524fdedb-7bac-4bd8-8d7c-b97d984cb680 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2419-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01379-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 26 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-6, 72-74 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. birželio mėn., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, patalpos nevalomos, kamerose trÅ«ko baldų, tualetas neatskirtas nuo bendro kameros ploto, nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, kamerose buvo tarakonų, neturėjo galimybės iÅ¡siskalbti rÅ«bų.

Kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė (87 b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (88 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (24-33, 80-81 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2015-05-19 pažymos Nr. 60/09-16759 „Dėl S. M.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2012-01-26 iki 2013-06-20 skirtingose kamerose su dar 2-11 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,57 iki 6,25 kv. m. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu buvo patikrinta kamera Nr. 15, nustatyta, kad kameroje stalas, kabykla asmeniniams drabužiams yra, sanitarinis mazgas atitvertas užuolaidomis, kameroje reikalingas remontas, dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas normas.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsako patys nuteistieji.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Visos Å iaulių TI kameros aprÅ«pintos reikalingu inventoriumi, visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės atitvertas mÅ«rine sienele, o praėjimas – durimis arba užuolaida.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui, Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-07-09 patikrinimo akte konstatavo, kad deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma mechaniniu ir cheminiu bÅ«du ir pažeidimų nenustatė. Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Å iaulių TI neturi galimybės visas gyvenamÄ sias patalpas aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas.Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas (4.20). Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo", kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

PareiÅ¡kėjas bÅ«tiniausiomis higienos priemonėmis buvo aprÅ«pintas, taip pat jis buvo aprÅ«pintas ir patalyne, patalynė ir rankÅ¡luosčiai skalbiami kartÄ per savaitę, kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė įstaigoje skalbiami nemokamai. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems teikiamos ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas. PareiÅ¡kėjas jo buvimo Å iaulių TI laikotarpiu asmeninių lėšų įstaigoje neturėjo, tačiau kad bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl socialinės paramos skyrimo ar galimybės nemokamai iÅ¡siskalbti, duomenų nėra.

Å iaulių TI nėra socialinės paramos fondo suimtiesiems.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas visiÅ¡kai.PareiÅ¡kėjas S. M. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2013 m. birželio 20 d. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), tačiau ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. balandžio 30 d., praÅ¡ydamas apginti jo pažeistas teises už laikotarpį nuo 2012-01-26 iki 2013-06-20, taigi praleidęs trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ laikotarpiui nuo 2012-01-26 iki 2012-04-29, tačiau atsakovas nereikalauja taikyti senaties, todėl teismas ieÅ¡kinio senaties už šį laikotarpį netaiko ir gina pareiÅ¡kėjo teisę į žalos atlyginimÄ už visÄ jo nurodytÄ laikotarpį.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2015-05-19 pažymos Nr. 60/09-16759 (35-44 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas S. M.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2012-01-26 iki 2013-06-20, viso 417 dienų. Pareiškėjas kameroje Nr. 92 buvo laikomas nuo 2012-01-26 iki 2012-01-27 su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,36 kv. m., kameroje Nr. 57 – nuo 2012-01-27 iki 2012-01-30 su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,49 kv. m., kameroje Nr. 97 – nuo 2012-01-30 iki 2012-01-31 su dar 7 asmenimis ir vienam asmeniui teko 2,37 kv. m., kameroje Nr. 94 – nuo 2012-01-31 iki 2012-04-03 su dar 2-10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,70 iki 6,25 kv. m., ir kameroje Nr. 15 – nuo 2012-04-03 iki 2013-06-20 su dar 4-11 asmenų ir vienam asmeniui teko 1,57 iki 3,77 kv. m.

Taigi iÅ¡ pažymos matosi, jog pareiÅ¡kėjas tik 4 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis minimalus plotas pastoviai atitiko reikalavimus (teko nuo 3,75 iki 6,25 kv. m.), net 409 dienas jis buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo pastoviai mažesnis, nei nustatyta 3,6 kv. m. norma (teko tik 1,56 – 3,14 kv. m.), o 4 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas tas dienas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė tik duomenis apie kamerose laikytų asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2015-01-26 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 413 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (45-48 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ilgÄ laikÄ buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Byloje nustatyta, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. gegužės 7 d. atliko patikrinimÄ kameroje Nr. 15, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2012-04-03 iki 2013-06-20 ir surašė 2013-05-09 patikrinimo aktÄ Nr. EP-128 (62-69 b. l.).

Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 15 stalas, kabykla asmeniniams drabužiams yra, sanitarinis mazgas atitvertas medžiaginėmis užuolaidomis, ant sienų ir lubų matosi pelėsis, sienos vietomis išdaužytos, atšokusi sienų, lubų dažų danga, matosi vandens nubėgimo žymės, sanitarinio įrenginio danga pajuodusi, su apnašomis, prie sanitarinio mazgo plytelės vietomis išdaužytos, kamera labai blogos būklės, reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 56 p., 62 p. pažeidimas), dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra atitinka reikalavimus.

