524b6d2077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-692/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00665-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai R. I. U.,

pareiškėjos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. U. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, V. M., R. M., I. A. P., D. U. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. I. U. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu (1 t., b. l. 5–8), kurį patikslino (1 t., b. l. 27–31), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – VĮ Registrų centro Kauno filialas) 2011 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (3.4.5)S-1776 „Dėl nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų ištaisymo“ bei atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 196 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; 2) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini): a) įtraukti į kadastro ir registro duomenis 1971 m. sausio 15 d. sutartį Nr. 2-129 dėl naudojimosi statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarkos; b) suteikti statinyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1980 m. liepos 23 d. esantiems keturiems butams unikalius numerius, paliekant iki 1999 m. liepos 12 d. buvusią butų ir jiems priskirtų patalpų numeraciją; c) pakeisti statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nurodant „Pastato paskirtis – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai)“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (3.4.5)S-1776 atsisakė tenkinti pareiškėjos 2011 m. birželio 1 d. prašymą dėl statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ištaisymo. Nesutikdama su VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimu, pareiškėja kreipėsi su skundu į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau pastaroji 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 196 paliko VĮ Registrų centro Kauno filialo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (3.4.5)S-1776 nepakeistą. Pareiškėjos nuomone, atsakovų priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovai nepagrįstai atsisakė įtraukti į kadastro ir registro duomenis 1971 m. sausio 15 d. sutartį dėl naudojimosi minėto pastato patalpomis tvarkos. Pagal anksčiau galiojusio Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 127 straipsnį, gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas techninės inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį šio namo ar buto bendrosios nuosavybės teisėmis. Vadovaujantis šiomis anksčiau galiojusio CK 127 straipsnio nuostatomis ir dabar galiojančio CK 4.81 straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėta 1971 m. sausio 15 d. sutartis, kuri 1971 m. sausio 21 d. buvo įregistruota Kauno miesto inventorizacijos biuro rejestre (Nr. 5179), jau nuo 1971 m. sausio 21 d. laikytina neatskiriama pastato kadastrinių duomenų dalis, privaloma ir tiems asmenims, kurie vėliau įgijo pastato dalis.

Pareiškėjos nuomone, atsakovai taip pat nepagrįstai atsisakė įregistruoti minėtame pastate esančius butus kaip atskirus turto vienetus. Nuo 1980 m. liepos 23 d., patikslinus pastatų vidaus eksplikaciją, pastato patalpos buvo suskirstytos į keturis butus. Tokie patys pastato vidaus ploto eksplikacijos duomenys išliko ir 1998 m. sausio 15 d. Tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas, taisydamas pastato duomenis, 1999 m. liepos 12 d., nepranešęs nei pareiškėjai, nei kitiems pastato bendrasavininkiams, nei butams numerius suteikiančiai institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijai, butus panaikino, nesant teisinio pagrindo. Šie netikslūs duomenys registre yra išlikę iki šiol. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintos Numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos (toliau – ir Tvarka) 17 punktą, namų butus sunumeruoja savivaldybės administracija. Pirmiausia numeruojami butai, o vėliau kitos patalpos. Jeigu butai ir kitos patalpos sunumeruoti, inventorizacijos planuose paliekama tokia pat numeracija. Tvarkos 18 punkte nustatyta, kad inventorizacijos bylose bei valstybiniame pastatų ir statinių registre visas buto ar patalpos numeris nurodomas taip: pirmiausia žymimas namo numeris, skliausteliuose įrašomas to pastato, kuriame yra nurodytasis butas ar patalpa, unikalus numeris ir jo koordinatės, po to – buto ar patalpos numeris. Kadangi pastato butai ir jiems priskirtos patalpos sunumeruotos nuo 1980 m. liepos 23 d., nuo šios datos, vadovaujantis minėtomis Tvarkos nuostatomis, pastato inventorizacijos planuose privalėjo būti palikta tokia butų ir patalpų numeracija. Atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu 1999 m. liepos 12 d. buvo panaikinta pastato butų ir patalpų numeracija. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio savivaldybės administracijos teisės akto dėl pastato butų ir patalpų numeracijos panaikinimo ar pakeitimo, kuris leistų atsakovui 1999 m. liepos 12 d. panaikinti pastate nuo 1980 m. liepos 23 d. buvusius keturis butus, kurių patalpų plotai atitiko savininkų valdomas pastato idealiąsias dalis (Tvarkos 19 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 2 d.). Todėl atsakovų sprendimų dalis, kuria atsisakyta suteikti unikalius numerius pastate nuo 1980 m. liepos 23 d. esantiems butams, pripažintina neteisėta.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), po vienu stogu yra keturi butai, turintys atskirus įėjimus ir atskiras patalpas. Šiuose butuose gyvena keturios skirtingos šeimos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003) 7.3 punktu, šis pastatas priskirtinas gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) pastatams (namams), o ne gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatams (namams), numatytiems STR 1.01.09:2003 7.1 punkte. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamų sprendimų dalis dėl minėto pastato paskirties naikintina, o VĮ Registrų centro Kauno filialas įpareigotinas pakeisti pastato kadastrinius duomenis, nurodant, kad pastato paskirtis – gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai). Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovui ištaisius minėtus kadastrinius duomenis, atsirastų pagrindas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1484-638/2011 ginčyti R. M. 2002 m. kovo 24 d. išduotą statybos leidimą Nr. 2212 ir 2006 m. birželio 15 d. minėto pastato priestato (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 79–82) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodė, kad notaro patvirtinta 1971 m. sausio 15 d. sutartimi Nr. 2-129 buvę namo savininkai V. S., A. D. ir J. M. nustatė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimo tvarką. Gyvenamojo namo bendras plotas sutarties sudarymo metu buvo 65,65 kv. m, jame buvo 8 patalpos. 2005 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 117,59 kv. m, jame yra 19 patalpų. Nekilnojamojo turto registro 2011 m. lapkričio 10 d. centrinio duomenų banko duomenimis, pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 2/12 dalys – V.

M., 5/12 dalys – R. M., 1/6 dalis – R. I. U., 1/4 dalis – I. A. P. Tiek pareiškėjos nuosavybės teisės įsigijimo dokumente (1991 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartis Nr. 7-2591), tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose (1999 m. rugpjūčio 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 1-9596, 2005 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-1747, 2005 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1-1748, 2005 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-2395, 2005 m. kovo 22 d. priėmimo-perdavimo aktas, 2006 m. birželio 15 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2008 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-10640, 1988 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 8-556) naudojimosi patalpomis tvarka nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo kadastriniai duomenys pasikeitė (naujai pristatyti priestatai, perplanuotas namo vidus, pasikeitęs patalpų žymėjimas plane ir plotai), taip pat į tai, kad dabartiniams gyvenamojo namo savininkams įsigijus gyvenamojo namo idealiąsias dalis, jų nuosavybės teisės įgijimo dokumentuose nėra nurodyta naudojimosi tvarka, viešame registre negali būti registruojamas juridinis faktas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pagal 1971 m. sausio 15 d. sutartį Nr. 2-129. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra surinkti duomenys tik apie gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Duomenų apie šiame name esančius atskirus turto vienetus – butus ar patalpas – nėra. Todėl registre įregistruotos pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalis, o ne į atskiras patalpas ar butus. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalimis, nekilnojamasis daiktas formuojamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 102 punktą, unikalus numeris iš šešiolikos skaitmeninių simbolių, nekintantis visą patalpos egzistavimo laiką, suteikiamas tik toms patalpoms, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 3 priede pateiktu pastatų klasifikavimu ir atsižvelgiant į tai, kad minėtame name nėra suformuota atskirų nekilnojamojo turto objektų – butų ir patalpų, pripažintina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta šio gyvenamojo namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) – atitinka kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis.

Keisti registre nurodytą paskirtį nėra pagrindo.

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 85–86) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepime į pareiškėjos skundą, papildomai pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytų duomenų ištaisymas – naudojimosi tvarkos įrašymas, atskirų turtinių vienetų suformavimas, paskirties pakeitimas – negali būti laikomas techninės klaidos taisymu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu (1 t., b. l. 174–179) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Vadovaujantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Tokią praktiką suformavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A502-929/2010, Nr. A261-1729/2010, Nr. A10-282/2007, Nr. A502-725/2009, Nr. A442-1244/2009, Nr. A502-828/2010).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad notaro patvirtinta 1971 m. sausio 15 d. sutartimi Nr. 2-129 buvę namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai V. S., A. D. ir J. M. nustatė naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką. Gyvenamojo namo bendras plotas sutarties sudarymo metu buvo 65,65 kv. m, jame buvo 8 patalpos. 2005 m. kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas yra 117,59 kv. m, jame yra 19 patalpų. Nekilnojamojo turto registro 2011 m. lapkričio 10 d. centrinio duomenų banko duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 2/12 dalys – V. M., 5/12 dalys – R. M., 1/6 dalis – R. I. U., 1/4 dalis – I. A. P. Tiek pareiškėjos nuosavybės teisės įsigijimo dokumente, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamojo namo kadastriniai duomenys pasikeitė (naujai pristatyti priestatai, perplanuotas namo vidus, pasikeitęs patalpų žymėjimas plane ir plotai), taip pat į tai, kad dabartiniams gyvenamojo namo savininkams įsigijus gyvenamojo namo idealiąsias dalis, jų nuosavybės teisės įgijimo dokumentuose nėra nurodyta naudojimosi tvarka, pagrįstai padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pagal 1971 m. sausio 15 d. sutartį Nr. 2-129 registruoti viešame registre.

Numeriai suteikiami tik toms patalpoms, kurie yra arba gali būti suformuoti pastate kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Sprendimą dėl patalpų ir butų sunumeravimo priima savivaldybės vykdomoji institucija pastato savininko (statytojo ar pastato valdytojo) prašymu. Iš archyvinės kadastro ir registro dokumentų bylos matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys surinkti ir byloje pažymėti nekilnojamojo turto objektui – statiniui, o ne butui ar patalpai. Duomenų apie šiame name esančius atskirus turto vienetus – butus ar patalpas – nėra. Todėl pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės įregistruotos į gyvenamojo namo dalis, o ne į atskiras patalpas ar butus. Išnagrinėjęs ginčą dėl to paties nekilnojamojo turto objekto, Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip gyvenamasis vieno buto pastatas. Gyvenamojo namo patalpų numeravimas atskirais indeksais negali būti pripažintas atskirų nekilnojamojo turto vienetų – butų suformavimu, nesant tinkamo teisinio pagrindo (administracinio akto, sprendimo ir pan.). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalimis, nekilnojamasis daiktas formuojamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 102 punktu, unikalus numeris iš šešiolikos skaitmeninių simbolių, nekintantis visą patalpos egzistavimo laiką, suteikiamas tik toms patalpoms, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje esantys duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įregistruoti pagal pateiktus dokumentus teisingai. Todėl pareiškėjos prašymas dėl unikalių numerių suteikimo gyvenamajame name esantiems butams netenkintinas.

Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra suformuota atskirų nekilnojamojo turto objektų – butų ir patalpų. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 3 priede nurodytu pastatų klasifikavimu, Nekilnojamojo turto registre nurodyta gyvenamojo namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Registre nurodyta pastato paskirtis atitinka kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis. Keisti nurodytą minėto gyvenamojo namo paskirtį nėra teisinio pagrindo. Žymų Nekilnojamojo turto kadastre įrašymo tvarką reglamentuojantys Kadastro nuostatų 130–138 punktai nenumato žymų apie statybos leidimo išdavimą be bendraturčio sutikimo jo prašymu įrašymo. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjos prašymu įrašyti, kad 2002 m. kovo 4 d. statybos leidimas Nr. 2212 išduotas R. M. be bendraturčio (t. y. pareiškėjos) sutikimo.

Gyvenamojo namo priestatas (duomenys neskelbtini), pažymėtas 2005 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų metu, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2006 m. birželio 21 d. Įregistravimo juridinis pagrindas – 2006 m. birželio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Kadastro duomenys gali būti keičiami patikslinus kadastrinius matavimus, kai pasikeičia nekilnojamojo daikto duomenys, o nuginčijami įstatymo nustatyta tvarka, įrodžius kadastro duomenų byloje esančių duomenų neteisingumą. Visi Nekilnojamojo turto kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Pareiškėjos prašymu panaikinti 2005 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėtą priestatą (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Prašymas padaryti žymą (statybos leidimo išdavimą be bendraturčio sutikimo) bei panaikinti dalį kadastrinių matavimų duomenų (priestatą (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomi išvestiniais reikalavimais, susijusiais su pareiškėjos prašymu ištaisyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Pareiškėjos ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl visų nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 186–190) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

Pareiškėjos nuomone, teismas netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus. Nei teismas priimtame sprendime, nei atsakovai savo priimtuose sprendimuose ir atsiliepimuose į skundą nenurodė jokio įstatymo ar kito teisės akto, kuriuo remiantis notaro patvirtinta ir techninės inventorizacijos biure įregistruota 1971 m. sausio 15 d. sutartis Nr. 2-129 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimo tvarkos pripažinta netekusia galios. Teismas nevertino nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių Valstybinio techninės inventorizacijos biuro 1989 ir 1991 metais išduotų pažymėjimų, kuriuose nurodoma, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto vykdomojo komiteto 1987 m. kovo 25 d. sprendimu buvo pripažintas avariniu. Teismas nesiaiškino, kada minėtame pastate esančioms atskiroms izoliuotoms patalpoms su atskirais įėjimais buvo suteikti butų (o ne unikalūs) numeriai, ir nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Teismas nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų – 1980 m. liepos 23 d. pastatų vidaus eksplikacijos, 1998 m. sausio 15 d. pastato vidaus plotų eksplikacijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos 2011 m. rugsėjo 2 d. pažymos. Nei teismas, nei atsakovai nenurodė, kokiu pagrindu 1999 m. buvo pakeisti pastato inventoriniai duomenys ir panaikinti pastate esančių butų numeriai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 1999 m. pastato inventoriniai duomenys buvo pakeisti ir pastate esančių butų numeracija buvo panaikinta nepranešus apie tai pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Pareiškėja nurodo, kad pagal STR 1.01.09:2003 7.1 punktą, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) yra skirti vienai šeimai gyventi. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), po vienu stogu yra keturi butai, turintys atskirus įėjimus ir atskiras tik jiems priskirtas patalpas. Šiuose butuose gyvena keturios skirtingos šeimos. Todėl pagal STR 1.01.09:2003 7.3 punktą šis namas priskirtinas gyvenamosios paskirties trijų ir daugiau butų (daugiabučiams) pastatams (namams). Nagrinėjamu atveju, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė STR 1.01.09:2003 7.1 ir 7.3 punktų nuostatas. Teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos prašymas padaryti registre žymą (dėl statybos leidimo išdavimo be bendraturčio sutikimo) bei panaikinti dalį kadastrinių matavimų duomenų (dėl priestato (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomi išvestiniais reikalavimais, susijusiais su jos prašymu ištaisyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat yra nepagrįsta, kadangi atsakovui pakeitus pareiškėjos nurodytus kadastrinius duomenis, atsirastų pagrindas civilinio proceso tvarka ginčyti ne tik R. M. 2002 m. kovo 24 d. išduotą statybos leidimą Nr. 2212 ir 2006 m. birželio 15 d. pastato priestato (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bet ir 2005 m. spalio 21 d. kadastrinių matavimų, atliktų nepranešus pareiškėjai, duomenis, esančius nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 1–6) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, t. y. nustatė visus teisiškai šioje byloje reikšmingus faktus, bylos aplinkybes įvertino visapusiškai, išsamiai, objektyviai, todėl buvo priimtas teisingas bei teisėtas teismo sprendimas, nepažeidžiant materialiosios ar procesinės teisės normų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 10–11) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėja, būdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas), viena iš bendraturčių (jai nuosavybės teise priklauso ginčo namo 1/6 dalis), 2011 m. birželio 1 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registro ir kadastro tvarkytoją atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą – prašydama ištaisyti, jos teigimu, neteisingus ginčo namo kadastro duomenis. Šis pareiškėjs prašymas buvo paduotas Kadastro įstatymo 15 straipsnio pagrindu, kurio 2 dalyje nurodyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Ginčo namo esamų kadastro duomenų neteisingumą ir neišsamumą pareiškėja sieja su tuo, kad šiuose duomenyse nėra nurodyta namo buvusių bendraturčių (V. S., A. D. ir J. M.) 1971 m. sausio 15 d. sudaryta ir notaro patvirtinta namo patalpų naudojimosi sutartis (1 t., b. l. 39-40), ir su tuo, kad esamuose ginčo namo kadastro duomenyse nėra nurodyta, jog šiame name yra keturi atskiri butai, ir nėra nurodyti šių butų numeriai, o pats ginčo namas yra įregistruotas kaip vieno buto, o ne (kaip turėtų būti) trijų ir daugiau butų daugiabutis namas.

Pasisakydama dėl pirmojo iš pareiškėjos skunde teritoriniam kadastro tvarkytojui nurodytų duomenų neteisingumo – to, kad ginčo namo kadastro duomenyse nėra nurodyta paminėta ginčo namo patalpų naudojimosi sutartis – kolegija pirmiausia pažymi, kad ši sutartis atvaizduoja padėtį, kuri buvo jos sudarymo metu (1971-01-15). Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2011-10-05 versija), ši padėtis yra iš esmės kitokia, nes, pirma, paminėti buvę ginčo namo savininkai įvairiais būdais (pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartimis, taip pat paveldėjimo būdu) perleido savo namo dalis dabartiniams ginčo namo keturiems bendraturčiams, tarp jų ir pareiškėjai.

Pažymėtina, kad pareiškėjos pagal 1991 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartį iš jos tėvo M. D. (paminėtos buvusios namo bendraturtės A. D. sutuoktinio ir jos turto paveldėtojo) įsigyta nuosavybės teisė į paminėtą ginčo namo 1/6 dalį sudaro pusė A. D. turėtos nuosavybės teisės į šį namą. Todėl jau vien dėl to A. D. pagal paminėtą 1971 m. sausio 15 d. patalpų naudojimosi sutartį naudojamos ginčo namo patalpos atiteko keliems naujiems namo bendraturčiams (tarp jų ir pareiškėjai), kurie (kaip matyti iš bylos) naujos šių patalpų naudojimosi tvarkos nenustatė.

Taip pat pažymėtina, kad nei nurodytoje (1991-07-08) dovanojimo sutartyje, nei kituose kitų ginčo namo dalių nuosavybės teisių perleidimo dokumentuose, keičiantis ginčo namo bendraturčiams, ginčo namo patalpų naudojimosi tvarka nebuvo nustatoma. Be to, kaip matyti iš paminėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo namo bendras naudingas plotas ir jo patalpų skaičius, palyginus su 1971 m. sausio 15 d. buvusia padėtimi, iš esmės pasikeitė: šios sutarties sudarymo metu namo naudingas plotas buvo 65,65 kv. m. ir jame buvo 8 patalpos (kurių naudojimosi tvarka buvo nustatyta šia sutartimi), dabartiniu metu namo naudingas plotas yra 117,59 kv. m. ir jame yra 19 patalpų.

Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos prašoma įtraukti į kadastro ir registro duomenis 1971 m. sausio 15 d. patalpų naudojimosi sutartis ne tik neatitiktų dabartinės ginčo namo kadastrinės padėties, bet įneštų šių duomenų neaiškumus ir netikrumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja kadastro tvarkytoją užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir nustato kadastro tvarkytojo atsakomybę už šių duomenų apsaugą.

Esant išvardytoms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą įtraukti į kadastro ir registro duomenis 1971 m. sausio 15 d. sutartį Nr. 2-129 negali būti pripažintas pagrįstu.

Pasisakydama dėl antrojo iš pareiškėjos nurodytų reikalavimo suteikti ginčo name esantiems keturiems butams unikalius numerius ir su šiuo reikalavimu sietino reikalavimo pakeisti ginčo namo kadastrinius duomenis, nurodant „Pastato paskirtis – gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai)“, kolegija pažymi, kad Kadastro įstatymo 1 dalies 3 punkte (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-998 redakcija) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu, be kita ko, laikoma patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Iš bylos matyti, kad ginčo namas istoriškai buvo ir šiuo metu yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas (atskiras) bendrosios nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas. Kadastro įstatymo 7 straipsnio taikymo požiūriu šio namo atskiros patalpos niekada nebuvo formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai – butai. Pareiškėjos teigimas, kad šio namo patalpos buvo faktiškai naudojamos skirtingų šeimų kaip atskiri butai, ir šį teigimą patvirtinantys įrodymai, sietini su gyvenamosios vietos deklaravimu ir atitinkamu gyvenamosios vietos registravimu, Kadastro įstatymo taikymo požiūriu nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, nes, kaip buvo pasakyta aukščiau, atskiri nekilnojamieji daiktai – butai – gali būti formuojami ir atitinkamai įregistruojami Nekilnojamojo turto registre tik Kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariami pareiškėjos reikalavimai Kadastro įstatymo taikymo požiūriu taip pat negali būti pripažinti pagrįstais.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis