2020-10-28 Nr. AB-20217-3-62-3-00400-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1662-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00400-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir G. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – K. B., M. B., L. B., S. B., B. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos S. B. ir G. B. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 8S-244-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjos paaiškino, kad jų tėvas S. B. 1991 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 9262 S. B. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,2649 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypą, nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,8349 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau. 2017 m. lapkričio 16 d. NŽT Kauno miesto skyrius pareiškėjoms pranešė, jog yra patvirtintas piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Kauno mieste, sąrašas ir jos 2017 m. gruodžio 18 d. yra kviečiamos atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių, kur turės išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo. Pareiškėjoms nurodytu laiku atvykus į NŽT Kauno miesto skyrių, buvo pranešta, jog skundžiamu Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, už 0,7149 ha žemės atlyginant pinigais, nuosavybės teisės į 0,2649 ha žemės valdos dalį yra atkurtos anksčiau, o nuosavybės teisės į 0,1200 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau. Taip pat paaiškėjo, jog pagal NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. liepos 12 d. pažymą (išvadą) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ piliečio S. B. (miręs) valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio 0,7149 ha plotas, į kurį jam Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais, įvertintas 15 901 Eur.

3. Pareiškėjos nurodė, kad tiek S. B., tiek pareiškėjos visada buvo išreiškę valią, jog nuosavybės teisės į žemę būtų atkurtos natūra arba suteikiant lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Kaip matyti iš atsakovo veiksmų, atsakovas pripažįsta, jog pretendentų valia atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą yra išreikšta tinkamai ir toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas dėl dalies žemės yra vykdomas, tačiau už likusią žemės dalį yra parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – pinigais, su kuriuo pareiškėjos nesutinka.

4. Pareiškėjos pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Aplinkybė, kad atsakovas vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą atlyginant lygiaverčiu žemės sklypu, leido pareiškėjoms pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės bus atkurtos ir pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu – suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).

5. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į likusį neatkurtą žemės plotą, perduodant lygiavertį žemės sklypą, nėra galimas ir kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas išmokant piniginę kompensaciją. Šiuo atveju negali būti taikoma Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis ir nuosavybės teisės negali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais, nes objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad tiek S. B., tiek pareiškėjos išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir jos nekeitė, o atsakovas neinformavo pareiškėjų apie jų teisę pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Atsakovas savo nuožiūra už dalį grąžinamos žemės nusprendė atlyginti pinigais.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1541-423/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-817-525/2017 nustatyta, kad S. B. 1991 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą. Prašymuose pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu S. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2649 ha žemės sklypą, sugrąžinant jį natūra. Teismai konstatavo, kad objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtina, jog 0,7266 ha žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negali būti sugrąžintas natūra. NŽT 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 1T-11-(7.5) ir NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. sausio 27 d. pranešimu Nr. 8SD-(14.8.94)-589 informavo pareiškėjas ir kitus S. B. įpėdinius apie tai, kad už buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės 0,8349 ha plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, bus suteiktas naujas iki 0,1200 ha žemės sklypas individualiai statybai Kauno mieste pagal savivaldybės administracijos patvirtintus naujų žemės sklypų detaliuosius planus, o už 0,7149 ha – atlyginama pinigais. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 8SD-2978-(14.8.94.) informavo S. B. įpėdinius, kad Kauno miesto skyriuje parengtas sprendimo projektas S. B. atkurti nuosavybės teises už 0,7149 ha žemės atlyginant pinigais.

8. Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju nėra laisvos (neužstatytos) žemės B. B. iki 1940 m. turėtos žemės ribose ir pagal iki 2003 m. balandžio 1 d. pateiktus prašymus nėra galimybių atkurti nuosavybės teises prašymuose nurodytais būdais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 920 naujo žemės sklypo, neatlygintinai perduotino piliečiams nuosavybėn individualiai statybai Kauno mieste, maksimalus dydis gali būti 0,12 ha, todėl ir paliktas būtent 0,12 ha plotas, Sprendime nurodant, jog nuosavybės teisės į jį bus atkurtos vėliau.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

11. Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į S. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – už 0,7149 ha žemės atlyginant pinigais, nurodant, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį (0,2649 ha) yra atkurtos anksčiau (Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 02-01-14105 bei 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 9262), o nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį (0,1200 ha) bus atkurtos vėliau (b. l. 19).

12. Teismas nurodė, kad institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, įvertino pretendento valią, nurodytą pirminiame jo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir tai nebuvo kliūtis atkurti nuosavybės teises pagal 1991 m. gruodžio 16 d. pretendento prašyme išreikštą valią. Taip pat institucija, nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į visą žemės sklypą, nutarė pretendentams pasiūlyti gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste. Su šiuo atlyginimo būdu pretendentai iš esmės sutiko.

13. Teismas pažymėjo, kad pretendentų valia buvo atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, tačiau atsakovui nusprendus suteikti nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste, pretendentai su šiuo atlyginimo būdu sutiko. Atsakovas šį nuosavybės teisių atkūrimo būdą taikė tik 0,12 ha žemės sklypui, o už likusią 0,7149 ha žemę nusprendė kompensuoti pinigais. Taigi, teismo vertinimu, akivaizdu, jog atsakovas pripažįsta, jog pretendentų valia atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę yra ir grąžinant žemę natūra, ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą, ir tokie nuosavybės teisių atkūrimo būdai yra galimi ir gali būti vykdomi.

14. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad institucija, įgaliota atkurti piliečiams nuosavybės teises, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą suteikė nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste, leidžia pretendentams pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės į kitą žemės dalį bus atkurtos ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).

15. Teismas sprendė, kad pretendento 1991 m. gruodžio 16 d. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – natūra, kuri iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista, o atsakovui nusprendus suteikti nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą pretendentams, su šiuo atlyginimo būdu jie sutiko, todėl atsakovas turėjo ir privalėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir lygiaverčiu žemės sklypu pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą.

III. 16. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

17. Apeliacinis skundas, be atsakovo atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Šioje byloje susiklostė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio (2014 m. lapkričio 1 d. redakcija) 5 dalyje reglamentuota situacija – tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nei pretendentas, nei pareiškėjos nėra pateikę prašymų teisės aktų nustatytais terminais, kuriuose būtų išreiškę valią pakeisti būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nenurodė būdo, kuriuo pageidauja, jog būdų atlyginta už valstybės išperkamai (negrąžintinai) žemei priskirtus žemės sklypus.

17.2. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė piliečiams iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija), nebuvo įtvirtinta pareiga institucijai pranešti asmeniui, kad jis gali iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikšti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus 21 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju, t. y. piliečiams, kuriems gali būti taikomos šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalies nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1175-1062/2019).

17.3. Teismas netinkamai pritaikė teisės aktus, netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktiką ir nuo jos nukrypo.

17.4. Teismas visiškai nevertino, kad pareiškėjos yra praleidusios vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjai S. B. NŽT Kauno miesto skyrius 2017 m. birželio 16 d. išsiuntė jos nurodytu elektroninio pašto adresu Sprendimo projektą, taigi jai apie ginčijamą Sprendimą tikrai tapo žinoma 2017 m. birželio 16 d.

18. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjos taip pat pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be pareiškėjų skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog atsakovas pripažįsta, kad pretendentų valia atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą yra išreikšta tinkamai, kadangi atitinkamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo ir yra vykdomas. Pareiškėjos, kaip pretendentės, yra išreiškusios poziciją, kad nuosavybės teisių atkūrimas galimas ir lygiaverčiu žemės sklypu. Jei atsakovas manė, kad pareiškėjų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra išreikšta netinkamai, jis jų apie tai neinformavo, todėl pareiškėjos neturėjo galimybės iki 2015 m. kovo 1 d. pasinaudoti savo teise pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo, prašant už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl valios neišreiškimo (nekeitimo) laikytini nepagrįstais. Atsakovas pripažino, jog pretendentai yra išreiškę valią atkurti nuosavybės teises ne tik natūra, bet ir lygiaverčių žemės sklypu. Atsakovas pareiškėjoms iki 2015 m. kovo 1 d. nesiūlė prašyti keisti ar tikslinti pareikštą valią.

19.2. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjoms buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 70-2-2482, NŽT 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. 1T-11-(7.5) ir 2015 m. sausio 27 d. pranešimas Nr. 8SD-(14.8.94)-589.

19.3. Atsakovo argumentai dėl termino skundui paduoti praleidimo nepagrįsti. Pareiškėjoms Sprendimas įteiktas nebuvo, apie jį jos sužinojo tik iš 2017 m. lapkričio 18 d. pranešimo. Be to, pareiškėjos ilgą laiką gyveno užsienyje. Atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma. teismas, įvertinęs šiuos bylos duomenis, pagrįstai atnaujino terminą administraciniam aktui apskųsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilęs ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į miesto žemę.

21. Pareiškėjos nesutikimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo grindžia tuo, kad joms nebuvo pranešta apie galimybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir tuo buvo apribota teisė atkurti nuosavybės teises į žemę suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą pasirenka pretendentas, dėl nuosavybės teisių atkūrimo teikdamas atitinkamą prašymą.

23. Pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą S. B. 1991 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdytos 1,0998 ha žemės ir pasirinko atkūrimo būdą perduodant nuosavybėn žemės sklypą natūra.

24. Pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas atkuriant nuosavybės teises į 0,7149 ha žemės plotą nebuvo keičiamas.

25. Atsakovas nurodė, kad pagal pretendento pasirinktą būdą nuosavybės teisių atkūrimas natūra buvo negalimas nesant laisvos žemės sklypo buvimo vietoje, todėl, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi šioje byloje pareiškėjų ginčijamo NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. 8S-244-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. B.“ 1.5 punktu nuosavybės teisės buvo atkurtos už 0,7149 ha žemės atlyginant pinigais.

26. Tačiau 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1150 buvo papildytas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis nauja 4 dalimi, kuria nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

27. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

28. Atsakovas, kaip institucija nagrinėjanti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalėjo pranešti pareiškėjoms apie teisinio reguliavimo pakeitimus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir pasiūlyti visus nuosavybės atkūrimo būdus, taikytinus pareiškėjų situacijai, tame tarpe ir apie galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą, kadangi atkurti nuosavybės teisių pretendento pasirinktu būdu perduodant žemės sklypą natūra nebuvo galimybės.

29. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą atsakovas įvykdė. Atsakovo atsiliepime į skundą nurodytas 2015 m. sausio 27 d. pranešimas Nr. 8SD-(14.8.94)-589 patvirtina, kad pareiškėjoms buvo pranešta, jog už 0,7149 ha žemės bus atlyginta pinigais, tačiau kiti galimi nuosavybės teisių atkūrimo būdai nebuvo pasiūlyti. Todėl minėtas pranešimas neatitinka Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjoms kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai nebuvo pasiūlyti ir tuo buvo apribota jų teisė pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Šios aplinkybės sudarė pagrindą panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą.

30. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos teismų praktikos pažymėtina, kad ji nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų. Skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1175-1062/2019 teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė yra ta, jog institucija informavo pareiškėjas, jog, jeigu jos pageidauja, gali pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Toks raštas vertinamas kaip pareiškėjų informavimas, kad Atkūrimo įstatymas papildytas dar vienu būdu, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir, jog pareiškėjos gali pakeisti savo valią pasinaudodamos šiuo nuosavybės teisės atkūrimo būdu.

31. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo suformuota taisyklė, kad kompetentingos institucijos pranešimas pretendentams apie galimybę pasirinkti kitus nuosavybės teisų atkūrimo būdus ir atitinkamo būdo nepasirinkimas nustatytais terminais eliminuoja galimybę naikinti institucijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo parinkimo tuo pagrindu, kad buvo apribota teisė pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

32. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjoms toks rašytinis siūlymas nebuvo pateiktas (žr. nutarties 29 punktą).

33. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

35. Šioje byloje galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl jos turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Pareiškėjų pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 47-2019, banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad pareiškėjos teisinę pagalbą byloje joms teikusiai advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 700 Eur. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2018 m. IV ketvirtį sudarė 970,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,3. Atitinkamai maksimali priteistina suma pareiškėjoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą būtų 1261,39 Eur. Pareiškėjų prašoma priteisti 700 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjų atstovės rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjų naudai iš atsakovo NŽT Kauno miesto skyriaus priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjoms S. B. ir G. B. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius