524c04ab-dfce-4516-9f3c-c4ec421d41cb · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-197/2017Proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2, 1.1.4.5.3, 1.2.3.1.2.9, 1.2.4.1.2.5, 1.2.4.1.2.8, 1.2.4.6.1, 1.2.4.6.1, 1.2.6.1.2.1, 1.2.14.4.2.1, 1.2.14.10.1, 1.2.21.1.1, 1.2.21.1.2, 1.2.21.1.3, 1.2.22.1.1, 1.2.23.2.1, 1.2.23.2.2.2, 1.2.23.5.1, 1.2.26.2.        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Valdimaro Bavėjano ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorams J.

R., Giedriui Tarasevičiui, N. P.,nukentėjusiesiems E. L., V. J.,gynėjams advokatams Adolfui Remeikiui (gina nuteistÄ jį A. Å .), Vytautui Griežei (gina nuteistÄ jį L. B.), Valentinui Staugaičiui (iki 2015 m. rugsėjo 24 d. gynė nuteistÄ jį K. M.), Gintarui Algirdui Peredniui (gina nuteistÄ jį A. S. ir nuo 2015 m. spalio 22 d. nuteistÄ jį K. M.), Girdučiui Vainiui (gina nuteistÄ jį D. F.), J. S. (gina nuteistÄ jį A. P.), Aleksandrui Asovskiui (iki 2016 m. rugsėjo 22 d. gynė iÅ¡teisintÄ jį A.

G.), Julijai Asovskajai (gina nuteistÄ jį A. Ku. ir nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡teisintÄ jį A. G.), Eugenijui Algirdui Burokui (gina iÅ¡teisintÄ jį D. T.), Elenai Žilėnienei (gina nuteistÄ jį M. G.), Gediminui Bukauskui (gina nuteistÄ jį K. V.), Venjaminui Dubrovskiui (gina nuteistÄ jį A. R.), P. S. (gina nuteistÄ jį K. Å .), Voitechui Mečkovskiui (gina nuteistÄ jį I. I.), Romualdui Lelertavičiui (iki 2015 m. spalio 7 d. gynė nuteistÄ jį M. B.), DrÄ sučiui Zagreckui (gina nuteistÄ jį G.

L. ir nuo 2015 m. spalio 7 d. nuteistÄ jį M. B.), Vladimirui Vlasovui (gina iÅ¡teisintÄ jį I. P.), Daivai DereÅ¡kevičienei (iki 2016 m rugsėjo 15 d. gynė nuteistÄ jį D. S.), Zitai Malovai (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. gina nuteistÄ jį D. S.), Emmai Domajevai (gina nuteistÄ jį A. Z.), Alfredui Sokolovskiui (gina nuteistÄ jį M. R.), Eglei Mockienei (gina nuteistÄ jį D. E.), Auksanui Čiupailai (gina iÅ¡teisintÄ jį G. Å . ir nuteistÄ jį S. R.), Loretai Guižauskienei (gina nuteistÄ jį T.

Č.), Dariui AliÅ¡auskui (gina nuteistÄ jį K. L.), Leonorai Vasiliauskienei (gina nuteistÄ jį R. P.), Arvydui Milučiui (gina nuteistÄ jį O. D.), Egidijui Bulovui (iki 2016 m. lapkričio 23 gynė nuteistÄ jį A. K.), Jolantai Teresei Litvinskienei (nuo 2016 m. lapkričio 23 gina nuteistÄ jį A. K.), nuteistiesiems A. Å . (A. Å .), L. B., D. F. (D. F.), A. S. (A. S.), A. P. (A. P.), K. M. (2015 m. vasario 19 d. teismo posėdyje), M. G. (M. G.), K. V., A. R. (A. R.), K. Å . (K. Å .), I. I., M. B. (M. B.), A.

Ku. (A. Ku.), D. S. (D. S.), A. Z., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R. (S. R.), G. L. (G. L.), R. P., O. D., A. K. (A. K.),iÅ¡teisintiesiems D. T. (D. T.), I. P. (I. P.), G. Å . (G. Å .), A. G. (A. G.), vertėjoms Vladislavai Tumas, Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ :1) pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorų, nukentėjusiojo V. J., nuteistųjų A. Å ., D. F. (D. F.), M. G., K. V., A. R. (A. R.), K. Å . (K. Å .), M. B. (M.

B.), A. Ku. (A. Ku.), D. S., M. R., D. E., T. Č., K. L., S. R. (S. R.), R. P., nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio, nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. S., nuteistojo K. M. gynėjo advokato Valentino Staugaičio, nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Voitecho Mečkovskio, nuteistojo G. L. (G. L.) ir jo gynėjo advokato D. Z., nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato Arvydo Milučio apeliacinius skundus, dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A.

Å . (A. Å .) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 118 MGL dydžio bauda.

A. Å . iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). L. B. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. D. F. (D. F.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams (BK 91 straipsnis), bausmę atliekant pataisos namuose.D.

F. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. S. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. S. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. P. (A.

P.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams (BK 91 straipsnis), bausmę atliekant pataisos namuose.A. P. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). K. M. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.K.

M. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. G. (A. G.) iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). D. T. (D. T.) iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. G. (M. G.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.M. G. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). K. V. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir BK 249 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. R. (A. R.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. R. iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). K. Å . (K. Å .) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.K. Å . iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

I. I. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.I. I. iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. B. (M. B.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. P. (I. P.) išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. Ku. (A. Ku.) pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. S. (D. S.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.D. S. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A.

Z. iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). M. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams, taikant BK 91 straipsnį;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, taikant BK 91 straipsnį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. E. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. Å . (G. Å .) iÅ¡teisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. Č. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V.

J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems mėnesiams);pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimo bausme 10 (deÅ¡imčiai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M.

M. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.T.

Č. iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Å . ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). K. L. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V.

J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimo bausme 10 (deÅ¡imčiai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M.

M. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.K.

L. iÅ¡teisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A. Å . ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). S. R. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V.

J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M.

M. epizodas) laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas) laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.S. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (A.

Å . ginklo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). G. L. (G. L.) pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimo bausme 10 (deÅ¡imčiai) metų;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 ir 6 punktais, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (deÅ¡imčiai) metų ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. P. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R.

D. epizodas) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, dalimis, paskirtos pirmiau subendrintos ir kitos paskirtos bausmės subendrintos dar ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.R.

P. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. epizodas) ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). O. D. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį 5, 8 punktus ir nuteistas:pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V.

J. ir M. R. epizodas) laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ nuteistųjų T. Č., R. P., K. L., O. D., S. R. solidariai priteista 3 700,49 Lt (trys tÅ«kstančiai Lt ir 49 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymÄ .IÅ¡ nuteistųjų T.

Č., G. L., S. R., K. L. solidariai priteista 1 575 Lt (vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt penki Lt) Å iaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. gydymÄ .IÅ¡ nuteistųjų T. Č., G. L., S. R., K. L. priteistos 18 000 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių Lt) turtinės ir 100 000 Lt (Å¡imtas tÅ«kstančių Lt) neturtinės žalos nukentėjusiajam A. Vi. atlyginti. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 181) nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2011 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu (t. 29, b. l. 153) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jis grÄ Å¾inamas A. Å ..Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 183) nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2011 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 13 vnt. geltono metalo žiedų, porai auskarų, dviem geltono metalo apyrankėms, dviem geltono metalo grandinėlėms su pakabukais, saugomiems (t. 67, b. l. 75, 81) Vilniaus apygardos prokuratūroje, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 182) nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki bylos išnagrinėjimo teisme pratęstas, 2011 m. gegužės 30 d. (patikslintas 2011 m. birželio 1 d. nutarimu) prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D.

E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 723,57 Lt, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitÄ (t. 62, b. l. 171) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (t. 87, b. l. 177) nuo 2011 m. spalio 25 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A.

Ku., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 2 950 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 25 d. kvitÄ (t. 54, b. l. 103) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi (t. 88, b. l.

10) nuo 2011 m. spalio 28 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms – 5 980 Lt, esančioms Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros depozitinėje sÄ skaitoje (2010 m. kovo 15 d. kvitas; t. 69, b. l. 220), paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtos piniginės lėšos nukreiptos civilinių ieÅ¡kinių apmokėjimui.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (t. 87, b. l. 183) nuo 2011 m. spalio 11 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 420 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 11 d. kvitÄ (t. 53, b. l.

31) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas ir pinigai grÄ Å¾inami I. P..Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (t. 91, b. l. 184) nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas 2011 m. gegužės 30 d. prokuroro nutarimu (t. 64, b. l.

39) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 1 212,81 Lt, 650 Eur ir 122 JAV doleriams, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitus (t. 62, b. l. 171–173) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas ir pinigai grÄ Å¾inami G. Å ..Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (t. 86, b. l.

41) nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. kovo 15 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 4 650 Lt ir 10 Eur, kurie pagal 2010 m. kovo 18 d. kvitus Nr. 401126914 ir Nr. 401126731 (t. 42, b. l. 76–78) įmokėti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitines sÄ skaitas, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (t. 86, b. l. 135) iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme į A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ 160 Lt, kurie pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitÄ A Nr. 005861 (t. 57, b. l. 188) saugomi Vilniaus m. VPK kasoje, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, Å¡is turtas konfiskuojamas į valstybės pajamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 nutartimi (t. 90, b. l.

76) nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstas, 2010 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – 14 720,43 Lt, kurie pagal 2010 m. kovo 15 d. kvitÄ Nr. 400555388 (t. 72, b. l. 138) įmokėti į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtas turtas konfiskuojamas, nukreipiant civilinių ieÅ¡kinių apmokėjimui.IÅ¡spręstas daiktinių įrodymų klausimas:1. 60 kompaktinių diskų, kuriuose užfiksuoti telefoninių pokalbių garso ir vaizdo įraÅ¡ai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.Guminė kulka, pateikta 2008 m. kovo 13 d.

BPK 98 straipsnio tvarka (t. 7, b. l. 87), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Lietuvos Respublikos ginklų fondui.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Vi. pateikti kvitai lieka pridėti prie baudžiamosios bylos (t. 122, b. l. 134–141). Trys mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ (2 vnt. – „Nokia 3310“ be dangtelių, „Nokia 3120“), mobiliojo ryšio telefonai „Sony CMD-J70“ su SIM kortele, „Motorolla W156“ su SIM „Ežys“ kortele, paimti 2010 m. vasario 22 d. kratos metu N. E. namuose, (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 122–123, 226), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.3 SIM „Pildyk“ kortelių laikikliai, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu R.

E. namuose (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Kastetas, svarstyklės „CLATRONIC“ ir „MINGEDA“, bloknotas, sÄ siuvinis, kuriame įdėtas vokas, kasos pajamų orderis NR. 576664 bei nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus ir lapelis su užraÅ¡ais, užrašų knygutė, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu R. E. namuose (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.Vokas su R.

E. daktiloskopine kortele su pirštų bei delnų atspaudais, vokas su R. E. DNR duomenų nuoplova, mažas vokas bei asmens DNR ėminio kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

2. Fotonuotrauka, sÄ siuvinis, užrašų knygelė 2011 m. gegužės 24 d. rasti ir paimti V. G. parodymų patikrinimo vietoje (t. 25, b. l. 30–52), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.3. D. F. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 11546888, Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 20897709 grÄ Å¾inami D. F..2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu pas D. F. paimtos 2 SIM kortelės: SIM kortelė „Pildyk“ Nr. 89370033150000599469, SIM kortelė „Tele maxima“ Nr. 8937002080700675536 (t. 32, b. l. 17–18, 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamos ir sunaikinamos.4.

Žalios spalvos maišelis, svarstyklės „SOEHNLE“ ir skuduras, paimti pas A. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 36, b. l. 11–12), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami. MRT „Samsung GT-S3650“ IMEI Nr. 357798/03/069516/5 su SIM „Pildyk“ kortele Nr. 89370031012235072047, UAB „Tele2“ SIM kortelę Nr. 89370031012244611140, MRT „Siemens M55“ be dangtelio, IMEI Nr. 352026 00 7726770, du „Tele2“ kortelių dėklus, laikiklius be SIM kortelių, kurių Nr. +37067493069, +37067389571, paimtus pas A.

P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 36, b. l. 10, 11–12), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.5. SÄ siuvinio languoto popieriaus lapas su užraÅ¡ais „Palat“, lapelis su užraÅ¡u ,,860711056“, įdėtas į polietileninį maiÅ¡elį, paimti pas K. M. 2010 m. vasario 23 d. (t. 37, b. l. 4–5), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami. MRT „Nokia 6030“ su SIM „Pildyk“ kortele Nr.89370033150000496930, „Nokia 3310“ su SIM „Pildyk“ kortele Nr. 89370033150000710033, SIM „Pildyk“ kortelę Nr. 89370031012244175260, kortelių laikiklių dėklus (iÅ¡ viso 8 vnt.) be SIM kortelių, kurių numeriai + 37060651136 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37064669554 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37060534567 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37067025329 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37060321449 (UAB „Tele2 Pildyk“), +37067231623 (UAB „Tele2 Pildyk“), 64349727 (UAB „Bitė Labas“), 68984133 (UAB „Bitė Labas“), paimtus pas K.

M. 2010 m. vasario 23 d. (t. 37, b. l. 4–5), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.K. M. asmens tapatybės kortelė Nr. 114 79 103 grÄ Å¾inama K. M.. 6. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. G. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtos svarstyklės, dėžutė, neaiÅ¡kios kilmės 20 Lt kupiÅ«ra, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Asmens tapatybės kortelės Nr. 11305931 (iÅ¡duota O. N. vardu) ir Nr. 11631061 (iÅ¡duota L. S. vardu), supakuotos į paketÄ Nr. 0054061, paimtos 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A.

G. gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamos Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Objektai prie 2010 m. balandžio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1816)-IS1-2641: vokas; tamponas su A. G. rankų nuoplovomis, supakuoti į paketÄ Nr. 0054056; užspaudžiami maiÅ¡eliai (37 maži maiÅ¡eliai, 1 – didesnis); mikrodalelės nuo A. G. drabužių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

7. K. V. telefonai „Nokia 6070“, IMEI Nr. 353246/01/637068/80532096, su SIM kortele Nr. 89370034150000291736, „Samsung Giorgio Armani“, IMEI Nr. 356341/01/120563/8, su SIM kortele Nr. 8937003100712651708416K, „Nokia 1208“, IMEI Nr. 358243/03/3228291/1, su SIM kortele Nr. 89370033150000386230, „Nokia 6100“, IMEI Nr. 355007/00/375818/8, su SIM kortele Nr. 894620402300925150802G, SIM kortelė Nr. 89370031012233959088, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.K. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 754067 (t. 41, b. l. 4–5, 6–7) grÄ Å¾inamas K.

V..Vokas ir K. V. nuoplovos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.8. A. R. asmens tapatybės kortelė Nr. 12277081 grÄ Å¾inama A. R..9. Keturi mobiliojo ryÅ¡io telefonai su SIM kortelėmis (MRT „Nokia 6260“ su „Pildyk“ SIM kortele su 1 GB atminties kortele; MRT „Nokia 6500c“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Nokia 2610“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Samsung SGH-J700“ su „Pildyk“ SIM kortele; „Pildyk“ SIM kortelė; „Pildyk“ SIM kortelė), transporto priemonės „Ford Sierra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. C 119797, rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Banko kortelė („Hansabanko“ mokėjimo kortelė Nr. 4483081007884735, iÅ¡duota A. V. vardu), rasta ir paimta 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inama bankui „Swedbank“.G.

B. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LC533301, rastas ir paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. R. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.40 vnt. maišelių (užspaudžiamų polietileninių maišelių), popieriaus lapeliai (6 popieriaus lapeliai su telefonų numeriais, popieriaus lapas su užrašais rusų kalba bei skaičiais), rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A.

R. bute, (duomenys neskelbtini) (t. 43, b. l. 111–112), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.10. K. Å . asmens tapatybės kortelė Nr. 10617029 grÄ Å¾inama K. Å ..K. Å . du mobiliojo ryÅ¡io telefonai (MRT „Nokia 2610“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Nokia 2323c-2“); „Pildyk“ SIM kortelės laikiklis be kortelės (telefono Nr. +37067334181); „Pildyk“ SIM kortelės laikiklis be kortelės (telefono Nr. +37060874201), paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K.

Š. namuose, (duomenys neskelbtini) (t. 44, b. l. 173–174), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami. Svarstyklės „Soehnle“ su kartonine dėžute ir instrukcija, paimtos 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K. Š. namuose, M (duomenys neskelbtini) (t. 44, b. l. 173–174), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamos ir sunaikinamos. 11. 2010 m. vasario 23 d. M. B. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-C140“ su „Labas“ SIM kortele be dangtelio ir akumuliatoriaus, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3410“ su „Tele2“ SIM kortele (t. 47, b. l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.12. 2010 m. vasario 23 d.

M. B. bute, esančio (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1208“ su „Labas“ SIM kortele be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-D600“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „LG“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGH-B220“ be dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla W175“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla W156“ be akumuliatoriaus ir dangtelio, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5110“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1200“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1662-2“ su „Bitė“ SIM kortele, 10 vnt.

SIM kortelių laikiklių (4 – UAB „Tele2“; 2 „Mozlivo vsio“; 3 – UAB „Bitė“; 1 – UAB „Omnitel“), 7 vnt. SIM kortelių (4 – LABAS; 2 – MTC, 1-Life), OMNI ID kortelė (t. 50, b. l. 111–113, 116–141, 173–192; t. 51, b. l. 5–15), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Popieriaus lapas su automobilių valstybiniais numeriais, užrašų knygutė, rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. M. B. bute, esančio (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.2 popieriaus lapai (J.

B. (prieÅ¡ santuokÄ pavardė Kančiauskas) ir M. B. santuokos sudarymo įraÅ¡Ä ; sprendimÄ dėl V. B. Lietuvos Respublikos pilietybės), paimtus 2010 m. vasario 23 d. M. B. bute, esančio (duomenys neskelbtini), kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami prie J. B. baudžiamosios bylos.2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas I. I. bute, (duomenys neskelbtini), paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 2600“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 3500c“ su 3 „Tele2 Pildyk“ SIM kortelėmis, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6085“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 6610i“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Sony Ericsson J300i“, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Sony Ericsson K508i, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Siemens A50“, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung SGH-D500E“, dvi „Labas“ SIM kortelės su laikikliais, dvi „Tele2 Pildyk“ SIM kortelės, du „Tele2 Pildyk“ SIM kortelių laikikliai (t. 46, b. l. 76–105), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Svarstyklės „Constant“ juodame dėkle, paimtos 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas I.

I. bute, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos.I. I. asmens tapatybės kortelė Nr. 12105373 grÄ Å¾inta kaltinamajam I. I..2011 m. balandžio 4 ir 5 dienomis daiktų pateikimo metu iÅ¡ liudytojo Nr. 11 paimti 2 vnt. folijos lankstinukų, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.Tyrimo objektai prie 2010 m. kovo 15 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1711 )-IS1-1916 (baltos spalvos vokas, 7 vnt. tuščių bespalvių plastikinių maiÅ¡elių), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

I. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 11675916 grÄ Å¾inama I. V..13. D. S. mobiliojo ryÅ¡io telefonas (MRT „Nokia 3220“ su „Pildyk“ SIM kortele), paimtas 2010 m. vasario 4 d. asmens kratos metu (t. 58, b. l. 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.14. Kartoninė dėžutė „Siemens“, elektroninės svarstyklės „Digital Scale“ (sudėta į vokÄ prie tyrimo objektų pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(l005)-ISl-1864), 50 vnt. maiÅ¡elių, paimti kratos metu A.

Z. namuose, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Du mobiliojo ryšio telefonai (MRT „Samsung E1210M“ su „Pildyk“ SIM kortele; MRT „Samsung SGH-X460“ su „Pildyk“ SIM kortele), paimti A. Z. asmens kratos metu (t. 59, b. l. 5–6, 7–9), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.15. Tyrimo objektai pagal specialisto išvadas:Nr. 140-(l005)-ISl-1864 (užspaudžiamus polietileninius tuščius maišelius su miltelių pėdsakais – 40 vnt., supakuotus į metalinę dėžutę), paimtus pas A.

Z. 2010 m. vasario 5 d. kratos metu, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Nr. 140-(1145)-ISl-1257 (į paketÄ Nr. 0043451 supakuotas tuščias lankstinukas, paimtas pas D. S. 2010 m. vasario 11 d.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.Nr. 140-(1008)-IS1-2094 (11 maiÅ¡elių, kuriuose yra pėdsakai buvusios augalinės kilmės medžiagos, 8 maiÅ¡eliai, kuriuose yra pėdsakai buvusių miltelių, paimtus 2010 m. vasario 4 d. asmens kratos pas A. Z.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Nr. 140-(l260)-IS1-2060 (plastmasinis indelis su dangčiu; 4 vienkartiniai vazonėliai daigams), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Nr. 140-(l107)-IS1-1236 (Å¡ovinio tÅ«telė ir kulka, paimtos pas D.

S. 2010 m. vasario 4 d. namie, (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamos Lietuvos Respublikos ginklų fondui.Nr. 140-(1009)-IS1-5586 (medžiaginis CD dėklas, kuriame yra 3 maiÅ¡eliai ir 2 popieriaus pakuotės), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.Polietileninį maiÅ¡elis, paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metu M. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.4 ritinėliai (2 vnt. su sidabrinės spalvos lipniÄ ja juosta; 2 vnt. su geltonos spalvos lipniÄ ja juosta), 3 maiÅ¡eliai, dvi užrašų knygutės, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Maža vandens pypkė, paimta kratos metu M.

R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (t. 60, b. l. 3–11), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojama ir sunaikinama. Trys mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis (MRT „Nokia 1208“ su SIM „Pildyk“ kortele; MRT „Nokia 1661“ su SIM „Labas“ kortele; MRT „Nokia 3310“ su SIM kortele), paimti kratos metu M. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (t. 60, b. l. 3–11), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.16. Mobiliojo ryšio telefonas („Nokia 6170“) su SIM „Pildyk“ kortele (su kortelės laikiklio dalimi, kurioje nurodyti PIN ir PUK kodai, popieriaus lapelis su užrašytu PIN kodu), paimti pas I.

P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 53, b. l. 21–23), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inami I. P..Elektroninės svarstyklės (įdėtos į plastikinį paketÄ Nr. 0054065), polietileniniai užspaudžiami maiÅ¡eliai, juodos spalvos polietileniniai maiÅ¡eliai, paimti I. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.G. R. asmens kortelė (Nr. 10583836), paimta I. P. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu adresu: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.17.

Juodos spalvos neperšaunama liemenė, rudos spalvos neperšaunamos liemenės įdėklas, paimti pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 54, b. l. 36–37, 38–39), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.4 juodos spalvos kaukės, beisbolo lazda, užrašų knygelė (mėlyna), įranga (geltona dėžutė su užrašu „M100“ ir joje esantis informacijos kaupiklis MP-3/MP-4), paimti pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu (t. 54, b. l. 36–37, 38–39), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.J.

M. asmens tapatybės kortelė Nr. 11202599, paimta pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.J. K. gimimo liudijimas, K. M., J. M. ištuokos liudijimas, paimti pas A. Ku. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Civilinės metrikacijos skyriui.

18. A. Ku. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 22269899 grÄ Å¾inamas A. Ku.. 19. 2010 m. vasario 23 d. D. E. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 1208“ su SIM „Pildyk“ kortele (t. 62, b. l. 8), 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D. E. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtos 5 SIM kortelės, SIM kortelės laikiklis, dvi nuotraukos, atmintinė (USB 20 Plus 128 MB), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.2010 m. vasario 23 d. kratos metu D. E. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtas languotas popieriaus lapas su telefono numeriais, languotas popieriaus lapelis su užraÅ¡ais, du lapai su automobilių valstybiniais numeriais, antrankiai, 5 lapukai su užraÅ¡ais, kompiuterio garantinis pasas, suplėšyta užrašų knygutė (t. 62, b. l. 113–114, 116–129; 130–136, 140–152, 153–161), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.D.

E. Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo grÄ Å¾inamas D. E.. 20. 2010 m. birželio 23 d. G. Å . asmens kratos metu paimtas raktų ryÅ¡ulys (2 raktai), laikrodis, taksofono kortelė (t. 62, b. l. 8), 2010 m. birželio 23 d. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu paimti du mobiliojo ryÅ¡io telefonai „Nokia“ (MRT „Nokia 6100“, MRT „Nokia 1100“ su SIM „Labas“ kortele), „Labas“ pakuotė (t. 63, b. l. 7–8, 9), 2010 m. birželio 23 d. kratos metu G.

Å . namuose, (duomenys neskelbtini), paimtus 4 kompaktiniai diskai, G. Å . pasas Nr. 20432223, 2 SIM kortelių laikikliai („Labas“ ir UAB „Tele2 Pildyk“ be SIM kortelių), MRT „Nokia“ („Nokia 6555“), 6 vaizdo kasetės (5 kasetės dėžutėse, 1 – be dėžutės) (t. 64, b. l. 2–10), 2010 m. gruodžio 16 d. BPK 97 straipsnio tvarka LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime paimtas G. Å . neÅ¡iojamasis kompiuteris su pele bei laidais, įdėti į mėlynÄ maiÅ¡elį (t. 64, b. l. 14–38), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inami G.

Å .. 2010 m. birželio 23 d. G. Å . asmens kratos metu paimta popieriaus skiautė, 2010 m. birželio 23 d. kratos metu G. Å . namuose, (duomenys neskelbtini), paimti antrankiai, languoto popieriaus lapas, 4 A4 formato lapai, užrašų knyga (t. 64, b. l. 2–10), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami. 3 raktai, paimti 2010 m. birželio 23 kratos metu pas I. S. (t. 64, b. l. 167), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inami I. S..21. 2010 m. vasario 23 d. T. Č. asmens kratos metu paimta T. Č. asmens tapatybės kortelė (Nr. 10426550) grÄ Å¾inama T.

Č..2010 m. vasario 23 d. kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimtas telefonas „Nokia“ („Nokia 1209“) su SIM kortele („Pildyk“) ir elementu, keturi SIM kortelių laikikliai (3-„Pildyk“ ir 1-„Labas“), SIM kortelė („Pildyk“ Nr. 89370031012240010768), D. M. laiškas (su voku), du A. Ku. laiškai (su vokais), 15 raktų (t. 66, b. l. 3–26), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.2010 m. vasario 23 d. T. Č. asmens kratos metu paimtas popieriaus gabaliukas, ant kurio parašyta „KARLAS“ ir du tel. numeriai, kvitas, ant kurio užrašytas „Paškos“ telefono Nr., 2010 m. vasario 23 d. kratos metu T.

Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimti du peiliai, maišelis (su tyrimo objektais prie specialisto išvados 11-730(10) – S. R., K. L., T. Č. drabužių dalelių, K. L. ir T. Č. rankų nuoplovomis), užrašų knygutė („bordinė“), užrašų knygelė (mėlyna) (t. 66, b. l. 3–26), garantinė pažyma Nr. 354617 MRT „Nokia 1661“ K. J. vardu, tušinukas, nuoplovos, iškarpos, paimtas automobilio „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 8 d. apžiūros metu (t. 67, b. l. 41, 44–47) vokas su 9 tamponais ir 3 iškarpomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.22. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K.

L. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (MRT „Nokia 1209“ be akumuliatoriaus su SIM „Pildyk“ kortele), 3 SIM kortelių laikikliai, 15 raktų, albumas su nuotraukomis, 4 nuotraukos (t. 69, b. l. 196–167, 198–204), 2010 m. vasario 23 d. apžiūrų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti 5 telefonai (MRT „Nokia 1208“, MRT „Nokia 1208“ su SIM „Pildyk“ kortele, MRT „Nokia 1208“, MRT „Nokia 1661-2“ su SIM „Pildyk“ kortele, MRT „Samsung E1070“ be dangtelio su SIM „Pildyk“ kortele), 2 nuotraukos, 8 raktai (t. 69, b. l. 205–219; t. 70, b. l. 1–6), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.K.

L. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LC784133, verslo liudijimas K. L. vardu grÄ Å¾inami K. L..2010 m. vasario 23 d. apžiÅ«rų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas verslo liudijimas T. Č. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inamas T. Č..2010 m. vasario 23 d. kratos metu K. L. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimtas lapelis, 2010 m. vasario 23 d. apžiÅ«rų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas lapelis, A4 formato lapas, įrenginys duomenims nuskaityti ir saugoti, užsegama užrašų knygutė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.23. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu S. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. vasario 23 d.

S. R. asmens kratos metu paimtas S. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LJ592890 grÄ Å¾inamas S. R..UAB „Tele2“ SIM kortelės rėmelis-laikiklis, vokas su laiÅ¡ku, 11 nuotraukų, raktų ryÅ¡ulys iÅ¡ 3 raktų, supakuoti į paketÄ Nr. 0015947, 5 mobiliojo ryÅ¡io telefonai (MRT „Samsung SGH-U600“; MRT „Samsung SGH-E360“; MRT „Nokia 1600“ su SIM „Pildyk“ kortele; MRT „Nokia 1661-2“; MRT „Nokia 6300 RM-217“ su SIM „Pildyk“ kortele), supakuoti į paketÄ Nr. 0054119 (t. 72, b. l. 102–117, 121), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.2010 m. vasario 23 d. kratos metu S. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. vasario 23 d.

S. R. asmens kratos metu paimtas languotas popieriaus lapelis su užraÅ¡ais, žalia užrašų knygutė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.24. 2011 m. vasario 23 d. kratos metu O. D. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtas O. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. R0386639 grÄ Å¾inamas O. D..Du telefonai (MRT „Samsung SGH-C260“ su SIM „Pildyk“ kortele; MRT „Black Berry 8900“ su UAB „Bitė“ SIM kortele su dėklu) (t. 76, b. l. 56–57), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.25. 2011 m. gegužės 9 d. kratos metu R.

V. namuose, (duomenys neskelbtini), paimti R. V. asmens tapatybės kortelė Nr. 10320000, LR piliečio pasas, vairuotojo pažymėjimas Nr. R0259463 buvo grÄ Å¾inti R. V.. 2011 m. gegužės 9 d. kratos metu R. V. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtas telefonas „Nokia 2630“ su SIM „Pildyk“ kortele (t. 77, b. l. 30–31), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inami R. V..Nagų dildė, paimta 2009 m. lapkričio 26 d. asmens kratos metu pas A. T. (t. 57, b. l. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinama.

Juodos spalvos neperšaunama liemenė (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodama Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugomų kitose institucijose, klausimas:1. Raudona piniginė su joje esančiais daiktais, dėžutė „Dirol“ su paketais, servetėlė, paketai, susukta cigaretė, žolių liekanos iš klozeto, paimti 2010 m. kovo 23 d. kratos metu R. E. namuose, (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami. Pistoletas ,,Valtro mod.MINI 35, Cal. 36 Blank, F00869 L“ ir 8 vnt.

šovinių, pistoletas ,,POLICE kol. 9 mm K“ ir 6 vnt. šovinių, paimti 2010 m. kovo 23 d. kratos metu R. E. namuose, (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 117–118, 120–146), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

2. Dvi automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos (t. 8, b. l. 53–58), saugomos T. apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos.

3. Vokas, kuriame yra mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI 359740007533928 (PIN 1836), mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson K610I“ IMEI 35381301254024012 (PIN 2999), „Pildyk“ pakuotės kortelė Nr. +37060190085 (PIN 2999), „Pildyk“ pakuotės kortelė (numerio nesimato), „Tele2 Pildyk“ kortelė Nr. 89370..., „Tele 2 Pildyk“ kortelės šablonas be SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla V220“ IMEI 358008002565225, fotoaparatas „PENTAX“, „Tele2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. 8...(kiti neįskaitomi), 2 „Tele2 Pildyk“ SIM kortelių šablonai be SIM kortelių, kurie rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d.

A. Å . asmens kratos metu, 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. Å . gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. kovo 3 d. automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu (t. 27, b. l. 2–5), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 42–43), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Vokas su mikrodalelėmis, rastomis ir paimtomis 2010 m. vasario 23 d.

A. Å . asmens kratos metu iÅ¡ striukės, kelnių, sportinio Å¡varko vidinio pavirÅ¡iaus, kurios saugomos Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 133–134), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.Vienas polietileninis maiÅ¡elis su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1753) IS1-1832 nustatyta, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys)), vienas polietileninis (plastikinis) maiÅ¡elis su Å¡viesios baltos spalvos milteliais (specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1753) IS1-1832 nustatyta, kad tai psichotropinė medžiaga – amfetaminas), 2010 m. vasario 23 d. kratos metu rastus ir paimtus A.

Å . gyvenamojoje vietoje, saugomus Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 19, 20), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Dėklas su revolveriu „Chief“ Nr. 1356 ir 4 Å¡oviniais, rasti ir paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A. Å . gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (t. 27, b. l. 13–14) bei perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r.

PK budėtojų dalies saugyklai pagal 2010 m. lapkričio 10 d. kvitÄ Nr. 011473, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui. Vokas, kuriame yra užrašų knyga „2005 vadovo knyga“, nekilnojamojo turto nuomos sutartis, 2000 m. verslininko darbo kalendorius žinynas, telefonų užrašų knygelė su abėcėle, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas A. Å . jo gyvenamojoje vietoje – bute ir jo pagalbinėse patalpose – ir perduoti saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ pagal 2011 m. vasario 7 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 124–125), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.4.

Vokas, kuriame yra raktų pakabukas, A5 formato sulankstytas lapas, reklaminiai „Oltar“ žalios spalvos lipnÅ«s lapeliai, 3 popieriaus lapeliai, rasti ir paimti 2010 m. kovo 3 d. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu (t. 27, b. l. 186–197), kurie saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. vasario 7 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 28, b. l. 12), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

5. Juodos spalvos odinėje piniginėje esančios 5 vizitinės kortelės, 4 nuolaidų kortelės, 2 nario kortelės; 9 įvairaus dydžio lapukai su užraÅ¡ais, automobilio raktas su juodos spalvos pulteliu ir pakabuku, kuriame yra „Volkswagen“ įmonės logotipas, rasti ir paimti A. Å . asmens kratos metu, saugomus Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. gegužės 31 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 143–144), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami. Juodos spalvos piniginė ir joje esantys daiktai: 2 banko mokėjimo kortelės, iÅ¡duotos A.

Å . vardu: AB banko „Hansabankas“ VISA ELEKTRON Nr. 4483 0810 2001 1803, AB banko „Snoras“ VISA ELEKTRON Nr. 4265 1655, „Swedbank“ internetinės bankininkystės kortelė Nr. 1651115, 4 banko kortelės, kuriose užraÅ¡yti bankų sÄ skaitų numeriai: 2 „Hansabanko“ kortelės, 1 „Snoro“ banko kortelė, 1 „Sampo“ banko kliento kortelė, rasti ir paimti A. Å . asmens kratos metu, saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. gegužės 31 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 143–144), grÄ Å¾inami A.

Å ..Pinigai monetomis: 1 moneta – 2 Lt, 1 moneta – 1 Lt, 7 monetos po 20 ct (1 Lt 40 ct), 4 monetos po 10 ct (40 ct): iÅ¡ viso 4 Lt 80 ct, rasti ir paimti A. Å . asmens kratos metu, saugomus Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. gegužės 31 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 27, b. l. 143–144), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir perduodami į valstybės pajamas.6. 2010 m. vasario 9 d. poėmio metu iÅ¡ L.

B. paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Sony Ericsson“ su SIM kortele „Pildyk“ (t. 30, b. l. 18, 20–21), saugomas Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 30, b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.7. 2010 m. vasario 9 d. L. B. asmens kratos metu paimti tamsiai raudonos („bordinės“) spalvos užrašų knygelė su užraÅ¡ais, languoto popieriaus lapas su užraÅ¡ais rusų kalba (t. 30, b. l. 33–48), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t 30, b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.8.

Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, paimtomis 2010 m. vasario 9 d. asmens kratos metu iÅ¡ L. B., juodos spalvos polietileninis maiÅ¡elis su jame esančiais baltos spalvos milteliais (pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(1049)-IS1-1141 – amfetaminas), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 30, b. l. 101–102), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.     9.

Amfetaminas, rastas ir paimtas 2010 m. vasario 9 d. asmens kratos metu iÅ¡ L. B., 2011 m. vasario 10 d. narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. A3-5022 perduotas saugoti ir saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (t. 30, b. l. 62), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.10. L. B. biologinės kilmės pėdsakai (seilių pavyzdžiai), 2010 m. lapkričio 9 d. paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2011 m. vasario 4 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 30, b. l. 72–73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

11. Tyrimo objektai: mikrodalelės nuo D. F. striukės, sportinio Å¡varko bei sportinių kelnių, kiÅ¡enių, nuoplovos nuo D. F. rankų, plastikinis maiÅ¡elis su augalinės kilmės medžiaga, supakuota į paketÄ Nr. 0054078, paimti 2010 m. vasario 23 d. D. F. asmens kratos metu, po cheminio tyrimo atiduoti saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ pagal 2010 m. liepos 13 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 32, b. l. 24–25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Pistoletas „Gloch“ GAP 9 mm su Å¡ovinių dėtuve, kuriame yra du Å¡oviniai 9 mm kalibro, dėžutė su Å¡ratais (246 vnt. 85,5 mm kalibro), dėžutė su pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis (56 vnt., 4,5 mm kalibro), paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas D. F. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 32, b. l. 122–126), atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS Operatyvaus valdymo poskyrio ginklų saugyklÄ pagal 2010 m. liepos 13 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 32, b. l. 127–128), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.2010 m. vasario 23 d.

D. F. asmens kratos metu rasti ir paimti daiktai: mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung C170“ su SIM kortele, IMEI 35652801625087000, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 7500“ su SIM kortele, IMEI Nr. 357685010887112, „Pildyk“ kortelė Nr. +37060928231, „Pildyk“ kortelė Nr. +37064844995, „Pildyk“ kortelė be numerio, daugkartinio pildymo kortelė „Ežys“ (t. 32, b. l. 19), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 32, b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.2010 m. vasario 23 d. kratos metu D.

F. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Siemens C75“ be SIM kortelės, (t. 32, 17–18), saugomas Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 32, b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D. F. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimti du sÄ siuviniai ir lapeliai su pavieniais užraÅ¡ais (t. 32, 17–18), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 32, b. l. 130–131), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.     Stacionarus kompiuteris „Acer“ Nr. 92WYB7247P82303AC72700, paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D.

F. gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai pagal 2011 m. kovo 10 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 32, b. l. 132–133), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inamas D. F..12. Cheminio tyrimo objektai: fluoroplastinis filtras su mikrodalelėmis iÅ¡ A. L. striukės kiÅ¡enių, fluoroplastinis filtras su mikrodalelėmis iÅ¡ A.

L. sportinių kelnių kiÅ¡enių, vatos tamponas ant plastikinės lazdelės su A. L. rankų pirÅ¡tų ir delnų nuoplovomis, supakuoti į paketÄ , į vokÄ prie 2010 m. kovo 23 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1756)-IS1-2207), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. liepos 13 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (34 t., b. l. 15-16), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.

Mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia 7360“ ir SIM kortelė „Pildyk“, paimti 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu pas A. L. (t. 34, b. l. 9), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje pagal 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ dėl daiktų perdavimo saugoti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, saugyklÄ (t. 34, b. l. 27–28), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.13. Likusi augalinės kilmės medžiaga (kanapės ir jų dalys), rasta ir paimta 2010 m. vasario 23 d. kratos metu A.

P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 36, b. l. 11–12), po cheminio tyrimo (2010 m. birželio 8 d. LP KTC specialisto iÅ¡vada Nr.140-(2002)-IS1-4415), medžiaga (kokainas), kuriÄ 2010 m. kovo 22 d. pateikė A. P. (t. 36, b. l. 67), po cheminio tyrimo (2010 m. kovo 30 d. LP KTC specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2223)-IS1-2447), saugomos Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamos ir sunaikinamos.14. Likusi augalinės kilmės medžiaga (kanapės ir jų dalys), paimta 2010 m. vasario 23 d. kratos metu K.

M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 37, b. l. 4–5), po cheminio tyrimo (2010 m. balandžio 1 d. LPKTC specialisto išvada Nr. 140-(2001)-IS1-2525), saugoma Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojama ir sunaikinama.15. Metalinė dėžutė su užrašu CAFE CREME, kurioje mažas plastmasinis šaukštelis ir celofaninis maišelis su geltonos spalvos milteliais, vaistinės maišelis, kuriame maišeliai, skirti narkotinėms medžiagoms pakuoti, žalias savadarbis lovelis ir popierinis piltuvėlis, kuris apklijuotas geltona izoliacija, paimti 2010 m. vasario 23 d. kartos metu M.

G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 40, b. l. 3–4), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.Mobilusis telefonas „Nokia 6555“ Nr. 356984/01/118840/1 su SIM „Pildyk“ kortele Nr. 89370031009106677102, SIM „Labas“ kortelė Nr. 7368061000277132, 2 SIM „Pildyk“ kortelės Nr. 89370033150000817705, Nr. 89370031012244165139, trys MRT kortelių dėklai, paimti 2010 m. vasario 23 d. kartos metu M. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 40, b. l. 3–4), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.16.

M. G. seilių lyginamasis pavyzdys, pridėtas prie baudžiamosios bylos (t. 40, b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.

17. Tyrimo objektai prie 2010 m. kovo 17 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(1958)-IS1-2013 (cheminis tyrimas, vokas ir plastikinis konteineris) (t. 41, b. l. 67–68), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.18. A. U. daiktai: fotoaparatas, 2 atminties kortelės, kompiuterio sisteminis blokas, paimti 2010 m. vasario 23 d. kratos metus pas A. U. adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 35, b. l. 60–61), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inami A.

U..Metalinis kastetas, paimtas 2010 m. vasario 23 d. kratos metus pas A. U. adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 35, b. l. 60–61), saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojamas ir sunaikinamas.Du filtrai su mikrodalelėmis, paimti 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu pas A. U. (t. 35, b. l. 69), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.MRT „Nokia 3310“ su SIM kortele, MRT „Nokia N 70“ su SIM kortele, 2 UAB „Tele 2“ SIM kortelės, paimti iš A.

S. 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu (t. 35, b. l. 146–152), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.2 popieriaus lapeliai, polietileninis maišelis su miltelių pėdsakais, paimti iš A. S. 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu (t. 35, b. l. 146–152), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.Rankinė su augalinės kilmės medžiaga, permatomas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, 2 užrašų knygelės, medžiaginė rankinė su užtrauktuku su permatomais maišeliais, svarstyklės bei augalinės kilmės medžiaga, SIM kortelė, kompiuterinė laikmena, paimti iš A.

S., atliekant 2010 m. vasario 20 d. kratÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 35, b. l. 159–173), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.19. Narkotinė medžiaga – heroinas, paimtas iÅ¡ liudytojo Nr. 11 2011 m. balandžio 4 ir 5 dienomis daiktų pateikimo metu, perduotas laikinam saugojimui Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas.20. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu M. B. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtas neÅ¡iojamasis kompiuteris „Asus“ (t. 50, b. l. 116–117), perduotas saugoti M.

B. žmonai J. K. (t. 51, b. l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inamas M. B..

21. A. Ku. tris revolveriai, 16 vnt. Å¡ratų (t. 54, b. l. 157), saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.             22. Dvi geltonos spalvos lipnių lapelių pakuotės, elektroninės svarstyklės, 7 vnt. tuščių polietileninių maiÅ¡elių, polietileninis maiÅ¡elis, chalatas, sportinės kelnės, paimti 2009 m. lapkričio 26 d. kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), pas A. T. (t. 56, b. l. 27–28) bei asmens kratos metu (t. 57, b. l. 3), saugomi Vilniaus apskrities VPK NTV NKS pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitÄ Nr. 010440 (t. 56, b. l. 46–47), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami.23. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu D.

E. namuose, (duomenys neskelbtini), paimtas revolveris (t. 62, b. l. 113–114, 130–136, 140–161) saugomas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.             24. 2010 m. vasario 23 d. kratos metu T. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimti du dujiniai revolveriai (t. 67, b. l. 4–5, 61–63), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami Lietuvos Respublikos ginklų fondui.             2010 m. vasario 23 d. kratos metu T.

Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paimtos elektroninės svarstyklės „Herny 500“, elektroninės svarstyklės „Soehnle“, plaktukas, respiratorius, vienkartinė pirštinė, kavamalė, respiratorius, juodos spalvos dėžutė, žydras maišelis, maišelis su baltos spalvos milteliais, dvi dėžutės su juodos spalvos dangteliais, dėžutė su raudonos spalvos dangteliu, apsauginiai akiniai, maišas su vienkartiniais maišeliais, miltelių pavyzdžiai, hidraulinis spaustuvas-presas (t. 67, b. l. 7–8), saugomi Vilniaus apygardos prokuratūroje, ir (t. 67, b. l.

19) Lietuvos generalinėje prokuratÅ«roje saugomi iÅ¡ T. Č. buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimti objektai – pagal 2010 m. kovo 17 d. daiktinių įrodymų saugyklos pajamų kvitÄ Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuojami ir sunaikinami.25. 2010 m. vasario 23 d. apžiÅ«rų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos dvi apsauginės liemenės, peilis (t. 69, b. l. 205–219; 70 t., b. l. 1–6), saugomi prokuratÅ«roje (t. 70, b. l. 19 – Generalinėje prokuratÅ«roje saugomos 2 apsauginės liemenės pagal 2010 m. balandžio 6 d. daiktinių įrodymų saugyklos pajamų kvitÄ Nr. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamos Lietuvos Respublikos ginklų fondui.2010 m. vasario 23 d. apžiÅ«rų metu automobilyje „Renault Megane Scenic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos mikrodalelės (t. 70, b. l. 17–18), saugomos prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamos. Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas A. T., išteisinti A. U., I. V. (I. V.) ir R. V. (R. V.), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.Taip pat apeliacine tvarka neapskųsta nuosprendžio dalis dėl A. Š., G. Š., T. Č., K. L., S. R. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A.

Å . ginklas). 2) pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės J. R. ir nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (A. K.) pripažintas kaltu padaręs BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).IÅ¡ A.

K. priteista Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 7 637,36 Lt (2 211,93 Eur) ekstradicijos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turint tikslÄ nusikalstamai praturtėti, organizavus Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , jam vadovavus ir dalyvavus Å¡io susivienijimo veikloje, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdami tikslÄ nusikalstamai praturtėti, vadovavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavo Å¡io susivienijimo veikloje, o A.

Å ., K. V., A. R., M. B., A. Ku., D. E., M. R., R. P., O. D. nuteisti už tai, kad dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turėdami tikslÄ nusikalstamai praturtėti, dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat I. I., K. Å ., A. T. nuteisti už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o bÅ«tent:2002 m. pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , pravardėmis „Lapinas“, „Papa“, „Nosis“, bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtÄ daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, neÅ¡ioti, gabenti Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimÄ turtÄ , pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir į Å¡io susivienijimo veiklÄ 2004 m.

įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į Å¡io susivienijimo veiklÄ Ä¯traukti kitus asmenis. Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , ir jo nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2002 m. pabaigos–2003 m. pradžios – K. Å ., R.

E., nuo 2003 m. rudens – A. V., nuo 2004 m. – V. G., nuo 2005 m. – A. Ku., nuo 2006 m., bet ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d. – A. Ku., nuo 2008 m. vasaros – A. T., nuo 2008 m. – R. P., nuo 2008 m. – O. D., nuo 2009 m. – M. B., nuo 2008 m. gruodžio mėn. – M. V., nuo 2008–2009 m. – D. E., nuo 2009 m. – A. R., nuo 2009 m. pradžios – A. Š., K. V., M. R., nuo 2009 m., bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 5 d. – I. I., nuo 2009 m. lapkričio mėn. – A.

L., S. R., S. I., nuo 2009 m. antros pusės – D. S., bei asmenį, pasislėpusį nuo teismo. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , pavedė T. Č., K. L., S. R. vadovauti kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausyti asmens, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklÄ , spręsti konfliktus su kitais narkotines ir psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms, prisistatyti J.

B. – „Lapino“ – vardu ir pravarde, neteisėtai, neturint leidimo, disponuoti Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis; Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; daryti turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimÄ turtÄ , pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ; siekiant daryti Å¡iuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ asmenis, kurie platintų narkotines ir psichotropines medžiagas ir taip nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklÄ , nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti ir perduoti tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymÄ , nurodyti jas platinti (duomenys neskelbtini) bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ ;

žemesniems pagal hierarchijÄ nusikalstamo susivienijimo nariams detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimo bÅ«dus, pardavimo kainas, draudžiant Å¡ias medžiagas įgyti iÅ¡ kitų – ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narių; daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitÄ , Å¡iai neteisėtai veiklai užtikrinti, nuomoti ir naudoti gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus; siekiant iÅ¡vengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais; naudoti slaptus mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiÅ¡kai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymÄ ; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, naudoti prieÅ¡ juos psichologinį ir fizinį smurtÄ .

Taip pat nurodė T. Č., K. L., S. R. kaupti dalį lėšų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms iÅ¡laidoms, sulaikytų ar suimtų asmenų Å¡eimos nariams iÅ¡laikyti. Vykdydami nusikalstamos veikos planÄ , T. Č., K. L., S. R. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, T. Č., K. L., S. R. bei pastarųjų nurodymu K. Å ., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R.

P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Å ., K. V., M. R., I. I., A. L., S. R., S. I., D. S. bei asmuo, pasislėpęs nuo teismo, dalyvavo Å¡io nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklÄ , spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B., pravarde „Lapinas“, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis – 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir ne mažiau kaip 4 vnt.

Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui, pramoninės gamybos 380 kalibro revolverį „Chief“, „Record“ modelio, Nr. 1356, skirtÄ Å¡audyti 380 (9 mm) kalibro Å¡oviniais 380 ME GUM, devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius Å¡ovinius ir devynis guminius Å¡ratus, pramoninės gamybos 380 kalibro Chief modelio revolverį „Record“, Nr. 1356, 4 pramoninės gamybos Å¡ovinius 380 ME, GUM tipo, 9 mm kalibro, pramoninės gamybos dujinį pistoletÄ â€žBruni GAP“ ir 2 Å¡ovinius Å¡iam pistoletui, pramoninės gamybos lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compact-G“, revolverį ,,ME 38, Compact-G“, Nr. 017121, „Cal. 380ME GUM“, pistoletÄ ,,Valtro mod.

MINI 35, Cal. 36 Blank, F00869 L“ ir 8 vnt. Å¡ovinius, pistoletÄ ,,POLICE kol. 9 mm K“ ir 6 vnt. Å¡ovinių, du revolverius „ME 38 Compact-G“ modelio, Nr. 011012, Nr. 014626, pramoninės gamybos 6 mm kalibro revolverį „ME 38 Magnum-6R“, Nr. 006430, pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 016908, pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 016828. Be to, vykdydami asmens, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , nusikalstamos veikos planÄ , T.

Č., K. L., S. R. Lietuvoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, kanapių (ir jų dalių), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais, neteisėtai parduodavo, platino ir neteisėtai tiesiogiai ir per slėptuves perduodavo platinti K. Š., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Š., K. V., M. R., I. I., A.

L., S. R., S. I., D. S., asmeniui, pasislėpusiam nuo teismo, ir Å¡iems asmenims vadovavo: detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymÄ (duomenys neskelbtini) bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos perduoti jiems – T. Č., K. L., S. R.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimo bÅ«dus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iÅ¡ Å¡ios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitÄ ; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iÅ¡ kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J.

B., pravarde „Lapinas“, vardu ir pravarde, siekiant iÅ¡vengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais; nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiÅ¡kai juos keisti, ir patys atliko Å¡iuos veiksmus. Asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., K. L., S. R. ir vykdydami Å¡ių asmenų nurodymus, pastariesiems vadovaujant, K.

Å ., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Å ., K. V., M. R., I. I., A. L., I. P., S. R., S. I., D. S., asmuo, pasislėpęs nuo teismo, naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, siekiant iÅ¡vengti galimo sekimo rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais, naudojo slaptus mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiÅ¡kai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei iÅ¡platino kitiems asmenims, pagrobė narkotines medžiagas ir dalį lėšų, gautų iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos, perdavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T.

Č., K. L., S. R.. Dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, Å¡io susivienijimo organizatoriai, vadovai ir nariai taip pat padarė Å¡ias nusikalstamas veikas: 2008 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) T. Č., K. L., O. D., R. P. padarė M. R. nesunkų, V. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ; 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai atėmė I. S., R. D. laisvę; 2009 m. sausio 8 d, T. rajone T.

Č., S. R. padarė tyčinį L. V. nužudymÄ , M. M., M. J. turto prievartavimus; T. Č., S. R. ir A. Ku. neteisėtai atėmė A. M., E. L. laisvę, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sugadino svetimÄ turtÄ . Asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., K. L., S. R. su kitais minėtais nusikalstamo susivienijimo nariais aikÅ¡telėje, vadinamojoje „plaščiatkoje“, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitose vietovėse rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, aptardavo nusikalstamam susivienijimui funkcionuoti bÅ«tinus klausimus.Asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T.

Č., K. L., S. R. su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, siekdami užtikrinti netrukdomÄ nusikalstamo susivienijimo veiklÄ , organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimÄ prieÅ¡ asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei Å¡ias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiÅ¡kai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius asmens, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., K.

L., S. R. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.Asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., K. L., S. R. skirdavo dalį lėšų, gautų iÅ¡ nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms iÅ¡laidoms apmokėti, taip pat sulaikytų ar suimtų asmenų Å¡eimų nariams iÅ¡laikyti. T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad bÅ«dami vadovai, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu, asmeniu, kuriam byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o bÅ«tent:A.

Å . 2010 m. (tiksliau nenustatytu laiku) iki 2010 m. vasario 23 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,195 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 1,283 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,314 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti.2010 m. sausio–vasario mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. neteisėtai labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį – 395,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 110,748 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, perdavė platinti D.

S.. Vėliau, 2010 m. vasario 9 d., namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto laiptinėje L. B., veikdamas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais ir turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, 395,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 110,748 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai įgijo iÅ¡ D. S., Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ Lietuvos Respublikoje neteisėtai laikė, autobusu neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur laikė ir gabeno iki 2010 m. vasario 9 d. sulaikymo.2009 m. gruodžio–2010 m. vasario 5 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), M.

R. neteisėtai perdavė platinti D. F., o D. F. neteisėtai įgijo iÅ¡ M. R. ne mažiau kaip 99,284 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriÄ neteisėtai gabeno ir laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini), kurių 61 g prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini) per du kartus neteisėtai pardavė O. G., kuriai ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , 38,01 g kanapių (ir jų dalių) neteisėtai nugabeno bei neteisėtai iki 2010 m. vasario 23 d. kratos kartu su A.

P. laikė pastarojo namų sandėliuke, (duomenys neskelbtini), o nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nenustatytÄ dalį narkotines medžiagas neteisėtai iÅ¡platino kitiems asmenims, o likusiÄ dalį – 0,274 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – D. F. neteisėtai laikė ir neÅ¡iojo iki 2010 m. vasario 23 d. sulaikymo Vilniaus J. P. II gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos K. V. (duomenys neskelbtini) neteisėtai perdavė platinti M.

R. ne mažiau 34,651 g narkotinės medžiagos kanapių, o tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , M. R. nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagÄ â€“ ne mažiau 34,651 g kanapių (ir jų dalių), neteisėtai pardavė A. S., kuris nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) dalį įgytos narkotinės medžiagos iÅ¡platino kitiems asmenims, o kitÄ dalį – 34,651 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).Nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. vasario 23 d.

K. V. ne mažiau kaip 5,615 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,858 g kokaino, (duomenys neskelbtini) neteisėtai perdavė platinti M. R.. M. R. nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neteisėtai A. P. perdavė platinti ne mažiau kaip 5,615 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,858 g kokaino, o A. P. nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iÅ¡ M. R. įgytų narkotinių medžiagų dalį neteisėtai pardavė kitiems asmenims, o kitÄ dalį kokaino – 5,615 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,858 g kokaino, iki 2010 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, laikė ir 2010 m. vasario 22 d. atidavė teisėsaugos pareigÅ«nams; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A.

P. 2010 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini), D. F. perdavus, neteisėtai iki 2010 m. vasario 23 d. kratos buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė 38,01 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).Nuo 2009 m. pabaigos iki 2010 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) K. V. ne mažiau kaip 17,229 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių (duomenys neskelbtini) neteisėtai perdavė platinti M. R.). M. R. nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) šias medžiagas neteisėtai perdavė platinti K.

M., kuris įgytas nurodytas narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini)., kurių dalį neteisėtai pardavė kitiems asmenims, o likusiÄ dalį narkotinės medžiagos – 17,229 g kanapių (ir jų dalių), iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė namuose, (duomenys neskelbtini) Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vasario mėn. pabaigos Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. neteisėtai perdavė platinti D. E. ne mažiau kaip 0,553 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o D.

E. Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neteisėtai pardavė M. G., kuris nenustatytÄ dalį neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) neteisėtai pardavė kitiems asmenims, o likusiÄ dalį – 0,553 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini).M. B. 2011 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai ne mažiau kaip 0,19 g Å¡viesių miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,049 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė platinti M.

V., o M. V. čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 4 d. dalį Å¡ios narkotinės medžiagos – 0,132 g Å¡viesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,033 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, 2011 m. balandžio 5 d. kitÄ dalį Å¡ios narkotinės medžiagos – 0,058 g Å¡viesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas. 2009 metais–2010 metų pradžioje (duomenys neskelbtini) A.

Ku. neteisėtai įgijo iÅ¡ nenustatyto asmens narkotinę medžiagÄ â€“ 0,455 g kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti, nurodytu laikotarpiu Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini).Nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d., (duomenys neskelbtini) T. Č. ir K. L. (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 0,674 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,37 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai pardavė A.

T., kuris nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) minėtÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai laikė, dalį narkotinės medžiagos neteisėtai pardavė kitiems asmenims, kitÄ dalį – 0,072 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,042 g narkotinės medžiagos – heroino, 2009 m. spalio 5 d., apie 16 val., A. poliklinikoje, (duomenys neskelbtini), už 20 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 5 (2), kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, o likusiÄ dalį – 0,602 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,328 g heroino – neteisėtai laikė iki 2009 m. lapkričio 26 d., 15.55 val., asmens kratos namo (duomenys neskelbtini).

Nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2010 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. ne mažiau kaip 35,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ne mažiau kaip 83,792 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 17,701 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai perdavė platinti D. E., o D. E. neteisėtai įgytas narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai perdavė platinti D. S.. Nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) D.

S. neteisėtai įgytas narkotinę ir psichotropinę medžiagas neteisėtai laikė, dalį psichotropinės medžiagos – 83,739 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 17,686 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,053 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,015 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, dalį narkotinės medžiagos – 32,98 g – kanapių (ir jų dalių) iki 2010 m. vasario 4 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini); kitÄ dalį narkotinės medžiagos – 2,520 g kanapių (ir jų dalių), iki 2010 m. vasario 4 d. kratos neteisėtai laikė savo automobilyje „BMW 320“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dalį neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos – 0,627 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,181 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,262 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,353 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, baltos spalvos miltelių, kurios sudėtyje buvo 0,064 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai gabeno ir laikė kartu su savo asmeniniais daiktais iki 2010 m. vasario 4 d., maždaug 20 val., kai (duomenys neskelbtini), šias psichotropines ir narkotines medžiagas neteisėtai pardavė A.

A. ir L. Ž., o likusiÄ dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėtai pardavė kitiems asmenims.2010 metais, bet ne vėliau kaip 2010 m. vasario 4 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje A. Z. iki 2010 m. vasario 4 d. sulaikymo savo gyvenamosiose bei pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 30,139 g gelsvos spalvos nevienalyčių miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,209 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, taip pat laikė ir kartu su savo asmeniniais daiktais neÅ¡iojo 5,329 g gelsvos spalvos miltelių, kurios sudėtyje buvo 1,366 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 7,68 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių).Nuo 2009 m. pradžios iki 2010 m. vasario 23 d.

K. V. per keliolika kartų ne mažiau kaip 151,164 g kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 15,542 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,717 g kokaino, (duomenys neskelbtini) neteisėtai perdavė platinti M. R.. Nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) M. R. Å¡ias neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropinę medžiagas per keliolika kartų neteisėtai laikė, dalį kokaino, t. y. 9,927 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,849 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o likusiÄ dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų per keliolika kartų neteisėtai pardavė K.

M., A. P., A. S., D. F., kurie nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) Å¡ias narkotines ir psichotropinę medžiagas neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė bei iÅ¡platino kitiems asmenims. D. E. nuo 2009 m. pavasario iki 2010 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo iÅ¡ T. Č., K. L. rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė 0,035 g, ir minėtÄ tabletę iki 2010 m. vasario 23 d. kratos laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini).2009 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje T.

Č. ir K. L. 2,138 g gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 1,096 g narkotinės medžiagos – heroino, už 20 Lt 2009 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 3, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas. 2010 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. per sutartÄ vietÄ D. S. neteisėtai perdavė miltelius, kurių sudėtyje buvo 10,268 g narkotinės medžiagos – heroino, 36,985 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 9,082 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,887 g narkotinės medžiagos – kokaino, 40,824 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias 2010 m. vasario 22 d., apie 22 val., iÅ¡ sutartos su K.

L. ir T. Č. vietos miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini), paėmė D. S., ir iki 2010 m. vasario 23 d. kratos laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini). Be to, 2010 metais Lietuvos Respublikoje T. Č. ir K. L. 0,054 g baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2010 m. vasario 23 d. kratos metu neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).T. Č., K. L., S. R., O. D., R. P. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims, bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T.

Č., K. L., O. D., R. P. kartu su A. Ku., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiÅ¡kų ir chuliganiÅ¡kų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent:2008 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė, panaudojant peilius, metalinę antenÄ , kirvį ir dujinį pistoletÄ , padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurencijÄ platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiÅ¡kų paskatų.

Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami pagal parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius peiliu V. J. į pilvÄ , nugarÄ ir kairės kojos blauzdÄ , pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimÄ pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , K. L. tyčia sudavė kelis smÅ«gius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smÅ«gius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smÅ«gius kirviu, R.

P. tyčia iÅ¡Å¡ovė kelis Å¡Å«vius iÅ¡ dujinio pistoleto M. R. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami M. R. deÅ¡inės Å¡launies durtinę-pjautinę, deÅ¡inio žasto pjautinę, virÅ¡ugalvio muÅ¡tinę, kairio peties, virÅ¡ugalvio, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio Å¡autines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes iÅ¡sigandę policijos pareigÅ«nų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M.

R. pabėgo iÅ¡ įvykio vietos. T. Č., K. L., S. R. ir R. P. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku., panaudodami smurtÄ , neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pagrobė narkotinę medžiagÄ , o bÅ«tent:2008 m. lapkričio–gruodžio mėn., apie 11–12 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T.

Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai suriÅ¡o I. S. rankas ir apie valandÄ minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I. S. nelaisvėje. Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., prie Å¡io garažų masyvo asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smÅ«gį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir suriÅ¡o pastarajam rankÄ , neteisėtai prieÅ¡ R. D. valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ko masyve, (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose, prie (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ko masyve pagrobė iÅ¡ R.

D. 2 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to R. D. paleido (duomenys neskelbtini).T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad bÅ«dami vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008–2009 metais, dienos metu, prie namo (duomenys neskelbtini), S. R. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklÄ , kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panaÅ¡iais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ laikydamas M.

J. už rankų, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į (duomenys neskelbtini), kur ne mažiau kaip vienÄ valandÄ neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smÅ«gių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M.

J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ M. J. fizinį smurtÄ . T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G.

L. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai, neturėdami leidimo, 2009 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) laikė 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui, po to 2009 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, G. L. minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis perdavė N. E., kuris šį ginklÄ ir Å¡audmenis tÄ pačiÄ dienÄ nugabeno į T., ten juos perdavė G.

L., po to tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, G. L. iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ Å¡io ginklo keturis Å¡Å«vius į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratus, perÅ¡ovė Å¡io automobilio vairuotojo pusės padangas ir jas sugadino, po to T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. nurodytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo automobiliu, tÄ pačiÄ dienÄ , iki 23.30 val., neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini).T.

Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A.

P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymÄ , aptarė Å¡ios nusikalstamos veikos planÄ ir Å¡iam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui, peilius, neperÅ¡aunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L.

V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, pažeisdamas krÅ«tinės lÄ stÄ , Å¡irdį, dėl Å¡ių veiksmų įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V.. T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T.

Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudodami fizinį smurtÄ atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ , G. L. sudavė ranka smÅ«gį A. M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A.

Ku. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ Ä¯sodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė tolyn nuo T., E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virÅ¡ autostrados (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.T. Č., K. L., S. R. ir G. L. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T.

Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L., panaudodami fizinį smurtÄ , pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ :2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje G.

L. iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ 32 kalibro Å¡aunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas ir jas sugadino, G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ Ä¯sodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sutrikdė tokioms vietoms priimtÄ rimtį bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .T. Č., K. L., S. R. nuteisti už tai, kad bÅ«dami vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka M.

M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M. M. atiduoti 12 000 Lt (dvylikos tÅ«kstančių Lt) vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ .T. Č., K. L., S. R. ir M. B. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M.

B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), M. B., siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smÅ«gius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, priekinėje pilvo sienoje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje.T.

Č., K. L., S. R. ir A. Ku. nuteisti už tai, kad pirmiesiems trims bÅ«nant vadovais, kartu su nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu – asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, A. Ku., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo Å¡audmenimis, o bÅ«tent: 2009–2010 metais Lietuvos Respublikoje A. Ku. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė Å¡audmenis: devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius Å¡ovinius ir devynis guminius Å¡ratus, kuriuos iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini).Byloje G.

Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 3 dalyje, o bÅ«tent tuo, kad jis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , organizavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , jam vadovavo ir kartu su T. Č., K. L., S. R., A. Å ., K. V., A. R., M. B., A. Ku., D. E., M. R., R. P., O. D., I. I., K. Å ., A. T. dalyvavo Å¡io susivienijimo veikloje. Vilniaus apygardos teismas G.

Å . pagal BK 249 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje D. S. ir A. Z. buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad kartu su G. Å . ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bei kartu su T. Č., K. L., S. R., A. Å ., K. V., A. R., M. B., A. Ku., D. E., M. R., R. P., O. D., I. I., K. Å ., A. T., A. G., D. T., I. P. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų – turint tikslÄ nusikalstamai praturtėti, dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Vilniaus apygardos teismas D. S. ir A. Z. iÅ¡teisino pagal BK 249 straipsnio 2 dalyje dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje A. G., D. T., A. R., I. I., I. P., G. Å . buvo kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, o bÅ«tent tuo, kad G. Å . kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«damas nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu, kartu su vadovais T.

Č., K. L., S. R. parengė nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirstė vaidmenis bei užduotis, ir jis bei A. G., D. T., A. R., I. I., I. P. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino. Vilniaus apygardos teismas A. G., D. T., A. R., I. I., I. P., G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G.

Å . buvo kaltinamas tuo, kad kartu A. Å ., T. Č., K. L., S. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. Å . neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo Å¡audmenimis, o bÅ«tent:

A. Å . neturėdamas leidimo, 2009 metais Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgijo pramoninės gamybos .380 kalibro revolverį „Chief“, „Record“ modelio Nr. 1356, skirtÄ Å¡audyti .380 (9 mm) kalibro Å¡oviniais .380 ME GUM, kurį neteisėtai neÅ¡iojo ir iki 2010 m. rugsėjo 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas G. Å ., taip pat A. Å ., T. Č., K. L., S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Byloje G. Å . buvo kaltinamas kartu su T. Č., K. L., S. R., O. D., R. P. ir A. Ku. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, o bÅ«tent tuo, kad kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, bei su vadovais T. Č., K. L., S. R., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiÅ¡kų ir chuliganiÅ¡kų paskatų nukentėjusiesiems V.

J. ir M. R. padarė sunkius sveikatos sutrikdymus. Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, bei su vadovais T.

Č., K. L., S. R., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku., panaudodami smurtÄ , neteisėtai atėmė žmonėms – nukentėjusiesiems R. D. ir I. S. – laisvę, pagrobė narkotinę medžiagÄ . Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G.

Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizinį smurtÄ , prievartavo svetimÄ â€“ nukentėjusiojo M.

J. – turtÄ , atimdamas pastarajam laisvę. Vilniaus apygardos teismas G. Å . iÅ¡teisino pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G. Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, vadovais T.

Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, sugadino svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiosios R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratus. Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G.

Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. tuo, jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdami priversti A.

P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymÄ , aptarė Å¡ios nusikalstamos veikos planÄ ir Å¡iam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui, peilius, neperÅ¡aunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G.

L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, pažeisdamas krÅ«tinės lÄ stÄ , Å¡irdį, dėl ko įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir tokiu bÅ«du tyčia nužudė L. V.. Vilniaus apygardos teismas G. Å . iÅ¡teisino pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Å i nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.Byloje G. Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G.

L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudodami fizinį smurtÄ atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ , G. L. sudavė ranka smÅ«gį A. M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A. Ku. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ Ä¯sodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė tolyn nuo T., E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virÅ¡ autostrados (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos. Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Byloje G.

Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L., panaudodami fizinį smurtÄ , pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ :2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T.

Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje G. L. iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ 32 kalibro Å¡aunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas ir jas sugadino, G.

L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ Ä¯sodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sutrikdė tokioms vietoms priimtÄ rimtį bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G.

Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka M.

M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M. M. atiduoti 12 000 Lt (dvylikos tÅ«kstančių Lt) vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ . Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G.

Å . buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , bÅ«dami nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais, taip pat su vadovais T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M. B. padarė J. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), M.

B., siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smÅ«gius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, priekinėje pilvo sienoje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje. Vilniaus apygardos teismas G. Å . pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Byloje G.

Å ., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo kaltinami padarę nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje T. Č., K. L., R. P. ir A. Ku., turėdami tikslÄ paÅ¡alinti konkurentus, platinančius narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė S. J. daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, sukeldami S. J. fizinį skausmÄ , ir taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Vilniaus apygardos teismas G. Å ., T. Č., K. L., S. R., R. P. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas už tai, kad jis dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o bÅ«tent:2002 metų pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , pravardėmis „Lapinas“, „Papa“, „Nosis“, bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtÄ daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, neÅ¡ioti, gabenti Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimÄ turtÄ , pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , į Å¡io susivienijimo veiklÄ 2004 m.

įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į Å¡io susivienijimo veiklÄ Ä¯traukti kitus asmenis. Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , ir jo nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, tarp jų nuo 2010 m. pradžios – A. K., kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. A. K. kartu su T.

Č., K. L., S. R., vadovavusiems nusikalstamam susivienijimui, bei pastarųjų nurodymu kartu su K. Å ., A. Ku., R. E., A. V., V. G., A. Ku., A. T., R. P., M. B., O. D., M. V., D. E., A. R., A. Å ., K. V., M. R., I. I., A. L., S. R., S. I., D. S., dalyvavo Å¡io nusikalstamo susivienijimo veikloje.A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad jis, dalyvaudamas Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir iÅ¡platino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. K. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorai apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu:

1) dėl A. R. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį;

2) dėl I. I. išteisinimo pagal BK 260 straipsnį;

3) dėl A. Š. veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį;

4) dėl G. Š. išteisinimo iš visų inkriminuotų nusikalstamų veikų, išskyrus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte;

5) dėl A. Z. ir D. S. išteisinimo pagal BK 249 straipsnį;

6) dėl A. G., D. T., I. P. išteisinimo pagal BK 260 straipsnį;7) dėl T. Č., G. Š., K. L., S. R., R. P. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį dėl S. J. sumušimo;

8) dėl bausmių dydžio A. Š., K. V., A. R., A. Ku., R. P.;

9) dėl galutinės subendrintos bausmės dydžio nusikalstamo susivienijimo vadovams – T. Č., K. L., S. R.;

10) dėl G. L. paskirtų bausmių subendrinimo;

11) dėl M. B., I. I., L. B. nepripažinimo pavojingais recidyvistais.Prokurorai, nesutikdami su A. R. iÅ¡teisinimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nurodo, kad teismas dėl Å¡ios dalies padarė iÅ¡vadas, prieÅ¡taraujančias motyvams dėl A. R. pripažinimo kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes konstatavo, kad A. R. platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir nurodė, jog įrodymų visuma patvirtina A. R. nusikalstamÄ elgesį, nes jį su T. Č. ir K. L., t. y. su nusikalstamo susivienijimo vadovais, siejo ne atsitiktiniai, bet ilgalaikiai, nuolatiniai ryÅ¡iai, bendra nusikalstama veikla buvo gerai organizuota, paskirstyti vaidmenys ir užduotys, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo platinamos ne epizodiÅ¡kai, bet sistemingai (tai patvirtina nusikalstamo susivienijimo narių J.

E., R. E., A. L. parodymai). Teismas pagrįstai įrodymais pripažino A. L. viso proceso metu duotus parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ir A. R. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, norėdamas jas platinti. Pastarosios parodymai atitinka R. E., J. E., A. K. parodymus, telefoninių pokalbių medžiagÄ , neprieÅ¡tarauja liudytojų I. L., V. G. parodymams. Be to, teismas pripažino įrodymais parodymo atpažinti asmenį medžiagÄ , kai R. E. atpažino A. R., A. L., A. K., S. R., V.

G. kaip asmenis, susijusius su narkotinių medžiagų platinimu. A. R. porininko R. E. parodymus apie heroino platinimÄ romų tabore patvirtino apklausti S. R. ir S. I.. Skunde taip pat pažymima, kad A. K. atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino R. E., A. R., kaip asmenis, kurie užsiiminėjo prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. A. R. sÄ sajas su T. Č. ir K. L., bendrÄ veikimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, narkotikų platinimÄ patvirtina I. L., V. G., A. Ku. parodymai. A. K., A. L., A.

Ku., R. E., J. E., I. L. S. R., S. I., iÅ¡ dalies ir V. G. parodymus apie didelį narkotinių medžiagų platinimo mastÄ , tarpusavio bendrÄ veikimÄ patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įraÅ¡ai. Pasak apeliantų, A. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtina ir byloje esantys BPK 158–160 straipsnių tvarka gauti duomenys. Apeliantai, remdamiesi Å¡ių įrodymų visuma, teigia, kad teismo iÅ¡vada, jog A. R. iÅ¡teisintinas pagal BK 260 straipsnį, nes pas jį nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principui, baudžiamojo proceso paskirčiai bei teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-116/2010, Nr. 2K-603/2011, Nr. 2K-659/2010, Nr. 2K-349/2008).Prokurorai, pasisakydami dėl I.

I. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnį, skunde pažymi, kad teismo iÅ¡vados dėl Å¡ios dalies prieÅ¡tarauja paties teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantai pažymi, kad teismas įrodymais pripažino A. V. ir I. V. parodymus, kurie patvirtina, kad I. I. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. I. V. parodymus apie psichotropinės medžiagos suvartojimÄ prieÅ¡ sulaikymÄ patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. T-N 267/11(01). I. V. sÄ sajas su I. I., o pastarojo sÄ sajas su nusikalstamo susivienijimo vadovais T.

Č. ir K. L. platinant narkotines medžiagas patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija (t. 3, b. l. 61–64). Pasak apeliantų, I. I. kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai: kratų protokolai, specialisto išvada Nr. 140-(1711)-IS1-1916. Esant šioms aplinkybėms, I. I. išteisinimas pagal BK 260 straipsnį vien todėl, kad pas jį nebuvo rasta narkotinės ar psichotropinės medžiagos (nors buvo rasti pėdsakai), prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principui ir baudžiamojo proceso paskirčiai bei teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-117/2014).

Kadangi narkotinė ir psichotropinė medžiagos buvo suvartotos ir specialisto iÅ¡vadomis Nr. 140-(3052)-IS1-4811, Nr. 140-(1711)-IS1-1916, Nr. T-N 267/11(01) buvo nustatyta tik Å¡ių medžiagų rÅ«Å¡is, o ne koncentracija, dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės nustatyti Å¡ių medžiagų grynÄ jÄ masę ir negavus neginčijamų duomenų, kad I. I., veikdamas nusikalstamame susivienijime, turėjo tikslÄ ir tyčiÄ iÅ¡platinti labai didelius ar didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, taip pat laikantis visuotinai priimto teisės principo, kad visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti traktuojami kaltinamojo naudai, I.

I. veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Apeliantai, nesutikdami su A. Š. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad teismo išvados dėl A. Š. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, požymių nebuvimo prieštarauja paties teismo teiginiams bei faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas įrodymais pripažino D. S. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kokius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų platino A. Å .. D. S. parodymus apie A. D., G. L. sÄ sajas su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, bendrÄ veikimÄ , ginkluotumÄ ir kitus duomenis patvirtina A. D. ir G. L. kratų medžiaga, specialisto iÅ¡vados. D. S. parodymų patikimumÄ patvirtina ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys (kratų protokolai, specialistų iÅ¡vados, A. Å ., S. L. ir kitų asmenų susiraÅ¡inėjimo medžiaga).

Teismas pripažino įrodymais ir ikiteisminio tyrimo metu duotus S. L. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad A. Å . jam tiekdavo narkotines medžiagas platinti. Remdamiesi Å¡ių įrodymų visuma, prokurorai apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. Å ., dalyvaudamas griežtos drausmės ir struktÅ«ros nusikalstame susivienijime, turėjo tyčiÄ platinti ir kitaip disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jo tyčia apėmė tame pačiame bute buvusio D. S. kambaryje laikytÄ labai didelį kiekį (heroino 10,268 g, metamfetamino 36,985 g, amfetamino 9,082, kokaino 1,887 g, kanapių 40,824 g) narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Apeliantų teigimu, A. Å . veikos perkvalifikavimas vien tik pagal A. Å . gyvenamame kambaryje rastÄ narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekį prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, taip pat baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principui bei baudžiamojo proceso paskirčiai.Prokurorai, ginčydami G. Å . iÅ¡teisinimÄ iÅ¡ visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, iÅ¡skyrus nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojų R.

E., I. L., A. Ku., D. (S.) J., A. K., D. M., V. G., liudytojų Nr. 5, Nr. 15 parodymai neleidžia daryti besÄ lygiÅ¡kos iÅ¡vados, jog G. Å . organizavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ , jam vadovavo ir dalyvavo Å¡io susivienijimo veikloje. Apeliantų teigimu, teismas įrodymus iÅ¡tyrė iÅ¡samiai, tačiau padarė įrodymų vertinimo klaidų, o teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak prokurorų, prieÅ¡ingai, negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina G.

Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Liudytojų parodymus patvirtina ir procesinių prievartos priemonių taikymo medžiaga, iš kurios matyti G. Š. įtaka, naudojamos saugojimosi nuo policijos pareigūnų priemonės, bendri nusikalstamo susivienijimo narių interesai, veikla, artimi santykiai, bendras siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai, remdamiesi teismų praktika nusikalstamo susivienijimo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-668/2003, 2K-154/2009), tvirtina, kad bylos įrodymų visuma patvirtina, kad G.

Š. dalyvavo nusikalstamame susivienijime ir jo veikloje padarė kitus nusikaltimus. Nesutikdami su G. Š. išteisinimu, prokurorai skunde pažymi, kad nepagrįstos teismo išvados, jog A. K. ir A. Ku. parodymai remiasi vien nepatvirtintomis nuogirdomis, liudytojo Nr. 5 parodymai yra deklaratyvūs, neparemti konkrečiais faktiniais duomenimis, o V. G. parodymai – nedetalūs. Teismo teiginys, kad I. L. parodymai yra išvestiniai iš R. E., todėl nevertingi, prieštarauja išsamaus įrodymų vertinimo ir tikrinimo nuostatoms.

Skunde iš dalies nesutinkama ir su teismo išvadomis, kad R. E. parodymai, jog jį įkalinimo įstaigoje remdavo G. Š., yra paneigti teismui pateiktomis pažymomis. Be to, pasak apeliantų, tai, kad nukentėjusieji nenurodė, jog jų epizode fiziškai ar psichologiškai smurtaujant tiesiogiai būtų dalyvavęs G. Š., nepaneigia pastarojo kaltės, o patvirtina, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo užduočių ir vaidmenų paskirstymas. Taip pat ir tai, kad pas G. Š. nebuvo rasta jokių didelių pinigų sumų, daug telefonų ar kitų specialių ryšio priemonių, ginklų, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, tik patvirtina, jog draudžiamos medžiagos nusikalstamame susivienijime nebuvo perduodamos tiesiogiai iš rankų į rankas, o tam buvo naudojamos slėptuvės, kad su G.

Š. artimiausius ryšius palaikė T. Č. ir K. L., kurie patys laikėsi didelių atsargumo priemonių.Prokurorai, nesutikdami su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, kad:1. Teismo teiginys, kad A. K. parodymai remiasi vien nepatvirtintomis nuogirdomis iš narkomanų yra nepagrįstas, nes apklaustas A. K. nurodė konkrečias aplinkybes apie G. Š., t. y. kad kai A. K., norėdamas platinti narkotines medžiagas, kreipėsi į T. Č., šis A. K. nuvedė pas brolius G. ir K.

Å . prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad Å¡ie duotų leidimÄ A. K. duoti heroino. Taigi, Å¡i aplinkybė kaip tik patvirtina, kad G. Å . tam tikrais atvejais sprendė dėl narių įtraukimo į grupuotę, jų patikimumo ir grupuotės saugumo.

2. Teismo teiginys, kad liudytojo Nr. 5 parodymai apie G. Å . yra deklaratyvÅ«s, neparemti konkrečiais faktiniais duomenimis, o V. G. parodymų, kurie G. Å . veiksmų dalyje nėra itin detalÅ«s, kaip nors perpatikrinti teismas neturi galimybės dėl V. G. mirties, yra nepagrįstas. Liudytojas Nr. 5 davė konkrečius parodymus apie pinigų sumÄ , kuriÄ T. Č. mokėdavo G. Å . už heroinÄ , nurodė konkretų G. Å . vaidmenį laikyti pinigus, gautus už narkotikus, nurodė, kad G. Å . dažnai bÅ«davo su A.

Ku., apskritai nurodė susivienijimo vadovų vaidmenis, aplinkybes apie kokaino iÅ¡ kitos grupuotės perėmimÄ , ir tai Å¡ioje dalyje atitinka R. E. ir liudytojo Nr. 15 parodymus (t. 16, b. l. 88). NevisiÅ¡kas liudytojo Nr. 5 parodymų detalumas paaiÅ¡kinamas tuo, jog Å¡is asmuo detaliau ir negalėjo bÅ«ti apklaustas, nes itin konkrečių faktų nurodymas apklausos protokole gali pavieÅ¡inti anoniminio liudytojo asmenybę. Teismo teiginys, kad dėl V. G. mirties nėra galimybės patikrinti jos parodymų, deklaratyvus, nes V.

G. parodymai buvo patikrinti, apklausiant kitus liudytojus ir kaltinamuosius. Å ie V. G. parodymai, tarp jų duoti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertintini visos bylos kontekste ir iÅ¡ esmės atitinka R. E., A. Ku., liudytojų Nr. 5, Nr. 15, Blinovo parodymus ir visÄ bylos medžiagÄ apie kratų pas kitus kaltinamuosius rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, užraÅ¡us, fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ kitus asmenis atvejus ir pan.3. Teismo teiginys, kad I. L. parodymai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ R. E., todėl nevertingi, prieÅ¡tarauja iÅ¡samaus įrodymų vertinimo ir tikrinimo nuostatoms, nes nors I.

L., gyvendama kartu su R. E., iÅ¡ tiesų daug sužinojo apie nusikalstamo susivienijimo veiklÄ , tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių medžiagos matyti, kad Å¡i liudytoja telefonu bendravo su kitais susivienijimo dalyviais A. L., A. R., su kuriuo savarankiÅ¡kai palaikė santykius merginų fotografavimo ir vykimo į užsienį klausimais, pati telefonu davė pastabas R. E. dėl kitų asmenų įsiskolinimo narkotikų klausimais, telefonu aptarinėjo konfliktÄ su kitomis grupuotėmis. Su J. B. I. L. buvo vykusi į MaskvÄ , o G.

Å . jai pažįstamas nuo vaikystės. Atsižvelgiant į tai, kad tiek R. E., tiek I. L. parodymus davė, bÅ«dami izoliuoti vienas nuo kito ir suimti, tačiau nurodė tas pačias ir vienÄ kitÄ papildančias aplinkybes, patvirtina R. E. parodymų patikimumÄ . Taigi, I. L. parodymai patikimi, taip pat patvirtinantys R. E., A. L. parodymus ir visÄ bylos medžiagÄ apie nusikalstamo susivienijimo struktÅ«rÄ ir hierarchijÄ , asmenų tarpusavio ryÅ¡ius ir vaidmenis, todėl gali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu. 4.

Teismo iÅ¡vada dėl A. Ku. parodymų, jog T. Č. ir K. L. kvaiÅ¡alus gaudavo iÅ¡ G. Å ., yra pagrįsti nuogirdomis, yra klaidinga ir neatitinkanti bylos aplinkybių. Apklaustas A. Ku. nurodė, kad jis apie tai, jog T. Č. ir K. L. kvaiÅ¡alus gaudavo iÅ¡ G. Å ., sužinojo ne iÅ¡ nuogirdų, o iÅ¡ paties T. Č., taip pat iÅ¡ T. Č. bei K. L. gavo nurodymÄ , sukonfliktavus su kitomis grupuotėmis, tartis su kitų grupuočių nariais dėl susitikimų, kad Å¡iuos konfliktus iÅ¡spręs J. ir G. Å . arba T.

Č. su K. L.. A. Ku. suvokimÄ , jog T. Č. ir K. L. su G. Å . bendrininkavo narkotikų platinimo ir grupuotės saugumo klausimais, rodo ir konkretÅ«s A. Ku. nurodyti faktai, kad jis pats su T. Č. ir K. L. važiavo 2 kartus pas G. Å . į namus ir vežė pinigus, kad nuo 2008 m. kartu su kitais grupuotės nariais, tarp kurių buvo ir G. Å ., dalyvaudavo susitikimuose, kur bÅ«davo kalbama apie narkotikus, taip pat aplinkybė, kad kartÄ â€žplaščiadkoje“ G. Å . papildė T. Č. ir K. L. turėtÄ policijos automobilių sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas, kad policijos departamente atsirado naujas automobilis.

Tai, kad T. Č. ir K. L. nepatvirtino A. Ku. parodymų, nedaro A. Ku. parodymų nevertingų, nes T. Č. ir K. L. parodymai apskritai buvo įvertinti kritiÅ¡kai kaip prieÅ¡taraujantys bylos medžiagai.5. IÅ¡ dalies nesutiktina ir su teismo iÅ¡vada, kad R. E. aiÅ¡kinimai, jog jį įkalinimo įstaigoje remdavo G. Å ., yra paneigti teismui pateiktomis pažymomis (t. 115, b. l. 109–110). IÅ¡ tiesų pateiktos pažymos liudija kaltinamojo G. Å . naudai, tačiau besÄ lygiÅ¡kai nepaneigia R. E. parodymų, nes pastarasis nedetalizavo, kokiu bÅ«du G.

Å . teikė paramÄ . R. E. nurodė: „Tuo laikotarpiu visas J. finansines iÅ¡laidas įkalinimo įstaigose padengdavo G. Å ..“ Pagal byloje surinktus duomenis pagalba nusikalstamo susivienijimo nariams bÅ«davo teikiama ir nelegaliu bÅ«du arba kitų asmenų vardu. Apklaustas D. S. nurodė, kad jis suimtÄ grupuotės narį rėmė, pinigus perduodamas per kitus asmenis (t. 13, b. l. 96), o T. Č. A. Ku. rėmė, organizuodamas nelegalų daiktų permetimÄ Ä¯ pataisos namus (2009 m. liepos 5 d. A. Ku. ir T.

Č. pokalbis (t. 10, b. l. 122) apie „brasÄ â€œ). Svarbu tai, jog ir pačiam G. Å . suėmimo metu buvo bandoma suteikti neteisėtÄ paramÄ , ir tai patvirtina 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis, kuriuo A. Ma. (A. Ma.) ir iÅ¡teisintojo R. V. brolis P. V. (P. V.) yra pripažinti kaltais pagal BK 227 straipsnį dėl to, kad A. Ma. ir P. V. 2011 m. sausio 19 d. susitiko su valstybės tarnautoju Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pirmosios valdybos Pirmojo skyriaus vyresniuoju tyrėju R.

R. ir Å¡io susitikimo metu tiesiogiai pastarajam pasiÅ«lė ir pažadėjo duoti 20 000 Lt kyšį už tai, kad bÅ«tų paveikti ikiteisminį tyrimÄ dėl susivienijimo atliekantys pareigÅ«nai ir prokurorai, jog įtariamajam G. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – bÅ«tų pakeista į Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę (nuosprendis prokurorų praÅ¡ymu pridėtas prie bylos teisminio nagrinėjimo metu). Nors Å¡is nuosprendis nėra tiesiogiai susijęs su R. E. iÅ¡sakytais teiginiais, tačiau svarbus bendrame paramos susivienijimo nariams teikimo kontekste.6.

Tai, kad nukentėjusieji nenurodė nusikaltimų, jog jų epizode fiziÅ¡kai ar psichologiÅ¡kai smurtaujant tiesiogiai bÅ«tų dalyvavęs G. Å ., nepaneigia, o veikiau patvirtina, kad Å¡iame nusikalstamame susivienijime buvo užduočių ir vaidmenų paskirstymas, nes smurtinei susivienijimo grandžiai atstovavo A. Ku., R. P., O. D., M. B., taip pat smurtiniuose įvykiuose nevengdavo dalyvauti ir T. Č., K. L., S. R., kurie, pagal liudytojų parodymus, buvo kiek žemesnio rango nei G. Å .. G. Å . aukÅ¡tesnį rangÄ negu fiziÅ¡kai smurtauti grupuotės viduje ar prieÅ¡ pavienius asmenis patvirtina jo funkcija reguliuoti nusikalstamo susivienijimo santykius su kitomis grupuotėmis, tai patvirtina D.

S. nurodytas atvejis, kai kilus problemai dėl narkotikų platinimo G.e kartu su T. Č. ir K. L. atvyko G. Å ., ir Å¡i problema buvo iÅ¡spręsta. G. Å . santykių su kitomis grupuotėmis sprendimÄ patvirtina ir A. Ku. parodymai.

7. Laikantis nekaltumo prezumpcijos principo ir pamatinių nuostatų, jog duomenų rinkimas – ikiteisminio tyrimo pareiga, o įrodinėjimas yra kaltinimo pareiga, kuri negali būti perkelta kaltinamajam, labai svarbios aplinkybės, į kurias iš tiesų teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pas G. Š. nebuvo rasta jokių didelių pinigų sumų, daug telefonų ar kitų specialių ryšio priemonių, ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, specialiai kvaišalams sverti, fasuoti skirtų priemonių, jog nebuvo fiksuotas narkotikų perdavimo faktas, tačiau, vertinant aplinkybes šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad draudžiamos medžiagos nusikalstamame susivienijime nebuvo perduodamos tiesiogiai iš rankų į rankas, o tam buvo naudojamos slėptuvės, kad su G.

Å . artimiausius ryÅ¡ius palaikė T. Č. ir K. L., kurie patys laikėsi didelių atsargumo priemonių (T. Č. susiraÅ¡inėjimas su A. R. apie tai, kad A. R. laukia, į tai T. Č. ir K. L. atsako „i“, po to T. Č. ir K. L. nurodo nuvažiuoti ten, kur visada, kad viskas paruoÅ¡ta (t. 4, b. l. 76), T. Č. ir K. L. nurodymai A. R. maskuotis ir nustoti kalbėti atvirai (t. 10, b. l. 133–150), T. Č., K. L., S. R. susiraÅ¡inėjimas ir pokalbiai su K. V. (t. 3, b. l. 78–92), tariantis tik dėl susitikimų, telefonu apie niekÄ daugiau nebendraujant), objektyviai nebuvo galimybės užfiksuoti draudžiamų medžiagų perdavimo momento, o G.

Å . buvo sulaikytas 2010 m. birželio 23 d., praėjus 4 mėnesiams nuo kitų bendrininkų sulaikymo. Pas G. Å . artimiausius bendrininkus – T. Č., K. L., S. R. – taip pat nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o rasti tik jų pėdsakai. Pažymėtina, kad pas K. Å ., kuris nuteistas dėl bendrininkavimo, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat rasti tik narkotinės medžiagos pėdsakai, o kaltinamasis neigė bet kokį savo sÄ lytį su narkotikais.Tai, kad G.

Å . G. L., dalyvavusio darant nusikaltimus kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, buvo įvardytas kaip „brigadir“, paskirstančiu narkotikus, asmeniu, užimančiu aukÅ¡tÄ statusÄ grupuotėje, platinusioje narkotikus (D. M. parodymai), tai, kad su juo grupuotės nariai bendravo pagarbiai (D. S. parodymai), kad jo statusas buvo aukÅ¡tesnis negu T. Č., K. L. ir S. R. (R. E. parodymai), ir dėl savo aukÅ¡to statuso su žemesniais susivienijimo nariais bendravo per T. Č. ir K. L. (A. Ku., D. S. parodymai), kad jis sprendė konfliktines situacijas su kitomis grupuotėmis narkotikų platinimo klausimais (D.

S., A. Ku. parodymai), kad pas jį bÅ«davo vežami ir laikomi pinigai iÅ¡ prekybos narkotikais (R. E., A. Ku., liudytojų Nr. 5, Nr. 15 parodymai), kad su juo buvo sprendžiamas klausimas dėl A. K. įtraukimo į narkotikų platinimÄ ir praÅ¡omas leidimas, ir su tuo G. Å . nesutiko (A. K. parodymai), kad iÅ¡ G. Å . narkotikus ėmė T. Č. ir K. L. (R. E., A. Ku., liudytojų Nr. 5, 15, I. L. parodymai), kad susivienijimo nariams prasiskolino ir dėl to T. Č. nustojo tiekti jiems narkotikus, buvo noras pastarÄ jį apeiti ir uždraustas medžiagas imti tiesiogiai iÅ¡ G.

Å . (R. E., I. L. parodymai, A. R. ir R. E. telefoninis pokalbis), kad palaikant kriminalinės subkultÅ«ros papročius ir siekiant „nuvaryti į ožynÄ â€œ asmenį, duodantį parodymus, T. Č. planavo susiskambinti su G., kad pokalbyje minimas prisistatinėjimas „G. žmogumi“, o susivienijimo nariams kilus įtarimų dėl pareigÅ«nų įmontuotos sekimo įrangos, planuojama G., jo broliui „KÅ¡ysiui“, Marekui (M. B.), „Nosiai“ (J. B.) „padus patikrinti“ (2009 m. sausio 25 d.

T. Č., A. Ru., K. L. ir G. L. pokalbis G. L. automobilyje), rodo, kad buvo nustatytas tarpusavio bendravimo būdas, laikantis hierarchijos, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko G. Š. kartu su T. Č., K. L. ir S. R.. Tai, kad G. Š. vadovavo vidaus ir išorės ginčų sprendimui, jog priimdavo sprendimus iškilusiais klausimais, jog jam būdavo vežamos piniginės lėšos, patvirtina, jog jis kartu su S. R., K. L., T. Č. vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai. Teismo posėdžio metu apklaustas G. Š. parodė, kad jis pažinojo T.

Č., K. L., M. B., S. R., A. Ku., G. L., D. E., tačiau tai buvo draugystės, bendro pomėgio sportui ir automobilių taisymo santykiai, ir tai pastarieji asmenys patvirtino apklausų metu. Visi be išimties su G. Š. palaikę ryšius kaltinamieji kategoriškai paneigė dalyvavę bet kokiame nusikaltime, tačiau teismas šių asmenų parodymus įvertino kritiškai kaip prieštaraujančius bylos medžiagai – kratoms, liudytojų ir kaltinamųjų parodymams, telefoniniams pokalbiams, telefonų apžiūrų medžiagai, užrašams, kur nurodyti skaitmenys ir asmenų vardai, automobilių numeriai ir t. t.

– ir traktavo kaip bandymÄ iÅ¡vengti patiems bei bendrininkams baudžiamosios atsakomybės. Prokurorų teigimu, pavirÅ¡utiniÅ¡kas nurodytų liudytojų parodymų traktavimas bei vertinimas atskirai ir tarpusavyje jų nesusiejant, taip pat nesusiejant jų su įrodymais, patvirtinančiais G. Å . bendrininkų T. Č., K. L., M. B., S. R., A. Ku., G. L., D. E. kaltę, teismo iÅ¡vada, jog G. Å . yra iÅ¡teisintinas pagal visus jam inkriminuotus kaltinimus, prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.Teismas, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , nustatė, jog pagrindinis nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo prekyba labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kad įgyvendinant pagrindinį nusikalstamo susivienijimo tikslÄ daryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ platinti dideliu mastu Å¡ias medžiagas – buvo bendras tikslas gauti kuo didesnį pelnÄ , todėl nusikalstamame susivienijime buvo sumanymas prieÅ¡ prasiskolinusius asmenis, kitas grupuotes demonstruoti fizinę jėgÄ , bauginti, daryti sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, naudoti ginklus ir pan.

Teismas pagrįstai konstatavo, jog platinant dideliais kiekiais narkotines ir psichotropines medžiagas, nusikalstamo susivienijimo vadovai ir nariai sÄ moningai rinkosi priemones, galinčias stipriai sužaloti nukentėjusiuosius (Å¡aunamieji ginklai, peiliai ir kt.), nukentėjusieji buvo žalojami taip, kad jiems bÅ«tų sužalota ne viena vieta, o visas kÅ«nas. M. R. ir V. J. epizode buvo naudojamas Å¡aunamasis ginklas, kirvis, metaliniai strypai, peiliai – nukentėjusiesiems peiliu sužaloti pilvas, nugara, kojos, perÅ¡autas petys, ausies kauÅ¡elis, Å¡autinė žaizda virÅ¡ugalvyje.

M. R. buvo padarytas nesunkus, o V. J. – sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal kilusius padarinius. 2009 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo naudojamas šaunamasis ginklas ir peilis, o patys kaltinamieji stengėsi nuo galimų sužalojimų maksimaliai apsisaugoti: jie pirmi ir netikėtai užpuldavo nukentėjusiuosius (tai matyti ir iš V. J., M. R., R. D. ir T. epizodų). Iš liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymų bei pas kaltinamuosius kratų metu rastų daiktų matyti, jog nusikalstamo susivienijimo dalyviai patys nešiodavo neperšaunamas liemenes ir kai kurie jų (K.

L.) turėjo jų ne po vienÄ . A. Ku. parodė, jog ir 2009 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) G. L. siÅ«lė kitiems kaltinamiesiems neperÅ¡aunamÄ liemenę. IÅ¡ N. E. parodymų matyti, jog ir ankstesnių susitikimų metu jis turėdavo neperÅ¡aunamas liemenes, pistoletus, peilį, o pas A. Ku. buvo rastos 4 kaukės, 2 kepurės, neperÅ¡aunama liemenė, beisbolo lazda, įrenginys mobiliajam ryÅ¡iui blokuoti, revolveriai, Å¡audmenys. Akivaizdu, kad nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo bet kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais labai dideliais kiekiais platinti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, bet kokiomis priemonėmis ir bÅ«dais plečiant platintojų ratÄ , taip pat žalojant ir bauginant ne tik nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir kitus asmenis ar kitaip prieÅ¡ juos smurtaujant (M.

R., V. J., R. D., I. S., M. J., M. M., E. L., A. M., M. A.), dalyvaujant aiÅ¡kinantis smurtinius santykius su kitomis grupuotėmis (K. L. perÅ¡ovimo atvejis). Å iame kontekste labai svarbu tai, kad nusikalstamo susivienijimo nariai žinojo bendrÄ smurtinę atmosferÄ (D. S., R. E., A. Ku., A. R., A. K., A. Å ., A. L., V. G., S. I., M. V., S. R. ir kiti), dalis jų nukentėjo ar bandė slapstytis. G. Å ., kaip vienam iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, atsakančiam už nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus ir dėl Å¡ių nusikaltimų metu kilusius padarinius, inkriminuotini kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai, iÅ¡skyrus nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, nesant patikimų neginčijamų duomenų, kad nužudymas nebuvo padarytas vykdytojo ekscese G.

Š. atžvilgiu. Apeliantų manymu, nuosprendžio dalis, kuria G. Š. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), 25 straipsnio 4 dalį 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį 181 straipsnio 2 dalį (M.

M. turto prievartavimas), 25 straipsnio 4 dalį 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sveikatos sutrikdymas), 25 straipsnio 4 dalį 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. Å¡audmenys), 25 straipsnio 4 dalį 140 straipsnio 1 dalį (S. J. nežymus sveikatos sutrikdymas), naikintina ir G. Å . pripažintinas kaltu už visas Å¡ias nusikalstamas veikas. Apeliantai, nesutikdami su A. Z. ir D. S. iÅ¡teisinimu pagal BK 249 straipsnį, nurodo, kad teismo iÅ¡vados, jog byloje nėra duomenų, kad A. Z. ir D. S. žinojo apie nusikalstamÄ â€žlapinų“ susivienijimÄ , kad jie siekė narkotines ir psichotropines medžiagas platinti tokiame susivienijime, yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad A. Z. ir D. S. ne tik neteisėtai platino narkotines bei psichotropines medžiagas, bet ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo tarpinė grandis narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo grandinėje ir tÄ aiÅ¡kiai suvokė: jie turėjo savo tiekėjÄ (D. E.) ir asmenis, per kuriuos kvaiÅ¡alus platino toliau, t. y. A. G., D. T.. Tokie įrodymai – nuoseklÅ«s ir tarpusavyje sutampantys A. G., D. T. ir D. S. parodymai apie tai, kad T.

Č. ir D. E. su kitais asmenimis buvo sumušę A. Z. ir D. S. už tai, kad narkotines bei psichotropines medžiagas Å¡ie ima ne tik iÅ¡ jų, bet ir iÅ¡ kitos grupuotės, kad sumuÅ¡ant D. S. ir A. Z. dalyvavo ir kitos kompanijos žmonės, kad D. T. įsiskolinus už narkotines medžiagas D. E., Å¡is atsiimti skolos atvyko kartu su T. Č. ir A. Z., kad A. Z. yra sakęs A. G., kad jei Å¡is norės „iÅ¡eiti“, t. y. baigti prekybÄ narkotinėmis medžiagomis, tai turės vietoj savęs surasti kitÄ Å¾mogų.

Å ie parodymai, pasak prokurorų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Z. ir D. S. su kitais nuteistaisiais siejo nuolatinis besitęsiantis ryÅ¡ys, bendras nusikalstamas interesas – narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimas, asmenų, galinčių ar norinčių tokias medžiagas platinti, paieÅ¡ka, kad Å¡ie asmenys suvokė, jog toje nusikalstamoje veikoje jie atlieka tam tikrÄ vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, jų nusikalstami veiksmai atitinka ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, sudėtį, bet ir BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apeliantų manymu, teismas, padarydamas iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nepagrįstai iÅ¡teisino A. Z. ir D. S. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl Å¡i Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, D. S. ir A. Z. pripažįstant kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Kartu Å¡ioje nuosprendžio dalyje dėl D. S. ir A. Z. veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, keistina ir BK bendrosios dalies nuoroda, nurodanti bendrininkavimo formÄ , t. y.

Å¡ių asmenų veikos kvalifikuotinos pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstos ir faktinių bylos aplinkybių neatitinka teismo iÅ¡vados dėl A. G., D. T., I. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 260 straipsnį. Prokurorai skunde pažymi, kad teismas iÅ¡teisino A. G., D. T., I. P. dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nors vertindamas duomenis, gautus vykdant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie asmenys prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Pasak apeliantų, A. G., D. T., I. P. buvo tarpinė grandis narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo grandinėje ir sÄ moningai dalyvavo tokioje neteisėtoje veikloje. Tai patvirtina A. G., D. S. ikiteisminio tyrimo metu teisėjui duoti ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai apie prekybÄ narkotinėmis medžiagomis. IÅ¡ byloje esančių asmens atpažinimo pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad D. S. atpažino T. Č., D. E., D. T., A. Z., R. E., A. G. kaip asmenis, kurie užsiiminėjo prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

D. T. ir I. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat parodė, kad prekiavo narkotinėmis medžiagomis.Taip teismas, padarydamas išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nepagrįstai išteisino A. G., D. T., I. P. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, todėl ši Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant juos kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Prokurorai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su G. Å ., T. Č., K. L., S. R., R. P. iÅ¡teisinimu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį dėl S. J. sumuÅ¡imo, motyvuojant tuo, kad byloje nėra nustatyta asmenų, tiesiogiai stebėjusių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , S. J. jÄ sumuÅ¡usių asmenų neįsidėmėjo, o jÄ sumuÅ¡usių asmenų tapatybėms nustatyti vien A. Ku. parodymų nepakanka. Pasak apeliantų, tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, Å¡i nuosprendžio dalis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų, nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms.

S. J. sumuÅ¡imo faktÄ patvirtina ne tik A. Ku. parodymai, bet ir pačios S. J. parodymai, A. Ku. atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu S. J., su kuria anksčiau nebuvo pažįstamas, A. Ku. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Å ios veikos vertinimo kontekste prokurorai pažymi tai, kad teismas pripažino T. Č., K. L., S. R., R. P. kaltais dėl kitų smurtinių nusikaltimų padarymo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad beveik visais atvejais, darant tokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, dalyvavo tie patys asmenys.

Pasak apeliantų, atsižvelgtina ir į teismo padarytÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamo susivienijimo bendras tikslas buvo gauti kuo didesnį pelnÄ , todėl nusikalstamame susivienijime buvo sumanymas prieÅ¡ prasiskolinusius asmenis, kitas grupuotes demonstruoti fizinę jėgÄ , bauginti, daryti sveikatos sutrikdymus. Prokurorų teigimu, tai, kad nenustatyta, kas, kiek ir kokių konkrečiai smÅ«gių sudavė, koks buvo tikslus veikos padarymo laikas, nagrinėjamu atveju veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi.

Taip pat skunde apeliantai pažymi, kad nors S. J. nukentėjusiÄ ja savęs nelaiko, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios dalies buvo atliekamas prokuroro iniciatyva, todėl BK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimas nebuvo pažeistas.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas A. Å ., K. V., A. R., A. Ku., R. P. netinkamai nustatė bausmių dydžius, iÅ¡ esmės visiems paskirdamas jas mažesnes negu pagal atskirus straipsnius numatyti bausmių vidurkiai. Prokurorų teigimu, teismo sprendimas A.

Å ., K. V., A. R., A. Ku., R. P., nenustačius jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustačius kaltės formÄ ir rūšį – tiesioginę tyčiÄ , baigtinę nusikaltimų stadijÄ , veikose pagal BK 260 straipsnį pačiÄ sudėtingiausiÄ bendrininkavimo formÄ â€“ nusikalstamÄ susivienijimÄ , veikoje, numatytoje BK 249 straipsnio 2 dalyje, vienÄ pagrindinių vaidmenų, atsižvelgus į asmenybes nepalankiai charakterizuojančius duomenis, visų turimÄ neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , skirti bausmes, artimas sankcijos minimumui, prieÅ¡tarauja BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms ir teisingumo principui.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sprendžiant dėl bausmės dydžio atsižvelgtina į kardomajame kalinime praleistÄ laikÄ . Vadovaudamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (1995 m. balandžio 5 d., 2001 m. birželio 26 d., 2002 m. kovo 7 d., 2004 m. rugsėjo 28 d., 2005 m. gegužės 24 d. sprendimais), prokurorai pažymi, kad galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu laiko prasme, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme.

Atsižvelgiant į ypatingÄ Å¡ios bylos sudėtingumÄ bei apimtį, į tai, kad ikiteisminiam tyrimui buvo reikalinga daug specialiųjų žinių, nei ikiteisminis tyrimas, nei bylos nagrinėjimas nevirÅ¡ijo įmanomai trumpiausio laiko ir nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .Prokurorai, apeliaciniame skunde nesutikdami su galutiniais subendrintų bausmių dydžiais nusikalstamo susivienijimo vadovams, teigia, kad už labai sunkų nusikaltimÄ T.

Č. skyrus 14 metų laisvės atėmimo bausmę, K. L. – 13 metų, o S. R. – 11 metų laisvės atėmimo bausmes, o už likusius du labai sunkius ir keturis sunkius nusikaltimus, kurie dar apėmė apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, veikiant pačia sudėtingiausia ir pavojingiausia bendrininkavimo forma, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, galutinai bendrinant pridėjus tik po vienerius ar dvejus metus laisvės atėmimo, buvo pažeistas teisingumo principas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

Apeliantų teigimu, tokių bausmių paskyrimas nesulaikys asmenų burtis į nusikalstamus susivienijimus ir daryti labai sunkius nusikaltimus, o T. Č., K. L., S. R. liks tinkamai nenubausti. Be to, prokurorai, atsižvelgdami į taikytų procesinių prievartos priemonių metu gautÄ informacijÄ , baigiamosiose kalbose prašė T. Č., K. L. ir S. R. dalį bausmės paskirti atlikti kalėjime, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamo susivienijimo vadovų visos laisvės atėmimo bausmės atlikimas kartu su kitais Å¡io nusikalstamo susivienijimo bendrininkais neapribos jų galimybės iÅ¡laikyti savo įtakÄ ir daryti nusikalstamas veikas, demoralizuos kitus nuteistuosius.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. Č., K. L. ir S. R. griežtintini galutinių subendrintų bausmių dydžiai ir atlikimo tvarka.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam G. L. paskirtas bausmes, padarė dvi bausmių bendrinimo klaidas, t. y. bendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, švelnesne bausme apėmė griežtesnę bausmę.

Taip pat, už skirtingo pavojingumo veikas taikė dalinį bausmių sudėjimÄ , o ne apėmimÄ , dėl to nepagrįstai paskyrė didesnę subendrintÄ bausmę. Apeliantų manymu, G. L. už visas padarytas veikas taikytinas vienintelis bausmių bendrinimo bÅ«das – apėmimas – ir paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.Be to, prokurorai skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nesvarstė ir iÅ¡ viso nepasisakė dėl pavojingo recidyvo buvimo ir nuteistųjų M.

B., I. I. bei L. B. pripažinimo pavojingais recidyvistais.Apeliantai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį:

1. A. Å . už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. A. Å . veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiais visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų ir 118 MGL dydžio baudÄ .2. L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).3. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. G. iÅ¡teisinimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, ir pripažinti A.

G. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ .4. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. T. iÅ¡teisinimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, ir pripažinti D. T. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ .5. K. V. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų, už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.6.

A. R. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti laisvės atėmimÄ 12 metų. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir A. R. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei paskirti jam 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų, atliekant jÄ pataisos namuose.7.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. I. iÅ¡teisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, ir pripažinti I. I. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pripažinti I. I. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas).8. Pripažinti M. B. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).9. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. P. iÅ¡teisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, ir pripažinti I. P. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ .10.

A. Ku. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų, už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.

11. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. S. iÅ¡teisinimo dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pripažinti D. S. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 7 MGL baudÄ .12. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. Z. iÅ¡teisinimo dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pripažinti A. Z. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. Z. pripažinimo kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pripažinti jį kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

13. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Š. išteisinimo, pripažinti jį kaltu: - pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (I.

S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 35 (trisdešimt penkias) paras arešto;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M.

M. turto prievartavimas) ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 45 (keturiasdeÅ¡imt penkias) paras areÅ¡to; - pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. Å¡audmenys) ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę –20 (dvideÅ¡imties) metų laisvės atėmimÄ , pirmus 8 metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ .

14. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl T. Č. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 20 (dvideÅ¡imties) metų laisvės atėmimÄ , pirmus 10 (deÅ¡imt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.15.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. L. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 20 (dvideÅ¡imties) laisvės atėmimÄ , pirmus 8 (aÅ¡tuonerius) metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.16.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl S. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 20 (dvideÅ¡imties) laisvės atėmimÄ , pirmus 10 (deÅ¡imt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.17.

G. L. pakeisti bausmių subendrinimÄ : vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimÄ , atliekant jÄ pataisos namuose.18. R. P. už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirti laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymas) ir pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti su pagal kitus straipsnius paskirtomis bausmėmis bei 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė J. R. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl A.

K. kaltės pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad jis platino narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kartu padarė sau pačiam prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo rasta, jog nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl jo veiksmuose nėra galimybės konstatuoti nė vieno iÅ¡ BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-349/2008).

Prokurorė apeliaciniame skunde aptaria A. K., kaltinamosios A. L., dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta jai mirus, liudytojų R. E., S. R., S. I., A. Ku. ir V. G. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jų parodymų patikrinimo veiksmų rezultatus, byloje surinktus duomenis, gautus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu. Teigia, kad nors byloje liudytojai S. R., S. I., A. Ku. ir V. G., kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, tiesiogiai nebendrininkavo su A.

K. platinant narkotines medžiagas, tačiau jie atliko tokius veiksmus su A. R., R. E., T. Č. ir K. L., todėl minėtų liudytojų parodymai yra svarbÅ«s vertinant įrodymų visumÄ dėl nusikaltimo dalyko. Å ių liudytojų ir A. K. parodymus apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų platinimo mastÄ , tarpusavio bendrÄ veikimÄ Ä¯rodo telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti A. R., A. K., A. L., T. Č. ir K. L. mobiliojo ryÅ¡io telefonais. Pasak prokurorės, bendrininkų veiksmus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu, patvirtina BPK 158–160 straipsnio nustatyta tvarka gauti duomenys, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikÅ¡mingi daiktai, rasti atlikus kratas A.

R. ir R. E. gyvenamosiose vietose, specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(2221)-IS1-2743 (t. 17, b. l. 156–170), Nr. 140-(1756)-IS1-2207 (t. 34, b. l. 11–14). Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. pateiktoje „Baudžiamojo proceso kodeksų normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ teigiama, kad „specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai“.

Vertinant dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, dalyko svarbu ir tai, kad, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad apeliaciniame skunde išvardyti nusikalstamo susivienijimo nariai ir asmenys, tiesiogiai susiję su pareikštu kaltinimu byloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių rūšis ir kiekis nustatyti atlikus specialius tyrimus. Nors šie asmenys tiesiogiai nepalaikė nusikalstamų ryšių su A. K., tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 n. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014 pripažinta, kad rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai yra iš to paties šaltinio – T.

Č., K. L. ir S. R.. Taigi, pastarieji neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis, o ne kitomis medžiagomis, perdavė platinti bÅ«tent tokias medžiagas toliau pagal hierarchijÄ esantiems nusikalstamo susivienijimo nariams, tarp kurių buvo A. R., R. E., A. K. ir A. L.. Pasak prokurorės, byloje visi kaltinamieji (įtariamieji) ir liudytojai, t. y. R. E., A. K., A. L., S. R., S. I., A. Ku., I. L., V. G., teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių Å¡ie asmenys galėtų save ir vieni kitus apkalbėti, nurodė, kad jie veikė su milteliais kaip su narkotinėmis medžiagomis.

Nė vienas iÅ¡ minėtų asmenų neiÅ¡reiÅ¡kė abejonės, kad jie disponavo kitokio pobÅ«džio milteliais (pavyzdžiui: cukrumi, krakmolu, gliukoze), dalis iÅ¡ asmenų turėjo priklausomybę nuo Å¡ios medžiagos, mokėjo pinigus už jÄ . Klientai neturėjo nusiskundimų dėl narkotinių medžiagų, kilo problemų tik dėl atsiradusių įsiskolinimų. Mano, kad nelogiÅ¡ka nuolat pirkti ir parduoti 1 g medžiagos, neturinčios poveikio, už 140–180 Lt, taip pat įsiskolinti dideles pinigų sumas.

Narkotinių medžiagų pėdsakai ir likučiai buvo rasti pas A. K. tiesioginę bendrininkę A. L., jo tiesioginius tiekėjus R. E. ir A. R.. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , prokurorės nuomone, darytina iÅ¡vada, kad A. K. turėjo tyčiÄ platinti bÅ«tent narkotines ir psichotropines medžiagas bei daryti sunkų (labai sunkų) nusikaltimÄ . Prokurorė daro iÅ¡vadÄ , kad teismo teiginys, jog A. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnį remiantis ta aplinkybe, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nerasta, jog jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Kadangi narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo suvartotos bei specialistų iÅ¡vadomis buvo nustatyta tik Å¡ių medžiagų rÅ«Å¡is, o ne koncentracija, dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės nustatyti Å¡ių medžiagų grynÄ jÄ masę ir negavus neginčijamų duomenų, kad A. K., veikdamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, turėjo tikslÄ ir tyčiÄ iÅ¡platinti labai didelius ar didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, taip pat laikantis principo, kad visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai vertinami kaltininko naudai, A.

K. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotini pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Prokurorės teigimu, A. K. pripažinus kaltu pagal Å¡iuos baudžiamojo įstatymo straipsnius, nuteistajam skirtina bausmė, kuri, atsižvelgiant į jo ankstesnius teistumus, asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , tiesioginę tyčiÄ , baigtÄ nusikaltimo stadijÄ , tačiau nepagrindinį ir antraeilį jo vaidmenį, atitiktų sankcijos vidurkį.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su A.

K. paskirta bausme pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Prokurorės manymu, nuteistojo padarytas nusikaltimas yra pavojingas, susijęs su naujo nario įtraukimu į nusikalstamÄ susivienijimÄ , jis padarė baigtÄ nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia, nėra A. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų, o realus bausmės atlikimas pagal ankstesnius nuosprendžius nepadarė jam teigiamos įtakos, todėl A. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui, prieÅ¡tarauja BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Nuteistajam už šį nusikaltimÄ skirtina griežtesnė – 6 (Å¡eÅ¡erių) metų – laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į nepagrindinį jo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, yra Å¡velnesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, bet griežtesnė nei minimumas.Prokurorė praÅ¡o:

1. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, A. K. pripažįstant kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei jam paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę.3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir A. K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nukentėjusysis V. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad R. P., T. Č. ir K. L. jokių nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ jį neatliko, jis neturėjo jokio ryÅ¡io su Å¡iais asmenimis.

Be to, V. J. pažymi, kad nesutinka su nukentėjusiojo statusu ir pageidauja nedalyvauti nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nes dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose jam tenka vartoti raminamuosius vaistus.Apeliantas praÅ¡o iÅ¡teisinti R. P., T. Č. ir K. L. dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 25 straipsnio 4 dalis ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai).Nuteistasis K. Å . apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, teismo iÅ¡vados grindžiamos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

Byloje nėra jokių duomenų, kad jį su kitais nuteistaisiais siejo glaudūs ryšiai, kad jis dalyvavo kokioje nors organizuotoje neteisėtoje veikloje, vykdė užduotis, nėra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ar trumposios žinutės, bendri telefonų numeriai, įrašyti pokalbiai, pas jį nerasta jokių narkotinių medžiagų, užrašų, ginklų ir pan. Jo kaltė grindžiama tik liudytojų parodymais ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant jo švarko kišenių vidinių paviršių yra heroino pėdsakų, tačiau šiuos įrodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys.

K. Å . pažymi, kad nuo pat sulaikymo jis neigė įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tokios pozicijos laikėsi ir teisiamajame posėdyje, jo parodymai nuoseklÅ«s, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Be to, jo parodymų teisingumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių dokumentų, kurie patvirtina, jog į Lietuvos RespublikÄ jis grįžo tik 2003 m., Å¡is faktas paneigia skundžiamame nuosprendyje nurodytÄ neteisėtos veikos pradžiÄ , bei dokumentų, patvirtinančių jo ir kitų nuteistųjų parodymus, kad juos siejo tik atsitiktiniai verslo (automobilių remonto) reikalai.

Pasak nuteistojo K. Š., svarbūs byloje liudytojai neparodė jokių su juo susijusių aplinkybių, specialistų išvadose nustatyta, kad kituose jo drabužiuose, gyvenamojoje vietoje, ant joje rastų svarstyklių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra.Apeliantas, remdamasis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-83/2011), tvirtina, kad liudytojų parodymai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nėra tinkami įrodymai.

K. Š. skunde nurodo, kad liudytojų R. E., I. L., A. V., A. Ku., A. K., liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai yra nepatikimi, nes prieštaringi, nenuoseklūs, nepatvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, galimai duoti policijos pareigūnų spaudimu, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo išteisindamas kitus kaltinamuosius. K. Š. teigimu, minėtų liudytojų parodymai nelaikytini įrodymais ir todėl, kad jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, jų negalima patikrinti BPK numatytais procesiniais veiksmais.

Taip pat nuteistasis tvirtina, remdamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. EŽTT sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš (duomenys neskelbtini)), kad liudytojų A. K., A. V., įslaptinto liudytojo Nr. 15 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, net ir juos perskaičius teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, neturi įrodomosios reikšmės. Be to, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai šioje byloje negali būti laikomi įrodymais ir todėl, kad anonimiškumas jiems suteiktas nesilaikant BPK 199 straipsnio 1 dalies reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-214/2013, EŽTT sprendimas byloje Visser prieš Nyderlandus).

Nuteistasis K. Å . apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat negalėjo remtis 2010 m. kovo 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1710)-IS1-1885, nes jo asmens kratos metu mėginių paėmimas, saugojimas ir pateikimas ekspertams atliktas nesilaikant BPK reikalavimų ir teismų praktikos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-392/2008). Todėl specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys, nesant mėginių tinkamo paėmimo ir supakavimo faktÄ patvirtinančių nuotraukų ar vaizdo įraÅ¡o, kelia pagrįstų abejonių dėl rastų heroino pėdsakų sukeitimo galimybės ir suteikia pagrindÄ abejoti specialisto iÅ¡vados patikimumu.K.

Å ., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad teismas nepripažino jo kaltu padarius kitas inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje iÅ¡ esmės nėra tokių atvejų, kai asmuo nuteisiamas tik pagal BK 249 straipsnį. Apelianto teigimu, byloje nesurinkta jokių duomenų, pagrindžiančių tiek objektyviÄ jÄ , tiek subjektyviÄ jÄ Å¡ios nusikalstamos veikos, dėl kurios jis pripažintas kaltu, puses. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai apie jo suvokimÄ dalyvaujant nusikalstamame susivienijime ir užduočių pasiskirstymÄ yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistasis pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltę (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-218/2009).Apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistojo K.

M. gynėjas advokatas Valentinas Staugaitis apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes K. M. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, t. y. neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Pasak apelianto, bausmė K. M. paskirta nurodžius tik formalius bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remiantis teismų praktika skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino K.

M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ir padėjimo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymima, kad K. M. neneigė neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslÄ jas platinti, pats nurodė slaptavietę, kurioje ir buvo rastos narkotinės medžiagos, nutraukė visus su nusikaltimo padarymu susijusius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje ir iÅ¡vyko dirbti bei mokytis į užsienį.

Be to, byloje esantys K. M. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje konstatuota K. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikaltimÄ jis padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Gynėjo teigimu, nuteistojo tikslas buvo ne praturtėti, o susimokėti administracinę nuobaudÄ . Be to, pats nusikaltimo pobÅ«dis, t. y. neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, nesuteikia galimybės savanaudiÅ¡kas paskatas pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ir individualizavo kitas teisingai bausmei paskirti reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nebuvo įvertinta narkotinių medžiagų rūšis (tik kanapės ir jų dalys), trumpa K. M. padarytos nusikalstamos veikos trukmė, nesukelti labai žalingi padariniai, praėjęs ilgas laiko tarpas (ketveri metai) nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Pasak nuteistojo gynėjo, per šį laikotarpį pasikeitė K. M. gyvenimo aplinkybės: jis išvyko į užsienį, kur pradėjo mokytis ir dirbti, charakterizuojamas teigiamai, nuolat iš užsienio atvykdavo į teismo posėdžius Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, gynėjo teigimu, K. M. bÅ«tų teisinga skirti bausmę, kuri jam suteiktų galimybę toliau mokytis ir dirbti. Å ioje byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad K. M. bÅ«tina skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri yra kraÅ¡tutinė priemonė, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti bausmės tikslų.Apeliantas praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir, pritaikius K. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti Å¡velnesnę bausmę.Nuteistasis S. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl to, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ne tik už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir už vadovavimÄ jam.

Pasak S. R., jo nuteisimas už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimÄ jam prieÅ¡tarauja ir teismų praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-471/2007, Nr. 2K-177/2008 ir kt.). Apeliantas tvirtina, kad jo kaltė dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui pagrįsta tik prielaidomis dėl jo neva įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ 2008 m., nors nusikalstamas susivienijimas veikė nuo 2002 m. pabaigos. Liudytojų (R. E., A. Ku., D. S.) parodymai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolai, kuriais teismas grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, neginčytinai nepatvirtino jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje bei vadovavimo jam.

Taip pažeistos įrodinėjimo ir baudžiamosios atsakomybės taisyklės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pasak apelianto, nuosprendyje padarytos ir klaidingos išvados dėl jo kaltės padarius nusikaltimus, kuriems jis vadovavo, kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. S. R. teigimu bylos duomenimis nėra įrodyta, kad jis būtų davęs nurodymus nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, rengęs nusikalstamų veikų planus ar kitais veiksmais prisidėjęs prie jų įvykdymo.

Jo kaltė padarius BK 25 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ grindžiama tik telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, kurie savaime nepatvirtina, kad jis vadovavo neteisėtam disponavimui narkotinėmis medžiagomis. Apeliantas neigia savo kaltę ir dėl nusikalstamų veikų, padarytų dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarymo. Tvirtina, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , vertindamas įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo veikloje padarytų nusikaltimų.

Be to, vadovaujantis teismų praktika, pažymi, kad net jei jis buvo nusikalstamo susivienijimo narys, jam negali bÅ«ti inkriminuojami kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai. S. R., nepripažindamas savo kaltės dėl M. J. ir M. M. turto prievartavimo, nurodo, kad Å¡ios nuosprendžio dalys grindžiamos tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Be to, nuteistojo teigimu, pats M. M. pripažino, kad buvo bendraujama dėl skolos. Nuteistojo teigimu, atmestinÄ apkaltinamojo nuosprendžio argumentacijÄ bei nuoseklumo nebuvimÄ parodo ir netinkamas su M.

J. susijusios nusikalstamos veikos iÅ¡skyrimas nuosprendyje (nurodant „Dėl M. J. laisvės atėmimo“). Pasak apelianto, teismas, pripažindamas jį kaltu dėl ginklo laikymo, nepagrįstai atmetė jo bei T. Č. parodymus apie tai, kad apie gabenamÄ ginklÄ jie nieko nežinojo, ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo A. Ku. parodymai, nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas teigti, kad jis žinojo apie gabenamÄ ginklÄ , ir pripažinti jį kaltu dėl Å¡io nusikaltimo.

S. R. teigimu, teismo argumentai dėl jo kaltės nužudžius L. V., yra nenuoseklÅ«s ir nelogiÅ¡ki. L. V. buvo nužudytas atsitiktinai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iÅ¡ anksto buvo žinoma apie pastarojo dalyvavimÄ susitikime dėl skolos susigrÄ Å¾inimo ir ruoÅ¡iamasi jo nužudymui. Taigi nebuvo dviejų bÅ«tinų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios ir susitarimo, todėl L. V. nužudymas turėtų bÅ«ti pripažintas bendrininko (vykdytojo) ekscesu.

Be to, apkaltinamajame nuosprendyje nepaÅ¡alintos abejonės dėl to, kas nužudė L. V., jo (S. R.) kaltė grindžiama tik prieÅ¡taringais liudytojo A. Ku. parodymais, nesant byloje jokių juos patvirtinančių objektyvių duomenų. Tačiau, apelianto tvirtinimu, G. L. psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu gauti duomenys negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas baudžiamojoje byloje, nes toks procesinis veiksmas BPK nenumatytas.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas.Nuteistasis A.

Ku. apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė iÅ¡samius parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, savo parodymų nekeitė ir nuolat neigė padaręs nusikaltimus, už kuriuos ji nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. A. Ku. pažymi, kad nuosprendyje konstatuota, kad į nusikalstamÄ susivienijimÄ jis buvo įtrauktas ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d., nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tik 2006 m. birželio 23 d. jis buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų.

Pasak apelianto, neaišku, kokiais bylos duomenimis rėmėsi teismas, konstatuodamas, kad jis (A. Ku.) dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, jam nebuvo inkriminuotas nė vienas nusikaltimas, kurį jis būtų susitaręs vykdyti su trimis ar daugiau asmenų. Tai, kad su kai kuriais kitais kaltinamaisiais jis bendravo šeimomis ar darbo reikalais, nesudaro jokio nusikaltimo sudėties. Teismo nuosprendyje minimi liudytojo Nr. 5 ir liudytojos I. L. parodymai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais kitais bylos duomenimis, išvesti iš T.

Č. ir R. E. pasakojimų, liudytojo A. Ku. parodymai taip pat iÅ¡vestiniai, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais, liudytojas Nr. 5 negalėjo parodyti konkrečių aplinkybių dėl jo dalyvavimo inkriminuotose nusikalstamose veikose. Taigi jo kaltė, padarius BK 249 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , grindžiama tik jokiais įrodymais nepatvirtintais liudytojų parodymais. Be to, pasak A. Ku., nors skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alintas jam inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimas V.

M., tačiau, remiantis Å¡iuo kaltinimu ir nepatikimais bei kitais bylos įrodymais nepatvirtintais liudytojo V. M. parodymais, motyvuojamas jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo (A. Ku.) dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo narių susitikimuose ar santykių aiÅ¡kinimuose. A. Ku. taip pat nesutinka su jo pripažinimu kaltu dėl neteisėto disponavimo 0,455 g kanapių, tvirtina, kad šį itin maÅ¾Ä kiekį narkotinės medžiagos jis buvo įgijęs savo reikmėms, byloje nėra jokių duomenų, kad jis ketino jas platinti.

Taip pat teigia, kad byloje nėra jokių daiktinių įrodymų, patvirtinančių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymÄ , o kratų metu rasti daiktai nepatvirtina, kad jie buvo naudojami neteisėtoje veikloje. A. Ku. nurodo, kad nė viename byloje esančiame užfiksuotame jo telefoniniame pokalbyje ar trumpojoje žinutėje nėra jokių duomenų, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima teigti, kad aptarinėjami bÅ«tent su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu susiję klausimai.Nuteistojo A.

Ku. teigimu, taip pat neaišku, kokiais bylos duomenimis remiantis jis pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo, laikymo, gabenimo, jo veiksmai nekonkretizuoti. Nė vienas kaltinamasis neparodė, kad žinojo apie jo (A. Ku.) turimus šaudmenis, gavo ar davė nurodymus tokius įgyti, nėra jokių faktinių duomenų, kad jie buvo panaudoti. Tačiau iš parduotuvės „Oksalis“ gautos pažymos matyti, kad pas jį rasti šoviniai ir šratai yra ne savadarbiai, o pramoninės gamybos ir teisėtai parduodami parduotuvėje.

Be to, nors ir nėra galimybės, teismas net nebandė nustatyti, ar byloje pateiktuose revolveriuose buvo naudojami bÅ«tent tokie Å¡oviniai, iÅ¡ kurių paimtas Å¡audmuo neatitiktų keliamų reikalavimų.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis I. I. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo iÅ¡vados dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje yra nepagrįstos ir prieÅ¡taringos, paremtos vien prielaidomis, nesant byloje jokių jo kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų.

I. I. skunde pažymi, kad jam buvo pareikÅ¡tas kaltinimas ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau jis dėl to iÅ¡teisintas, neįrodžius jo kaltės dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje siejamas bÅ«tent su minėto nusikaltimo padarymu, dėl kurio jis iÅ¡teisintas. I. I. teigimu, nuosprendyje jo kaltė dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžiama tik trijų bendro pobÅ«džio trumpųjų žinučių turiniu, darant jokiais duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žinutes jam rašė T.

Č. ir K. L.. Pastarieji savo parodymuose aiÅ¡kiai parodė, kad nėra darę su juo (I. I.) nusikalstamų veikų. Nė vienas kaltinamasis ar liudytojas byloje nėra davęs parodymų apie jo (I. I.) dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje.Nuteistojo I. I. teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios byloje buvo klastojami svarbÅ«s dokumentai, policijos pareigÅ«nai jam darė psichologinį spaudimÄ .Apeliantas, remdamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika, skunde pažymi, kad nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis, o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Nuteistasis I.

I. praÅ¡o objektyviai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinti įrodymus ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.Nuteistojo I. I. gynėjas advokatas Voitechas Mečkovskis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas vadovaujantis ne įrodymu visetu, o tik jų dalimi, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį I. I. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Gynėjo tvirtinimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad I. I. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, vertindamas byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad I. I. neprisipažino kaltu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme, parodė, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje nedalyvavo, nė su vienu iÅ¡ kaltinamųjų nepalaikė glaudžių ryÅ¡ių, nėra gavęs ir davęs kitiems nurodymų daryti nusikaltimus, nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo susitikimuose.

Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nuosekliais I. I. parodymais. Be to, nė vienas kaltinamasis ar liudytojas nenurodė, kad I. I. susijęs su nusikalstamu susivienijimu, nėra ir kitų faktinių duomenų, patvirtinančių I. I. dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kratos pas I. I. metu nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kokių nors su tuo susijusių užrašų. Gynėjo teigimu, kratos metu pas I.

I. rastus mobiliojo ryÅ¡io telefonus pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai vertino kaip nusikaltimų darymo įrankius ir visiÅ¡kai nevertino pateiktų įrodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad I. I. vertėsi mobiliųjų telefonų verslu. Skunde pažymima, kad teismas taip pat nepagrįstai padarė prielaidÄ , kad kratos metu rastos svarstyklės buvo naudojamos nusikalstamai veikai daryti. I. I. dėl sveikatos bÅ«klės negalėtų pasiekti aukÅ¡tai padėtų svarstyklių, ant jų nerasta jo pirÅ¡tų atspaudų.

Nuteistojo gynėjo teigimu, jokie objektyvūs neginčijami įrodymai nepatvirtina vienintelio liudytojo A. V. parodymų apie tai, kad jis iš I. I. sau vartoti pirko narkotinės medžiagos – heroino. Byloje esantys I. I. ir kelių kaltinamųjų telefoniniai ryšiai yra bendro pobūdžio, neinformatyvus, iš jų negalima daryti išvadų dėl I. I. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kaltinamasis I. V. teisme nurodė, kad I. I. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, siekdamas sušvelninti savo procesinę padėtį.

Gynėjo tvirtinimu, byloje nėra jokių objektyvių, neginčijamų įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių I. I. dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje.Apeliaciniame skunde, vadovaujantis teismų praktika, pažymima, kad turi bÅ«ti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį dėl I.

I. ir pastarÄ jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis M. G. (M. G.) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant BPK 301 straipsnio 1 dalies, BK 305 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas bei nemotyvuotas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius BK 25 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pasak M.

G., nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiamas jo dalyvavimas veikiant organizuota grupe. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie jo ryÅ¡ius su kitais nuteistaisiais, nors kai kuriuos iÅ¡ matymo pažįsta kaip kaimynus. Nė vienas iÅ¡ nuteistųjų neparodė, kad jis pirko ar pardavė amfetaminÄ . Ta aplinkybė, kad jo telefone rastas vieno iÅ¡ nuteistųjų telefono numeris savaime nepatvirtina jo kaltės, o tėra jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinta prielaida.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pats ilgÄ laikÄ vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, galėjo kurį nors iÅ¡ draugų Å¡iomis medžiagomis pavaiÅ¡inti. M. G. teigia, kad jis negali nurodyti, kokį kiekį tokiu bÅ«du galėjo iÅ¡platinti, svarstyklių neturėjo. Apeliantas skunde pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau jie nėra teisingi, duoti esant abstinencijos bÅ«senos, siekiant, kad bÅ«tų paleistas iÅ¡ sulaikymo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vėliau jis gydėsi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės ir sėkmingai baigė kursÄ , nuo to laiko narkotinių medžiagų nevartojo, todėl teisiamajame posėdyje davė teisingus parodymus.M. G., vadovaudamasis teismų praktika, skunde pažymi, kad, be kitų įrodymų, specialisto iÅ¡vada ar ekspertizės aktas yra privalomi nustatant narkotinių medžiagų rūšį, pavadinimÄ , savybes bei kiekį. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta tik tai, kad pas jį rasta tik 0,134 g amfetamino, t. y. nedidelis kiekis, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę neperžengiant sankcijos ribų.Nuteistasis M.

B. (M. B.) apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika, pažymi, kad kiekvieno nusikalstamo susivienijimo nario padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos atskirai, todėl jam negalėjo būti inkriminuoti kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai.Nepripažindamas savo kaltės platinus narkotines medžiagas, nuteistasis nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis neigė tiekęs narkotines medžiagas platinti M. V., jų perdavimas nėra užfiksuotas. Vienintelis jo kaltės įrodymas šioje byloje yra nepatikimi M.

V. parodymai, prieÅ¡taraujantys faktiniams bylos duomenims bei nepatvirtinti jokiais įrodymais. M. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme buvo ignoruoti jo praÅ¡ymai apklausti asmenis, galinčius patvirtinti, kad jis negalėjo tiekti narkotinių medžiagų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo ignoruotas jo praÅ¡ymas paimti įvykio vietoje galimai buvusių vaizdo kamerų įraÅ¡us. Nuteistojo teigimu, taip pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas bei užkirstas jam (M.

B.) kelias visapusiÅ¡kai ir adekvačiai gintis nuo pateiktų kaltinimų.Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nepripažįsta ir savo kaltės dėl nežymaus J. A. sveikatos sutrikdymo. Nurodo, kad iÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kada ir koks buvo parengtas nusikalstamos veikos planas, kaip paskirstytos užduotys ir koks buvo jo vaidmuo darant šį nusikaltimÄ . Pasak M. B., vienintelis įrodymų Å¡altinis yra su policijos pareigÅ«nais suderinti, nenuoseklÅ«s ir jokiais kitais įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei iÅ¡vestiniai ir nepatikimi pastarojo sutuoktinės parodymai.

Tačiau savo pirminiuose parodymuose J. A. teigė, kad nežino, kas jį sumušė, apie M. B. parodė tik tai, kad pastarasis jį pastÅ«mė.M. B., nesutikdamas su nuteisimu už dalyvavimÄ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, skunde nurodo, kad pas jį nebuvo rastas Å¡aunamasis ginklas, todėl iÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kokiais ginklais ar Å¡audmenimis jis neteisėtai disponavo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo susitikimuose, aptarinėjo narkotinių medžiagų platinimo detales, sprendė konfliktus su kitomis grupuotėmis, dalijo narkotines medžiagas ar perdavė dalį už jas gautų lėšų kitiems asmenims.

BÅ«tent Å¡ios aplinkybės patvirtintų ne tik objektyviÄ jÄ , bet ir subjektyviÄ jÄ dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje puses. Apeliantas skunde pažymi, kad byloje neužfiksuoti jokie jo palaikomi ryÅ¡iai su nusikalstamo susivienijimo vadovais ar kitais dalyviais, nors su keliais iÅ¡ jų neneigia epizodiÅ¡kai bendravęs. M. B. teigimu, jo kaltė dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžiama tik nenuosekliais ir prieÅ¡taringais liudytojo D. S. parodymais bei abejotinu atpažinimu teisiamajame posėdyje.

Kitų liudytojų (I. L., A. Ku., R. E. ir kt.) parodymai – neinformatyvÅ«s, deklaratyvÅ«s, neparemti konkrečiais faktais. M. B. skunde pažymi, kad motyvuojant jo kaltę dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje skundžiamame nuosprendyje iÅ¡kreipti nukentėjusio J. A. parodymai, nuosprendyje minimuose pokalbiuose nenustatyta, ar tikrai užfiksuotas jo balsas. Vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, apeliantas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis D.

F. (D. F.) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė tik į vienÄ lengvinančiÄ aplinkybę, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas nepilnametis. D. F. teigimu, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų bÅ«ti pripažinta ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, o duodamas nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).D.

F. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 92 straipsnyje numatytus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nepilnamečiams ypatumus, skirdamas jam bausmę. Pažymi, kad pagal Å¡io straipsnio nuostatas bausmės vykdymas nepilnamečiui gali bÅ«ti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo. Nuteistojo tvirtinimu, teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti ir į BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BK 75 straipsnio, BK 84–94 straipsnių nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Pasak D. F., atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių, integruotumÄ Ä¯ visuomenę (studijuoja ir dirba), charakterizuojančius duomenis (neteistas), trumpÄ atsitiktinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos laikotarpį (2 mėnesiai), disponuotų narkotinių medžiagų rūšį (kanapės) ir kiekį, elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidedant bausmės vykdymÄ .Nuteistojo teigimu, galimai grėsusi griežta laisvės atėmimo bausmė, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme procesas padėjo suvokti neiÅ¡vengiamus nusikalstamos veikos padarinius, todėl jis bÅ«tų tinkamai nubaustas ir teisingumo principas įgyvendintas taikant jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimÄ prašė ir prokuroras baigiamosiose kalbose. O skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas nemotyvuotas, nenurodyti motyvai, kodėl bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti atidedant nepilnamečiui bausmės vykdymÄ .Apeliantas praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta.

Skunde D. S. akcentuoja nepateisinamai ilgÄ proceso trukmę – daugiau kaip 5 metai, iÅ¡ kurių 6 mėnesius praleido suimtas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu iÅ¡teisinus jį pagal kaltinimÄ dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje ir pripažinus kaltu tik dėl narkotinių medžiagų platinimo, paaiÅ¡kėjo, kad nebuvo pagrindo tokį ilgÄ laikotarpį nagrinėti jo bylÄ kartu su kitų kaltinamųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nuteistojo teigimu, tikėtina, kad iÅ¡nagrinėjus jo bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir pripažinus jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bausmę jis jau bÅ«tų atlikęs. D.

S. pažymi, kad dalies kaltinamųjų bylos buvo atskirtos ir baigtos anksčiau negu Å¡i byla. Remdamasis teismų praktika, apeliantas pažymi, kad ne dėl jo kaltės nepagrįstai užtrukęs procesas yra pagrindas Å¡velninti bausmę, o skundžiamame nuosprendyje neįvertinus Å¡ios aplinkybės buvo pažeistos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taip pat D. S., vadovaudamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis vienas materialiai iÅ¡laiko Å¡eimÄ â€“ sugyventinę ir du mažamečius vaikus.Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos jį charakterizuojančius dokumentus ir taip neatsižvelgė į tai, kad jis sukÅ«rė Å¡eimÄ , pradėjo dirbti, nustojo vartoti narkotines medžiagas, padengė įsiskolinimus valstybei.

D. S. teigimu, įvertinus visas jį charakterizuojančias aplinkybes, o ne tik ankstesnius teistumus, jam gali bÅ«ti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę arba skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę.Nuteistasis D. E. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, paremtas prielaidomis, prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Byloje nėra jokių tiesioginių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Pasak D. E., jo sulaikymo metu turėtas ginklas nebuvo uždraustas, jam nereikėjo leidimo. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino jam inkriminuoti smurtiniai nusikalstami veiksmai bei ryšiai su T. Č. bei K. L.. Nuteistasis, nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad nuosprendyje neįrodyti šio straipsnio dispozicijoje numatyti jo atlikti veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pasak D. E., jo kaltė grindžiama tik prielaidomis, tiesioginiais įrodymais nepagrįstais kitų asmenų subjektyviais parodymais.

Apeliantas, remdamasis nacionaline ir tarptautine teismų praktika, skunde pažymi, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Apeliantas praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį.Nuteistasis O. D. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, o jis nepagrįstai nuteistas už M. R. ir V. J. sveikatos sutrikdymÄ bei dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje.Nuteistasis O.

D. skunde taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti jam kratos metu paimtus daiktus – du legaliai įgytus mobiliojo ryÅ¡io telefono aparatus, nes nenustatyta, kad jie buvo nusikaltimų padarymo įrankiai.Apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalį bei BK 249 straipsnio 2 dalį ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę.Nuteistojo O. D. gynėjas advokatas Arvydas Milutis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, tvirtinama, kad jos nepagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Pažymima, kad nė vienoje nuosprendžio dalyje, susijusioje su nusikalstamo susivienijimo veikla, O. D. net neminimas, ginklų pas pastarÄ jį nerasta. O. D. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nuosprendyje grindžiama vienintelio liudytojo A. Ku., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Vadovaudamasis teismų praktika, nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, kad tokio asmens parodymais negali bÅ«ti pakankamas įrodymas, nesant byloje kitų duomenų apie O. D. neva padarytas nusikalstamas veikas.

Net jei pagal liudytojo A. Ku. parodymus O. D. dalyvavo sumušant du asmenis, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad tai vyko nusikalstamo susivienijimo interesais. Byloje nėra duomenų, kad dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. Ku. parodymus.Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad O. D. save apkalbėjo spaudžiamas tyrėjo, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas, pripažindamas O.

D. kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, vėlgi iÅ¡imtinai rėmėsi liudytojo A. Ku. parodymais. Be to, abu nukentėjusieji V. J. ir M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad O. D. konflikto metu nebuvo ir anksčiau jo nėra matę.Apeliantas praÅ¡o apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl O. D. panaikinti ir pastarÄ jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis G. L. (G. L.) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, remiantis netiksliais bei neteisingais liudytojų parodymais.

Pasak G. L., pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, palaikė kaltinimo pusę, nemotyvuotai atmetė jį teisinančius įrodymus, Å¡aliÅ¡kai vertino bylos aplinkybes. Nesutikdamas su nuteisimu už L. V. nužudymÄ , apeliantas teigia, kad jo kaltė iÅ¡ esmės grindžiama neteisingai interpretuotais ir melagingais liudytojo A. Ku. parodymais, duotais siekiant pačiam iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ teismui nemotyvuotai atmetus jo gynėjo klausimÄ liudytojui A.

Ku., siekiant išsiaiškinti nužudymo aplinkybes. Nuteistojo teigimu, L. V. galėjo nužudyti ir jį į ligoninę atvežę liudytojai G. G. ir L. P.. Tačiau teismas išsamiai netyrė nužudymo aplinkybių, neatsižvelgė į jį teisinančius liudytojo A. M. parodymus, neužtikrino liudytojų E. L. ir A. Pi. dalyvavimo teisiamajame posėdyje ir teisės užduoti jiems klausimus. Taip pat teismas negalėjo remtis nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo N. E. parodymais. Be to, apeliantas skunde teigia, kad liudytojai R.

E. ir A. Ku. davė parodymus teisiamajame posėdyje apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, todėl jų parodymais teismas negalėjo vadovautis. Pasak G. L., byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl L. V. nužudymo susitarus su S. R., T. Č. ir K. L., o prieÅ¡ingai – byloje esanti specialisto atlikto jo psichofiziologinio tyrimo iÅ¡vada ir specialisto parodymai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad jis L. V. nenužudė. Teismas Å¡iuos įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai. Pasak nuteistojo, teismui konstatavus, kad jis nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, negalėjo bÅ«ti daromos ir iÅ¡vados, kad jis žinojo apie kitų asmenų susitarimÄ dėl nužudymo, bei negalėjo bÅ«ti nuteistas už kitų padarytÄ nusikaltimÄ .Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymus kaip liudytojÄ apklausti N. E., atlikti trasologinį tyrimÄ , atlikti N. E. bei A.

Ku. parodymų patikrinimÄ vietoje, nes byloje nėra duomenų apie Å¡ių procesinių veiksmų atlikimÄ . G. L. tvirtinimu, byloje turėtų bÅ«ti atliktas ir kitų asmenų – nuteistųjų T. Č., S. R. ir liudytojo A. Ku. – psichofiziologinis tyrimas, siekiant nustatyti, kas įvykdė nužudymÄ . Taip pat turėtų bÅ«ti atliktos akistatos tarp A. Ku. ir A. M. bei E. L., tarp N. E. ir A. M. bei E. L..G. L. ginčija ir savo kaltę dėl neteisėto laisvės atėmimo ir svetimo turto sunaikinimo, tvirtina, kad Å¡ių nusikaltimų nepadarė, o byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.Apeliantas praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį.Nuteistojo G.

L. gynėjas advokatas D. Z. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, grindžiamas prielaidomis, neobjektyvus, priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų bylai aplinkybių.Skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pripažindamas G. L. kaltu dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė jokių tai patvirtinančių išnagrinėtų įrodymų.

Pažymi, kad byloje ginklas nerastas, nenustatyta jo laikymo vieta, o G. L. kaltė dėl Å¡io nusikaltimo grindžiama tik nenuosekliais ir prieÅ¡taringais liudytojų A. Ku., N. E. parodymais, iÅ¡vados, kad G. L. Å¡audė, daromos remiantis byloje nenustatytomis aplinkybėmis. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė G. L. parodymus apie įvykio aplinkybes, o tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Pasak gynėjo, atsižvelgiant į tai, kad G. L. jokio Å¡aunamojo ginklo neturėjo ir neÅ¡audė, jis negali bÅ«ti pripažintas kaltu ir dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Be to, gynėjas nurodo, kad prieÅ¡taringa yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstamo susivienijimo vadovai atsakingi už G. L. neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamuoju ginklu ir turto sugadinimÄ , nors nuosprendyje pripažinta, kad G. L. nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys.Nesutikdamas su G. L. nuteisimu už neteisėtÄ Å¾mogaus laisvės atėmimÄ , skunde gynėjas nurodo, kad neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad G. L. prisidėjo prie Å¡io nusikaltimo padarymo.

Nei nukentėjusieji A. M. ir E. L., nei kiti nuteistieji neparodė, kad G. L. bÅ«tų naudojęs smurtÄ ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus.Apeliaciniame skunde G. L. gynėjas ginčija ir pastarojo kaltę dėl L. V. nužudymo. Nurodo, kad nuosprendyje jo ginamojo kaltė dėl Å¡io nusikaltimo siejama su bendrininkavimu su nusikalstamo susivienijimo nariais, tačiau, nesilaikydamas teismų praktikos nužudymų bylose, teismas nenustatė jokių G. L. veiksmų ar dalyvavimo nužudant laipsnio ir pobÅ«džio.

Pažymi, kad G. L. jokių veiksmų prieÅ¡ L. V. neatliko ir neturėjo tyčios atlikti, nežinojo, kad kiti asmenys ketina pastarojo atžvilgiu atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat nenustatytos aplinkybės, kad vykstant į susitikimÄ nors vienas iÅ¡ nuteistųjų žinojo, kad jame dalyvaus L. V., todėl nelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, kad buvo rengiamasi jį nužudyti. Taigi, nenustatyta ir subjektyviųjų Å¡io nusikaltimo padarymo bendrininkaujant požymių – tyčios ir susitarimo. Todėl L. V. nužudymas išėjo už susitarimo ribų ir turi bÅ«ti pripažintas bendrininko ekscesu.

Pasak gynėjo, G. L. nekaltumÄ patvirtina ir tai, kad kitÄ dienÄ po įvykio jis sukvietė visus įvykyje dalyvavusius asmenis, aiÅ¡kinosi, kas įvyko, ir bÅ«tent A. Ku. pasakė, kad dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu. Gynėjas pažymi, kad prieÅ¡taringos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nužudymo. Nuosprendyje nurodoma, kad nebuvo susitarta dėl veikimo ribų, tačiau taip pat daroma iÅ¡vada, kad T. Č., S. R. ir G. L. susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymÄ . Be to, nurodoma, kad tai, jog buvo planuojamas nusikaltimas, patvirtina nuoÅ¡alesnės susitikimo vietos pasirinkimo aplinkybė, tačiau vėliau nuosprendyje teigiama, kad įvykio vieta yra vieÅ¡a, todėl G.

L. nuteistas ir už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Gynėjo teigimu, tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad nuosprendyje nemotyvuotas G. L. inkriminuotÄ nužudymÄ kvalifikuojantis požymis – savanaudiÅ¡kos paskatos, tik nurodyta, kad buvo siekiama susigrÄ Å¾inti pinigus už narkotines medžiagas, o tai nepatenka į savanaudiÅ¡kų paskatų turinį. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas neiÅ¡samiai iÅ¡tirtais, abejotinais įrodymais, prieÅ¡taringais A.

Ku. parodymais, įrodymai vertinti pažeidžiant BPK reikalavimus.Apeliantas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir G. L. iÅ¡teisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį.Nuteistasis M. R. apeliaciniame skunde, remdamasis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-545/2006), tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje, pripažįstant jį kaltu dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje, neįrodyti visi Å¡io nusikaltimo sudėties bÅ«tinieji požymiai.

Nepasisakyta apie jo ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, byloje nėra jokių tokius ryšius ar jam pavestas užduotis patvirtinančių įrodymų. Be to, kiti asmenys dėl kaltinimo dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje yra išteisinti. M. R. teigimu, tai, kad jis bendravo su K. V. ir pirko iš jo narkotines medžiagas, nepatvirtina jo suvokimo dalyvavus nusikalstamame susivienijime. Nuosprendyje nurodomas susitikimas su narkotinių medžiagų platintoju, kuriame dalyvavo K. V. ir S. R., įvyko ne jo iniciatyva.

Nuteistasis tvirtina, kad narkotines medžiagas platino savo vardu, norėdamas užsidirbti, o ne nusikalstamo susivienijimo naudai, jo niekas neinstruktavo, nemušė ir pan. Kitų nuteistųjų parodymai, kad girdėjo apie „lapino“ nusikalstamÄ susivienijimÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis suvokė, jog dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taip pat M. R. skunde pažymi, kad pas jį buvo rasta tik teisėtai įgytas D kategorijos Å¡aunamasis ginklas, kuris nebuvo naudojamas platinant narkotines medžiagas ar kitų nuteistųjų neteisėtoje veikloje.

Apelianto teigimu, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.Nuteistasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tik tai, kad jis nusikalto bÅ«damas nepilnametis, tačiau nepagrįstai nepripažino kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. R. pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo, jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl turėjo bÅ«ti vertinamas kaip nuoÅ¡irdus, be to, taip jis padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir jame dalyvavusius asmenis, todėl tai turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Taip pat M.

R. apeliaciniame skunde pažymi, kad vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika, jam galėjo bÅ«ti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apie tai nepasisakė. Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokėsi vidurinėje mokykloje, paleistas iÅ¡ suėmimo tęsė mokslus ir baigė vidurinę mokyklÄ , įstojo į universitetÄ , sportavo ir dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikaltimų per ketverius metus nepadarė, vedė, turi Å¡eimÄ .

M. R. teigia, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad jis padarė reikiamas iÅ¡vadas, savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodė, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Pažymi, kad ilgas baudžiamojo proceso terminas, suėmimo taikymas padarė jam auklėjamÄ jį poveikį, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Apeliantas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti – iÅ¡teisinti jį pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 91–92 straipsnių nuostatomis, paskirti minimaliÄ â€“ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymÄ .Nuteistasis A.

Š. (A. Š.) apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžiama tik nenuosekliais, prieštaringais, nelogiškais, netiksliais D. S. (Jagelo) parodymais. Pastarojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai – parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai, S. L. ir A. D. parodymai. Apeliantas pažymi, kad D. S. (Jagelo) dar ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jis, siekdamas išvengti atsakomybės, yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Nuteistojo teigimu, grįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡io liudytojo parodymais, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat, pasak apelianto, skundžiamas teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje grindžiamas jokiais bylos duomenimis neparemtomis prielaidomis, kad jis vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymus, rengė slaptus susitikimus, disponavo duomenimis apie policijos pareigÅ«nų automobilius, naudojo ir keitė slaptus telefonus, paskirstydavo didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, dalį gautų lėšų perduodavo nusikalstamo susivienijimo vadovams, finansiÅ¡kai rėmė kitus suimtuosius ar jų artimuosius.

A. Å . skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino S. L. (S. L.) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nepagrįstai atmetė pastarojo teisme nurodytas aplinkybes apie pareigÅ«nų darytÄ spaudimÄ duoti parodymus, atitinkančius pateiktus kaltinimus. Be to, Å¡io asmens parodymų taip pat nepatvirtina kiti bylos įrodymai. PrieÅ¡ingai, negu teigiama nuosprendyje, tai, kad D. S. (Jagelo) ir S. L. apklausė skirtingi pareigÅ«nai, savaime nepatvirtina jų parodymų patikimumo. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje nurodomų trumpųjų žinučių turinys taip pat nepatvirtina jo kaltės, padarius inkriminuotus nusikaltimus, tokie duomenys negali bÅ«ti laikomi tinkami įrodymai dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

Apeliantas A. Å . atkreipia dėmesį į tai, kad, nesilaikant teismų praktikos, nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė jo priklausymas nusikalstamam susivienijimui, kokie buvo jo nuolatiniai ryÅ¡iai ir konkretÅ«s veiksmai, siekiant bendro tikslo. Pasak nuteistojo, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų nepagrįstai praturtėjęs, kratos metu pas jį nerastos didelės pinigų sumos.Nuteistojo teigimu, tas faktas, kad pas jį kratos metu gyvenamojoje vietoje rasti nedideli narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ias medžiagas jis įgijo turėdamas tikslÄ platinti, todėl jo nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir priimti dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis K.

L. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo, grindžiamos prielaidomis, o ne konkrečiais objektyviais įrodymais. Byloje esančių įrodymų dėl jo vadovavimo nusikalstamam susivienijimui vertinimas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pažeidžia jo teisę į gynybÄ , nes neaiÅ¡ku, kokiais duomenimis grindžiama kaltė. K. L. neigia dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad nusikalstamas susivienijimas egzistavo, kad jis dalyvavo jo veikloje ir jam vadovavo.

Nuteistojo teigimu, nusikalstamo susivienijimo buvimo faktas grindžiamas liudytojų N. E., D. S., R. E., I. L., A. Ku., A. K., V. G. bei liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Tačiau Å¡ių liudytojų parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teismo vertinti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatskleidžiant jų esmės ir ryÅ¡io su byloje surinktų duomenų visuma. Apelianto teigimu, byloje beveik visi nuteistieji ir dalis liudytojų davė parodymus apie jiems policijos pareigÅ«nų darytÄ spaudimÄ .

Dalis liudytojų yra anksčiau ne kartÄ teisti, narkotines medžiagas vartojantys asmenys, todėl teismas negalėjo tokiais parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. K. L., vadovaudamasis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-113/2011, EŽTT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ (duomenys neskelbtini)), nurodo, kad liudytojų A. K. ir liudytojo Nr. 15 parodymai nelaikytini įrodymais, nes buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui. Be to, pažymi, kad jis negalėjo užduoti klausimų liudytojams V.

G. ir liudytojui Nr. 15, kadangi jie mirę. Pasak apelianto, vadovaujantis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-214/2013, EŽTT sprendimas byloje Visser prieÅ¡ Nyderlandus) liudytojų Nr. 15 ir Nr. 5 parodymai negali bÅ«ti laikomi įrodymai, nes anonimiÅ¡kumas jiems taikytas nesilaikant BPK reikalavimų, jų parodymai netikrinti ypač atidžiai. K. L. skunde nurodo, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, slapto sekimo protokolais, tačiau byloje nėra jokių duomenų (neatliktos fonoskopinės ekspertizės), kad jis dalyvavo įraÅ¡ytuose pokalbiuose.

Byloje esanti tariamų nusikalstamo susivienijimo narių ryÅ¡ių schema taip pat neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes joje nenurodytas konkretus ryÅ¡ių laikas, bendravimo turinys, neaiÅ¡ku, kokios priemonės buvo naudojamos. IÅ¡ pokalbių negalima neginčijamai spręsti, kad juose kalbama apie prekybÄ narkotinėmis medžiagomis ar kitÄ neteisėtÄ veiklÄ .Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas ir už neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jo kaltė neįrodyta, grindžiama prielaidomis bei anksčiau skunde minėtų liudytojų parodymais, kurie nėra tinkami įrodymai.

Taip pat pažeista jo teisė į gynybÄ , nes nuosprendyje nenurodyta, už kokį tiksliai kiekį ir kokios medžiagos disponavimÄ jis nuteistas. Be to, K. L. nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. jis gulėjo ligoninėje (tai patvirtina teismui pateikta medicininė pažyma), todėl teismo nustatytos aplinkybės apie narkotinių medžiagų perdavimÄ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d. kelia pagrįstų abejonių. Tai, kad pagal specialistų iÅ¡vadas, automobilyje rasti narkotinių medžiagų kiekiai, o jis pats galėjo bÅ«ti vartojęs kanapių, nepatvirtina, kad jis disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o byloje nėra jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.K.

L. skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu už V. J. ir M. R. sužalojimÄ , tvirtina, kad jis nedalyvavo žalojant Å¡iuos asmenis. Nurodo, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama nenuosekliais, galimai policijos pareigÅ«nų paveiktais liudytojų D. R., A. Ku., O. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo O. D. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nes juos patvirtino kitų teisiamųjų parodymai. Pasak nuteistojo, kadangi jis nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam nevadovavo, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl kitų nusikalstamų veikų (L.

V. nužudymo, M. M. turto prievartavimo, A. Ku. neteisėto disponavimo šaudmenimis ir kt.) kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas. K. L. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino kitų nuteistųjų ir išteisintųjų parodymų, kurie paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes bei patvirtina jo parodymus, kad jis nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam nevadovavo.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo bausmės paskyrimo. Nuosprendžio dalis dėl bausmės yra prieštaringa, esant analogiškoms aplinkybėms, kitam teisiamajam buvo paskirta švelnesnė bausmė.

K. L. tvirtinimu, net ir pripažinus, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės keistina, sumažinant paskirtÄ bausmę.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir iÅ¡teisinti jį kaip nepadariusį jokių nusikalstamų veikų.Nuteistasis A. R. (A. R.) apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 2–5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, netinkamai pritaikė teisės normas, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių, padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su nuteisimu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

A. R. neigia dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje nepagrįstai grindžiama telefoninio pokalbio įrašu, kuriame minimas asmuo „Liocha“ nors teisminio bylos nagrinėjimo metu jis neatpažino savo balso pokalbiuose, prašė atlikti fonoskopinę ekspertizę, tačiau teismas jo prašymo netenkino. Pažymi, kad „Liocha“ jį vadina tik keli žmonės, tačiau iš R. E. parodymų matyti, kad turimas omenyje kitas asmuo, pravarde „Liocha“.

Be to, pasak apelianto, nuosprendyje jo veiksmuose nenurodyti bÅ«tinieji nusikalstamo susivienijimo nario požymiai, o pažinties su tam tikrais asmenimis faktas savaime nesudaro pagrindo jį prisikirti prie nusikalstamo susivienijimo. Nuteistasis neneigia ilgÄ laikÄ vartojęs narkotines medžiagas, taip pat ir su kai kuriais bylos dalyviais, tačiau tvirtina, kad niekada narkotinių medžiagų nepardavinėjo ir kitaip neplatino, neturėjo ginklo, nebuvo susijęs su sprogstamosiomis medžiagomis, nedalyvavo nei slaptuose susitikimuose, nei pasiskirstant užduotis ar vaidmenis.

Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo iÅ¡teisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau skiriant bausmę vis tiek nemotyvuotai nurodoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ jis padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, atsižvelgta į vienÄ iÅ¡ pagrindinių vaidmenų nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, teismas tik formaliai atsižvelgė į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas, bÅ«damas suimtas įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , neturėjo nė vienos nuobaudos, aktyviai dalyvavo įvairiose programose.

Pasak apelianto, tai rodo, kad jis yra teigiamai socialiai orientuotas ir suteikia pagrindÄ tikėti jo parodymais.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, pagal kuriÄ jis pripažintas kaltu, ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis platino narkotines medžiagas M. R., kuris jas platino kitiems nuteistiesiems. Pažymi, kad teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad bÅ«tent jis pirkdavo narkotines medžiagas iÅ¡ M.

R.. K. V. skunde nesutinka su tuo, kad teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės buvo grindžiamos M. R. parodymais ir juos patvirtinančiais A. P. bei K. M. parodymais, Å¡iuos parodymus iÅ¡kraipant, dalies aplinkybių nuosprendyje nenurodant. Taip pat nuteistasis pažymi, kad teismas visai nevertino jo kaltę paneigiančių K. M. ir A. P. parodytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad jis buvo vienas iÅ¡ M. R. platinamų medžiagų pirkėjų. Tai patvirtina ir T. Č. parodymai. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas parodymų patikimumÄ , neturėjo jokio pagrindo suteikti prioritetÄ M.

R. parodymams. Pastarojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, tačiau jis (K. V.) nuosekliai tvirtino, kad narkotines medžiagas sau vartoti pirko iÅ¡ M. R.. Be to, apeliaciniame skunde K. V. pažymi, kad M. R. parodė, kad ėmė narkotines medžiagas ne tik iÅ¡ jo, bet ir iÅ¡ kitų asmenų, tačiau pirmosios instancijos teismas neaptarė ir jokiais įrodymais nepagrindė iÅ¡vados, kad kratų metu pas kitus nuteistuosius rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gautos bÅ«tent iÅ¡ jo (K. V.). NepaÅ¡alinus Å¡ių abejonių, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė dėl Å¡ios dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.K.

V. teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nėra pakankamai motyvuotos. Apeliantas, remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K- 471/2007, 2K-177/2008 ir kt.) nurodo, kad nors teismas konstatavo jo ryšius su S. R., M. B., T. Č., K. L., tačiau byloje esančiais įrodymais nepagrindė išvados, kad šie ryšiai buvo nusikalstamo pobūdžio, kad tarp jo ir šių asmenų buvo hierarchiniai santykiai, neatskleidė kitų būtinųjų ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėties požymių.

Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas narkotinių medžiagų atsiradimas jo žinioje, t. y. nenustatyta, kad iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo narių jis bÅ«tų gavęs ar susivienijimo vardu bÅ«tų platinęs narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis (K. V.) priklausė ginkluotam susivienijimui, kuo grindžiamas ginklų naudojimas.

Ta aplinkybė, kad kitas nuteistasis K. L. buvo paÅ¡autas, tik patvirtina faktÄ , kad ginkluotas buvo ne K. L., o jį sužeidęs asmuo. Jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtina jo žinojimo, kad nusikalstamas susivienijimas buvo ginkluotas.Pasak apelianto, jo kaltė dėl dalyvavimo ginkluotame nusikalstamame susivienijime grindžiama jau mirusios V. G. parodymais, esančiais 2011 m. gegužės 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole. K. V. pažymi, kad Å¡is asmens atpažinimas pagal jo nuotraukÄ atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnio reikalavimų.

V. G. parodymų nebuvo galimybės patikrinti teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis neturėjo galimybės užduoti jai klausimų, todėl jos parodymais nebuvo galima remtis įrodinėjant jo kaltę. Liudytojas R. E. teisme tik parodė girdėjęs iÅ¡ kalbų, kad jis (K. V.) buvo pirkęs ar pardavęs narkotines medžiagas, tačiau negalėjo įvardyti pirminio informacijos Å¡altinio, todėl nebuvo jokio pagrindo remtis Å¡io liudytojo parodymais.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir priimti dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis A.

P. ir jo gynėjas advokatas Jonas Skruzdys apeliaciniame skunde pažymi, kad A. P. neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes. O bÅ«tent neįvertino to, kad A. P. nusikalto bÅ«damas nepilnametis, augo be tėvo (tėvas miręs), padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuo nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, naujų nusikaltimų ar pažeidimų nepadarė, baigęs vidurinę mokyklÄ tęsia mokslus kolegijoje ir dirba, charakterizuojamas teigiamai, ruoÅ¡iasi kurti Å¡eimÄ , o bÅ«sima sutuoktinė laukiasi kÅ«dikio, turi neįgaliÄ motinÄ ir neįgalų patėvį, kuriuos globoja.

Pasak apeliantų, Å¡ios aplinkybės rodo A. P. norÄ keistis, gyventi teisėtÄ socialinį gyvenimÄ , todėl BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tačiau nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK 80 straipsnyje, 81 straipsnio 1 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnyje, suteikia teismui galimybę atidėti A. P. paskirtos bausmės vykdymÄ . Be to, ir prokuroras prašė A.

P. skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, o kiti, teisti už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantų tvirtinimu, teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti atidedant A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Apeliantai praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir pagal BK 54 straipsnio nuostatas atidėti A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Nuteistojo L.

B. gynėjas advokatas Vytautas Griežė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė neteisingÄ nuosprendį dėl L. B.. Apeliantas pažymi, kad L. B. nuosekliai tvirtino, kad nežinojo, jog krepÅ¡yje, kurį stotyje nepažįstamas asmuo paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), buvo psichotropinė medžiaga. Pripažindamas L. B. kaltu, teismas rėmėsi L. B. sulaikymo protokolu, liudytojų D.

S., J. T., R. Å ., E. S. parodymais, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolais, I. J. banko sÄ skaitos duomenimis. Gynėjo tvirtinimu, Å¡ie įrodymai nėra pakankami, tarpusavyje prieÅ¡taringi, jų visuma nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad L. B. žinojo, kad jo gabenamame krepÅ¡yje yra psichotropinė medžiaga. I. J. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e visai nėra duomenų apie L. B.. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai (J. T., R. Å ., E. S.) tik parodė apie L.

B. sulaikymo aplinkybes, jų parodymai, kad L. B. sulaikomas nesipriešino, nebandė išmesti paketo, tik patvirtina, kad pastarasis nežinojo apie jo turinį. O liudytojas D. S. parodymai yra abejotini dėl to, kad šis liudytojas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl buvo suinteresuotas palengvinti savo padėtį. Be to, teisiamojo posėdžio metu D. S. negalėjo atpažinti L. B.. Šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, taip pat ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolas.

Jame esantys duomenys tarpusavyje prieÅ¡taringi, valstybine kalba suraÅ¡ytų žinučių turinys skiriasi nuo originalo kalbos. Gynėjo tvirtinimu, nesant pakankamų įrodymų, kad L. B. žinojo, jog gabena psichotropinę medžiagÄ , jo veika neatitinka nusikaltimo sudėties, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad net ir padarius iÅ¡vadÄ , kad L. B. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, nėra pagrindo kvalifikuoti jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-7-107/2013), gynėjas pažymi, kad teismas turi nustatyti, jog asmuo suvokė apie disponuojamų medžiagų savybes ir kiekius. Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad L. B. suvokė ar numanė, kokia yra gabenama medžiaga ir koks jos kiekis. Taip pat nėra duomenų, kad L. B. apžiūrėjo paketo turinį (jo pirštų atspaudų ar kitų pėdsakų nerasta). Gynėjo tvirtinimu, tokiu atveju L. B. veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Skunde gynėjas nesutinka ir su nuteistajam L.

B. paskirta bausme. Tvirtina, kad net ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Turėtų bÅ«ti įvertinta tai, kad L. B. iki nuosprendžio priėmimo buvo laikomas suimtas 4 metus ir 3 mėnesius, t. y. itin ilgÄ laikotarpį, kuris yra pagrindas Å¡velninti bausmę. Be to, atsižvelgtina į tai, kad L. B. tik vienÄ kartÄ gabeno psichotropines medžiagas, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys.Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmės pradžia L.

B. turi bÅ«ti skaičiuojama ne nuo 2010 m. vasario 23 d., kaip nurodyta nuosprendyje, o nuo 2010 m. vasario 9 d., kai L. B. buvo sulaikytas ir toliau laikomas suimtas.Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir L. B. iÅ¡teisinti, o nenustačius pagrindo iÅ¡teisinti, perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 9 d.Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Julius Jasaitis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė bausmę A.

S., nesvarstęs galimybės pastarajam taikyti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai) bei teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-594/2005) gynėjas skunde akcentuoja teisingumo principÄ kaip teisingos, proporcingos, individualizuotos bausmės paskyrimo garantÄ . Taip pat, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2003 m. birželio 10 d.), nurodo teisę į teisingÄ teismÄ , kuri apima ir teisingos bausmės paskyrimÄ .

Pažymi, kad iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.Gynėjo teigimu, A. S. padaryta nusikalstama veika akivaizdžiai skiriasi nuo kitiems asmenims byloje inkriminuotų veikų, todėl jam turi bÅ«ti suteikta galimybė pasitaisyti. A. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , prisipažino padaręs nusikaltimÄ , parodė visas jam žinomas aplinkybes ir gailisi, yra jauno amžiaus, neseniai sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ , dirba ir sportuoja, charakterizuojamas tik teigiamai, nebevartoja narkotinių medžiagų, po bylos iÅ¡kėlimo daugiau nepažeidė įstatymų reikalavimų.

Be to, pažymima, kad A. S. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio ir truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , buvo įsigijęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų (kanapių) asmeniniam vartojimui, nors kartu pavaiÅ¡indavo ir draugus. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. vieÅ¡ai ar slaptai platino narkotines medžiagas kaltinime nurodytu bÅ«du ir siekė įtraukti į Å¡ių medžiagų vartojimÄ naujus asmenis, todėl jo veika nėra labai pavojinga visuomenei.Apelianto įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti neizoliavus A.

S. nuo visuomenės, prieÅ¡ingu atveju bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Tai suteikia pagrindÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl BK 55 straipsnio nuostatų atitikties teisės į teisingÄ teismÄ ir teisingumo principams.Apeliantas praÅ¡o:

1) pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį dėl A. S. ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės arba paskirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę, arba 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar BK 55 straipsnio nuostatos, kuriose nenumatyta galimybė pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už sunkų nusikaltimÄ skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, neprieÅ¡tarauja teisės į teisingÄ teismÄ ir teisingumo principams.Nuteistasis T.

Č. apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-545/2006, Nr. 2K-668/2003), nesutinka su nuteisimu už vadovavimÄ nusikalstamam susivienijimui. Teigia, kad nuosprendyje nusikalstamo susivienijimo egzistavimas grindžiamas abejotinais, neobjektyviais, nenuosekliais ir nelogiÅ¡kais liudytojų R. E., D. S. (Jagelo), N. E., A. Ku. teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo Nr. 15 ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo tiesiogiai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, o jis neturėjo galimybės užduoti klausimų, ir tai vertina kaip BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau kiti byloje apklausti asmenys, net ir tie, kurie iÅ¡ dalies pripažino kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, neigia dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje ar kÄ nors apie tokį girdėję. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis vadovavo nusikalstamam susivienijimui, įtraukė į jį kitus asmenis, rengė nusikalstamos veikos planus, disponavo iÅ¡ nusikalstamų veikų gautomis lėšomis. IÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiai duomenimis grindžiama jo kaltė dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui.

Pasak T. Č., nuosprendyje nenurodyta, nuo kada jis tapo nusikalstamo susivienijimo vadovu, todėl tai pažeidžia jo teisę žinoti pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį ir yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatų, pripažindamas įrodymais abejotinus, neteisėtais bÅ«dais (pareigÅ«nams darant psichologinį spaudimÄ ) gautus duomenis. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nemotyvuota nuosprendžio dalis, kokiu pagrindu net keturiolika asmenų iÅ¡teisinti dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kodėl tikima tik kai kurių liudytojų (A.

Ku. ir D. S.) parodymų dalimi, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų.T. Č. skunde ginčija ir savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistojo teigimu, ši skundžiamo nuosprendžio dalis nepagrįsta, nes teismo išvados paremtos prielaidomis, ir neteisėta, nes neatitinka BPK 305 straipsnyje numatytų nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad jo kaltę disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis teismas grindžia liudytojų D.

S., R. E., J. E. parodymais, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais, garso įraÅ¡ais, asmens kratos protokolais. Remdamasis Å¡iais įrodymais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau, nesilaikant teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-484/2013), nenurodė jų kiekio. T. Č. teigimu, nė vienoje jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis, iÅ¡ ko, kada, kokiu bÅ«du ir už kiek jis įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas, kur ir kiek laiko jas laikė, iÅ¡ kur ir į kur gabeno.

Pasak apelianto, toks įrodymais nepagrįstas konstatavimas pažeidė jo teisę į gynybÄ bei teisę žinoti, už kÄ yra nuteistas, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas preziumavo narkotinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ ir gabenimÄ vien tik remdamasis byloje apklaustų asmenų parodymais apie tariamÄ narkotikų platinimÄ . Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , jis, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas, yra nuteistas už nusikaltimus, kurių sÄ sajos su juo nuosprendyje nėra atskleistos.Nesutikdamas su nuteisimu už V.

J. ir M. R. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , T. Č. nurodo, kad jo kaltė grindžiama tik nenuosekliais A. Ku. ir M. R. parodymais, jokių kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad rėmėsi ir prieÅ¡taringais nukentėjusiųjų bei liudytojo A. Ku., nuteistojo O. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji R. P. ir O. D. teisme pakeitė parodymus ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas psichologinis spaudimas.

Be to, nors teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi ir nukentėjusiojo V. J. parodymais, tačiau pastarasis teisiamajame posėdyje neatpažino jį sužalojusių asmenų, taip pat ir jo (T. Č.).Taip pat, neigdamas savo kaltę dėl I. S. ir R. D. neteisėto laisvės atėmimo, nuteistasis pažymi, kad jo kaltė grindžiama Å¡ių nukentėjusiųjų bei liudytojo A. Ku. parodymais. Pastarojo parodymai abejotini, nes R. D. neatpažino jo kaip darant nusikaltimÄ dalyvavusio asmens.

Taigi, teismas, remdamasis atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo A. Ku. parodymais, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino apeliantÄ ir kitus nuteistuosius kaltais dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo. Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio neaiÅ¡ku, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko, todėl pažeista jo teisė tinkamai gintis.Nuteistasis T. Č., nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu dėl M. J. laisvės atėmimo, M. M. turto prievartavimo ir J.

A. sveikatos sutrikdymo, nurodo, kad dėl Å¡ių veikų nėra jokių duomenų, kad apie jo ir Å¡iuos nusikaltimus padariusių asmenų susitarimÄ veikti kartu, nebuvo nustatyti subjektyvieji ir objektyvieji bendrininkavimo požymiai. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , nepagrįstai darydamas iÅ¡vadÄ , kad jis turi atsakyti už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, kurių neapėmė jo tyčia.Apeliantas skunde ginčija ir savo kaltę dėl disponavimo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, svetimo turto sugadinimo ir L.

V. nužudymo. Pasak T. Č., pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl disponavimo Å¡aunamuoju ginklu grindžia abstrakčiai vadovaujantis N. E. parodymais, nors juose jokių sÄ sajų su juo nėra, jų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas apeliantÄ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, prioritetÄ suteikė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo A. Ku. parodymams, neatliko įrodymų viseto analizės, taip padarydamas esminį BPK pažeidimÄ , lėmusį neteisingo sprendimo priėmimÄ .

Pasak apelianto, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir apie jo kaltę sugadinant svetimÄ â€“ R. V. – turtÄ . T. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl L. V. nužudymo aplinkybių yra nelogiÅ¡kos ir prieÅ¡taringos. Byloje nėra duomenų, kad L. V. bÅ«tų susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir tai paneigia teismo nustatytÄ Ä¯vykyje dalyvavusių asmenų motyvÄ elgtis nusikalstamai.

Taip pat nėra duomenų, kad buvo žinoma, jog įvykyje dalyvaus ir L. V. ir iš anksto planuojama bei ruošiamasi jį nužudyti. Taigi, pasak apelianto, byloje nėra nustatyta būtinųjų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių – tyčios ir susitarimo. Be to, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad L. V. mirties priežastis – durtinė-pjautinė žaizda, todėl turėjo būti nustatytas asmuo, kurio veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, ir jo veika kvalifikuota kaip vykdytojo ekscesas.Apeliaciniame skunde T.

Č. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai įskaičiavo į bausmės laikÄ jam taikyto kardomojo kalinimo laikÄ . Be to, netinkamai buvo iÅ¡spręstas ir daiktinių įrodymų klausimas, nuosprendyje nepasisakyta, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi kratos metu paimti daiktai. Taip pat nemotyvuotas teismo sprendimas nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti valstybės naudai turtÄ , kuriam buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nuteistojo teigimu, taip buvo suvaržytos jo artimųjų teisės į jiems priklausantį, legaliai įsigytÄ turtÄ .Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir jį iÅ¡teisinti, o pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį jį laikyti jau atlikusiu bausmę.Nuteistasis R.

P. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nedalyvavo jokioje nusikalstamo susivienijimo veikloje, iÅ¡ visų teisiamųjų kaip buvusį kaimynÄ pažinojo tik A. T. ir buvusį bendramokslį T. Č..Nuteistasis R. P., nesutikdamas su jam paskirta bausme, pažymi, kad yra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, turi mažametį vaikÄ , nebevartoja narkotinių medžiagų, baigė mokyklÄ ir įgijo profesijÄ , tęsia mokslus.Apeliantas praÅ¡o priimti dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Nuteistojo A.

K. gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginamasis nepagrįstai nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltė padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ grindžiama neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014. IÅ¡sprendus A. K. kaltės klausimÄ â€žuž akių“ jam nedalyvaujant, buvo pažeista nuteistojo nekaltumo prezumpcija. Skundžiamame nuosprendyje pripažįstant ginamÄ jį kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, remiamasi kaltinamosios A.

L. ir liudytojo R. E. parodymais, nors šie asmenys, duodami parodymus, nepatvirtino kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybių, be to, jų parodymuose yra nesutapimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos. Teismas tolesnėje skundžiamo nuosprendžio dalyje pripažino šias aplinkybes, tačiau nepagrįstai pateisino tokius prieštaravimus. Dalis byloje apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų parodymų apskritai nėra susiję su A.

K.. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog byloje apklaustų asmenų parodymai sutampa su A. K. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, tačiau nuteistasis teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus. Skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad A. K. parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės A. R. ir kitiems kaltinamiesiems bei suÅ¡velninti savo paties teisinę padėtį.

Ginamasis pasinaudojo teise duoti parodymus, o jo kaltę patvirtinančius duomenis privalėjo surinkti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir įrodyti prokuroras. Byloje esantys prieÅ¡taravimai turėjo bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 papunkčio nuostatas, o visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos ginamojo naudai.

Apeliantės nuomone, skundžiamame nuosprendyje aptarti telefoniniai pokalbiai neįrodo, kad A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 1 dalyje, tuo labiau kad jis, be A. L., R. E. ir A. R., nepažinojo kitų asmenų, iÅ¡vardytų Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių apraÅ¡yme. Teismas iÅ¡ viso neaptarė A. R. duotų parodymų, nors pastarasis siejamas su A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-468/2014. Tvirtina, kad A. K. veiksmuose nebuvo tyčios dalyvauti nusikalstamame susivienijime darant vienÄ ar daugiau sunkių arba labai sunkių nusikaltimų.

Atsižvelgiant į minėtus apeliacinio skundo argumentus, apeliantės manymu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.Pasak A. K. gynėjos, teismas, skirdamas ginamajam bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 41 straipsnio nuostatomis, neaptarė visų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, ir nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, todėl jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Apeliantė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , arba pakeisti skundžiamÄ nuosprendį paskiriant nuteistajam Å¡velnesnę bausmę.Teismo posėdyje prokurorai prašė prokuratÅ«ros apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistųjų, gynėjų atmesti, iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorų skundus atmesti, o jų tenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmetamas.Nukentėjusiojo V. J. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo D.

F. (D. F.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo K. Š. (K. Š.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo M.

B. (M. B.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo A. Ku. (A. Ku.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo D. E. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo T.

Č. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo S. R. (S. R.) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas iš dalies.Nuteistojo L.

B. gynėjo advokato Vytauto Griežės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetamas.Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato J. S. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinami.Nuteistojo K. M. gynėjo advokato Valentino Staugaičio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinamas.Nuteistojo I.

I. ir jo gynėjo advokato Voitecho Mečkovskio apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmetami.Nuteistojo G. L. (G. L.) ir jo gynėjo advokato D. Z. apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinami iš dalies. Nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato Arvydo Milučio apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio tenkinami iš dalies.Nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmetamas.Apeliacinių skundų tenkinimo ar atmetimo motyvai nurodomi prie kiekvienos nusikalstamo veikos atskirai ir kitų klausimų – bausmių skyrimo, turto konfiskavimo išsprendimo atskirai.Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė:

Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o bÅ«tent T. Č., K.

L., S. R. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Å ., M. R., K. V., D. E., M. B., A. Ku., A. R., o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini), A. R. kartu su R. E. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 0,1401 g amfetamino, 0,004 g klonazepamo, 0,104 g kanapių ir jų dalių, kurias iki 2010 m. vasario 23 d. kratos R.

E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, neteisėtai laikė savo namuose(duomenys neskelbtini). Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ dviem asmenims , o bÅ«tent:2008 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) T.

Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudojant peilius, metalinę antenÄ , kirvį ir dujinį pistoletÄ padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurencijÄ platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiÅ¡kų paskatų. Vėliau, 2008 kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdami pagal parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius peiliu V.

J. į pilvÄ , nugarÄ ir kairės kojos blauzdÄ , pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimÄ pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , K. L. tyčia sudavė kelis smÅ«gius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smÅ«gius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smÅ«gius kirviu, R. P. tyčia iÅ¡Å¡ovė kelis Å¡Å«vius iÅ¡ dujinio pistoleto M. R. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami M. R. deÅ¡inės Å¡launies durtinę - pjautinę, deÅ¡inio žasto pjautinę, virÅ¡ugalvio muÅ¡tinę, kairio peties, virÅ¡ugalvio, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio Å¡autines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau M.

R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes iÅ¡sigandę policijos pareigÅ«nų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iÅ¡ įvykio vietos. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovui T. Č., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T.

Č., R. P. ir A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami smurtÄ , neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pavogė narkotinę medžiagÄ , o bÅ«tent:2008 m. lapkričio-gruodžio mėn., apie 11-12 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai suriÅ¡o I. S. rankas ir apie valandÄ minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I.

S. nelaisvėje. Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., prie Å¡io garažų masyvo asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smÅ«gį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir suriÅ¡o pastarajam rankas, neteisėtai prieÅ¡ R. D. valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ko masyve, (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose, prie (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ko masyve pavogė iÅ¡ R.

D. 2 gramus narkotinės medžiagos- kanapių (ir jų dalių), po ko R. D. paleido (duomenys neskelbtini). S. R. (S. R.), bÅ«damas nusikalstamo susivienijomo nariu ir vienu iÅ¡ vadovų, prievartavo svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008 m. vasaros – 2009 m. vasaros, dienos metu, prie namo (duomenys neskelbtini), S. R. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklÄ , kartu su trim tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panaÅ¡iais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtÄ - laikydamas M.

J. už rankų, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į (duomenys neskelbtini), kur ne mažiau kaip vienÄ valandÄ neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smÅ«gių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M.

J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ M. J. fizinį smurtÄ . G. L. (G. L.) neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, sugadino svetimÄ turtÄ , taip pat jis, veikdamas organizuota grupe kartu su T. Č., S. R. (S. R.), A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami fizinį smurtÄ neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, gabeno Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o S. R. nužudė žmogų o bÅ«tent: - G.

L. neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2009 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) laikė 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui ir 2009 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, jis minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis perdavė N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, ir kuris šį ginklÄ ir Å¡audmenis tÄ pačiÄ dienÄ nugabeno į T., ten juos perdavė G. L.. - G. L., 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ 32 kalibro Å¡aunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R.

V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs L. V., padangas ir jas sugadino. - G. L., T. Č., S. R., A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, veikdami organizuota grupe, turėdami bendrÄ tikslÄ , t. y. siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje atliko tokius veiksmus:

G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ . Po to, kai G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ , T. Č., S. R., A. Ku. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ , neteisėtai atimdami jiems laisvę, įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė tolyn nuo T.. E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A.

M. paleido ant tilto, virÅ¡ autostrados (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos. - S. R. tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, pažeisdamas krÅ«tinės lÄ stÄ , Å¡irdį, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V.. - T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. visais Å¡iais veiksmais sutrikdė tokioms vietoms, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorijai, priimtÄ rimtį bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . - T.

Č., S. R., A. Ku. ir G. L. po įvykių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nurodytÄ 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo automobiliu tÄ pačiÄ dienÄ iki 23.30 val. neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini). S. R. (S. R.) prievartavo svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka M.

M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ . M. B. (M. B.), bÅ«damas nusikalstamo susivienijimo nariu, 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smÅ«gius nenustatytais kietais bukais daiktais J.

A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, priekinėje pilvo sienoje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Nuteistasis G. L., skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, palaikė kaltinimo pusę, nemotyvuotai atmetė jį teisinančius įrodymus, Å¡aliÅ¡kai vertino bylos aplinkybes.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å i teisė įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Ne tik nacionalinėje teismų praktikoje, bet ir tarptautinėje, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Pažymėtina, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010, Nr. 2K-401/2012, Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-67-746/2015).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų neiÅ¡samiu iÅ¡nagrinėjimu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie, no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Nuteistojo G. L. nurodomi argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo nėra pagrindas pripažinti, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Byloje nėra ir kitų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodančių duomenų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Tuo labiau kad ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, jam nepriimtinais teismo argumentais dėl jo kaltės konstatavimo, tačiau kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.

Dėl nusikalstamo susivienijimo Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais konstatavo, kad 2002 m. pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , pravardėmis „Lapinas“, „Papa“, „Nosis“, bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo ir vadovavo „Lapino“ nusikalstamam susivienijimui, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtÄ daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, neÅ¡ioti, gabenti Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimÄ turtÄ , pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir į Å¡io susivienijimo veiklÄ 2004 m.

įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. – S. R., kuriems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į Å¡io susivienijimo veiklÄ Ä¯traukti kitus asmenis. Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , ir jo nurodymu T. Č., K. L., S. R. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2002 m. pabaigos–2003 m. pradžios – K. Å ., R.

E., nuo 2003 m. rudens – A. V., nuo 2004 m. – V. G., nuo 2005 m. – A. Ku., nuo 2006 m., bet ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d. – A. Ku., nuo 2008 m. vasaros – A. T., nuo 2008 m. – R. P., nuo 2008 m. – O. D., nuo 2009 m. – M. B., nuo 2008 m. gruodžio mėn. – M. V., nuo 2008–2009 m. – D. E., nuo 2009 m. – A. R., nuo 2009 m. pradžios – A. Š., K. V., M. R., nuo 2009 m., bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 5 d. – I. I., nuo 2009 m. lapkričio mėn. – A.

L., S. R., S. I., nuo 2009 m. antros pusės – D. S., bei nuo 2010 m. pradžios – A. K.. Šias nuosprendžių dalis skundžia prokurorai, prašydami D. S., A. Z. pripažinti kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, G. Š. – pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nuteistieji A. Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., M. R., D. E., R. P., nuteistojo O. D. gynėjas, prašydami išteisinti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, nuteistieji T. Č., K. L., S. R., prašydami juos išteisinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nuteistasis I.

I. ir jo gynėjas bei nuteistieji A. K., K. Š. prašydami išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.Prokurorų, nuteistųjų K. Š., A. Ku., I. I. ir jo gynėjo, M. B., D. E., O. D. ir jo gynėjo, M. R., A. Š.. K. L., A. R., T. Č., R. P. ir A. K. gynėjos apeliaciniai skundai dėl šios nusikalstamos veikos atmetami, o nuteistųjų S. R., K. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Nuteistieji K. Š., I. I., D. S., A. Z., A. K. savo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuteistieji A.

Š., K. V., A. R., M. B., A. Ku., M. R., D. E., R. P., O. D. kaltės dėl dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o nuteistieji T. Č., K. L., S. R. bei išteisintasis G. Š. kaltės dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui nepripažįsta ir teigia, kad nusikalstamam susivienijimui nepriklausė. Anot nuteistųjų, byloje nesurinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat byloje neįrodyta, kad nuteistieji T. Č., K. L., S. R. bei išteisintasis G. Š. būtų vadovavę nusikalstamam susivienijimui, skirstę užduotis kitiems inkriminuoto nusikalstamo susivienijimo nariams.

Apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog įrodymai, kuriais pagrįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi pirmosios instancijos teismai, yra nepakankami ir nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 249 straipsnyje. Prokurorai analogiškais motyvais nurodė, kad nusikalstamo susivienijimo nariais buvo ir D. S., A. Z., o išteisintasis G.

Å . buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, o 2 dalyje – už dalyvavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ ar jam vadovavo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

Aptariama nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstamam susivienijimui inkriminuoti pakanka vien tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo narių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurios gali bÅ«ti įvairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankiÅ¡kai. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo ar kokios jiems priskirtos užduotys darant nusikalstamÄ veikÄ , atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimÄ tokio susivienijimo veikloje.

Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslÄ daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vienÄ ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuolatinių ryÅ¡ių požymis nereiÅ¡kia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvienÄ nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008).

Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimÄ , atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rÅ«pinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali bÅ«ti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo.

Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan.

Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis.NusikalstamÄ susivienijimÄ , kaip aukščiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo formÄ , apibÅ«dina ne tik minėti BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodyti formalÅ«s nusikalstamo susivienijimo požymiai, bet ir praktikoje pripažįstami neformalÅ«s požymiai – bÅ«dinga hierarchinė struktÅ«ra, vadovavimas, veiklos planavimas, stabilumas, pastovumas, tvirti, glaudÅ«s ir ilgalaikiai tarpusavio ryÅ¡iai, pelno siekis, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais bÅ«dais, periodiÅ¡kas susirinkimų rengimas, ryÅ¡io ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veikai, nusikalstamos veikos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, sumokant už advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialinę pagalbÄ suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, iÅ¡laikant patalpas susirinkimams rengti ir pan.

Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali bÅ«ti pakankama ir kitų aplinkybių visuma. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimÄ , svarbu įvertinti požymių visumÄ , o ne vienÄ ar kuriuos nors kelis požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2009). Taigi ne kiekviena trijų ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryÅ¡iai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, susitelkimas daryti vienÄ ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, grupė gali bÅ«ti pripažinta nusikalstamu susivienijimu.IÅ¡ nuosprendyje aptartų liudytojų D.

J. (S.), A. Ku., R. E. parodymų seka, kad žemesnės grandies asmenys negalėdavo prieiti ir tiesiogiai kreiptis į aukÅ¡tesnės grandies asmenis. J. B. buvo gaujos jėga, jis priimdavo pagrindinius sprendimus, o T. Č. su K. L., užimdami žemesnę hierarchinę padėtį, spręsdavo kaip juos įvykdyti. Tai patvirtina, jog egzistavo daugiapakopė organizacinė struktÅ«ra, kurios grandys, einant nuo virÅ¡aus į apačiÄ , sudarė griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus.IÅ¡ byloje apklaustų ir nuosprendyje aptartų liudytojų A.

Ku., D. J. (S.), V. G., A. K. bei liudytojų Nr. 5 ir Nr. 15 parodymų matyti, jog pagrindinė susivienijimo veiklos sfera buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiais. Platinant narkotines/psichotropines medžiagas buvo laikomasi atsargumo: stebima aplinka, įtartini automobiliai, mobiliojo ryÅ¡io telefonais, kurių turėjo po keletÄ skirtingi žmonės ir kuriuos bei SIM korteles dažnai keisdavo. Susitikimo metu mobiliojo ryÅ¡io telefonus iÅ¡lipdami palikdavo automobiliuose, iÅ¡jungdavo, iÅ¡imdavo baterijas, SIM korteles.

Automobiliuose narkotinių/psichotropinių medžiagų klausimais neÅ¡nekėdavo. Nuteistasis D. F. turėjo tris telefonus, kurių vienas buvo skirtas narkotikų tikslams. Nuteistieji A. P., K. M. nurodė, jog juos M. R. instruktavo, kad telefonus, SIM korteles reikia reguliariai keisti, telefonais nekalbėti, susiraÅ¡yti žinutėmis. Pats M. R. nurodė, jog turėjo atskirÄ telefonÄ ryÅ¡iui su K. V.. Paskutinis telefonas buvo be mikrofono, kurį jo praÅ¡ymu išėmė meistrai, kad niekas negalėtų pasiklausyti.

D. T. nurodė, jog telefono numerius keisdavo maždaug kas mėnesį. Narkotinių medžiagų slėptuves turėdavo įvairiose Vilniaus vietose, kad su narkotikais nereikėtų važiuoti per miestÄ . Slėptuvės bÅ«davo keičiamos. IÅ¡ rankų į rankas narkotinės/ psichotropinės medžiagos ir pinigai bÅ«davo perduodami retai ir to beveik niekad nedarydavo aukÅ¡tesnės grandies asmenys, ar taip darydavo tik su labai patikimais asmenimis. Narkotinių medžiagų platinimas buvo pakankamai griežtai suskirstytas.

AukÅ¡tesniojo rango grupuotės nariai turėjo savo atskirus narkotikų prekeivius, taip vadinamus „barygas“, kurie narkotikus iÅ¡platindavo per smulkesnius narkotikų pardavėjus, paprastai narkomanus, o pastarieji tiesiogiai iÅ¡platindavo narkotikus vartojantiems asmenims. Neretai „barygos“, smulkesni narkotikų pardavėjai, patys bÅ«davo narkomanai. Narkotikų perdavimai, pinigų judėjimas bÅ«davo fiksuojamas, o prasižengusieji, t. y. tie, kurie iÅ¡ prekybos narkotikais turėdavo nuostolių ar vogdavo Å¡iuos pinigus, bÅ«davo baudžiami, dažniausiai fiziÅ¡kai – vežami į miÅ¡kÄ , muÅ¡ami.

Narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimo mastai buvo itin dideli. Tai matyti iÅ¡ liudytojų D. J. (S.), V. G., R. E., nuteistojo M. R., A. T., kuriam baudžiamoji bylÄ apygardos teismo nutraukta, parodymų, taip pat ir pas atskirus nuteistuosius bei liudytojÄ D. J. (S.) rastų narkotinių/psichotorpinių medžiagų kiekiai.Nusikalstamame susivienijime egzistavo ir bendra kasa. Tai patvirtinama liudytojų parodymais, bylos raÅ¡ytiniais įrodymais. Liudytojas D. J. (S.) parodė, jog nusikalstamoje grupuotėje buvo taisyklė: palaikyti sulaikytuosius, jų Å¡eimos narius.

Vieni grupuotės nariai perdavinėjo siuntinius į suėmimo ir sulaikymo vietas, duodavo pinigų sulaikytųjų artimiesiems, kad turėtų iÅ¡ ko pragyventi. AsmeniÅ¡kai Å¡is liudytojas rÅ«pinosi A. D., kuriam bei jo sugyventinei Katiai davė pinigų – apie 12 000-13 000 Lt. Kai kurias jai perduotų pinigų sumas yra užsirašęs į savo užraÅ¡us. Liudytojui A. Ku. buvo žinoma, kad pinigai už parduotus narkotikus („kvaiÅ¡alus“) bÅ«davo atiduodami J. ar „G.“, kiekvienÄ kartÄ ne mažiau kaip po 10 000 Lt, liudytojas R.

E. parodė, jog T. Č. ir G. Š. vesdavo, užrašus kam ir kiek narkotikų parduodavo, kiek kas yra skolingas. Be to, jis nurodė, jog 2007-2009 m. jį įkalinimo įstaigoje finansiškai paremdavo J., G. Š., T. Č.. J. ir T. Č. kelis kartus buvo atvažiavę pas jį į trumpalaikius pasimatymus. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai Nr. 5 ir 15: grupuotėje buvo „abščiakas“, pinigai buvo skirti ir narkotikų pirkimui, ir advokatų paslaugoms apmokėti, ir „bomžams“ išlaikyti, ir kitoms reikmėms.

IÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais parduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo 2010 m. spalio 15 d. protokolo (t. 10, b. l. 119-120) matyti, jog A. Ku. rėmė T. Č..Užtikrinant nusikalstamo susivienijimo veiklÄ , aiÅ¡kinantis tarpusavio santykius, sprendžiant kylančias problemas, buvo naudojamos įvairios priemonės: nusikalstamo susivienijimo narių, t. y. savų, kitų asmenų, prekiaujančių ne Å¡io susivienijimo narkotinėmis medžiagomis, baudimas, gÄ sdinimas kitų nusikalstamų veikų darymas.

Liudytojas A. Ku. davė parodymus apie tai, jog „Lapinai“ nuolat „kariaudavo“ su kitomis narkotines medžiagas platinančiomis grupuotėmis – „Demonų“, „Čerepo“, jog net savi platintojai dėl įsiskolinimų ar kokių tai kitų nurodymų nevykdymo, „kvaiÅ¡alų“ ėmimo „iÅ¡ Å¡alies“, bÅ«davo vežami į miÅ¡kÄ , muÅ¡ami. Taip sumuÅ¡ti buvo A. Å ., kelis kartus V. G., „Blynčikas“, A. J. (S.). Apie tai, jog už įsiskolinimus buvo grasinama ir muÅ¡ama, patvirtino liudytoja V.

G.. Liudytojas Nr. 15 nurodė, jog „Lapinų“ grupuotės nariai darydavo vagystes, plėšimus ir kitus nusikaltimus. Kilus konfliktams nuolatos vykdavo įvairios nereikalingos „razborkės“ – santykių aiÅ¡kinimasis, ir tokiu bÅ«du J.s po tam tikro laikotarpio įgijo „bespridelčiko“ įvaizdį, t. y. asmens, kuris įvairias konfliktines situacijas, nesusipratimus spręsdavo tik konfliktuodamas ir naudodamas smurtÄ . Tarp kriminalinio pasaulio atstovų buvo ne paslaptis, jog J. B. galėjo organizuoti ne vienÄ konkurento ar su juo konfliktavusio asmens nužudymÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių aplinkiniai iÅ¡ kriminalinio pasaulio J. privengdavo ir jo prisibijodavo. Liudytojas Nr. 5 iÅ¡ T. Č. ir R. E. kalbų žino, kad T. Č. per įvairius asmenis ieÅ¡kodavo naujų taÅ¡kų, kurie prekiautų narkotikais, gautais iÅ¡ kitų tiekėjų. Sužinojęs apie tokio taÅ¡ko buvimÄ , T. Č. su kitais asmenimis nuvažiuodavo pas narkotikų prekeivį, atimdavo narkotikus, telefonus, pinigus, kitus daiktus ir nurodydavo prekiauti jų tiekiamais narkotikais. Susitikę „Lapinų“ grupuotės lyderiai su kitos grupuotės lyderiais aiÅ¡kindavosi dėl įtakos zonų.

„Lapinų“ grupuotė pastoviai stengėsi plėsti savo narkotikų platinimo tinklÄ , atimdami įtakos zonas iÅ¡ kitų grupuočių ir ieÅ¡kodami naujų platintojų. Taip pat liudytojas Nr. 5 parodė, jog pardavus nekilnojamÄ turtÄ , ir nenorint su juo atsiskaityti už turto suradimÄ , klausimus dėl atsiskaitymų sprendė kelių nusikalstamų grupuočių atstovai. AnalogiÅ¡kos aplinkybės seka ir iÅ¡ liudytojų D. J. (S.), R. E. parodymų. Liudytojai V. G., R. E., A. Ku., D. J. (S.) bei nuteistieji D.

T., D. S., M. R. parodė, kad buvo draudžiama įsiskolinti bei prekiauti iÅ¡ kitų Å¡altinių gaunamomis narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis.Smurtinius santykius su kitomis grupuotėmis ir skolininkais, asmenų hierarchijÄ , ryÅ¡ius tarp jų susivienijime patvirtina ir bylos raÅ¡ytiniai įrodymai:- 2009 m. liepos 17 d. T. Č. ir A. Ku. telefoninis pokalbis apie K. L. perÅ¡ovimÄ â€žiÅ¡ abriezo apipjauto, 12 skylių“, kad negali pats tuÅ¡tintis, kad buvo „neuviazkes“, kad buvo dingęs ir nenorėjo per telefonÄ kalbėti, bet „mentai“ buvo, ir T.

Č. A. Ku. sako nieko nepasakoti (t. 10, b. l. 176-177); - 2009 m. sausio 25 d. T. Č., A. R., A. Ku. pokalbis G. L. automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet T. Č. A. R. duoda nurodymus dėl pinigų rinkimo, kad jis pats turi nuolat prižiÅ«rėti, kas antrÄ dienÄ užvažinėti, A. R. kontrolės kontekste mini A. rajonÄ , kalbama apie kiekius – 40, 60, kalbama apie tai, kur gauti kokaino. T. Č. moko A. R. maskuotai kalbėti, mini, kad seka policijos pareigÅ«nai. Po to, T. Č. kalba apie skolininkus, moko prieÅ¡ juos naudoti fizinę jėgÄ .

A. R. nemano, kad reikia sumuÅ¡ti žmogų už 20 g likutį. Taip pat kalbama, kad „lupo“ asmenį, kuris liko 500 skolingas už „kaifÄ â€œ. Po to, važiuojama pas skolininkÄ , T. Č. teiraujasi, ar yra ginklas (vamzdis), nurodo, kad savo paliko automobilyje, A. R. sako, kad turi kirvukÄ , T. Č. klausia A. R., kodėl vyro nepadegė, siÅ«lo važiuoti kapoti (t. 10, b. l. 133-152); - 2009 m. sausio 25 d. T. Č. ir G. L. pokalbis G. L. automobilyje apie tai, kad vakare bus santykių aiÅ¡kinimasis su asmeniu, pravarde „Švedas“, nes jam buvo „to“ duota, kalbama, ar tas asmuo galėjo be G.

L. leidimo veikti, kalbama apie asmenį, kuris meluoja ir kurį T. Č. siÅ«lo sumuÅ¡ti, G. L. sakė, kad darė tai ir atsirado pinigai (t. 10, b. l. 151, 155);- 2009 m. sausio 25 d. T. Č., kurio automobilyje rasti prekursorių pėdsakai, A. Ru., kuriam kitoje „Lapinų“ susivienijimo byloje pateiktas kaltinimas dėl metamfetamino gaminimo, ir G. L. pokalbiai, kuriame A. Ru. pasakoja apie cheminius bandymus, apie susitikimo vietÄ prie arklio, kas atitinka D. J. (S.) parodymus (t. 10, b. l. 151, 156-157);- 2009 sausio 25 d.

T. Č., A. Ru., K. L. ir G. L. pokalbis G. L. automobilyje apie tai, kad pareigÅ«nai prikiÅ¡o sekimo įrangos, kalbama apie (duomenys neskelbtini) kad jiems reikia padus patikrinti, T. Č. aiÅ¡kina, kad T. ir B. serga vėjaraupiais, kad reikies T. gimtadienio balių atidėti, kalbama apie dovanÄ vaikui, kalbama, kad T. Č. reikia į namus užvažiuoti paimti paketėlį, bet tai pavojinga (t. 10, b. l. 151-153). Apygardos teisme posėdžio metu T. Č. nurodė, kad tai ne jo balsas, tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡is jo paaiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja bylos medžiagai.

T. Č. gimimo liudijime įraÅ¡yta, kad jis gimė 2006 m. sausio 26 d., jo tėvas – T. Č., motina – B. Č. (t. 66, b. l. 70);- 2009 m. sausio 31 d. G. L. ir J. D., G. L. ir A. D. pokalbiai automobilyje apie Å¡audyklas, kalbama, kad S. jau atvažiuoja „BMW“, po ko sveikinamasi su S. R., kalbama, kad G. paskutiniu laiku važinėjasi su Remiu, kalbamasi apie „koksÄ â€œ, kad maiÅ¡elį buvo radusi Tanka, kad Dačka pakraupęs, kai jis atnešė telefonus ir „visokio to“, po to kalbama apie Å¡audymÄ , pataikymus, po ko G.

Å . nori paimti bandelę, o G. L. neleidžia ir pasako, kad ji S. (t. 10, b. l. 168-178); - 2009 m. gruodžio 16 d., 22.47 val., T. Č. pokalbis iÅ¡ telefono Nr. 867253906 apie ginklus, sako, kad rado pas JončikÄ , kad ateina jų eilė (t. 10, b. l. 196-197);- 2009 m. lapkričio 10 d. T. Č. pokalbis iÅ¡ Nr. 867253906 apie tai, kad gauna įspėjimus dėl priklausymo organizuotai gaujai, kad vienas toks J. iÅ¡ viso turėjo iÅ¡važiuoti, nes jį „dusino mentai“, uždraudė daugiau nei su 50 žmonių bendrauti, į kÄ paÅ¡nekovas atsako, kad T.

Č. „įdomiai prisistatęs.... kad mentai jį žino“, į kÄ T. Č. atsako, kad „mentai“ per tokius (keiksmažodis), kur sėdi, ir žino (t. 10, b. l. 210-213). Taip vadinamas „Lapinų“ nusikalstamas susivienijimas savo tikslų įgyvendinimui turėjo ir naudojo Å¡aunamuosius ginklus. IÅ¡ liudytojos V. G. parodymų matyti, jog per visÄ tÄ laikÄ pas T. Č. ir K. L. ji yra mačiusi ginklus. VienÄ kartÄ â€žBMW X5“ automobilio, juodos spalvos, bagažinėje yra mačiusi didelį, ilgÄ ginklÄ , pompinį, juodos spalvos, markės jo nežino, suprato, kad tai kovinis ginklas.

T. Č. ir K. L. turėjo ne vienÄ dujinį ginklÄ , jie buvo perdirbti, kad galima bÅ«tų Å¡audyti normaliom kulkom. Visada dėtuvėje arba automobilio Å¡oninėse durelėse jie vežiodavosi ginklus, skirtus Å¡audyti guminėmis kulkomis. Jai pastarieji yra sakę, kad, jei koks narkomanas atneÅ¡ ir pasiÅ«lys ginklus pirkti, reikia paskambinti jiems, jie atvažiuos, pažiÅ«rės ir, jei bus tinkamas, pasiims. Liudytojas N. E. parodė, jog 2008 metų vasarÄ G. L. pasakojo, kad jis ir kiti jo bendrininkai, minėjo asmenį, pravarde S., vaikščiojo su neperÅ¡aunamomis liemenėmis, minėjo, kad su savimi neÅ¡iojo pistoletus/revolverius, kad tarp jo bendrininkų ir kitos grupuotės vyksta kažkokie nesutarimai, todėl jiems reikia bÅ«ti atsargiems.

G. L. sakė, jog jei kas norėtų parduoti kokį nors Å¡autuvÄ , pistoletÄ , sprogmenis, tai jis tikrai tokius daiktus iÅ¡ karto nupirktų. Be to, N. E. parodė, jog 2008 m. vėlyvÄ rudenį ar žiemos pradžioje jam paskambino G. ir pasakė, kad G. L. buvo pakvietęs į susitikimÄ dėl S, kur bus aiÅ¡kinamasi santykiai su „futbolistais“, nes neva kažkokiam klube kažkas S. pavadino gaidžiu. G. jam padavė pistoletÄ â€“ revolverį, pasakė, kad jei kÄ , Å¡autų į galvÄ .

Apie Å¡aunamųjų ginklų buvimÄ patvirtino ir liudytojai Nr. 5 ir Nr. 15, R. E., A. Ku., D. J. (S.). Be to, kratų metu buvo rasta: pas A. Å . revolveris „Chief cal.380MeGum“ (B kategorijos trumpasis Å¡aunamasis ginklas) ir 4 Å¡oviniai, priskiriami prie Å¡audmenų, skirtų D kategorijos ginklams (t. 27, b. l. 10-12); pas D. F. rastas pramoninės gamybos dujinis pistoletas „Bruni GAP“, D kategorijos Å¡aunamasis ginklas, pistoleto dėtuvėje rasti 2 Å¡oviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai Å¡oviniai, skirti dujiniams pistoletams - „D“ kategorijos Å¡audmenys, 246 kulkos yra pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro kulkos, skirtos to paties kalibro pneumatiniams ginklams, 56 kulkos yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtos kulkos, kurios pagal specialisto iÅ¡vadÄ nėra Å¡audmenys (t. 32, b. l. 122-126); pas M.

R. rastas revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas, o šoviniai skirti šaudyti D kategorijos ginklams (t. 60, b. l. 19-20); pas A. Ku. namuose kratos metu buvo rasta ir paimta: neperšaunama liemenė, kaukės, revolveriai „ME 38 Magnum-6R“ Nr.006430, „ME 38 Compact-G“ Nr.016908, „ME 38 Compact-G“ Nr. 016828 (priskiriami D kategorijos ginklams), 9 šoviniai, 9 guminiai šratai, šnipinėjimo įranga (t. 54, b. l. 36-37); automobilyje „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta: beisbolo lazda, neperšaunamos liemenės įdėklas (t. 54, b. l. 38-39), rasti devyni 9 mm kalibro garsiniai revolveriai šoviniai ir devyni (iš pateiktų dvidešimt penkių) guminiai šratai yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys, priskiriami B kategorijos šaudmenims;

Å¡audant Å¡iais savadarbiais neunitariniais Å¡audmenimis iÅ¡Å¡aunamo sviedinio kinetinė energija virÅ¡ija kategorijos Å¡audmenims nustatytÄ didžiausiÄ kinetinės energijos ribÄ (7,5 J) (t. 54, b. l. 160-166, 169); pas D. E. rastas revolveris; pas T. Č. kratos metu rasti 2 peiliai, 2 revolveriai; iÅ¡ specialisto iÅ¡vados (t. 67, b. l. 61-63) matyti, jog pas T. Č. paimti du revolveriai yra priskiriami D kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, o keturi Å¡oviniai yra priskiriami prie D kategorijos ginklams skirtų Å¡audmenų; pas R.

E., be kitų daiktų, buvo rastas kastetas, pistoletas „Valto mod.MINI 35 Cal. 36 Blank, (duomenys neskelbtini)“, 8 vnt. šovinių, pistoletas „POLICE kol.9 mmK“ ir 6 vnt. šovinių (t. 17, b. l. 117-118,120-146); pas D. J. (S.) kratos metu rastas revolveris „Chief“ Nr. 1350 (t. 12, b. l. 24-27), kuris, kaip matyti iš specialisto išvados (t. 12, b. l. 30-32), yra priskirtinas D kategorijos trumpiesiems šaunamiesiems ginklams.Taigi, nagrinėjamoje byloje apygardos teismo išvados dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo yra pagrįstos, visi nusikalstamo susivienijimo formalieji ir neformalieji požymiai nustatyti teisingai.

Teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , kad egzistavo gerai organizuotas nusikalstamas darinys, kuriame buvo nusistovėjusi hierarchine tvarka, jo vadovai ir nariai, realizuodami nusikalstamo susivienijimo tikslÄ â€“ platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, plėsti prekybÄ Å¡iomis medžiagomis, siekė gauti kuo didesnį pelnÄ , o Å¡io siekio užtikrinimui, naudojo Å¡aunamuosius ginklus, darė kitus nusikaltimus. Nuteistieji K. Å ., S. R., A. Ku., I. I. ir jo gynėjas, M.

B., D. E., O. D. ir jo gynėjas, M. R., A. Š., K. L., A. R., K. V., T. Č., R. P., A. K. nepagrįstai prašo išteisinti, o prokuroras pripažinti kaltais ir nuteisti G. Š., A. Z., D. S. dėl nusikalstamo susivienijimo.Prokuroras G. Š. kaltę dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo grindžia liudytojų R. E., I. L., A. Ku., D. J. (S.), A. K., D. M., V. G., Nr. 5, Nr. 15 parodymais, kurių, jo manymu, teismas neįvertino su byloje esančių įrodymų visuma, kurios pagrindu patvirtinta T.

Č., K. L., M. B., S. R., A. Ku., G. L., D. E. kaltė, procesinių prievartos priemonių taikymo medžiaga, o tai prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Su tokiais prokuroro nurodytais argumentais negalima sutikti, nes, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, buvo vertinama ne tik liudytojų parodymai atskirai, bet ir parodymų bei kitų įrodymų visuma.Liudytojas Nr. 5 pirmosios instancijos teisme net kelis kartus keitė savo parodymus dėl G. Å . perduodamų pinigų į bendrÄ kasÄ („obščiakÄ â€œ).

Iš pradžių tvirtino pats matęs kaip G. Š. buvo perduodami pinigai už narkotines medžiagas, o vėliau jau teigia, kad jam tai sakęs T. Č. ir R. E.. Po to, vėl aiškino, kad kelis kartus matė kaip T. Č. perdavė pinigus G. Š., bet kai buvo atiduodama 10, 20, 30 Lt, tai galėjo būti skola, o didesnės pinigų sumos buvo atiduodamos už „kamuoliukus“, kuriuose buvo narkotinės medžiagos. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė žinantis, kad pinigai buvo skirti būstui ir automobiliams pirkti, nuomai, žemei įsigyti, t. y. savo gyvenimo lygiui pakelti (t. 100, b. l. 160–165).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. 5 parodė, kad iÅ¡ T. Č. sužinojęs apie G. Å ., nes Å¡is supirkdavęs iÅ¡ asocialių asmenų nekilnojamÄ jį turtÄ . Jis buvo susitikęs su G. Å . ir J. B. dėl nekilnojamojo turto supirkimo. Teigė žinantis, kad T. Č. turėdavo už parduotus narkotikus perduoti pinigus G. Å ., bet kam – Å¡is nežino. Tačiau vėliau parodė, kad visi „Lapinų“ grupuotės pinigai buvo pas G. Å .. Tie pinigai buvo skirti narkotikams pirkti, advokatų paslaugoms, asocialiems asmenims iÅ¡laikyti ir kitoms reikmėms (t. 5, b. l. 45–48).

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad liudytojo Nr. 5 parodymai nėra nuoseklÅ«s ir teisme davė parodymus apie naujas aplinkybes, kurių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad G. Å . tuo metu bÅ«tų pirkęs nekilnojamÄ jį turtÄ , nuomojęs automobilį ar iÅ¡laikęs asocialius asmenis, rėmęs įkalinimo įstaigose esančius nusikalstamo susivienijimo narius.Liudytojas D. J. (S.), dėl kurio 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad iÅ¡ kitų žmonių žinojęs, jog G.

Å . yra vienas iÅ¡ Å¡itos grupuotės vadeivų, tik kitos atÅ¡akos, t. y. T. Č. ir K. L.. Teigė, kad tuo metu, kai prekiavo narkotikai (duomenys neskelbtini), buvo jaunos grupuotės bandoma perimti teritorija ir kad jis prekiautų jų narkotikais. Apie tai informavo T. Č.. TÄ patį vakarÄ T. Č. atvyko į (duomenys neskelbtini) su G. Å . ir jam detaliai iÅ¡dėstė apie susiklosčiusiÄ situacijÄ . Grupuočių susitikime nedalyvavo, bet iÅ¡ T. Č. sužinojo, kad gali toliau prekiauti ir nieko tie jaunuoliai nepadarys.

Tačiau vėliau parodė, kad pirmÄ kartÄ G. Å . pamatė prie A. D. namų, tačiau negirdėjo, apie kÄ jie kalbėjosi. Su G. Å . nei praktiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai nebendravo, tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo. Iki sulaikymo G. Å . matė 3–5 kartus, kai atvažiuodavo T. Č. ir K. L.. Kai (duomenys neskelbtini) jaunuoliai skyrė susitikimÄ , susisiekė su T. Č., kuris vėliau atvažiavo su G. Å ., bet su juo nebendravo, nes G. Å . neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Pripažino, kad su G. Å . negalėjo net bendrauti, taip pat nedalyvaudavo susitikimuose, nes buvo žemesnio rango.

Iš A. D. kalbų sužinojo, kad G. Š. užsiima narkotikų platinimu ir mažamečiai yra jo žmonės. Liudytojas pats padarė išvadas iš to, kaip elgėsi G. Š., jog jis yra aukštesnio rango už T. Č. ir K. L. (t. 103, b. l. 127–144, 148–156; t. 104, b. l. 62–71). Analogiškus parodymus apie G. Š. D. J. (S.) davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 63–76, 99–106; t. 14, b. l. 31–34, 116–138). Taigi minėtas asmuo tik teigė žinantis, jog G. Š. bendravo su kai kuriais „Lapinų“ grupuotės nariais, tačiau nė karto nepatvirtino, jog būtų girdėjęs ar matęs kaip G.

Å . duoda kokius nors nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, perdavęs narkotines ir psichotropines medžiagas, paėmęs ar liepęs įmokėti pinigus į bendrÄ kasÄ , rėmęs kitus sulaikytus grupuotės narius ar dalyvavęs susitikime su kitos grupuotės nariais aiÅ¡kinantis santykius, darant kitas nusikalstamas veikas. Taip pat pateikia savo manymÄ apie G. Å . užimamÄ aukÅ¡tÄ hierarchinę vietÄ grupuotėje, tačiau nepateikia jokių detalių duomenų.Liudytojas R. E., dėl kurio 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, apygardos teisme parodė, kad 2002, 2003 metais buvo supažindintas su G.

Å . ir R. V., kad pardavinėtų jų narkotines medžiagas. Po metų buvo sulaikytas už prekybÄ narkotikais, tačiau maždaug apie 2004 m. pradėjo prekiauti kartu su T. Č.. Teigė, kad narkotines medžiagas pirma gaudavo iÅ¡ G., K. Å ., J. B., tačiau jie nebuvo perduodami iÅ¡ rankų į rankas, o buvo padėdami į slėptuves, iÅ¡ kur ir pasiimdavo. Kai reikėdavo narkotinių medžiagų, raÅ¡ydavo SMS ir susitikdavo iÅ¡ anksto sutartoje vietoje. Ten jie atiduodavo pinigus už parduotas narkotines medžiagas G.

Å . ir sužinodavo, kur padėta kita partija narkotinių medžiagų. 2009 m., kai išėjo iÅ¡ PravieniÅ¡kių, su A. R. pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, kurias gaudavo iÅ¡ T. Č. arba K. L.. Teigė žinantis, kad Å¡ie jas gaudavo iÅ¡ G. Å . (t. 98, b. l. 155–170). Ikiteisminio tyrimo metu R. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2003 m. žiemÄ jo draugas Sania pasiÅ«lė prekiauti narkotinėmis medžiagomis, todėl supažindino su R. V., kurio pravardė „Volkas“, J.

B. ir G. Š. – „G.“. Jis sutiko prekiauti, todėl susitiko su jais ir aptarė kainas. Narkotikai buvo perduodami per slaptavietes. Žinojo, kad prekiauja J. B. ir G. Š. narkotikais. Vienu metu J. B. buvo sulaikytas ir atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, tada jį išlaikė G. Š.. Teigė narkotikais prekiavęs iki 2007 m., nes tada jį sulaikė ir 2007–2009 m. jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o finansiškai jį išlaikė T. Č.. Grįžus iš įkalinimo įstaigos, jam pažįstamas A.

R. – „Liocha“ – pasiūlė prekiauti tų pačių asmenų narkotinėmis medžiagomis. Jis vėl sutiko, todėl nuvykęs į Šiaurės miestelį prie parduotuvės „Rimi“ susitiko su G. Š., T. Č. ir K. L. aptarti kainų. Turėjo specialius telefono numerius, kuriais rašydavo SMS T. Č., kad šis atvažiuotų pasiimti pinigų. Žino, kad pagrindiniai narkotikų prekeivai buvo J. B. – „Nosis“ – ir G. Š.. Pats J. B. narkotikais neprekiavo, tik sprendė konfliktus, o G.

Å . tvarkė buhalterijÄ , rašė, kiek kas skolingas. Žemiau Å¡ių asmenų buvo T. Č., K. L., dar žemiau jis pats, o patys žemiausi buvo „barygos“, t. y. asmenys, kurie pardavinėjo narkotikus klientams (t. 16, b. l. 93–94). IÅ¡ 2010 m. vasario 24 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad R. E. duoda tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet yra ir neatitikimų. Å iuose parodymuose R. E. nurodė, be jau minėtų aplinkybių, ir tai, kad užraÅ¡us, kiek kas kam skolingas, raÅ¡ydavosi tiek jis pats, tiek T.

Č., tiek ir G. Š.. Po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir A. R. pasiūlius vėl prekiauti narkotinėmis medžiagomis, t. y. 2009 m. lapkričio mėn., jis bei A. R. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), susitiko su G. Š., T. Č. ir K. L.. Šio susitikimo metu G. Š. sėdėjo T. Č. automobilyje „Opel Sintra“, o jie tarėsi su T. Č. ir K. L. dėl narkotikų kiekio ir kainos (t. 16, b. l. 81–85). Esant tokiems R. E. prieštaringiems parodymams, negalima daryti išvados, jog G.

Š. organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, nes to nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vien tik liudytojo žinojimas apie G. Š. vadovavimo ir organizavimo nusikalstamam susivienijimui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį kaltu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. kovo 1 d. įtariamojo R. E. papildomos apklausos protokole užfiksuota, jog R. E. supažindintas su šviesia ir juoda užrašų knygutėmis, kuriose nurodyti vardai, pravardės, telefonų numeriai, narkotikų kiekiai, skolos, bet tarp jų nėra nė vieno užrašo apie G.

Š. (t. 16, b. l. 86–91), o tai nepatvirtina jo paties duotų parodymų, jog jis užsirašydavo, kiek buvo skolingas G. Š. už narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog G. Š. rėmė J. B., kai šis buvo suimtas.Ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2011 m. balandžio 27 d., apklausta kaip įtariamoji V. G. parodė, kad pažįsta T. Č., K. L., M. B., pravarde „Maniuk“, A. R. – „Liocha“, R. E. – „Rolas“, R. P. – „Ramas“, J.

E. – „Murka“, D. M. – „Dainiukas“. Nurodė ir apie narkotikų prekybÄ , tačiau nė karto nepaminėjo apie G. Å . (t. 24, b. l. 88–89). 2011 m. balandžio 29 d. įtariamojo papildomos apklausos metu V. G. teigė, kad 2009 m., kai jai vėl buvo pradėtos duoti narkotinės medžiagos, tai tęsėsi apie du mėnesius, bet ji ir vėl jiems įsiskolino už parduotas narkotines medžiagas. Todėl T. Č. ir K. L. jai atvežę 10 g heroino ir ji jiems turėjo perduoti apie 2 000 Lt, tačiau pinigų neturėjo, todėl jie jai heroino nepaliko.

KitÄ dienÄ atvažiavo T. Č., K. L. ir G. Å . su „BMW X5“ ir pasiÅ«lė pasivažinėti po miestÄ . Vėliau jie jÄ iÅ¡leido Pilaitėje, kur turėjo susitikti su drauge. PrieÅ¡ iÅ¡leidžiant iÅ¡ maÅ¡inos K. L. pasakė, kad duoda paskutinį kartÄ ir ji turi pradėti galvoti savo galva, o G. pridÅ«rė, kad nupjaus maÅ¾Ä jį pirÅ¡tukÄ , jei nepadarys iÅ¡vadų, nepradės atidavinėti skolos ir toliau vartos narkotines medžiagas (t. 24, b. l. 100–103). Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjui V.

G. jau teigia, kad T. Č., K. L. ir G. Å . jÄ buvo nuvežę į miÅ¡kÄ ir pasakę, jog nejuokautų ir pardavinėtų narkotikus, atiduotų skolas, nes kitaip nupjaus pirÅ¡tus (t. 24, b. l. 177–181). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu V. G. pareiÅ¡kė, kad atpažįsta nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį kaip G., vadinamÄ â€žG.“, kuris buvo „Lapinų“ grupuotės narys. Žino, kad jis pats narkotikų neplatino, bet turėjo žmones, kurie perduodavo narkotines medžiagas platinti.

Matydavo jį su T. Č. ir K. L.. 2009 m., tiksliai negali nurodyti laiko, automobilyje „BMW X5“, kuriame buvo K. L., jis jai grasino nupjauti pirštus, pradedant nuo mažiuko, jeigu neatiduos skolos ir dings (t. 24, b. l. 149–152). Šios liudytojos V. G., dėl kurios 2011 m. gegužės 25 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymuose yra prieštaravimų ir iš dalies prieštarauja liudytojų R. E., D. J. (S.) duotiems parodymams, kad G. Š. su žemesnio sluoksnio narkotikų prekeiviais nebendraudavo, t. y. su tokia kaip V.

G., kuri pati vartojo ir parduodavo kitiems asmenims narkotikus. Minėtų prieÅ¡taravimų, susijusių su pačia liudytoja, neįmanoma patikslinti ar paÅ¡alinti, nes V. G. mirusi 2012 m. liepos 6 d. (t. 103, b. l. 84). Be to, V. G., duodama parodymus, nė karto neparodė, kad kÄ nors žino apie G. Å . vadovavimÄ ar organizavimÄ nusikalstamam susivienijimui.Liudytojas A. Ku., dėl kurio 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme teigė, kad žinantis iÅ¡ kitų, jog T.

Č. ir K. L. narkotines medžiagas gaudavo iÅ¡ G. Å .. Pats nė karto nėra matęs, kad G. Å . perduotų narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Taip pat nedalyvavo nė viename susitikime su G. Å .. Liudytojas negalėjo ir tiksliai pasakyti, kÄ darė G. Å ., bet mano, jog jis turėjo bÅ«ti gaujos smegenys ir atsakingas už finansus. Tačiau vėliau jau parodė, kad pinigai turėjo bÅ«ti vežami ne tik G. Å ., bet ir J. B., tačiau pats tokių perdavimų nėra matęs (t. 97, b. l. 87–119, 149–168).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ku. parodė, kad iÅ¡ T. Č. pasakojimų supratęs, jog J. B. – „Nosis“ – yra gaujos jėga, o G. Å . – „G.“ – smegenys, nors pagrindinius sprendimus priimdavo J. B., o kaip juos vykdyti – G. Å .. Papildomų apklausų metu tvirtino, jog kai pradėjo prekiauti T. Č. ir K. L. heroinÄ , artimiau susipažino ir su kitais gaujos nariais, „plaščiatkėje“ susitikdavo su J., „G.“, bet su juo niekas nebendraudavo, todėl kartais Å¡ių susitikimo metu sėdėdavo automobilyje.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė tik tai, kad 2008 m. buvo susitikimas (duomenys neskelbtini), „plaščiatkėje“, kuriame buvo ir G. Å ., bet jis negirdėjo apie kÄ buvo kalbama, nes tuo metu sėdėjo maÅ¡inoje. Teigė, kad 2008 m. 6–7 kartus su T. Č. ir K. L. važiavo prie „G.“ namų, kur T. Č. ir K. L. perduodavo pinigus už narkotines medžiagas, tačiau nepatvirtino, jog bÅ«tų matęs pinigų perdavimÄ . T. Č. jam pasakojo, kad jis, K. L., G. Å ., J. B., E. B. dalyvavo susitikime su „Čerepo“ grupuote, kurios metu atėmė heroinÄ . 2008 m.

žiemÄ , „KrasnÅ«chos“ rajone jis, K. L., G. Å ., „Romas“, O. D., R. Č., E. B. dalyvavo susitikime su 3–4 vaikinais ir sprendė konfliktÄ , apie kurį jis nieko nežino, bet jis buvo iÅ¡spręstas (t. 18, b. l. 5–28, 30–41). Tokių liudytojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, net prokuratÅ«ra niekam nepateikė kaltinimų dėl atimtų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar konflikto sprendimo, kuriame bÅ«tų dalyvavę visi A. Ku. nurodyti asmenys, todėl negalima padaryti neabejotinos iÅ¡vados, apie G.

Å . dalyvavimÄ nusikalstamame susivienijime.IÅ¡ jau paminėtų liudytojų A. Ku., D. J. (S.), V. G., Nr. 5 ir byloje esančių I. L., A. K., D. M., parodymų matyti, kad nė vienas iÅ¡ jų tiesiogiai nematė jį duodant nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, iÅ¡ jų imant ar duodant nurodymus duoti pinigus į bendrÄ kasÄ , perduodant narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ir pan. I. L., A. Ku., A. K., D. M. teigė žinantys, iÅ¡ kitų asmenų, kad G. Å . priklauso „Lapinų“ grupuotei, apie jo teikiamus narkotikus T.

Č. ir K. L., kurie surinktus pinigus už narkotikus vežė G. Š.. Tačiau tokių jų parodymų nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai.Tiek liudytojo Nr. 15, tiek ir kitų pirmiau aptartų asmenų parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. pas G. Š. atlikus kratas nebuvo rasta jokių didelių pinigų sumų, ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, specialiai narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms sverti, fasuoti skirtų priemonių, daug telefonų ar kokių nors kitų specialių ryšio priemonių.

Elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose neužfiksuota kokie nors G. Å . duodami nurodymai dėl nusikalstamų veikų, pinigų atidavimo ar perdavimo, apie jo paties daromus nusikaltimus. Nėra ir kitų patvirtinančių duomenų. Liudytojas S. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino tik matęs G. Å . jo iÅ¡nuomotame bute, bet niekada nenurodė, kad bÅ«tų gavęs iÅ¡ G. Å . pinigus už nuomÄ (t. 98, b. l. 30–32; t. 6, b. l. 47–58).

IÅ¡teisintas G. Å . pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pažįsta dalį nuteistųjų ir su jais bendravo, t. y. J. B., T. Č., K. L., S. R., G. L., M. B., R. B., A. Ku., R. V., D. E., J. E., R. E.. Kelis kartus yra matęs D. J. (S.), A. Ku.. Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino ir neigė sukÅ«ręs „Lapinų“ grupuotę ar jai vadovavęs, organizavęs jos veiklÄ , ar žinojęs kÄ nors apie narkotikų platinimÄ . Gali bÅ«ti, jog buvo nuvykęs į „ploščadkÄ â€œ, bet ne specialiai susitikti, o kartais pravažiuodamas pamatęs pažįstamus sustodavo pakalbėti (t. 98, b. l. 19–20; t. 106, b. l. 53–62).

Nuteistieji T. Č., K. L. nepatvirtino paminėtų liudytojų duotų parodymų. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog G. Å . dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir tuo pagrindu pagrįstai iÅ¡teisino (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje apygardos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamo susivienijimo buvimo yra pagrįstos ir motyvuotos.

IÅ¡ byloje esančių liudytojų J. E., D. J. (S.), Nr. 5, Nr. 15, D. B., atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu A. T., V. G., R. E., A. Ku., N. E., I. L., nuteistųjų M. R. ir kitų parodymų matyti, kad nusikalstamam susivienijimui vadovavo ir jo veiklÄ organizavo S. R., K. L., T. Č.. Nuteistieji deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi R. E., A. Ku., D. S., N. E., I. L., A. K., V. G., liudytojų Nr. 5, Nr. 15 parodymais, nes jų kaltė grindžiama ne tik Å¡ių asmenų duotais parodymais, bet ir A.

T., J. E., D. B., M. R. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais. Nuteistieji T. Č., K. L., K. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nuteistųjų kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje negalima grįsti liudytojų Nr. 15, V. G., A. K., A. V. parodymais, perskaitytais teismo posėdyje, nes jie nebuvo betarpiÅ¡kai apklausti teisiamajame posėdyje, negalėjo jiems užduoti klausimų, todėl tai vertina kaip BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ . BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau tai neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271 – 292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis – Å¡iais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).

Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Tai, ar Å¡iuos duomenis laikyti įrodymais, ar ne, kaip minėta, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ byloje esančių liudytojų Nr. 15 ir V. G. apklausų matyti, kad V. G. buvo apklausta ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 24, b. l. 177-181), o liudytojas Nr. 15, tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no (t. 5, b. l. 89-91). Nuteistieji patys pripažįsta, kad Å¡ie liudytojai yra mirę, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi liudytojų Nr. 15 ir V. G. parodymus pagrįstai perskaityė teisiamojo posėdžio metu kaip tai numato įstatymas (t. 100, b. l. 159; t. 107, b. l. 165), nes savaime suprantama, kad mirus Å¡iems asmenims teismas negali gauti žodinių ar tiesioginių parodymų.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų kaltė buvo grindžiama ne tik liudytojos V. G. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. O liudytojo Nr. 15 parodymai tik padėjo teismui susiformuoti vidinį įsitikinimÄ , galutiniam įrodymų įvertinimui. Be to, EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebÅ«tinai lemia gynybos teisių apribojimÄ su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ (duomenys neskelbtini);

EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ , Nr. 9154/10); (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016, Nr. 2K-295-507/2016). Dėl pirmiau iÅ¡sakytų motyvų paneigiami ir nuteistųjų K. Å ., K. L. apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo perskaityti ir pripažinti įrodymais liudytojų A. K. ir A. V. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų matyti, kad liudytojas A. K. buvo apklaustas teisme ir patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje (t. 98, b. l. 11-18). Liudytojas A. V. yra miręs 2011 m. rugpjūčio 13 d., tačiau jis buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl jo parodymai pagrįstai perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 99, b. l.

86) ir jais teismas galėjo remtis kaip įrodymais.A. T., kuris nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straispnio pagrindu, teisme parodė, kad išėjęs iš Alytaus pataisos namų 2009 m. vasaros pradžioje vėl pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Iš pradžių narkotikus ėmė iš R. P., o vėliau tiesiogiai iš T. Č.. T. Č. narkotines medžiagas padėdavo slėptuvėse, kurios buvo įrengtos įvairiose vietose, arba numesdavo ant žemės, o jis turėdavo pasiimti.

KonkrečiÄ vietÄ nurodydavo T. Č.. Pripažino, kad narkotines medžiagas yra ėmęs ir iÅ¡ K. L., kuris visuomet buvo kartu su T. Č.. Be to, T. Č. yra nurodęs, kaip reikia elgtis su narkotinėmis medžiagomis, kad reikia keisti telefonų numerius, nelaikyti narkotikų namuose. Už skolÄ buvo sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) T. Č., kuris nurodė nedaryti daugiau minuso ir atiduoti 5 000 Lt skolÄ . IÅ¡ kitų platintojų ir narkomanų yra girdėjęs, jog už skolas buvo muÅ¡ami. Teigė, kad narkotinėms medžiagoms sverti svarstykles parÅ«pino T.

Č. (t. 106, b. l. 68–74). Ikiteisminio tyrimo metu A. T. iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus, tik patvirtino, jog dažnai keisti telefonus liepė ne tik T. Č., bet ir „Šufliatka“ (K. L.). Gautus pinigus atiduodavo asmeniÅ¡kai T. Č.. Susitikimo metu T. Č. vis primindavo, kad reikia ne tik keisti telefonus ir jų numerius, bet ir neskambinti, o raÅ¡yti SMS, keičiant telefonÄ pasilikti tik geriausius klientus, kurie iÅ¡ jo pirkdavo daugiausia heroino. Nurodydavo turėti du telefonus, iÅ¡ vieno skambinti klientams, o iÅ¡ kito – T.

Č. ir K. L.. Narkotikai buvo pakuojami į didelius maiÅ¡elius, kurie buvo apvyniojami pilka, o vėliau juoda izoliacija. T. Č. sakydavo, kad viskÄ reikia daryti taip, kad neliktų pirÅ¡tų atspaudų. T. Č. ir K. L. dažnai keisdavo ir automobilius, kad jų nesusektų policijos pareigÅ«nai. Be to, jie sakydavo, kad jeigu gerai pardavinės heroinÄ , tai jie sumažins kainÄ . Žino, kad iÅ¡ T. Č. ir K. L. narkotines medžiagas perparduoti įsigydavo D. M., Valera, J. P., V. T., J. T.. Žino, kad narkotikais prekiavo Rolandas, kurio pravardė „Storas“, E. A.

– „ZatoÅ¡ka“, J. E. – „Murka“, „Pingvinas“, „Bonderevas“. Prisimena ir dar vienÄ atvejį, kai T. Č. ir K. L. jį vežė pas Daniko tėvÄ , kad Å¡is surastų A. T. heroino klientus, nes, kaip suprato Daniko tėvas, dėl skolų nebegaudavo iÅ¡ T. Č. ir K. L. narkotinių medžiagų (t. 57, b. l. 20–25, 61–65). IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad T. Č. ir K. L. organizuodavo narkotinių medžiagų platintojų darbÄ , t. y. kur padėti narkotikai, kur juos laikyti, keisti telefonus ir numerius, surinkdavo pinigus, patys dažnai keisdavo automobilius, nurodydavo jiems siųsti SMS, o ne bendrauti telefonu, kad vėliau nebÅ«tų galima atpažinti jų balsų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors J. E. teisme parodė tik tai, kad pažįsta D. E., A. T., M. G., T. Č., K. L., A. R., A. L., A. Z., D. S., bet neigė pirkęs, pardavęs, davęs ar kitaip perleidęs narkotines medžiagas. Tvirtino narkotikus gaudavęs tik iš brolio R. E. (t. 100, b. l. 153–159), bet, kaip matyti iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad žinojo iš brolio R. E. apie narkotines medžiagas, kurios buvo gaunamos iš T. Č., o pažįstamas A.

Ku., pravarde „Budulis“, kuris irgi prekiavo narkotikais, yra sakęs, jog visi narkotines medžiagas pardavimui gaudavo iš T. Č. (t. 68, b. l. 16–19, 33–35). Tokie J. E. parodymai tik dar labiau patvirtina, jog T. Č. kontroliavo ir tiekė narkotines medžiagas kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ar kitiems asmenims, nepriklaususiems nusikalstamam susivienijimui, bet prekiaujantiems jų perduotomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis M. R. nors teisme ir neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 104, b. l. 127–136), bet iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad prekiaujant narkotinėmis medžiagomis ir iškilus problemai, kai kiti narkotikus pirkdavo ne iš jų, į susitikimus važiuodavo S. R..

Taip pat buvo duotas T. Č. telefonas problemoms spręsti (t. 60, b. l. 69–71). Tokius savo parodymus M. R. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir parodymų patikrinimo vietoje (t. 60, b. l. 73–76, 103–109). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad M. R. kategoriÅ¡kai atpažino S. R. kaip asmenį, kuris vairavo automobilį „BMW X5“ ir vežė į susitikimÄ su K. M. pažįstamu dėl narkotikų prekybos iÅ¡ kitų asmenų (t. 60, b. l. 94–101).

Iš šių parodymų matyti, kad ir S. R. tvarkydavo nusikalstamo susivienijimo reikalus, susijusius su prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis G. L., liudytojas N. E.. Liudytojas D. B. teisme (t. 99, b. l. 84–86) parodė, kad pažįsta T. Č. ir K. L. bei patvirtina visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 1–9, 12–16), iš kurių matyti, kad jam pasiūlė T. Č. ir K. L. prekiauti heroinu. Gavus narkotines medžiagas, kurios buvo suvyniotos pilka lipnia juosta, minėti asmenys nurodė, kad paskambins už kelių dienų dėl atsiskaitymo už perduotus narkotikus.

BÅ«tent K. jam skambino ir nurodė susitikimo vietÄ , kurioje turėjo perduoti pinigus, bet atėjęs į susitikimÄ pamelavo apie prarastus narkotikus. Tačiau jie vis tiek liepė atidirbti už prarastas narkotines medžiagas. Jam buvo duota dar narkotinių medžiagų, bet vėl su jais neatsiskaičius buvo iÅ¡vežtas į miÅ¡kÄ , netoli L. ligoninės, ir T. Č. iÅ¡ karto pradėjo jį muÅ¡ti su laužtuvu ar armatÅ«ra, kiti irgi prisijungė prie jo. Žino, kad T. Č., K. L. ir kiti jų bendrininkai dėl panaÅ¡ių priežasčių yra mušę ir kitus prekiautojus, A.

Le. „SaÅ¡iolas“ supjaustė kojas. Atpažinimo pagal nuotraukas metu D. B. atpažino ne tik T. Č. ir K. L., bet ir S. R., kuris kartu su jais jį mušė miÅ¡ke prie L. ligoninės (t. 6, b. l. 23–37). Taigi ir liudytojas D. B. patvirtino ne tik pirmiau paminėtus kitų asmenų duotus parodymus, bet ir D. J. (S.), Nr. 5, Nr. 15, V. G., R. E., A. Ku., N. E., I. L. parodymus apie nuteistųjų S. R., K. L., T. Č. užimamÄ hierarchinę vietÄ nusikalstamame susivienijime, jų veiklÄ Å¡iame nusikalstamame susivienijime.Tokius minėtų asmenų parodymus patvirtina specialistų iÅ¡vados, t. y. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1524)-IS1-1894 nurodyta, kad ant T.

Č. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastų svarstyklių, respiratorių, plaktuko, kavamalės, metalinės plokštelės, bespalvio maišelio, hidraulinio spaustuvo-preso, apsauginių akinių yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų – kokaino, kanabinoidų, metamfetamino, heroino pėdsakų; specialisto išvadoje Nr. 140-(2699)-IS1-6891 nurodyta, kad T. Č. žmonos B. Č. automobilyje „Opel Sintra“ rasta I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) 1-fenil-2-propanono, kanapių ar kanapių dervos pėdsakų; specialisto išvadoje Nr. 140-(4210)-IS1-9383 nustatyta, kad iš T.

Č. paimti du revolveriai ir keturi šoviniai, kurie priskiriami prie D kategorijos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų (t. 67, b. l. 12–16, 49–50, 61–63); specialisto išvadoje Nr. 140-(2158)-IS1-6628 nustatyta, kad automobilyje, kuriame buvo sulaikytas K. L., rasta salone psichotropinių medžiagų – amfetamino ir metamfetamino – pėdsakų; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 282 ir specialisto išvadoje Nr. T-N 241/10(01) nurodyta, kad K. L. yra pavartojęs kondeinoidų ir rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakų (t. 69, b. l. 71–72; t. 70, b. l. 17–18); specialisto išvadoje Nr. 140-(2015)-IS1-5271 konstatuota, kad S. R. priklausančiame automobilyje „BMW X5“ rasta narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakų (t. 72, b. l. 181–182).

Kratos metu, be jau pirmiau nurodytų daiktų, iš T. Č. ir K. L. paimta lenktiniai peiliai, peiliai, užrašų knygutės su telefonų numeriais, vardais, skaitmenimis, dvi apsauginės liemenės, 8 SIM kortelių laikikliai, SIM kortelė, pinigai, 10 telefonų, įrenginys, lapelis su automobilių valstybiniais numeriais, markėmis, spalvomis, laiškas su voku (t. 66, b. l. 7–26; t. 69, b. l. 196–204; t. 72, b. l. 102–117, 121).Priešingai, nei teigia nuteistieji S. R., K. L., elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose užfiksuoti nuteistųjų S. R., K.

L., T. Č. pokalbiai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir asmenimis, kurie nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, apie narkotikų laikymo vietas ir jų perdavimÄ , platinimÄ , susitikimus, sulaikytus asmenis, ginklus, Å¡ovinius, advokatų samdymÄ , finansinį rėmimÄ Ä¯kalinimo įstaigose esančių asmenų, pinigų gavimÄ ir jų neiÅ¡Å¡vaistymÄ , naujų klientų, kurie vartoja narkotines medžiagas, suradimÄ ir vienas kitam perleidimÄ , duodamos pamokos, kaip reikia elgtis, kad nesusektų policijos pareigÅ«nai, apie asmenų sumuÅ¡imÄ ir „paauklėjimÄ â€œ, kiek laiko ir kaip jiems „dirba“, kai kurie nusikalstamo susivienijimo nariai, Å¡ių asmenų kontrolę (t. 2, b. l. 101–213; t. 3, b. l. 61–66, 78–92, 110–120; t. 4, b. l. 50–57, 75–78; t. 10, b. l. 2–3, 119–128, 133–178).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistieji S. R., K. L., T. Č. veikė tiesiogine tyčia, nes iÅ¡ visų pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad jie suvokė veikiantys kaip nusikalstamo susivienijimo nariai ir jo vadovai, nes bÅ«tent jie duodavo nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams dėl nusikalstamų veikų darymo, koordinavo jų ryÅ¡ius, nustatė vidaus elgesio taisykles, palaikė drausmę, gaudavo informacijÄ apie policijos automobilius ir jÄ pateikdavo kitiems nariams, laikė ginklus, surinkdavo pinigus, iÅ¡sireikalaudavo skolas, patys irgi dalyvaudavo darant nusikalstamas veikas, tarp jų sunkias ir labai sunkias, dalyvaudavo susitikimuose ir su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis, apmokėdavo advokatų iÅ¡laidas, suteikdavo materialinę pagalbÄ suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams.

Be to, suvokė, jog jų narius jungia daugiau nei trys asmenys, kuriuos sieja nuolatiniai ryÅ¡iai, turėjo naudos iÅ¡ daromų nusikaltimų, dalyvaudavo, organizuodavo susirinkimus ir norėjo taip veikti. Dėl to S. R., K. L., T. Č. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį.Kaltinamajame akte nurodyta, jog S. R. veiklos nusikalstamame susivienijime pradžia yra 2007–2008 metai. Teismas patikslino S. R. įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ laikÄ , nurodydamas 2008 m.

Tačiau S. R. parodė, jog su K. L., T. Č. susipažino 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje. K. L. taip pat parodė, kad su S. R. susipažino gal 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje, žaisdami futbolÄ , kartu sportuodavo, kartais nueidavo pavalgyti į kavinę „Fabai“. Liudytojas N. E. davė parodymus apie S. R. veiksmus 2008 m. vasarÄ . Å is liudytojas parodė, jog 2008 m. vasarÄ , tikslaus laiko neatsimena, G. L. N. E. pasakojo, kad jis ir kiti jo bendrininkai, minėjo asmenį, pravarde „S.“, vaikščioja su neperÅ¡aunamomis liemenėmis, minėjo, kad su savimi neÅ¡iojasi pistoletus – revolverius.

N. E. atpažino asmenį, pravarde „S.“, vardu Stanislavas, t. y. S. R., kaip asmenį, kuris buvo atvykęs į T. su G. L., kai buvo rengiamas susitikimas su telÅ¡iečiais, norint iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius dėl negrÄ Å¾inamos skolos už parduotas narkotines medžiagas (t. 11, b. l. 38–49). Taip pat N. E. parodė vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur 2008 m. vasarÄ jam 100 g „žolės“ atnešė ir perdavė „S.“ – S. R. (t. 11, b. l. 125–151). Liudytojas A.

Ku. parodė, jog vieno susitikimo metu susipažino su S., davė parodymus apie jo veiksmus T. epizoduose, tačiau tikslesnio susipažinimo laiko negalėjo nurodyti. Taigi, S. R. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimas jam dar labiau tikslintinas, nurodant jo pradžiÄ â€“ 2008 m. vasarÄ . Nuteistieji A. Ku., M. B., D. E., O. D., M. R., A. Å ., A. R., R. P. ir jų gynėjai apeliaciniais skundais praÅ¡o juos iÅ¡teisinti dėl BK 249 straipsnio 2 dalies, tačiau toks jų praÅ¡ymas nepagrįstas.

Tai, kad jie dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime, o T. Č., S. R. ir K. L. vadovavo tokiam susivienijimui, patvirtino ne tik liudytojų J. E., S. R., S. I., D. J. (S.), S. L., Nr. 5, A. T., A. G., atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu, V. G., I. L., R. E., A. Ku. parodymai apie jų tarpusavio santykius prekiaujant narkotinėmis medžiagomis, dalyvavimÄ susitikimuose, konfliktinių situacijų ar kitokių problemų sprendimuose, jų turimus ginklus, bet ir pačių nuteistųjų A.

K., M. R., A. Ku., O. D., M. G., D. S., iÅ¡teisintųjų I. P., A. G., D. T. ir kaip kaltinamoji apklaustos A. L. parodymai. Nuteistasis A. K. nors ir pirmosios instancijos teisme pripažino, jog platino amfetaminÄ , kurį gaudavo iÅ¡ R. E.. IÅ¡ salėje esančių asmenų prisipažino pažįstantis A. R., kuris yra jo klientas, pirkęs amfetaminÄ , ir A. L., kuri buvo jo sugyventinė, vartojanti narkotikus, o kitų asmenų nepažįsta. Vėliau nurodo, kad pažįsta ir J. E., kuris iÅ¡ jo pirkdavęs narkotines medžiagas (t. 106, b. l. 91–95).

Tačiau iš 2010 m. balandžio 23 d. ir gegužės 7 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. K. davė išsamesnius parodymus, kuriuose nurodė, jog nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios prekiavo heroinu ir amfetaminu, kuriuos gaudavo iš A. R., kurio pravardė „Lioša“, ir R. E., kurio pravardė „Rolikas“. Teigė, kad teko vežti narkotikus A. L. ir yra kelis kartus pardavęs R. E. broliui J. E., kurio pravardė „Murka“. Iš kitų asmenų žino, kad ir J.

E. prekiavo amfetaminu. Taip pat jam buvo pasakyta, jog jeigu negrÄ Å¾ins pinigų už parduotus narkotikus, su juo bus susidorota ir tai, kad kilus problemoms dėl narkotinių medžiagų platinimo kreiptųsi į A. R. ir R. E.. Kai kreipdavosi, tai Å¡ie sutvarkydavo taip, kad kiti asmenys prie jo dėl narkotikų platinimo tame rajone nelįsdavo (t. 61, b. l. 6–9). Be to, tokius jo parodymus patvirtino kaltinamÄ ja apklausta A. L.. Ji teismo posėdžio metu pripažino, kad platino ir pati vartojo narkotines medžiagas, kurias gaudavo iÅ¡ A.

K., R. E., A. R.. Taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose A. L. nurodė savo, R. E., J. E., A. R., E. B. ir A. K. veiksmus neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 104, b. l. 113–117; t. 34, b. l. 44–45, 71–75, 88–92, 96–97, 113–114). O tai tik dar labiau įrodo, kad A. R. ne tik pažinojo nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir pats buvo šios grupuotės narys. Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolų matyti ne tik jo ryšiai su nusikalstamo susivienijimo nariais, bet ir su vadovais (T.

Č. ir K. L.) (t. 2, b. l. 101–179; t. 4, b. l. 36–44, 50–78, 80–156). O tai, kad A. R. žino, jog priklauso ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, matyti iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo I-osios valdybos 2010 m. rugsėjo 15 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir slapto sekimo atlikimo, kuriame užfiksuotas T. Č., A. R. ir A. Ku. 2009 m. sausio 25 d. pokalbis automobilyje „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apie narkotikų platinimÄ , kiek ir kam perduota, kas ir kiek skolingas, kaip reikia elgtis su narkotikų prekeiviais. A. R. teiraujasi T. Č., ar Å¡is turi vamzdį, į tai jis atsako, kad viskÄ turi savo maÅ¡inoje (t. 10, b. l. 133–149).Nuteistasis M. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad pažįsta A. P., K. M., A. S., A. U., D. F., kurie prekiavo jo perduotomis narkotinėmis medžiagomis. Narkotines medžiagas imdavo iÅ¡ K. V., bet neigė pažįstantis S. R. ir T.

Č.. Pripažino, kad kratos metu pas jį buvo rasta ne tik narkotinių medžiagų, bet ir peilis, ginklas, 3 telefonai, 3 kortelės (t. 60, b. l. 3–11; t. 104, b. l. 127–136). Minėto nuteistojo parodymai teisme buvo lyginami ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo išsamesni ir labiau atitiko kitus byloje esančius įrodymus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo veikla. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų M. R. parodymų matyti, kad jam narkotines medžiagas perduodavo K. V.. Vėliau šias narkotines medžiagas M.

R. perduodavo platinti, t. y. A. P., K. M., A. S., A. U., D. F.. Parodė, kad K. V. ne tik tiekdavo narkotines ir psichotropines medžiagas, bet ir nurodydavo atsiskaitymo tvarkÄ , kaip saugotis nuo pareigÅ«nų, duodavo pareigÅ«nų automobilių numerius, turėjo atskirus telefonus tam, kad vienas bÅ«tų kalbėtis su platintojais, o kitas – su K. V.. K. V. padėdavo spręsti konfliktus ar iÅ¡kilusias problemas dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Viename iÅ¡ tokių problemų sprendimų, kai vienas iÅ¡ K.

M. pirkėjų nenorėjo pirkti „žolės“, o pirkdavo iÅ¡ kitų asmenų, dalyvavo ir S. R.. Jis pats vyko su K. V. ir S. R. į (duomenys neskelbtini) susitikti su tuo asmeniu, kuriam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turi pirkti bÅ«tent iÅ¡ K. M.. M. R. patvirtino ir tai, kad K. V. iÅ¡vykdamas jam paliko T. Č. telefono numerį, jeigu kiltų kokios problemos (t. 60, b. l. 65–66, 69–71, 73–76). O tai parodo, kad jam buvo žinoma ne apie vienÄ nusikalstamo susivienijimo asmenį, apie vaidmenų ir nusikalstamų veiksmų pasiskirstymÄ , bet ir apie tai, jog veikiama ginkluotame nusikalstamame susivienijime, nes ir pats turėjo ginklÄ .

Be to, specialistas konstatavo, jog M. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas revolveris yra D kategorijos šaunamasis ginklas, o šoviniai skirti šaudyti D kategorijos ginklais (t. 60, b. l. 15–18).Kaip matyti, nuteistasis A. Ku. irgi pripažino, kad pažįsta brolius Š., S. R., M. B., T. Č., K. L. ir R. V.. Nuteistasis neneigė, kad pas jį buvo rasti 3 revolveriai, 250 šratų, 9 šoviniai, neperšaunama liemenė, beisbolo lazda, 5 slidinėjimo kaukės, 3 telefonai (t. 106, b. l. 171–176).

Taigi A. Ku. ne tik pažinojo nusikalstamo susivienijimo narius, bet ir turėjo ginklus, o tai atitinka ir liudytojų parodymus apie jo dalyvavimÄ nusikalstamame susivienijime. Teismo posėdžio metu ekspertas A. O. paaiÅ¡kino, kad vienu metu naudojant legalų garsinį Å¡ovinį ir Å¡ratÄ galima padaryti neunitarinį savadarbį Å¡audmenį, kuris stipriai virÅ¡ija kinetinės energijos ribÄ , t. y. ginklas buvo paruoÅ¡tas Å¡audyti (t. 115, b. l. 139–140). O tai patvirtina, kad A. Ku. suvokė dalyvaujantis ginkluotame nusikalstamame susivienijime.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis O.

D., kaip ir dauguma kitų nuteistųjų, apygardos teisme pakeitė savo parodymus ir neigė kÄ nors pažįstantis iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo narių, dalyvavęs sužalojant kitus asmenis, tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teisme pagarsintų jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nors ir neigė platinęs narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, bet pripažino pažįstantis J. B., T. Č., K. L., A. Ku. – „Budulį“. Dėl V. J. ir M. R. sužalojimo prisipažino ir teigė, kad vyko T.

Č. praÅ¡ymu kartu su K. L., A. Ku. ir dar vienu asmeniu. (t. 104, b. l. 84–86; t. 76, b. l. 15–17). IÅ¡ liudytojo A. Ku. parodymų matyti, kad tas kitas asmuo buvo bÅ«tent R. P., kuris turėjo guminėmis kulkomis Å¡audantį pistoletÄ (guminukÄ ) (t. 18, b. l. 5–8, 9–12, 13–17, 18–20, 21–23, 24–25, 26–27, 28, 30–41, 47, 48). Pažymėtina ir tai, kad V. J. ir M. R. sužalojimo metu buvo panaudotas ginklas, tvirtino ne tik A. Ku., bet ir nukentėjusysis M. R. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 95, b. l. 90–94; t. 7, b. l. 102–104), specialisto iÅ¡vada Nr. G1690/08(01), kurioje nurodyta, jog Å¡autiniai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡aunamuoju ginklu nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. 7, b. l. 83–85).

Dėl pirmiau paminėtų įrodymų ir byloje esančių liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad O. D. ir R. P. žinojo, jog priklauso nusikalstamam susivienijimui, kuriame buvo naudojami ir ginklai.IÅ¡teisintasis A. G., teisme aiÅ¡kindamas dėl prekybos narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, parodė, kad pažįsta D. S. – „PupsikÄ â€œ, D. T. ir A. Z.. Teigė narkotikus gavęs iÅ¡ D. S., o D. T. ir A. Z. apkalbėjo dėl narkotinių medžiagų prekiavimo (t. 106, b. l. 157–164).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad narkotikus gaudavo iÅ¡ D. S., o D. T. ir A. Z. narkotinėmis medžiagomis prekiavo. Tvirtino, kad A. Z. kelis kartus buvo atsinešęs pas jį į namus narkotines medžiagas ir jie kartu jas svėrė mažomis dozėmis. Priemones sverti ir dalyti – maiÅ¡elius – atsineÅ¡davo A. Z.. A. Z. supažindino jį ir su D. T.. Patvirtino ir tai, kad 2009 m. spalio–lapkričio mėn. matė A. Z. sumuÅ¡tÄ . A. Z. jam papasakojo, kad ir D. S. buvo sumuÅ¡tas už tai, kad narkotines medžiagas imdavo iÅ¡ kitų asmenų, bet ne iÅ¡ D.

E. ir T. Č.. Kita kompanija atėmė iš D. S. automobilį „Mercedes Benz“ ir liepė sumokėti 1 000 Lt, jeigu nori atgauti automobilį (t. 38, b. l. 57–59, 62–66). Iš dalies jo parodymus patvirtino išteisintieji D. T., I. P., nuteistieji M. G., D. S. dėl narkotikų įsigijimo. Išteisintasis D. T. parodė ir tai, jog matė sumuštus D. S. ir A. Z., kurie jam pasakojo sumušimo aplinkybes (t. 39, b. l. 46–50, 70–71; t. 40, b. l. 50–51; t. 52, b. l. 21–23, 55–58; t. 58, b. l. 80–82, 85–88, 104–105).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti D. E. pokalbiai dėl narkotikų prekybos ir pinigų atgavimo (t. 2, b. l. 96–99; t. 3, b. l. 55–60). Kratos metu pas D. E., be kitų daiktų, buvo rastas ir revolveris, užrašai su telefono numeriais, tarp kurių buvo ir nusikalstamo susivienijimo narių (t. 62, b. l. 113–114). 2010 m. rugsėjo 20 d. daiktų apžiūros protokole Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų ir sprogmenų tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas J.

B. nustatė, kad pas D. E. kratos metu rastas revolveris „ME 38, Compact-G, 017121, Cal 380ME GUM“ ir šoviniai, priskiriami D kategorijai (t. 62, b. l. 130–136). Visi šie pirmiau aptarti ir byloje esantys kiti įrodymai tik patvirtino, jog D. E. veikė kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais, žinojo, jog jame naudojami ginklai, ir net pats tokį turėjo.Pažymėtina ir tai, kad šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime dalyvavo nuteistieji M. B. ir A. Š. įrodyta ne tik pirmiau paminėtų asmenų duotais parodymais, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotas M.

B. pokalbis su T. Č., kuriame kalbama apie jėgos panaudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis (t. 2, b. l. 180–194), Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo I-osios valdybos 2010 m. rugsėjo 20 d. protokolo dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų ir slapto sekimo atlikimo, kuriame užfiksuotas T. Č., A. Ru., G. L. ir K. L. 2009 m. sausio 26 d. pokalbis automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo kalbama ir apie skambtelėjimÄ M.

B. (t. 10, b. l. 150–162). Nukentėjusieji J. A. ir jo sutuoktinė J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. J. A. buvo sumuÅ¡tas grupės vaikinų dėl prekybos narkotikais ir bendravimo su „Gibonu“ (t. 97, b. l. 79–87). Tačiau tikslesnius parodymus J. A. davė ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., išėjus į kiemÄ ir priėjus prie automobilio, iÅ¡ jo iÅ¡lipo daug žmonių, kurie pradėjo jį muÅ¡ti.

Vėlesnėje apklausoje J. A. dar papildomai parodė, kad iÅ¡ „Mercedes“ automobilio iÅ¡lipo M. B. ir Erikas, kurio pavardės nežino. M. B. iÅ¡ karto sudavė keletÄ smÅ«gių į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas. Tuo pačiu metu iÅ¡lipo ir kiti jaunuoliai, kurie irgi pradėjo jį muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas. Parodė ir tai, kad pas jį kelis kartus dar buvo atvažiavęs M. B. ir aiÅ¡kino dėl sumuÅ¡imo priežasčių. Be to, nurodė, kad 2009 m. spalio 25 d., apie 21 val., pas jį į namus buvo užėjęs M.

B. ir kitas jį sumušęs asmuo ir liepė nelįsti prie „MiÅ¡os“, nes perÅ¡aus kojÄ . Tokius jo parodymus patvirtino ir jo sutuoktinė J. A. (t. 7, b. l. 12–15, 19–21, 33–34). Ikiteisminio tyrimo metu J. A. asmenų parodymų atpažinti pagal jų nuotraukas atpažino M. B., kaip asmenį, kuris jį sumušė ir vertė prekiauti narkotinėmis medžiagomis (t. 7, b. l. 24–26). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu konstatuotas faktas, jog J.

A. buvo daromas poveikis būtent dėl M. B., kuris buvo kaltinamas sumušęs J. A. 2009 m. rugsėjo 21 d., atpažinimo (t. 111, b. l. 44–56). Iš A. Š. asmens kratos metu paimtų telefonų, užrašų matyti, kad buvo surašomi vardai, tarp jų ir nusikalstamo susivienijimo narių ir prekiautojų, telefonai, kiekiai ir skolos, o ant jo drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 27, b. l. 127–128, 131–132, 135–142; t. 28, b. l. 1–11). Taip pat jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, juodos spalvos revolveris „Chief cal. 380 ME Gum“ su gamintojo dokumentais, 4 šoviniai, telefonai, „Pildyk“ kortelės, užrašai, SIM kortelių dėklai ir kiti daiktai (t. 27, b. l. 2–7, 29–41, 44–123).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2010 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2618)-IS1-3371 konstatuota, kad kratos metu iš A. Š. gyvenamosios vietos paimtas revolveris yra B kategorijos trumpasis šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti, o 4 šoviniai, priskiriami prie šaudmenų, skirtų D kategorijos ginklams (t. 2, b. l. 10–12). Iš to matyti, kad tiek M. B., tiek ir A. Š. suprato veikiantys didesnėje negu trijų asmenų grupėje, platinant narkotikus ir darant kitas nusikalstamas veikas, bei žinojo, kad jos nariai turi ginklus, o A.

Å . ir net pats turėjo ginklÄ ir Å¡audmenis. Ä®vertinus pirmiau aptartus ir byloje esančius kitus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, jog nuteistieji A. Ku., M. B., D. E., O. D., M. R., A. Å ., A. R., R. P. ne tik žinojo apie ginklus, bet kai kurie iÅ¡ jų ir turėjo Å¡aunamuosius ginklus, bei tai, kad jie skirti ir buvo panaudoti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie nieko nežinojo apie ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų turėjimÄ , BK 249 straipsnio 2 dalis netaikoma.Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K.

V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį motyvuojant tuo, jog palaikė ryÅ¡ius su aukÅ¡tesnę hierarchijÄ nusikalstamame susivienijime užimančiais nariais, t. y. su S. R., M. B., T. Č., K. L., kuris buvo gydomas dėl Å¡autinių žaizdų. K. V. veikė pagal bendrus nusikalstamo susivienijimo papročius, duodamas nurodymus dėl konspiravimosi, skolininkų, todėl suvokė Å¡io nusikalstamo susivienijimo požymius, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes norint nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip asmens dalyvavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje bÅ«tinas realus žinojimas ar numanymas, jog grupuotės nariai turi ir naudoja ginklus vykdydami nusikalstamas veikas.

IÅ¡ byloje esančių V. G., R. E. ir M. R. parodymų matyti, kad K. V. žinojo, kad priklauso nusikalstamai grupuotei ir atlieka tam tikras funkcijas, kaip narkotikų pardavimas, dingusių prekeivių paieÅ¡ka. Nuteistojo K. V. ryÅ¡ius su nusikalstamo susivienijimo nariais patvirtina ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti K. V. pokalbiai ir susiraÅ¡inėjimai SMS su K. L., S. R., T. Č., M. R. apie narkotikų prekybÄ , susitikimus (t. 3, b. l. 78–92, 102–106, 110–120, 126–128).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1842)-IS1-6763 nurodyta, kad ant K. V. drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 41, b. l. 63–64). Tačiau nei pats nuteistasis K. V., nei liudytojai, nukentėjusieji, kiti nuteistieji nepatvirtino, jog K. V. bÅ«tų dalyvavęs susitikimuose, kuriuose buvo panaudotas ginklas arba bent jau kalbama apie ginklo panaudojimÄ , jų turėjimÄ . Kratos metu pas jį nebuvo rasti Å¡aunamieji ginklai, Å¡oviniai ar kitos sprogstamosios medžiagos. Taip pat nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų apie K.

V. galimybę žinoti, jog kiti nuteistieji disponuoja Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis. Vien tas faktas, jog jis palaikė glaudžius ryÅ¡ius su S. R., M. B., T. Č., K. L., kuriam buvo perÅ¡auta koja, negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis K. V. žinojimÄ ar numanymÄ veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime. Atlikus kratas pas Å¡iuos asmenis ginklai buvo rasti tik pas T. Č. namuose (t. 67, b. l. 4–5). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje taip pat nustatyti ir kiti nusikalstamo susivienijimo nariai, t. y.

I. I., K. Š., A. K., kurie taip pat nežinojo apie nusikalstamame susivienijime esančius ginklus, nors ir bendravo su nusikalstamo susivienijimo nariais, kai kurie iš jų ir su vadovais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant neabejotinų įrodymų apie tai, jog K. V. būtų žinojęs ar bent numanęs veikiantis ginkluotame nusikalstamame susivienijime, tačiau suvokė, kad veikia didesnėje negu trijų asmenų grupėje, platinant narkotikus, iš to turėjo naudos platindamas grupuotei priklausančias narkotines ir psichotropines medžiagas, palaikė nuolatinius ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, todėl jo nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteisė K. Å ., I. I. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu – A. K.. Nuteistieji ir I. I. gynėjas nesutinka su tokiomis teismų iÅ¡vadomis ir praÅ¡o juos iÅ¡teisinti dėl Å¡ios nusikalstamos veikos. Prokuroras praÅ¡o nuteisti A. Z. ir D. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, kadangi apygardos teismo nuosprendžiu nuteistieji buvo iÅ¡teisinti dėl BK 249 straipsnio 2 dalies, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nei nuteistųjų ir I. I. gynėjo, nei prokuroro apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo K. Å ., I. I. ir A. K. iÅ¡teisinti, o A. Z. ir D. S. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo nuteistųjų A. Z. ir D. S. kaltę padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ grindžia paties nuteistojo D. S. ir iÅ¡teisintųjų A. G., D. T. parodymais. Tačiau iÅ¡ Å¡ių nuteistųjų parodymų negalima padaryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog A.

Z. ir D. S. suvokė veikiantys nusikalstamo susivienijimo naudai, žinojo apie hierarchijÄ , ar vadovo ar vadovų buvimÄ , vaidmenų pasiskirstymÄ , sukurtus ir iÅ¡plėtotus atitinkamus veiklos metodus, apie nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus ir jų palaikomus nuolatinius ryÅ¡ius. Nuteistasis D. S. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino pažinojęs D. T., M. G. ir A. Z. (t. 106, b. l. 146–157). Kaip jau minėta anksčiau, tikslesnius parodymus nuteistasis davė ikiteisminio tyrimo metu, kur parodė, kad pažįsta D.

E., T. Č., R. E., A. Z., J. E., D. T.. T. Č. ir R. E., nes jie gyvena netoli jo namų. Su A. Z. ir D. T. mokėsi vienoje mokykloje ir prekiavo narkotikais. Su D. E. supažindino A. Z., o J. E. yra R. E. brolis. Narkotines medžiagas gaudavo iÅ¡ D. E., tačiau kelis kartus narkotines medžiagas paėmė iÅ¡ „SaÅ¡os“. Apie tai sužinojo D. E. ir pasikvietė susitikti Apkasų gatvėje. Ä® susitikimÄ Ä—jo kartu su A. Z. ir susitiko T. Č., 4 vyrus, o vėliau atėjo ir D. E.. Su jais kalbėjosi T.

Č., kuris liepė prekiauti tik D. E. duodamomis narkotinėmis medžiagomis ir nelaukdami atsakymo juos sumušė. TÄ patį vakarÄ T. Č. ir D. E. liepė rimčiau užsiimti amfetamino ir „žolės“ prekyba. Nuo to laiko prekiavo tik D. E. narkotikais. Žino, kad A. Z. padėjo D. T. grÄ Å¾inti skolÄ D. E., todėl pats liko skolingas D. E., su kuriuo apie mėnesį vengė susitikti (t. 58, b. l. 80–82, 85–88). Atpažinimo pagal nuotraukas metu D. S. atpažino: T. Č., kaip asmenį, gyvenantį netoli jo namų;

D. E., iÅ¡ kurio imdavo amfetaminÄ ir „žolę“ parduoti; D. T., kuris iÅ¡ jo pirko „žolę“; A. Z., kuris supažindino su D. E. ir prekiavo amfetaminu bei „žole“; J. E., kurio pravardė „Murka“ ir iÅ¡ kurio pirko amfetaminÄ ; R. E., kuris gyveno netoli jo namų; A. G., kurio pravardė „SaÅ¡a“ ir kuris pardavinėjo jo duotÄ â€žÅ¾olę“ (t. 58, b. l. 106–133). Nuteistasis A. Z. teisiamojo posėdžio metu pripažino pažinojęs D. T., D. S. ir A.

G. bei laikęs narkotines medžiagas namie, tačiau neigė priklausantis nusikalstamam susivienijimui ar pažinojęs kitus teismo posėdžio salėje esančius asmenis (t. 106, b. l. 88–91). Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė tik apie 2010 m. vasario 4 d., 18 val., vartotas narkotines medžiagas, kuriomis pavaiÅ¡ino draugus D. S. ir P. Å ., o Pavelas nevartojo, nes vairavo automobilį. Teigė narkotines medžiagas įgijęs čigonų tabore (t. 59, b. l. 23–24).IÅ¡teisintasis A. G., teisme aiÅ¡kindamas dėl prekybos narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, parodė, kad pirmÄ kartÄ narkotines medžiagas įsigijo iÅ¡ D.

S., tačiau iÅ¡ kur gaudavo, Å¡is nežino. Nurodė, kad pažįsta A. Z. ir D. T., tačiau neigė iÅ¡ jų pirkęs ar jiems pardavęs narkotines medžiagas (t. 106, b. l. 157–164). Ikiteisminio tyrimo teisėjui A. G. davė iÅ¡samesnius parodymus, kuriuose nurodė, kad pažįstamas A. Z., kurio pravardė „Zverius“, pasiÅ«lė prekiauti „žole“ ir iÅ¡ karto pasakė, kad jeigu norės iÅ¡eiti, turės surasti kitÄ asmenį, prekiaujantį „žole“. Vėliau A.

Z. pasiÅ«lė „žolę“ prekybai imti iÅ¡ D. S. – „Dimkos“. Narkotinėmis medžiagomis prekiavo iki 2010 m. vasario mėnesio, t. y. iki sulaikė D. S.. Paskui atėjo „Pavliunia“ ir liepė toliau prekiauti, nes reikia pinigų, bet jis nesutiko. Tai „Pavliunia“ liepė atiduoti likusiÄ â€žÅ¾olę“, pinigus už jau suprekiautas narkotines medžiagas ir tada jis pabandys viskÄ sutvarkyti. Žino, kad „žolę“ D. S. gaudavo iÅ¡ „Darkos“ (D.

E.) ir „Deniso“ (D. T.) – „Dynia“. Be to, pinigus gaudavo ir iÅ¡ „Pupsiko“ (D. S.), kuriam „žolę“ pirko iÅ¡ D. T.. Žino, kad D. S. prekiavo ne tik „žole“, bet ir amfetaminu. Tvirtino, kad apie ginklus, sprogstamÄ sias medžiagas nieko nežino ir nėra matęs. Tačiau yra matęs sumuÅ¡tÄ A. Z. ir Å¡is jam pasakęs, kad buvo sumuÅ¡tas už D. S. veiklÄ , nes Å¡is pirkdavęs narkotines medžiagas iÅ¡ kitos grupuotės. Ä® susitikimÄ buvo atvažiavęs D.

E. ir dar 5 žmonės, tarp jų buvo D. E. „stogas“ T.. Jiems net nebuvo leista pasiaiÅ¡kinti, o iÅ¡ karto sumušė ir atėmė „Mercedes“ automobilį, kurį liepė iÅ¡sipirkti už 1 000 Lt. Paskui D. S. narkotines medžiagas ėmė tik iÅ¡ D. E., tačiau Å¡io asmens negali atpažinti, nes jo veido nėra matęs (t. 38, b. l. 62–66). 2011 m. birželio 1 d. apklausos protokole užfiksuota, kad A. G. teigė pažįstantis D. S., A. Z. ir D. T., tačiau kategoriÅ¡kai neigė dar kÄ nors pažįstantis bei žinojęs apie nusikalstamo susivienijimo veiklÄ ar jų turimus ginklus (t. 38, b. l. 82–83).

Atpažinimo pagal nuotraukas metu A. G. atpažino D. T., kurio pravardės „Dynia“, „Denis“, iÅ¡ kurio pirkęs „žolę“ D. S. praÅ¡ymu; J. E. – „MurkÄ â€œ, kuris pirkdavo amfetaminÄ iÅ¡ D. S.; A. Z., kuris pardavinėjo „žolę“ ir amfetaminÄ , Å¡ias medžiagas keletÄ kartų dalijo jo namuose į mažesnes dalis; D. S. – „PupsikÄ â€œ, iÅ¡ kurio pirko „žolę“ (t. 38, b. l. 98–111). IÅ¡teisintasis D. T. teisme prisipažino pažįstantis tik T.

Č., A. G., D. M., M. G., D. S. ir A. Z.. T. Č., D. M. ir A. G. pažįsta, nes gyveno netoliese, o su A. Z. ir D. S. mokėsi toje pačioje mokykloje, kartu leisdavo laikÄ , vartodavo narkotines medžiagas. Neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 106, b. l. 95–99). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu D. T. parodė, kad prekiavo D. E. atvežtomis narkotinėmis medžiagomis. Vienu metu jam pritrÅ«ko pinigų atsiskaityti už narkotines medžiagas, todėl pasiskolino iÅ¡ A. Z.. Ä® sutartÄ vietÄ D.

E. atvažiavo su T. Č. – „Čaikos“ – automobiliu, apie tai žinojo, nes anksčiau gyveno tame pačiame kieme. Vėliau vėl susitikdavo su D. E. dėl „žolės“, bet pusę gautos „žolės“ surÅ«kydavo pats, o kitÄ parduodavo, bet gautus pinigus praloÅ¡davo kazino. Todėl pradėjo slapstytis nuo D. E. ir neatsakinėti į jo skambučius ir SMS žinutes. D. E. pradėjo grasinti „jei iki sekmadienio nesurinksi pinigų – mirsi“. Tada pasikeitė telefono numerį, bet vienÄ dienÄ stovėdamas savo namo laiptinėje pamatė, kaip į kiemÄ Ä¯važiavo T.

Č. automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo D. E., T. Č. ir A. Z.. Paskui jie išėjo, nes namie jo nerado. Paskambinęs A. Z. klausė, kodėl Å¡is parodęs, kur jis gyvenantis, į tai jam atsakė, kad T. Č. ir D. E. ir taip žinojo. Prisipažino, kad „žolę“ yra pirkęs ir iÅ¡ D. S.. Žinojo, kad D. S., M. G. ir A. Z. narkotines medžiagas taip pat gaudavo iÅ¡ D. E.. Teigia matęs sumuÅ¡tus A. Z. („Zverių“) ir D. S., („PupsikÄ â€œ), kurie papasakojo, kad imdavo narkotikus ne tik iÅ¡ D.

E., bet ir kažkokios kitos kompanijos. Sužinojęs apie tai D. E. suorganizavo susitikimÄ A. Z. ir D. S.. Ten buvo maždaug 15 vaikinų, tarp jų buvo D. E. ir T. Č., kurie ir sumušė A. Z. ir D. S. už narkotikų ėmimÄ iÅ¡ kitos kompanijos. Kitos kompanijos asmenys paėmė D. S. automobilį ir liepė iÅ¡sipirkti už 1 000 Lt, jeigu neiÅ¡sipirks tai automobilio negrÄ Å¾ins, o jeigu sumokės, tai galės dirbti tik su T. Č. (t. 39, b. l. 41–42, 46–50).IÅ¡ tokių parodymų matyti, kad nuteistieji D.

S. ir A. Z. neprisistatinėjo „Lapinų“ grupuotės nariais, nei jie, nei kiti asmenys nenurodė, jog D. S. ir A. Z. bÅ«tų supratę Å¡ių nuteistųjų priklausymÄ grupuotei ar žinoję apie jų dalyvavimÄ grupuotės narių susirinkimuose, kur bÅ«tų aptarinėjami tolesni susivienijimo planai, tikslai, tvarka, ar bÅ«tų apie tai girdėję iÅ¡ kitų asmenų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pas D. S. ir A. Z. bÅ«tų rasti Å¡aunamieji ginklai, ar jie bÅ«tų žinoję apie pas kitus jiems pažįstamus asmenis esančius ginklus, ar padarytas nusikalstamas veikas su ginklais.

IÅ¡ kratos metu rastų telefonų nematyti, kad jie bÅ«tų palaikę ryÅ¡ius su nusikalstamo susivienijimo nariais. Kratos metu pas D. S. buvo rastas Å¡ovinys, A. Z. ir D. S. sumuÅ¡imas, A. Z. pasakyta frazė, kad jeigu A. G. norės iÅ¡eiti, turės surasti kitÄ asmenį, prekiaujantį „žole“, ar atvedimas T. Č. ir D. E. pas D. T. nepatvirtina fakto apie ginkluoto ir (ar) nusikalstamo susivienijimo žinojimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors A. G. ir buvo nurodyta vietoj savęs surasti kitÄ asmenį, bet 2010 m. vasarį jam atsisakius prekiauti A.

Z. ar D. S. nei patys, nei per kitus asmenis, kurie priklausė nusikalstamam susivienijimui, nesikreipė ir nesiėmė priemonių susigrÄ Å¾inti A. G.. Taip pat iÅ¡ jo nereikalavo atvesti kitÄ asmenį į savo vietÄ . Nuteistieji A. Z. ir D. S. buvo sumuÅ¡ti už tai, kad prekiavo ir kitos grupuotės narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, o tai parodo, kad jie savęs nepriskyrė jokiam nusikalstamam susivienijimui. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , negalima padaryti neginčijamos iÅ¡vados, jog A.

Z. ir D. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia kaip nusikalstamo susivienijimo nariai ir to norėjo.Liudytojų J. E., R. E. parodymai, kratos protokolai (t. 58, b. l. 2–32; t. 59, b. l. 5–6, 48), specialistų išvados Nr. 140-(1009)-IS1-5586, Nr. 140-(1145)-IS1-1257, Nr. 140-(1005)-IS1-1864, Nr. 140-(1008)-IS1-2094 (t. 58, b. l. 54–57; t. 59, b. l. 14–16, 67–68), daiktų apžiūros protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai (t. 3, b. l. 98–101, 136–148) ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtino tik tai, jog D.

S. ir A. Z. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, bet nepatvirtino, jog jie žinojo ar suprato dalyvaujantys ginkluoto ar nusikalstamo susivienijimo veikloje siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato ir numatytų tikslų, todėl nėra jokio pagrindo juos pripažinti kaltais pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ar pripažinti, jog jie nepagrįstai išteisinti dėl BK 249 straipsnio 2 dalies.Tai, kad K. Š., I. I. ir A. K. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuota iš I.

I. mobiliojo telefono siųstos SMS žinutės į bendrÄ K. L. ir T. Č. mobiliojo ryÅ¡io abonentÄ Nr. +37060895826 apie prieÅ¡ tai buvusį pokalbį su I. V., kuris buvo skolingas už narkotines medžiagas, ir tai, kad ryt viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinęs dėl pinigų jiems praneÅ¡ (t. 3, b. l. 61–66), A. K. bendravo ir susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis su R. E., A. R., A. L. apie narkotikų platinimÄ , kilusius konfliktus dėl atsiskaitymų, skolas, pinigų perdavimus už suprekiautas narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 101–179; t. 4, b. l. 87–156).

Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rimi iÅ¡ I. I. paimta 4 vnt. MRT SIM kortelių dėklų, 9 vnt. MRT SIM kortelių, 8 vnt. mobiliojo ryÅ¡io telefonų bei atlikus telefonuose likusių SMS peržiÅ«rÄ nustatyti ne vienkartiniai kontaktai ir su T. Č. ir K. L., kurie vis keisdavo mobiliojo ryÅ¡io telefonų numerius (t. 46, b. l. 85–105). I. I. kontaktavimas su K. L. ir T. Č. patvirtina ir pas minėtus nuteistuosius rastos SIM kortelės, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo jų naudojami telefonų numeriai, kurie sutapo pas I.

I. rastais susiraÅ¡inėjimais (t. 69, b. l. 196–204). IÅ¡ liudytojo A. V. ir iÅ¡teisintojo I. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjams, matyti, kad jie narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas gaudavo iÅ¡ I. I., tačiau dėl skolų grÄ Å¾inimo rÅ«pinosi ne tik pats I. I., bet jis tai perleisdavo ir kitiems asmenims. A. V. paliudijo, kad dėl skolos su grasinimais skambino ne I. I., o kitas asmuo, ir į namus atvažiavo net du asmenys. I. V. irgi patvirtino, jog I. I. pas jį dėl skolos buvo atvažiavęs su kažkokiu vaikinu, kurį telefonu vadino „Česiku“ (t. 75, b. l. 23–24, 120–122).

Liudytojai Nr. 5, Nr. 15, A. K., M. B., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalies pagrindu R. E., A. V., A. Ku., I. L., kaip kaltinamoji apklausta A. L. parodė apie A. K. ir K. Å . dalyvavimÄ nusikalstamame susivienijime perduodant, parduodant narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, dalyvaujant susirinkimuose, teiraujantis kaip sekasi prekiauti narkotinėmis medžiagomis, gaunant ir perduodant pinigus už parduotas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. IÅ¡ jau anksčiau Å¡iame sprendime aptartų paties nuteistojo A.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis supranta dalyvaujantis didesnėje negu trijų asmenų grupėje, kuri užsiima narkotinių medžiagų platinimu, pats suranda dar vienÄ platintojÄ , visus juos sieja nuolatiniai ryÅ¡iai, dėl kurių jis gali prekiauti narkotinėmis medžiagomis ir suteikiama apsauga nuo kitų grupuočių (t. 61, b. l. 6–9). Be to, minėtų asmenų duotus parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1710)-IS1-1885, kad ant K. Å . sportinio Å¡varko vidinių pavirÅ¡ių rasta heroino pėdsakų (t. 44, b. l. 190–191), kratos metu rastos svarstyklės (t. 44, b. l. 173–174) ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nuteistasis K. Š. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad netinkamai paimti nuo jo mėginiai, o jų saugojimas ir perdavimas ekspertams atliktas nesilaikant BPK reikalavimų ir teismų praktikos. Iš byloje esančių kratų ir K. Š. pavyzdžių lyginamajam tyrimui poėmio protokolų matyti, kad buvo laikomasi visų įstatyme numatytų reiklavaimų ir jokių BPK pažeidimu nebuvo padaryta ir net pats K. Š. protokoluose pasirašė, nepateikė pastabų (t. 44, b. l. 1-2,173-174, 183). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K.

Å ., I. I. ir A. K. suvokia dalyvaujantys nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. narkotinių medžiagų pardavimo veikloje, kurioje yra daugiau negu 3 dalyviai, neteisėtai disponuojantys narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslÄ jas platinti ne vienÄ kartÄ . Minėta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors K. Å ., I. I. ir A. K. tarpusavyje nesieja glaudÅ«s ir nuolatiniai ryÅ¡iai, bet tokie ryÅ¡iai minėtus nuteistuosius sieja su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais (K.

L., T. Č., R. E., A. R.). Įvertinus pirmiau aptartus ir kitus byloje esančius įrodymus, galima konstatuoti, kad nuteistieji pagrįstai nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.Taigi, dėl pirmiau išdėstytų argumentų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio nustatomoji dalis tikslinama ir nurodoma, kad S. R. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo nuo 2008 m. vasaros, o nuteistasis K. V. dalyvavo tik nusikalstamo susivienijimo veikloje, o ne šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Jo Å¡i nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojant iÅ¡ BK 249 straipsnio 2 dalies. Dėl neteisėto imo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ platinti ir neteisėto disponavimo jomis labai dideliu kiekiu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. ir 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o bÅ«tent T.

Č., K. L., S. R. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Å ., M. R., K. V., D. E., M. B., A. Ku., o Å¡ie: A. Å . neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas; M. R. neteisėtai perdavė, laikė, pardavė narkotines medžiagas; K. V. neteisėtai perdavė platinti narkotines medžiagas; D. E. neteisėtai pardavė, perdavė, laikė, įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas;

M. B. neteisėtai perdavė platinti ir pardavė narkotines medžiagas; A. Ku. neteisėtai įgijo, laikė, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. L. B., veikdamas organizuota grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais ir turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iÅ¡ D. S. psichotropinę medžiagÄ , kuriÄ laikė ir gabeno. D. F. neteisėtai įgijo iÅ¡ M. R. narkotines medžiagas, kurias laikė, gabeno ir pardavė. A. S. įgijo iÅ¡ M. R. narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė ir platino.

A. P. įgijo iÅ¡ M. R. narkotines medžiagas, kurias neteisėtai laikė, perdavė, gabeno ir pardavė. K. M. įgijo iÅ¡ M. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias neteisėtai laikė, perdavė, gabeno ir pardavė. M. G. įgijo iÅ¡ D. E. psichotropinę medžiagÄ , kuriÄ neteisėtai laikė ir pardavė. D. S. neteisėtai įgijo iÅ¡ D. E. narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė. A. Z. neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas.

Nuteistieji A. R., I. I., A. K., iÅ¡teisintieji A. G., D. T. ir I. P. buvo kaltinami pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, bet apygardos teismas juos iÅ¡teisino nurodydamas, kad pas minėtus asmenis nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų veiksmuose nėra galimybės konstatuoti nė vieno iÅ¡ BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų, todėl jie iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog G.

Å . dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, taip pat kad tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį yra iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å ias nuosprendžių dalis skundžia prokurorai, praÅ¡ydami A. Å . veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, A.

R., G. Š. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, A. K., I. I. – pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, A. G., D. T., I. P. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, o nuteistuosius D. S., A. Z. pripažinti disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis esant nusikalstamame susivienijime (BK 25 straipsnio 4 dalis). Nuteistieji A. Ku., M. B., D. E., A. Š., K. V. apeliaciniais skundais prašo juos išteisinti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis A. Ku. dar praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ , nes narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms, o A. Å . praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistieji T. Č., K. L., S. R., nuteistojo L. B. gynėjas praÅ¡o iÅ¡teisinti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, papildomai nuteistojo L. B. gynėjas nurodo, kad, nesant pagrindo iÅ¡teisinti, jo ginamojo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis M. G., skųsdamas Å¡iÄ nuosprendžio dalį, praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nesutinka, kad veikė organizuota grupe.Nuteistieji A.

Ku., M. G., M. B., D. E., A. Å ., K. V. savo kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti, nuteistieji T. Č., K. L., S. R., nuteistojo L. B. gynėjas jo ginamojo kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepripažįsta ir teigia, kad kaltė grindžiama prielaidomis. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įrodymų vertinimu, teigiama, jog įrodymai nepatvirtina jų kaltės dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnyje.

Prokurorai pateikia savo įrodymų vertinimÄ ir nurodo, kad turi bÅ«ti nuteisti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis I. I., A. G., D. T., I. P., dėl labai didelių kiekių A. R., A. Å ., G. Å ., dėl veikos padarymo nusikalstamame susivienijime D. S., A. Z.. Teigia, kad nesant galimybės nustatyti A. K. turėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų objektyvaus kiekio ir tai, jog A. K. turėjo tikslÄ ir tyčiÄ iÅ¡platinti labai didelius ar didelius narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti ir jas platinant. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai asmuo neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Ä®statymo leidėjas Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtino kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį, o 3 dalyje nereikalauja subjektyvaus požymio – tikslo parduoti, t. y. užtenka neteisėtai disponuoti, ir numato itin kvalifikuojantį požymį – labai didelį kiekį.

Nusikaltimo objektas – visuomenės sveikata, kuriai kyla pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarkÄ . Komentuojamo nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios turi atitikti medicininį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios gali veikti centrinę nervų sistemÄ ir kurios sukelia apsvaigimÄ bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį – Å¡ių medžiagų sÄ raÅ¡as turi bÅ«ti nustatytas specialiu teisės aktu – kriterijus.

Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos komentuojamojo nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada. Dėl to darytina išvada, kad minėtos medžiagos turi būti realiai paimtos ir patikrintos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai (išskyrus atvejus, kai šios medžiagos pavagiamos, užvaldomos apgaule ar pasisavinamos), t. y. pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolas, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas ir pan.

Laikymas šio baudžiamojo įstatymo prasme – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko, trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Iš to matyti, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo vieta neturi reikšmės, svarbu, kad jos būtų kaltininko žinioje. Patalpomis pripažįstamos tiek negyvenamosios, tiek ir gyvenamosios patalpos, garažai, sandėliai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-53-895/2016).

Gabenimu laikomas Å¡ių medžiagų pervežimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ bet kokia transporto rÅ«Å¡imi, bet kokiu bÅ«du, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje Å¡ios medžiagos sudėtos, paslėptos ar ne ir pan. Taigi gabenama gali bÅ«ti krovininiu, keleiviniu, antžeminiu, požeminiu, vandens, oro transportu. Gabenimu laikoma ir tuomet, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos perneÅ¡amos panaudojant gyvÅ«nus, daiktus, drabužiuose, ant kÅ«no ar jo organizme, bet tai neturi įtakos nusikalstamai veikai kvalifikuoti.Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikytinas Å¡ių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ kitam asmeniui už piniginį atlyginimÄ .

Kitokiu platinimu laikytinas atlygintinis ar neatlygintinis, iÅ¡skyrus pardavimÄ , perdavimas kitam asmeniui. Kitoks platinimas gali bÅ«ti, kaip ir įgyjant tokias medžiagas, nurodyti įvairÅ«s kaltininko veiksmai bei palikimas matomose, sutartose vietose ir pan.Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iÅ¡ Å¡iame straipsnyje minėtų alternatyvių veiksmų padarymo, nes kiekviena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iÅ¡ jų padarymas gali bÅ«ti pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti.

Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat suvokia jų kiekį ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama tokia linkme, kad nebūtina įrodinėti kaltininko tikslaus žinojimo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, koks jų kiekis, koncentracija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-89/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-496/2014).

Tačiau taikant Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«tina nustatyti kaltininko tikslÄ â€“ parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. kaltininkas perduoda kitų asmenų dispozicijon toliau jas platinti ar vartoti. Toks tikslas įrodinėjamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tai gali patvirtinti tai, kad kaltininkas pats jų nevartoja, suponuoja dideliu Å¡ių medžiagų kiekiu, pas jį randama žaliavų, medžiagų, aparatų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, laktozės, kuri naudojama Å¡ių medžiagų koncentracijai sumažinti ir bendram medžiagos kiekiui padidinti, svarstyklės ar kitų platinimÄ patvirtinančių daiktų.

Tikslo platinti buvimÄ taip pat paliudija narkotinių ar psichotropinių medžiagų supakavimas į dozes, narkomanų parodymai, iÅ¡ ko jie įgyja minėtas medžiagas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-426-507/2016).Sprendžiant klausimÄ , medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamajai atsakomybei diferencijuoti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (BK 269 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad kaltininkui būtų galima inkriminuoti kvalifikuojančius požymius – didelį ir labai didelį kiekį, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad jis suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, t. y. ne konkretus svoris, o tai, kad disponuoja būtent dideliu arba labai dideliu tokios medžiagos kiekiu. Žinoti tikslius šių medžiagų pavadinimus ir tikslius jų svorius kaltininkui nebūtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2010, Nr. 2K-273/2010, Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-458/2013).

Kaip jau minėta pirmiau, nuteistieji S. R., K. L., T. Č. ir nuteistojo L. B. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu. Prokuroras atvirkščiai teigia, kad kvalifikuojantį BK 260 straipsnio 3 dalies požymį – labai didelį kiekį – būtina pripažinti ir G. Š., A. R. ir A. Š.. Nuteistųjų K. L., T. Č., S. R., nuteistojo L. B. gynėjo, A. Ku., M. G., M. B., D. E., A. Š., K. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, o bÅ«tent T.

Č., K. L., S. R. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslÄ jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Å ., M. R., K. V., D. E., M. B., A. Ku., A. R., o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2010 m. vasario 23 d., (duomenys neskelbtini), A. R. kartu su R. E. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 0,1401 g amfetamino, 0,004 g klonazepamo, 0,104 g kanapių ir jų dalių, kurias iki 2010 m. vasario 23 d. kratos R.

E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini).IÅ¡teisintasis G. Å . dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis apie tai nieko nežino, nieko negirdėjo, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų neturėjo ir neplatino. Kratos metu pas G. Å . nebuvo rasta nei narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų ar jų pėdsakų, nei svarstyklių ar kitų platinimÄ liudijančių daiktų.

Liudytojai ar kiti nuteistieji nepatvirtino, jog iš G. Š. būtų gavę ar matę, kaip jis perduoda kitiems narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Liudytojai R. E., V. G., I. L., D. M., A. Ku. parodė tik tai, jog žino patys arba iš kitų asmenų, kad G. Š. tokias medžiagas perduoda T. Č. ir K. L., bet kiti byloje esantys įrodymai, kurie jau aptarti anksčiau, tokių jų parodymų nepatvirtino.Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip ir šiame sprendime aptarta pirmiau, neįrodytas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog G. Å . veiksmuose nėra galimybės konstatuoti nė vieno iÅ¡ BK 260 straipsnyje numatytų veiksmų, todėl jis pagrįstai iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nuteistieji T. Č., K. L., S. R. ir L. B. neprisipažino, kad yra kalti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo labai dideliu kiekiu, teigdami, kad apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nieko nežino.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis L. B. teigė, kad prie jo Vilniaus autobusų stotyje priėjo nepažįstamas vyras ir pasiÅ«lė už 50 Lt nuvežti paketÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Jis sutiko, bet paketo netikrino bei neklausė apie paketo sudėtį. Atvykus į (duomenys neskelbtini) niekas jo nepasitiko, todėl palaukęs 10–15 min. išėjo namo (t. 96, b. l. 58–60; t. 104, b. l. 75–76). Nors jie nepripažino savo kaltės, tačiau T. Č., K. L., L. B., S. R. kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais: nuteistųjų, liudytojų parodymais, kratos, daiktų apžiÅ«ros, elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolais, specialistų iÅ¡vadomis bei kita bylos medžiaga.Liudytojas D.

J. (S.), kuriam 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad išėjęs iÅ¡ kalėjimo pradėjo platinti narkotines medžiagas, kurias gavo iÅ¡ A. D., bet A. D. buvo suimtas ir Å¡iÄ funkcijÄ perėmė G. L. – „Chotabičius“. Vėliau buvo suimtas ir G. L., todėl D. J. (S.) perėjo pas T. Č. ir K. L., kurie ir tiekdavo jam amfetaminÄ , heroinÄ , marihuanÄ , kokainÄ . Taip pat parodė ir apie narkotikų tiekimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) S. M.

– „Dalnyj drug“, t. y. jis jam yra perdavęs apie 10 kartų: apie 2 kg amfetamino, iki 100 g heroino, iki 100 g kanapių apie 20–30 g kokaino. IÅ¡ pradžių narkotikus perduodavo pačiam S. M., o vėliau jo žmogui. Tiksliai neatsimena vardo, bet lyg Linas ar Laimonas. Tačiau tiksliai atsimena, kad paskutinį kartÄ Å¡iam asmeniui perdavė 400 g amfetamino, kurį slėptuvėje paliko T. Č. ir K. L.. Ä® (duomenys neskelbtini) buvo perduodamas ne tik amfetaminas, bet ir heroinas bei marihuana.

Pažino ir L. B. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymas su S. M. vykdavo grynaisiais, bet jeigu jų trÅ«kdavo, tai juos pervesdavo į D. J. (S.) draugės I. J. sÄ skaitÄ . Patvirtino ir tai, kad L. B. yra matęs narkotikų perdavimÄ , kai buvo atvykęs kartu su S. M.. Teismo posėdžio metu pagarsinus asmens parodymus atpažįstant pagal jo nuotraukÄ protokolus D. J. (S.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atpažinęs K. L., T. Č., S. M., A. Å ., L. B. (t. 103, b. l. 127–144; t. 104, b. l. 62–71).

AnalogiÅ¡kus parodymus apie narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijimÄ , laikymÄ , perdavimÄ , gabenimÄ D. J. (S.) davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 63–76, 99–106; t. 14, b. l. 31–34, 116–138). Liudytojo parodymus apie prekiavimÄ narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis patvirtina bankų iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ jo draugės I. J., specialistų iÅ¡vados Nr. 140-(1755)-IS1-2240, Nr. 140-(2599)-IS1-2869, Nr. 140-(6091)-IS1-6231, kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog kratos metu pas D.

J. (S.) buvo rastas labai didelis kiekis heroino, nedideli ir dideli kitų narkotikų kiekiai; svarstyklės, ant kurių rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų, telefonai ir juose esanti informacija patvirtina jo duotus parodymus, rasti nedidelio dydžio dviejų rūšių polietileniniai maišeliai (248 vnt.) ir užrašų knygutė su asmenų vardais, pravardėmis ir skaičiais (t. 12, b. l. 3–4, 15–21, 38–39, 57–60, 66–75, 80–131). Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog platino narkotines medžiagas, kurias gaudavo iš T.

Č. ir K. L.. Narkotikus imdavo į skolÄ ir tik pardavęs T. Č. ir K. L. atiduodavo pinigus. Tvirtino, kad iÅ¡ T. Č. ir K. L. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas gaudavo M. S., D. M., E. A., E. B., M. B., R. P., V. S. – „Zekas“, V. G. – „Vika“, A. R., D. E., R. E., J. E., D. P., T. Č. tėvas – R. Č. – „Mužyla“, „Šustrij“ ir kt. (t. 18, b. l. 5–23, 30–41; t. 97, b. l. 87–119). Tokius jo parodymus, jog narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas prekiauti perduodavo T.

Č. ir K. L., patvirtino V. G., R. E., J. E., A. T., liudytojas Nr. 5, D. B., A. K., I. L., A. R. ir kiti. Specialistų išvadose Nr. 140-(1524)-IS1-1894, Nr. 140-(2699)-IS1-6891, Nr. 140-(4210)-IS1-9383, Nr. 140-(2158)-IS1-6628, Nr. 140-(2015)-IS1-5271 konstatuota, kad rasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai tiek ant jų pačių, jų naudojamų automobilių ar jų gyvenamosiose vietose esančių daiktų. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 282 ir specialisto išvadoje Nr. T-N 241/10(01) nurodyta, kad K.

L. yra vartojęs kondeinoidų ir rasta tetrahidrokanabinolio karboksirÅ«gÅ¡ties pėdsakų (t. 67, b. l. 12–16, 49–50, 61–63; t. 69, b. l. 71–72; t. 70, b. l. 17–18; t. 72, b. l. 181–182).Nuteistojo L. B. gynėjas deklaratyviai teigia, kad jo ginamojo kaltės nepatvirtina L. B. sulaikymo protokolas, liudytojų D. J. (S.), J. T., R. Å ., E. S. parodymai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos fiksavimo protokolai, I. J. banko sÄ skaitos duomenys, kurie, jo manymu, yra nepakankami ir prieÅ¡taringi.

Priešingai, negu teigia L. B. gynėjas, minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs ir patvirtina jo ginamojo kaltę. Iš byloje esančių liudytojų J. T., R. Š., E. S. parodymų matyti, jog jie yra teisėsaugos pareigūnai ir jiems buvo pateikta informacija, kad L. B. gabens labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų į (duomenys neskelbtini). Minėtos informacijos pagrindu nuvyko į aikštelę, kur išlaipinami keleiviai, atvykę iš Vilniaus, ir stebėjo, kaip minėtas pilietis išlipo iš autobuso, ir sulaikė patogesnėje vietoje.

Pas L. B. rado labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino (t. 96, b. l. 56–58). Å iuos liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo D. J. (S.) duoti parodymai apie L. B., jo atpažinimo protokolai. Nuteistojo žinojimÄ gabenant labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų patvirtina ir elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolai, UAB „Tele-2“ 2010 m. kovo 9 d. raÅ¡tas Nr. ER-RJ-SD-8631, kuriame pateikti nurodytų bazinių stočių (celių) adresai, koordinatės ir antenų veikimo kryptys, t. y. užfiksuotas ir jo buvimas (duomenys neskelbtini), specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(14049)-IS1-1141, kurioje konstatuota, jog iÅ¡ L.

B. asmens kratos metu paimtame plastikiniame maišelyje yra amfetaminas, kurio masė 110,748 g, kratos ir poėmio protokolai (t. 30, b. l. 18, 20–21, 33–48, 54–57, 63–65; t. 111, b. l. 11–32). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijoje (toliau – Rekomendacinė lentelė) nurodyta, kad labai didelis kiekis amfetamino laikomas, kai jos kiekis yra didesnis už 100 g, o kaip matyti iš specialisto išvados, jo buvo nustatyta 110,748 g.

Visa tai įvertinus tikrai nėra jokio pagrindo L. B. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas gavo iÅ¡ S. R., patvirtino tik liudytojas N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodydamas, kad prekiavo narkotinėmis medžiagomis, gautomis iÅ¡ G. L. ir S. R.. Tvirtino, kad S. R. jam buvo atnešęs 50–60 g „žolės“ bei buvo atvykęs aiÅ¡kintis su A. Pi., kuris jam negrÄ Å¾ino pinigų už perduotas narkotines medžiagas, t. y. tÄ dienÄ , kai buvo nužudytas L.

V., kurias gavo iš jų (t. 96, b. l. 32–56). Liudytojas R. E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodė, jog su S. R. susipažino per T. Č., kuris per savo smulkius platintojus prekiavo „žole“ gauta iš T. Č. (t. 16, b. l. 81–85). Be to, kaip jau minėta anksčiau, aptariant įrodymus dėl nusikalstamo susivienijimo, iš elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolų matyti, kad nuteistųjų S. R., K.

L., T. Č. pokalbiai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais ir asmenimis, kurie nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, apie narkotikų laikymo vietas ir jų perdavimÄ , platinimÄ , susitikimus, naujų klientų, kurie vartoja narkotines medžiagas, suradimÄ ir vienas kitam perleidimÄ , kitų asmenų pokalbiai apie T. Č., K. L. ir S. R. nusikalstamus veiksmus (t. 2, b. l. 101–213; t. 3, b. l. 61–66, 78–92, 110–120; t. 4, b. l. 50–57, 75–78; t. 10, b. l. 119–127, 133–178). IÅ¡ to matyti, kad nors ir pas S. R. nebuvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ pagal BK 260 straipsnį kaltais pripažįstami ne tik tie asmenys, kurie tiesiogiai draudžiamas medžiagas laikė, nešė, slėpė ir pan., bet ir kiti asmenys, kurie veikė turėdami tyčiÄ neteisėtai disponuoti draudžiamomis medžiagomis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. R. žinojo, t. y. buvo jo žinioje, apie minėtų medžiagų laikymÄ , gabenimÄ , pardavimÄ , platinimÄ ir jų labai didelius kiekius, kurie buvo rasti pas T. Č. ir K. L. platintojus ir specialistai nustatė jose buvusių medžiagų kiekius ir kokios tai narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. Be to, Å¡iam nusikalstamam susivienijimui priklausantys ir nepriklausantys asmenys pažinojo S. R. kaip asmenį, prekiaujantį narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamo susivienijimo vienÄ iÅ¡ vadovų.Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad T.

Č., K. L., S. R., L. B. veikė tiesiogine tyčia, nes kaltininkai suvokė, kad disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, ir norėjo tai daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. Č., K. L., S. R., L. B. pripažino kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo L. B. gynėjas nepagrįstai teigia, kad jo ginamasis nesuvokė ar nenumatė, kokia yra gabenama medžiaga ar koks jos kiekis, nes tai paneigia jau aptarti įrodymai. Prokuroras pagrįstai prašo A.

Å . nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Å¡io straipsnio 3 dalį. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, liudytojas D. J. (S.), kuriam 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad su A. Å . susipažino pas A. D., nes iÅ¡ jo abu imdavo narkotikus – amfetaminÄ . Jie kartu leisdavo laikÄ , kai A. Å . iÅ¡vykdavo į tolimuosius reisus, jis jo narkotikų pardavėjams perduodavo narkotines medžiagas. PrieÅ¡ sulaikant kartu su A.

Å . nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini) 1 ar 1,5 mėnesio. Krata buvo atlikta vasario 23 d., (duomenys neskelbtini), kurios metu pas jį rado amfetaminÄ , heroinÄ , marihuanÄ , svarstykles, maiÅ¡elius. Teigė, kad A. Å . kambaryje irgi buvo atlikta krata ir ten kažkÄ rado, bet tiksliai negali pasakyti kÄ , bet pripažino, kad A. Å . ir iÅ¡ jo imdavo narkotines medžiagas, kurių kiekį fiksavo savo užraÅ¡uose (t. 103, b. l. 127–144). Ikiteisminio tyrimo metu D. J. (S.) parodė ir tai, kad A. Å . ne tik kartu su juo gyveno, bet ir žinojo apie bute ir (duomenys neskelbtini) slėptuvėse esančius narkotikus.

Iš minėtų vietų A. Š. irgi imdavo narkotikus, nes buvo jam pavaldus. Tame bute jų kambariai nebuvo rakinami, todėl A. Š. žinodamas, kurioje vietoje padėti narkotikai, galėdavo pasiimti, bet būtinai apie tai turėjo informuoti iš anksto, jeigu jo nebūdavo namie. Nurodė ir A. Š. suprekiautų narkotikų kiekį, remdamasis savo užrašais, rastais kratos metu (t. 13, b. l. 99–110). Iš tokių liudytojų parodymų matyti, kad A. Š. nors ir savo kambaryje nelaikė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, bet jo žinioje buvo ir D.

J. (S.) kambaryje esančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Be to, tai patvirtina ir kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas jį rasti dideli kiekiai mažos pakuotės polietileniniai maišeliai, daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti SMS tekstai iš A. Š. telefonų, iš kurių matyti, jog jis žino apie D. J. (S.) kambaryje esančias narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, užrašų knygutėje esantys užrašai (t. 27, b. l. 2–7, 29–41, 44–121).

Todėl vertinamas ne tik pas jį kambaryje, bet ir D. J. (S.) kambaryje rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekis. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1755)-IS1-2240 konstatuota, kad 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas D. J. (S.) iš viso rasta 36,985 g metamfetamino, 1,887 g kokaino, 10,268 g heroino, 40,824g kanapių ir jų dalių, 9,082 g amfetamino (t. 12, b. l. 15–21). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1753)-IS1-1832 nurodyta, kad 2010 m. vasario 23 d. pas A. Š. rasta 0,195 g kanapių ir jų dalių, 0,314 g amfetamino (t. 27, b. l. 17–18).

Susiklosčius tokiai situacijai, kai randama įvairiose vietose ir įvairių narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų nedideli ir (ar) dideli kiekiai, kurie yra kaltinamųjų žinioje, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , jei asmuo neteisėtai įgyja arba laiko skirtingas psichotropines ar narkotines medžiagas platinimo tikslais, kurių kiekvienos kiekis pagal Rekomendacinę lentelę nėra labai didelis, tačiau sprendžiant klausimÄ , ar toks bendras kiekis gali bÅ«ti laikomas labai dideliu, turi bÅ«ti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su lentelėje nurodytu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys, o gavus skaičių (procentÄ ar vieneto dalį), virÅ¡ijantį santykinio labai didelio kiekio ribÄ , nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2012).

Tačiau šiuo atveju net nereikia skaičiuoti santykinės labai didelio kiekio ribos tarp skirtingų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, nes pagal Rekomendacinę lentelę labai didelis amfetamino kiekis laikomas, kai jis yra didesnis už 100 g. Specialistų išvadomis pas abu nuteistuosius nustatytas 111,062 g amfetamino kiekis. Tai, kad A. Š. prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, patvirtina ne tik liudytojų D. J. (S.), S. L. parodymai, bet ir specialisto išvada Nr. 140-(1757)-IS1-2223, kurioje nustatyta, kad ant A.

Š. striukės, kelnių, sportinio švarko kišenių vidinių paviršių rasta kanabinoidų pėdsakų (t. 27, b. l. 131–132). Visa tai įrodo, kad A. Š. žinioje buvo ne tik pas jį, bet ir D. J. (S.) kambaryje rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. A. Š. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad kartu su D. J. (S.) disponuoja labai dideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, ir norėjo tai daryti, todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai A.

Å . pripažino kaltu tik dėl tos narkotikų dalies, kuri buvo rasta jo kambaryje, ir veikÄ kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad A. Å . nusikalstama veika turi bÅ«ti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kuriais grindžiama A. R. kaltė disponavus narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, bet nesutinka dėl jų labai didelio kiekio nustatymo.

IÅ¡ liudytojo R. E., kuriam 2011 m. gegužės 12 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodymų matyti, kad 2009 m. išėjęs iÅ¡ PravieniÅ¡kių įkalinimo įstaigos pradėjo kartu su A. R. prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 98, b. l. 155–170). Tokius jo parodymus patvirtino ne tik liudytojai J. E., A. L., A. K., I. L., V. G., A. Ku., kurie parodė žinoję apie A. R. prekybÄ narkotinėmis medžiagomis čigonų tabore, tvirtino matę, kaip A.

R. vykdavo į čigonų taborÄ ir iÅ¡ ten grįždavo su pinigais, tai, kad gaudavo ir prekiaudavo T. Č. ir K. L. dideliais narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiais, jog A. R. su R. E. siejo ne tik draugystė, bet ir bendra prekyba narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, kai kurie iÅ¡ jų teigė pirkę ar gavę į skolÄ iÅ¡ A. R. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Apie A. R. prekybÄ narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis patvirtina ir elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolai, kuriuose užfiksuotas ne vienas A.

R. pokalbis apie narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų prekybÄ bei R. E. pokalbiai su A. R. apie Å¡ių medžiagų disponavimÄ (t. 2, b. l. 101–179; t. 4, b. l. 36–44, 50–167). Kratos metu pas A. R. buvo rasta 39 vnt. nedidelio dydžio maiÅ¡eliai, kurie dažniausiai naudojami narkotikų prekybai (t. 43, b. l. 113–114). Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti pokalbiai, iÅ¡ A. R. kratos metu paimtų 8 vnt. MRT SIM kortelių ir 6 vnt. MRT (t. 43, b. l. 145–188). Visa tai neabejotinai patvirtina, kad A.

R. prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tačiau teismas, nustatydamas narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekį, negali remtis liudytojų, išteisintųjų ar net pačių nuteistųjų parodymais apie jų gautų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekius, jeigu to nepatvirtina specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau anksčiau aptartus liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nors pas patį A. R. ir nebuvo rasta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, tačiau nuteistasis veikė kartu su R.

E. ir kartu disponavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tad jo žinioje buvo ir pas R. E. rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai. Kratų metu pas R. E. buvo rasta ir narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(2221)-IS1-2743 nurodyta, kad 2010 m. vasario 23 d. kratos metu pas R. E., be visų kitų daiktų, buvo rasta ir 0,1401 g amfetamino, 0,004 g klonazepamo, 0,104 g kanapių ir jų dalių (t. 17, b. l. 156–162). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nėra tikslinga skaičiuoti santykinę didelio arba labai didelio kiekio ribÄ tarp skirtingų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, nes pagal Rekomendacinę lentelę matyti, kad pas R.

E. rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai savo dydžiu nevirÅ¡ija nedidelio kiekio. Ä®vertinus visa tai ir dar tai, jog A. R. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad kartu su R. E. disponuoja nedideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, ir norėjo tai daryti, jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nepagrįstai prašė A. R. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nes, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pas kitus asmenis, kurie teigė gavę ar žinantys, kad A.

R. disponavęs labai dideliais kiekiais narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, nerasti jokie narkotikai, todėl neįmanoma nustatyti tikro jo kiekio, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Atmetama ir prokuroro apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma pripažinti kaltais ir nuteisti A. K., I. I., A. G., D. T. ir I. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nei pas juos pačius, nei pas jų platintojus nebuvo rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, kurias būtų galima ištirti ir nustatyti jų kiekį.

Nors iÅ¡ liudytojų A. V., I. V., R. E., S. R., S. I., A. Ku., V. G., kaltinamosios A. L. ir pačių nuteistųjų D. S., A. K., iÅ¡teisintųjų A. G., D. T., I. P. parodymų, elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolų, specialistų iÅ¡vadų Nr. 140-(2221)-IS1-2743 (t. 17, b. l. 156–170), Nr. 140-(1756)-IS1-2207 (t. 34, b. l. 13–14), Nr. 140-(1816)-IS1-2641 (t. 38, b. l. 41–43), Nr. 140-(1813)-IS1-2636 (t. 39, b. l. 32–33), Nr. 140-(1711)-IS1-1961 (t. 45, b. l. 6–7), Nr. 140-(3052)-ISI-4811 (t. 46, b. l. 114–115), Nr. 140-(1970)-IS1-2145, Nr. 140-(1862)-IS1-2152, Nr. 140-(1894)-IS1-1921 (t. 53, b. l. 54–55, 62–63, 66–67), kuriose konstatuota tik narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų pėdsakai ant jų pačių, jiems perdavusių ar jų narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis disponavusių asmenų drabužių, ar pas juos rastų daiktų, ir kitų įrodymų matyti, kad jie disponavo tokiomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis ir turėjo tikslÄ jas platinti.

Pas juos pačius nerasta narkotikų, kuriuos galima ištirti ir nustatyti jų kiekį. Teismas negali grįsti A. K., I. I., A. G., D. T. ir I. P. kaltės tuo pagrindu, kad narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos buvo rastos pas aukštesnės hierarchijos asmenis T. Č., K. L., S. R. ar jų kitus platintojus, nes byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. K., I. I., A. G., D. T. ir I. P. žinioje buvo ir pas kitus asmenis rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, jų kiekiai, ar jų laikymo vietos.

Taigi nesant galimybės nustatyti Å¡ių aplinkybių ir nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų konkrečios rÅ«Å¡ies ir kiekio, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistuosius A. K., I. I., iÅ¡teisintuosius A. G., D. T. ir I. P. pagrįstai iÅ¡teisino tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuteistieji A. Ku., M. G., M. B., K. V., D. E. nepagrįstai savo apeliaciniais skundais praÅ¡o juos iÅ¡teisinti arba jų nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnį, nes jų kaltė, t. y. tai, jog K.

V. neteisėtai perdavė platinti narkotines medžiagas, D. E. neteisėtai įgijo, pardavė, perdavė, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, M. B. neteisėtai perdavė platinti ir pardavė narkotines medžiagas, A. Ku. neteisėtai įgijo, laikė turėdamas tikslÄ parduoti ir kitaip platino narkotines medžiagas, įrodyta byloje esančiais liudytojų, nuteistųjų parodymais, kratos protokolais, specialistų iÅ¡vadomis, elektroniniais ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolais ir kitais įrodymais.Pagal BK 259 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o kaip matyti, nuteistasis A.

Ku. teisme pripažino tik tai, kad kratos metu pas jį buvo rasta 0,455 g kanapių, tačiau neigė jas įgijęs, prekiavęs ar kam nors perdavęs, platinęs (t. 106, b. l. 171–175). Nors ikiteisminio tyrimo metu A. Ku. pripažino narkotines medžiagas įgijęs iš matymo pažįstamo vaikino (t. 55, b. l. 9–10, 15, 17–20, 37). Iš byloje esančių liudytojų R. E., A. Ku., I. L. parodymų matyti, kad jie žinojo, jog A. Ku. prekiauja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis.

Liudytojas V. M. teisme neigė pažinojęs A. Ku., tačiau pavirtino, kad tarp jo draugo ir A. Ku. buvo kilęs konfliktas, todėl užstojo draugÄ ir buvo pastumtas A. Ku. (t. 98, b. l. 7–11). Tačiau tikslesnius parodymus liudytojas V. M. davė ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kur nurodė, kad iki jo sulaikymo už prekiavimÄ narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis žinojo, jog jo draugas Edgaras imdavo kanapes, amfetaminÄ , ekstazio tabletes iÅ¡ A. Ku. – „Boros“, o jis Å¡iuos narkotikus imdavo iÅ¡ Edgaro.

Ä®gytas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas parduodavo savo pažįstamiems narkomanams, o kitÄ dalį suvartodavo pats (t. 16, b. l. 54–59, 61–65). Taigi Å¡ie liudytojų parodymai tik patvirtina, kad A. Ku. prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1892)-IS1-1954 konstatuota, kad kratos metu pas A. Ku. rasta 0,455 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių (t. 54, b. l. 172–173). Pagal Rekomendacinę lentelę nedidelis kanapių (antžeminės dalys) kiekis laikomas, kai jo kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, o kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, jos buvo nustatyta 0,455 g, t. y. net nesiekia nedidelio kiekio ribos.

Nuteistasis M. G. teisme neigė prekiavęs narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tabore įsigydavo narkotinių medžiagų (amfetamino), kurias vartodavo su draugais, o kartais jų parduodavo kitiems asmenims. Norėdami iÅ¡ jo įsigyti narkotinių medžiagų kiti asmenys raÅ¡ydavo SMS arba skambindavo į MRT, arba užeidavo į namus. Papildomos apklausos metu M. G. parodė, kad nuo 2009 m. pradžios „žolę“ įsigydavo pas čigonus, o amfetaminÄ â€“ iÅ¡ D.

E.. Pradžioje narkotikus pirko sau vartoti, o vėliau jais prekiavo (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad amfetaminas, kuris buvo kratos metu rastas pas jį, pirktas iÅ¡ D. E.. Minėto amfetamino dalį buvo suvartojęs pats, o kitÄ dalį pardavęs (t. 40, b. l. 45–47, 50–51; t. 104, b. l. 100–105). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais jo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti pas M. G. kratos metu rasti daiktai t. y. maiÅ¡eliai, skirti narkotinėms medžiagoms pakuoti, žalias savadarbis lovelis ir padarytas savadarbis piltuvėlis iÅ¡ popieriaus narkotinėms medžiagoms pakuoti (t. 40, b. l. 3–4).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1964)-IS1-2403 konstatuota, kad kratos metu pas M. G. buvo rasta 0,134 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ant kai kurių daiktų (popieriaus lapo, savadarbio piltuvėlio, plastikinio maišelio) rasta amfetamino ir metamfetamino pėdsakų (t. 40, b. l. 14–16). Pagal Rekomendacinę lentelę nedidelis amfetamino kiekis laikomas, kai jo kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o kaip matyti iš specialisto išvados, jo buvo nustatyta 0,134 g, t. y. net nesiekia nedidelio kiekio ribos.

Visa tai tik įrodo, kad M. G. turėjo tikslÄ prekiauti ir prekiavo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis bei veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptarus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius M. G. ir A. Ku. pripažino kaltais ir jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes M. G. ir A. Ku. turėjo tikslÄ pas juos rastas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas platinti, o nebuvo įgiję savo reikmėms.

Nuteistasis M. B. nepagrįstai teigia, kad liudytojo M. V. parodymai nepatikimi, prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiųjų J. A. ir jo sutuoktinės J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų matyti, kad M. B. vykdavo į taborÄ ir 2009 m. rugsėjo 21 d. kartu su grupe vaikinų sumušė J. A. dėl prekybos narkotikais ir bendravimo su „Gibonu“ (t. 97, b. l. 79–87). Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotas M.

B. pokalbis su T. Č., kuriame kalbama apie jėgos panaudojimÄ prieÅ¡ kitus asmenis, kurie duoda parodymus apie narkotikų platinimÄ (t. 2, b. l. 180–194). Liudytojas D. J. (S.), kuriam 2010 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme parodė, kad M. B. pažinojo kaip nusikalstamo susivienijimo narį, kuris priklausė „jėgos struktÅ«roms“ ir kelis kartus kartu važiavo susigrÄ Å¾inti žmones, kurie pradėjo „dirbti“ kitiems. Patvirtino, kad G. L. nurodymu yra kelis kartus perdavęs M.

B. ir heroino (t. 103, b. l. 136–138). Ne tik iÅ¡ liudytojo D. J. (S.) ir nukentėjusiųjų J. A., J. A. parodymų, bet ir iÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolų matyti ir tai, kad už prekiavimÄ kitų asmenų narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis prekeiviai ar skundikai buvo baudžiami, t. y. prieÅ¡ juos buvo smurtaujama. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojas M.

V. turėjo pagrindo apkalbėti M. B.. Be to, liudytojas M. V., kuriam 2011 m. gegužės 20 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, teisme buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės duodant melagingus parodymus, bet, kaip matyti, jis duoda iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, jog narkotines medžiagas gaudavo iš M. B. (t. 21, b. l. 63–65, 85–90, 170–171; t. 98, b. l. 149–155). Liudytojai Nr. 11 ir Nr. 12, kuriems suteiktas anonimiškumas, teisme parodė, kad narkotines medžiagas įsigydavo iš M.

V. (t. 101, b. l. 54, 59). Liudytojo Nr. 11 parodymus patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus protokolai dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo, daiktų pateikimo protokolai ir vaizdo įraÅ¡as (t. 21, b. l. 24–37). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(2346)-IS1-2411 konstatuota, kad iÅ¡ viso iÅ¡ M. V. buvo nupirkta 0,049 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 21, b. l. 51–52). Pagal Rekomendacinę lentelę nedidelis heroino kiekis laikomas, kai jo kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g, o kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, jo buvo nustatyta 0,049 g, t. y. virÅ¡ija nedidelio kiekio ribÄ , bet dar nesiekia didelio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad nors pas patį M. B. ir nebuvo rasta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, bet jos, taikant NVIM, buvo nupirktos iÅ¡ jo platintojo M. V., o kaip jau buvo minėta pirmiau, jog nusikalstamo susivienijimo nariai neleisdavo savo platintojams prekiauti iÅ¡ kitų įsigytomis narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, M. B. žinioje buvo ir M. V. parduotos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, todėl M.

B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad jo neteisėtai perduotos narkotinės medžiagos bus platinamos, ir to norėjo.IÅ¡ nuteistojo M. R. teisme duotų parodymų matyti, kad jis narkotikus, kuriuos gaudavo iÅ¡ K. V., platinti pradėjo 2009 m. žiemos pradžioje. Taip pat parodė, kad gautas narkotines medžiagas duodavo K. M., A. P., A. U., D. F. ir A. S.. Pripažino, kad atliekant jo namuose kratÄ pareigÅ«nams atidavė turėtÄ kokainÄ (t. 104, b. l. 127–136).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2342)-IS1-2386 nustatyta, kad M. R. gyvenamojoje vietoje rastuose milteliuose yra 2,849 g narkotinės medžiagos – kokaino (t. 60, b. l. 30–31). Nuteistasis K. V. nepagrįstai teigia, kad M. R. parodymai nenuoseklūs ir kad teismas netyrė, jog M. R. ėmė narkotines medžiagas ne tik iš jo, nes tai paneigia elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokolai, iš kurių matyti, kad M. R. ryšius palaikė su K.

V., iš kurio gaudavo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, ir su savo platintojais: A. U., D. F.. Nuteistasis K. V. palaikė ryšius ne tik su M. R., bet ir su T. Č. bei K. L. (t. 3, b. l. 78–92, 102–135). Nuteistojo M. R. parodymus patvirtino ir nuteistieji K. M., A. P., A. S., D. F., išteisintasis A. U., teisme nurodydami, jog pas juos rastas narkotines medžiagas gavo iš M. R. (t. 104, b. l. 92–100, 118–126; t. 106, b. l. 35–48, 62–66). Ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad M.

R. narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ima iÅ¡ K. V., o A. P. nurodė, kad „K.“ yra vienas iÅ¡ vyresniųjų ir vienÄ kartÄ iÅ¡ jo ėmė kokainÄ , bet pinigų nedavė (t. 36, b. l. 47–49, 57–58, 68, 71–73; t. 37, b. l. 54–55). Tokie parodymai kaip tik paneigia, o ne patvirtina K. V. versijÄ , kad jis pirkdavo iÅ¡ jų narkotikus. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nusikalstamame susivienijime buvo stebima ir griežtai baudžiama už prekybÄ narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis iÅ¡ kitų, t. y. ne nusikalstamam susivienijimui pavaldžių, asmenų, o iÅ¡ M.

R., K. M. ir A. P. parodymų matyti, kad narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas jam perduodavo tik K. V., kurias M. R. perduodavo savo platintojams. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad K. V. žinioje buvo visos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, kurios rastos pas A. P., A. S., K. M., D. F.. Specialistų iÅ¡vadose Nr. 140-(2002)-IS1-4415, Nr. 140-(2156)-IS1-2456, Nr. 140-(2001)-IS1-2525, Nr. 140-(2342)-IS1-2386, Nr. 140-(1896)-IS1-1939 konstatuota, kad pas A. P. kratos metu rasta 38,01 g kanapių ir jų dalių, A.

S. – 34,651 g kanapių ir jų dalių, K. M. – 17,229 g kanapių ir jų dalių, D. F. – 0,274 g kanapių ir jų dalių, M. R. – 2,849 g kokaino (t. 32, b. l. 22–23; t. 35, b. l. 179–181; t. 36, b. l. 19–24; t. 37, b. l. 31–33; t. 60, b. l. 30–31). Tai, kad K. V. perdavinėdavo narkotikus, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1842)-IS1-6763, kurioje nurodyta, kad ant K. V. drabužių rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 41, b. l. 63–64). Ä®vertinus Å¡ių įrodymų visumÄ ir tai, kad nors pas patį K.

V. ir nebuvo rasta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, bet jis veikė tiesiogine tyčia perduodamas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas M. R., t. y. prieš tai minėtos medžiagos buvo jo žinioje, suvokė narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekį, ir norėjo tai daryti. Nuteistasis D. E. teisme pripažino, kad pas jį namuose buvo rasta narkotinių medžiagų, tačiau nors ir neigė jomis prekiavęs, tai patvirtino jau anksčiau aptarti nuteistųjų M. G., D.

S., A. Z., išteisintųjų A. G., D. T., I. P., liudytojų R. E., I. L., J. E. parodymai, iš kurių matyti, jog jie teigė narkotines medžiagas gavę iš D. E. arba iš kitų asmenų, žinoję, jog D. E. prekiauja narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. Tokius jų parodymus patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti būtent D. E. pokalbiai dėl narkotikų prekybos ir pinigų atgavimo (t. 2, b. l. 96–99; t. 3, b. l. 55–60).

Iš to matyti, kad D. E. turėjo savo platintojus, todėl turi būti vertinami ne tik pas jį rastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, bet ir jo žinioje buvęs kiekis pas D. E. platintojus. Specialistų išvadose Nr. 140-(1964)-IS1-2403, Nr. 140-(1009)-IS1-5586, Nr. 140-(1145)-IS1-1257, Nr. 140-(1005)-IS1-1864, Nr. 140-(1008)-IS1-2094 konstatuota, kad pas D. E. platintojus M. G., D. S., A. Z. kratos metu rastos narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos, t. y. pas M. G. – 0,134 g psichotropinės medžiagos amfetamino, D.

S. – 17,686 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 32,98 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), A. Z. – 7,209 g psichotropinės medžiagos amfetamino (t. 36, b. l. 19–24; t. 58, b. l. 54–57; t. 59, b. l. 14–16, 67–68). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(2221)-IS1-2743 nurodyta, kad D. E. kratos metu buvo rasta rausvos spalvos tabletė, kurios sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil)piperazinas (mCPP) 0,035 g (t. 17, b. l. 156–170). IÅ¡ aptartų įrodymų bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad inkriminuojant nuteistiesiems K.

V. ir D. E. nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu, vertintina ne tik pas juos rastų ar nerastų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, bet ir pas jų platintojus specialistų iÅ¡vadomis nustatyti narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie apskaičiuojami pagal pirmiau nurodytÄ tvarkÄ , t. y. iÅ¡vedant kiekvienos medžiagos kiekio santykį su Rekomendacinėje lentelėje nurodytu dideliu arba labai dideliu kiekiu, sudėjus santykines dalis, kad bÅ«tų nustatyti jų žinioje buvę narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiai, tačiau nesant prokuroro apeliacinio skundo, teisėjų kolegija negali peržengti nuteistųjų D.

E. ir K. V. apeliacinių skundų ribų ir pabloginti jų teisinės padėties, todėl paliekama pirmosios instancijos teismo nustatyta nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Nuteistasis M. G. savo apeliaciniame skunde neigia dalyvavęs veikiant organizuota grupe, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodė Å¡io fakto, tačiau toks teiginys prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir teisme iÅ¡nagrinėtiems įrodymams. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Organizuota grupė, kaip viena iÅ¡ bendrininkavimo formų, apibrėžta BK 25 straipsnio 3 dalyje, t. y. organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas.

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).Bylos duomenys patvirtina, kad M.

G., neteisėtai platindamas narkotines medžiagas, t. y. darydamas sunkius nusikaltimus, veikė ne vienas, bet su D. E., tarp jų buvo iÅ¡ anksto numatytas nusikalstamos veikos padarymo planas, veikimo schema, vaidmenų paskirstymas, nuolatiniai ryÅ¡iai ir pan., t. y. nuo 2009 m. pradžios M. G. ne vienÄ kartÄ buvo įgijęs iÅ¡ D. E. amfetaminÄ , kurį vartodavo pats, o kitÄ dalį platindavo kitiems asmenims. Å ių veikų padarymo metu tiek M. G., tiek ir D. E. buvo pakaltinami ir sulaukę BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, juos siejo bendra tyčia prekiauti narkotikais.

Taigi šioje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo disponuoti narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimo sunkumo, nes BK 260 straipsnio 1 dalis priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir tam tikrų užduočių atlikimo, t. y. D. E. perduodavo, o M. G. platindavo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam M.

G. pritaikytas tinkamai. Prokuroro prašymas nuteistuosius D. S., A. Z. pripažinti disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis esant nusikalstamame susivienijime (BK 25 straipsnio 4 dalis) atmetamas, nes teisėjų kolegija jau anksčiau aptarė byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu pripažino, jog D. S. ir A. Z. nebuvo šio nusikalstamo susivienijimo nariai, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais dėl narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimo veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Dėl V. J. ir M. R. sužalojimo Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiÅ¡kų ir chuliganiÅ¡kų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent:2008 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) T.

Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudodami peilius, metalinę antenÄ , kirvį ir dujinį pistoletÄ padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurencijÄ platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdami pagal parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius peiliu V.

J. į pilvÄ , nugarÄ ir kairės kojos blauzdÄ , pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimÄ pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , K. L. tyčia sudavė kelis smÅ«gius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smÅ«gius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smÅ«gius kirviu, R. P. tyčia iÅ¡Å¡ovė kelis Å¡Å«vius iÅ¡ dujinio pistoleto M. R. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami M. R. deÅ¡inės Å¡launies durtinę-pjautinę, deÅ¡inio žasto pjautinę, virÅ¡ugalvio muÅ¡tinę, kairio peties, virÅ¡ugalvio, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio Å¡autines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau M.

R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes, iÅ¡sigandę policijos pareigÅ«nų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iÅ¡ įvykio vietos.Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog G. Å . dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o taip pat, kad betarpiÅ¡kai dalyvavo Å¡ių nusikaltimų padaryme, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus yra iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokuroras, nurodydamas, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ , kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iÅ¡ jo vadovų, turi atsakyti ir iÅ¡teisintasis G.

Å ., nukentėjusysis V. J., teigdamas, kad nuteistieji T. Č., K. L. ir R. P. jam nieko nepadarė, jo nesužalojo, jų tarp užpuolikų nebuvo, o taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R., R. P., O. D. bei jo gynėjas, neigdami kaltę dėl Å¡ios nusikalstamo veikos. Å ioje dalyje prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo V. J. bei nuteistųjų T. Č., K. L., R. P., O. D. bei pastarojo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, nuteistojo S. R. – tenkinamas pilnai.Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T.

Č., K. L., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymÄ dviem asmenims, o bÅ«tent:2008 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudojant peilius, metalinę antenÄ , kirvį ir dujinį pistoletÄ padaryti V.

J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurencijÄ platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiÅ¡kų paskatų. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdami pagal parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius peiliu V. J. į pilvÄ , nugarÄ ir kairės kojos blauzdÄ , pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimÄ pilvo ertmėje, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , K.

L. tyčia sudavė kelis smÅ«gius peiliu, A. Ku. tyčia sudavė kelis smÅ«gius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smÅ«gius kirviu, R. P. tyčia iÅ¡Å¡ovė kelis Å¡Å«vius iÅ¡ dujinio pistoleto M. R. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami M. R. deÅ¡inės Å¡launies durtinę - pjautinę, deÅ¡inio žasto pjautinę, virÅ¡ugalvio muÅ¡tinę, kairio peties, virÅ¡ugalvio, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio Å¡autines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau M.

R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes išsigandę policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o M. R. pabėgo iš įvykio vietos.Nuteistieji T. Č., K. L., O. D., R. P. savo kaltę neigia, tačiau tai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ir netgi atskirų nuteistųjų parodymais, kitais byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais.Tai, kad nukentėjusiesiems V. J. ir M.

R. buvo padaryti kūno sužalojimai, nustatyta specialisto išvadose. Specialisto išvadoje Nr. G1691/08(01) nurodyta, kad V. J. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda su skrandžio sužalojimu, dvi durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje ir viena durtinė-pjautinė žaizda blauzdoje. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu (pvz., peiliu). Sužalojimai dėl kiauryminės pilvo žaizdos vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis rodo, kad nukentėjusysis V.

J. susižaloti pats negalėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (t. 7, b. l. 63-64). Specialisto išvadoje Nr. G1690/08(01) nurodyta, kad M. R. nustatyti: dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje durtinė-pjautinė žaizda; dešinės šlaunies viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje durtinė-pjautinė žaizda; dešinio žasto viršutiniame trečdalyje pjautinė žaizda; kairio peties išoriniame paviršiuje šautinė žaizda; viršugalvyje muštinė žaizda; viršugalvyje šautinė žaizda; kairės šlaunies užpakalinėje dalyje, daugiau į sėdmeninę pusę poodinė kraujosruva; dešinės ausies kaušelio šautinė žaizda.

Durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, (pvz., peiliu), šautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti šaunamuoju ginklu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl daugybinių žaizdų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpyje. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis rodo, kad nukentėjusysis M. R. susižaloti pats negalėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (t. 7, b. l. 83-85).Nukentėjusysis V.

J. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad nežino, kas jį ir M. R. užpuolė ir sužalojo, nes nė vieno iš užpuolikų veidų nematė, T. Č., K. L., G. L. tarp jų nebuvo, o G. Š. net nepažįsta. Tačiau jis visiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 122–123), iš kurių matyti, kad 2008 m. kovo 10 d. vakare jis kartu su M. R. važinėjosi V. J. automobiliu „VW Golf“ ir užsuko į M. Š. gatvę, nes M.

R. reikėjo su kažkuo pasikalbėti. Automobilį vairavo V. J.. Jie automobiliu sustojo aikštelėje prie UAB „Šarvas“, šalia šaligatvio tuo metu stovėjo du vyriškiai, prie kurių jie ir sustojo. M. R. išlipo iš automobilio ir pradėjo su jais kalbėtis. V. J. matė, kad, M. R. tik pasisveikinus, vyriškiai jį užpuolė, sudavė kelis smūgius. V. J. tuo metu išlipinėjo iš automobilio, norėdamas jam padėti apsiginti, ir prie jo iš kažkur, atrodo, iš nugaros, pripuolė du vyriškiai ir sudavė jam 5 ar daugiau smūgių.

V. J. pajuto skausmÄ ir pargriuvo. IÅ¡ pradžių jis dėl didelio streso nesuprato, kad gavo smÅ«gius peiliu, tai pamatė tik vėliau. V. J. pargriuvus, vyriÅ¡kiai atsitraukė, gal ėjo M. R. link, ir V. J. tuo metu pabėgo į netoliese esantį miÅ¡kelį. Kas vyko su M. R., jis negali papasakoti, nes matė tik kelis smÅ«gius pradžioje. MiÅ¡kelyje V. J. pamatė, kad yra kruvinas, ir pastebėjo pjautines žaizdas pilve ir kojoje. Pabuvęs miÅ¡kelyje, jis grįžo prie automobilio, ten jau nieko nebuvo, M.

R. taip pat buvo kažkur dingęs. V. J. sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten susitiko su savo draugu, kuris jį nuvežė į ligoninę. Kodėl jie buvo užpulti, V. J. nežino. Jis taip pat negali pasakyti, kiek tiksliai vyriškių juos užpuolė. Nukentėjusysis M. R. patvirtino analogiškas jų sužalojimo aplinkybes ir parodė, kad 2008 m. kovo 10 d. paskambino T. Č., paprašė susitikti. Susitikimas buvo dėl narkotikų platinimo, nes M. R. priklausė kitai platintojų gaujai, todėl jis su V.

J. nuvažiavo prie „Šarvas“ pastato, M. Å . gatvėje, kur jau stovėjo tamsios spalvos mikroautobusas. Jie jį aplenkė, sustojo, iÅ¡lipo. IÅ¡ autobusiuko iÅ¡lipo T. Č., K. L., pasisveikino ir iÅ¡ karto K. L. dÅ«rė M. R. į pilvÄ , M. R. nukrito. KÄ tuo metu darė V. J. ir T. Č. – nematė. Tuo metu iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡Å¡oko kiti žmonės, kurių M. R. taip pat nematė, tik suprato pagal garsÄ , nes atsidarė autobusiuko durys, pradėjo Å¡audyti, papurÅ¡kė dujų balionėliu.

Vėliau užpuolikai norėjo jį su V. J. paimti į nelaisvę, tačiau užpuolikai suabejojo, ir tuo metu pro Å¡alį važiavo policijos automobilis, tuo pasinaudojęs M. R. pabėgo į barÄ , o užpuolusieji Å¡oko į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Ä® ligoninę M. R. nuvežė draugas. M. R. buvo perÅ¡auta galva, perkirsta kirviu, ausis ir petys perÅ¡auti, ranka perpjauta, kojos – trijose vietose, sužeista nugara. IÅ¡ užpuolusiųjų atpažįsta tik du – T. Č. ir K. L.. KÄ konkrečiai darė T.

Č., negali nurodyti, nes jis buvo toliau prie V. J. ir už pastato, nes pastarasis bėgo į tÄ pusę. Tiksliai gali pasakyti, kad jam (M. R.) K. L. porÄ kartų dÅ«rė į kojÄ . Kitų žmonių M. R. negali atpažinti, tačiau tikrai matė, jog buvo kirvis ir peilis. Buvo 5–6 žmonės. Apie nusikaltimÄ pranešė po ilgo laiko, nes bijojo K. L.. Apygardos teismo posėdyje M. R. visiÅ¡kai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 102–104), ir nurodė tokias pat aplinkybes apie 2008 m. kovo 10 d.

įvykį, kai buvo sužalotas jis pats ir V. J.. Å ių parodymų metu M. R. vienÄ iÅ¡ užpuolikų įvardijo G., tačiau vėliau patikslino ir patvirtino teisme, jog tai buvo O. D., rankose turėjęs kirvukÄ . Jį žalojo T., K. – tie patys, kurie pakvietė susitikti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. pagal nuotraukas atpažino jį ir V. J. užpuolusius asmenis (t. 7, b. l. 107–109, 116–118): T. Č., du kartus peiliu dÅ«rusį jam į kojÄ ir muÅ¡usį, K. L., badžiusį jį peiliu bei muÅ¡usį jį ir V.

J., G. L., sužalojusį jį kirviu. Jis neatpažino tik A. Ku. (t. 7, b. l. 152–154) ir nurodė, kad nepažįsta O. D.. Jis dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 150–151) buvo iÅ¡reiÅ¡kęs abejones, kad darant nusikaltimÄ dalyvavo arba G. L., arba O. D., tačiau kuris iÅ¡ jų – patikslinti negalėjo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. R. nurodė, jog dėl G. L. jis suklydo. Jo Å¡iame įvykyje nebuvo. Savo parodymus nukentėjusysis M. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 155–156), parodydamas vietÄ prie namo, (duomenys neskelbtini) kurioje jį ir V.

J. sužalojo T. Č., K. L. ir kiti asmenys. Teisme M. R. nurodė, jog R. P., G. Å . mato pirmÄ kartÄ . Jis nematė, ar K. L. žalojo V. J., o T. Č. M. R. nieko nedarė. Be to, nukentėjusysis M. R. nurodė, jog dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau parodymų jis nedavė, nes bijojo susidorojimo. V. J. to įvykio metu nukentėjo stipriau, nes jam buvo perdurti pilvo vidaus organai ir, kiek teko su juo kalbėtis, jį žalojo T., K.s – tie patys, kurie pakvietė susitikti.

Taip paneigiami nukentėjusiojo V. J. apeliacinio skundo argumentai, kad jo nežalojo nei T. Č., nei K. L..Liudytojas A. Ku., pravarde „Budulis“, kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, paaiškino, jog metų nepamena, tačiau gali papasakoti apie įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai buvo sumušti du kitos – „Čerepo“ – gaujos nariai. T. Č. paskambino žmogui iš vadinamosios „Čerepo“ gaujos ir susitarė susitikti.

A. Ku. jau žinojo, kad susitikimas organizuojamas turint tikslÄ â€žpamokyti“ narkotikų prekeivius, kurie bandė į savo pusę pervilioti T. Č. narkotikų prekeivį, kurį buvo pagavę ir iÅ¡vežę į miÅ¡kÄ . Susitikimas vyko(duomenys neskelbtini), Å¡alia bendrabučio. Ä® vietÄ jis, T. Č., K. L., O. D. ir Ramas, t. y. R. P., atvažiavo žaliu autobusiuku. Prie vairo buvo T. Č.. Baltu golfu į susitikimÄ atvažiavo du žmonės. Kai jie atvažiavo, A. Ku. ir kiti jau buvo atvažiavę į sutartÄ vietÄ .

T. Č. sakė, kad kai pastarasis ir K. L. iÅ¡lips, durs peiliu, o tuo metu prisijungs A. Ku., RamÅ«nas ir Olegas. Autobusiuke buvo geležies gabalas, antena, kirvis, R. P. turėjo guminėmis kulkomis Å¡audantį pistoletÄ (guminukÄ ). T. Č. ir K. L. turėjo peilius. Kai atvažiavo tie du žmonės ir iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, T. Č. ir K. L. nuėjo su jais Å¡nekėti. Visi kiti liko automobilyje. Kai pamatė, kad T. Č. ranka smogė ar dÅ«rė, visi kiti trys iÅ¡lipo ir prisijungė. A. Ku. turėjo geležinę antenÄ , O.

D. – kirvį, R. P. – guminukÄ pistoletÄ . A. Ku. pripuolė prie žmogaus, su kuriuo grÅ«mėsi K. L., ir smogė „Čerepo“ gaujos nariui geležine antena per galvÄ . Žmogus mėgino iÅ¡sisukti ir pabėgti, tačiau A. Ku. griuvo kartu su juo. O. D. mėgino trenkti nukentėjusiajam kirviu, tačiau pataikė A. Ku. į kojÄ , kirviu antrÄ smÅ«gį trenkė užpultajam į ausį. Tuo momentu R. P. Å¡audė iÅ¡ pistoleto (guminuko), Å¡ovė kelis kartus, tačiau buvo iÅ¡Å¡auta dujinė kulka, nes pats R.

P. pasakė, kad sumaišė kulkas. Å audė į žmogų, virÅ¡utinę kÅ«no dalį, užpultasis buvo sukniubęs, užsidengęs akis. Mano, kad jam buvo papurkÅ¡ta dujų, tačiau pats A. Ku. dujų kvapo nejuto. T. Č. taip pat trenkė nukentėjusiajam, dÅ«rė peiliu į kairį Å¡onÄ , žmogus buvo sukniubęs. Prie T. Č. prisidėjo K. L., bet kÄ tiksliai jis darė, A. Ku. nematė. Prie kito asmens buvo A. Ku. O. D. ir R. P.. SumuÅ¡tieji buvo iÅ¡ kitos gaujos, jie jokių ginklų neturėjo.

Po grumtynių iÅ¡girdo artėjančias policijos sirenas, pareigÅ«nai pravažiavo pro Å¡alį. Vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų pabėgo, kitas buvo sukniubęs prie maÅ¡inos. A. Ku., T. Č., K. L., O. D. ir R. P. sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Automobilis buvo T. Č. ar K. L., juo važinėjo kasdien, kirvis, bananas, beisbolo lazda visuomet buvo Å¡iame automobilyje, tik peilius turėjo asmeniÅ¡kai T. Č. ir K. L.. PrieÅ¡ muÅ¡tynes kiekvienas ėmė daiktus, kurie papuolė po ranka, konkrečiai kam kÄ imti, niekas nesiÅ«lė.

Analogiškas aplinkybes liudytojas A. Ku. parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad 2008 metais (duomenys neskelbtini), jis, T. Č., K. L., R. P. ir O. D. sužalojo „Čerepo“ grupuotės narius (t. 18, b. l. 5–8, 9–12, 13–17, 18–20, 21–23, 24–25, 26–27, 28, 30–41, 47, 48). Be to, asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu A. Ku. atpažino nukentėjusiuosius V. J., M. R. (t. 18, b. l. 180–182, 183–185).Nuteistasis O. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl V.

J. ir M. R. sužalojimo parodė, kad jis nė vieno iÅ¡ jų iki įvykio nepažinojo, tik buvo girdėjęs, kad pastarieji platino narkotikus. Nusikaltimo dienÄ , apie 16–17 valandÄ , tikslaus laiko pasakyti negali, tai buvo po pietų, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), žalios spalvos automobiliu „Crysler“ atvažiavo T. Č., K. L., „Budulis“, t. y. liudytojas A. Ku. ir ketvirtas vaikinas. „Budulį“ ir ketvirtÄ vaikinÄ prieÅ¡ tai buvo matęs su T. Č. bei K.

L.. T. Č. pasakė, kad turi problemų su žmogumi, kurio neįvardijo, ir paprašė O. D. padėti, jei susitikimo su Å¡iuo žmogumi metu kiltų muÅ¡tynės. O. D. sutiko ir tuo pačiu automobiliu „Crysler“ O. D., T. Č., K. L., „Budulis“ ir ketvirtas vaikinas nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajonÄ , sustojo aikÅ¡telėje, netoli gyvenamųjų namų. T. Č. pasakė, kad jis eis pasikalbėti su žmogumi, pasakė, kad jei jį, t. y. T. Č., užpultų, O. D., K. L., „Buduliui“ ir ketvirtam vaikinui reikės Å¡okti iÅ¡ automobilio ir T.

Č. fiziÅ¡kai padėti. Atvažiavus į nurodytÄ vietÄ , aikÅ¡telėje jau stovėjo tamsios spalvos automobilis „VW Golf“ tamsintais langais. T. Č. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, o iÅ¡ automobilio „VW Golf“ iÅ¡lipo O. D. nepažįstamas vaikinas, kuris priėjo prie T. Č.. Su savimi T. Č. jokių įrankių neturėjo. Maždaug po 3 minučių, kai T. Č. be jokių pykčių kalbėjosi su vaikinu, iÅ¡ to paties automobilio „VW Golf“ iÅ¡bėgo dar du vaikinai. Vienas iÅ¡ jų pradėjo Å¡audyti iÅ¡ pistoleto T.

Č. link. Tuomet O. D., „Budulis“, K. L. ir ketvirtas vaikinas iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, pradėjo bėgti T. Č. link. PrieÅ¡ tai pas T. Č., K. L., „Budulį“ ir ketvirtÄ vaikinÄ jokių įrankių O. D. nematė. O. D. automobilyje „Crysler“ stvėrė turistinį kirvukÄ ir pradėjo bėgti T. Č. link, norėdamas jį apginti. O. D. pribėgo prie vaikino, kuris turėjo pistoletÄ , sudavė jam kelis kartus kirviu per petį ar kojÄ , o pastarasis iÅ¡ guminių kulkų pistoleto Å¡ovė į O.

D.. Kas vyko aplinkui, O. D. nematė. MuÅ¡tynės tęsėsi 15–20 sekundžių. Paskui kažkuris iÅ¡ kartu su O. D. atvykusiųjų pakvietė sėstis į maÅ¡inÄ . Tuo metu tie trys vaikinai iÅ¡sibėgiojo. KÄ konkrečiai Å¡ių muÅ¡tynių metu darė T. Č., K. L., „Budulis“ ir ketvirtas vaikinas, O. D. nematė, nes viskas vyko labai greitai. Policijos automobilio O. D. nematė. O. D., T. Č., K. L., „Budulis“ ir ketvirtas vaikinas sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Po Å¡io įvykio O. D. buvo susitikęs su T. Č., K. L., tačiau apie šį įvykį su jais nesikalbėjo. „Budulio“, ketvirto vaikino ir tų vaikinų, su kuriais vyko muÅ¡tynės, O. D. daugiau nematė. Dėl savo veiksmų gailisi. Ä®vykio metu minėtoje aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini), aplinkui jokių asmenų, iÅ¡skyrus O. D., T. Č., K. L., „Budulį“, ketvirtÄ vaikinÄ ir vaikinus, su kuriais mušėsi, nebuvo. T. Č. ir K. L. sutiko padėti todėl, kad buvo skolingas 1 800 Lt.

Å ių parodymų metu M. R. vienÄ iÅ¡ užpuolikų įvardijo G., tačiau vėliau patikslino ir patvirtino teisme, jog tai buvo O. D., rankose turėjęs kirvukÄ (t. 76, b. l. 15–17, 23, 62–63, 77–78). Bylos nagrinėjimo teisme metu O. D. parodė, kad jis sumuÅ¡ant V. J. ir M. R. nedalyvavo ir apie šį įvykį jis nieko nežino, o jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra melagingi, juos davė dėl pareigÅ«no R. J. poveikio, bÅ«damas iÅ¡tiktas Å¡oko. Po parodymais gali bÅ«ti ir jo paraÅ¡as, nes tokius parodymus ryžosi duoti, kad bÅ«tų paleistas į laisvę (t. 95, b. l. 94–95; t. 98, b. l. 18).

Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu O. D. atpažino J. B., G. Å ., K. L., T. Č., A. Ku. kaip asmenis, apie kuriuos apklausos metu davė parodymus, o R. P. neatpažino (t. 76, b. l. 23–41).Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo labiau kad jie sutampa su nukentėjusiojo M. R. bei liudytojo A. Ku. parodymais.Taigi, iÅ¡ nukentėjusiųjų, liudytojo A. Ku. bei nuteistojo O. D. ikiteisminio tyrime metu duotų parodymų matyti, jog į susitikimo vietÄ jie visi atvyko T.

Č. iniciatyva. Pastarasis paskambino vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, pakvietė susitikti, paskyrė susitikimo vietÄ . Ikiteisminio tyrimo metu O. D. nurodė, jog T. Č. paprašė jo padėti, jei kiltų muÅ¡tynės. A. Ku. teisme nurodė, jog jis žinojo, kad susitikimas organizuojamas turint tikslÄ â€žpamokyti“ narkotikų prekeivius, kurie bandė į savo pusę pervilioti T. Č. narkotikų prekeivį. M. R. nurodė, jog T. Č. skambino ir pakvietė jį susitikti ir pasikalbėti dėl kažkokio jo pažįstamo.

Nukentėjusieji nurodė, jog jiems atvykus į įvykio vietÄ ten stovėjo autobusiukas. A. Ku. ir O. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į susitikimo vietÄ A. Ku., T. Č., K. L., O. D., o A. Ku. parodė, kad ir nuteistasis R. P., vėliau Å¡audęs „guminuku“, t. y. guminėmis kulkomis Å¡audančiu pistoletu, vyko T. Č. vairuojamu žaliu autobusu. O. D. taip pat pripažino, kad dalyvavo ir ketvirtas vaikinas, kurio negalėjo įvardyti. BPK 98 straipsnio tvarka prie baudžiamosios bylos buvo pridėta guminė kulka (t. 7, b. l. 87), tai irgi patvirtina liudytojo A.

Ku. parodymus dėl R. P. dalyvavimo padarant šį nusikaltimÄ . Be to, nuteistasis O. D. ikiteisminio tyrimo metu tiriant įvykio aplinkybes nurodė, kad pirmieji smurtauti pradėjo nukentėjusieji, bÅ«tent jie Å¡audė, tačiau teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiųjų V. J., M. R. ir A. Ku. parodymais dėl sužalojimų aplinkybių, nes Å¡ie parodymai tarpusavyje sutampa: Å¡autiniai sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent nukentėjusiesiems, duomenų apie nuteistiesiems padarytus Å¡autinius ar kokius nors kitus sužalojimus – nėra, todėl O.

D. aiÅ¡kinimas vertintinas kaip gynybos, siekiant suÅ¡velninti padėtį, pozicija.A. Ku., M. R. nurodė, jog nukentėjusieji į įvykio vietÄ atvyko, kai jie, t. y. T. Č., K. L., O. D. ir A. Ku. jau buvo vietoje. Nors O. D. nurodė, jog, atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusieji jau buvo atvykę, tačiau tai nekeičia įvykio aplinkybių dėl smurto naudojimo prieÅ¡ nukentėjusiuosius.Nukentėjusieji ir A. Ku. nurodė, jog nukentėjusieji buvo dviese, O. D. – trise. Apygardos teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiųjų ir liudytojo A.

Ku. parodymais, kad trečio asmens nebuvo. Juo labiau kad trečias nukentėjusysis byloje nėra nustatytas, o O. D. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiųjų skaičiaus teismas laikė apsirikimu, nulemtu ilgo laikotarpio, praėjusio po įvykio.Nukentėjusiųjų, liudytojo A. Ku. parodymais nustatyta, jog V. J. dūrė peiliu T. Č., o M. R. – K. L.. M. R. nukrito. Iš autobuso išlipo R. P., O. D. ir A. Ku.. Iš O. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei iš A. Ku., M.

R. parodymų matyti, jog O. D. rankose turėjo kirvukÄ ir juo kelis kartus kirto nukentėjusiajam M. R. ir pataikė į ausį, o vienÄ kartÄ nepataikęs nukentėjusiajam sužeidė A. Ku. kojÄ . A. Ku. vienam nukentėjusiųjų trenkė geležine antena į galvÄ . R. P. iÅ¡ pistoleto guminiais Å¡ratais Å¡ovė kelis kartus į nukentėjusįjį, tačiau bent vienas Å¡ovinys buvo dujinis, nes nukentėjusysis susiėmė už veido, jam graužė akis, tuo metu K. L. prisijungė prie T. Č. ir, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo V.

J. parodymų, kartu mušė nukentėjusįjį. Smurtas prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo nutrauktas pro Å¡alį važiuojant policijos automobiliui.Taip apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog T. Č., K. L., O. D., R. P. nukentėjusiesiems V. J. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir M. R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė tyčia, suvokdami savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus sveikatai, ir numatė galinčius kilti padarinius. Pagal pirmiau nurodytus nukentėjusiųjų, liudytojo A. Ku. parodymus pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įvykių sekÄ : durtines-pjautines žaizdas padarė K.

L., pjautines – O. D., muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje – A. Ku., Å¡autines – R. P.. Visi jie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami Å¡aunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais, o T. Č. bei K. L. dar ir bÅ«dami Å¡io nusikalstamo susivienijimo vieni iÅ¡ vadovų. Visų jų dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje jau aptartas pirmiau. Nuteistasis S. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neprisipažino esÄ s kaltas. Jis parodė, jog jokių jam inkriminuojamų nusikaltimų prieÅ¡ V.

J. ir M. R., o dėl jų sumuÅ¡imo jis tik girdėjo faktÄ , kad kažkas juos subadė, nes su M. R. ir V. J. jis yra iÅ¡ to paties rajono – (duomenys neskelbtini). M. R. S. R. pažinojo, V. J. gal pažinojo iÅ¡ matymo, t. y. žinojo, kad toks asmuo rajone yra. S. R. žinojo, kad M. R. užsiima narkotikais. S. R. nuomone, M. R. parodymus davė tam, kad jam bÅ«tų sumažinta bausmė. S. R. dėl Å¡ito nusikaltimo nekaltas, apie šį nusikaltimÄ Å¾ino iÅ¡ kalbų. Tuo metu jis K. L. ir T. Č. nepažinojo, su jais susipažino 2008 m. pabaigoje–2009 m. pradžioje, juos siejo laisvalaikio praleidimas, jis jokiame susivienijime nebuvo.Apygardos teismas konstatavo, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. R. buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, todėl jis yra atsakingas ne tik už nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, kuriuose jis pats tiesiogiai dalyvavo, bet ir už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, nepriklausomai nuo to, ar jis pats juos darant tiesiogiai dalyvavo, ar ne.

Ä®rodžius kitų nusikalstamo susivienijimo narių dalyvavimÄ padarant šį nusikaltimÄ , S. R. taip pat inkriminuotinas nusikaltimas prieÅ¡ V. J. ir M. R..Tai, kad S. R. buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, yra neginčijamai nustatyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais. Visa tai jau aptarta pirmiau, apraÅ¡ant visų asmenų dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje nustatytas S. R. įsitraukimo į nusikalstamo susivienijimo laikas – 2008 m., ir todėl konstatavo, kad S. R., kaip vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus, tarp jų ir nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius V.

J. ir M. R.. Tačiau, kaip minėta pirmiau, S. R. dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir vadovavimo jam pradžios data nustatoma 2008 m. vasara. Taigi jis negali atsakyti už nusikalstamo susivienijimo narių padarytÄ nusikaltimÄ prieÅ¡ M. R. ir V. J., padarytÄ 2008 m. kovo 10 d., kurį darant jis pats tiesiogiai nedalyvavo. Todėl S. R., tenkinant Å¡iÄ jo apeliacinio skundo dalį, iÅ¡teisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).IÅ¡teisintojo G.

Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. J. ir M. R. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, kad G. Å . tiesiogiai dalyvavo darant Å¡iuos nusikaltimus, jis pagrįstai yra iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Apygardos teismas nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.

Teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, kad 2008 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. Ku. susitarė panaudodami peilius, metalinę antenÄ , kirvį ir dujinį pistoletÄ padaryti V. J. ir M. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurencijÄ platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi, teismas konstatavo, kad minėtų asmenų susitarimas apėmė siekį dviem asmenims padaryti sunkius kÅ«no sužalojimus, o tai atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepriklausomai nuo to, kad padariniai yra skirtingi: nukentėjusiajam V.

J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam M. R. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina prieÅ¡ M. R. naudotų priemonių pobÅ«dis – kirvis, peilis, Å¡aunamasis ginklas, metalinė antena, suduotų smÅ«gių skaičius, lokalizacija – galva, Å¡launis, žastas, deÅ¡inės ausies Å¡autinė žaizda, sėdmenys. IÅ¡ to matyti, kad nuteistieji turėjo tikslÄ kuo stipriau sužaloti nukentėjusįjį M. R., t. y. ir jam, kaip ir nukentėjusiajam V.

J., padaryti sunkų kÅ«no sužalojimÄ . PrieÅ¡ M. R. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, nes iÅ¡sigandę pravažiuojančių policijos pareigÅ«nų ir vengdami sulaikymo, jie pabėgo. Nuteistieji, sÄ moningai smogdami peiliais, kirviu, metaline antena, Å¡audami į nukentėjusiuosius, nors ir nedetalizuodami, į kuriÄ kÅ«no vietÄ pataikys, savaime suvokė, kad taip kelia grėsmę nukentėjusiųjų sveikatai ir numatė tokių padarinių galimybę, t. y. jie veikė tyčia.

Å iuo atveju tai buvo neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Nukentėjusiesiems suduoti smÅ«giai nebuvo spontaniÅ¡ki, nuteistieji ruošėsi „pamokyti“, t. y. sumuÅ¡ti nukentėjusiuosius.Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų T. Č., K. L., O. D., R. P. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nurodė, kad jie, darydami nusikalstamÄ veikÄ , veikė tiesiogine tyčia, jų padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal sunkiausiÄ nukentėjusiesiems padarytÄ sužalojimÄ â€“ kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris apima ir M.

R. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nepaisant ganėtinai intensyvaus puolimo, ginklų, priemonių – peilio, kirvio, metalinės antenos, pistoleto – naudojimo. Å ios apygardos teismo iÅ¡vados dėl veikos kvalifikavimo yra neteisingos, nes kai vienam žmogui padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, o į kito žmogaus sveikatÄ kėsinamasi, siekiant jį sunkiai sužaloti, veika negali bÅ«ti vertinama kaip pabaigtas dviejų žmonių sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia veika turi bÅ«ti kvalifikuojama Å¡iuo konkrečiu atveju pagal BK 135 straipsnio 2 dalį, nes yra kitas Å¡ios dalies 8 punkte numatytas požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos, ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip pasikėsinimas sunkiai sutrikdyti sveikatÄ dviem žmonėms.

Sunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas padarytu dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant susiprieÅ¡inti su aplinkiniais, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį. Nuteistųjų susitikimas su nukentėjusiaisiais, kaip matyti iÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, vyko turint tikslÄ juos „pamokyti“ dėl narkotikų platinimo.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo M. R., liudytojo A. Ku. parodymų, susitikimas buvo organizuojamas turint tikslÄ â€žpamokyti“ narkotikų prekeivius, kurie bandė į savo pusę pervilioti T. Č. narkotikų prekeivį. BÅ«tent nuteistasis T. Č. nurodė susitikimo vietÄ (duomenys neskelbtini), Å¡alia bendrabučio. Taigi, įvykio vieta buvo vieÅ¡a – gatvė, netoli gyvenamųjų namų, ir laikas 18–18.30 val., kai dar pakankamai intensyviai vaikÅ¡toma, gyventojai grįžta namo po darbo.

Smurto pobÅ«dis, jo intensyvumas taip pat rodo nuteistųjų niekinamÄ požiÅ«rį tiek į nukentėjusiuosius, tiek į aplinkinius asmenis, norÄ pažeminti nukentėjusiuosius bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. Apygardos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusieji buvo sumuÅ¡ti, siekiant patenkinti ne tik chuliganiÅ¡kas, bet ir savanaudiÅ¡kas paskatas. SavanaudiÅ¡kos paskatos visiems nuteistiesiems buvo nurodytos ir kaltinamajame akte, tačiau jų nusikalstama veika nebuvo papildomai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ nei ikiteisminio tyrimo metu, nei prokurorės praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ , nei nuosprendyje.

Teismas savanaudiÅ¡kas paskatas pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir tai buvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Prokurorų apeliacinio skundo dėl papildomos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ taip pat nėra, o nukentėjusysis V. J. nurodė, kad nuteistieji T. Č., K. L. ir R. P. jam nieko nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas negali keisti kvalifikacijos, nes taip bÅ«tų pabloginama nuteistųjų teisinė padėtis. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistieji T.

Č., K. L., R. P., O. D. priklausė nusikalstamam susivienijimui, skirtam narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms platiniti bei kitiems nusikaltimams darymui, o T. Č. ir K. L. ne tik dalyvavo darant nusikaltimÄ , bet ir buvo nusikalstamo susivienijimo vadovais, todėl Å¡i aptariama nuteistųjų T. Č., K. L., R. P., O. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį.Taigi, nuteistųjų T. Č., K. L., R. P., O. D. nusikalstama veika, iÅ¡ dalies tenkinant jų bei nuteistojo O.

D. gynėjo, o taip pat nukentėjusiojo V. J. apeliacinius skundus, kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.Asmens teisės į gynybÄ (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas, be kita ko, yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, faktinės bylos ir Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nepasikeitė, tik vietoje baigtos tos pačios nusikalstamos veikos konstatuojama, jog tai buvo pasikėsinimas sunkiai sužaloti du asmenis. Nuteistieji viso proceso metu neigė nusikaltę, nepripažino jokių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl tik dėl papildomos nuorodos į BK 22 straipsnio 1 dalį, jų gynybinė pozicija nesikeičia. Dėl tokios jų nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimo, nelaikytina, jog tai yra procesinė staigmena ir pažeidžia jų teisę į veiksmingÄ gynybÄ .

Teisėjų kolegijos manymu Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistųjų teisė į gynybÄ , teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, teisė į teisingÄ procesÄ nepažeidžiama. Nuteistųjų T. Č., K. L., O. D., R. P. nusikalstamų veiksmų apimtis prieÅ¡ nukentėjusiuosius V. J. ir M. R. nesikeičia, o keičiasi tik Å¡ių veiksmų teisinis vertinamas, todėl net ir pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ jiems skirtinos tos pačios trukmės už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ apygardos paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje dėl M.

R. ir V. J. gydymo metu patirtų iÅ¡laidų pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3 700,49 Lt sumai (t. 7, b. l. 162-168). Teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų T. Č., R. P., K. L., O. D. ir S. R.. Kadangi S. R. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisinamas, tai minėta pinigų suma 3 700,49 Lt, kas atitinka 1 071,74 Eur, solidariai priteistina iÅ¡Â T. Č., R. P., K. L., O. D.. Dėl nusikalstamų veikų prieÅ¡ I. S. ir R. D. Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T.

Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku., panaudodami smurtÄ , neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pagrobė narkotinę medžiagÄ , o bÅ«tent:2008 m. lapkričio–gruodžio mėn., apie 11–12 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai suriÅ¡o I.

S. rankas ir apie valandÄ minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I. S. nelaisvėje. Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., prie Å¡io garažų masyvo asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smÅ«gį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir suriÅ¡o pastarajam rankas, neteisėtai prieÅ¡ R. D. valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo po (duomenys neskelbtini) esančio miÅ¡ko masyvo, (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose, bei prie (duomenys neskelbtini) pl. esančiame miÅ¡ko masyve pagrobė iÅ¡ R.

D. 2 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paskui R. D. paleido (duomenys neskelbtini).Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog G. Å . dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo jo vadovas, taip pat kad tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, todėl jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį yra iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokuroras, nurodydamas, kad už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iÅ¡ jo vadovų, turi atsakyti ir iÅ¡teisintasis G.

Å ., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R., R. P. neigia kaltę dėl Å¡ių nusikalstamų veikų ir praÅ¡o iÅ¡teisinti. Dėl Å¡ios dalies prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų T. Č. ir R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, o nuteistųjų K. L. ir S. R. tenkinami visiÅ¡kai.Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovui T. Č., parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T.

Č., R. P. ir A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami smurtÄ , neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, pavogė narkotinę medžiagÄ , o bÅ«tent:2008 m. lapkričio–gruodžio mėn., apie 11–12 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini), asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. neteisėtai suriÅ¡o I. S. rankas ir apie valandÄ minėtame garažų masyve esančiame garaže laikė I.

S. nelaisvėje. Vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., prie Å¡io garažų masyvo asmuo, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , T. Č., R. P. ir A. Ku. sudavė smÅ«gį nenustatytu daiktu R. D. į galvos sritį, užlaužė ir suriÅ¡o pastarajam rankas, neteisėtai prieÅ¡ R. D. valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į T. Č. automobilį „BMW X5“, nelaisvėje kelias valandas nurodytu automobiliu vežiojo (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ko masyve, (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose, prie (duomenys neskelbtini) esančiame miÅ¡ko masyve pavogė iÅ¡ R.

D. 2 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), paskui R. D. paleido (duomenys neskelbtini).G. Å . dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo kaltas neprisipažino ir parodė, jog jis apie šį įvykį nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo, jokių nurodymų nedavė, su niekuo nekalbėjo apie jokius nusikaltimus. R. D. pasakė, kad G. Å . nėra matęs, kad pirmÄ kartÄ jį mato teisme. Nė vienas liudytojas ir nukentėjusysis nepasakė, kad G. Å . kažkÄ kažkam darė.

IÅ¡teisintojo G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ nukentėjusiuosius R. D. ir I. S. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo darant Å¡iuos nusikaltimus, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nuteistieji T.

Č., K. L., S. R. ir R. P. kaltais dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, teigdami, kad apie R. D. ir I. S. sumuÅ¡imÄ , pastarojo laikymÄ garaže ir apie R. D. įsodinimÄ Ä¯ T. Č. automobilį, vežiojimÄ bei apie kanapes nieko nežino. Nors jie neprisipažino esantys kalti, tačiau T. Č., R. P. kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.Nukentėjusysis I. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad maždaug prieÅ¡ dvejus–trejus metus garaže remontavo automobilį, kai atėjo trys ar keturi jam nepažįstami asmenys, ieÅ¡kodami R.

D.. I. S. atsakė, kad jo nėra, ir pasisiÅ«lė paskambinti R. D. ir jį pakviesti. Vyrai paprašė nesakyti, kad jie yra garaže. Atėjus RamÅ«nui, garažo durys buvo uždarytos, R. D. pasibeldė, atidarė duris ir tuo metu visi iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo, o I. S. liko garaže. Belaukiant, kol ateis R. D., I. S. buvo suriÅ¡tos rankos, bet kas suriÅ¡o – nepamena. Jis suriÅ¡tomis rankomis stovėjo kampe, veidu į kampÄ , todėl veidų neprisimena, buvo tamsoka, vyrai buvo su kapiÅ¡onais. I. S. nežino, ko konkrečiai jie norėjo iÅ¡ R.

D., jam nesakė. Taip pat jis nematė, kas vyko iÅ¡bėgus iÅ¡ garažo. Taip pat nematė, kaip R. D. buvo sulaikytas ir iÅ¡vežtas, nes jis iÅ¡ garažo pasižiÅ«rėti, kas vyksta už durų, išėjęs nebuvo. VirÅ¡ garažų gatvėje buvo Å¡Å«viai, tačiau kiek – nepamena (t. 95, b. l. 73–77). AnalogiÅ¡kus parodymus I. S. buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 97–98).IÅ¡ nukentėjusiojo R. D. parodymų apygardos teisme matyti, kad 2008 m. pabaigoje jis atėjo į požeminį garaÅ¾Ä , esantį Å¡alia namų, kurį jis nuomojosi ir kuriame tuo metu maÅ¡inas remontavo I.

S.. IÅ¡ garažo iÅ¡Å¡oko 4 nepažįstami žmonės, kuriuos jis matė pirmÄ kartÄ . R. D. pradėjo bėgti, o jie pradėjo jį gaudyti. R. D., iÅ¡bėgęs iÅ¡ garažų, perbėgo gatvę, bet jį apÅ¡audė guminėmis kulkomis ir pagavo. IÅ¡ nugaros kažkuris R. D. lazda trenkė į galvÄ , suriÅ¡o rankas, įsodino į tamsios spalvos „BMW X5“, ant užpakalinės sėdynės, iÅ¡vežė į miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini). MiÅ¡ke du liko prie maÅ¡inos, o su vienu R.

D. nuėjo atokiau nuo automobilio. Pokalbis buvo apie kanapes, apie tai, jog kažkur jis pirko kanapes. Tuo metu R. D. rÅ«kydavo kanapes. Užpuolusieji, matyt, pagalvojo, kad jis prekiauja, todėl ir iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡sivežė jį į miÅ¡kÄ . Jokio smurto miÅ¡ke nebuvo, tik paÅ¡nekesys, jam tik grasino. Jau vežant į miÅ¡kÄ buvo grasinama. R. D. sakė, kad nepardavinėja, įsigyja tik savo reikmėms. Užpuolusieji reikalavo, jog jei jis pardavinėja, tai turi pardavinėti jų kanapes. R. D. nesutiko platinti jų narkotikų.

Tuo metu jis prie savęs piniginėje turėjo 2–3 gramus kanapių. Kažkuris patikrino R. D. kiÅ¡enes, piniginę ir kanapes iÅ¡metė, sakydamas, kad jei reikia, atvažiuosi ir susirasi. Ar kiti trys matė, kad vienas paėmė piniginę, R. D. nežino. Paimtas buvo ir telefonas, tačiau jis vėliau buvo grÄ Å¾intas. Pinigai nebuvo paimti, nes buvo atskiroje kiÅ¡enėje. Vienas iÅ¡ užpuolikų ant rankos turėjo kažkokio ornamento tatuiruotę. Vienas iÅ¡ užpuolikų buvo J., dar vieno vardas buvo T., kuris važiuojant buvo prie vairo.

Kitų nepamena. Paskui R. D. atvežė už Buivydiškių prie tvenkinių ir paleido. Nukentėjusysis nematė, kas jį mušė, trenkė lazda, kas šaudė į jį, iš kokio ginklo. Visi veiksmai visų keturių asmenų buvo atliekami bendrai. Stiprių sužalojimų nebuvo, į medikus nesikreipė (t. 95, b. l. 65–73). Nukentėjusysis R. D. visiškai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 103–105), kur jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme.

IÅ¡ asmenų parodymo pagal nuotraukas protokolų matyti, kad nukentėjusysis atpažino J. B., T. Č., R. P. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (t. 6, b. l. 107–109, 110–112, 116–118). Å iais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie patvirtinami ir liudytojo A. Ku., tiesiogiai dalyvavusio darant nusikaltimus, parodymais.Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodė, kad 2008 ar 2009 m. žiemÄ reikėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sugauti vienÄ platintojÄ iÅ¡ kitos gaujos.

A. Ku., J. B., R. P. ir T. Č. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) s, nes T. Č. ar J. žinojo to asmens buvimo vietÄ , t. y. kad jis ateidavo į garaÅ¾Ä . Atvažiavus garaže buvo kažkoks darbininkas, kuris tvarkė maÅ¡inas. T. ar J. paprašė darbininko, kad jis paskambintų tam prekeiviui, kad priviliotų ir jis ateitų į garaÅ¾Ä . Darbininkas sutiko, paskambino ir po deÅ¡imt minučių reikiamas žmogus atėjo. Darbininkui A. Ku. suriÅ¡o rankas, Å¡io žmogaus niekas nemušė. Prie įėjimo pirmas buvo J., paskui T., A.

Ku. ir R. P.. Kai atėjęs žmogus mėgino atidaryti duris, jį J. pamėgino sugriebti, bet jis iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ rankų ir mėgino pabėgti. Bėgo gal 200 metrų, jį vijosi ir, perbėgus gatvę, pagavo. Bėgant kelis kartus J. Å¡ovė iÅ¡ „guminuko“ – guminėmis kulkomis Å¡audančio pistoleto, į nugaros pusę. Pagavus tÄ Å¾mogų A. Ku. jį apkabino ir trenkė vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Daugiau smurto prieÅ¡ jį nebuvo, jis buvo nuvestas į garaÅ¾Ä ir po kažkiek laiko buvo pervestas į maÅ¡inÄ , pasodintas ant užpakalinės sėdynės. Kai vyko gaudynės, „guminukÄ â€œ turėjo ir T.

Č., bet panaudojo tik J.. T. Č. tik mėgino Å¡auti, bet užstrigo gaidukas ir jam neiÅ¡Å¡ovė. Pagautam žmogui A. Ku. ir R. P. suriÅ¡o rankas, pasodino ant užpakalinės sėdynės ir patys atsisėdo iÅ¡ Å¡onų, T. buvo priekinėje sėdynėje prie vairo, o J. – keleivio sėdynėje. Tada visi nuvažiavo į miÅ¡kÄ . MiÅ¡ke iÅ¡laipino sugautÄ asmenį, T. su J. nuėjo Å¡nekėtis su juo atokiau. Pasikalbėję 10 minučių, grįžo visi trys prie maÅ¡inos. T. ar J. liepė atriÅ¡ti rankas.

Sulaikytasis turėjo „taÅ¡ytę“ ir ji buvo patikrinta, buvo paimtas telefonas, taip pat „taÅ¡ytėje“ buvo rasta „žolės“ – kanapių. R. P. norėjo jÄ paimti, bet T. Č. pasakė, kad nereikia „šviestis“, „vdrug“ policija sustabdys, todėl iÅ¡metė miÅ¡ke. Žmogui buvo atiduotas telefonas, kad jisai susiskambintų su savo draugais ir pasakytų, kad su jais nori susitikti J. A. Ku. nežino, su kuo konkrečiai buvo norima susitikti, bet toks susitikimas įvyko.

Paskui sugautasis vyras buvo paleistas. J. pokalbio su tais asmenimis turinio A. Ku. negirdėjo, nes sėdėjo mašinoje, tačiau žino, jog tai buvo dėl pinigų. Visas šis įvykis buvo susijęs su narkotikais. Sugautasis žmogus buvo iš kitos grupuotės, tačiau nežino, iš kokios (t. 97, b. l. 107–111).Taigi, iš R. D., A. Ku. parodymų matyti, jog R. D., stengdamasis išvengti sulaikymo, bėgo, į jo pusę buvo šaudoma, jis buvo sulaikytas. R. D. nurodė, jog iš guminių kulkų buvo pataikyta į sėdmenis.

Byloje nėra objektyvių įrodymų apie R. D. padarytus sužalojimus, jis į medikus nesikreipė, tačiau nėra pagrindo abejoti parodymais, jog prieÅ¡ jį buvo naudojamas smurtas, Å¡audoma, suduota į galvÄ , suriÅ¡tos rankos, prievarta įsodintas į automobilį, nes tas aplinkybes patvirtino ne tik R. D., bet ir liudytojas A. Ku.. Tai, kad R. D. ir visiems keturiems vyrams iÅ¡bėgus iÅ¡ garažo buvo Å¡audoma, patvirtino ir garaže suriÅ¡tas likęs nukentėjusysis I. S..Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo A.

Ku. parodymais nėra pagrindo, nes jų parodymai sutampa, yra nuoseklÅ«s, patvirtinami ir nukentėjusiojo I. S. parodymais. Taip nustatyta, jog darant Å¡iuos nusikaltimus kartu su liudytoju A. Ku. tiesiogiai dalyvavo asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, T. Č. ir R. P.. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. Ku., R. P. ir T. Č. kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvažiavimas į garažus, I. S. suriÅ¡imas, R. D. sugavimas gatvėje, rankų užlaužimas, suriÅ¡imas, vežimas jo į miÅ¡kÄ buvo susijęs su narkotikų „verslu“, t. y. jų platinimu.

Visais Å¡iais veiksmais buvo siekiama palenkti R. D., kad pastarasis platintų „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo platinamas narkotines ir psichotropines medžiagas. Atsakomybė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtÄ arba sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusįjį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Numatytos veikos: smurto panaudojimas, pavojaus sukėlimas nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba nukentėjusio asmens laikymas nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, yra alternatyvios, veiksmams kvalifikuoti pakanka bent vienos iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytos veikos.

Neteisėtas laisvės atėmimas – neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietÄ suvaržymas, jį pagrobiant, sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ . IÅ¡ nukentėjusiųjų R. D. ir I. S. bei liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jog nukentėjusysis I. S. buvo suriÅ¡tas garaže, o nukentėjusysis R. D. bėgo, prieÅ¡ jį buvo panaudotas smurtas: suduota į galvÄ , į jį buvo Å¡audoma. Jis suriÅ¡tomis rankomis, prievarta buvo įsodintas į automobilį ir nuteistųjų T.

Č., R. P. bei kitų dviejų asmenų nuvežtas į miÅ¡kÄ , kur jam buvo grasinama ir reikalaujama prekiauti nusikalstamo susivienijimo platinamomis narkotinėmis medžiagomis. R. D. buvo paleistas tÄ pačiÄ dienÄ , o I. S. iÅ¡silaisvino – atsiriÅ¡o rankas po to, kai buvo sugautas ir iÅ¡vežtas R. D..Taigi, nukentėjusysis I. S. prieÅ¡ jo valiÄ buvo suriÅ¡tas ir paliktas garaže, o nuketėjusysis R. D. ne savo valia, o nuteistųjų nuožiÅ«ra buvo suriÅ¡tas ir vežiojamas į (duomenys neskelbtini) s pusėje esančius miÅ¡kus, po (duomenys neskelbtini) ir kt.

Taip nuteistųjų veiksmais buvo neteisėtai atimta nukentėjusiesiems laisvė, panaudojant smurtÄ .Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad nuteistieji buvo susibÅ«rę į nusikalstamÄ susivienijimÄ , skirtÄ iÅ¡ esmės narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybai bei kitiems nusikaltimams daryti, todėl Å¡i aptariama jų nusikalstama veika vertintina kaip veika, padaryta veikiant viena iÅ¡ bendrininkavimo formų – nusikalstamame susivienijime, su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį.

Nusikaltimai prieš nukentėjusiuosius I. S. ir R. D. tiesiogiai buvo susijęs su šio nusikalstamo susivienijimo pagrindiniu tikslu – prekyba narkotikais, o šiame dėl šių nusikalstamų veikų nustatyta, kad T. Č., kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, o R. P., kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, siekė paveikti nukentėjusįjį R. D., kad šis prekiautų jų parduodamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog R.

P. ir T. Č., panaudodami smurtÄ , tiesiogiai neteisėtai atėmė žmonėms laisvę ir jų nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį.Taip pat apygardos teismas konstatavo, kad nuteistieji T. Č. ir R. P., taip pat ir liudytojas A. Ku. bei asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, prie (duomenys neskelbtini). esančiame miÅ¡ko masyve panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė iÅ¡ R. D. 2 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

IÅ¡ tiesų iÅ¡ R. D. ir A. Ku. parodymų matyti, jog iÅ¡ R. D. buvo paimta, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2 gramai narkotinės medžiagos – kanapių. Pasak liudytojo A. Ku., R. P. norėjo kanapes pasiimti, bet T. Č. paprieÅ¡taravo, nurodydamas, kad nereikia „šviestis“, o jei policija sustabdys. Teismas taip pat konstatavo, jog kanapės buvo iÅ¡mestos miÅ¡ke, o tai rodo, jog jomis nuteistieji disponavo savo nuožiÅ«ra, o narkotines medžiagas užvaldant buvo naudotas fizinis smurtas, nes jis jėga, prieÅ¡ tai į jį Å¡audant, buvo atvežtas į miÅ¡kÄ , ten apieÅ¡koti jo daiktai.

Tačiau iš nukentėjusiojo R. D. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, jog joks smurtas paimant iš jo kanapes nebuvo naudotas. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miške jokio smurto nebuvo naudota, buvo tik pašnekesys (t. 95, b. l. 66). Tiek iš šio nukentėjusiojo, tiek iš liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jog visi smurtiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai atimant nukentėjusiajam laisvę, siekiant paveikti nukentėjusįjį, kad šis prekiautų jų parduodamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

Taigi, apygardos teismo iÅ¡vada, jog smurtas buvo panaudotas užvaldant narkotines medžiagas, yra nepagrįsta, todėl negalima konstatuoti, jog narkotinė medžiaga buvo pagrobta, panaudojant fizinį smurtÄ .BK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kas pavogė, užvaldė apgaule (sukčiavimas) arba pasisavino jam patikėtas ar jo žinioje buvusias narkotines ar psichotropines medžiagas. Apygardos teismas nurodė, kad nuteistieji T. Č., R. P. paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo R.

D. jo piniginėje rastas kanapes ir jas iÅ¡metė, ir konstatavo, kad taip jie buvo užvaldę kanapes ir jomis disponavo savo nuožiÅ«ra. Ta aplinkybė, kad nuteistieji pavogtu turtu patys nesinaudojo, Å¡iuo atveju veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad jie turtÄ buvo užvaldę ir turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiÅ«ra. Taigi, nesant jų veikÄ kvalifikuojančio požymio – fizinio smurto panaudojimo – darytina iÅ¡vada, jog nuteistieji iÅ¡ R.

D. narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes – atvirai pavogė. Å iuo konkrečiu atveju narkotinės medžiagos paėmimas iÅ¡ nukentėjusiojo R. D. sutapo su jos pasisavinimu, nes nuo to momento kaltininkai turėjo realiÄ galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti ja savo nuožiÅ«ra: parduoti, atiduoti kitiems asmenims, patiems sunaudoti ar net iÅ¡mesti, o tai nuteistieji ir padarė.Taigi Å¡i nusikalstama nuteistųjų T. Č. ir R. P. veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį.

Nuteistieji viso proceso metu neigė nusikaltę, nepripažino jokių aplinkybių dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, keičiant jiems nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes iÅ¡ „pagrobė“ į „pavogė“, taip pat dėl pasikeitusios veikos kvalifikavimo jų gynybinė pozicija nesikeičia. Dėl tokios jų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pakeitimo nelaikytina, jog tai procesinė staigmena ir pažeidžia jų teisę į veiksmingÄ gynybÄ .

Teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistųjų teisė į gynybÄ , teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami, teisė į teisingÄ procesÄ nepažeidžiama.T. Č. ir R. P. iÅ¡ naujo skirtinos bausmės už Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Jiems, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos sunkumÄ , skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatoma artima sankcijos vidurkiui – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.Nuteistieji K. L. ir S. R. patys tiesiogiai nedalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Å ie nuteistieji, kaip aptarta pirmiau, buvo vieni iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų. Vien dėl Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus.BK 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ apėmė jų tyčia, atsako pagal Å¡io kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas, kaip galima spręsti pagal nuosprendžio turinį, konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai visais atvejais traktuojami ne vien kaip nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip visų kitų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojai, nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų konkretaus vaidmens.

Toks BK 26 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas neatitinka nei Å¡ios dalies teksto prasmės, nei teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-55-202/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016), pagal kuriÄ pripažinus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimybė kvalifikuoti kitas jų padarytas nusikalstamas veikas individualizuotai, atsižvelgiant ir į BK 24 straipsnio nuostatas.

Todėl būtina nustatyti K. L. ir S. R. konkrečius veiksmus, atliekant minėtas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pats konstatavo, kad jų veiksmai pasireiškė tik vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, o ne šių konkrečių nusikalstamų veikų organizavimu, dalyvavimu juos padarant.Taigi, S. R. ir K. L., tenkinant jų šias apeliacinių skundų dalis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, išteisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl M. J. turto prievartavimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008–2009 metais, dienos metu, prie namo (duomenys neskelbtini), S. R. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklÄ , kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panaÅ¡iais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ laikydamas M.

J. už rankų, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į (duomenys neskelbtini), kur ne mažiau kaip vienÄ valandÄ neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smÅ«gių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M.

J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ M. J. fizinį smurtÄ .Teismas konstatavo, kad G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam nusikaltimas numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, todėl byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį buvo iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iÅ¡ jo vadovų, turi atsakyti ir iÅ¡teisintasis G.

Å ., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R. neigia kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir prašė iÅ¡teisinti. Dėl Å¡ios dalies prokurorų ir nuteistojo S. R. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų T. Č. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami.Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo vienas iÅ¡ vadovų S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , atimdamas asmeniui laisvę, t. y. 2008 m. vasaros–2009 m. vasaros, dienos metu, prie namo (duomenys neskelbtini), S. R. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklÄ , kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziniu susidorojimu, daiktais, panaÅ¡iais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ laikydamas M.

J. už rankų, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į automobilį „BMW X5“, atimdamas nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į (duomenys neskelbtini), kur ne mažiau kaip vienÄ valandÄ neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smÅ«gių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M.

J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ M. J. fizinį smurtÄ . G. Å . dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaltas neprisipažino ir parodė, jog jis apie šį įvykį nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo, jokių nurodymų dėl sumuÅ¡imo nedavė. Tai patvirtino ir nuteistasis S. R.. IÅ¡teisintojo G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas.

Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ nukentėjusiuosius M. J. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nuteistasis T. Č. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, kai buvo rengiamas nusikalstamo susivienijimo veiklos planas dėl M.

J.. Jis nieko nežino apie tai, kad S. R. laikė nukentėjusįjį automobilyje ir iÅ¡vežė į miÅ¡kÄ su kitais nenustatytais asmenimis. S. R. nėra jam pasakojęs apie M. J..Nuteistasis K. L. kaltas neprisipažino ir parodė, jog apie M. J., kuris buvo įsodintas į BMW ir po to muÅ¡amas miÅ¡ke, jis nieko nežino, niekam jokių nurodymų dėl to nedavė ir pats niekur nedalyvavo. Minėti nuteistieji savo kaltę neigia ir apeliaciniuose skunduose.Apygardos teismas, pripažindamas T. Č. ir K.

L. kaltais dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, nurodė, kad „nors ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad nusikaltimo vietoje nusikaltimo darymo metu kartu su S. R. buvo T. Č. ir K. L., tačiau iÅ¡ byloje apklaustų kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamuosius T. Č., K. L. ir S. R. siejo itin artimi ir glaudÅ«s ryÅ¡iai, aukÅ¡tesnį rangÄ užimančių narių ryÅ¡iai bÅ«davo palaikomi nuolatos tiek telefonu, tiek tiesiogiai susitinkant. IÅ¡analizavus byloje apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų paminėtus daugkartinius patirto ar panaudoto smurto atvejus, apie asmenims „pakabinamas skolas“, o visÄ bylos medžiagÄ vertinant ne atsietai, o kaip visÄ visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamo susivienijimo vadovų – K.

L., T. Č. veikla, suburiant ir dalyvaujant tokio pobÅ«džio nusikalstame susivienijime, apima jų tyčiÄ be teisėto pagrindo prievartauti turtÄ ir iÅ¡ M. J.... teismas, vertindamas įrodymus dėl jų bendrininkavimo prieÅ¡ šį nukentėjusįjį, atkreipia dėmesį, jog bylos duomenimis ir aplinkybėmis nustatyta, kad K. L. ir T. Č. nusikalstamame susivienijime dalyvavo ir kaip Å¡io susivienijimo vadovai, todėl jiems pagrįstai yra inkriminuojami ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai, tiesiogiai jiems nedalyvaujant.“Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nuteistieji T.

Č. ir K. L. nedalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nei kaip tiesioginiai vykdytojai, nei kaip bendrininkai – kurstytojai, padėjėjai ar Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos organizatoriai. Jų kaltę teismas preziumavo tik iÅ¡ to, kad jie buvo nusikalstamo susivienijimo vadovai. Taigi, kaip jau aptarta pirmiau, nenustačius T. Č. ir K. L. konkrečių veiksmų padarant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , jie, tenkinant Å¡ias apeliacinių skundų dalis, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Nuteistasis S. R. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis nieko nėra tempęs į maÅ¡inÄ , iÅ¡skyrus atvejį (duomenys neskelbtini).

Å io nusikaltimo nepadarė, M. J. nepažįsta, mano, jog nukentėjusysis tokius parodymus davė siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės. Tačiau jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais.Atsakomybė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus arba nuo jų susilaikyti, jei prievartaujant turtÄ panaudojo fizinį smurtÄ , atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtÄ arba kitokiu bÅ«du padarė jam didelės turtinės žalos.

IÅ¡ nukentėjusiojo M. J. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog galimai 2008 ar 2009 metais, pavasarį ar vasarÄ , jam į mobiliojo ryÅ¡io numerį paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris piktai pasiÅ«lė susitikti ir pasiÅ¡nekėti, kokiu tikslu, neaiÅ¡kino. M. J. įtarė kažkÄ negero, atsisakė susitikti ir pradėjo slapstytis. Vėliau M. J. sužinojo, jog paÅ¡nekovas buvo vaikinas, vardu S., pavardės nežino. Po kelių dienų jis ėjo prie savo namų ir pastebėjo prie namo stovintį sidabrinės spalvos automobilį „BMW X5“, kuriame buvo S. ir dar trys nepažįstami vaikinai.

Visus juos, tarp jų ir S., kuris sėdėjo prie vairo, matė pirmÄ kartÄ . Kai M. J. ėjo pro automobilį, pro Å¡io automobilio užpakalines dureles iÅ¡lipo du vaikinai, kurie paėmė M. J. už rankų ir įsodino į automobilį „BMW X5“, ant užpakalinės sėdynės, o patys atsisėdo iÅ¡ Å¡onų. IÅ¡ Å¡onų sėdėję vaikinai iÅ¡sitraukė pistoletus, atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , liepė sėdėti ir tylėti. Vienas iÅ¡ vaikinų ranka nulenkė M. J. galvÄ , todėl tų trijų vaikinų požymių neįsidėmėjo.

Visiems buvo maždaug po 22 metus. Vykstant automobiliu į miÅ¡kÄ , vaikinai plastmasiniu raiÅ¡teliu suriÅ¡o M. J. rankas už nugaros. Po to vaikinai nuvežė jį į(duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , ten laikė M. J. apie valandÄ . MiÅ¡ke iÅ¡ pradžių S. ir kiti pasakė, kad M. J. yra skolingas jiems 4 000 Lt, tačiau už kÄ , nieko neaiÅ¡kino. PrieÅ¡ tai S. ir vaikinų M. J. nepažinojo, todėl nesuprato, už kÄ reikalaujami pinigai, tik suprato, kad S. su tais vaikinais be jokio pagrindo norėjo M.

J. „užkabinti“ neva esančiÄ skolÄ , be to, jie sakė, kad jei nori likti gyvas, turi atiduoti jiems Å¡iÄ pinigų sumÄ . M. J. aiÅ¡kino, kad tokios pinigų sumos neturi. M. J. mano, jog S. su vaikinais žinojo, jog M. J. perka „žolę“, galėjo manyti, kad jis platina narkotikus, ir dėl Å¡ios priežasties be jokio pagrindo reikalauti iÅ¡ jo pinigų. MiÅ¡ke S. su vaikinais parvertė M. J. ant žemės, sudavė į įvairias kÅ«no dalis – galvÄ , kÅ«nÄ â€“ ne mažiau kaip po 20 smÅ«gių rankomis ir kojomis.

Tikslaus smÅ«gių skaičiaus nurodyti negali, nes jų buvo nemažai. S. ar vaikinai pasakė, kad jei M. J. neturi pinigų, turės platinti jų „žolę“. M. J. sutiko platinti S. „žolę“, nes bijojo, kad toliau bus muÅ¡amas. Po to visÄ kruvinÄ ir sumuÅ¡tÄ M. J. S. su vaikinais nuvežė ir paleido netoli jo namų, aiÅ¡kino, kad dabar jau bus jų draugas. Tik važiuojant atgal, namų link, nuėmė M. J. nuo rankų plastmasinį raiÅ¡telį. Po to M. J. pasislėpė ir slapstėsi nuo S. maždaug 3 mėnesius.

Per šį laikotarpį iÅ¡ draugų girdėjo, jog S. jo nuolatos ieÅ¡ko. Dėl minėtų sužalojimų į medicinos įstaigas nesikreipė, nors apie savaitę nuo sumuÅ¡imų skaudėjo galvÄ , visÄ kÅ«nÄ . Galiausiai neiÅ¡tvėręs slapstytis, nors S. bijojo, pats paskambino S., kadangi dar pirmo susitikimo metu S. davė savo telefono numerį. Po Å¡io skambučio su S. susitiko prie parduotuvės „Rimi“, (duomenys neskelbtini). Ä® susitikimÄ S. vienas atvažiavo tuo pačiu automobiliu „BMW X5“.

Å io susitikimo metu S. pasakė, kad M. J. „dirbs ant jo“, t. y. prekiaus jo parduodama „žole“, pasakė, kad artimiausiu metu perduos jam parduoti „žolės“, paaiÅ¡kino, jog parodys vietÄ , kurioje bus palikti narkotikai. TÄ pačiÄ dienÄ S. nuvežė M. J. į N. už degalinės, BurbiÅ¡kių miÅ¡ko, ir parodė medį, prie kurio bus palikta „žolė“. S. pasakė, kad už gramÄ â€žÅ¾olės“ M. J. turės atiduoti jam po 23 Lt, paaiÅ¡kino, kad apie paliktus narkotikus po kelių dienų praneÅ¡ SMS žinute.

S liepė M. J. su juo bendrauti tik SMS žinutėmis, jie sutarė, jog narkotikų platinimo reikalais susitikinės tik prie parduotuvės „Rimi“, esančios Å¡alia M. J. namų. Realiai M. J. pardavinėti narkotikų neplanavo, o su S. žodžiais sutiko, nes jo bijojo. Po kelių dienų S. atsiuntė M. J. SMS žinutę apie paliktÄ â€žÅ¾olę“. M. J. vienas nuvyko į nurodytÄ vietÄ BurbiÅ¡kėse, kur S. nurodytoje vietoje paėmė „žolę“, kuri buvo supakuota į permatomÄ celofaninį maiÅ¡elį.

Å ios „žolės“ nepardavinėjo, nenorėjo daryti nusikaltimo, bet surinko 600 Lt tam, kad S. nuo jo atstotų. Po kelių dienų su S. susitiko prie tos pačios parduotuvės „Rimi“, kur S. pasakė, kad perdavė M. J. 200 gramų „žolės“. Už jÄ M. J. turėjo atiduoti po 23 Lt už vienÄ gramÄ â€žÅ¾olės“. Susitikimo metu M. J. perdavė S. 600 Lt, manydamas, kad S. nuo jo atstos, daugiau nebaus ir paliks ramybėje. M. J., paėmęs „žolę“, jÄ pasvėrė.

IÅ¡ tikro ten buvo apie 200 gramų. Ä® teisėsaugos įstaigas dėl S. nesikreipė, nes buvo S. prigÄ sdintas. Po 4 ar 5 dienų prie parduotuvės „Rimi“ susitiko su S., kuriam davė dar 300 Lt. Tačiau S. pradėjo priekaiÅ¡tauti, grasinti, kad vėl jį suspardys, jei nebus daugiau pinigų. Po Å¡io susitikimo visur, kur tik galėjo, pasiskolino dar 1 000 Lt, kuriuos praėjus savaitei nuo paskutinio susitikimo prie parduotuvės „Rimi“ vėl atidavė S. Vėliau pradėjo vėl slapstytis, nes matė, jog neturi jokios iÅ¡eities, suprato, kad nepriklausomai nuo to, ar pardavinės S. „žolę“, vis tiek reikės nuolat skolintis pinigų ir juos atiduoti S. MinėtÄ â€žÅ¾olę“ M.

J. visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį laikė pas save namuose, kur jÄ surado motina ir iÅ¡metė į klozetÄ . M. J. vėliau paaiÅ¡kino savo motinai bendrais bruožais apie susidariusiÄ situacijÄ . Vėl slapstėsi nuo S., gal du mėnesius nebuvo išėjęs iÅ¡ namų, nes bijojo S., o po kelių mėnesių iÅ¡ žiniasklaidos sužinojo apie S. sulaikymÄ . Dėl to, kad S. ir minėti vaikinai sumušė, be jokio pagrindo paėmė pinigus, M. J. buvo padaryta fizinė, psichinė, turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia.

Jis taip pat nurodė, jog S. galėtų atpažinti, o atpažinimÄ pageidauja daryti iÅ¡ nuotraukų, nes su S. susitikti nenori, nes jo bijo (t. 6, b. l. 90–92). Nukentėjusiajam M. J. įstatymo nustatyta tvarka pateikus atpažinti 4 fotonuotraukas, iÅ¡ kurių 4 numeriu pažymėta buvo S. R. nuotrauka. M. J. jį atpažino kaip asmenį, vardu S., apie kurį jis davė parodymus (t. 6, b. l. 94–96).Pirmosios instancijos teisme jis nepatvirtino, kad atpažino S. R., nurodė, jog jis parodymų atpažinti metu sakęs, jog „nelabai panaÅ¡us“, o jo parodymai policijoje buvo iÅ¡gauti netinkamomis priemonėmis.

Bet kartu, teisme garsinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos visiÅ¡kai patvirtino (t. 92, b. l. 102–109). Apygardos teisme tam, kad patikrintų nukentėjusiojo M. J. nurodomÄ aplinkybę, jog jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡gauti netinkamomis priemonėmis, kaip liudytojai buvo apklausti apklausÄ bei asmens parodymÄ atpažinti pagal nuotraukas vykdę prokuroras G. N. ir vyr. tyrėjas R. J..IÅ¡ liudytojo vyr. tyrėjo R. J. parodymų matyti, kad jis atsimena liudytojÄ M. J., kurį už prekybÄ narkotikais sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Narkotikų kontrolės skyrius.

M. J. pareigÅ«nams papasakojo, kad pažįsta S. R., jo aplinkÄ . Tada policijos pareigÅ«nas organizavo M. J. apklausÄ pas prokurorÄ G. N. ir toje apklausoje dalyvavo. Per apklausÄ apklausiamasis kelis kartus akcentavo tai, kad jis bijo. Tuo metu S. R. jau buvo sulaikytas, bet jis minėjo, kad kiti nariai yra laisvėje ir kad su juo gali susidoroti. R. J. dalyvavo procesiniame veiksme, kai M. J. buvo rodomos nuotraukos atpažinti. Veiksmas vyko prokuroro G. N. kabinete. M. J. buvo pateiktos fotolentelės, kuriose jis parodė atpažįstamus asmenis, nurodė pastarųjų ryšį su juo (t. 115, b. l. 177–178).Liudytojas prokuroras G.

N. paneigė M. J. parodymus dėl psichologinio spaudimo, nurodė, kad liudytojas davė parodymus, kaip S. R. su kitais asmenimis iÅ¡vežė šį liudytojÄ Ä¯ miÅ¡kÄ , ten prieÅ¡ jį panaudojo fizinį smurtÄ , kad S. R. iÅ¡ Å¡io liudytojo reikalavo pinigų ir kokiomis aplinkybėmis S. R. perdavė liudytojui kanapes. PrieÅ¡ apklausÄ liudytojas buvo pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, jis pasirašė, davė parodymus, susipažino su protokolu, kiek pamena, pažymėjo, kad jo parodymai buvo užfiksuoti teisingai.

Parodymas atpažinti buvo toks, koks užfiksuotas atpažinimo protokole. Liudytojas buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, liudytojui buvo pateiktos 4 nuotraukos, tarp Å¡ių nuotraukų buvo pateikta ir S. R. nuotrauka. S. R. asmens duomenys, prieÅ¡ pateikiant nuotraukas, skelbiami nebuvo. Liudytojas atpažino S. R. ir atpažinimo protokole apie jį pasisakė. SuraÅ¡ius protokolÄ , liudytojas susipažino su protokolu ir jį pasirašė. Abejonių, kad ten ne S. R., liudytojas neiÅ¡sakė.

Jei bÅ«tų abejonių, jos bÅ«tų fiksuojamos atpažinimo protokole. Å is liudytojas buvo labai iÅ¡sigandęs. Pradžioje prieÅ¡ apklausÄ liudytojas vos neverkė, aiÅ¡kino, kad bijo duoti parodymus, kadangi žino, kad S. gali su juo fiziÅ¡kai susidoroti, bet vėliau liudytojas nusiramino ir davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes (t. 115, b. l. 172–173).Esant Å¡iems liudytojų parodymams, apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiojo M. J. parodymus teisme, pagrįstai jo parodymų teisme dalį, kuria jis nepatvirtina, jog atpažino S. R., vertino kritiÅ¡kai, kaip duotÄ dėl baimės, vengiant atvirai liudyti prieÅ¡ smurtiniais ir kitais nusikaltimais kaltinamus asmenis, taip pat atsižvelgė, jog S. R. iÅ¡vaizda yra pasikeitusi: nuotraukoje ilgais plaukais, teisme – itin trumpais, palyginti su nuotrauka – sulysęs. Be to, nukentėjusysis dėl neteisėto poveikio darymo duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu į policijos įstaigÄ ar prokuratÅ«rÄ nesikreipė.Taigi, iÅ¡ nukentėjusiojo M.

J. parodymų matyti, jog S. R. ilgÄ laikÄ (keletÄ mėnesių) persekiojo M. J., siekdamas jį paveikti taip, kad pastarasis prekiautų narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis. S. R., sutikęs M. J., kartu su keliais kitais nenustatytais asmenimis, prieÅ¡ jį panaudojo fizinę jėgÄ , įkiÅ¡o į automobilį, grasino daiktais, panaÅ¡iais į pistoletus, suriÅ¡o rankas, vežė į miÅ¡kÄ . Tai, jog bÅ«tent S. R. prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko neteisėtus veiksmus, abejonių nėra, nes nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtai atpažino pastarÄ jį.

Aplinkybė, jog nenustatyti kiti trys asmenys, buvę kartu su S. R., veikos kvalifikavimo nekeičia. Tai, jog S. R. aiÅ¡kina, kad jis nukentėjusiojo nepažįsta ir pastarojo įvardijamų veiksmų neatliko, teismas pagrįstai laikė jo gynybos taktika.Apygardos teismo iÅ¡vada, jog S. R. kartu su trimis nenustatytais asmenimis, grasinant fiziniu susidorojimu, daiktais, panaÅ¡iais į pistoletus, ir panaudojant fizinį smurtÄ â€“ laikant M. J. už rankų – prieÅ¡ jo valiÄ Ä¯sodino pastarÄ jį į automobilį „BMW X5“, nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur ne mažiau kaip vienÄ valandÄ neteisėtai laikė nukentėjusįjį, taip pat kad S. R. kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smÅ«gių rankomis bei kojomis M.

J. į įvairias kÅ«no vietas ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M. J. atiduoti 4 000 Lt, pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasinant prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ M. J. fizinį smurtÄ , yra pagrįsta.M. J. ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 20 d. apklausoje nurodė, jog Å¡is nusikaltimas prieÅ¡ jį vyko arba 2008, arba 2009 m. pavasarį ar vasarÄ . Kitų duomenų apie Å¡io nusikaltimo laikÄ â€“ nėra ir jo tiksliau nustatyti nėra įmanoma.

Jau, kaip nurodyta pirmiau, tikslinamas S. R. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pradžios laikas, nurodant 2008 m. vasarÄ . Tai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo M. J. parodymams, nes jis dėl praėjusio po įvykio iki apklausos ilgo laiko negalėjo tiksliau nurodyti, kada nusikalstama veika prieÅ¡ jį buvo padaryta. Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms laikytina, jog turto prievartavimo laikas yra 2008 m. vasara–2009 m. vasara. Nuteistasis S. R., prievartaudamas turtÄ , naudodamas smurtÄ , siekė priversti M.

J. platinti „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo, kurio buvo vienas iÅ¡ vadovų, narkotines medžiagas. Taigi, jis veikė nusikalstamo susivienijimo naudai.Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas S. R. nusikalstamus veiksmus dėl M. J. teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį. Neteisėtas disponavimas Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis Svetimo turto sugadinimasA. M. ir E. L. neteisėtas laisvės atėmimasL. V. nužudymasVieÅ¡osios tvarkos pažeidimas Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T.

Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L.: - neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L. neteisėtai, neturėdami leidimo, 2009 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) laikė 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui, paskui 2009 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, G.

L. minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis perdavė N. E., kuris šį ginklÄ ir Å¡audmenis tÄ pačiÄ dienÄ nugabeno į T., ten juos perdavė G. L., tada tÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, G. L. iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ Å¡io ginklo keturis Å¡Å«vius į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratus, perÅ¡ovė Å¡io automobilio vairuotojo pusės padangas ir jas sugadino, po Å¡io įvykio T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. nurodytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ laikė automobilyje „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo automobiliu tÄ pačiÄ dienÄ , iki 23.30 val., neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini); - panaudodami fizinį smurtÄ pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ :2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R., A. Ku. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L., siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, G.

L. iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ 32 kalibro Å¡aunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R. V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas ir jas sugadino, G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ Ä¯sodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip sutrikdė tokioms vietoms priimtÄ rimtį bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ;siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, susitarė neteisėtai panaudodami fizinį smurtÄ atimti A. M. ir E. L. laisvę. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, po to, kai S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ , G. L. sudavė ranka smÅ«gį A.

M. į galvos sritį, T. Č., S. R., A. Ku. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ Ä¯sodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė tolyn nuo T., E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleido ant tilto, virÅ¡ autostrados (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, 2009 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikoje T. Č., S. R. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G.

L. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymÄ , aptarė Å¡ios nusikalstamos veikos planÄ ir Å¡iam tikslui paruošė įrankius bei priemones – 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ , ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui, peilius, neperÅ¡aunamas liemenes. Vėliau, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G.

L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, pažeisdamas krÅ«tinės lÄ stÄ , Å¡irdį, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V.. Teismas konstatavo, kad G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas. Jam BK 25 straipsnio 4 dalis ir 253 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalis ir 284 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 4 dalis ir 146 straipsnio 2 dalis bei BK 25 straipsnio 4 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis 9 punktas buvo inkriminuoti kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui.

Byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, praÅ¡ydami iÅ¡teisintÄ jį G.

Å ., kaip vienÄ iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo dalyvį ir vadovÄ , pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam atitinkamas bausmes, nuteistieji T. Č., K. L., S. R., G. L. neigia kaltę dėl Å¡ių nusikalstamų veikų ir praÅ¡o iÅ¡teisinti. Dėl Å¡ios dalies prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų T.

Č., S. R., G. L. bei jo gynėjo advokato D. Z. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, o nuteistojo K. L. apeliacinis skundas tenkinamas visiÅ¡kai.Teisėjų kolegija nustatė, kad G. L. (G. L.) neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, sugadino svetimÄ turtÄ , taip pat jis, veikdamas organizuota grupe kartu su T. Č., S. R. (S. R.), A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, panaudodami fizinį smurtÄ neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, gabeno Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o S. R. nužudė žmogų o bÅ«tent: - G.

L. neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2009 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) laikė 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir ne mažiau kaip 4 vnt. Å¡ovinių Å¡iam Å¡aunamajam ginklui ir 2009 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, jis minėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis perdavė N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu ir kuris šį ginklÄ ir Å¡audmenis tÄ pačiÄ dienÄ nugabeno į T., ten juos perdavė G. L.. - G. L., 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ 32 kalibro Å¡aunamojo ginklo ne mažiau kaip keturis kartus į R.

V. automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs L. V., padangas ir jas sugadino. - G. L., T. Č., S. R., A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, veikdami organizuota grupe, turėdami bendrÄ tikslÄ , t. y. siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius jo draugus, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje atliko tokius veiksmus:

G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ Po to, kai G. L. sudavė smÅ«gius A. M. į galvos sritį S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ , T. Č., S. R., A. Ku. prieÅ¡ nukentėjusiųjų E. L., A. M. valiÄ , neteisėtai atimdami jiems laisvę, įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė tolyn nuo T.. E. L. paleido pravažiavus Varnių miestelį, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A.

M. paleido ant tilto, virÅ¡ autostrados (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos. - S. R. tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, pažeisdamas krÅ«tinės lÄ stÄ , Å¡irdį, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V.. - T. Č., S. R., A. Ku. ir G. L. visais Å¡iais veiksmais sutrikdė tokioms vietoms, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorijai, priimtÄ rimtį bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . - T.

Č., S. R., A. Ku. ir G. L. po įvykių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nurodytÄ 32 kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo automobiliu tÄ pačiÄ dienÄ iki 23.30 val. neteisėtai gabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nuteistojo G. L. kaltė neteisėtai disponavus Å¡aunamuoju ginklu, Å¡audmenimis, sugadinus svetimÄ turtÄ , taip pat jo bei nuteistųjų T. Č., S. R. kaltė, veikiant organizuota grupe ir panaudojant fizinį smurtÄ neteisėtai atėmus žmonėms laisvę, laikius Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o nuteistojo S. R. dar ir nužudžius žmogų, įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nuteistasis G. L. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis su S. R., T. Č. ir A. Ku. galimai 2009 m. sausio 8 d. buvo nuvykę su jo tėvui priklausančiu automobiliu „BMW X5“ į T.. Jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti su asmeniu, vardu „AudriÅ«nė“ ar „AndriÅ«nė“, kuris reiÅ¡kė pretenzijas dėl jam parduoto automobilio. Jis norėjo, kad automobilis bÅ«tų grÄ Å¾intas, arba iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jam daugiau nebeskambintų. Neigia, kad buvo susitikęs su N. E.. Jokio ginklo pastarajam nedavė ir pats jokio ginklo nebuvo pasiėmęs. N. E. meluoja, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

G. L. neatsimena, kad būtų su S. R. važiavęs į(duomenys neskelbtini) ar kitur perdavinėti kam nors ginklų. Jokių ginklų ar peilių, neperšaunamų liemenių automobilyje neturėjo. Nematė, kad S. R., T. Č. turėtų peilį. Jis nei T. Č., nei S. R. nesakė, kokios jo problemos su telšiečiais, tik pasakė, kad jam reikia pagalbos. Kiek pamena, pirma susitiko su S. R., paskui su T. Č., lyg ir su T. Č. buvo A. Ku.. Nuvykę jie „Audriūnės („Andriūnės“) nurodymu sustojo aikštelėje miškelyje prie koplyčios.

„AndriÅ«nė“ į susitikimÄ atvyko ne vienas, o su draugais, lyg 5 ar 6. Jie atvažiavo 2 automobiliais, kurių modelių ir markių neatsimena. Vėliau „AndriÅ«nės“ draugai iÅ¡važiavo, jis pasiliko tik su vienu draugu. Kai G. L. kalbėjo su „AudriÅ«ne“, kiti kiÅ¡osi į pokalbį, rėkavo, grasino, įžeidinėjo, uždėjo „nalogÄ â€œ, aiÅ¡kino, kad jiems G. L. skolingas, nes automobilis neatitiko jų lÅ«kesčių. Viskas baigėsi tuo, kad, kaip suprato, dalis asmenų – 3 ar 4 – liko juos saugoti, o kiti žmonės nuvažiavo atsivežti kažkokio vietinio, kuris turėjo jam viskÄ iÅ¡aiÅ¡kinti.

Pokalbyje nei S. R., nei T. Č., nei A. Ku. nedalyvavo. Jie stovėjo nuoÅ¡aliau. Pamačius, kad žmogus, stovintis prieÅ¡ G. L., griebiasi už striukės, jam pasirodė, kad ten ginklas, todėl griebė jį ir permetė per petį ant žemės. Tuo pat metu matė, kaip S. R. palenkęs vienam telÅ¡iečiui smogė keliu. Permesdamas tÄ Å¾mogų per petį, jis matė, kaip S. R. su kažkuo eina į automobilį. G. L. pasirodė, kad ir T. Č. įsėdo į automobilį, todėl ir jis nubėgo į automobilį.

S. R. ir T. Č. per tÄ laikÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡lipę nebuvo. G. L. įsiminė momentas, kad prie koplytėlės nuo jų gal 50 metrų, o gal didesniu atstumu, iÅ¡girdo žmogaus klyksmÄ . Žmogaus riksmÄ girdėjo nebÅ«damas maÅ¡inoje, o dar lauke, kai grÅ«mėsi su vienu iÅ¡ asmenų. Atsisukęs pamatė, kad koplyčios link bėga asmuo nuo A. Ku.. Kai įsėdo į automobilį, automobilyje jau buvo S. R. ir T. Č., o už poros sekundžių atbėgo A. Ku. ir jie visi kuo greičiau iÅ¡važiavo.

Važiuojant pastebėjo, kad automobilyje yra pašaliniai asmenys, todėl sustojo ir juos išleido. Šiuos asmenis išleido ne kartu. Kaip suprato, svetimus žmones į automobilį atsivedė S. R. su T. Č.. Nematė, kad kas nors būtų šaudęs, šūvių garso negirdėjo. Neprisipažįsta dėl neteisėto laisvės atėmimo A. M. ir E. L., nes jis jų į automobilį netempė, o pamatęs, kad automobilyje yra pašaliniai asmenys, – sustojo pirmoje pasitaikiusioje vietoje. Automobilio salone šviesa nedegė, buvo naktis, todėl nematė, kad kas nors iš asmenų būtų sužalotas.

Automobilyje jokių kraujo dėmių nematė. Jis buvo iÅ¡sigandęs ir susijaudinęs, nes įvyko konfliktas su telÅ¡iÅ¡kiais, kurie grasino, keikėsi, uždėjo vadinamÄ jį „nalogÄ â€œ, o tai reiÅ¡kia, kad bÅ«si skolingas tam tikrÄ pinigų sumÄ . Be to, jis turėjo nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ , bijojo, kad atims automobilį, kad patį sužalos, atims pinigus. G. L. teigė tik vienÄ telÅ¡iÅ¡kį pargriovęs ant žemės. Galimai tas asmuo, kurį jis pargriovė, vėliau atsirado automobilyje.

Nežino, kas suÅ¡audė automobilio padangas, Å¡Å«vių negirdėjo, jokio ginklo nematė. Kai važiavo atgal, S. R. sėdėjo automobilio gale. Po to, kai S. R. buvo kažkÄ Ä¯tempęs į automobilį, nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. KitÄ dienÄ jam paskambino N. E., kuris pranešė, kas atsitiko. G. L. susitiko su S. R., T. Č. ir A. Ku. prie „(duomenys neskelbtini)“. A. Ku. iÅ¡sitraukė sidabrinį sulankstomÄ peilį ir pasakė, kad pastarasis su tokiu peiliu negalėjo nužudyti, nes sudavė tik vienÄ smÅ«gį, smogė tik vienÄ kartÄ ir tik dalis peilio aÅ¡menų buvo kruvini.

Prašė jo neiÅ¡duoti. Tuo metu, kai A. Ku. buvo iÅ¡sitraukęs peilį, S. R. keikėsi, vaikščiojo po aikÅ¡telę, T. Č. pastarÄ jį ramino. Nežino priežasties, dėl ko buvo nudurtas telÅ¡iÅ¡kis. Nužudant L. V. nedalyvavo, apie jį nieko nežino. AsmeniÅ¡kai nepažįsta jokio telÅ¡iÅ¡kio, vardu Linas. G. Å . nedavė jam jokių nurodymų, važiuojant į T. niekas nesitarė daryti jokių nusikaltimų. K. L. neduodavo jokių nurodymų daryti nusikalstamas veikas. Nėra matęs, kad Å¡is turėtų narkotikų ar ginklų.

Nuteistasis teigė, kad prieÅ¡ jį ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma fizinė ir psichologinė prievarta, pareigÅ«nams siekiant iÅ¡gauti palankius parodymus. Bijojo pasakyti, kad T. Č., S. R. arba jis sudavė tÄ smÅ«gį (t. 110, b. l. 85–98). IÅ¡ nuteistojo T. Č. parodymų matyti, kad jis važiavo į T. G. L. praÅ¡ymu. Jam paskambino S. R., pasiÅ«lė susitikti. S. R. atvažiavo su G. L., kuris pasakė, kad jam kažkas iÅ¡ T. skambinėja, grasina, ir jis norėtų nuvažiuoti pasikalbėti.

Paklausė, ar T. Č. dėl kompanijos važiuotų kartu. Jis pasakė, kad važiuotų, bet buvo susitaręs susitikti su A. Ku., todėl paklausė, ar galėtų jį pasiimti kartu. G. L. sutiko, todėl T. Č. paskambino A. Ku., nuvažiavo pas jį, paėmė ir automobiliu „BMW X5“ visi iÅ¡važiavo į T.. T. Č. nežino, kas nurodė susitikimo vietÄ . Neprivažiavus T., jie nusuko į Å¡alikelę, sustojo Å¡alia kelio, netoliese buvo bažnyčia, buvo tamsu, iÅ¡ Å¡ono matėsi miÅ¡kelis.

Kelias minutes pastovėjus privažiavo trys maÅ¡inos, tada jie visi keturiese – T. Č., A. Ku., S. R. ir G. L. – iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, iÅ¡ tų trijų maÅ¡inų iÅ¡lipo gal 10 žmonių. Sustojo ratuku: jie keturiese, dar pora telÅ¡iÅ¡kių. G. L. pradėjo Å¡nekėtis su telÅ¡iÅ¡kiais. Kadangi kalbėjo žemaitiÅ¡kai, T. Č. nesuprato apie kÄ , be to, jis pokalbiu ir nesidomėjo. Vienas telÅ¡iÅ¡kis pasakė, kad reikia nuvažiuoti kažkÄ atsivežti. Kaip T. Č. suprato, jie nuvažiavo atsivežti ginklų ar dar žmonių, dėl to atmosfera buvo įtempta.

Dvi telÅ¡iÅ¡kių maÅ¡inos iÅ¡važiavo, liko trys asmenys ir jie keturiese. Vienas telÅ¡iÅ¡kių stovėjo prie maÅ¡inos ar sėdėjo joje, o jie keturiese ir du telÅ¡iÅ¡kiai stovėjo ratuku. Vienu momentu T. Č. pamatė, kaip S. R. keliu į galvÄ smogė vienam telÅ¡iÅ¡kiui, tas asmuo pradėjo kniubti. Tai buvo pirmas smurtinis veiksmas, o iki tol jokių muÅ¡tynių nebuvo. Fiziniai veiksmai buvo atlikti bÅ«tent iÅ¡ jų kompanijos todėl, kad jie norėjo iÅ¡ ten sprukti ir telÅ¡iÅ¡kiai nespėtų kažko atsivežti.

T. Č. ir S. R. paėmė telÅ¡iÅ¡kį, kuriam S. R. buvo smogęs, už parankės ir nusivedė į savo maÅ¡inÄ , atsisėdo automobilio gale. T. Č. po to daugiau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo. Praėjus apie 20 sekundžių, A. Ku. atvedė dar vienÄ asmenį, pasodino į galÄ iÅ¡ S. R. pusės. T. Č. pastebėjo, kad tam asmeniui buvo kruvina ranka. A. Ku. išėjo į laukÄ ir po kokių 10 sekundžių atėjo G. L., atsisėdo prie vairo ir dar kažkur po pusės minutės grįžo A.

Ku.. S. R. sėdėjo gale iÅ¡ vairuotojo pusės, T. Č. – iÅ¡ kitos, o telÅ¡iÅ¡kis – per vidurį. A. Ku. atvedė kitÄ telÅ¡iÅ¡kį ir pasodino Å¡alia S. R., t. y. vairuotojo pusėje prie durų. G. L. buvo prie vairo. A. Ku. sėdėjo priekinėje sėdynėje, prieÅ¡ais T. Č.. Ranka buvo sužalota E. L.. Tai buvo tas asmuo, kurį iÅ¡ kraÅ¡to atvedė A. Ku.. Kuriuo metu jis buvo sužalotas, T. Č. nematė. Kuri ranka buvo sužalota, taip pat nepamena. Ä® maÅ¡inÄ buvo atvestas jau sužalotas, tačiau iki tol, kol T.

Č. su S. R. nusivedė pirmÄ telÅ¡iÅ¡kį, A. Ku. atvestas asmuo sužalotas nebuvo. T. Č. pas telÅ¡iÅ¡kius jokių ginklų nematė. Kas nutiko tam telÅ¡iÅ¡kiui, kuris buvo prie maÅ¡inos ar joje, kol buvo kalbamasi su dviem kitais, T. Č. nematė. Kiek pavažiavus jie iÅ¡leido vienÄ telÅ¡iÅ¡kį, pavažiavus dar truputį – antrÄ . KitÄ dienÄ T. Č. paskambino G. L., susitarė susitikti. Jis atvažiavo kartu su S. R.. G. L. pasakė, kad perskaitė internete, jog susitikimo metu žuvo žmogus, ir paklausė, kÄ T.

Č. veikė susitikimo metu. T. Č. pasakė, kad visÄ tÄ susitikimÄ buvo Å¡alia S. R. ir kad padėjo nuvesti į maÅ¡inÄ vienÄ Å¾mogų. T. Č. paskambino A. Ku., su kuriuo susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“. Atvažiavus A. Ku. jam buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) žuvo žmogus, o jis atsakė: „BachÅ«rai, tai aÅ¡ padariau, pasikarščiavau, aÅ¡ nudÅ«riau.“ Toliau buvo diskutuojama Å¡ia tema, kad jei policija iÅ¡siaiÅ¡kins, jis turės prisipažinti dėl Å¡ito nusikaltimo.

Jis su tuo sutiko, bet vėliau A. Ku. nusprendė iÅ¡vengti atsakomybės. Å Å«vių T. Č. negirdėjo, nes kai atsisėdo į maÅ¡inÄ , joje grojo muzika. Kas ir kada perÅ¡ovė R. V. automobilio padangas – nežino. Taip pat jis nematė, kaip ir kas dÅ«rė L. V.. Pas S. R. T. Č. peilio nematė. Tuo metu jie vadovavosi emocijomis, tiesiog norėjo sprukti iÅ¡ tos vietos, kadangi buvo akivaizdu, jog telÅ¡iÅ¡kiai nuvažiavo atsivežti arba dar žmonių, arba pasiimti ginklų. Jie iÅ¡ baimės, nenorėdami, kad užsitęstų konfliktas, tiesiog pasiėmė tuos du asmenis, kad jie nevažiuotų iÅ¡ paskos.

Trečio asmens nepasiėmė, nes jis netilpo į maÅ¡inÄ , nes ir taip gale jau keturiese sėdėjo. T. Č. negali paaiÅ¡kinti, kodėl minėtus asmenis jie vežė 50 km ir paleido juos 20 km atstumo skirtumu, gal iÅ¡ paskos važiavo kita maÅ¡ina ir nebuvo galimybės sustoti. Jie nebuvo visko suplanavę iÅ¡ anksto. Automobilyje ginklo T. Č. nematė. Nors A. Ku. parodė, kad ginklÄ atsinešė G. L. ir pakiÅ¡o po priekine keleivio sėdyne, o A. Ku. iÅ¡sitraukė, pasižiÅ«rėjo, tačiau to T.

Č. nematė, o A. Ku. parodymus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. T. Č. iš viso nematė nei ginklo, nei neperšaunamų liemenių, nei peilio ir nežino aplinkybių, kokiu būdu ginklas atsirado mašinoje bei kas ir kaip sušaudė padangas. Pats T. Č. jokių ginklų neturėjo. T. Č. prieš šį įvykį (duomenys neskelbtini) nebuvo. Niekada nebuvo T. Č. ir G. Š. pokalbio, kad pastarasis paprašytų jo nuvažiuoti į T. su S. R., G. L., A. Ku.. Jis pripažįsta tik dėl to, kad nukentėjusiesiems neteisėtai atėmė laisvę, o šaudymo į automobilį ir nužudymo nepripažįsta.

Nusikalstamo susivienijimo nariu ar vadovu nebuvo, niekam jokių nurodymų daryti nusikalstamas veikas nėra davęs, „Lapinų“ grupuotės nariu niekada neprisistatinėjo, asmenų daryti nusikalstamÄ veikÄ nebuvo subÅ«ręs. Tik (duomenys neskelbtini) jis yra panaudojęs fizinį smurtÄ ir tai buvo ne dėl narkotikų. Daugiau niekada gyvenime nėra naudojęs fizinio ar psichinio smurto (t. 107, b. l. 62–70). IÅ¡ nuteistojo S. R. parodymų matyti, jog jis dėl L. V. nužudymo nėra kaltas, susitikimo (duomenys neskelbtini) metu jis tik vienam asmeniui trenkė keliu ir įtempė jį į maÅ¡inÄ tam, kad jie patys nebÅ«tų sumuÅ¡ti, nes toje vietoje vilniečių buvo 4, o telÅ¡iÅ¡kiai buvo atvažiavę 3 maÅ¡inomis.

DienÄ prieÅ¡ vykimÄ Ä¯ T. S. R. paskambino G. L. ir jie susitiko. G. L. pasakė, kad turi kažkokių bėdų, kažkas jam skambinėja, grasina, kad kažkokį jo draugÄ (duomenys neskelbtini) sumušė, sako: „Ar galėtum padėti nuvažiuoti ten?“ G. L. tiesiog vienas nenorėjo važiuoti, o norėjo nuvažiuoti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip ten viskas yra. Kadangi S. R. neturėjo, kÄ veikti, – sutiko. KitÄ dienÄ G. L. savo maÅ¡ina „BMW X5“ atvažiavo pas S. R., paėmė jį.

Kažkuris iÅ¡ jų paskambino T. Č., ir jie nuvažiavo pas pastarÄ jį. T. Č. paskambino A. Ku., nuvažiavo pas jį ir jį paėmė. TÄ kartÄ S. R. pirmÄ kartÄ pamatė A. Ku.. Paskui jie keturiese tiesiai iÅ¡važiavo į T.. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo pirmÄ kartÄ , vietų (duomenys neskelbtini) nežino, nuvažiavo į kažkokiÄ aikÅ¡telę. Buvo tamsu, stipriai snigo. Atvažiavo kažkokia maÅ¡ina. G. L. iÅ¡lipo, grįžo į maÅ¡inÄ , sako: „Netrukus kažkas atvažiuos.“ Praėjus dar porai minučių iÅ¡ karto atvažiavo 3 maÅ¡inos.

Iš vienos mašinos išlipo 3, iš kitos dar gal 3, iš trečios mašinos niekas neišlipo. Buvo ne mažiau kaip 10 telšiškių. Mašinoje, kuria atvažiavo į T., S. R. jokių ginklų nematė. Nei jis, nei kiti peilių neturėjo. Neperšaunamų liemenių nebuvo nei mašinoje, nei kas nors buvo apsirengęs. Pradėjo kalbėtis su telšiškiais. S. R. nelabai suprato jų akcento, su jais kalbėjo G. L.. Pokalbis pradėjo kaisti. Dvi mašinos išvažiavo, dėl kažkokio žmogaus – G.

L. draugo, kurį jie sumušė, sakė: „Mes tau jį atveÅ¡im, jis tau pasakys, kad jo niekas nemušė.“ S. R. susidarė įspÅ«dis, kad jie nuvažiavo ar ginklų paimti, ar pastiprinimo. Jiems iÅ¡važiavus liko viena maÅ¡ina – 3 asmenys. Pradėjo kalbėti su jais. Pokalbis pradėjo krypti konflikto link, prasidėjo keiksmai, kalba tapo nepagarbi. S. R. suprato, kad telÅ¡iÅ¡kiai nori su jais susidoroti. Vienas asmuo paėmė telefonÄ ir pradėjo kažkam skambinti: „Kažkas privažiuos, jums bus.“ S. R. nenorėjo laukti, kol atvažiuos dar 20 žmonių ir juos sumuÅ¡, nutaikė momentÄ , pirmas paėmė vienÄ telÅ¡iÅ¡kį, palenkė, trenkė keliu ar į kÅ«nÄ , ar į galvÄ , telÅ¡iÅ¡kis nukrito, S. R. pradėjo jį kelti, T.

Č. padėjo. S. R. jį pro dureles įtempė į maÅ¡inÄ . Pats atsisėdo iÅ¡ vieno, o T. Č. iÅ¡ kito Å¡ono. Po kažkurios akimirkos A. Ku. į maÅ¡inÄ partempė kitÄ telÅ¡iÅ¡kį, pasodino gale iÅ¡ Å¡ono. T. veidų neįsiminė, nes buvo tamsu, visi buvo su kepurėmis ir striukėmis. Vidurinis telÅ¡iÅ¡kis iÅ¡ pradžių pasimuistė, paskui nusiramino, pamatė, kad jų planas nepavyko. A. Ku. partempto telÅ¡iÅ¡kio ranka kraujuota. S. R. su T. Č. daugiau nebuvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos.

Po 10–30 sekundžių į maÅ¡inÄ , vairuotojo vietÄ Ä¯sėdo G. L.. A. Ku. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Pas A. Ku. kairėje rankoje buvo peilis, jis jį demonstratyviai užlenkė. Kiek pavažiavę, iÅ¡leido vienÄ telÅ¡iÅ¡kį, po kiek laiko – kitÄ . S. R. nematė ir nežino, kas nutiko trečiam telÅ¡iÅ¡kiui. KÄ darė G. L. ir A. Ku., kai jis su T. Č. tempė į maÅ¡inÄ nukentėjusįjį – nematė. Å Å«vių negirdėjo, kas galėjo suÅ¡audyti padangas – nežino.

Tik pas A. Ku. matė peilį, Å¡aunamojo ginklo pas niekÄ nematė. Atvirai jokių ginklų pas telÅ¡iÅ¡kius taip pat nematė. KitÄ dienÄ S. R. paskambino G. L., pakvietė susitikti. Susitikus G. L. paklausė, kÄ incidento (duomenys neskelbtini) metu darė S. R.. Abu nuvažiavo pas T. Č., pastarasis paaiÅ¡kino, jog tik su S. R. įtempė vienÄ iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių į maÅ¡inÄ . Jie net nesuprato, kuris iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių yra miręs. Paskambino A. Ku. ir nuvažiavo susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“.

Susitikus A. Ku. pasakė: „Atleiskite, bachurai, pasikarščiavau.“ S. R. nematė, kad A. Ku. dÅ«rė, tačiau mano, jog visi padariniai, t. y. nužudymas atsirado dėl A. Ku. veiksmų, nes S. R. pas jį matė peilį, jis paskutinis įlipo į maÅ¡inÄ , kai kitÄ dienÄ susitiko ir paklausė, jis pasakė: „Atleiskite, bachurai, pasikarščiavau.“ S. R. parodė, jog jis peilio neturėjo, todėl negalėjo sužaloti E. L. kairės rankos plaÅ¡takos, o sužalojimai ant veido galėjo atsirasti nuo S. R. smÅ«gio.

G. Š. (duomenys neskelbtini) nebuvo, jokių nurodymų iš jo S. R. nebuvo gavęs. S. R. važiuoti į T. dėl kompanijos prašė G. L. (t. 106, b. l. 9–14). Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nors G. L. dėl visų nusikalstamų veikų prie (duomenys neskelbtini) neprisipažino, kad yra kaltas, o S. R., T. Č. prisipažino, kad yra kalti tik dėl neteisėto laisvės atėmimo, tačiau jų kaltė dėl atskirų nusikalstamų veikų yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Vi. apygardos teisme parodė, jog tÄ dienÄ , kai įvyko nusikaltimas, sÅ«naus darbai buvo smulkiai suplanuoti, todėl tėvai iki tol, kol L. V. iÅ¡važiavo susitikti su kažkuo, žinojo, kur ir kÄ jis veikia. Jo planuose nebuvo važiavimo susitikti su kažkuo. Apie 14 val. L. V. pasiėmė tėvų automobilį „Peugeot 206“ ir turėjo važiuoti atsiimti vairuotojo pažymėjimo, pasigaminti raktų, statyti baldų, nes įsirenginėjo savo butÄ . Å eÅ¡tÄ valandÄ jis turėjo iÅ¡važiuoti su draugais į pirtį.

Kad sÅ«nus L. V. vartojo narkotikus, jis nežinojo. Nežino, su kuo L. V. susitiko, ir susitikimo nematė. Apie sÅ«naus mirtį jam pranešė policijos pareigÅ«nai apie 20 val. Automobilis „Peugeot 206“, kuriuo nužudymo dienÄ važiavo sÅ«nus, yra grÄ Å¾intas. Jam buvo perÅ¡autos dvi vieno Å¡ono padangos, t. y. vienos pusės užpakalinė ir priekinė. Atsižvelgiant į tai, jog perÅ¡autos abi padangos, mano, kad buvo mažiausiai du Å¡Å«viai. IÅ¡ kalbų žino, jog kažkas kažkam buvo skolingas ir dėl to vyko susitikimas.

SÅ«nus į susitikimÄ važiavo kaip palaikymo komanda, nes tuo metu turėjo automobilį (t. 93, b. l. 93–95). Nukentėjusysis A. M. teismui paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ salėje esančių asmenų nieko nepažįsta, o, jo manymu, pagrindinio asmens – Nerijaus – nemato. A. M. paskambino kažkoks nepažįstamas asmuo, pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, jog jis kažkÄ Ä¯Å¾eidinėjo, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadino, sako, bÅ«tų gerai susitikti, pakalbėti, klausė, gal kada važiuosi į Vilnių.

A. M. atsakė, kad į jokį Vilnių jis nevažiuos. Praėjus kiek laiko, vėl paskambino, sako, gal galima susitikti. Pradėjus domėtis, kas čia ir iÅ¡ kur, A. M. sužinojo, kad skambinėja N. E. kažkokie kursiokai. Po kiek laiko A. M. iÅ¡girdo gandus, kad dėl kažkokios A. Pi. skolos N. E. su savo kursiokais siaučia (duomenys neskelbtini). Praėjus dar kiek laiko A. M. vėl paskambino, paklausė, ar rytoj niekur neiÅ¡važiuos, pasiÅ«lė susitikti. Jis sutiko susitikti. Susitikimo dienÄ iÅ¡ ryto dar perskambino, patikslino, ar bus.

Jis buvo su L. V., dar paskambino E. L. ir, su juo susitikę, visi trys nuvažiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas čia vyksta. SusitikimÄ prie (duomenys neskelbtini) paskyrė skambinęs asmuo. Bevažiuojant matė, kad N. E. važinėja netoliese su savo automobiliu – žaliu „VW Golf“. Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) jau stovėjo džipas, markės ir spalvos negali pasakyti, bet tikrai ne baltas, buvo 3–4, gal penki jaunuoliai. Džipo Å¡viesos buvo įjungtos. L. V. neiÅ¡lipo net iÅ¡ maÅ¡inos, E. L. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, bet paskui nuėjo į maÅ¡inÄ .

A. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pradėjo kalbėti, atvykėliai sakė, kad A. M. kažkam skambino ir kažkÄ Ä¯Å¾eidinėjo. A. M. atsakė, jog jis nieko neįžeidinėjo. Bevažiuojant į susitikimÄ paskambino V. K., klausė, kur jis yra. Jam A. M. pasakė, kur važiuoja, todėl ir V. K. privažiavo, tačiau iÅ¡ maÅ¡inos neiÅ¡lipo, laukė Å¡one. Pokalbio metu kalba pakrypo apie A. Pi. skolÄ N. E.. A. M. atsakė, jog jis neskolingas, o su A. Pi. tegu aiÅ¡kinasi patys. Tuo metu A. M. pasikvietė V.

K., pasiteiravo, kas čia vyksta. Kai A. M. pasakė, jog nieko nesupranta, kad dėl kažkokios skolos. A. Ko. pasisiÅ«lė atvežti A. P., kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kintų, ir iÅ¡važiavo. Iki jam iÅ¡vykstant jokių muÅ¡tynių nebuvo. V. K. iÅ¡važiavus pokalbio metu vėl sugrįžo prie įžeidinėjimo klausimo. L. V. tuo metu iÅ¡vis maÅ¡inoje sėdėjo. Jis buvo iÅ¡lipęs, bet snigo, buvo Å¡alta, todėl vėl įlipo į maÅ¡inÄ . Pradėjus skambinti telefonu, A. M. gavo smÅ«gių ir neteko sÄ monės. Atsigavo maÅ¡inoje, ant galvos buvo užmautas maiÅ¡as, iÅ¡ balso suprato, kad E. L. irgi buvo toje pačioje maÅ¡inoje.

Bevažiuojant kažkur pusiaukelėje sustojo, iÅ¡lipo gal visi, gal ne visi, gal kažkas pasiliko saugoti, bet jokių balsų nebuvo girdėti. E. L. paleido, o A. M. vežėsi toliau. A. M. pradėjo klausinėti, kur veža, kas vyksta. Jam atsakė vėl apie skolÄ , įžeidinėjimus ir nepagarbų elgesį. Tuo metu A. M. sako, kad jis neskambinėja, o jeigu A. Pi. turi skolos, tai atiduos. A. M. paklausė, ar jis garantuoja už tÄ A. P.. A. M. atsakė – taip. Laidavus prie autostrados jį ant viaduko iÅ¡leido.

Tada A. M. paskambino V. K. ir Å¡is atvažiavo jo paimti, iÅ¡ jo A. M. sužinojo, kad ligoninėje mirė L. V.. KitÄ dienÄ A. M. paguldė į ligoninę. Buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, bet nei peiliu, nei kokiu kitu aÅ¡triu daiktu ar Å¡autuvu sužalojimai jam nebuvo padaryti. Girdėjo, jog L. V. tėvas sakė, kad jam buvo grÄ Å¾intas automobilis su perÅ¡automis padangomis. A. M. nematė, kas ir kada jas perÅ¡ovė. Tai galėjo įvykti, kai jis buvo be sÄ monės. Kas ir kada, su kokiu daiktu, kokiomis aplinkybėmis dÅ«rė L.

V., jis nematė. Kokie sužalojimai buvo padaryti E. L., A. M. nežino. VisÄ laikÄ iki jį iÅ¡laipinant prie autostrados, A. M. buvo su maiÅ¡u ant galvos. Kiek pamena, lyg rankos ir kojos nebuvo jam suriÅ¡tos, tačiau maiÅ¡o nusiimti nebandė, nes bijojo. Kiek jam žinoma, A. Pi. skola N. E. buvo už kažkokius narkotikus. Iki konflikto ginklų, peilių, neperÅ¡aunamų liemenių A. M. nematė. G. Å . niekada nebuvo susitikęs, mato pirmÄ kartÄ teisme, asmens, vardu G., nepažįsta. Jis jokių materialinių pretenzijų niekam neturi ir nereiÅ¡kia.

A. M. patvirtino savo 2009 m. sausio 9 d., t. y. kitÄ dienÄ , po įvykio duotus parodymus, tik patikslino, jog nuo autostrados jį parvežė ne pakeleivinga maÅ¡ina, o V. K.. Dėl netikslumų apie L. V. sėdėjimÄ ar ne automobilyje, paaiÅ¡kino, jog negali prisiminti, greičiausiai tiesÄ sako posėdžio metu, o tuo metu buvo veikiamas vaistų (t. 93, b. l. 95–100).Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki L. V. nužudymo dėl A. Pi. 5 000 Lt skolos jis kontaktavo su nepažįstamu vyru iÅ¡ Vilniaus.

Po telefoninių pokalbių dėl minėtos skolos jis susitarė su vilniečiais susitikti (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu jis pasiÅ«lė L. V., E. L. dalyvauti nurodytame susitikime. Visi nuvyko prie (duomenys neskelbtini), ten buvo apie 18 valandÄ . Jų automobilyje L. V. sėdėjo prie vairo, jis sėdėjo Å¡alia, o E. L. – ant užpakalinės sėdynės. Sutartoje vietoje buvo keturi atvykėliai, kurie buvo atvažiavę „BMW“ džipu. Vėliau pokalbio metu atvykėliai jį sumušė, kartu su E. L.

įkiÅ¡o į savo džipÄ , paguldė bagažinėje, užmovė jam ant galvos maiÅ¡Ä . Vėliau E. L. ir jis buvo paleisti (t. 9, b. l. 2–4, 12–13, 21, 25–26, 28–29).Nukentėjusysis A. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 14–20).IÅ¡ liudytojo A. Pi. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pagarsintų BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad nuo 2008 m. vasaros jis buvo skolingas 3 200 Lt už platinamus narkotikus T. gyventojui N. E., kuris dėl delsimo atiduoti skolÄ , jÄ padidino iki 5 000 Lt.

N. E. nuolat skambindavo dėl skolos, o A. Pi. vengdavo su juo susitikti. Dėl Å¡ių pinigų jis su N. E. ir jo draugais buvo susitikęs 2008 m. rudenį bei 2008 m. gruodžio mėnesį. Jis buvo vežamas prieÅ¡ jo valiÄ Ä¯ įvairias vietoves T. rajone, muÅ¡amas, reikalaujama atiduoti skolÄ . A. M. buvo garantavęs tiems vyrams, kad jis skolÄ atiduos. L. V. nužudymo dienÄ A. Pi. paskambino Zigmas, sakė, kad reikia susitikti. Apie 12 val. A. Pi. atvažiavo prie didžiojo turgaus, ten laukė Zigmas, E. L. („Milžinas“) ir A.

M. („AndriÅ«nė“). Jie buvo su Zigmo automobiliu. Kai A. Pi. priėjo prie jų, A. M. pasakė, kad atvažiuoja vilniečiai pasikalbėti, paklausė, ar A. Pi. nori dalyvauti, nes nori ir su juo pasikalbėti. A. Pi. pasakė, kad nenori su jais kalbėtis, bijo, kad vėl kur neiÅ¡sivežtų. Tada A. M. pasakė, kad A. Pi. kur nors „užsikastų“, iÅ¡sijungtų telefonÄ ir niekur nelįstų. TÄ patį vakarÄ , kai buvo nužudytas L. V., A. Pi. buvo nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) kartu su V.

K. ir dviem jo draugais, nes A. Pi. būnant pas savo draugę, paskambino V. K. ir liepė jam išeiti į gatvę. V. K. jam pasakė, kad yra atvažiavę žmonių iš Vilniaus dėl A. Pi. skolos, kad jam reikia važiuoti ir aiškintis dėl jos. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini), ten nieko nerado. Buvo tik L. V. automobilis su atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis. Keleivio pusės durelės buvo uždarytos. Nusprendė grįžti į T.. Važiuojant atgal, V. K. paskambino L. P. ir pakvietė atvažiuoti iki kavinės „Kalnelis“.

Susitikus L. P. pasakė, kad nuvežė L. V. į ligoninę, kur šis mirė, kad rado jį kraujuojantį ant kelio. L. P. patarė A. Pi. pasislėpti, kad išvengtų L. V. likimo (t. 9, b. l. 53–58, 61–62, 87–91). Teismo posėdžio metu A. M. atsakydamas į G. L. ir S. R. klausimus nurodė, jog prie parduotuvės ir (duomenys neskelbtini) buvo ne G. L. ir ne S. R.; su G. L. jis nėra bendravęs, salėje nėra žmonių, kurie buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau kontroliuojant A. M. telefoninius pokalbius nustatyta, kad 2008 m. spalio 29 d.

į T. iÅ¡ Vilniaus buvo atvažiavęs G., kuris buvo užsidėjęs neperÅ¡aunamÄ liemenę, su G. buvo N. E. ir kad į maÅ¡inÄ buvo įtemptas A. Pi.. 2008 m. gruodžio 16 d. A. Pi. buvo iÅ¡vestas iÅ¡ boulingo ir kažkur iÅ¡vežtas (2009 m. kovo 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai; t. 9, b. l. 106–132). Å ie įraÅ¡ai sutampa su A. Pi. ir A. M. parodymais, jog A. Pi. prašė A. M. pagalbos, buvo kelis kartus G. L. ir kartu su juo buvusių asmenų pagrobtas. Teisme nukentėjusysis A.

M. G. L. ir S. R., kaip dalyvavusių 2009 m. sausio 8 d. įvykiuose (duomenys neskelbtini), pabijojo įvardyti, nors iš pastarųjų parodymų matyti, jog jie prisipažįsta buvę prie (duomenys neskelbtini), kai buvo smurtauta prieš A. M..Nukentėjusysis E. L. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Jis nurodė, kad dėl patirtos galvos traumos netiksliai prisimena savo sužalojimo aplinkybes ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 131, b. l. 159–160). Iš nukentėjusiojo E. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų BPK 276 straipsnio tvarka, matyti, kad 2009 m. sausio 8 d. paskambino A.

M., paprašė važiuoti kartu su juo, pasikalbėti su žmonėmis, kurie pas jį atvyko iš Vilniaus. Jam sutikus, pas jį į namus automobiliu „Peugeot 206“ atvažiavo A. M. su draugu Linu ir visi kartu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur jau stovėjo juodos spalvos džipas, prie kurio stovėjo 3–4 vyriškiai. Jų nei veidų, nei kaip jie buvo apsirengę E. L. neįsidėmėjo, nes sėdėjo automobilio gale ir jau buvo sutemę. Atvažiavus iš automobilio išlipo A. M. ir Linas, priėjo prie vyriškių.

Jam pasirodė, jog jie bendravo draugiÅ¡kai, nekonfliktavo. KÄ jie kalbėjo, E. L. negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje. Vienu momentu E. L. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atsidarė automobilio durys ir jis pajuto keletÄ smÅ«gių į rankÄ , kairę kojÄ bei galvÄ . Nuo patirtų smÅ«gių jis apsvaigo, pajuto skausmÄ . Pamatė, kad yra perdurta kairė ranka. Kažkas jam uždėjo maiÅ¡Ä ant galvos ir jis nieko nebematė. Tuo metu dar gavo kelis smÅ«gius ir prarado sÄ monę. Prabudo automobilyje. Suprato, kad jį veža minėti vyriÅ¡kiai.

Å aukė, kad paleistų, girdėjo, kaip Å¡aukė ir A. M.. Tuo tarpu automobilis sustojo ir E. L. iÅ¡laipino, liepė gulėti sniege, nuo galvos nuėmė maiÅ¡Ä ir įsėdę į automobilį iÅ¡važiavo. A. M. iÅ¡sivežė toliau. KitÄ dienÄ sužinojo, kad buvo rastas miręs Linas. Kokiomis aplinkybėmis jis mirė, E. L. nežino. Ar LinÄ mušė, E. L. nematė. IÅ¡mestas iÅ¡ automobilio, E. L. susiorientavo, kad yra kelyje (duomenys neskelbtini), paskambino Z. V., kuris parvežė namo (t. 9, b. l. 30, 38–43).

Apygardos teisme apklaustas liudytojas N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka (t. 11, b. l. 186–201, 202–218), dėl įvykių (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) parodė, jog G. L. ir kiti asmenys į susitikimÄ prie (duomenys neskelbtini) atvyko dėl to, jog N. E. prašė G. L., kad padėtų atsiimti piniginę skolÄ (apie 9 000 Lt) iÅ¡ A. Pi., kuris iÅ¡ N. E. paėmė narkotines medžiagas ir neatidavė pinigų. TÄ dienÄ , kai buvo nužudytas L.

V., N. E. paskambino G. L. ir pasakė susitikti (duomenys neskelbtini) link, prie saugomos maÅ¡inų aikÅ¡telės, netoli degalinės. Kai apie 9–10 val. jie susitiko, G. L. pasakė, kad važiuos į T. atsiimti piniginės skolos iÅ¡ A. Pi. ir liepė po kelių valandų atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Susitikimo (duomenys neskelbtini) iniciatorius buvo G. L.. Susitikus G. L. buvo su S., G. L. N. E. padavė Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Tai buvo pistoletas ar revolveris, bÅ«gne buvo penkios ar Å¡eÅ¡ios kulkos, jis buvo nenaujas, seno modelio.

Buvo liepta šį ginklÄ N. E. nuvežti į T.. Ä® T. N. E. važiavo savo maÅ¡ina, o G. L. su kitais asmenimis atskirai – juodu „BMW X5“ džipu. Žinojo, kad G. L. dėl susitikimo susiskambino su A. M., o kas kartu su juo atvažiuos, N. E. nežinojo. Skolingas buvo A. Pi., kodėl susitikime buvo L. V., N. E. nežino. Nuvažiavus į T. jau buvo tamsu, G. L. prašė, kad N. E. parodytų vietÄ , kur bÅ«tų galima susitikti. N. E. parodė vietÄ prie koplyčios, G. L. susiskambino su telÅ¡iÅ¡kiais, N. E. atidavė G.

L. ir jo draugams atvežtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Su G. L. buvo S. ir dar du asmenys, kuriuos matė pirmÄ kartÄ , ir nežino, kas jie tokie. A. Pi. susitikimo vietoje taip pat nebuvo. G. L. N. E. liepė važiuoti namo. Po kokių poros valandų N. E. paskambino G., klausė, ar jis namuose, ar viskas gerai. Apie susitikimÄ Å¾ino tik iÅ¡ kalbų: buvo nudurtas L. V., kažkas Å¡audė. Žino, jog to susitikimo metu paties skolininko A. Pi. nebuvo, buvo L. V. ir A. M.. Tai buvo trečias telÅ¡iÅ¡kių ir G. L. susitikimas.

Pirmo susitikimo su A. Pi. dėl skolos metu buvo N. E. ir G. L.. Å io susitikimo metu buvo suduota A. Pi. keletas smÅ«gių. A. Pi. prižadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , bet negrÄ Å¾ino. Kai su G. vyko į pirmÄ susitikimÄ su A. Pi., turėjo du pistoletus, lyg su kovinėmis kulkomis. Å io susitikimo metu G. L. A. Pi. sudavė keletÄ smÅ«gių ranka į įvairias kÅ«no vietas, kiek atsimena, prakirto lÅ«pÄ . A. Pi. buvo iÅ¡sigandęs ir G. nesiprieÅ¡ino. G., viena ranka pagriebęs A. Pi. rankÄ ir kitoje rankoje laikydamas peilį, grasino A.

Pi., kad jei dar kartÄ jam reikės čia atvažiuoti, tai jis nupjaus A. Pi. pirÅ¡tÄ . G. buvo užsidėjęs neperÅ¡aunamÄ liemenę ir prie savęs turėjo peilį, įkiÅ¡amÄ Ä¯ makÅ¡tį, ir du pistoletus-revolverius. Maždaug mėnesio laikotarpiu buvo antras susitikimas. Ä® šį susitikimÄ važiavo keturi asmenys ir N. E. brolis. Tuomet A. P. įsodino į maÅ¡inÄ (duomenys neskelbtini) prie boulingo klubo, nusivežė į sodų bendrijÄ , ten jis buvo laikomas. N. E. su broliu buvo pasilikę saugoti A.

Pi., o G. su savo draugais buvo iÅ¡važiavę į miestÄ susitikti su A. M. ir kitais. Tačiau A. M. neatvažiavo į susitikimÄ , todėl N. E. paskambinęs G. L. liepė atvykti į už T. esančiÄ degalinę. Kartu su A. Pi. nuvažiavo į nurodytÄ vietÄ , kur A. Pi. vėl buvo paaiÅ¡kinta, kad kuo greičiau grÄ Å¾intų skolÄ , bet jis vėl negrÄ Å¾ino skolos ir tada buvo trečias atvažiavimas. N. E. yra matęs ginklus guminėmis kulkomis, peilį – neatlenkiamÄ , įdėtÄ Ä¯ apsaugÄ , geležtė gal 15–20 cm.

Ä® trečiÄ susitikimÄ N. E. iÅ¡ G. L. gautÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ vežė į T.. IÅ¡ kur G. gaudavo tuos ginklus – N. E. nežino. Apie kitų žmonių ginklus N. E. nieko nežino. TÄ dienÄ , kai nuvežė pistoletÄ -revolverį į T., nei pas G., nei pas kitus asmenis, kurie buvo kartu su juo, jokių kitų ginklų nematė, tik matė, jog G. L. buvo su neperÅ¡aunama geltonos, gelsvai žalsvos spalvos liemene. Ar kiti asmenys taip pat buvo užsivilkę neperÅ¡aunamas liemenes – nežino.

TÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo nužudytas L. V., ginklas buvo duotas atvežti į T., jį (duomenys neskelbtini) perduodant G. L., N. E. su G. paėję į Å¡onÄ paÅ¡nekėjo, G. L. N. E. liepė iÅ¡važiuoti. Tuo metu jau buvo tamsu, degė viena gatvės lempa, buvo sniego, Å¡alta (t. 96, b. l. 32–56). Savo parodymus N. E. patvirtino akistatos su G. L. metu (t. 11, b. l. 89–91). Atpažinimo pagal nuotraukas metu (t. 11, b. l. 38–49, 152–167) N. E. A. Ku., K. L. neatpažino. Nurodė, jog T. Č. yra matytas, galimai bendravo su N. E. prie (duomenys neskelbtini) po L.

V. nužudymo; G. L. atpažino kaip asmenį, vardu G., kuris stengėsi padėti N. E. atgauti skolÄ ir iÅ¡ kurio N. E. gaudavo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų parduoti ir vartoti. BÅ«tent G. L. užsiėmė konfliktų dėl narkotinių medžiagų ir pinigų už jas grÄ Å¾inimo aiÅ¡kinimusi (duomenys neskelbtini) (atpažino 2 kartus skirtinguose tyrimuose, pagal skirtingas nuotraukas); S. R. atpažino kaip asmenį, kuris lankėsi (duomenys neskelbtini) su G., kai buvo nužudytas L.

V..Kontroliuojant N. E. telefoninius pokalbius nustatyta, jog 2009 m. sausio 9 d., t. y. kitÄ dienÄ po L. V. mirties, bus susitikimas prie (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo siÅ«lo N. E. pasislėpti, nes tuoj bus paieÅ¡komas (2009 m. kovo 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai (t. 9, b. l. 167–174)).Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio tvarka (t. 18, b. l. 237–248), apygardos teisme parodė, jog iÅ¡ salėje esančių jis pažįsta S. R., T.

Č., K. L., G. Å ., G. L., pravarde Chatabičius. Su T. Č. pažįstami nuo vaikystės, kartu augo Vėliučionyse. Per jį pažįsta ir kitus jo draugus. IÅ¡ salėje sėdinčių taip pat pažįsta „VolkÄ â€œ (R. V.), „BorÄ â€œ (A. Ku.), KÅ¡iÅ¡tofÄ â€“ G. (G. Å .) brolį. A. Ku. pravardė buvo „Budulis“.Dėl įvykių T. rajone A. Ku. parodė, jog sausio 8 d. T. Č., G. L., S. R., G. L. automobiliu „BMW X5“ važiavo į T. savo reikalais, o A. Ku. T.

Č. įsiprašė pavežamas pakeliui į (duomenys neskelbtini), todėl jis tÄ dienÄ kartu su jais atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į T., G. L. susitiko su draugais iÅ¡ T.. Kažkuriuo susitikimo prie bažnyčios metu G. L. A. Ku. siÅ«lė neperÅ¡aunamÄ liemenę, liemenę siÅ«lė visiems, klausė, kam reikia liemenės. A. Ku. neėmė, kiti taip pat liemenių neapsivilko. Pačios liemenės (-ių) – nematė, bet, kaip suprato, bent viena liemenė buvo automobilyje. Po kažkurio laiko prie bažnyčios, esančios už miesto, prie kurios jie buvo sustoję, atvažiavo iÅ¡ T.

žmonės, kurių jis nepažįsta. Atvažiavo Å¡eÅ¡iese, dvi maÅ¡inos: viena „Peugeot“, o kitos markės nepamena. G. L. Å¡nekėjo apie žmogų, kuris skolingas už narkotikus. Atvažiavę telÅ¡iÅ¡kiai sakė, kad jie nieko bendra neturi su juo, jis yra ne jų žmogus ir G. L. paprašė, kad padėtų jam jį surasti. Viena maÅ¡ina iÅ¡važiavo, o trys telÅ¡iÅ¡kiai liko. Praėjus kažkuriam laikui, įvyko sujudimas, S. R. pradėjo muÅ¡ti vienÄ asmenį iÅ¡ T., trenkė koja, t. y. keliu.

Kad S. R. bÅ«tų kam nors dÅ«ręs, A. Ku. nematė. Matė, kad T. Č. vienÄ telÅ¡iÅ¡kių buvo sugriebęs, laikė, tai tas pats asmuo, kuriam S. R. vėliau laikė peilį prie gerklės. Du žmonės iÅ¡ T. įsisodino į savo „BMW X5“ maÅ¡inÄ , o kiti pabėgo. Vienas telÅ¡iÅ¡kių buvo jėga įstumtas į automobilį, o kitas įsėdo pats. G. L. veiksmų nematė. A. Ku. taip pat sėdo į maÅ¡inÄ , pasitikrino kiÅ¡enes, nes turėjo tik telefonÄ ir raktÄ . Pastebėjo, kad nėra rakto, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, paieÅ¡kojęs ant sniego rado raktus, pasiėmė juos ir tuo momentu iÅ¡girdo du Å¡Å«vius.

IÅ¡ bylos duomenų žino, kad buvo perÅ¡autos automobilio padangos ir Å¡ovė G. L.. G. L. liepė sėsti į maÅ¡inÄ , sakė važiuojam. A. Ku. atsakė, kad nemoka vairuoti, todėl sėdo į keleivio vietÄ , o G. L. į vairuotojo. IÅ¡važiavo Å¡eÅ¡iese: A. Ku., T. Č., S. R., G. L. ir du žmonės iÅ¡ T.. Kai tie du telÅ¡iÅ¡kiai buvo įsisodinti į automobilį, daugiau telÅ¡iÅ¡kių vietoje neliko, nes tuo metu, kai A. Ku. ieÅ¡kojo raktų, matė, jog vienas iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių bėgo tolyn nuo maÅ¡inų.

T. ant galvų nieko nebuvo uždėta, jų rankos nebuvo suriÅ¡tos. IÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių buvo paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonai, iÅ¡imtos baterijos. Telefonai buvo grÄ Å¾inti, kai jie buvo paleisti. T. sėdėjo viduryje, o iÅ¡ kraÅ¡tų T. Č. ir S. R.. S. R. buvo apkabinęs per kaklÄ , pridėjęs prie kaklo, atrodo, medžioklinį peilį vienam asmeniui iÅ¡ T., kad pastarasis nesiprieÅ¡intų. Asmuo prieÅ¡inosi, todėl S. R. jam maÅ¡inoje perpjovė delnÄ , bėgo kraujas. Tai buvo ne tas pats asmuo, kuriam S. R. buvo trenkęs lauke.

Daugiau peilio A. Ku. nematė. Po 20 min. susitarus dėl kažkokių pinigų vienÄ iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių paleido. Konkrečių vietų, kur telÅ¡iÅ¡kiai buvo paleisti, pasakyti negali. PrieÅ¡ iÅ¡leidžiant vienÄ iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių, matė kaip G. L. trenkė į veidÄ ir grasino, sakė „bus apmyžta galva, jei nebus atiduota skola“. IÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių buvo reikalaujama, kad bÅ«tų atiduota skola ir kad bÅ«tų surastas tas žmogus, kuris skolingas. Be pas S. R. matyto peilio, pas T.

Č. matė guminėmis kulkomis Å¡audantį pistoletÄ , nes jį buvo iÅ¡sitraukęs prieÅ¡ atvažiuojant telÅ¡iÅ¡kiams, tačiau nematė, kad jis jį bÅ«tų naudojęs. G. L. turėjo revolverį, tačiau jį A. Ku. pamatė tik maÅ¡inoj, kai jie jau iÅ¡važinėjo, nes paÅ¡audęs į padangas ir įlipęs į automobilį G. L. šį revolverį padėjo po keleivio, t. y. po ta, ant kurios sėdėjo A. Ku., sėdyne. Važiuodamas A. Ku. buvo jį iÅ¡sitraukęs ir apžiÅ«rėjo, tai buvo kovinis ginklas, nes G.

L. skaičiavo, kiek kulkų iÅ¡naudojo. A. Ku. atrodo, kad šį revolverį jiems atvežė kažkas iÅ¡ asmenų, su kuriais jie buvo susitikę (duomenys neskelbtini) anksčiau iki susitikimo prie bažnyčios. Tai jis suprato iÅ¡ G. L. pasakojimo T. Č.. Grįžus į Vilnių kitÄ dienÄ po Å¡ių įvykių buvo susitikę A. Ku., T. Č., S. R. ir G. L. prie „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo kalbama apie tai, kad tÄ vakarÄ , kai jie buvo (duomenys neskelbtini), buvo padurtas žmogus. G.

L. klausė, kÄ asmeniÅ¡kai darė A. Ku., jis atsakė, jog nieko nespėjo padaryti, nes neturėjo, kÄ daryti. Buvo pasakyta, kad vienas žmogus yra sužalotas ar mirė, ir prie visų S. R. sako – „man atrodo, kad aÅ¡ jį padÅ«riau“. S. R. pats ant savęs sakė, kad „galbÅ«t čia mano darbas“ (t. 97, b. l. 87–99). Nuteistasis G. L. ir jo gynėjas advokatas D. Z. abejoja liudytojo A. Ku. parodymų teisingumu, mano, kad jie yra prieÅ¡taringi. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme 2015 m. lapkričio 6 d. buvo priimta nutartis kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Iburgo vietos teismÄ , praÅ¡ant apklausti liudytojÄ A.

Ku. (t. 131, b. l. 203–207). Nutartyje buvo suformuluota užduotis, atsižvelgiant į gynėjo advokato D. Z. bei prokurorės J. R. pateiktus klausimus (t. 131, b. l. 152, 153). Liudytojas A. Ku. buvo apklaustas Bad Iburgo apylinkės teisme 2016 m. sausio 21 d. uždarame teismo posėdyje. Jis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nurodydamas, kad susitikimas vyko G. L. iniciatyva dėl skolų už narkotikus, peilį turėjo S. R., kurį laikė pridėjęs prie įsodinto į automobilį asmens kaklo.

Be to, patvirtino, kad visi įvykiai prasidėjo po S. R. suduoto smÅ«gio vienam iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių, taip pat kad į automobilio padangas Å¡ovė G. L., tačiau nematė, kad S. R. durtų peiliu, sužalotų asmenį. Jis taip pat patvirtino, jog kitÄ dienÄ visi keturi susitiko ir S. R. paaiÅ¡kino, jog po vakarykščių įvykių (duomenys neskelbtini) mirė žmogus ir pripažino, jog jis, t. y. S. R., atsakingas už Å¡io žmogaus mirtį. Liudytojas taip pat schemose pažymėjo automobilių ir žmonių stovėjimo vietas įvykių metu tiek, kiek jų galėjo prisiminti (t. 132, b. l. 133–155).

Taigi, visi liudytojo A. Ku. parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat ir su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jais netikėti nėra jokio pagrindo.Pirmiau nuosprendyje nurodytais įrodymais nustatyta, jog 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., prie (duomenys neskelbtini) įvyko vilniečių susitikimas su telÅ¡iÅ¡kiais. Å iame susitikime iÅ¡ telÅ¡iÅ¡kių dalyvavo L. V., A. M., E. L..IÅ¡ liudytojų G. G., L. P. parodymų, kurie iÅ¡samiai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, matyti, jog tÄ dienÄ , kai buvo nužudytas L.

V., jie taip pat važiavo į tÄ vietÄ , kur turėjo įvykti susitikimas. Jiems bÅ«nant maždaug 3 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini) L. P. paskambino L. V., kuris pasakė, kad viskas gerai. Kai atvažiavo į vietÄ , jokių žmonių nebuvo, ir tik apsisukę bei važiuodami atgal ant kelio rado sužeistÄ L. V., kurį nuvežė į ligoninę. Jie žinojo, kad buvo telÅ¡iÅ¡kių susitikimas su Vilniaus „bachÅ«rais“ dėl A. Pi. skolos už narkotikus ir tai, kad vienas iÅ¡ vilniečių buvo G., apie tai buvo sakęs pats A.

M.. L. P. taip pat nurodė, jog jam žinoma, kad dėl pinigų už narkotikus buvo ir anksčiau buvę susitikimų: 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. atvažiavę vilniečiai buvo su neperšaunamomis liemenėmis, turėjo ginklus. Vilniečiai buvo atvažiavę ir gruodžio mėnesio pabaigoje, vėl buvo su ginklais, boulinge ieškojo A. Pi.. Šie liudytojai savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b. l. 86–88, 103–105). Liudytojas V. K. taip pat patvirtino, kad 2009 m. sausio 8 d. vyko vilniečių susitikimas su telšiečiais dėl A.

Pi. skolos. Liudytojas buvo atvažiavęs į susitikimo vietÄ , tačiau ten nesant paties A. Pi., iÅ¡važiavo jo atvežti.Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir bylos raÅ¡ytiniai įrodymai. 2009 m. sausio 29 d. daiktų (dokumentų) pateikimo protokole užfiksuotas 2 CD plokÅ¡telių pateikimas su degalinės „Statoil“, esančios (duomenys neskelbtini), vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose pro deglinės langÄ matosi „BMW“ markės džipas, sidabrinės spalvos, į degalinę užeinantys ir degalinėje apsipirkinėjantys G.

L., dėvintis baltos spalvos kepurę, T. Č., A. Ku. ir S. R. (t. 8, b. l. 193–198, 2 CD). 2009 m. sausio 24 d. BPK 158 straipsnio tvarka G. L. automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtos nuoplovos ir nuoskutos (t. 74, b. l. 57–58), Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktose nuoskutose ir nuoplovose rasta žmogaus kraujo. Nuoplovose nuo priekinės dešinės sėdynės sėdimos dalies rasto kraujo genotipas sutampa su E. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000001 procento (t. 74, b. l. 64–66).Specialisto išvadoje nurodyta, kad A.

M. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip dviem smÅ«giais ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tam neprieÅ¡tarauja įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (t. 9, b. l. 8). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog E. L. pjautinės žaizdos kairėje plaÅ¡takoje padarytos aÅ¡triu (-iais) pjaunančiu (-iais) daiktu (-ais), jais galėjo bÅ«ti peilis (-iai) ir (ar) jo savybes turintis (-ys) daiktas (-ai) bei įrankis (-iai) dviem trauminiais faktoriais ir galėjo bÅ«ti padarytos dengiantis, ginantis ar sugriebiant už aÅ¡menų ar kito daikto bei įrankio užduotyje nurodomu laiku.

Tai patvirtina iÅ¡sidėstymas ir tam neprieÅ¡tarauja žaizdų morfologiniai bei gijimo požymiai. Pjautinė žaizda kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Pjautinės žaizdos kairės plaÅ¡takos delniniame pavirÅ¡iuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta trumpiau nei 10 dienų (t. 9, b. l. 33). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 10/09(07) matyti, kad L.

V. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos kairės pusės žaizdos su Å¡irdies pažeidimu, lydimos Å«maus vidinio nukraujavimo į kairę krÅ«tinplėvės bei Å¡irdiplėvės ertmes ir Å¡irdies tamponados krauju. Mirtis įvyko 12–18 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo, t. y. 2009 m. sausio 8 d., 15.50–23.50 val., tai parodo lavoninių reiÅ¡kinių pobÅ«dis. Durtinė-pjautinė kiauryminė krÅ«tinės lÄ stos žaizda padaryta aÅ¡triu duriančiu-pjaunančiu daiktu, juo galėjo bÅ«ti ir peilis ir (ar) jo savybes turintis daiktas bei įrankis vieno smÅ«gio iÅ¡ apačios į viršų, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, iÅ¡ priekio įstrižai atgal, trumpai prieÅ¡ mirtį.

Kiauryminiai krÅ«tinės lÄ stos sužalojimai, o Å¡iuo atveju ir Å¡irdies pažeidimas, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Po Å¡ių sužalojimų L. V., jei Å«miai nesutriko Å¡irdies ritmas, galėjo atlikti valingus veiksmus. Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui bei užkritimui ant aÅ¡traus duriančio-pjaunančio daikto (peilio) ar jo savybes turinčio įrankio. Be to, L. V. nustatyta poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stoje, pagal pobÅ«dį padaryta kieto buko daikto, nepalikusio individualių požymių, ne mažiau kaip vienu trauminiu faktoriumi ir Å¡is sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei odos nubrozdinimai kairėje juosmens srityje padaryto kieto buko daikto, nepalikusio individualių požymių, ir Å¡is sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir įtakos mirčiai neturėjo (t. 8, b. l. 64–66).Be to, 2010 m. sausio 19 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(5417)-IS1-430 nurodoma, kad ant tirti pateiktų A.

M. džinsinių kelnių ir striukės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su A. M. genotipu, o ant tirti pateiktų E. L. sportinių batų rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su E. L. genotipu (t. 9 b. l. 46–49).Šios išvados patvirtina, jog prieš visus susitikime buvusius telšiškius buvo naudotas smurtas, nukentėjusieji A. M. ir E. L. buvo sužaloti, o L. V. nužudytas. 2009 m. sausio 8 d. (20.30–21.45 val.) įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) kaime, T. rajone, paimtas automobilis „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 32–36). Automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti padangų pažeidimai, iš kairės automobilio pusės užpakalinės padangos išimta 1 kulka, o iš priekinės – 2 kulkos (t. 8, b. l. 53–58). 2009 m. sausio 15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) kaime, T. rajone, panaudojant metalo ieškiklį, buvo rasta ir paimta kulka (t. 8, b. l. 60–62). Iš specialisto išvados Nr. 140-(486)-IS1-9164 matyti, jog įvykio vietoje ir automobilio padangose rastos kulkos yra šaudmenų dalys, o būtent – pramoninės gamybos, „32 Smith&Wesson Long“ šovinių kulkos.

Tirti pateiktos trys kulkos, labiausiai tikėtina, buvo iššautos iš savadarbio arba perdirbto 32 kalibro ginklo, tačiau negalima atmesti galimybės, kad šios kulkos galėjo būti iššautos ir iš pramoninės gamybos ginklo, apie kurį duomenų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra (t. 8, b. l. 70–74).Taigi nukentėjusiojo A. M., liudytojų N. E., A. Pi., V. K. parodymais nustatyta, jog nuteistųjų važiavimo į T. tikslas buvo santykių aiškinimasis dėl A. Pi. skolos.

Apygardos teismas pagrįstai atmetė G. L. aiÅ¡kinimus, kad jis į T. vyko dėl parduotų automobilių ir pretenzijų dėl jo reiÅ¡kimo, o kiti nuteistieji G. L. vykimo į T. tikslo nežinojo. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, jog G. L. norėjo susitikti su A. P. užstojusiu A. M., tiesiogiai ir per kitus asmenis derino laikÄ , kad pastarasis nebÅ«tų kur nors iÅ¡vykęs. Be to, iÅ¡ liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog dėl A. Pi. skolos 2009 m. sausio 8 d. buvo ne pirmas susitikimas.

Kituose dviejuose anksčiau vykusiuose susitikimuose taip pat dalyvavo nuteistasis G. L.. Bylos įrodymais nustatyta, jog 2009 m. sausio 8 d. į T. G. L. vyko su T. Č., S. R., A. Ku., kurių tikslas buvo esant reikalui padėti G. L.. Å iuo konkrečiu atveju buvo siekiama paveikti, įbauginti A. P. bei jį užstojančius asmenis, kad A. Pi. atsiskaitytų su N. E. už įgytas narkotines medžiagas.Nuteistieji G. L., T. Č., S. R. neigia su savimi turėję ar vienas pas kitÄ matę Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Tai paneigiama jau aptartais liudytojų N. E. ir A. Ku. parodymais. IÅ¡ nuoseklių liudytojo N. E. parodymų matyti, jog bÅ«tent jis iÅ¡ G. L. (duomenys neskelbtini), gavo pistoletÄ -revolverį ir pastarojo nurodymu jį atvežė į T. ir jį prie (duomenys neskelbtini), susitikęs anksčiau prieÅ¡ pagrindinį susitikimÄ su telÅ¡iÅ¡kiais, perdavė G. L.. Tai, jog kažkas buvo atvykęs prie koplytėlės dar iki „pagrindinio“ susitikimo, matyti iÅ¡ liudytojo A. Ku. ir nuteistojo S. R. parodymų.

Aplinkybę, jog susitikimo prie (duomenys neskelbtini) metu buvo Å¡audoma, patvirtina tai, jog R. V. automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į susitikimo vietÄ buvo atvykęs L. V., iÅ¡ karto po susitikimo buvo perÅ¡autos padangos, įvykio vietoje ir padangose buvo rastos 4 kulkos, todėl pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog buvo iÅ¡Å¡auta ne mažiau kaip 4 kulkos ir jos buvo iÅ¡Å¡autos vilniečių G. L., T. Č., S. R. ir A. Ku. susitikimo su telÅ¡iÅ¡kiais, tarp kurių buvo ir L.

V., A. M., E. L., metu. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo A. Ku. parodymais, jog bÅ«tent G. L. Å¡audė į automobilio „Peugeot 206“ padangas, įsėdęs į automobilio vairuotojo vietÄ , pistoletÄ padėjo po priekine keleivio sėdyne, o A. Ku. važiuojant iÅ¡ įvykio vietos pastarÄ jį iÅ¡sitraukęs apžiÅ«rėjo. Ä®vykyje dalyvavę T. Č., S. R., G. L., A. Ku. parodė, jog į automobilį įsėdo S. R., T. Č., po to A.

Ku. ir G. L. beveik vienu metu nurodė, jog girdėjo Å¡Å«vius. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytojų parodymais įrodyta, kad G. L. perdavė (duomenys neskelbtini) Å¡aunamÄ jį 32 kalibro ginklÄ ir ne mažiau kaip 4 Å¡ovinius N. E. pristatyti į T., o pastarajam pristačius, (duomenys neskelbtini) šį ginklÄ ir Å¡ovinius iÅ¡ jo pasiėmė, laikė, neÅ¡iojo ir gabeno į Vilnių. N. E. patvirtino, jog ginklÄ perdavė G. L. prie (duomenys neskelbtini) memorialo. Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, jog 2009 m. sausio 8 d. susitikimo su telÅ¡iÅ¡kiais metu prie (duomenys neskelbtini) Å¡audė bÅ«tent G.

L.. Be to, iÅ¡ liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jo po įvykio grįžtant į Vilnių ginklas buvo automobilyje, jis jį, matant kartu važiavusiems T. Č., S. R., G. L., apžiÅ«rėjo, t. y. visi žinojo, jog ginklas buvo vežamas – gabenamas į Vilnių. BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ar spogstamosiomis medžiagomis, t. y. už Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ ar realizavimÄ neturint leidimo.

BK 253 straipsnyje numatytos alternatyvios veikos – Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimas, įgijimas, laikymas, neÅ¡iojimas, gabenimas ar realizavimas neturint leidimo. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį nebÅ«tina atlikti visų veikų visumÄ , pakanka vienos ar kelių ir jos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos atskiras sudedamÄ sias dalis ir jas sieja bendra kaltininko tyčia.

Prie Å¡aunamųjų ginklų priskiriami pistoletai, revolveriai, Å¡autuvai, karabinai, automatai ir kiti, nepriklausomai nuo jų kalibro, bet bÅ«tinai tinkami naudoti ginklai. Aplinkybę, kad ginklas buvo tinkamas naudoti, patvirtina tai, jog R. V. automobiliui „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į susitikimo vietÄ buvo atvykęs L. V., iÅ¡ karto po susitikimo buvo perÅ¡autos padangos, įvykio vietoje ir padangose buvo rastos 4 kulkos. Duomenų, kad G. L. ar kas kitas iÅ¡ nuteistųjų bÅ«tų turėjęs leidimus ginklams įgyti, laikyti, neÅ¡ioti, byloje nėra.Nuteistieji T.

Č., S. R. teigia, jog jie nežinojo apie jokius kieno nors turimus ginklus, ginklo automobilyje nematė, kol buvo lauke, Å¡Å«vių negirdėjo, vėliau negirdėjo galimai ir dėl to, kad jiems esant automobilyje grojo muzika. Teismas pagrįstai atmetė Å¡iÄ jų iÅ¡sakytÄ versijÄ . Liudytojas A. Ku. parodė, kad G. L., po Å¡Å«vių įlipęs į automobilį, ginklÄ padėjo po priekine vairuotojo sėdyne, ant kurios sėdėjo A. Ku., o pastarasis, kaip jau minėta pirmiau, iÅ¡traukęs ginklÄ , apžiÅ«rėjo.

Be to, G. L., bÅ«damas automobilyje, skaičiavo iÅ¡naudotus Å¡audmenis. Taigi laikytina, jog įrodymų visuma paneigia nuteistųjų T. Č., S. R. aiÅ¡kinimus, jog jie apie turimÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ nežinojo. Taigi, pagrįstai konstatuota, jog ginklas ir Å¡oviniai G. L. buvo laikomi (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. sausio 8 d. perduoti N. E., o pastarajam nugabenus į T., ten N. E. perduotas atgal G. L., kur pastarasis iÅ¡ Å¡io ginklo iÅ¡Å¡ovė 4 Å¡Å«vius į R. V. automobilio vairuotojo pusės padangas, jas trimis Å¡Å«viais sugadino, po to laikant šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ automobilyje T.

Č., S. R., A. Ku. ir G. L. tÄ pačiÄ dienÄ buvo neteisėtai pargabentas į Vilnių.IÅ¡ aptartų byloje esančių įrodymų matyti, kad R. V. priklausęs automobilis, kuriuo į susitikimo vietÄ atvažiavo L. V., iki susitikimo su atvykusiais vilniečiais buvo nesugadintas. R. V. priklausantis turtas – automobilis – buvo sugadintas 2009 m. sausio 8 d. nuteistųjų susitikimo su telÅ¡iÅ¡kiais metu. Ä®vertinant tai, jog buvo iÅ¡Å¡auti 4 Å¡oviniai, perÅ¡autos dvi automobilio padangos, viena jų – du kartus, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

V. priklausantis turtas buvo sugadintas tyčia ir tai konkrečiai padarė nuteistasis G. L.. IÅ¡ nukentėjusiųjų A. M. ir E. L. parodymų matyti, jog 2009 m. sausio 8 d. susitikimo su vilniečiais prie (duomenys neskelbtini) metu pastarieji buvo sumuÅ¡ti, jėga įsodinti į vilniečių automobilį – džipÄ â€žBMW“, nuvežti: E. L. ne mažiau kaip 26 km ir paleistas pravažiavus Varnių miestelį, o A. M. paleistas ties iÅ¡važiavimu į autostradÄ nuo Laukuvos, t. y. ant tilto (viaduko), virÅ¡ autostrados (duomenys neskelbtini), t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

T. Č., S. R. prisipažino, kad yra kalti dėl Å¡io nusikaltimo, A. M., E. L. muÅ¡imÄ bei įsodinimÄ jėga į automobilį, teisino jiems patiems neva kilusia grėsme. Tačiau iÅ¡ S. R., A. Ku., G. L., T. Č., nukentėjusiųjų A. M., E. L. parodymų matyti, jog pirmÄ smÅ«gį sudavė S. R., sugriebęs A. M. bei jį palenkęs keliu smogęs pastarajam į veidÄ . Specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti A. M. sužeidimai patvirtina smÅ«gius į galvÄ ir veidÄ .IÅ¡ nukentėjusiojo A. M. parodymų matyti, jog jis nuo smÅ«gių atsigavo maÅ¡inoje su maiÅ¡u ant galvos.

E. L. parodė, jog po suduotų smÅ«gių apsvaigus, prieÅ¡ jį įsodinant į automobilį, jam ant galvų buvo užmautas maiÅ¡as. MaiÅ¡ai nukentėjusiesiems buvo nuimti tik juos paleidžiant. A. Ku. nurodė, jog važiuojant S. R. vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų prie kaklo laikė peilį, o pastarasis sakė, kad „tu man rankÄ Ä¯pjovei“. Specialisto iÅ¡vadose A. M. nėra konstatuota pjautinių žaizdų, o E. L. nustatytos 2 pjautinės žaizdos rankoje, todėl teismo iÅ¡vada, jog bÅ«tent S. R. peiliu sužalojo E. L., yra pagrįsta.

G. L. teisme prisipažino vienÄ nukentėjusiųjų parvertęs ant žemės, nors pastarasis prieÅ¡ jį nebuvo atlikęs jokių smurtinių veiksmų, matė, kad S. R. su vienu nukentėjusiųjų eina į automobilį. G. L. nurodė, jog į automobilį nė vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų nevedė, jam pasirodė, jog juos į automobilį atvedė T. Č. ir S. R.. Pastarieji teigia, jog jie kartu atvedę tik vienÄ nukentėjusįjį, o kitÄ Ä¯ automobilį įkiÅ¡o A. Ku. ir bÅ«tent Å¡io nukentėjusiojo ranka buvo kruvina.

A. Ku. nurodė, jog tÄ nukentėjusįjį, kurio ranka buvo kruvina, prieÅ¡ įkiÅ¡ant į maÅ¡inÄ , buvo sugriebęs T. Č.. G. L. nurodė, jog muÅ¡tynių pradžioje jis taip pat sudavęs smÅ«gį vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų. Bylos duomenimis nustatyta, jog bÅ«tent G. L. vairavo automobilį, kuriame buvo laikomi ne savo valia ten esantys nukentėjusieji. G. L. teigia, jog jis, įsėdęs į automobilį, net nesuprato, kad automobilyje yra du paÅ¡aliniai žmonės (nukentėjusieji), jog važiuodamas itin dideliu greičiu stengėsi kuo toliau pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kol neatvyko telÅ¡iÅ¡kių pastiprinimas, telÅ¡iÅ¡kius paleido vos tik pamatęs paÅ¡alinius asmenis automobilyje.

Tačiau Å¡i jo versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir jo paties nelogiÅ¡kais parodymais. G. L. nurodė, jog jis matė, kaip S. R. į automobilį vedė vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų, A. Ku. nurodė, jog automobilyje buvo chaosas, nukentėjusieji parodė, jog jie Å¡aukė, kad paleistų, ir girdėjo vienas kitÄ , suprato, kad automobilyje yra jie abu. Nukentėjusieji buvo paleisti skirtingose vietose. Pasak G. L., taip įvyko, nes paleidžiant pirmÄ jį – važiavo keletas maÅ¡inų, tačiau antrasis buvo paleistas už daugiau kaip 20 km nuo pirmojo nukentėjusiojo paleidimo vietos.

G. L. parodymai dėl jokių aktyvių veiksmų, susijusių su neteisėtu laisvės atėmimu nukentėjusiesiems, neatlikimu yra jo gynybos versija, paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, kurie atvirkščiai patvirtina, jog G. L. tyčia dalyvavo nukentėjusiesiems atimant laisvę. Iš aptartų įrodymų matyti, jog pirmas muštynes pradėjo S. R.. Taigi, nuteistieji buvo muštynių iniciatoriai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pastariesiems būtų buvę padaryti kokie nors kūno sužalojimai, o nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai yra konstatuoti aptartose specialistų išvadose.Taigi nuteistųjų G.

L., T. Č. ir S. R. bendri smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiųjų A. M. ir E. L. neteisėtÄ laisvės atėmimÄ .Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., buvo suduotas smÅ«gis peiliu L. V. į krÅ«tinės plotÄ , kur yra Å¡irdis, t. y. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , nuo kurio L. V. mirė. IÅ¡ liudytojo A. Ku. parodymų matyti, jog jis peilį matė pas nuteistÄ jį S. R., o kitÄ dienÄ susitikus prie „(duomenys neskelbtini)“ S. R. prisipažino nužudęs. Be to, kaip jau nustatyta, bÅ«tent pastarasis peiliu sužalojo nukentėjusįjį E. L..

Nuteistieji pirmosios instancijos teisme nurodė, jog bÅ«tent A. Ku. susitikimo prie „(duomenys neskelbtini)“ prisipažino nužudęs. Apygardos teismas pagrįstai tai laikė jų gynybos versija ir jÄ atmetė. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu dėl visų nusikaltimų savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, teisme parodymus davė po liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų, visos bylos nagrinėjimo metu jų gynybos pozicija yra konstruojama neigiant jiems duodamus nepalankius parodymus ir nusikalstamų veikų padarymÄ perkeliant patiems liudytojams.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas G. L. psichofiziologinis tyrimas (t. 74, b. l. 28–40). Apklausiamas teisme šį tyrimÄ atlikęs specialistas V. S. paaiÅ¡kino, kad esant tiriamojo reakcijai į užduodamÄ klausimÄ ir atsakymo variantÄ , galima teigti, kad žmogaus vidinis žinojimas tuo klausimu yra kitoks ir tuo atveju patikimumas virÅ¡ija 99 proc. Galima daryti prielaidÄ , kad tiriamasis galimai žino, kas nudÅ«rė, kur ir dėl ko: atsakymai į 6 klausimÄ patvirtina, kad tirtas asmuo tikrai žino, kur asmuo buvo nudurtas, atsakymai į 8 klausimÄ eliminuoja versijÄ , kad apie nužudymÄ sužinojo iÅ¡ prokuroro ar tyrėjo, atsakymas į 10 klausimÄ rodo, kad tirtas asmuo galimai žino, kas dÅ«rė peiliu, o atsakymai į 11–16 klausimus rodo, kad tirtas asmuo galimai žino, kaip buvo nudurtas asmuo ir kad galimai nudÅ«rė S..

Pagal bylos duomenis S. yra nuteistasis S. R.. Baudžiamojo proceso įstatymo prasme toks tyrimas nėra savarankiÅ¡kas įrodymas ir vien juo negalima grįsti asmens kaltės. Tačiau jį vertinant kartu su anksčiau aptartais įrodymais, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog mirtinÄ smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam L. V. sudavė bÅ«tent S. R.. L. V. nužudymas buvo žiemÄ â€“ 2009 m. sausio 8 d. IÅ¡ nuteistųjų bei liudytojų parodymų matyti, jog visi dėvėjo storus Å¡iltus virÅ¡utinius drabužius (striukes, paltus).

IÅ¡ to, kad L. V. mirtis įvyko dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos žaizdos ir kartu buvo pažeista Å¡irdis, organas, esantis krÅ«tinės lÄ stoje, darytina iÅ¡vada, jog smÅ«gis buvo stiprus, o tai atmeta neatsargaus nusikaltimo tikimybę ir rodo, kad smÅ«gis peiliu L. V. buvo suduotas tyčia. Nuteistųjų susitikimas 2009 m. sausio 8 d. su telÅ¡iÅ¡kiais vyko T. rajone (duomenys neskelbtini) kančios memorialo teritorijoje. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog Å¡io susitikimo metu buvo peiliu į krÅ«tinės sritį smogta L.

V., dėl to pastarasis mirė, peiliu perpjauta E. L. ranka, dėl to pastarajam buvo konstatuotos dvi pjautinės žaizdos, suduoti smÅ«giai į galvÄ A. M., dėl to pastarajam buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos, nubrozdinimas veide, galvos smegenų sukrėtimas, perÅ¡autos R. V. priklausančio automobilio padangos, neteisėtai E. L. ir A. M. atimta laisvė. (duomenys neskelbtini) memorialas yra paminklas kovotojams už laisvę ir Lietuvos patriotams, dėl tėvynės paaukojusiems gyvybes, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai Å¡io memorialo teritorijoje yra nepriimtini ne tik etikos, bet ir baudžiamosios teisės prasme. (duomenys neskelbtini) kančios memorialo teritorija yra vieÅ¡a vieta, nors ir yra atokiau T..

Ji yra apÅ¡viesta, pro jÄ nutiestas gana judrus kelias, kuriuo važiuoja žmonės. (duomenys neskelbtini) memorialas yra tautos atminimo, susikaupimo ir rimties vieta, kurioje žmonių žalojimas, neteisėtas laisvės atėmimas, Å¡audymas į automobilio padangas, trikdo tokioms vietoms priimtÄ rimtį ir pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog G. L., T. Č., S. R. 2009 m. sausio 8 d. į T. važiavo G. L. iniciatyva, turėdami bendrÄ tikslÄ â€“ iÅ¡reikalauti iÅ¡ liudytojo A.

Pi. pinigus už neteisėtÄ veiklÄ â€“ prekybÄ narkotikais, įvardijamÄ skolos atsiėmimu. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visos Å¡ios nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant nusikalstamo susivienijimo naudai. Visų pirma, kaip konstatavo teismas, G. L., kurio iniciatyva buvo vykstama iÅ¡sireikalauti skolos, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys. Jam tokie įtarimai net nebuvo pareikÅ¡ti ikiteisminio tyrimo metu ir nenurodyti kaltinamajame akte ar praÅ¡yme dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme (t. 94, b. l. 34–35).

Jam kaltinime nurodyta, jog jis veikė organizuota grupe su T. Č., S. R. ir A. Ku.. Antra, T. Č. ir S. R., kurie iÅ¡ tiesų buvo nusikalstamo susivienijimo nariais ir vieni iÅ¡ vadovų, vyko į T. G. L. praÅ¡ymu pagelbėti bÅ«tent jam, o ne nusikalstamo susivienijimo naudai, iÅ¡sireikalauti skolÄ . Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, jog bÅ«tent jie parengė nusikalstamo susivienijimo planÄ , paskirstė vaidmenis ir užduotis, tačiau motyvuose dėl Å¡ių konkrečių nusikalstamų veikų teismas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jų vaidmuo, kokias užduotis ir kam jie davė.

Nuosprendyje netgi nurodyta, jog „nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, nebuvo gauta duomenų, kad kuris nors iÅ¡ kaltinamųjų bÅ«tų iÅ¡ anksto nurodęs kokias nors veikimo ribas“. Teismas to ir negalėjo padaryti, nes vykimas į T. buvo G. L. iniciatyva. Taigi teismo nuoroda, kvalifikuojant T. Č. ir S. R. nusikalstamus veiksmus pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįsta. Nuteistųjų T. Č. ir S. R. atskiros nusikalstamos veikos, kaip ir nuteistojo G. L., turi bÅ«ti kvalifikuotos kaip padarytos veikiant organizuota grupe.Teisėjų kolegijos nuomone, ne visos nuteistiesiems inkriminuotos veikos turi bÅ«ti kvalifikuojamos kaip padarytos veikiant organizuota grupe.

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų, R. V. priklausantis turtas buvo sugadintas tyčia ir tai konkrečiai padarė nuteistasis G. L.. IÅ¡ liudytojo N. E. parodymų matyti, jog niekas nematė, kaip jis Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis perdavė G. L.. Taip pat teismas pripažino, jog nėra objektyvių duomenų, jog S. R. žinojo ir (ar) matė ginklo perdavimÄ N. E. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino. Nuteistieji T. Č. ir S. R. neigia žinoję, jog G.

L. turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Byloje nėra pakankamų įrodymų padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , o visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltininkų naudai. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nuteistasis G. L. veikė savo iniciatyva, iÅ¡eidamas už susitarimo ribų dėl skolos iÅ¡sireikalavimo bÅ«do. Taigi G. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o nuteistieji T. Č. ir S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad L.

V. nužudė nuteistasis S. R., tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad 2009 m. sausio mėn. T. Č., S. R. ir ne Å¡io nusikalstamo susivienijimo narys G. L. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdami priversti A. P. atsiskaityti su N. E. už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti A. P. užstojančius draugus, susitarė padaryti tyčinį L. V. nužudymÄ , ir 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, siekdami nusikalstamų tikslų, tuo metu, kai G. L. sudavė smÅ«gius A.

M. į galvos sritį, S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaÅ¡takÄ ir tyčia sudavė L. V. vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinės sritį, pažeisdamas krÅ«tinės lÄ stÄ , Å¡irdį, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir L. V. mirė, ir taip tyčia nužudė L. V.. Tačiau nuteistieji negalėjo iÅ¡ anksto susitarti nužudyti bÅ«tent L. V., nes jie net negalėjo žinoti, kad jis atvyks į susitikimo vietÄ . Jau vien dėl to Å¡i nuosprendžio dalis yra ydinga.Teismas, pripažindamas S. R., T.

Č. ir G. L. kaltais dėl L. V. nužudymo, nuosprendžio motyvuose taip pat nurodė, kad jiems turint bendrÄ sumanymÄ dėl fizinio smurto naudojimo prieÅ¡ telÅ¡iÅ¡kius, kiekvienam iÅ¡ jų suvokiant, kad kiti kartu vykstantys asmenys turi įrankius, kuriuos naudojant žmogui galima atimti gyvybę, nesant susitarimo dėl veikimo ribų ir važiuojant smurtauti, turint kovinį ginklÄ , jie visi suvokė, kad konflikto su telÅ¡iÅ¡kiais metu gali atsirasti padarinių, t. y. gyvybės atėmimas, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Teismo nuomone, tyčiÄ patvirtina ir tai, kad vilniečių bÅ«nant daugiau nei atvykusių telÅ¡iÅ¡kių, vilniečiai pirmieji pastaruosius pradėjo muÅ¡ti, telÅ¡iÅ¡kiams neturint su savimi nei Å¡aunamųjų ginklų, nei peilių, nei lazdų, nei kitokių žmonėms žaloti skirtų, tinkamų ar pritaikytų įrankių, vilniečiai juos pradėjo žaloti peiliais, Å¡aunamuoju ginklu Å¡audė į automobilį. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad jau anksčiau jie smurtavo peiliu, kirviu, kitai daiktais, smÅ«giuodami į gyvybiÅ¡kai svarbias sritis, Å¡audė į nukentėjusiuosius – nusikalstamos veikos prieÅ¡ M.

R. ir V. J. bei R. D.. Su tokiomis apygardos teismo iÅ¡vadomis irgi negalima sutikti.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ : susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ tyčiÄ , t. y. situacijÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.Tyčinis nužudymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis), kai bent du asmenys yra Å¡io nusikaltimo vykdytojai.

Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nužudymo procese, visi jie yra Å¡io nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 129 straipsnyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kai asmens mirtį sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bÅ«tina nustatyti, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti.

Sprendžiant klausimÄ , kurie iÅ¡ smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už nužudymÄ , turi bÅ«ti įvertintas kiekvieno iÅ¡ jų panaudoto smurto pobÅ«dis ir intensyvumas ir tai, ar Å¡io smurto intensyvumas ir pobÅ«dis yra tokie, kurie patvirtina kaltininkų tyčiÄ bendrais veiksmais asmenį nužudyti. Vertinant smurto pobÅ«dį ir intensyvumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) buvo smÅ«giuojama (pavyzdžiui, ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smÅ«gių stiprumÄ , jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2013).Apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad S. R. suduotas vienas smÅ«gis peiliu susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su L.

V. mirtimi. IÅ¡ nustatytų įvykio aplinkybių negalima padaryti iÅ¡vados, jog T. Č. ir G. L. matė S. R. suduodamÄ smÅ«gį, suvokė tokio suduodamo smÅ«gio padarinius ar patys kuo nors prisidėjo prie smurto naudojimo prieÅ¡ L. V., taip padedami S. R. pastarÄ jį nužudyti. Kiekvienas iÅ¡ jų veikė prieÅ¡ atskirus nukentėjusiuosius. Todėl negalima padaryti iÅ¡vados, jog jų susitarimas nužudyti L. V. reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais ir apėmė mirtinus padarinius.Atkreiptinas dėmesys ir kitÄ bylos aplinkybę.

Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, taip pat dalyvavo visuose įvykiuose prie (duomenys neskelbtini) kančios memorialo koplyčios. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje – dėl neteisėto ginklo laikymo ir gabenimo kartu su G. L., T. Č. ir S. R. iš T. rajono nuo (duomenys neskelbtini), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje – dėl R.

V. automobilio sugadinimo, perÅ¡aunant jo padangas, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje – dėl neteisėto laisvės atėmimo A. Ma. ir E. L., panaudojant fizinį smurtÄ , BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje – dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) kančios memorialo teritorijoje (t. 18, b. l. 42–43). Jam įtarimai dėl tyčinio L. V. nužudymo, prieÅ¡ingai nei T. Č. ir G. L., kurie, taip pat kaip ir A. Ku., jokių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį L.

V. neatliko, pareikÅ¡ti nebuvo. Prokuroro nutarime bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos nutartyje atleisti įtariamÄ jį A. Ku. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį ir nutraukti prieÅ¡ jį ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog byloje nėra duomenų, kad A. Ku. bÅ«tų dalyvavęs tyčia nužudant (prokuroro nutarimas) ir kad jokių kliūčių taikyti tokį atleidimÄ nėra (teisėjos nutartis). Esant tokioms bylos aplinkybėms negalima konstatuoti, jog T. Č. ir G.

L. buvo kartu su S. R. L. V. nužudymo vykdymo bendrininkai. Todėl T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , o G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ iÅ¡teisintini, nesant įrodymų, jog jie padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . S. R., suduodamas stiprų smÅ«gį peiliu L. V. į krÅ«tinės sritį Å¡irdies plote, suprato, kad naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti ar nužudyti, ir jį tenkino bet kokio pobÅ«džio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jo veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, kvalifikuotini kaip tyčinis nužudymas.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad L. V. nužudymas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutinka. Nuteistojo S. R. siekis buvo padėti G. L. susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ A. Pi. už neteisėtÄ prekybÄ narkotinėmis medžiagomis. Jo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį L. V. buvo Å¡io siekio įgyvendinimo dalis. L. V., kaip ir kiti nukentėjusieji – A. M. ir E. L., buvo suvokiami kaip asmenys, atstovaujantys A. Pi.. Todėl nuteistojo S. R.

Å¡i nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .IÅ¡teisinus T. Č. ir G. L. dėl L. V. tyčinio nužudymo nukentėjusiojo A. Vi. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteistini tik iÅ¡ nuteistojo S. R., nekeičiant priteistinų sumų dydžio: 18 000 Lt (tai atitinka 5 213,16 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt (tai atitinka 28 962 Eur) neturtinei žalai atlyginti.Nuteistųjų T. Č., G. L. ir S. R. nusikalstami veiksmai, panaudojus smurtÄ neteisėtai atimant nukentėjusiesiems A.

M. ir E. L. laisvę, šaunamojo ginklo laikymas automobilyje ir gabenimas nuo (duomenys neskelbtini) kančios memorialo teritorijos iki Vilniaus ir viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) kančios memorialo teritorijoje kvalifikuotini, kaip jau buvo aptarta anksčiau, padaryti veikiant organizuota grupe, nes tai buvo daroma G. L. iniciatyva, jo, o ne nusikalstamo susivienijimo, naudai. Taigi, šios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos atitinkamai kiekvienam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Å iaulių teritorinė ligonių kasa pateikė 1 575 Lt (tai atitinka 456,15 Eur) civilinį ieÅ¡kinį (t. 8, b. l. 190) A. M. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Teismas Å¡iÄ sumÄ solidariai priteisė iÅ¡ T. Č., G. L., S. R. ir K. L.. IÅ¡teisinus K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 456,15 Eur priteistini solidariai iÅ¡ nuteistųjų T.

Č., G. L. ir S. R..Išteisintasis G. Š. neprisipažino, kad yra kaltas dėl jam inkriminuojamų T. epizodų, ir parodė, kad apie jokius (duomenys neskelbtini) įvykdytus nusikaltimus jis nežino ir jam apie tai niekas nepasakojo.Išteisintojo G. Š. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamų veikų padarymas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, buvo inkriminuoti kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G.

Š. tiesiogiai dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus ar kokia nors forma bendrininkavo jas padarant, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nuteistasis K. L. neprisipažino, kad yra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, padarytų T. rajone (duomenys neskelbtini) kančios memorialo teritorijoje, ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 8 d. jis nebuvo, įvykiuose, kai buvo nužudytas L.

V., jis nedalyvavo, nieko nedarė, nieko nežino, L. V., A. Ma., A. Pi., E. L. nepažįsta (t. 93, b. l. 108–109). Apygardos teismas nuteistÄ jį K. L. pripažino kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nurodydamas, kad jis, nors ir tiesiogiai nedalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, kaip vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus.Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad nuteistasis K.

L. nedalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas nei kaip tiesioginis vykdytojas, nei kaip bendrininkas – kurstytojas, padėjėjas ar šių konkrečių nusikalstamų veikų organizatorius. Jo kaltę teismas preziumavo tik iš to, kad jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Teismas, kaip galima spręsti pagal nuosprendžio turinį, konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai visais atvejais traktuojami ne vien kaip nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip visų kitų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojai nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų konkretaus vaidmens.

Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, toks BK 26 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas neatitinka nei Å¡ios dalies teksto prasmės, nei teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-55-202/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-2-699/2016), pagal kuriÄ pripažinus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimybė kvalifikuoti kitas jų padarytas nusikalstamas veikas individualizuotai, atsižvelgiant ir į BK 24 straipsnio nuostatas.

Taigi buvo bÅ«tina nustatyti K. L. konkrečius veiksmus, atliekant minėtas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas pats konstatavo, kad jo veiksmai pasireiÅ¡kė tik vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, o ne Å¡ių konkrečių nusikalstamų veikų organizavimu, dalyvavimu jas padarant. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, nusikalstamos veikos buvo padarytos arba veikiant organizuota grupe arba atskirai G. L., S. R..K. L., tenkinant Å¡iÄ jo apeliacinio skundo dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ iÅ¡teisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.

Dėl M. M. turto prievartavimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka M.

M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ .Teismas konstatavo, kad G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo inkriminuota kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, todėl byloje nesant įrodymų, jog G.

Å . tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, jis yra iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iÅ¡ jo organizatorių ir vadovų, turi atsakyti ir iÅ¡teisintasis G. Å ., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R. neigia kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir praÅ¡o iÅ¡teisinti. Dėl Å¡ios dalies prokurorų apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo S. R. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o nuteistųjų T.

Č. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami visiÅ¡kai.Teisėjų kolegija nustatė, kad S. R. prievartavo svetimÄ turtÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka M. M. į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iÅ¡ M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, 3 klasės, grasindamas prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ .Nuteistasis S. R. parodė, kad įvykio laikotarpiu jam paskambino draugas V.

J., nes S. R. pažįsta M. M. (sÅ«nų) ir pasakė, jog pastarajam už daužtÄ maÅ¡inÄ sumokėjo 6 000 Lt. M. M. turėjo sutaisyti maÅ¡inÄ , ir jam bÅ«tų primokėję, o jis bÅ«tų atidavęs maÅ¡inÄ . Nuvažiavus į garaÅ¾Ä , kur buvo taisoma maÅ¡ina, maÅ¡inos jame nebuvo. V. J. buvo apgautas, vietoj maÅ¡inos, kuri buvo nupirkta ir turėjo bÅ«ti sutaisyta, V. J. buvo paduota kita sena maÅ¡ina. M. M. pats pripažino, kad pinigai jam buvo sumokėti, tik ne 6 000, o 2 000 Lt, kurių jis taip ir negrÄ Å¾ino.

S. R., V. J. ir pastarojo dar vienas draugas nuvažiavo pasikalbėti su M. M., kad Å¡is grÄ Å¾intų arba 6 000 Lt, arba maÅ¡inÄ . Garaže be M. M. buvo dar vienas girtas asmuo. Nuvažiavus S. R. pamatė, jog jo buvęs „normalus“ pažįstamas – narkomanas, nesiorientavo, kalbėjo nesÄ mones. M. M. pareiÅ¡kė, kad jie nori jį apgauti, atimti maÅ¡inÄ . S. R. paprašė grÄ Å¾inti pinigus, tačiau M. M. pareiÅ¡kė, kad pinigų negrÄ Å¾ins. Ä®vyko konfliktinė situacija. M. M. girtas tėvas iÅ¡sitraukė ginklÄ ir pradėjo juo mojuoti, sakė:

„KÄ jÅ«s čia mano sÅ«nų reketuojate?“ S. R. ir kartu buvę asmenys sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Netrukus S. R. buvo sulaikytas. Kaip viskas baigėsi – nežino. IÅ¡ M. M. jokios maÅ¡inos neatėmė. Nuteistojo S. R. kaltė dėl Å¡ios nusikalstamo veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais bylos įrodymais.Nukentėjusysis M. M., gim. 1987 m., apygardos teisme parodė, jog lyg ir 2008 m. rudenį, tiksliau neprisimena, jis pardavinėjo automobilį „BMW“, 3 klasės. Jis nuo mokyklos laikų pažįsta StanislavÄ ir VismantÄ .

Vismantas buvo minėjęs, kad jis bendrauja su „Lapinų“ grupuotės nariais, kad Stanislavas dar aukščiau už jį. 2009 metais jis susitarė su pažįstamu Visma, kad šiam už 12 000 Lt parduos automobilį „BMW“. Pastarasis sumokėjo jam 2 000 Lt. Kol remontavo automobilį „BMW“, kurį norėjo parduoti, Vismai davė naudotis automobiliu „Subaru Impreza“. Likusios pinigų sumos už „BMW“ Visma nesumokėjo, todėl M. M. automobilio „BMW“ Vismai nedavė.

Tada Visma su S. pradėjo važinėti ir daryti spaudimÄ , aiÅ¡kintis, kodėl Vismai neatiduoda automobilio. S. atėmė automobilio „Mercedes Benz“ dokumentus, raktelius, reikalavo atiduoti Vismai automobilį „BMW“, klausė, ar jis turi stogÄ , kas už jį galėtų paÅ¡nekėti. TÄ pačiÄ dienÄ jis nuvažiavo su savo tėvu ir broliu prie parduotuvės „Norfa“, prieÅ¡ais prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini), kur S. sudavė M. M. smÅ«gį ranka į nosį. Jo tėvas norėjo Å¡auti, bet jis su broliu jį sulaikė.

Nuo to laiko pradėjo Å¡ių vaikinų bijoti, pakeitė savo garažo vietÄ (duomenys neskelbtini), o prie namų laikė automobilius. Prie namų buvo suÅ¡audyti 2 jo automobiliai, o 2 automobiliai sudeginti. Ä®taria, kad automobilius sudegino S. Pažįstamų, kurie galėtų padėti Å¡ioje situacijoje, neturėjo, tai apie savo problemas iÅ¡sikalbėjo su draugais ir per pažįstamÄ RimÄ sužinojo, kad toks T. gali suderinti reikalus su S. Rimas sutarė dėl susitikimo su T. Č.. Susitikus T. pažadėjo sutvarkyti reikalus su S., bet paprašė mainais 3 000 Lt ir automobilio „Subaru“.

M. M. su tuo nesutiko. Susitikimų metu G. Å . nukentėjusysis M. M. nematė (t. 95, b. l. 77–83).Nukentėjusysis M. M., gim. 1987 m., atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino T. Č., S. R. (t. 6, b. l. 73–76, 77–80). Jis taip pat ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino V. J. (t. 6, b. l. 69–72) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ir kurio vardo trumpinys yra „Visma“. Liudytojas M. M., gim. 1953 m., teismui parodė, kad prieÅ¡ porÄ metų jo sÅ«nų, taip pat M. M., pradėjo spausti dėl maÅ¡inų, atėmė vienÄ maÅ¡inÄ .

SÅ«nus nenorėjo raÅ¡yti policijai pareiÅ¡kimo, tada jis sÅ«nui pasakė: „Parodyk tuos vaikinus, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas vyksta, ko nori.“ SÅ«nus pasakojo, kad yra reketuojamas, iÅ¡ jo reikalaujama automobilio, todėl jis, kaip tėvas, vienÄ kartÄ vyko į susitikimÄ . Jie važiavo trise: tėvas M. M., sÅ«nus M. M. ir dar vienas sÅ«nus. Kai atvažiavo, kitos pusės vyrukai buvo atvažiavę sidabriniu „BMW X5“, jie pradėjo juoktis iÅ¡ sÅ«naus, kad tėvÄ atvežė. Jam paklausus, ko Å¡ie nori, jaunuoliai atsakė, kad sÅ«nus skolingas dėl maÅ¡inos.

Ä® tai liudytojas M. M. atsakė, kad yra policija, raÅ¡ykit pareiÅ¡kimÄ , jeigu sÅ«nus kaltas, tegul atsakys. To susitikimo metu buvo grasinama sÅ«nui, reikalavo kažkokių pinigų ar maÅ¡inos, trenkė į veidÄ sÅ«nui, pradėjo muÅ¡ti. Liudytojas iÅ¡sitraukė legaliai laikomÄ ginklÄ , bet sÅ«nÅ«s jį sulaikė, jaunuoliai apsiramino ir iÅ¡siskirstė. Be to, liudytojas M. M. parodė, jog prie namų jų dvi maÅ¡inos buvo apÅ¡audytos, sudegintos, po to kelis kartus sÅ«nus buvo užpultas.

Jis žinojo, jog sÅ«nų puolantys asmenys iÅ¡ „Lapinų“ grupuotės. Teismo salėje liudytojas M. M. atpažino S. R. kaip asmenį, kuris iÅ¡ sÅ«naus reikalavo pinigų ar automobilio (t. 95, b. l. 83–86). Atsakomybė pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus arba nuo jų susilaikyti, jei prievartaujant turtÄ panaudojo fizinį smurtÄ , atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtÄ arba kitokiu bÅ«du padarė jam didelės turtinės žalos.

IÅ¡ nukentėjusiojo M. M. paaiÅ¡kinimų matyti, jog S. R. keletÄ kartų, neva atlikdamas tarpininko vaidmenį, dalyvavo sprendžiant nukentėjusiojo M. M. ir „Vismos“ nesutarimus dėl automobilio. M. M. nurodė, jog jis automobilį „BMW“ buvo sutaręs parduoti už 12 000 Lt, tačiau visų Å¡ių pinigų negavo, jam buvo žadama vis atsiskaityti, tačiau buvo reikalaujama automobilį perduoti dar iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su M. M., o su tokiomis sÄ lygomis jis nesutiko. Reikalaujant perduoti automobilį, S. R. paskirdavo susitikimus, kurių metu jis prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtÄ â€“ sudavė smÅ«gį į galvÄ .

Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių prieÅ¡ nukentėjusįjį M. M. panaudoto smurto mastÄ , tačiau įvertintina tai, jog sužalojimai po vieno suduoto smÅ«gio nebuvo tokie dideli, kad bÅ«tų iÅ¡kilusi bÅ«tinybė kreiptis medicininės pagalbos. S. R. neneigia susitikimų su nukentėjusiuoju M. M., tačiau nurodo, jog tai nėra nusikalstama veika. Jis tik norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl automobilio ir jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį neatliko.

Tai, jog S. R. prieÅ¡ nukentėjusįjį atliko neteisėtus veiksmus, sudavė smÅ«gį į galvos sritį, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , ir atvirai savo bei nenustatytų asmenų naudai reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį „BMW“, grasinant prieÅ¡ingu atveju panaudoti prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , įrodyta tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo M. M. parodymais, atpažinimo pagal nuotraukas protokoluose užfiksuotais duomenis.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, jog 12 000 Lt vertės automobilį buvo siekiama įsigyti už daug mažesnę sumÄ â€“ sumokėjus tik 2 000 Lt, nukentėjusiajam buvo grasinama, prieÅ¡ jį naudojamas smurtas. Visi nuteistojo S. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad nenustatyti kiti asmenys, buvę kartu su S. R., jo veiksmų kvalifikacijos nekeičia. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nusikaltimas prieÅ¡ nukentėjusįjį M. M., tiesiogiai susijęs su nusikalstamo susivienijimo veiklos tikslu – nusikalstamu praturtėjimu, o S. R. siekė taip paveikti nukentėjusįjį, kad pastarasis perduotų savo turtÄ .

Teisėto pagrindo reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo turto, prieÅ¡ pastarÄ jį naudoti fizinį smurtÄ S. R. neturėjo. Nuteistasis T. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, jog dėl M. M. turto prievartavimo epizodo jis nieko negali papasakoti, nes jis apie tai nieko nežino. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis nedalyvavo susitikime, kuriame dalyvavo S. R.. Nuteistasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie nusikaltimÄ prieÅ¡ jaunuolį dėl 12 000 Lt nieko nežino. Jis niekam jokių nurodymų nedavė ir pats nedalyvavo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuteistieji K. L. ir T. Č. tiesiogiai nedalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , tačiau nurodė, kad jie, kaip nusikalstamo susivienijimo vadovai, atsako už visas nusikalstamas veikas, todėl jiems pagrįstai yra inkriminuojami ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių padaryti nusikaltimai, net ir tiesiogiai patiems nedalyvaujant.Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo iÅ¡vada nesutinka. Tiek iÅ¡ nukentėjusiojo M. M., tiek iÅ¡ nuteistojo S. R. parodymų matyti, jog buvo aiÅ¡kinamasi dėl automobilio pardavimo V.

J. („Vismai“), t. y. buvo veikiama ne nusikalstamo susivienijimo vardu ir ne jo naudai. Pripažintina, jog nuteistojo S. R. nusikalstama veika buvo padaryta veikiant savarankiÅ¡kai, o ne kaip nusikalstamo susivienijimo nario, jo vadovo. Be to, nors teismas nurodė, kad nukentėjusysis M. M. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. Č. kaip galimÄ tarpininkÄ tarp jo ir S. R., dėl neva tai kilusių tarpusavio problemų, reikalavusio solidaus atlygio – 3 000 Lt ir automobilio, tačiau kartu pripažino, jog T.

Č. toks kaltinimas nebuvo pareikštas. T. Č. nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes neigia. Tai sutampa ir su nuteistojo S. R. parodymais. Nesant daugiau jokių objektyvių įrodymų dėl kokio nors T. Č., kaip nusikalstamo susivienijimo nario, jo vadovo, dalyvavimo kaip galimo tarpininko, irgi negalima pripažinti, jog buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo naudai ir jo vardu.Nuteistojo K. L. kaltė irgi buvo grindžiama tik tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo kaip šio susivienijimo vadovas, todėl jam ši nusikalstama veika buvo inkriminuota, nurodant, jog jis atsakingas ir už kitų nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus, net ir betarpiškai juose nedalyvaujant.

Tačiau pripažįstama, kad nuteistojo S. R. nusikalstama veika buvo padaryta veikiant savarankiškai, o ne kaip nusikalstamo susivienijimo nario, jo vadovo. Taigi, ir K. L. negali būti pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, nes jos padaryme, kaip ir nustatė apygardos teismas, jis nedalyvavo. Taigi T. Č. ir K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisintini, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, o S. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 25 straipsnio 4 dalį.G.

Å . dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis apie šį nusikaltimÄ nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo. Tai pripažino ir abu MatijaÅ¡kaičiai. IÅ¡teisintojo G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ nukentėjusįjį M. M. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G.

Å . tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tuo labiau jog teisėjų kolegija pripažįsta, jog S. R. veikė ne nusikalstamo susivienijimo vardu ir jo naudai. Dėl J. A. sveikatos sutrikdymo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T.

Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, M. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), M. B., siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smÅ«gius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, priekinėje pilvo sienoje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Teismas konstatavo, kad G.

Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam nusikaltimas numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, todėl byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, jis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iÅ¡ jo vadovų, turi atsakyti ir iÅ¡teisintasis G.

Å ., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R., M. B. neigia kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos ir praÅ¡o iÅ¡teisinti. Dėl Å¡ios dalies prokurorų ir nuteistojo M. B. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų T. Č., S. R. ir K. L. apeliaciniai skundai tenkinami.Teisėjų kolegija nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo narys M. B. 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimÄ nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smÅ«gius nenustatytais kietais bukais daiktais J.

A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, priekinėje pilvo sienoje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame dilbyje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .G. Å . dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis apie šį įvykį nieko nežino, nieko negirdėjo, niekur nedalyvavo, jokių nurodymų M. B. dėl sumuÅ¡imo nedavė, jokių taboro gyventojų čigonų nepažįsta, nėra matęs nei J.

A., nei jo žmonos. Net neįsivaizduoja, kur jis gyvena, kas ten vyko. Apie jų sumuÅ¡imÄ nieko nebuvo girdėjęs, sužinojo tik tada, kai pateikė įtarimÄ . Nukentėjusysis J. A. taip pat pasakė, kad jį pirmÄ kartÄ mato teisme.IÅ¡teisintojo G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ nukentėjusįjį J. A. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G.

Å . tiesiogiai dalyvavo padarant Å¡iuos nusikaltimus, o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Nuteistasis K. L. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis sumuÅ¡ant J. A. 2009 m. rugsėjo 21 d. nedalyvavo. Jis liepos 13 d. buvo perÅ¡autas, rugpjÅ«tį iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės. Po perÅ¡ovimo jis kurį laikÄ vaikščiojo su ramentais, o vėliau jam buvo iÅ¡vesta kolostroma.

Todėl net jei jis bÅ«tų norėjęs kažkÄ sumuÅ¡ti, nebÅ«tų galėjęs fiziÅ¡kai to padaryti dėl sveikatos.Nuteistasis S. R. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis Å¡iame įvykyje nedalyvavo, apie jį nieko nežino, nukentėjusiojo nepažįsta, į taborÄ kažkada, kai jam buvo 18–19 m., buvo užvažiavęs dėl įdomumo pasižiÅ«rėti, kaip kas atrodo.Nuteistasis T. Č. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog apie J. A. sumuÅ¡imÄ Äigonų tabore nieko nežino, jis ten nėra dalyvavęs. Jam apie šį įvykį teko girdėti tik iÅ¡ pareigÅ«nų.

Jis pats dėl Å¡io nusikaltimo jokių nurodymų niekam nėra davęs.Nuteistasis M. B. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, kad tÄ dienÄ , kai buvo sumuÅ¡tas J. A., iÅ¡ viso nebuvo Lietuvoje, ne tik čigonų tabore. Jis buvo iÅ¡vykęs. 2009 m. rugsėjo 18 d. kartu su E. M. maždaug trečiÄ valandÄ dienos iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) į verslo susitikimÄ pas bendrus pažįstamus. Latvijoje buvo iki 2009 m. rugsėjo 22 d. ryto ir tik Å¡iÄ dienÄ grįžo į LietuvÄ , todėl negalėjo sumuÅ¡ti nukentėjusiojo J.

A. 2009 m rugsėjo 21 d. IÅ¡ pastarojo parodymų, kai jis buvo apklausiamas teisme, matyti, kad jį M. B. pažįsta, kad Å¡is buvo atvažiavęs su kitais asmenimis įvykio dienÄ Ä¯ taborÄ pas J. A. į namus, pareigÅ«nai jiems darė poveikį. J. A. galėjo M. B. matyti čigonų tabore, nes jis tikrai buvo čigonų tabore ir ne kartÄ , nes ten gyveno jo Å¡eimos nariai. Tačiau jam tikrai niekas neduodavo jokių užsakymų ar įsakymų kažkÄ padaryti, kažkÄ muÅ¡ti. Automobilis „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo sutuoktinei, nuo rugsėjo 18 d. iki 22 d. buvo remontuojamas autoservise „Motoras“ ar „Matoras“.Nuteistojo M. B. kaltė dėl Å¡io nusikaltimo padarymo įrodyta, o nuteistieji T. Č., K. L., S. R. iÅ¡teisinami, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).IÅ¡ nukentėjusiojo J. A. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis pats narkotikų nepardavinėja ir jų nevartoja.

PrieÅ¡ dvejus metus pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), dviem maÅ¡inomis – „Mercedes“ ir „Audi“ – atvažiavo 5–6 žmonės ir jį sumušė. Kokie buvo atvažiavusio automobilio „Mercedes“ valstybiniai numeriai, jam pasakė policijos pareigÅ«nai, pats įrašų nematė. Tarp tų žmonių buvo M. B., kurį J. A. pažįsta, nes jis atvažiuodavo į čigonų taborÄ . Jis nežino, kuo pastarasis užsiėmė. Su M. B. santykiai buvo geri. Ä®vykio dienÄ jis J.

A. nemušė, mušė kiti žmonės, bet kas jie tokie – nežino. Užpuolimas buvo netikėtas, mušė ne vienas, o grupė žmonių. Dėl ko buvo sumuÅ¡tas – nežino. Jam išėjus iÅ¡ namo, M. B. jį pastÅ«mė, o tuomet kiti pradėjo muÅ¡ti. MuÅ¡imo metu kažkuris iÅ¡ užpuolikų sakė nesusidėti su „Gibonu“. J. A. vėliau buvo susitikęs su M. B., nes norėjo sužinoti, kas buvo užpuolikai ir už kÄ sumušė. Jis nežino, kas tuo laikotarpiu kontroliavo narkotikų prekybÄ tabore.

Po sumuÅ¡imo žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , J. A. pristatė į ligoninę. Po to, kai grįžo namo, pas jį atvažiavo tyrėjai ir pristatė jį į prokuratÅ«rÄ . „Marekas“, „Maniuk“ – tai M. B.. Nukentėjusysis J. A. nežino kas toks „Čerepas“, „Čerepo“ brolis Erikas, o „Gibonas“ yra nukentėjusiojo J. A. draugas. Jis po sumuÅ¡imo buvo atėjęs į ligoninę aplankyti. Apie „LapinÄ â€œ J. rodė per televizorių, tačiau kas jis toks – nežino, muÅ¡imo metu apie jį nebuvo kalbama.

T. Č. ir K. L. jam nematyti. „Miška“ yra J. A. sūnėnas, ir kai buvo sumuštas, galvojo, jog sumušimas susijęs būtent su sūnėnu, tačiau tai nepasitvirtino (t. 97, b. l. 79–87).Iš ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 22 d., t. y. iš karto po įvykio, duotų J. A. parodymų (t. 7, b. l. 12–13) matyti, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. jis buvo namuose ir maždaug apie 17 val. sūnus atėjo iš kiemo ir pasakė, kad jį kviečia kažkokie atvažiavę dėdės. J.

A. išėjo į kiemÄ ir pamatė du tamsios spalvos automobilius, kurių modelių ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo daug žmonių, dabar tiksliai skaičiaus pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, bet buvo gal kokie aÅ¡tuoni. Kažkurie iÅ¡ jų buvo su lazdomis. Visi priėjo prie J. A. ir pradėjo muÅ¡ti. Kas ir kokius smÅ«gius sudavė – negali pasakyti, bet smÅ«gių buvo labai daug ir į įvairias vietas. Tuo metu kieme buvo J. A. žmona ir vaikas, žmona pradėjo verkti ir praÅ¡yti, kad jo nemuÅ¡tų, tačiau jai kažkuris liepė užsičiaupti ir kažkÄ pasakė.

Po to jį sumušę vyriÅ¡kiai susėdo į automobilius ir iÅ¡važiavo, o žmona iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes J. A. buvo be sÄ monės. Greitoji nuvežė jį į L. ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo, darė rentgeno nuotraukÄ , lūžių nerado. IÅ¡ vėlesnių J. A. parodymų, duotų 2009 m. spalio 26 d. (t. 7, b. l. 19–21), matyti, jog 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 16 val., pas jį prie namų atvažiavo du automobiliai – „Audi“, kurio numeryje buvo skaičiai „444“, ir „Mercedes“, kurio numeryje buvo skaičiai „333“.

„Mercedes“ markės automobilį vairavo M. B.. Su „Audi“ automobiliu atvažiavo asmuo, vardu Erikas, kurio pavardės nežino. Pakviestas sÅ«naus, J. A. priėjo prie „Mercedes“ markės automobilio. IÅ¡ jo iÅ¡lipo minėtas Marekas ir iÅ¡ karto sudavė keletÄ smÅ«gių į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas. Tuo pačiu metu iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo dar keletas jaunuolių, kurie taip pat pradėjo jį muÅ¡ti į įvairias kÅ«no vietas. Žmona vėliau pasakojo, kad tuo pačiu metu privažiavo „Audi“ markės automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipę keletas jaunuolių taip pat puolė jį muÅ¡ti.

KeletÄ iÅ¡ tų jaunuolių J. A. įsidėmėjo ir galėtų atpažinti. MinėtÄ asmenį, vardu Marekas, J. A. žino iÅ¡ matymo. Erikas yra asmens, pravarde „Čerepas“, brolis. Kai J. A. buvo muÅ¡amas, matė jo žmona ir vaikas, kurie verkė ir prašė jo nemuÅ¡ti. J. A. pirmÄ kartÄ apklaustas nesakė tiesos ir nurodė, kad sumuÅ¡usių asmenų negalėtų atpažinti, nes nenorėjo nemalonumų. Žmona apklausos metu taip pat nesakė tiesos, ji nurodė, kad atpažinti muÅ¡usių asmenų negalėtų, nes jie taip buvo susitarę sakyti, kad nenukentėtų Å¡eima.

Kai J. A. buvo muÅ¡amas, žmona jaunuolių klausė, už kÄ , ir jai buvo atsakyta rusų kalba „tegul nesusideda su Gibonu“ („pust nesvyazyvaetsa s Gibonam“). J. A. matė, kaip iÅ¡ bagažinių tie jaunuoliai iÅ¡sitraukė medinius strypus. IÅ¡ pradžių keli smÅ«giai buvo suduoti rankomis, o paskui mušė į įvairias kÅ«no vietas su mediniais strypais. Po to, kai J. A. sumušė, jaunuoliai iÅ¡ karto iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ J. A. bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, už kÄ buvo sumuÅ¡tas, todėl buvo susitikęs su Mareku, kuris jį mušė, „Lukoil“ degalinėje prie autobusų stoties.

Be Mareko, buvo dar du–trys jaunuoliai, bet jie sėdėjo automobilyje. Marekas nieko neatsakė. J. A. galvojo, kad dėl jo sumuÅ¡imo kaltas brolis J. A., nes brolis, išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, pasiÅ«lė nukentėjusiajam savo name prekiaus heroinu. J. A. kategoriÅ¡kai atsisakė leisti jam tai daryti ir nuo to prasidėjo visi nemalonumai. J. A. žino, kad visi narkotikai į taborÄ eina per MarekÄ , kuris nori valdyti visÄ prekybÄ narkotikais tabore, prekiauja narkotikais, daugiausia heroinu.

Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu nukentėjusysis J. A. atpažino M. B. kaip asmenį, kuris jį sumušė ir vertė prekiauti narkotikais (t. 7, b. l. 24–26), o T. Č., K. L. neatpažino (t. 7, b. l. 27–32).Apygardos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pagrįstai vadovavosi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nuosprendžiu (t. 111, b. l. 44–56) nustatyta, jog dėl parodymų nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam J.

A. buvo darytas neteisėtas poveikis, todėl J. A. parodymai teisme nebuvo visiškai nuoseklūs. Šiame nuosprendyje, be kitų aplinkybių, taip pat nurodyta, jog: „Vertinti J. A. parodymus yra gana sudėtinga: dėl šio liudytojo psichologijos būdo ir tipo (apklausa teisme parodė, kad jis lengvai susierzina, netenka kantrybės, duodantį parodymus, jį lengva supainioti, dėl ko jis tuoj pat netenka psichologinės pusiausvyros, užsiskleidžia ir pradeda teigti, kad nieko nebeatsimena) jie buvo iš dalies nenuoseklūs, kartais prieštaringi.

Liudytojo apklausos metu, teismo nuomone, gynyba siekė pasinaudoti tokiomis silpnomis J. A. asmenybės vietomis ir pademonstruoti jo parodymų nepatikimumÄ . Nepaisant to J. A., atsakydamas į daugybę kaltinamojo ir jo gynėjo klausimų, vis dėlto grįždavo prie kelių pagrindinių tezių:

1) prieÅ¡ keletÄ metų jis čigonų tabore buvo sumuÅ¡tas kelių asmenų,2) tarp jį sumuÅ¡usių buvo ir M. B., kuris jį pastÅ«mė,3) M. B. jis atpažino be jokių iÅ¡ankstinių policijos pareigÅ«nų nurodymų dėl parodymo atpažinti rezultatų.“Be to, teismui pateiktas J. A. laiÅ¡kas M. B., į kurį nukentėjusysis kreipiasi „Maniuk“ (t. 97, b. l. 72–75). Dėl Å¡io laiÅ¡ko taip pat pasisakyta anksčiau minėtame Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendyje, kuriame konstatuota, kad J.

A. daromas neleistinas poveikis dėl jo duodamų parodymų šioje byloje.Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtino ir jo žmona nukentėjusioji J. A.. Jos parodymai, kurie išsamiai aptarti teismo nuosprendyje, visiškai sutampa su nukentėjusiojo J. A. parodymais, vieni kitus papildo. Iš jų abiejų parodymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., J. A. namo kieme M. B. pirmas pastūmė nukentėjusįjį bei kartu su grupe nenustatytų asmenų tyčia sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir kad J.

A. sumušimas buvo susijęs su čigonų tabore platinamais narkotikais.Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada. Specialisto išvadoje Nr. 3734/09(01) nurodyta, kad J. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2009 m. rugsėjo 21 d. Sužalojimai nepavojingi gyvybei, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 7, b. l. 17–18).Esant tokiems įrodymams, teismas pagrįstai nepatikėjo nuteistojo M.

B. aiÅ¡kinimais apie jo nebuvimÄ Lietuvoje įvykio dienÄ . Taip pat iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jis veikė vadinamojo „Lapinų“ nusikalstamo susivienijimo vardu, jo naudai, siekiant platinti narkotines medžiagas čigonų tabore ar per jame gyvenančius asmenis.Taip M. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog J. A. atpažino tik M.

B., kaip vienÄ iÅ¡ asmenų, kurie jį 2009 m. rugsėjo 21 d. sumušė, jokių nukentėjusiojo nuorodų į nuteistuosius T. Č., K. L. byloje nėra, todėl T. Č., K. L. paÅ¡alino aplinkybę, susijusiÄ su M. B. bendrininkavimu su pastaraisiais sumuÅ¡ant J. A.. Be to, teismas nurodė, kad byloje M. B. pareikÅ¡tas kaltinimas ir kaltinimai, pareikÅ¡ti kitiems kaltinamiesiems, skiriasi savo turiniu: M. B., S. R. pareikÅ¡ti kaltinimai, jog M. B. veikė kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, o T. Č., K.

L. – kad M. B., T. Č., K. L. veikė kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis. Tačiau nepriklausomai nuo šių nustatytų aplinkybių teismas T. Č., K. L. ir S. R. pripažino kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas, kad pastarieji veikė kaip nusikalstamo susivienijimo vadovai, todėl atsako už visus nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus.Tai, kad T. Č., K. L., S. R. buvo nusikalstamo susivienijimo vadovai, yra neginčijamai nustatyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais.

Visa tai jau aptarta pirmiau, apraÅ¡ant visų asmenų dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, BK 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ apėmė jų tyčia, atsako pagal Å¡io kodekso 249 straipsnį kaip vykdytojai. Pirmosios instancijos teismas, kaip galima spręsti pagal nuosprendžio turinį, konstatavo, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai visais atvejais traktuojami ne vien kaip nusikaltimo, numatyto BK 249 straipsnyje, bet ir kaip visų kitų padarytų nusikalstamų veikų vykdytojai nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų konkretaus vaidmens.

Toks BK 26 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas neatitinka nei Å¡ios dalies teksto prasmės, nei teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-382/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-55-202/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016), pagal kuriÄ pripažinus nusikalstamo susivienijimo dalyvius BK 249 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojais paliekama galimybė kvalifikuoti kitas jų padarytas nusikalstamas veikas individualizuotai, atsižvelgiant ir į BK 24 straipsnio nuostatas.

Taigi buvo bÅ«tina nustatyti T. Č., K. L. ir S. R. konkrečius veiksmus, atliekant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apygardos teismas pats konstatavo, kad jų veiksmai pasireiÅ¡kė tik vadovavimu nusikalstamam susivienijimui, o ne Å¡ių konkrečių nusikalstamų veikų organizavimu, dalyvavimu jas padarant.Taigi, T. Č., S. R. ir K. L., tenkinant Å¡ias jų apeliacinių skundų dalis, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinami, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl A. Ku. Å¡audmenų Apygardos teismas nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ tyrimÄ , vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. Ku. neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo Å¡audmenimis, o bÅ«tent: 2009–2010 m. Lietuvos Respublikoje A. Ku. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė Å¡audmenis – devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius Å¡ovinius ir devynis guminius Å¡ratus, kuriuos iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, (duomenys neskelbtini).

Teismas taip pat konstatavo, kad G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje neįrodytas, jam BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo inkriminuota kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, o byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , jis yra iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, nurodydami, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, vienas iÅ¡ jo vadovų, turi atsakyti ir iÅ¡teisintasis G.

Š., taip pat nuteistieji T. Č., K. L., S. R. ir A. Ku. neigia kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ir prašo išteisinti. Dėl šios dalies prokurorų apeliacinis skundas bei nuteistųjų T. Č., K. L., S. R. ir A. Ku. apeliaciniai skundai atmetami.G. Š. neprisipažino, kad yra kaltas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, ir parodė, jog apie tai, kad kas nors būtų turėję šaudmenis „guminukus“, jis nieko nežino, ginklų nematė, jų įsigyti neliepė, su A. Ku. bendraudavo, bet šovinių pas jį nematė.

IÅ¡teisintojo G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam A. Ku. Å¡audmenų laikymas buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Å . kÄ nors žinojo apie minėtų Å¡audmenų laikymÄ , jis pagrįstai yra iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuteistasis T. Č. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, kad jis nežinojo, ar A. Ku. turėjo kokių nors ginklų. Jis pažinojo A. Ku., su juo bendravo retai – per mėnesį ar du gal vienÄ kartÄ , nuolatinių tarpusavio ryÅ¡ių jie nepalaikė. Nuteistasis S. R. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog apie tai, kad A. Ku. turėjo Å¡audmenų, jis nieko negirdėjo, pas pastarÄ jį ginklų nėra matęs ir niekam nėra nurodęs „Oksalyje“ nusipirkti „guminuko“.Nuteistasis K.

L. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog apie A. Ku. ginklus, Å¡ovinius nieko nežino. Nuteistasis A. Ku. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis turėjo 3 dujinius ginklus, kuriuos nusipirko parduotuvėje Lvovo gatvėje, taip pat dujinį revolverį, kulkų, tuščių Å¡ovinių. Nežino, kodėl pas jį rastas ginklas pripažintas savadarbiu, nors jis jį pirko parduotuvėje. Rasti Å¡oviniai taip pat yra nesavadarbiai, tai tuÅ¡ti guminiai Å¡oviniai.Nors nuteistieji neprisipažino, kad yra kalti, tačiau jų kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei bylos raÅ¡ytiniais įrodymais.Nuteistieji T.

Č., S. R. ir K. L. teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl vadovavimo Å¡aunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo iÅ¡vada sutiko ir tai iÅ¡dėstyta Å¡io nuosprendžio dalyje, apraÅ¡ant jų vadovavimÄ ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. Kaip jau minėta, BK 249 straipsnio 2 daliai taikyti pakanka, kad bent vienas nusikalstamo susivienijimo narys nusikalstamiems tikslams turėtų minėtus daiktus, ir kad mažiausiai trys nariai žinotų apie Å¡ių daiktų buvimÄ ir apie tai, kad jie skirti ir gali bÅ«ti panaudoti grupės nusikalstamiems tikslams įgyvendinti.

T. Č., S. R. ir K. L., vadovaudami tokio pobÅ«džio nusikalstamam susivienijimui, žinojo, jog jo nariai turi Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, kurie gali bÅ«ti panaudoti susivienijimo nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Å iuo konkrečiu atveju jie atsako ir už nuteistojo A. Ku. turėtus Å¡audmenis.BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtÄ , t. y. neturint leidimo, Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , neÅ¡iojimÄ , gabenimÄ ar realizavimÄ .

Nuteistasis A. Ku. teigia, jog jo turėti šaudmenys buvo įgyti teisėtai. Tačiau net ir tokiu atveju tai nepašalina nei jo, nei T. Č., K. L., S. R. baudžiamosios atsakomybės, nes šaudmenys iš tikrųjų buvo skirti nusikalstamo susivienijimo tikslams pasiekti. Tuo labiau kad nuteistojo A. Ku. argumentai paneigiami byloje esančiais įrodymais.Iš kratos protokolo matyti, jog A. Ku. bute, (duomenys neskelbtini), 2010 m. vasario 23 d. kratos metu buvo rasta ir paimta: neperšaunama liemenė, kaukės, revolveriai, šoviniai, guminiai šratai, pinigai, mobilieji telefonai, SIM kortelės, šnipinėjimo įranga, pinigai, polietileninis paketas su augalinės kilmės medžiaga (t. 54, b. l. 36–37).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1888)-ISI-6609 konstatuota, kad tirti pateikti revolveriai „ME 38 Magnum-6R“ Nr. 006430, „ME 38 Compact-G“ Nr. 016908, „ME 38 Compact-G“ Nr. 016828, kratos metu paimti pas A. Ku., yra Å¡aunamieji ginklai, Å¡ie revolveriai priskiriami D kategorijos ginklams. Tirti pateikti devyni 9 mm kalibro garsiniai Å¡oviniai ir devyni (iÅ¡ pateiktų dvideÅ¡imt penkių) guminiai Å¡ratai yra savadarbiai neunitariniai Å¡audmenys. Å audant Å¡iais savadarbiais neunitariniais Å¡audmenimis iÅ¡Å¡aunamo sviedinio kinetinė energija virÅ¡ija kategorijos Å¡audmenims nustatytÄ didžiausiÄ kinetinės energijos ribÄ (7,5 J) (t. 54, b. l. 160–166).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(7905)-ISI-3176 nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1888)-ISI-6609 tirti savadarbiai neunitariniai Å¡oviniai priskiriami B kategorijos Å¡audmenims (t. 54, b. l. 169). Be to, specialistas A. O., aiÅ¡kindamas duotÄ iÅ¡vadÄ , parodė (t.

64. b. l. 160–166), kad šiuo atveju šratas buvo kaip neunitarinis šaudmuo. Tai yra nelegalu. Taip savadarbiu būdu padaromas šaudmuo. Naudojant legalų garsinį šovinį ir kulkytę padaromas nelegalus neunitarinis šaudmuo, kuris smarkiai viršija džaulius. Šratas, buvęs ginklo kameroje, nebuvo pritaikytas tam ginklui. Jis nėra skirtas tokiam ginklui. Šratas be šovinio nėra šovinys.Taigi, iš pirmiau minėtų specialistų išvadų matyti, kad tirti pateikti devyni 9 mm kalibro garsiniai revolveriai šoviniai ir devyni (iš pateiktų dvidešimt penkių) guminiai šratai yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys.

Å audant Å¡iais savadarbiais neunitariniais Å¡audmenimis iÅ¡Å¡aunamo sviedinio kinetinė energija – 26,1 J, 14,1 J, 15,3 J, 15,2 J, t. y. du–tris kartus virÅ¡ija kategorijos Å¡audmenims nustatytÄ didžiausiÄ kinetinės energijos ribÄ (7,5 J), ir tirti savadarbiai neunitariniai Å¡oviniai priskiriami B kategorijos Å¡audmenims. Vienas Å¡ratas buvo rastas vieno iÅ¡ revolverių bÅ«gnelio kameroje. Kaip matyti iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų, Å¡ratas, buvęs ginklo kameroje, nebuvo pritaikytas tam ginklui ir nėra skirtas tokiam ginklui.

Sudėjus kelias atskiras detales, nors ir įgytas legaliai, padaromas naujas Å¡ovinys, o A. Ku. turėtos detalės, sudedant kartu, virÅ¡ijo leistinÄ kinetinę energijÄ , leidžiamÄ tam ginklui, kokį jis turėjo. Savadarbių Å¡audmenų iÅ¡Å¡autų sviedinių kinetinę energijÄ specialistas nustatė, kad ji du–tris kartus virÅ¡ija tos kategorijos Å¡audmenims nustatytÄ didžiausiÄ kinetinės energijos ribÄ (7,5 J). Sviedinio kinetinė energija reiÅ¡kia, kad toks Å¡audmuo priskiriamas ne D kategorijai.

D kategorijos ginklui leidžiama turėti Å¡audmenis iki 7,5 J. Nuteistasis A. Ku. bendraudavo su nusikalstamo susivienijimo vadovais, jo dalyvavimas nusikalstamame susivienijime įrodytas, todėl pagrįstai manytina, jog jis nusikaltimÄ padarė nusikalstamo susivienijimo naudai. TÄ patvirtina ir pas A. Ku. kratų metu rastos kaukės, neperÅ¡aunama liemenė, Å¡nipinėjimo įranga ir kt. IÅ¡ liudytojo L. Č. parodymų bei iÅ¡ UAB „Oksalis“ raÅ¡to (t. 99, b. l.

13) matyti, jog Å¡i bendrovė savadarbiais Å¡oviniais, ginklais neprekiauja, jų negamina, nedaro. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors pas A. Ku. rastų savadarbių Å¡ovinių skaičius nėra itin didelis, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimo teisme, jie sudaryti iÅ¡ legalių detalių, tačiau įvertinus tai, jog A. Ku. veikė nusikalstamame susivienijime, kad visuomenės saugumo užtikrinimas yra vienas iÅ¡ prioritetinių klausimų, veika negali bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me, taip pat netaikytini kiti baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinantys pagrindai. Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų A.

Ku., T. Č., K. L. ir S. R. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Dėl S. J. sumuÅ¡imo G. Å ., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo kaltinami tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Å ., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planÄ , paskirsčius vaidmenis bei užduotis, nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje T. Č., K. L., R. P. ir A. Ku., turėdami tikslÄ paÅ¡alinti konkurentus, platinančius narkotines bei psichotropines medžiagas, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia sudavė S. J. daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, sukeldami S. J. fizinį skausmÄ , ir taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taigi G. Å ., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo kaltinami padarę nusikaltimÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.Apygardos teismas G. Å ., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius jų dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Å iÄ nuosprendžio dalį skundžia prokurorai, praÅ¡ydami minėtus nuteistuosius pripažinti kaltais ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.Prokurorų apeliacinis skundas dėl Å¡ios nuosprendžio dalies atmetamas.Prokurorai apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas. Nors S. J., apklausiama teisme, nurodė, jog nukentėjusiÄ ja savęs nelaiko, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios dalies buvo atliekamas prokuroro 2011 m. balandžio 26 d. reikalavimo pagrindu, todėl BK 140 straipsnio 3 dalies reikalavimas nebuvo pažeistas. Tačiau apygardos teismas ir nekonstatavo Å¡ių reikalavimų pažeidimo.

Teismas G. Å ., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino ne BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktuose numatytais pagrindais, o BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, neįrodžius jų dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl spręstinas klausimas tik iÅ¡teisinimo pagrįstumas Å¡iuo pagrindu.Nuteistasis G. Å . neprisipažino, kad yra kaltas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, ir parodė, jog pirmÄ kartÄ apie merginos sumuÅ¡imÄ iÅ¡girdo, pateikus jam paskutinius įtarimus.

Liudytojas A. Ku. taip pat nieko nepasakė apie G. Å . dalyvavimÄ sužalojant S. J.. Nuteistasis S. R. taip pat neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog S. J. nepažįsta. Jis nieko neorganizavo, niekam nedavė jokių nurodymų, o iki 2008 m. pabaigos jis net nepažinojo T. Č. ir K. L.. Kadangi kaltinime nenurodyta tiksli data, todėl jis nieko negali pasakyti dėl Å¡io įvykio ir apie jį nieko nežino.Nuteistasis T. Č. neprisipažino, kad yra kaltas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, ir parodė, jog jis nedalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , net neaiÅ¡ku, kada mergina buvo sumuÅ¡ta – 2008 ar 2009 metais.

Ji pati nieko neatpažino, nieko nepasakė.Nuteistasis K. L. neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog jis neorganizavo to, kad T. Č., R. P., A. Ku. tyčia sumuÅ¡tų merginÄ (duomenys neskelbtini) ir jis pats sumuÅ¡ant jokias merginas nedalyvavo.Nuteistasis R. P. taip pat neprisipažino esÄ s kaltas ir parodė, jog nieko paaiÅ¡kinti negali, nes jo ten nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog byloje nėra nustatyta asmenų, tiesiogiai stebėjusių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , S. J. jÄ sumuÅ¡usių asmenų neįsidėmėjo, o kai kurių nematė, o jos sumuÅ¡imo faktui konstatuoti bei jÄ sumuÅ¡usių asmenų tapatybėms nustatyti vien A.

Ku. parodymų nepakanka. Kitų objektyvių įrodymų (specialistų iÅ¡vadų ir kt.), patvirtinančių S. J. sužalojimo faktÄ bei sužalojimo mastÄ byloje nėra. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar tikrai S. J. buvo sumuÅ¡ta bÅ«tent kaltinamųjų, kas, kuo, kokius smÅ«gius ir kur sudavė, nes ji užpuolikų nematė, A. Ku. taip pat nurodė, jog jam mergina buvo nepažįstama ir atpažinti jos negalėtų. Jokių objektyvių duomenų apie prieÅ¡ S. J. įvykdyto nusikaltimo padarymo laikÄ taip pat nėra.

Kaltinimai pareikÅ¡ti itin abstrakčiai – nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios. A. Ku. nurodė, jog įvykis buvo 2008 m. žiemÄ , Å¡ių aplinkybių patikrinti kitais įrodymais teismas neturi galimybės, o nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Prokurorai apeliaciniame skunde nurodo, kad G. Å ., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. kaltę patvirtina liudytojo A. Ku. parodymai, sutampantys su nukentėjusios S. J. parodymais bei kitomis bylos aplinkybėmis, A. Ku. atpažinimas S. J., su kuria anksčiau nebuvo pažįstamas, A.

Ku. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad prieÅ¡ S. J. buvo naudojamas fizinis smurtas, jai buvo suduoti smÅ«giai kojomis, rankomis bei įrankiais, kuriuos naudojant siekiama sukelti fizinį skausmÄ . Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad S. J. buvo suduodami smÅ«giai ir ji nuo bendrų kaltinamųjų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , ir tai visiÅ¡kai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus objektyviuosius požymius, nes prieÅ¡ vienÄ merginÄ smurtavo keturi fiziÅ¡kai stiprÅ«s asmenys, fizinis smurtas pasireiÅ¡kė ne pastÅ«mimu ar pastumdymu, o smÅ«gių sudavimu į įvairias kÅ«no vietas.

Tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nepavyko nustatyti, kas, kiek ir kokių konkrečiai smÅ«gių sudavė, koks buvo tikslus veikos padarymo laikas, nagrinėjamu atveju veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi. S. J. patvirtino, jog jai pakilus liftu jÄ pradėjo muÅ¡ti jÄ pasitikę vaikinai. A. Ku. patvirtino, kad merginÄ mušė, spardė visi keturi, t. y. jis pats bei R. P., T. Č. ir K. L., t. y. siekdami sukelti fizinį skausmÄ , fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. J. naudojo visi minėti asmenys, veikdami iÅ¡vien.

Tai, kad nebuvo gauta specialisto iÅ¡vada dėl sveikatos sutrikdymo masto, nes pati S. J. nesikreipė į specialistus, kaltinime nurodytas nežymaus sveikatos sutrikdymo požymis Å¡alintinas, o kaltinamiesiems inkriminuotinas alternatyvus muÅ¡imo ir fizinio skausmo sukėlimo požymis.Apygardos teisme kaip liudytoja apklausta S. J., kuri nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusiÄ ja pripažinta nebuvo, parodė, jog savęs nukentėjusiÄ ja nelaiko, aplinkybių nepamena, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Kartu nurodė, kad tas, kuris siÅ«lė prekiauti narkotikais, ir tie, kurie jÄ sumušė, yra ne tie patys asmenys. Ji taip pat neatpažino nė vieno iÅ¡ kaltinamųjų kaip jÄ sumuÅ¡usių asmenų (t. 100, b. l. 159–160). Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad maždaug prieÅ¡ 3–4 metus, tikslaus laikotarpio neprisimena, atrodo, rudenį, ji vėl vyko atsiimti metadono į N. V. poliklinikÄ . Tai buvo po 10 valandos, nes metadonÄ duodavo iki 10 valandos. Ten sutiko kažkokį savo pažįstamÄ , su kuriuo vėliau ėjo pas save į namus.

Butas yra trečiame aukÅ¡te. Tuo metu, kai ji su pažįstamu liftu pakilo į trečiÄ aukÅ¡tÄ , laiptinėje pamatė du nepažįstamus vaikinus, kurie rankose laikė beisbolo lazdas. Jos pažįstamas, pastebėjęs vaikinus su beisbolo lazdomis, pabėgo prie Å¡iukÅ¡lių vamzdžio ir užsirakino ten esančioje patalpoje. Tada pirmas vaikinas ir antras vaikinas sudavė S. J. smÅ«gius beisbolo lazdomis per petį, Å¡launis – ne mažiau kaip 4 smÅ«gius. Jie nieko neaiÅ¡kino. S. J. buvo nukritusi.

Ar aplinkui buvo dar kiti asmenys, pasakyti negali. Nugriuvusi pradėjo rėkti ir vaikinai pasiÅ¡alino. PrieÅ¡ tai kažkoks pažįstamas siÅ«lė jai pardavinėti heroinÄ , o ji atsisakė. Galvoja, kad buvo sumuÅ¡ta bÅ«tent dėl to, kad atsisakė pardavinėti narkotikus. Daugiau jÄ sumuÅ¡usių vaikinų nematė. Dėl sumuÅ¡imo niekam pretenzijų neturi (t. 6, b. l. 38–39). Liudytojas A. Ku., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, dėl merginos (duomenys neskelbtini) sumuÅ¡imo papasakojo, kad 2009 m. (duomenys neskelbtini) laiptinėje buvo sumuÅ¡ta mergina.

Tame įvykyje dalyvavo A. Ku., K. L., T. Č. ir R. P.. A. Ku. suprato, kad mergina platino narkotikus ir trukdė T. Č. prekiautojui pardavinėti. SumuÅ¡imo dienÄ A. Ku. merginÄ matė pirmÄ ir vienintelį kartÄ , jos vardo nežino. Viskas vyko daugiabučio namo laiptinėje. Jie atvažiavo pas T. Č. narkotikų prekiautojÄ , kuris apibÅ«dino, kaip atrodo mergina, kur ji tuo metu buvo ir kur gyvena. Mergina tuo metu buvo N. V. poliklinikoje, todėl jie nuvažiavo prie poliklinikos, laukė, o po kažkiek laiko ji išėjo iÅ¡ poliklinikos.

Ä®sidėmėjo, kaip ji atrodo, neprisimena, tik ar prieÅ¡ tai ar po to, kai parodė tÄ merginÄ , T. Č. prekiautojas parodė, kur ta mergina gyvena: nuvežė prie namo, parodė, kokiame aukÅ¡te gyvena, po to prekiautojÄ paleido. Jie maÅ¡inÄ pastatė atokiau nuo namo ir pėsčiomis visi keturi atėjo iki merginos namo. Ji gyvena antrame ar trečiame aukÅ¡te. A. Ku. jos aukÅ¡te laukė su R. P., o T. Č. su K. L. laukė pirmame aukÅ¡te, nes buvo du įėjimai. IÅ¡girdo, kad kyla liftas, atsidarius liftui, sugriebė merginÄ .

A. Ku. turėtu rankose pagaliu ar kažkokiu kitu daiktu sudavė jai, o jai nuvirtus sudavė, spyrė koja. Mergina liftu pakilo ne viena, o su kažkokiu vyriÅ¡kiu, tačiau pačiupus merginÄ , vyriÅ¡kis kažkur dingo. Mergina mėgino Å¡auktis pagalbos, tačiau prie Å¡io muÅ¡imo prisidėjo T. Č. su K. L.. MerginÄ mušė rankomis, kojomis visi keturi. R. P. koja porÄ kartų spyrė į pilvÄ . MerginÄ mušė ir T. Č. bei K. L.. IÅ¡ merginos buvo reikalaujama, kad ji neprekiautų narkotikais, jei prekiaus – tai jie dar kartÄ sugrįš.

SumuÅ¡tÄ merginÄ paliko laiptinėje, o patys grįžo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Taigi prokurorų apeliacinio skundo argumentas, jog S. J. ir A. Ku. parodymai tarpusavyje sutampa, yra nepagrįstas. S. J. nurodo, kad jÄ sumušė du asmenys dėl to, kad ji atsisakė prekiauti heroinu, o A. Ku. nurodo, kad keturi – jis pats, T. Č., K. L. ir R. P. dėl to, jog ji prekiavo narkotikais ir tuo trukdė T. Č. prekiautojui. Be to, jie abu nurodo skirtingÄ laikÄ : S. J. – prieÅ¡ trejus ar ketverius metus rudenį, o A.

Ku. – 2008 m. žiemÄ . Tuo labiau kad ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodžius atpažinti A. Ku., ji pastarojo neatpažino (t. 6, b. l. 40–41). Ir teisme, kaip jau minėta, tarp kaltinamųjų jÄ užpuolusių asmenų taip pat neatpažino. A. Ku. taip pat nurodė, jog jam mergina buvo nepažįstama ir atpažinti jos negalėtų. Kitų įrodymų – įvykio liudytojų, specialistų iÅ¡vadų dėl padaryto sužalojimo masto dėl S. J. sumuÅ¡imo ir kad ji buvo sumuÅ¡ta bÅ«tent T.

Č., K. L., R. P. ir A. Ku. byloje nėra.Taigi apygardos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ių aplinkybių patikrinti kitais įrodymais teismas neturi galimybės, o nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, yra teisinga, todėl G. Å ., T. Č., K. L., S. R. ir R. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti pagrįstai, neįrodžius jų dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).IÅ¡teisintojo G. Å . dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kaip aptarta pirmiau, neįrodytas.

Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka. Jam nusikalstamos veikos padarymas prieÅ¡ S. J. buvo inkriminuotas kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, tačiau byloje nesant įrodymų, jog G. Å . tiesiogiai dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , o tuo jis ir nebuvo kaltinamas, jis pagrįstai yra iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nurodomų aplinkybių matyti, jog S. R. nedalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nei kaip tiesioginis vykdytojas, nei kaip bendrininkas – kurstytojas, padėjėjas ar Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos organizatorius.

Kaltinime jo kaltė buvo preziumuojama tik iÅ¡ to, kad jis buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų. Todėl, nenustačius S. R. konkrečių veiksmų, padarant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis taip pat pagrįstai iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Dėl pripažinimo pavojingais recidyvistais Prokurorai apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nesvarstė ir iÅ¡ viso nepasisakė dėl pavojingo nusikaltimų recidyvo buvimo ir nuteistųjų M.

B., I. I. bei L. B. pripažinimo pavojingais recidyvistais. PraÅ¡o L. B. ir M. B. pripažinti pavojingais recidyvistais pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , o I. I. pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .Ä®statymo leidėjas BK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtino pavojingo nusikaltimo recidyvo ir pavojingo recidyvisto institutÄ , nurodydamas, kad asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu: turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ; bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ; bÅ«damas recidyvistas, jeigu bent vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ ; turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ .

Tik esant tokioms situacijoms nusikalstamos veikos sudaro pavojingÄ nusikaltimų recidyvÄ ir konstatuojamos kiekvienÄ kartÄ , tačiau teismas kiekvienÄ kartÄ sprendžia ir turi teisę, bet ne pareigÄ asmenį pripažinti ar nepripažinti pavojingu recidyvistu. Tai turi bÅ«ti padaroma teismui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį už paskutinį nusikaltimÄ , su anksčiau padarytais nusikaltimais nulėmusį pavojingo nusikaltimų recidyvo susiformavimÄ , tačiau tai nesuponuoja teisinio jį padariusio asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu.Tik esant pavojingam recidyvui, teismas gali spręsti asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimÄ ir atsižvelgdamas į Å¡io straipsnio 3 dalį įvertinęs: kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, t. y. nusikalstamos veikos padarymo stadijÄ , dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį, bendrininkavimo rūšį ir kitas bylos aplinkybes.

Pavojingo recidyvisto instituto nustatymas kaltinamajam turi ir tam tikras neigiamas teisines pasekmes: negali bÅ«ti atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 2 dalis), iÅ¡skyrus BK 391 straipsnį; skiriama griežtesnė bausmė, negu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir kitokia bausmė, t. y. mažesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnis, 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas), tokiam asmeniui skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams; toks asmuo laikomas turinčiu teistumÄ deÅ¡imt metų (BK 97 straipsnio 3 dalis 3 punktas d papunktis), kadangi įstatymo leidėjas recidyvÄ pripažįsta kaip didesnio pavojaus nusikalstamos veikos padarymo formÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis I. I. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-160 redakcija), t. y. už sunkų nusikaltimÄ (1961 m. BK 81 straipsnis) (t. 46, b. l. 147-159). KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi I. I. lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jam neatlikus 2 (dvejų) metų 10 (deÅ¡imt) mėnesių ir 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 46, b. l. 162).

Nagrinėjamoje byloje I. I. pripažintas kaltu dėl naujo labai sunkaus nusikaltimo padarymo, t. y. dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, kurį jis padarė lygtinio paleidimo metu. Kaip matyti I. I. už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo teisiamas pagal 1961 m. BK ir tuo metu tokia veika nebuvo priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, todėl I. I. nepripažįstamas pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo, bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ .

Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuteistasis L. B. Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 MGL (125 Lt) bauda, Visagino miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt) bauda, Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu – pagal BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalis – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patikslintas Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl techninės klaidos ir L.

B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 31, b. l. 66, 68-70). IÅ¡ to sektų, kad L. B. bÅ«damas pilnametis darė kelias tyčines nusikalstamas veikas.Pagal BK 97 straipsnio 3 dalį 3 punktÄ turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ ; penkerius metus, jeigu nuteisti už sunkų nusikaltimÄ ; aÅ¡tuonerius metus – už labai sunkų; deÅ¡imt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Kaip matyti dviem pirmaisiais Visagino miesto apylinkės teismo sprendimais L. B. buvo paskirtos baudos ir tik už BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, o šio straipsnio 3 dalyje – prie sunkių (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys).

L. B. teistumas už sunkų nusikaltimÄ sueitų praėjus penkeriems metams nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Ä®tariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenyse apie fizinį asmenį nurodyta, kad L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio į PravieniÅ¡kių 2-uosius pataisos namus-atvirÄ kolonijÄ atvyko 2007 m. rugsėjo 8 d., o paleistas 2009 m. lapkričio 13 d., nes atliko bausmę (t. 31, b. l. 63-64).

L. B. teistumas už sunkų nusikaltimÄ iÅ¡nyksta 2014 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. liepos 29 d. kaltinamajame akte nebuvo praÅ¡oma L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (t. 81, b. l. 14-15). Pirmosios instancijos teisme sakydami baigiamÄ jÄ kalbÄ prokurorai taip pat neprašė L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (t. 121, b. l. 136) ir tik 2014 m. birželio 11 d. paduodant apeliacinį skundÄ prokurorai prašė L. B. pripažinti pavojingu recidyvistu (t. 129, b. l. 1-87). Taigi susiklostė tokia situacija, kada Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimui, prokurorai neprašė L.

B. pripažinti pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , t. y. tuo metu kai dar L. B. turėjo teistumÄ . Å iuo metu jau yra praėję daugiau negu 2 metai nuo to termino kada L. B. bÅ«tų laikytinas asmeniu turinčiu teistumÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi, kad Å¡iuo metu, sprendžiant dėl L. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu, teistumas pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį jau yra iÅ¡nykęs, Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 134, b. l. 145), konstatuoja, jog prokurorai nepagrįstai praÅ¡o L.

B. pripažinti pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Byloje yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendis, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areÅ¡to bausme, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendis – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 000 Lt) bauda, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nuosprendis – pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo bausme, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendis – pagal BK 180 straipsnio 1-3 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 6 (Å¡eÅ¡erių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis dėl M.

B. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalies ir jį iÅ¡teisino, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kuriÄ perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuriÄ perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskyrė galutinę 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 51, b. l. 76, 79-80, 82-93). IÅ¡ bausmių registro matyti, kad M. B. buvo teistas Å vedijos Karalystėje 2009 m. birželio 17 d. teismo nuosprendžiu B1143/09 Umea TR skyrius 2 SEKR ID už vagystę, sukčiavimÄ , nusikaltimÄ dėl ginklo ir peilių bei nustatyti 3 (trys) mėnesiai kalėjimo, Jyvaskylan apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu už vagystę, mėginimÄ pavogti, lengvo Å¡aunamojo ginklo vagystę ir paskirta bendra bausmė 30 dienų kalėjimo (t. 88, b. l. 169-172).

Teismui nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, todėl sprendžiant dėl nuteistojo M. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu jais nesivadovauja. Vertinami Lietuvoje priimti nuosprendžiai ir tai, kad nuteistasis M. B. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų ir tyčia, o sunkiausia iš šių nusikalstamų veikų, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitos prie nesunkių ir apysunkių.

Toks jo nusikalstamas elgesys galėtų bÅ«ti pripažintas nusikalstamu recidyvu, bet prieÅ¡ tai bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra iÅ¡nykęs teistumas.Kaip jau buvo minėta anksčiau pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį ir 5 dalį už sunkų nusikaltimÄ teistumo terminas yra penkeri metai ir skaičiuojamas nuo M. B. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. KaiÅ¡iadorių apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartimi M.

B. lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžio, o iÅ¡ PravieniÅ¡kių 1-ųjų pataisos namų paleistas 2008 m. sausio 30 d. (t. 51, b. l. 49-52, 96). Vadinasi teistumo terminas suėjo 2013 m. sausio 22 d. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl M. B. pripažinimo ar nepripažinimo pavojingu recidyvistu, nors prokurorai savo baigiamojoje kalboje ir prašė nuteistÄ jį pripažinti pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (t. 121, b. l. 129).

Minėtu nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, o BK 249 straipsnio 2 dalis priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus duomenis, t. y. M. B. Lietuvoje nebuvo padaręs labai sunkaus nusikaltimo, už sunkų nusikaltimÄ suėjo teistumo terminas, užsienio Å¡alių sprendimuose nepakanka informacijos, todėl konstatuoja, kad teismas neturi jokio pagrindo M.

B. pripažinti pavojingu recidyvistu. Dėl paskirtų bausmių Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems nurodė, kad atsižvelgia į jų asmenybes, padarytų nusikaltimų tikslus bei motyvus, pavojingumo laipsnį, kaltės formas, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į jų sulaikymo ir suėmimo laikotarpius iki nuosprendžio priėmimo. Nuteistieji D. F., D. S., O. D., M. R., K. L., A. R., A. P., T. Č., R. P. ir nuteistųjų K. M., L. B., A. S. gynėjai praÅ¡o ne tik skirti Å¡velnesnes bausmes, bet ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 60 straipsnio 2 dalį, 62, 75, 80, 84-94 straipsnius, 81 straipsnio 1 dalį, pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, panaikinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgti į asmenybę, labai ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, peržiÅ«rėti kardomajame kalinime – suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

Prokurorai apeliaciniais skundais praÅ¡o griežtinti paskirtas bausmes nuteistiesiems A. Å ., K. V., A. R., A. Ku., R. P., T. Č., K. L., S. R., už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. G., D. T., A. R., I. I., I. P., D. S., A. Z., G. Å ., T. Č., K. L., S. R., R. P. buvo iÅ¡teisinti, paskirti naujas bausmes, peržiÅ«rėti bausmių bendrinimÄ A. Å ., K. V., A. R., I. I., A. Ku., D. S., A. Z., G. Å ., T. Č., K. L., S. R., G. L., R. P..Teisėjų kolegija iÅ¡ naujo įvertina visų nuteistųjų dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai pirmosios instancijos teismo argumentus ir motyvus skiriant jiems bausmes, nes bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Dėl bausmės A. Š. Šioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai prašydami skirti griežtesnes bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikavus iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies, o taip pat kaip galima spręsti pagal apeliacinio skundo esmę ir nuteistasis A. Š., prašydamas jį išteisinti, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Å iuo nuosprendžiu A. Å . nusikalstama veika iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl teismas iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. A. Å . padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 249 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, disponuojant labai didelį kiekį narkotinių/psichotropinių medžiagų. Ä®statymo leidėjas už kiekvieno jų padarymÄ numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimÄ .

Taip pat nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ä®vertinamos ir kitos aplinkybės: A. Å . anksčiau teistas 2 kartus, ne kartÄ baustas administracine tvarka, narkologinėje, psichikos sveikatos centro įskaitose neįraÅ¡ytas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dirbo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. (t. 29, b. l. 119, 121, 124-135, 138-142, 148-151; t. 88, b. l. 153-154; t. 96, b. l. 137-140).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra artima sankcijoje numatytam minimumui. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (Å¡eÅ¡erių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis bÅ«tų 13 (trylika) metų. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam A. Å . už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, skiria 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį yra artima sankcijoje numatytam minimumui. Ä®statymo leidėjas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 10 (deÅ¡imties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 12 (dvylika) metų ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai.Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Tiek tokia Å¡ios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-376/2008 ir kt.). IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad nenustatytos jokios iÅ¡imtinės aplinkybės. To nėra minima ir apeliaciniame skunde, o tai, kad nuteistasis UAB „Brevitra“ ir UAB „Dastis“ charakterizuojamas teigiamai (t. 135, b. l. 18-19), nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ar kaip nors kitaip Å¡velninti paskirtas bausmes.

Taip pat, nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtÄ ja bausme turi bÅ«ti siekiama visų Å¡iame straipsnyje nurodytų tikslų. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumos.Nuteistajam A.

Å . paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, t. y. Å¡ias bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta subendrinta bausmė subendrinama ir su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda ir Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (6 240 Lt) dydžio bauda visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir A.

Å . paskiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443Eur) dydžio bauda. Dėl bausmės L. B. Nuteistojo L. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ginamajam buvo paskirta per griežta bausmė, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino L. B. suėmime iÅ¡bÅ«to labai ilgo laiko, t. y. 4 (ketverių) metų ir 3 (trijų) mėnesių. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad L. B. tik vienÄ kartÄ gabeno psichotropines medžiagas, nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys.

Be to, bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama ne nuo 2010 m. vasario 23 d., o nuo 2010 m. vasario 9 d., kuomet L. B. buvo sulaikytas ir vėliau tęsiamas suėmimas.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę L. B. įvertintina, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis veikė organizuota grupe gabenant labai didelį narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekį, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ä®vertintos ir kitos aplinkybės: anksčiau teistas 3 kartus, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neįraÅ¡ytas, nedirba, Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 31, b. l. 63-64, 66, 68-81, 83-84; t. 88, b. l. 155-157; t. 134, b. l. 145). Apygardos teismas įvertino ir ne tik nuteistojo L. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. L. B. vaidmenį darant nusikalstamÄ veikÄ , suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , bet ir į tai, kad L.

B. nusikalto tik išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, o tai rodo jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijos minimumui.

Teismas įvertina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (deÅ¡imties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 12 (dvylika) metų ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . IÅ¡ nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas aptardamas L. B. į bausmės atlikimo laiko įskaitymÄ laikino sulaikymo ir suėmimo iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nurodė nuo 2010 m. vasario 9 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 23 d.

Byloje esančiam L. B. laikino sulaikymo protokole taip pat nurodoma, kad jis buvo sulaikytas 2010 m. vasario 9 d. (t. 31, b. l. 83-84). Teisėjų kolegija vertina tai kaip nuosprendžio netikslumÄ ir jį iÅ¡taiso nurodydama, kad L. B. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 9 d. Dėl bausmės D. F. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistojo D. F. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu neginčijamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kvalifikacija, o praÅ¡oma tik suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę D. F., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 90 ir 91 straipsniuose numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimÄ jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

D. F. padarė sunkų nusikaltimÄ , esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, ir vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, t. y. nusikalto bÅ«damas nepilnametis. Sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas praÅ¡o nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų galėjimÄ si. Kaip matyti iÅ¡ D. F. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis yra nuteistas, nurodė, kad narkotines medžiagas gaudavo iÅ¡ M.

R., paaiÅ¡kino, kokiems asmenims perduodavo. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog D. F. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apygardos teismas, skirdamas bausmę D. F., taip pat nurodė, jog atsižvelgia į jo antraeilį vaidmenį padarant nusikaltimÄ , asmenybę – anksčiau neteistas, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka.

Byloje yra formalÅ«s pagrindai, numatyti BK 92 straipsnyje, taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl jam negalima taikyti minėtų nuostatų. Tuo labiau kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ (t. 121, b. l. 126), net praÅ¡ydamas pripažinti jį kaltu ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ Å¡io kaltinimo apygardos teismas apeliantÄ iÅ¡teisino, o apeliacinės instancijos teismas netenkino prokuroro apeliacinio skundo ir paliko galioti iÅ¡teisinimÄ .Ä®vertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei nustatomÄ dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ â€“ draudimÄ be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ 1 (vieneriems) metams.

Dėl bausmės A. S. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistojo A. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma tik suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę A. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimÄ ar nebuvimÄ jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

A. S. padarė sunkų nusikaltimÄ , esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas praÅ¡o nustatyti A. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų galėjimÄ si. Kaip matyti iÅ¡ A. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ ir yra nuteistas.

Taip pat nurodė, kad narkotines medžiagas, kurias surÅ«kydavo su draugais, gaudavo iÅ¡ kito nuteistojo savo pusbrolio M. R.. Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 35, b. l. 59–92), nurodė vietas, kur laikė narkotikus ir kur M. R. jas palikdavo. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat apygardos teismas konstatavo, jog jo vaidmuo padarant nusikaltimÄ buvo antraeilis, anksčiau neteistas, dirba, turi mažametį vaikÄ , charakterizuojamas patenkinamai: baustas administracine tvarka, vienÄ kartÄ nustatytas narkotikų vartojimo faktas. Pirmosios instancijos teismas, visa tai įvertinęs, net ir atsižvelgdamas į naujai nustatomÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ alternatyvių bausmių nenumatyta.

Tuo labiau kad buvo paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė. A. S. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai iÅ¡skirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę.

Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010).

Å ioje byloje jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra, o kitos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ ir asmenims, padariusiems vienÄ ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Nuteistajam A.

S. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius bei nustatomÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje dalyje nurodytas pareigas.

IÅ¡ paties nuteistojo A. S. parodymų bei raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog jis yra vartojęs narkotikus, jam buvo konstatuotas narkotikų vartojimo faktas (t. 89, b. l. 70–72). Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, atidedant bausmės vykdymÄ , jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Dėl bausmės A. P. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistojo A.

P. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai apeliaciniu skundu neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikacijos, o praÅ¡o tik suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę A. P., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 90 ir 91 straipsniuose numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimÄ jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

A. P. padarė sunkų nusikaltimÄ , esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, ir dviem jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, t. y. nusikalto bÅ«damas nepilnametis ir savo noru pateikė narkotinę medžiagÄ . Sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas praÅ¡o nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų galėjimÄ si. Kaip matyti iÅ¡ A. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis yra nuteistas, nurodė, kad narkotines medžiagas parduoti gaudavo iÅ¡ M.

R., kuriam ir atiduodavo gautus pinigus. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. P. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. P., taip pat nurodė, jog atsižvelgia į jo antraeilį vaidmenį padarant nusikaltimÄ , asmenybę – anksčiau neteistas, mokosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

Byloje yra formalÅ«s pagrindai, numatyti BK 92 straipsnyje, taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl jam negalima taikyti minėtų nuostatų. Tuo labiau kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ (t. 121, b. l. 127), net praÅ¡ydamas pripažinti jį kaltu ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ Å¡io kaltinimo apygardos teismas apeliantÄ iÅ¡teisino, o apeliacinės instancijos teismas netenkino prokuroro apeliacinio skundo ir paliko galioti iÅ¡teisinimÄ .Ä®vertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus tai, jog A.

P. sudarė santuokÄ , turi mažametį vaikÄ (gim. 2015), dirba, įsigijo kreditÄ , mirė tėvas M. P., motina sudarė naujÄ santuokÄ , turi nustatytÄ nedarbingumo lygį, patėviui nustatyti specialieji poreikiai (t. 128, b. l. 158-163; t. 130, b. l. 145-155) ir nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei nustatomÄ dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ â€“ draudimÄ be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ 1 (vieneriems) metams.

Dėl bausmės K. M. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistojo K. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma tik suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę K. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimÄ ar nebuvimÄ jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

K. M. padarė sunkų nusikaltimÄ , esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei, t. y. jog veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo pripažino, jog nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. SavanaudiÅ¡komis paskatomis paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Tiek pats K. M. savo parodymuose, tiek ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog sutiko su M.

R. pasiÅ«lymu prekiauti narkotikais, siekdamas susimokėti 1 000 Lt baudÄ , paskirtÄ už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ . Taigi, laikytina, jog jis gaudamas pelnÄ už parduodamas narkotines medžiagas siekė iÅ¡vengti jam tekusių materialinių iÅ¡laidų, susijusių su baudos mokėjimu. Taigi teismas pagrįstai pripažino Å¡iÄ aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas praÅ¡o nustatyti K.

M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdų galėjimÄ si bei padėjimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ . Kaip matyti iÅ¡ K. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis neprisipažino dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo, tačiau pripažino tai daręs mažu kiekiu. BÅ«tent dėl tokios nusikalstamos veikos jis ir buvo pripažintas kaltu. Taip pat nurodė, kad narkotines medžiagas platinti gaudavo iÅ¡ kito nuteistojo M.

R., o pastarasis, jo manymu, iÅ¡ nuteistojo K. V.. Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 37, b. l. 68–75), taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino K. V., iÅ¡ kurio M. R. gaudavo narkotikų. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog K. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apygardos teismas konstatavo, jog jo vaidmuo padarant nusikaltimÄ buvo antraeilis, jis charakterizuojamas teigiamai, teismo leidimu mokosi ir dirba užsienyje, anksčiau neteistas.

Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertinęs, net ir atsižvelgdamas į naujai nustatomÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ alternatyvių bausmių nenumatyta. Tuo labiau kad buvo paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė.K. M. nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma, kai iÅ¡skirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010).

Apeliacinės instancijos teismui pateikta „La Sophia“ teigiama charakteristika, dokumentai apie suteiktÄ paskolÄ mokslams Kensingtono verslo kolegijoje ir mokymÄ si Å¡ioje kolegijoje (t. 128, b. l. 16-22) nepriskiriame prie iÅ¡skirtinių aplinkybių, o kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ ir asmenims, padariusiems vienÄ ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų.

Nuteistajam K. M. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinus nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius bei nustatomÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si – teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje dalyje nurodytas pareigas.

IÅ¡ paties nuteistojo K. M. parodymų matyti, jog jis, pardavęs narkotines medžiagas kanapes, sau asmeniÅ¡kai gavo nuo 500 iki 1 000 Lt (t. 104, b. l. 120). Å ie pinigai buvo gauti kaip nusikalstamos veikos rezultatas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi yra konfiskuotini. Atsižvelgiant į tai, atidedant bausmės vykdymÄ , jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, kurio vertė 1 000 Lt, o tai atitinka 290 Eur, konfiskavimas. Dėl A. G. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami pripažinti A.

G. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nes Å¡iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisintÄ jį A. G. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl D. T. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami pripažinti D. T. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nes Å¡iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisintÄ jį D. T. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės M. G. Nuteistasis M. G. savo apeliaciniu skundu prašė, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nubausti sankcijos ribose. IÅ¡ to sektų, kad nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę M. G. įvertintina, jog padarytas sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad M. G. nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe, disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neįrašytas, gydėsi nuo priklausomybės, kur buvo charakterizuojamas teigiamai (t. 40, b. l. 132-143; t. 89, b. l. 42, 122-123, 159; t. 112, b. l. 105-108).

Apygardos teismas įvertino ir tai, kad M. G. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis, jauno amžiaus. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad M. G. mokosi, gimnazijos administracija nepastebėjo neigiamo elgesio požymių, bet tai nėra pagrindas jam Å¡velninti bausmę (t. 135, b. l. 171). Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d.

įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ ir asmenims, padariusiems vienÄ ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų. Nuteistajam M. G. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinusi pirmiau pateiktus dokumentus ir nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje dalyje nurodytas pareigas. IÅ¡ paties nuteistojo M. G. parodymų bei raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pas jį rastos narkotinės medžiagos ir buvo gydomas nuo narkotinių medžiagų priklausomybės. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, atidedant bausmės vykdymÄ , jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Dėl bausmės K. V. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami skirti griežtesnes bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti ir paskirti 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuos. IÅ¡ nuteistojo K. V. apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtas bausmes.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Tačiau Å¡iuo nuosprendžiu K. V. nusikalstama veika iÅ¡ BK 249 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 249 straipsnio 1 dalį, todėl teismas iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. K. V. padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ sunkiÄ (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ labai sunkių (BK 249 straipsnio 1 dalis), nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Ä®statymo leidėjas už kiekvieno jų padarymÄ numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimÄ .

Skiriant bausmę K. V. įvertinama, jog padaryti du, tyčiniai, baigti nusikaltimai, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ä®vertinamos ir kitos aplinkybės: K. V. anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, tačiau 2005 m. vasario 25 d. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicinos apžiÅ«ros kabinetÄ , kur pateikta iÅ¡vada, jog K.

V. yra vartojęs narkotikus (t. 42, b. l. 98-125; t. 84, b. l. 161-162). Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį. Tai, kad K. V. dirba nėra jokia iÅ¡skirtinė aplinkybė (t. 133, b. l. 43-50).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra mažesnė už sankcijos vidurkį.

Teismas įvertina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 5 (penkeri) metai. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad 2015 m. lapkričio 9 d. pasirašė darbo sutartį, pagal kuriÄ dirba UAB „Amber oil“ (t. 132, b. l. 49), nuteistajam K.

V. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 249 straipsnio 1 dalyje, skiria 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ . Nuteistojo K. V. nusikalstamos veikos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis iÅ¡ dalies sudedant su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir paskiriama galutinė 5 (penkerių) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 41, b. l. 69-70), o taip pat nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistasis paleistas iÅ¡ suėmimo teismo salėje (t. 131, b. l. 198-202), t. y. 5 (penki) metai 8 (aÅ¡tuoni) mėnesiai ir 13 (trylika) dienų.

Ä®skaičius šį laikotarpį į bausmės atlikimo laikÄ laikoma, kad K. V. yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. RyÅ¡ium su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis K. V. naikinamos visos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: namų areÅ¡tas, užstatas, dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. LC754067 ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13902405 paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.Užstatas 4 344,30 Eur (15 000 Lt), kurį užstato davėja E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (vietinio mokėjimo nurodymo kontrolės Nr. 0464220140310003400000010) grÄ Å¾inamas užstato davėjai.

Dėl bausmės A. R. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami skirti griežtesnes bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti A. R. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskiriant 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti ir paskirti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikint atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimus padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir įvertinti, jog charakterizuojamas teigiamai, bÅ«damas suimtas įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , neturėjo nuobaudų, aktyviai dalyvavo įvairiose programose, todėl jam skirtina Å¡velnesnė bausmė.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Tačiau Å¡iuo nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, todėl teismas iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. A. R. padarė dvi nusikalstamas veikas – vienÄ sunkiÄ (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ labai sunkiÄ (BK 249 straipsnio 2 dalis), nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Ä®statymo leidėjas už kiekvieno jų padarymÄ numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimÄ .

Skiriant bausmę A. R. įvertinama ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Savanaudiškomis paskatomis paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų.

IÅ¡ pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų konstatuota, kad A. R. ne tik dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurios pagrindinis tikslas buvo prekiauti narkotinėmis/ psichotropinėmis medžiagomis, bet ir pats A. R. narkotines medžiagas kartu su R. E. platino per savo prekeivius, iÅ¡ jų reikalaudavo pinigų. Taigi, laikytina, jog jis pelnėsi iÅ¡ parduodamų narkotinių/psichotropinių medžiagų prekybos.Teisėjų kolegija įvertina ir kitas aplinkybes: A. R. anksčiau teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, LukiÅ¡kių TI-K charakterizuojamas teigiamai, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nuo 2000 m. liepos 24 d.

Vilniaus priklausomybės ligų centre įraÅ¡ytas į priežiÅ«ros grupę – diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas (t. 43, b. l. 37-52; t. 84, b. l. 11-14; t. 88, b. l. 158-160). Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra dvejais metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Teisėjų kolegija įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (Å¡eÅ¡erių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis bÅ«tų 13 (trylika) metų. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ar per Å¡velni ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam A. R. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalį, skiria 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Ä®statymo leidėjas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dvejų) iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 5 (penkeri) metai.Nuteistojo A. R. nusikalstamos veikos bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis iÅ¡ dalies sudedant su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir paskiriama galutinė 8 (aÅ¡tuonerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Dėl bausmės K. Å . IÅ¡ nuteistojo K. Å . apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtÄ bausmę.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmę K. Å . įvertintina, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: neteistas, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dirba, vedęs, turi mažametį vaikÄ (gim. 2005 m.) (t. 44, b. l. 31-43, 56-57; t. 112, b. l. 110-142).

Teismas įvertino ir tai, kad K. Å . vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ .

Ä®statymo leidėjas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 3 (trejų) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 9 (devyneri) metai. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Dėl bausmės I. I. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti I. I. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ nuteistojo I. I. apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtÄ bausmę.Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį I. I. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Skiriant bausmę I. I. įvertintina, jog padarytas labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas vienÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrinėje ligoninėje negydytas, dirba (t. 45, b. l. 69, 91-92 ; t. 46, b. l. 49-50, 140-142, 147-159, 162, 166-168; t. 88, b. l. 161-162; t. 96, b. l. 194; t. 102, b. l. 72-73). Apygardos ir apeliacinės instancijos teismai įvertino ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė dar neiÅ¡nykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikotarpiu.

Medicininės apžiÅ«ros neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo nustatymo 2010 m. vasario 23 d. akte Nr. 281 nustatyta, jog I. I. yra pavartojęs narkotines medžiagas (t. 45, b. l. 10). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 244/10/(01) konstatuota, jog I. I. Å¡lapime rasta morfino (t. 45, b. l. 11). Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 6 d. iÅ¡vada dėl darbingumo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-2275, kurioje nustatytas I.

I. 35 proc. darbingumo lygis iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 3826 nustatyta, jog I. I. darbingumo lygis vertinamas pakartotinai, darbingumo lygis 35 proc., nustatytas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., iš dalies darbingas, netektas darbingumas 65 proc., darbingumo lygio, priežastis ligos arba būklė, diagnozės kodai pagal TLK-10-AM: M16.3, M21.15, M21.76, M24.55, Q65.1, F41.0. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicinos dokumentų išrašę/siuntime I.

I. nustatyti sutrikimai pagal TLK-10-AM: F32.10, F41.0, F13.2 bei nurodyta, kad buvo siunčiamas gydytis (t. 135, b. l. 63-65). VÅ¡Ä® Centro poliklinikos medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e irgi nurodoma, kad I. I. siunčiamas gydytis į NDNT (t. 134, b. l. 120). Nors nuteistajam ir nustatytas daugėtas ligų ir tuo pagrindu nustatytas nedarbingumo lygis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog I. I. negali atlikti jam paskirtos bausmės, ar bÅ«tų pagrindas jį atleisti nuo juos, ar nebÅ«tų galima jo gydyti pataisos namų sÄ lygomis.

Å ios aplinkybės nėra pagrindas nuteistajam I. I. skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ . Ä®statymo leidėjas už BK 249 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 3 (trejų) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 9 (devyneri) metai.

Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Dėl bausmės M. B. IÅ¡ nuteistojo M. B. apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtas bausmes.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmes M. B. įvertintina, jog padarytos 3 nusikalstamos veikos, viena iÅ¡ kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas 5 kartus Lietuvoje ir 2 kartus užsienyje, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, dirba, mokėsi, mokymosi įstaiga charakterizavo teigiamai, 2011 m. baigė vidurinio ugdymo programÄ , turi mažametį vaikÄ (gim. 2009 m.) (t. 47, b. l. 58-61, 69-70; t. 51, b. l. 53-70, 76, 79-93, 96, 133-135; t. 79, b. l. 163-164, 167, 171, 172; t. 83, b. l. 115-116; t. 88, b. l. 163-172).

Ä®vertinta ir tai, kad M. B. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis ir buvo susijęs su smurto naudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nėra padaręs, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį, o tai, kad M. B. dirba nėra pakankamas pagrindas (t. 131, b. l. 107-108).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ , BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam minimumui.

Ä®statymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (Å¡eÅ¡erių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis bÅ«tų 13 (trylika) metų, BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dvejų) iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 5 (penkeri) metai. Kaip matyti už BK 140 straipsnio 1 dalį numatė vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki 1 (vienerių) metų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas su M. B. susijusias aplinkybes dėl BK 140 straipsnio 1 dalies pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Dėl I. P. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami pripažinti I.

P. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisintÄ jį I. P. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Dėl bausmės A. Ku. Prokurorai apeliaciniu skundu prašo sugriežtinti A. Ku. paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o jas subendrinus paskirti galutinę 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistojo A. Ku. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmes A. Ku. įvertintina, jog padarytos 3 nusikalstamos veikos, viena iÅ¡ kurių priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t. 54, b. l. 6-9, 15-33; t. 88, b. l. 173-176).

Apygardos teismas įvertino ir tai, kad A. Ku. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nėra padaręs, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, jog A. Ku. dirba (t. 134, b. l. 127-130), bet tai nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė ir nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 2 (dviem) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ , BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam minimumui.

Ä®statymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (Å¡eÅ¡erių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis bÅ«tų 13 (trylika) metų, BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dvejų) iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 5 (penkeri) metai. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs koks ginklas ir Å¡audmenys buvo rasti pas A.

Ku., jų kiekis, ankstesnius teistumus pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Taigi neskiriant A. Ku. griežtesnių bausmių pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tuo pagrindu ir netikslinamas paskirtų bausmių bendrinimas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 straipsnio 5 dalies 2 punktu.Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytinas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 55, b. l. 1-2), o taip pat nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistasis paleistas iÅ¡ suėmimo teismo salėje (t. 133, b. l. 19-23), t. y. 6 (Å¡eÅ¡i) metai 1 (vienas) mėnuo ir 21 (dvideÅ¡imt viena) diena.

Tokiu bÅ«du A. Ku. tikslinamas laikinam sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, įvertinant visus jame iÅ¡bÅ«tus laikotarpius, o taip pat tikslinama likusios atlikti bausmės pradžia. Nuteistajam A. Ku. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: namų areÅ¡tas, užstatas, dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. 22269899 paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, paliekamos galio iki bus pradėtas vykdyti Å¡is nuosprendis.UžstatÄ 5 000 Eur, kurį užstato davėja D.

T. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymo Nr.

1) pradėjus vykdyti nuosprendį grÄ Å¾inti užstato davėjai.             Dėl bausmės D. S. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti D. S. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paliekant pirmosios instancijos pakirtÄ bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti bausmes tarpusavyje ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose, ir 7 MGL baudÄ .

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtas bausmes arba skirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę, nes ne dėl jo kaltės užtruko baudžiamasis procesas, o skundžiamame nuosprendyje neįvertinus Å¡ios aplinkybės buvo pažeistos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos. PraÅ¡o taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas, nes bÅ«tent jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ â€“ sugyventinę ir du vaikus, sukÅ«rė Å¡eimÄ , pradėjo dirbti, nustojo vartoti narkotines medžiagas, padengė įsiskolinimus valstybei.Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį D.

S. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 249 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl nebuvo pagrindo jį pripažinti kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas dėl iÅ¡teisintos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmę D. S. įvertintina, jog padarytas sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, dirba (t. 58, b. l. 178-180; t. 89, b. l. 35-36; t. 99, b. l. 42-43).

IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad turi mažametį vaikÄ (gim. 2013 m.), VÅ¡Ä® Å v. Roko ligoninės administracijos charakterizuojamas teigiamai, antstoliai patvirtino, kad įvykdė teismo įsakymais Nr. L2-7497-658/2009, Nr. 2-15766-534/2010, Nr. A2.6-28-486/2010 paskirtus iÅ¡ieÅ¡kojimus (t. 128, b. l. 74-77, 80). Å ios aplinkybės nėra pagrindas nuteistajam D. S. skirti Å¡velnesnę bausmę negu straipsnyje nurodyta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nuteistajam D. S. nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnį, nes nėra nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors nuteistasis teigia iÅ¡laikantis du vaikus, bet taip pat pripažįsta, kad turi sugyventinę, byloje nėra pateikta duomenų, kad D. S. sugyventinė pati negalėtų pasirÅ«pinti ir prižiÅ«rėti minėtų vaikų. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ ir asmenims, padariusiems vienÄ ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus, jei paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų.

Nuteistajam D. S. buvo paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prokurorai pagrįstai apeliacinius skundu prašė D. S. paskirtÄ bausmę subendrinti ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda, nes byloje nėra duomenų apie Å¡ios bausmės įvykdymÄ . Nuteistasis pateikė eilę dokumentų apie savo skolų sumokėjimÄ , tačiau tarp jų nėra patvirtinimo apie baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimÄ .

Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis nuteistajam D. S. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sudėjimo būdu subendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda ir paskiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir 7 MGL (264 Eur) dydžio bauda.

Ä®vertinusi pirmiau aptartas aplinkybes dėl nuteistojo asmenybės, sumokėtus įsiskolinimus, jo sutvirtėjusius socialinius ryÅ¡ius, o taip pat pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ nuo nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 (dvejiems) metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje dalyje nurodytas pareigas.

IÅ¡ paties nuteistojo D. S. parodymų bei raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pas jį rastos narkotinės medžiagos ir pats teigė vartojęs narkotikus. Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, atidedant bausmės vykdymÄ , jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Dėl bausmės A. Z. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti A. Z. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paliekant pirmosios instancijos pakirtÄ bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti bausmes ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį A.

Z. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 249 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl nebuvo pagrindo jį pripažinti kaltu ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo ir bendrinimo klausimai dėl iÅ¡teisintos nusikalstamos veikos.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., t. y. 2 (du) metus 9 (devynis) mėnesius ir 9 (devynias) dienas (t. 59, b. l. 46; t. 104, b. l. 193-197).

MinėtÄ laikotarpį apygardos teismas įskaitė į bausmės atlikimo laikÄ , tačiau kaip matyti jis virÅ¡ija nuteistajam paskirtÄ 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl laikytina, kad A. Z. yra atlikęs bausmę. Dėl bausmės M. R. Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o vadovaujantis BK 91-92 straipsnių nuostatomis, paskirti jam minimaliÄ â€“ vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ atidėti. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo, jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl turėjo bÅ«ti vertinamas kaip nuoÅ¡irdus.

Be to, jis padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir jame dalyvavusius asmenis, o įvertinus visa tai turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. PraÅ¡o vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir atkreipti dėmesį į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokėsi vidurinėje mokykloje, paleistas iÅ¡ suėmimo tęsė mokslus ir baigė, įstojo į universitetÄ , sportavo ir dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, Å¡iuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, naujų nusikaltimų per ketverius metus nepadarė, turi Å¡eimÄ .

Ilgas baudžiamojo proceso terminas, suėmimo taikymas jam padarė auklėjamÄ jį poveikį, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmes M. R. vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 90 ir 91 straipsniuose numatytas bausmių nustatymo taisykles, jo asmenybę, buvimÄ jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

M. R. padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, esant jo atsakomybę vienai sunkinančiai aplinkybei – veikÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, ir vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – nusikalto bÅ«damas nepilnametis. Nuteistasis praÅ¡o nustatyti ir dar vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų galėjimÄ si. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ pripažinti asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaltininkas ne tik turi prisipažinti padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , bet ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis arba padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarytus padarinius. Prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ esti tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis betarpiÅ¡kai padarė, o jeigu nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas.

Jei asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik dėl tų veikų, apie kurių padarymÄ asmuo prisipažino savanoriÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ M. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis tik iÅ¡ dalies prisipažino padaręs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. prisipažino įgijęs narkotines medžiagas savo naudojimui ir tik vėliau prisipažino dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimo, o dėl priklausymo nusikalstamam susivienijimui iÅ¡ viso neigė.

IÅ¡ pirmiau aptartų duomenų matyti, kad M. R. suvokė ne tik prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis, bet ir priklausantis nusikalstamam susivienijimui, todėl netaikytina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.Skiriant bausmes M. R. apygardos teismas įvertintino, jog padarytos 2 nusikalstamos veikos, viena iÅ¡ kurių priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nustatytos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Jis neteistas, baustas administracine tvarka, mokosi, sportuoja, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai, paskutiniu metu elgesys pasikeitė į gerÄ , lankė įvairius kursus, turi apdovanojimų, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas, dirba, vedęs, turi mažametį vaikÄ , įstojo į universitetÄ (t. 60, b. l. 135-140, 152-155, 169-171; t. 89, b. l. 37-38, 168; t. 101, b. l. 67; t. 112, b. l. 192-201; t. 128, b. l. 105-109; t. 130, b. l. 137-144).

Nuteistasis M. R. nepagrįstai praÅ¡o vadovaujantis BK 91 straipsnio nuostatomis paskirti jam už nusikalstamas veikas minimaliÄ vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, nes BK 91 straipsnio 3 dalyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Å¡io kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įstatymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, tačiau nepilnamečiui minimali bausmė būtų 3 (treji) metai. Tad M. R. paskirta bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra artimas minimaliai bausmei. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų, tačiau nepilnamečiui minimali bausmė būtų 1 (vieneri) metai.

M. R. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra artimas minimaliai bausmei. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Byloje yra formalÅ«s pagrindai, numatyti BK 92 straipsnyje, taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes pasikeitė BK 92 straipsnis ir nepilnamečiams bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jei jie nuteisti laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Ä®statymo leidėjas nekelia jokių reikalavimų dėl padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo, todėl nepilnamečiui bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas ir tada, kai jis padaro kelis nesunkius nusikaltimus arba vienÄ ar kelis apysunkius nusikaltimus, taip pat sunkų ar net labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ . Teisėjų kolegija įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas M. R. pripažino padarius nusikalstamas veikas bÅ«nant nepilnamečiu, jo socialiniai ryÅ¡iai stiprÅ«s – turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , dirba.

IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad M. R. nebaustas administracine tvarka, baigė DieveniÅ¡kių technologijų ir verslo mokyklÄ (t. 135, b. l. 19-23). Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko abiejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės, o dėl to, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme kitų teismų bylos buvo pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir Å¡ioje byloje esančių nuteistųjų gynėjai privalėjo dalyvauti tuose teismuose (t. 132, b. l. 184-197).

Byloje nėra duomenų, kad nuteistas M. R. per šį laikotarpį bÅ«tų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, todėl teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ â€“ draudimÄ be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ 1 (vieneriems) metams. Dėl bausmės D. E. IÅ¡ nuteistojo D.

E. apeliacinio skundo esmės matyti, kad prašydamas jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, prašo peržiūrėti ir jam paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teisme prašė subendrinti ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.

Skiriant bausmes D. E. įvertintina, jog padarytos 2 nusikalstamos veikos, viena iÅ¡ kurių priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinės, baigtos. IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: neteistas, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, dirba, mokėsi, dirba, vedęs (t. 62, b. l. 214-220; t. 88, b. l. 180; t. 107, b. l. 12-17).

Apygardos teismas įvertino ir tai, kad D. E. vaidmuo nusikaltime nebuvo antraeilis. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galimybė skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra 1 (vieneriais) metais didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ , BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Ä®statymo leidėjas už BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (Å¡eÅ¡erių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis bÅ«tų 13 (trylika) metų, BK 260 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dvejų) iki 8 (aÅ¡tuonerių) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 5 (penkeri) metai. Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Nuteistasis D. E. prašė subendrinti jam pagal šį nuosprendį paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Pastarasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nuteistasis pagal jį Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. balandžio 24 d. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitoma laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2012 m. vasario 13 d. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu atliktos bausmės, įskaičius sulaikymo ir suėmimo laikÄ , laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Dėl G. Å . Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami pripažinti G. Å . kaltu:- pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 16 (Å¡eÅ¡iolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V.

J. ir M. R. sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (S. J. nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam 35 paras arešto;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M.

M. turto prievartavimas) ir paskirti jam laisvės atėmimo 4 (ketverių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;- pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sveikatos sutrikdymas) ir paskirti jam 45 paras areÅ¡to; - pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. Å¡audmenys) ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 20 (dvideÅ¡imties) metų laisvės atėmimo, pirmus 8 (aÅ¡tuonerius) metus bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisintÄ jį G. Å . pagrįstai iÅ¡teisino dėl visų aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiami bausmių skyrimo klausimai. Dėl bausmės T. Č. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti T.

Č. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti 20 (dvideÅ¡imt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 10 (deÅ¡imt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose, o taip pat paskirti griežtesnį bausmių subendrinimÄ . IÅ¡ nuteistojo T. Č. apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtas bausmes.

Teigia, kad netinkamai nustatytas jo sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas. Apeliacinės instancijos teisme prašė su Å¡iuo nuosprendžiu subendrinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu.Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį T. Č. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Be to, šiuo nuosprendžiu T. Č. išteisintas dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. M. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies (J. A. sužalojimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. T.

Č. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. T. Č. padarė devynis nusikaltimus, t. y. tris labai sunkÅ«s, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, iÅ¡skyrus vienÄ , kuris pasikėsintas padaryti, kai kurie iÅ¡ jų padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie organizuota grupe. Ä®statymo leidėjas už labai sunkias nusikalstamas veikas numatė vien tik laisvės atėmimo bausmes, tačiau už kitas be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys, tokias kaip vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, tačiau įvertinus tai, jog nuteistajam T.

Č. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , turi mažametį vaikÄ (gim. 2006 m.), buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nėra padaręs, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis (t. 65, b. l. 74-78; t. 66, b. l. 93; t. 67, b. l. 65, 142-145, 148-162, 165, 168-170, 172-174; t. 84, b. l. 141-144; t. 99, b. l. 195-196).

Dėl Å¡ių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir dabar skiriama pati griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas), tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.Nuteistajam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui, 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nežymiai virÅ¡ija sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 15 (penkiolika) metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam maksimumui, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam minimumui.

Å ios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam T. Č. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, skiria 7 (septynerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį nežymiai virÅ¡ija sankcijoje numatytam vidurkiui.

Ä®statymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam T. Č. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, kuri savo dydžiu nežymiai didesnė už sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Kadangi T. Č. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (T. epizodas) buvo iš esmės perkvalifikuotos tik dėl to, jog buvo padarytos organizuota grupe ir įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas už šias veikas buvo paskyręs pagrįstas bausmes, todėl bausmės paliekamos nepakeistos, t. y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kuri artima sankcijoje numatytam minimumui, BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, ir BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kurios artimos sankcijose numatytiems vidurkiams.

Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi T. Č. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Subendrinta bausmė taip pat nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

Ä®vertinus tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko dviejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir kuriose buvo užimti 11 advokatų iÅ¡ Å¡ios bylos, buvo atidėti iÅ¡ anksto suplanuoti teismo posėdžiai (t. 132, b. l. 184-197).Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi T.

Č. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ galutinę bausmę apėmimo bÅ«du subendrinama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 283 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose. Nuteistajam T. Č. į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. bei bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir laikino sulaikymo laikas pastarojoje baudžiamojoje byloje nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 6 d.

Å iuo metu T. Č. iki Å¡io nuosprendžio priėmimo yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalį iÅ¡ jos – LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, todėl netikslinga tenkinti prokuroro praÅ¡ymo ir jam dalį bausmės – pirmus 10 metų skirti atlikti kalėjime. Dėl bausmės K. L. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti K. L. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti 20 (dvideÅ¡imt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 8 (aÅ¡tuonerius) metus atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose, o taip pat paskirti griežtesnį bausmių subendrinimÄ .

Nuteistasis K. L. apeliaciniu skundu prašė, jam skirti Å¡velnesnes bausmes, nes kitiems už tas pačias nusikalstamas veikas buvo paskirtos Å¡velnesnės bausmės. Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį K. L. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Å iuo nuosprendžiu K. L. iÅ¡teisintas dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (I.

S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M. J. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (T. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies (T. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M.

M. turto prievartavimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies (J. A. sužalojimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. K. L. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus.

Teisėjų kolegija iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. K. L. padarė keturis nusikaltimus, t. y. tris labai sunkius, nusikaltimai yra tyčiniai, trys baigti, vienas pasikėsintas padaryti, bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime. Ä®statymo leidėjas už labai sunkias nusikalstamas veikas numatė vien tik laisvės atėmimo bausmes, tačiau už BK 253 straipsnio 1 dalį be laisvės atėmimo bausmės numatė ir Å¡velnesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , tačiau įvertinus tai, jog nuteistajam K.

L. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), anksčiau teistas vienÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , vedęs, turi mažametį vaikÄ (gim. 2009 m.), nustatytas narkotikų vartojimas, buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis (t. 70, b. l. 193-206; t. 87, b. l. 4-5).

Dėl Å¡ių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta pati griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, o ne areÅ¡tas. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas), tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.Nuteistajam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį yra artima sankcijoje numatytam vidurkiui, 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nežymiai virÅ¡ija sankcijoje numatytÄ vidurkį, 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį artima sankcijoje numatytam minimumui.

Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 15 (penkiolika) metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai, BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų, todėl vidurkis būtų apie 2 (du) metai ir 5 (penki) mėnesiai.

Å ios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam K. L. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose skiria 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam vidurkiui.

Ä®statymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam K. L. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais K.

L. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose. Subendrinta bausmė taip pat nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Ä®vertinus tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko dviejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir kuriose buvo užimti 11 advokatų iÅ¡ Å¡ios bylos, buvo atidėti iÅ¡ anksto suplanuoti teismo posėdžiai (t. 132, b. l. 184-197).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad K.

L. buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 69, b. l. 3; t. 92, b. l. 26-30). Å iuo metu K. L. iki Å¡io nuosprendžio priėmimo yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalį iÅ¡ jos – LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, todėl netikslinga tenkinti prokuroro praÅ¡ymo ir jam dalį bausmės – pirmus 8 metų skirti atlikti kalėjime.

Dėl bausmės S. R. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti S. R. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti 20 (dvideÅ¡imt) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus 10 (deÅ¡imt) metų atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose, o taip pat paskirti griežtesnį bausmių subendrinimÄ .

IÅ¡ nuteistojo S. R. apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtas bausmes.Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį S. R. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Teisėjų kolegija Å¡iuo nuosprendžiu S. R. iÅ¡teisino dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (I. S. ir R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies (R. V. turto sugadinimas), BK 25 straipsnio 4 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies (J. A. sužalojimas) neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), todėl naikintina ir už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. S. R. nusikalstamos veikos iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies (T. epizodas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M.

M. epizodas) perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. S. R. padarė devynis nusikaltimus: trys labai sunkÅ«s, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, kai kurie iÅ¡ jų padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie organizuota grupe. Ä®statymo leidėjas už labai sunkias nusikalstamas veikas numatė vien tik laisvės atėmimo bausmes, tačiau už kitas be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys, tokias kaip vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, tačiau įvertinus tai, jog nuteistajam S. R. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neteistas, baustas administracine tvarka, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , nedirba, jauno amžiaus, susituokęs, turi mažametį vaikÄ (gim. 2006 m.), buvo vienas iÅ¡ nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis, nužudė žmogų, todėl kilo nepataisomos pasekmės (t. 72, b. l. 23, 26-28, 220- 223; t. 73, b. l. 103-110; t. 88, b. l. 184-185; t. 132, b. l. 208).

Dėl Å¡ių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir dabar skiriama pati griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. ginklas), tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas.Nuteistajam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 3 dalį tik 2 (dviem) metais virÅ¡ija sankcijoje numatytÄ minimumÄ , 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tik 1 (vieneriais) metais virÅ¡ija sankcijoje numatytÄ minimumÄ , 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį nežymiai virÅ¡ija sankcijoje numatytÄ vidurkį, 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį artima sankcijoje numatytam minimumui.

Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 15 (penkiolika) metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis būtų 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai, BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų apie 4 (ketverius) metus ir 5 (penkis) mėnesius, BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų, todėl vidurkis būtų apie 2 (du) metai ir 5 (penki) mėnesiai.

Å ios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam S. R. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , skiria 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį yra tarp sankcijoje numatyto minimumu ir vidurkio. Ä®statymo leidėjas už BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ numatė laisvės atėmimÄ nuo 8 (aÅ¡tuonerių) iki 20 (dvideÅ¡imties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis bÅ«tų 14 (keturiolika) metų.

Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Kadangi S. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (T. epizodas) buvo iÅ¡ esmės perkvalifikuotos tik dėl to, jog buvo padarytos organizuota grupe ir įvertinus, jog pirmosios instancijos teismas už Å¡ias veikas buvo paskyręs pagrįstas bausmes, todėl paliekamos nepakeistos, t. y. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kuri artima sankcijoje numatytam minimumui, BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, kurios artimos sankcijose numatytiems vidurkiams.

Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi S. R. paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 (trylikos) metų, jÄ atliekant pataisos namuose. Subendrinta bausmė taip pat nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

Ä®vertinus tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, baudžiamasis procesas užtruko dviejų instancijų teismuose ne dėl nuteistojo kaltės. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinomis ir kuriose buvo užimti 11 advokatų iÅ¡ Å¡ios bylos, buvo atidėti iÅ¡ anksto suplanuoti teismo posėdžiai (t. 132, b. l. 184-197).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (t. 72, b. l. 1-25; t. 120, b. l. 47).

Å iuo metu S. R. iki Å¡io nuosprendžio priėmimo yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dalį iÅ¡ jos – LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, todėl netikslinga tenkinti prokuroro praÅ¡ymo ir jam dalį bausmės – pirmus 10 metų skirti atlikti kalėjime. Dėl bausmės G. L. Prokurorai apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistajam G. L. pakeisti bausmių subendrinimÄ , t. y. taikyti bausmių apėmimÄ , ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų, atliekant jÄ pataisos namuose.

IÅ¡ nuteistojo G. L. apeliacinio skundo esmės matyti, kad praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. skųsdamas nuosprendį pilna apimti, praÅ¡o peržiÅ«rėti ir jam paskirtas bausmes. Tenkinti prokurorų praÅ¡ymo dėl bausmių bendrinimo nėra pagrindo, nes Å¡iuo nuosprendžiu nuteistasis G. L. buvo iÅ¡teisintas dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir nusikalstama veika iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau Å¡iuo nuosprendžiu G.

L. buvo iÅ¡teisintas dėl BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto (L. V. nužudymo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir nusikalstama veika iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas iÅ¡ naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. G. L. padarė keturis nusikaltimus: tris apysunkius ir vienÄ nesunkų, nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, kai kurie iÅ¡ jų padaryti bendrininkaujant organizuota grupe.

Ä®statymo leidėjas už Å¡ias nusikalstamas veikas numatė ne vien laisvės atėmimo bausmes, bet ir kitas, tokias kaip vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas, bet įvertinus ir tai, jog nuteistajam G. L. nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teistas, baustas administracine tvarka, nesigydė psichiatrijos ligoninėje, neįraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , jo iniciatyva buvo vykstama į T., dirbo (t. 74, b. l. 132-146; t. 88, b. l. 186-187; t. 89, b. l. 43-45, 186-187; t. 96, b. l. 17-20; t. 133, b. l. 169).

Dėl šių priežasčių nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir dabar skiriama pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra artima sankcijoje numatytam minimumui, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam vidurkiui, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kuri artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Å ios pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam G. L. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalį, skiria 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam maksimumui. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, G.

L. bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad G. L. vien tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo sulaikytas ir kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistasis paleistas iÅ¡ suėmimo teismo salėje (t. 133, b. l. 150-156), t. y. 2 (du) metus 10 (deÅ¡imt) mėnesių ir 1 (vienÄ ) dienÄ .

Ä®skaičius šį laikotarpį į bausmės atlikimo laikÄ laikoma, kad G. L. yra atlikęs bausmę. RyÅ¡ium su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis G. L. naikinamos visos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: namų areÅ¡tas, užstatas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.UžstatÄ 5 000 Eur, kurį užstato davėja M.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderis Nr. U201600120919853) grÄ Å¾inti užstato davėjai. Dėl bausmės R. P. Å ioje dalyje nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti R. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (S. J. sveikatos sutrikdymo) paskiriant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 249 straipsnio 2 dalį praÅ¡o skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, t. y. 11 (vienuolika) metų ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti jam Å¡velnesnes bausmes, nes saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, turi mažametį vaikÄ , nevartoja narkotinių medžiagų, baigė mokyklÄ ir įgijo profesijÄ , tęsia mokslus.Å iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį R. P. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 140 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

Taip pat atmetami prokurorų prašymas griežtinti bausmę bei nuteistojo R. P. prašymas švelninti paskirtas bausmes.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo nuosprendžiu R. P. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (dėl R.

D. narkotinės medžiagos) perkvalifikuojama į BK 25 straipsnio 4 dalį 263 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. R. P. padarė keturis nusikaltimus, du iš jų priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, kurie numatyti BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose ir BK 249 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimai yra tyčiniai, trys baigti, o vienas pasikėsintas padaryti, bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, nukentėjusiajam V. J. padarytas sunkus kūno sužalojimas, o nukentėjusiajam M.

R. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors siekta sunkiai sužaloti du asmenis. Ä®statymo leidėjas už labai sunkių nusikalstamų veikų padarymÄ numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimÄ , o už apysunkius be laisvės atėmimo buvo numatytos ir areÅ¡to bausmės. Skiriant bausmes R. P. įvertinama ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ä®vertinamos ir kitos aplinkybės: R. P. anksčiau teistas 3 kartus, nebaustas administracine tvarka, nesigydė psichiatrijos ligoninėje, įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ (į priežiÅ«ros grupę), nurodoma diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus - priklausomybės sindromas, nedirbo, tačiau įraÅ¡ytas į darbo birÅ¾Ä , vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo susijęs su smurto naudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius, Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, linkęs pažeidinėti vidaus tvarkÄ , skirta drausminė nuobauda, nevedęs (t. 71, b. l. 54, 60-61 65-70, 73-91; t. 88, b. l. 188-191; t. 135, b. l. 3).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra artima sankcijoje numatytam minimumui. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų, o BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta areštas ir laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas su R. P. susijusias aplinkybes dėl BK 146 straipsnio 2 dalies pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei. Tokiu bÅ«du nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam R.

P. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, skiria 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam vidurkiui. Ä®statymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 7 (septyneri) metai. Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam R.

P. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, kuri savo dydžiu nežymiai didesnė už sankcijoje numatytÄ vidurkį. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi R.

P. bausmės subendrinamos ir su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Dėl bausmės O. D. Nuteistasis O. D. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnes bausmes.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo nuosprendžiu O.

D. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas)  perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus. Todėl teismas iš naujo įvertina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. O. D. padarė du labai sunkius nusikaltimus, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose ir BK 249 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimai yra tyčiniai, vienas baigtas, o kitas pasikėsintas padaryti, bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, nukentėjusiajam V.

J. padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, o nukentėjusiajam M. R. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors siekta sunkiai sužaloti du asmenis. Ä®statymo leidėjas už kiekvieno jų padarymÄ numatė vienintelę bausmę – atitinkamos trukmės laisvės atėmimÄ . Skiriant bausmę O. D. įvertinama ir tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinamos ir kitos aplinkybės: O. D. anksčiau teistas 7 kartus, vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo susijęs su smurto naudojimu prieš nukentėjusiuosius (t. 76, b. l. 87-92; t. 84, b. l. 141-144). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 249 straipsnio 2 dalį yra beveik vidurkis tarp sankcijoje numatyto minimumo ir vidurkio. Teismas įvertina, kad BK 249 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 20 (dvidešimties) metų arba iki gyvos galvos, todėl vidurkis būtų 13 (trylika) metų.

Tokiu bÅ«du nuteistajam paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes nuteistajam O. D. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų, skiria 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal savo dydį atitinka sankcijoje numatytam vidurkiui. Ä®statymo leidėjas už BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus numatė laisvės atėmimÄ nuo 2 (dviejų) iki 12 (dvylikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 7 (septyneri) metai.

Tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais buvo kvalifikuota ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, įtakos skiriant bausmės didį nuteistajam O. D. neturi dėl aukščiau aptartų aplinkybių. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sÄ lygų, kurių pagrindu nuteistajam bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, jos rūšį.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, O. D. bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl bausmės A. K. Å ioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendį skundžia prokurorai praÅ¡ydami panaikinti iÅ¡teisinimÄ ir pripažinti A. K. kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskiriant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir paskiriant griežtesnę laisvės atėmimo bausmę pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, t. y. 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti bausmes ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡erių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo A. K. gynėja praÅ¡o jos ginamajam skirti Å¡velnesnę bausmę, nes teismas neaptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, nesivadovavo BK 41 straipsniu ir nesvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės.Prokurorų apeliacinis skundas atmetamas, nes Å¡iuo nuosprendžiu konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį A. K. pagrįstai iÅ¡teisino dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies tuo pagrindu, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl negali bÅ«ti sprendžiamas ir bausmės paskyrimo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatas. Nuteistojo A. K. gynėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje esančias aplinkybes skiriant jos ginamajam bausmę, nes prieÅ¡ingai apygardos teismas įvertino, jog padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie labai sunkų nusikaltimų kategorijos, tyčinė, baigta, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apygardos teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes: anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, į narkologinę, psichikos sveikatos priežiÅ«ros įskaitÄ neįraÅ¡ytas, nedirba, (t. 61, b. l. 104, 107-110). Apygardos teismas įvertino ir tai, kad A. K. vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis. Ä®statymo leidėjas už BK 249 straipsnio 1 dalį numatė laisvės atėmimÄ nuo 3 (trejų) iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 9 (devyneri) metai, o A. K. paskirta 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios griežtinti ar Å¡velninti nėra jokio pagrindo.Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti ir gynėjos praÅ¡omos BK 54 straipsnio 3 dalies, nes kaip jau buvo minėta pirmiau teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010).

Å ioje byloje jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra ir jų nenurodė gynėjas, o kitos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl turto konfiskavimo ir laikinųjų nuosavybės teisių apribojimų BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnis taikomas tik siekiant įsitikinti, ar turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl BPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu taikomas turto konfiskavimas nėra baudžiamojo poveikio priemonė kaltininkui.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turi bÅ«ti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). BK 72 straipsnio 2 dalies formuluotė įtvirtina reikalavimÄ baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ arba kokiu bÅ«du kaltininkas gavo naudos, t. y. iÅ¡dėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo iÅ¡vadÄ , kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu.

Taikant turto konfiskavimÄ , nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodomas ne tik BK 72 straipsnis, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas, kuriame nurodytas turtas konfiskuojamas, taip pat iÅ¡vardijami konfiskuojami daiktai arba nurodoma konfiskuojamo turto vertė pinigais. LAT yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimÄ dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio suraÅ¡ymo reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2008).

BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigÄ baigiamajame akte iÅ¡dėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamÄ konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iÅ¡ nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. BPK nenustatyta specialių, bÅ«tent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo bÅ«dų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis).

Nusikalstamos turtinės naudos gavimÄ patvirtinantys įrodymai turi bÅ«ti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2004).Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė: 1) 2011 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 13 vnt. geltono metalo žiedų, porai auskarų, dviem geltono metalo apyrankėms, dviem geltono metalo grandinėlėms su pakabukais, kurie saugomi (t. 67, b. l. 75, 81) Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtÄ turtÄ konfiskuoti į valstybės pajamas; 2) 2011 m. gegužės 30 d. (patikslintas 2011 m. birželio 1 d. nutarimu) prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ D.

E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui - 723,57 Lt, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitÄ (t. 62, b. l. 171) įneÅ¡ti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtÄ turtÄ konfiskuoti į valstybės pajamas; 3) 2010 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. Ku., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 2 950 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 25 d. kvitÄ (t. 54, b. l. 103) įneÅ¡ti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtÄ turtÄ konfiskuoti į valstybės pajamas; 4) 2010 m. kovo 15 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ K.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 4 650 Lt ir 10 eurų, kurie pagal 2010 m. kovo 18 d. kvitus Nr. 401126914 ir Nr. 401126731 (t. 42, b. l. 76-78) įneÅ¡ti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitines sÄ skaitas, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtÄ turtÄ konfiskuoti į valstybės pajamas;

5) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (t. 86, b. l. 135) paskirtÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) turtÄ â€“ 160 Lt, kurie pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitÄ Nr. 005861 (t. 57, b. l. 188) saugomi Vilniaus m. VPK kasoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtÄ turtÄ konfiskuoti į valstybės pajamas. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje motyvų dėl Å¡ių klausimų sprendimo nėra, nurodomas tik paties turto konfiskavimo faktas.

IÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu nurodomas turtas konfiskuojamas, nėra iÅ¡dėstyta jokių motyvų, pagrindžiančių nusikalstamÄ konfiskuojamo turto kilmę. Ši nuosprendžio dalis pavadinta „Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, daiktiniai įrodymai.“ Net ir apraÅ¡ant atskiras nusikalstamas veikas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra nurodyta, kokios sumos pinigų galimai buvo gautos iÅ¡ Å¡ių veikų. To nėra ir kaltinamajame akte. Be to, pripažįstant kaltais T.

Č., D. E., A. Ku., K. V. ir nutraukiant bylÄ dėl A. T. nėra nurodyta dėl kurios konkrečios nusikalstamos veikos taikomas turto konfiskavimas ir koks gali bÅ«ti konfiskavimo teisinis pagrindas. BK 72 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimÄ , turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Å i norma įpareigoja apskaičiuoti kaltininko gautÄ naudÄ , įvertinant jÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. To, kaip jau minėta pirmiau, nebuvo padaryta ir nesant galimybių tiksliai nustatyti nusikalstamos turtinės naudos dydžio, todėl vadovaujamasi principu – visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltininkų naudai.

Nuteistasis T. Č. tiesiogiai skundžia Å¡iÄ nuosprendžio dalį, o nuteistieji D. E., A. Ku., K. V. – praÅ¡ydami juos iÅ¡teisinti, t. y. skųsdami nuosprendį pilna apimtimi. Nuteistojo T. Č. apeliacinis skundas dėl Å¡ios nuosprendžio dalies tenkinamas iÅ¡ dalies, o nuteistųjų A. Ku., D. E. ir K. V. – tenkinami pilnai, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė, kaip konkrečiai Å¡is T. Č. turtas bei D. E., A. Ku., K. V. pinigai buvo gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos, nenustatė jų nusikalstamos kilmės ir dėl to juos konfiskavo nepagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, kad buvo nuspręsta konfiskuoti turtÄ tik tų nuteistųjų, kurių turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o kitų nuteistųjų atžvilgiu Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apskritai nesprendė.IÅ¡ nuteistojo T. Č. solidariai su R. P., K. L. ir O. D. priteista 1 071,74 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymÄ ir solidariai su S. R. ir G. L. 456,13 Eur Å iaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A.

M. gydymÄ . Tokiu bÅ«du, jo turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas nenaikinamas, o paliekamas galioti iki tol, kol bus padengti civiliniai ieÅ¡kiniai. Nuteistųjų D. E., A. Ku., K. V., o taip pat ir A. T., kuris nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikinamas ir turtas – pinigai jiems grÄ Å¾inami. A. T. nuosprendžio neskundžia, tačiau, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosprendis keičiamas ir dėl jo.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu taip pat paliko galioti: 1) 2010 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms – 5 980 Lt, esančioms Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros depozitinėje sÄ skaitoje pagal 2010 m. kovo 15 d. kvitÄ (t. 69, b. l. 220), ir minėtas pinigines lėšas nukreipti civilinių ieÅ¡kinių apmokėjimui; 2) 2010 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – 14 720,43 Lt, kurie pagal 2010 m. kovo 15 d. kvitÄ Nr. 400555388 (t. 72, b. l. 138) įneÅ¡ti į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , ir minėtÄ turtÄ nukreipė civilinių ieÅ¡kinių apmokėjimui.Å ioje dalyje nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nes iÅ¡ nuteistojo K.

L. solidariai su T. Č., R. P., ir O. D. priteista 1 071,74 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymÄ , o iÅ¡ nuteistojo S. R. – solidariai su T. Č. ir G. L. 456,13 Eur Å iaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. gydymÄ , o taip pat iÅ¡ jo vieno nukentėjusiajam A. Vi. 523,16 Eur turtinei ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1,2,3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1, 2 punktais, 320 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. atskiras nuosprendžio dalis panaikinti ir atskiras pakeisti:pakeisti nuosprendį ir A. Å . (A. Å .) nusikalstamÄ veikÄ nuosprendžiu kvalifikuotÄ pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies jÄ sudedant su pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (6 240 Lt) dydžio bauda visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du ir A.

Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų ir 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio baudÄ . L. B. iÅ¡taisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netikslumÄ dėl laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpio pradžios nurodymo ir į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. L. B. bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 22 d. Pakeisti nuosprendį D.

F. (D. F.) atžvilgiu:Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti D. F. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.D. F. taikyti BK 92 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ â€“ draudimÄ 1 (vienerius) metus be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .D.

F. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 92 straipsnio 3 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. D. F. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų aulėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis D.

F. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. kovo 9 d. Pakeisti nuosprendį A. S. (A. S.) atžvilgiu:Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.A.

S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos 2 (dviejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straispsnio 2 dalies 10 punktu, 4 dalimi, A. S. paskirti įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. A. S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

A. S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis A.

S. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. kovo 22 d. Pakeisti nuosprendį A. P. (A. P.) atžvilgiu:Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.A.

P. taikyti BK 92 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos, taikant BK 91 straipsnio 3 dalį, 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ â€“ draudimÄ 1 (vienerius) metus be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .A. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 92 straipsnio 3 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

A. P. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų aulėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis A.

P. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę.Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. kovo 20 d. Pakeisti nuosprendį K. M. atžvilgiu:Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti nuteistojo K. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.K.

M. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos 2 (dviejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straispsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi K. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 290 (dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt) Eur konfiskavimÄ .Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi K. M. nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ Ä¯vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per šį laikotarpį savanoriÅ¡kai įmokėti konfiskuotinÄ sumÄ 290 eurų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 6650 ar kituose bankuose esančiaus VMI sÄ skaitas.

Ä®vykdžius įpareigojimÄ apie tai pateikti dokumentus Vilniaus apygardos teismui. K. M. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. K. M. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis K.

M. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę.Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. kovo 18 d. Pakeisti nuosprendį M. G. (M. G.) atžvilgiu:M. G. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 4 dalimi, M.

G. paskirti įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. M. G. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. M. G. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir M.

G. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 25 d. iki 2010 m. liepos 25 d. Pakeisti nuosprendį ir K. V. nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendžiu kvalifikuotÄ pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies jÄ sudedant su pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme ir K.

V. paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. 5 (penkerius) metus, 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius ir 13 (trylika) dienų ir K. V. laikyti atlikusiu bausmę. K. V. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtas kardomÄ sias priemones: namų areÅ¡tÄ , užstatÄ , dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. LC754067, ir asmens tapatybės kortelės Nr. 13902405 paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.UžstatÄ 4 344,30 Eur (15 000 Lt), kurį užstato davėja E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (vietinio mokėjimo nurodymo kontrolės Nr. 0464220140310003400000010) grÄ Å¾inti užstato davėjai E. V..

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. R. (A. R.) iÅ¡teisinimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Å¡iÄ bausmę subendrinti iÅ¡ dalies jÄ sudedant su pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme ir subendrinus A.

R. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. A. Ku. (A. Ku.) į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2016 m. balandžio 14 d., t. y. 6 (Å¡eÅ¡is) metus, 1 (vienÄ ) mėnesį ir 21 (dvideÅ¡imt vienÄ ) dienÄ .A. Ku. likusios atlikti bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.Nuteistajam A. Ku. palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtas kardomÄ sias priemones: namų areÅ¡tÄ , užstatÄ , dokumentų – Lietuvos Respublikos paso Nr. 22269899 paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.UžstatÄ 5 000 Eur, kurį užstato davėja D.

T. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymo Nr.

1) pradėjus vykdyti nuosprendį grÄ Å¾inti užstato davėjai D. T.. Pakeisti nuosprendį D. S. (D. S.) atžvilgiu:Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis D. S. nuosprendžiu pagal pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dviems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 7 MGL (264 Eur) dydžio baudÄ .

D. S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį jam paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 4 dalimi, D. S. paskirti įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. D. S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

D. S. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis D.

S. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę. Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.IÅ¡aiÅ¡kinti D. S., kad paskirtÄ 7 MGL (264 Eur) dydžio baudÄ jis privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 6801 ar kituose bankuose esančias VMI sÄ skaitas per 2 (du) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo – įsiteisėjimo dienos.

Sumokėjus baudÄ apie tai pateikti dokumentus Vilniaus apygardos teismui. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. A. Z. laikyti atlikusiu nuosprendžiu paskirtÄ 2 (dviejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pakeisti nuosprendį M. R. atžvilgiu:M. R. taikyti BK 92 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtų, taikant BK 91 straipsnį, bausmių ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos subendrintos galutinės laisvės atėmimo 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ â€“ draudimÄ 1 (vienerius) metus be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

M. R. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 92 straipsnio 3 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. M. R. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis M.

R. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę.Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pradėjus vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvė atėmimo bausmę į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. Pakeisti nuosprendį D. E. atžvilgiu:D. E., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ 7 (septynerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. paskirta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2012 m. vasario 13 d. bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendį atliktos bausmės, įskaičius sulaikymo ir suėmimo laikÄ , laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 24 d. Pakeisti nuosprendį ir T. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas) perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Pakeisti nuosprendį ir T. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R.

D. narkotinė medžiaga) perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. Č. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turo prievartavimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T.

Č. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (R. V. turto sugadinimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. Č. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:T.

Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (L. V. nužudymas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Pakeisti nuosprendį ir T. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (T. epizodas) perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.Pakeisti nuosprendį ir T. Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.Pakeisti nuosprendį ir T.

Č. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. Č. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. turto prievartavimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T.

Č. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:T. Č. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo T. Č. ir iÅ¡ naujo subendrinti bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi T.

Č. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. neteisėtas laisvės atėmimas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. Å¡audmenys) paskirtas bausmes ir Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo budais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi T.

Č. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ galutinę bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 283 straipsnio 2 dalį paskirta 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose. T. Č. į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. bei baumės laikÄ atliktÄ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir laikino sulaikymo laikÄ pastarojoje baudžiamojoje byloje nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 6 d., t. y. bendrai įskaityti laikotarpius nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. vasario 6 d. ir nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 22 d.

Pakeisti nuosprendį ir K. L. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas)  perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K.

L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K.

L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turo prievartavimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (T. epizodas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K.

L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (R. V. turto sugadinimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K.

L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (L. V. nužudymas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K.

L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K.

L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. turto prievartavimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. L. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:K.

L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo K. L. ir iÅ¡ naujo subendrinti bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi K. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A.

Ku. Å¡audmenys) paskirtas bausmes ir Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose. Pakeisti nuosprendį ir S. R. (S. R.) nustatyti, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo nuo 2008 m. vasaros.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V.

J. ir M. R. sužalojimas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sužalojimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R.

D. epizodas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (R.

V. turto sugadinimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Pakeisti nuosprendį S. R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų.Pakeisti nuosprendį ir S. R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (T. epizodas) perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.Pakeisti nuosprendį ir S. R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.Pakeisti nuosprendį ir S. R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.Pakeisti nuosprendį ir S. R. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (M.

M. epizodas) perkvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:S. R. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo S. R. ir iÅ¡ naujo subendrinti bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi S. R.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. Ku. Å¡audmenys) paskirtas bausmes ir Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo budais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės atlikimo laikÄ laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 22 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. L. (G. L.) pripažintas kaltu BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį:G. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (L. V. nužudymas) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Pakeisti nuosprendį ir G. L. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo G.

L. ir iÅ¡ naujo subendrinti bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 6 dalimi G. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.G.

L. į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti suėmimo laikotarpius nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 balandžio 1 d. ir nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. – 2 (dvejus) metus 10 (deÅ¡imt) mėnesių ir 1 (vienÄ ) dienÄ ir G. L. laikyti atlikusiu bausmę.G. L. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskirtas kardomÄ sias priemones: namų areÅ¡tÄ , užstatÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos be Lietuvos apeliacinio teismo leidimo.

UžstatÄ 5 000 Eur, kurį užstato davėja M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įnešė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderis Nr. U201600120919853) grÄ Å¾inti užstato davėjai M. L.. Pakeisti nuosprendį ir R. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas)  perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams.Pakeisti nuosprendį ir R.

P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies (R. D. narkotinė medžiaga) perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo R. P. ir iÅ¡ naujo subendrinti bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi R. P. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes ir Å¡iuo nuosprendžiu BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.R.

P. į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2012 m. sausio 9 d. Pakeisti nuosprendį ir O. D. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (V. J. ir M. R. sužalojimas)  perkvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 7 (septyneriems) metams.Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo O.

D. ir iÅ¡ naujo subendrinti bausmes.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, O. D. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę ir Å¡iuo nuosprendžiu BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡Â S. R. solidariai su T.

Č., R. P., K. L. ir O. D. priteista 3 700,49 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ T. Č., R. P., K. L. ir O. D. 1 071,74 Eur (vienas tÅ«kstantis septyniasdeÅ¡imt vienas euras ir 74 euro centai) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiųjų V. J. ir M. R. gydymÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡Â T. Č., G. L., S. R. ir K. L. solidariai priteista 1 575 Lt Å iaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A.

M. gydymÄ ir priteisti solidariai 456,15 Eur (keturi Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 15 euro centų) iÅ¡ nuteistųjų T. Č., G. L. ir S. R. Å iaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. M. gydymÄ . Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡Â T. Č., G. L., S. R. ir K. L. solidariai priteista A. Vi. 18 000 Lt turtinei ir 100 000 neturtinei žalai atlyginti ir priteisti iÅ¡ S. R. nukentėjusiajam A. Vi. 5 213,16 Eur (penki tÅ«kstančiai du Å¡imtai trylika eurų ir 16 euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 28 962 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurai) neturtinei žalai atlyginti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl T. Č. turto konfiskavimo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstÄ , 2011 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 13 vnt. geltono metalo žiedų, porai auskarų, dviem geltono metalo apyrankėms, dviem geltono metalo grandinėlėms su pakabukais, kurie saugomi Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje, iki Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo.

Jų neatlyginus geranoriÅ¡kai, į minėtÄ turtÄ nukreipti civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstÄ , 2011 m. gegužės 30 d. prokuroro nutarimu (patikslintas 2011 m. birželio 1 d. nutarimu) paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui - 723,57 Lt, kurie pagal 2011 m. birželio 1 d. kvitÄ Ä¯neÅ¡ti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti D.

E.. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi nuo 2011 m. spalio 25 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstÄ , 2010 m. spalio 205 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. Ku. (A. Ku.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 2 950 Lt, kurie pagal 2010 m. spalio 25 d. kvitÄ Ä¯neÅ¡ti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ , ir Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti A. Ku.. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pratęstÄ , 2010 m. kovo 15 d. prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ K.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – 4 650 Lt ir 10 eurų, kurie pagal 2010 m. kovo 18 d. kvitus Nr. 401126914 ir Nr. 401126731 įneÅ¡ti į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros depozitines sÄ skaitas, ir minėtus pinigus grÄ Å¾inti K. V.. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – 160 Lt, kurie pagal 2010 m. sausio 25 d. kvitÄ Nr. 005861 saugomi Vilniaus m.

VPK kasoje, ir minėtus pinigus grÄ Å¾inti A. T.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nukentėjusiojo V. J. ir nuteistųjų A. Å . (A. Å .), A. R. (A. R.), K. Å . (K. Å .), M. B. (M. B.), D. S. (D. S.), nuteistojo I. I. ir jo gynėjo advokato Voitecho Mečkovskio, nuteistojo L. B. gynėjo advokato Vytauto Griežės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio atmesti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės J. R. ir nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmesti.

Teisėjai                                                                 Valdimaras Bavėjanas                                                                  Laima Garnelienė                                                                  Violeta Ražinskaitė