Ä®vertinęs Å¡iuos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai net 367 dienas laikė pareiÅ¡kėjÄ kameroje, neatitinkančioje Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl patalpų nevalymo, baldų trÅ«kumo, tualeto neatskyrimo nuo bendro kameros ploto, netinkamo aprÅ«pinamo patalyne, tarakonų buvimo, neturėjimo galimybės iÅ¡siskalbti rÅ«bų.Å iaulių TI Å«kio skyriaus 2015-05-19 pažymoje Nr. 62/08-588 (45-48 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros yra įrengiamos vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakyme Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, spintelės, stalas, taburetės, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128 (62-69 b. l.) taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 15, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ilgiausiai, yra stalas, kabykla asmeniniams drabužiams. Taigi įvertinus atsakovo pateiktus rašytinius duomenis, pareiškėjo argumentai, kad kamerose nebuvo visų higienos normos reikalaujamų baldų, atmestini kaip nepagrįsti, tačiau pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad kamera Nr. 15 nebuvo tinkamai valoma, nes ir 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128 konstatuota, kad kameroje esančio sanitarinio įrenginio danga pajuodusi, su apnašomis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje tualetas nebuvo atitvertas nuo bendros kameros, sanitarinis mazgas įrengtas prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį, tokiu būdu buvo pažeidžiamas jo privatumas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , tačiau tos pačios Higienos normos 2 p. įtvirtinta nuostata, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso (Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į LR Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä ) negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl Higienos normos HN76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini. 2009 m. liepos 10 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 62/08-588 nurodoma, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema (45-48 b. l.). Visuomenės sveikatos centro 2013-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128 nurodyta, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 15 atitvertas medžiaginėmis užuolaidomis, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto pažeidimai patikrinimo metu nebuvo konstatuoti (62-69 b. l.).

Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs laikomas kamerose, kuriose sanitariniai mazgai bÅ«tų įrengti netinkamai, pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatytus reikalavimus, ir, teismo nuomone, toks sanitarinių mazgų įrengimas negalėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo privatumo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad Å iaulių TI čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be užvalkalų, dvokiantys, neiÅ¡duodami rankÅ¡luosčiai, skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Normos 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 62/08-588 nurodoma, kad Å iaulių TI naudojamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) dezinfekuojamas sanitarinėje Å¡varykloje, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį, patalynė ir rankÅ¡luosčiai yra keičiami, apie keitimÄ pažymima, patalynė iÅ¡duodama atvykus į Å iaulių TI, pasinaudojus duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, yra iÅ¡duodamas užvalkalas pagalvei, du rankÅ¡luosčiai ir dvi paklodės vietoj užvalkalo antklodei (47 b.l.).

Å iuos pažymoje nurodytus duomenis patvirtina ir įraÅ¡ai pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje (51-54 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl per mažo, netinkamo patalynės kiekio, komplektacijos ar bÅ«klės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl Å¡i skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl netinkamos kamerų deratizacijos.

Kaip atsiliepime nurodo atsakovas ir matyti iÅ¡ Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2015-05-19 pažymos Nr. 62/08-588 (45-48 b. l.), kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du. Deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“. Kamerose, atliekant deratizacijÄ cheminiu bÅ«du, suimtieji (nuteistieji) yra iÅ¡keliami į kitas apgyvendinimo kameras. Teritorijoje deratizacija vykdoma su „Broditop“ pasta.

Deratizacija pagal planÄ atliekama kartÄ per mėnesį. Taigi byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI kameros nebÅ«tų deratizuojamos. Be to, Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

IÅ¡ byloje esančių Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių bei asmeninės patalynės ir virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir valymo tvarkos aprašų matosi, kad Å iaulių TI skalbiniai (iÅ¡duodama patalynė, rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai), suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, o virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus (55-61 b. l.). 2015-05-22 Å iaulių TI pažymoje nurodyta, kad S. M. jo laikymo laikotarpiu asmeninių lėšų įstaigoje neturėjo, su praÅ¡ymais dėl paÅ¡alpų skyrimo nesikreipė, įstaigoje buvo laikomas kaip suimtasis, suimtiesiems socialinės paramos fondo nėra (50 b. l.).

Taigi byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI administracija netinkamai taikė higienos normos reikalavimus, o pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo asmeninių rÅ«bų skalbimo yra abstraktÅ«s, nesusieti su juo pačiu, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis pats kreipėsi dėl skalbimo į įstaigos administracijÄ , kad jam buvo atsisakyta tokiÄ paslaugÄ suteikti ir dėl kokių priežasčių, kad jam buvo atsisakyta skirti paÅ¡alpÄ , kuria jis bÅ«tų galėjęs sumokėti už asmeninių virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimÄ ar valymÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (413 dienų), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

IlgÄ laikÄ iÅ¡tisai pažeidžiama minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, laikymas higienos reikalavimų neatitinkančioje kameroje sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai nuo 6 iki 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (LVAT 2015-02-11 nutartis byloje Nr. A-550-575/2015, LVAT 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015, LVAT 2015-06-12 nutartis byloje Nr. A-2045-520/2015 ir kt.), vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 4000 Eur suma yra adekvati, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 4000,00 Eur (keturis tÅ«kstančius Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė