame pareiškėjas pastatė statinius, kadastro duomenys. 2019 m. balandžio 9 d. sprendime nurodyta, kad vadovaujantis 2019 m. balandžio 3 d.

Registrų centro sprendimu pareiškėjo prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. L. nuosavybės teises į Nekilnojamuosius daiktus negalimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimais, 2019 m. gegužės 3 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. birželio 12 d. sprendimu paliko galioti Registrų centro priimtus sprendimus.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nurodyta, jog Nekilnojamųjų daiktų pastatymui Žemės sklype buvo būtinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimas, nes toks sutikimas yra būtinas tuomet, kuomet yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus. Šiuo atveju, pastatyti statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 pateiktu aiškinimu.

4. Dėl Žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir adreso suteikimo nurodė, kad šiai dienai 1994 m. birželio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria pareiškėjui buvo išnuomotas 0,5900 ha ploto žemės sklypas (toliau – ir Nuomos sutartis) yra pasibaigusi ir kol kas nėra sudaryta nauja Žemės sklypo nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, nebūdamas Žemės sklypo savininku ir nenaudodamas žemės sklypo nuomos teise, neturi jokių objektyvių galimybių šiai dienai patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis bei gauti Nekilnojamųjų daiktų ir Žemės sklypo adresų.

5. Pareiškėjas Nekilnojamuosius daiktus pasistatė teisėtai, Nekilnojamieji daiktai yra 100 proc. baigtumo, jiems yra suteikti unikalūs numeriai, šiuos Nekilnojamuosius daiktus pareiškėjas naudoja pagal paskirtį, Žemės sklypas reikalingas šių Nekilnojamųjų daiktų tinkamam eksploatavimui. Tačiau NŽT atsisako suteikti Žemės sklypui adresą, nes Žemės sklypo Nuomos sutartis yra pasibaigusi (pažymi, kad atsisakymas buvo gautas dar net realiai nepasibaigus Žemės sklypo nuomos sutarčiai, t. y. Žemės sklypo nuomos sutarčiai besibaigiant), bei atsisako išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą tolimesniam Nekilnojamųjų daiktų eksploatavimui, nes Nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų registre. Tuo tarpu Registrų centras atsisako įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus, nes nėra atlikti žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimai ir Nekilnojamiesiems daiktams nėra suteiktas adresas. Tai yra, atsisako įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus dėl tokių reikalavimų, kurių įgyvendinimas išimtinai priklauso nuo Žemės sklypo savininko valios. Pareiškėjo įsitikinimu, sudaromos neįmanomos sąlygos įgyvendinti savo teises.

6. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentais. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 50 punktas nustato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Atsižvelgdami į minėtą nuostatą Registrų centras ir Komisija sprendimuose pagrįstai pabrėžė, kad pagal pateiktus dokumentus nėra duomenų, jog yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas / susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje. Komisija teisingai akcentavo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato skirtingo reglamentavimo pagal statomo statinio kategoriją, todėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas statant visų kategorijų statinius. Nesutiko su pareiškėjo cituojama teismų praktika pažymėdamas, jog teismas pasisakė konkrečios bylos kontekste, įvertinęs konkrečią situaciją, tačiau teismo nutarties dalis nėra skirta vieningos praktikos, kad visais atvejais turint valdymo ir naudojimo teises gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo, formavimui.

8. Pažymėjo, kad Nuomos sutarties sudarymo metu T. L. nuosavybės teise priklausė 10 procentų baigtumo garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Garažas), kurį jis nuosavybės teise įgijo 1994 m. gegužės 6 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-2734 pagrindu iš V. K.. 2003 m. gruodžio 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0012/03/04713 pagrindu nuosavybės teisės į Garažą perleistos L. J.. 2007 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. EP-1492, L. J. nuosavybės teises į Garažą perleido pareiškėjui T. L.. T. L. 2017 m. lapkričio 28 d. pastato pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4411 nuosavybės teises į Garažą perleido M. K.. Taigi, sutartimi perleido kito asmens nuosavybėn Garažą, ir naujajam savininkui perleido teisę naudotis Žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Statydamas Nekilnojamuosius daiktus nebuvo teisėtu Žemės sklypo valdytoju ar naudotoju, todėl pareiškėjo argumentus, susijusius su teisėtomis statybomis laikė nepagrįstais.

9. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad net ir pačioje Nuomos sutartyje nėra nurodyta, jog nuomininkas turi teisę valstybinėje žemėje statyti statinius. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto NŽT 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1SS-691-(7.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos“, pareiškėjui buvo akcentuota, jog Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai ir NŽT Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius Žemės sklype. Minėtame sprendime taip pat pabrėžta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 15 d. raštu Nr. 49SJ-24-(14.49.136E) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ nurodė per 6 mėnesius nuo rašto gavimo dienos, bet ne vėliau nei iki 2019 m. liepos 1 d. pašalinti (nugriauti) valstybinėje žemėje esančius 5 medinius pastatus, kurie užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-10-(14.49.140.).

10. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis neturi jokių objektyvių aplinkybių patikslinti Žemės sklypo kadastrinių duomenų ir gauti nekilnojamojo turto ir Žemės sklypo adresų nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai.

Kaip teisingai ir pagrįstai nurodyta skundžiamuose sprendimuose, prašomiems įregistruoti statiniams teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas adresas nėra nurodytas. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas), 9 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai), 15.5 papunkčiu žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo, kuriame yra statiniai, kadastro duomenys nėra patikslinti. Tai, kad pareiškėjas bando apeliuoti į tai, kad jis neturi objektyvių galimybių atlikti vienų ar kitų veiksmų, jokiu būdu negali turėti įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Nei Registrų centras, nei Komisija neturi teisės kitaip nei teisės aktuose nustatyta tvarka vertinti pareiškėjo prašymo, taikyti teisinio reguliavimo nenumatytas išimtis.

11. Dėl 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. SPR4-899(14.5E) pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas), 13 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai. Įvertinus tai, kad yra priimtas kadastro tvarkytojo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. SPR5-1227 (14.4.) prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek faktinę situaciją, todėl yra teisėtas bei pagrįstas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

13. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus rajono valdyba 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo T. L. 5900 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 25 metų terminui. Skaičiuojant nuo sutarties sudarymo momento, ginčo nuomos sutarties terminas baigėsi 2019 m. sausio 1 d.

14. NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo M. K. 2017 m. gruodžio 11 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4411 įsigytas pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (adresas nesuteiktas) bei prašoma teisės aktų nustatyta tvarka, perrašyti valstybinės žemės nuomos sutartį (tomis pačiomis sąlygomis).

15. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. 49SFN-218-(14.49.104.) „Dėl atsisakymo išnuomoti valstybinės žemės sklypą“ informavo tuometinį savininką M., jog atsižvelgiant į tai, kad sklypo plotas yra 5900 kv. m., pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumo procentas, remiantis Registrų centro duomenimis yra 10 procentų, kad yra atsisakoma išnuomoti Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. NŽT pažymėjo, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 m. sausio 8 d. buvo išregistruota. Pastebėjo, kad Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai ir NŽT Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs sutikimo statyti statinius šiame žemės sklype.

17. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. 49SFN-416-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad atsisako išnuomoti Žemės sklypą, nes Garažo baigtumo procentas, remiantis 2019 m. vasario 6 d. Registrų centro duomenimis yra 10 proc., bei į tai, kad statinys nuosavybės teise pareiškėjui nepriklauso. Pareiškėjas nesutiko su teritorinio skyriaus pozicija ir pateikė skundą NŽT direktoriui, kuris atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Ginčas dėl NŽT sprendimų teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus šiuo metu nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

18. Pabrėžė, kad ginčo Žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika (patikėtinė NŽT), tačiau pareiškėjas nepaaiškina, kuo remiantis jis turėjo teisę statyti naujus statinius be Žemės sklypo savininko leidimo (sutikimo). Atkreipė dėmesį, kad paties pareiškėjo pozicija dėl patikrinimo akte užfiksuotų 5 medinių statinių yra dviprasmiška: pareiškėjas nurodo, kad tai statiniai, kuriems nereikalingas joks statybos leidimas, o vėliau šie statiniai jau traktuojami kaip nekilnojamieji daiktai, kuriems pagal teisės aktų reikalavimus yra išskiriama žemės sklypo dalis pastato eksploatacijai. NŽT nėra išdavusi jokių sutikimų, kurie leistų valstybiniame Žemės sklype statyti naujus statinius. NŽT teigimu, pareiškėjas siekia įregistruoti neteisėtai (be Žemės sklypo savininko sutikimo) pastatytus statinius, tam, kad galėtų išimtine (lengvatine) tvarka išsinuomoti Žemės sklypą ir vystyti jame suplanuotą veiklą.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo T. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Nurodė, jog byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Vilniaus kadastro skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. SPR5-1227(14.4.) ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. SPR4-899(14.5E), kuriais buvo atsisakyta įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Nekilnojamus daiktus; bei 2019 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimo, kuriuo palikti galioti 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimai.

21. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

22. Iš paminėtų įstatymų nuostatų bei teismų praktikos teismas padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

23. Nurodė, jog pareiškėjo prašymą įrašyti Nekilnojamų daiktų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą buvo atsisakyta tenkinti motyvuojant tuo, jog pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas / susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje; pastatams ir žemės sklypui, kuriame pareiškėjas pastatė statinius teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas ir nepatikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, nors, pareiškėjo teigimu, NŽT sutikimo dėl statybų valstybinėje žemėje neturėjo gauti, nes pastatyti statiniai, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

24. Teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiko ir nurodė, kad STR 50 punkte nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Nurodė, kad iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, jog pareiškėjas privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą/susitarimą. Kaip teisingai Komisija nurodė, kad teisės aktas nenustato skirtingo reglamentavimo, atsižvelgiant į statomo statinio kategoriją. Pažymėjo ir tai, kad Nuomos sutartyje sąlyga naujų statinių statybai nebuvo numatyta. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018) laikomasi pozicijos, jog sutikimas/susitarimas nėra būtinas.

25. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo nurodomoje nutartyje pateiktas teisės aiškinimas yra išimtinai susijęs su individualiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir nutarties dalis nėra skirta vieningos praktikos, kad visais atvejais turint valdymo ir (ar) naudojimo teises gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo, formavimui.

26. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad statiniai buvo pastatyti nepasibaigus Nuomos sutarties terminui ir laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4411 perleido nuosavybės teises į Garažą taip pat naujam savininkui perleido teisę naudotis Žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Teismas sprendė, kad Nuomos sutartis, atsižvelgiant į sudarytų nuosavybės perleidimo sandorių turinį, teisinį reguliavimą buvo pasibaigusi, todėl pareiškėjas neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, susijusio su teisėtu Žemės sklypo valdymu ir naudojimu.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad pareiškėjas negali patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenų ir gauti šiam sklypui adreso, nes NŽT atsisako suteikti Žemės sklypui adresą, nes Nuomos sutartis pasibaigusi, o išnuomoti Žemės sklypą taip pat atsisako, nes Nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų registre, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šias savo teises turi galimybę ginti kitais teisiniais instrumentais, t. y. kreiptis teisminės gynybos dėl NŽT atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus ir kt. Nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai negali turėti įtakos atsakovo priimtų sprendimų teisėtumui bei pagrįstumui, nes Kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris).

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Kadastro įstatyme ir Kadastro nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai, ir tokiu atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, bei nurodė, kad nagrinėjamu atveju, minėti veiksmai nebuvo atlikti. Teismas pažymėjo,kad pagal Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl atsakovui atsisakius įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastrinius duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu.

29. Teismas, visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad tiek Registrų centras, tiek Komisija visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus pareiškėjo dokumentus, pagrįstai nustatydami, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas/susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje, kad pastatams ir žemės sklypui, kuriame pareiškėjas pastatė statinius teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas ir nepatikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. tiek Registrų centras, tiek Komisija priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

30. Ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Registrų centrą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. L. nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus. Teismas nurodė, kad šis pareiškėjo reikalavimas laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš pagrindinių reikalavimų panaikinti Registrų centro ir Komisijos sprendimus. Teismui konstatavus skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Registrų centrą įrašyti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. L. nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus.

III. 31. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, ir pareiškėjo skundą patenkinti: panaikinti Registrų centro 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. SPR5-1227 (14.4.) ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. SPR4-899(14.5E) (pareiškėjas nurodė skundžiamo sprendimo Nr. 20317294, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu); panaikinti 2019 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimą; įpareigoti Registrų centrą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), aikštelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti T. L. nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame sprendime teisingai nurodoma, jog Statybų techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 50 punktas numato, kad: „Statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą“, bei atkreipia dėmesį, kad šis punktas yra įtrauktas į Reglamento skyrių pavadinimu „Kitos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nuostatos“. Nurodo, kad lingvistiškai, sistemiškai ir logiškai aiškinant minėtą Reglamento 50 punktą, akivaizdu, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą yra privaloma gauti tik tuo atveju kai yra vykdomos statybos, kurių vykdymui yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus, t. y., priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, teisės aktas numato skirtingą reglamentavimą, atsižvelgiant į statomo statinio kategoriją.

31.2. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pastatyti Nekilnojamieji daiktai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p., 28 str. 4 d., Reglamento priedo Nr. 3, 1.1 p.), tą patvirtina deklaracijos apie statybos užbaigimą, todėl pareiškėjas, statydamas Nekilnojamus daiktus, neprivalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir šio sutikimo nebuvimas negali būti pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

31.3. Pareiškėjas nurodo, kad analogiška pozicija yra išsakoma ir teismų praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018, kur teismas, pasisakydamas dėl situacijos, kai valstybiniame žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo buvo pastatyti nesudėtingi statiniai, kuriems pastatyti nebuvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, nurodė, kad „nustačius, kad pagal teisinį reguliavimą ir faktinę situaciją yra galimybė ieškovei suteikti papildomo valstybinės žemės sklypo, esančio už 0,15 ha ribų, valdymo ir (ar) naudojimo teises, tai teiktų pagrindą pripažinti ieškovės teisę statyti statinius be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo“. Pareiškėjo manymu, teismas, nurodė, kad šioje situacijoje, viso labo, užtenka turėti teisėtas valstybinės žemės valdymo ir (ar) naudojimo teises, kad galėtum teisėtai įgyvendinti statytojo teises be žemės patikėtinio sutikimo.

31.4. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas teisės aiškinimas yra išimtinai susijęs su individualiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir nutarties dalis nėra skirta vieningos praktikos, kad visais atvejais turint valdymo ir (ar) naudojimo teises gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo, formavimui, ir nurodo neteigęs, kad kasacinis teismas suformulavo taisyklę, jog visais atvejais turint valdymo ir (ar) naudojimo teises gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo. Pareiškėjo teigimu, kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad tais atvejais, kai yra statomas nesudėtingas statinys, kuriam nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo, turint valdymo ir (ar) naudojimo teises.

31.5. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. Pareiškėjo manymu, jo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-262-1075/2018 teisiškai reikšmingos aplinkybės neabejotinai yra labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė dėl statybų valstybiniame žemės sklype be žemės patikėtinio sutikimo, kai statomas nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas statybas leidžiantis dokumentas, neabejotinai turėtų būti taikoma ir šiuo atveju.

31.6. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, susijusio su teisėtu Žemės sklypo valdymu ir naudojimu, nes pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4411 perleido nuosavybės teises į Garažą taip pat naujam savininkui perleido teisę naudotis Žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo.

31.7. Pareiškėjas pažymi, kad valstybinės žemės nuomos teisės suteikimo, pakeitimo ar nutraukimo teisinis pagrindas yra NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, vadovo ar jo įgalioto Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovo teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, o kitiems subjektams, šiuo atveju valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkui, teisės aktuose nenumatyta teisė, parduodant šiuos statinius, parduoti ir valstybinės žemės nuomos teisę. Todėl, nors 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 4411 ir buvo nurodyta, kad pareiškėjas naujam savininkui perleido teisę naudotis Žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, tokia sutarties nuostata pati savaime, t. y. be Žemės sklypo patikėtinio sprendimo dėl nuomos teisių perleidimo naujajam savininkui, yra niekinė. Pareiškėjo nuomone, tam, kad naujasis savininkas perimtų Žemės sklypo nuomos teisę iš pareiškėjo, buvo reikalingas Žemės sklypo patikėtinio sprendimas, kurio nagrinėjamu atveju priimta nebuvo, todėl statinių statymo metu Žemės sklypo nuomos teisė pilnai priklausė pareiškėjui ir jis atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą, susijusį su teisėtu Žemės sklypo valdymu ir naudojimu.

31.8. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT ir Registrų centro veiksmai yra vienas nuo kito atsieti ir nagrinėjamoje situacijoje negali turėti įtakos vieni kitiems, o pareiškėjas savo teises turėtų ginti ginčydamas tik NŽT veiksmus.

31.9. Pareiškėjas nurodo, kad Nekilnojamuosius daiktus pasistatė teisėtai, jie yra 100 proc. baigtumo, jiems yra suteikti unikalūs numeriai. Pareiškėjas šiuos Nekilnojamuosius daiktus naudoja pagal paskirtį, Žemės sklypas reikalingas šių Nekilnojamųjų daiktų tinkamam eksploatavimui. Tačiau NŽT atsisako išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą tolimesniam Nekilnojamųjų daiktų eksploatavimui, nes Nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų registre, o Registrų centras atsisako įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus, nes nėra atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimai ir Nekilnojamiesiems daiktams nėra suteiktas adresas. Pareiškėjas pažymi, kad Registrų centras atsisako įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus dėl tokių reikalavimų, kurių įgyvendinimas išimtinai priklauso nuo Žemės sklypo savininko valios, o Žemės sklypo savininkas (Žemės sklypą patikėjimo teise valdantis subjektas) šių veiksmų neatlieka, kol pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruos Nekilnojamųjų daiktų, kad jų eksploatavimui būtų galima išnuomoti Žemės sklypą. Pabrėžia, kad tokiu būdu pareiškėjui sudaromos tiesiog neįmanomos sąlygos įgyvendinti savo teises, nes vienos institucijos reikalavimai yra besąlygiškai priklausomi nuo kitos institucijos reikalavimų ir abi institucijos reikalauja, kad veiksmai joms būtų atlikti pirmiau kitos institucijos.

31.10. Pareiškėjas nurodo, kad analogiška pozicija yra išsakoma ir teismų praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 dėl situacijos, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai.

31.11. Pareiškėjas teigia, kad gindamas savo teises į Nekilnojamųjų daiktų išviešinimą, kuris yra būtinas Nekilnojamųjų daiktų eksploatavimui reikalingos Žemės sklypo nuomos gavimui, turi teisę savo teises ginti ginčydamas tiek NŽT, tiek Registrų centro veiksmus, nes abi šios institucijos savo veiksmais sukuria pareiškėjo teisių įgyvendinimui neįmanomas sąlygas.

31.12. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, todėl mano, kad atsisakymas įrašyti Nekilojamųjų daiktų kadastro duomenis, vien dėl tokių reikalavimų, kurie išimtinai priklauso nuo Žemės sklypo savininko ir šiai dienai pareiškėjui yra neįmanomi įvykdyti dėl NŽT veiksmų, kurie lemiami Registrų centro veiksmų, itin šiurkščiai ir grubiai pažeistų pareiškėjo konstitucines teises į teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir teisėtai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų pastatė Nekilojamuosius daiktus, laiku juos inventorizavo, kadastravo, dėjo maksimalias pastangas, kad Nekilnojamieji daiktai būtų įregistruoti Registrų centre, todėl turi visas teises į teisėtų lūkesčių apsaugą.

31.13. Pareiškėjas pažymi, kad jis galės patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis ir gauti Nekilnojamųjų daiktų adresus tik tada, kai Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys bus įrašyti į Nekilnojamųjų daiktų kadastrą, o Nekilnojamieji daiktai įregistruoti VĮ Registrų centre. Tik tada pareiškėjui bus išnuomotas Žemės sklypas ir pareiškėjas, būdamas teisėtu Žemės sklypo nuomininku, galės atlikti prašomus veiksmus.

32. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka tokiais argumentais:

32.1. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Nekilnojamieji daiktai Žemės sklype buvo pastatyti teisėtai, statiniai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, todėl pareiškėjas neprivalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, atsakovas nurodo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 50 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Atkreipia dėmesį, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato skirtingo reglamentavimo pagal statomo statinio kategoriją, todėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas statant visų kategorijų statinius. Pažymi, kad apelianto STR 50 punkto aiškinimas išimtinai sau palankia linkme yra tik subjektyvus nuostatos interpretavimas, kuris nesudaro jokių prielaidų konstatuoti, jog T. L. neturėjo gauti žemės patikėtinio sutikimo statyti statinius.

32.2. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės neabejotinai yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šioje byloje suformuotą praktiką. Nurodo, kad šie pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Paviršutiniškas dviejų bylų aplinkybių vertinimas kaip panašių, dėl to, kad, kaip teigia apeliantas, statiniai buvo pastatyti valstybiniame žemės sklype, statiniai priskirti nesudėtingiems statiniams ir pastatyti be valstybinės žemės patikėtinio leidimo yra klaidinantis ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Atsakovas akcentuoja, kad minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad ieškovei dar 1994 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas lūkestis – tapti jai priskirto 0,15 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir tvarkytis jame kaip savininkei ir pabrėžė, jog būtent šis teisėtas lūkestis teikė pagrindą pripažinti ieškovės teisę jai nuo 1994 m. skirtame 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklype statyti statinius be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neformavo bendrai taikytinos taisyklės, o pasisakė būtent konkrečios bylos kontekste, įvertinęs joje reiškiamus reikalavimus, bylos medžiagą. Akivaizdu, kad pareiškėjo teiginiai apie bylų panašumą ir bandymas paneigti skundžiamo sprendimo motyvus, jog kasacinio teismo išaiškinimai minėtoje byloje yra išimtinai susijęs su individualiomis bylos faktinėmis aplinkybės, yra visiškai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos jokiu būdu negalima spręsti, jog pareiškėjas galėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių Žemės sklype tvarkytis kaip savininkas, nes tam nebuvo jokių prielaidų. Būtent minėta aplinkybė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje sudarė esminį pagrindą spręsti dėl ieškovės teisės žemės sklype statyti statinius be NŽT sutikimo.

32.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apelianto teiginio, kad valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkui teisės aktuose nenumatyta teisė parduodant statinius parduoti ir valstybinės žemės nuomos teisę, todėl nors 2017 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 4411 buvo numatyta, kad pareiškėjas naujam savininkui perleido teisę naudotis Žemės sklypu tokiomis pat sąlygomis kokias pats turėjo, tokia sutarties nuostata pati savaime, t. y. be Žemės sklypo patikėtinio sprendimo dėl nuomos teisių perleidimo naujajam savininkui, yra niekinė, nes tam turėjo būti Žemės sklypo patikėtinio sprendimas. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad statinių statymo metu Žemės nuomos teisė jam priklausė pilna apimtimi, ir nurodo, kad tokie apelianto teiginiai neatitinka teisinio reguliavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl šios priežasties laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

32.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu T. L. nuosavybės teise priklausė 10 procentų baigtumo Garažas, kurį jis nuosavybės teise įgijo 1994 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-2734 pagrindu iš V.K.. 2003 m. gruodžio 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0012/03/04713 pagrindu nuosavybės teisės į Garažą perleistos L. J.. 2007 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. EP-1492, L.J. nuosavybės teises į Garažą perleido pareiškėjui T. L.. T. L. 2017 m. lapkričio 28 d. Pastato pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4411 nuosavybės teises į Garažą perleido M. K.. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 papunktis numato, jog: „Pardavėjas pareiškia ir patvirtina, kad pagal 1994-06-13 su Lietuvos Respublikos valstybe sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, Pardavėjas nuomojasi 0,5900 ha ploto sklypą, reikalingą Daiktui valdyti ir naudoti.“ Pagal sutarties 2.3 papunktį pareiškėjas T. L. įsipareigojo „bendradarbiauti su Pirkėju, Pirkėjui sprendžiant Nuomos sutarties pakeitimo klausimus, ir neatlygintinai atlikti visus nuo Pardavėjo priklausančius veiksmus, kad Pirkėjas galėtų nuomotis Daiktui naudoti reikalingą Sklypą.“ Minėtos sutarties 2.6 papunktyje numatyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja per 30 (trisdešimt) dienų nuo šios Sutarties sudarymo dienos kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamą teritorinį skyrių dėl Nuomos sutarties pakeitimo.“ 2018 m. vasario 1 d. Pastato pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 394 M. K. nuosavybės teises į Garažą perleido UAB „Pilaitės investicijos“ (kodas 304749199). Šios sutarties 2.2 papunktyje konstatuota, kad: „Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalys iki Sutarties pasirašymo dienos išsiaiškino, kad Daiktas yra valstybinės žemės sklype, ankstesnio Daikto savininko sudaryta sklypo nuomos sutartis yra registruota Nekilnojamojo turto registre, bet faktiškai pasibaigusi, Pirkėjas kaip Daikto savininkas turi teisę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį.“, o pagal sutarties 2.4 papunktį pirkėjas UAB „Pilaitės investicijos“ įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo.

32.5. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, susijusių su statinių pardavimu, kai buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Kadangi CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo.

32.6. Atsakovas akcentuoja, kad teisės būti statytoju įgyvendinimas reglamentuojamas specialiajame teisės akte – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, užtikrinančiame statytojo teisių suderinamumą su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Kadangi pareiškėjo Nuomos sutartis, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir sudarytų nuosavybės perleidimo sandorių turinį, buvo pasibaigusi, apeliantas, perleidęs nuosavybės teises į Garažą, neteko nuomos teisės į Žemės sklypą, todėl neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, susijusio su teisėtu Žemės sklypo valdymu ar naudojimu.

32.7. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad jam sudaromos neįmanomos sąlygos įgyvendinti savo teises, nes vienos institucijos reikalavimai yra susiję su kitos institucijos reikalavimais, abi institucijos reikalauja, kad veiksmai joms būtų atlikti pirmiau, ir tokia situacija prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir yra neteisėta. Atsakovas nurodo, kad skunde argumentuojama pažeistais teisės principais, taip pat pareiškėjo teisiniais lūkesčiais, teisiniu tikrumu ir saugumu, bet būtent paties pareiškėjo veiksmai sukėlė esamą situaciją, kurią jis bando netinkamu būdu spręsti norėdamas tiek išplėsti Registrų centro kompetencijos ribas, tiek nesant jokių teisinių pagrindų ginčydamas pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis neturi galimybių atlikti vienų ar kitų veiksmų, nesudaro teisinių prielaidų skundžiamo sprendimo panaikinimui.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, bei nurodo pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

35. Vilniaus rajono valdyba 1994 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomojo T. L. 5900 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)25 metų terminui. Skaičiuojant nuo sutarties sudarymo momento, ginčo Nuomos sutarties terminas baigėsi 2019 m. sausio 1 d. 2019 m. sausio 8 d. juridinis faktas apie Nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre išregistruotas.

36. 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjas Registrų centrui pateikė prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas registruotas Nr. 20317294) įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlio 1F1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 5I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės b3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės b4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės b5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Su prašymu buvo pateiktos nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos ir deklaracijos apie statybos užbaigimą.

37. Registrų centro Vilniaus kadastro skyrius 2019 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-1227(14.4.), kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti. Pareiškėjo prašymas atmestas, nes pateikti dokumentai nesudarė teisinio pagrindo nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sprendime nurodyta, kad pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, jog yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas / susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje kaip numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 50 punkte; pastatams ir Žemės sklypui, kuriame yra statiniai, teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas; nepatikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys.

38. Registrų centro Vilniaus registro skyrius 2019 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-899(14.5E), kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teises atmesti, kadangi yra priimtas kadastro tvarkytojo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. SPR5-1227 (14.4.) pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai.

39. Pareiškėjas su 2019 m. gegužės 3 d. skundu kreipėsi į Komisiją dėl Registrų centro Vilniaus kadastro skyriaus sprendimo Nr. SPR5-1227 (14.4.) ir Registrų centro Vilniaus registro skyriaus sprendimo Nr. SPR4-899(14.5E), kuriuo prašė minėtus sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – įrašyti Nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus.

40. Komisija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu nusprendė palikti galioti 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir nurodė, kad teisės aktai nenumato skirtingo reglamentavimo, atsižvelgiant į statomo statinio kategoriją, todėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas statant visų kategorijų statinius. Komisija atkreipė dėmesį, kad Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai, o NŽT 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 1SS-691-(7.5.) patvirtino, kad sutikimų statyti statinius Žemės sklype nėra išduota.

V. 41. Byloje yra ginčijami Registrų centro sprendimai atsisakyti įrašyti Nekilnojamųjų daiktų, esančių Žemės sklype, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos Nekilnojamuosius daiktus.

42. Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko Registrų centras (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; 2011 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011).

43. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, įrašant nekilnojamojo daikto (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, be kita ko turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Kadastro įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją, o pagal šio straipsnio 3 dalį statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

44. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

45. Kadastro nuostatų 15.5 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Kadastro nuostatų 63.3 punktas nustato, kad yra formuojamos statinių (taip pat nebaigtų statyti) kadastro duomenų bylos, kuriose turi būti Kadastro nuostatų 55-62 punktuose ir 64.1-64.13 punktuose nurodyti dokumentai ir duomenys, tarp jų – kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys: statinio adresas, unikalus numeris, kadastro duomenų fiksavimo data, pažymėjimas plane, kiti duomenys (61.1 p.).

46. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registro įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu be kita ko nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, ir kt.). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui Kadastro įstatymas ir Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-361-492/2015; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015; kt.).

48. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

49. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 30.7 punkte nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

50. Statybos įstatymo 3 straipsnio (Teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimas) 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

51. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

VI. 52. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo T. L. skundas atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

53. Atsakovas Registrų centras 2019 m. balandžio 3 atsisakė įrašyti Nekilnojamųjų daiktų, esančių Žemės sklype, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi nustatė, jog pateiktuose dokumentuose (Nekilnojamųjų daiktų kadastro byloje) nėra duomenų, jog gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas / susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje; pastatams ir Žemės sklypui, kuriame pareiškėjas pastatė statinius, teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas; nepatikslinti Žemės sklypo, kuriame pareiškėjas pastatė statinius, kadastro duomenys. Registrų centras 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Nekilnojamuosius daiktus, kadangi konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti patys Nekilnojamieji daiktai. Komisija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu paliko galioti Registrų centro priimtus sprendimus.

54. Pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką, Registrų centras įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro veiklą. Todėl atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl Nekilnojamųjų daiktų, esančių Žemės sklype, kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, turėjo pareigą patikrinti, ar pateikti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (tarp jų – ir kadastro duomenų byla) atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat ar yra pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenys, kurių pakeitimą, be kita ko, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai, impetaryviai numato Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, o tai, vadovaujantis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, yra pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagįstą išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

55. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jis, statydamas Nekilnojamus daiktus Žemės sklype, neturėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nes sutikimą yra privaloma gauti tik tuo atveju, kai yra vykdomos statybos, kurių vykdymui yra reikalaujama gauti statybą leidžiančius dokumentus, tuo tarpu pareiškėjo statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems statyti nereikalingas statybos leidimas.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką, statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.), o statant valstybinės žemės sklype yra privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą (STR 1.05.01:2017, 50 p.), todėl sutiktina su viešojo administravimo subjektų ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teisės aktai nenustato skirtingo reglamentavimo, atsižvelgiant į statomo statinio kategoriją, todėl pareiškėjas privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl Nekilnojamųjų daiktų statybos Žemės sklype.

57. Pareiškėjo tvirtinimas, kad statinių statymo metu Žemės sklypo nuomos teisė priklausė pareiškėjui ir jis atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą, susijusį su teisėtu Žemės sklypo valdymu ir naudojimu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo reikalavimai šioje byloje turėtų būti tenkinami. Nors pareiškėjas, jo tvirtinimu, pastatė statinius tuo metu, kai nuomos teisė į Žemės sklypą nebuvo pasibaigusi, tačiau šio ginčo aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neįgyvendino statytojo teisių teisės aktų nustatyta tvarka tuo metu, kai nuomos teise naudojosi Žemės sklypu. Pareiškėjui kreipiantis su prašymu priimti administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra reikšminga administracinio sprendimo priėmimo metu aktuali faktinė padėtis. Administracinis teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu (ABTĮ 3 straipsnis). Taigi, šiuo atveju svarbi tik ta aplinkybė, kad pareiškėjo nuomos teisė į Žemės sklypą ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo pasibaigusi, o ne kitos pareiškėjo nurodomos su Nuomos sutarties vykdymu ar pasibaigimu susijusios aplinkybės.

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios inatancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo, susijusio su teisėtu Žemės sklypo valdymu ir naudojimu.

59. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinybės gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą statyti statinius valstybinėje žemėje, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-1075/2018 suformuluota taisykle, kad tais atvejais, kai yra statomas nesudėtingas statinys, kuriam nėra reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo, turint valdymo ir (ar) naudojimo teises.

60. Pažymėtina, kad minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo statant nesudėtingus statinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje akcentavo, kad nagrinėjamu atveju viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurią būtina įvertinti, sprendžiant dėl ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, kartu dėl jos lūkesčių teisėtumo ir nuosavybės apsaugos, – ar ginčo statiniai buvo pastatyti ieškovei turint kokių nors teisių į faktiškai naudojamą žemės sklypą (jo dalį).

61. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad ieškovei dar 1994 m. buvo sukurtas ir iki šiol nepaneigtas lūkestis – tapti jai priskirto 0,15 ha ploto valstybinės žemės sklypo savininke ir tvarkytis jame kaip savininkei ir pabrėžė, jog būtent šis teisėtas lūkestis teikė pagrindą pripažinti ieškovės teisę jai nuo 1994 m. skirtame 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklype statyti statinius be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neformavo bendrai taikytinos taisyklės, o pasisakė būtent konkrečios bylos kontekste, įvertinęs joje reiškiamus reikalavimus, bylos medžiagą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas teisės aiškinimas yra išimtinai susijęs su individualiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir nutarties dalis nėra skirta vieningos praktikos, kad visais atvejais turint valdymo ir (ar) naudojimo teises gali būti statomi statiniai be NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sutikimo, formavimui.

62. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Nuomos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga naujų statinių statybai. Taisyklėse taip pat yra nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kadangi Nuomos sutartyje nebuvo sąlygos naujų statinių statybai, taip pat pareiškėjas neturėjo valstybinės žemės patikėtinio leidimo Žemės sklype statyti pastatus, darytina išvada, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisėtas lūkestis dėl pastatytų statinių įteisinimo. Todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jis elgėsi sąžiningai ir teisėtai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų pastatė Nekilojamuosius daiktus, todėl turi visas teises į teisėtų lūkesčių apsaugą. Pastebėtina ir tai, kad šios bylos atsakovas – valstybės įmonė Registrų centras, nėra tas viešojo administravimo subjektas, su kurio atliktais veiksmais ar priimtais administraciniais sprendimais pareiškėjas galėtų sieti savo įgytų teisių paneigimą, t. y. administracinių sprendimų pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos principą priėmimą. Valstybės įmonė Registrų centras neatliko jokių veiksmų, susijusių su Nuomos sutarties sudarymu, vykdymu ar nutraukimu, taigi šioje byloje negali turėti esminės reikšmės ir pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsisakymas įrašyti Nekilojamųjų daiktų kadastro duomenis, vien dėl tokių reikalavimų, kurie išimtinai priklauso nuo Žemės sklypo savininko, ir šiai dienai pareiškėjui yra neįmanomi įvykdyti dėl NŽT veiksmų, kurie lemiami Registrų centro veiksmų, itin šiurkščiai ir grubiai pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises į teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.

64. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT dėl Žemės sklypo nuomos, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl NŽT sprendimų atsisakyti išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (išnuomoti Pareiškėjui Žemės sklypą). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2e-885-433/2020 pareiškėjo skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2021 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-194-258/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Registrų centras ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi minėtais teisės aktuose nustatytais reikalavimais, ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose siekiant įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis ir nuosavybės teises į juos, nėra duomenų, kad buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas / susitarimas dėl statybų valstybinėje žemėje, kad pastatams ir žemės sklypui, kuriame pareiškėjas pastatė statinius teisės aktų nustatyta tvarka nesuteiktas adresas ir nepatikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, todėl pareiškėjo teiginys, kad pareiškėjas galės patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis ir gauti Nekilnojamųjų daiktų adresus tik tada, kai Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys bus įrašyti į Nekilnojamųjų daiktų kadastrą, o Nekilnojamieji daiktai įregistruoti Registrų centre, negali turėti įtakos vertinant ginčijamų sprendimų teisėtumo klausimą, kadangi, kaip minėta, skundžiami sprendimai buvo priimti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

66. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. L. (T. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė