5248998f-6344-4c05-9192-bcce387cef2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-673-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02307-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 2.1.1.3.9.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinasteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ZZZ.LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priteisti nuostolius, civilinėje byloje Nr. e2-192-262/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Technologies“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ZZZ.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 87 120 Eur skolos, 1 033,82 Eur delspinigių, 7,64 proc. procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsakovė 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė: ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , nes tarp Å¡alių yra sudarytas arbitražinis susitarimas; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, nes Å¡alys yra susitarusios ginčus spręsti arbitraže. IeÅ¡kovė nepagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ , o atsakovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jas turi atlyginti ieÅ¡kovė.Atsakovė 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 220 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ , nes Å¡alys buvo susitarusios ginčus spręsti arbitraže. Kadangi ieÅ¡kovė nepagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ , tai laikinosios apsaugos priemonės taip pat buvo taikytos nepagrįstai. Dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti ieÅ¡kovas.IeÅ¡kovė 2016 m. gruodžio 29 d. atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo nesutiko su atsakovės praÅ¡ymu priteisti nuostolius.

Nurodė, kad atsakovė jau kurį laikÄ prieÅ¡ ieÅ¡kinio pateikimÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į teismÄ , tam, kad apgintų savo interesus.IeÅ¡kovė sutiko su atsakovės praÅ¡ymu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ bei panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau nesutiko dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovės naudai; ieÅ¡kovė taip pat prašė grÄ Å¾inti jai sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. IeÅ¡kovė nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos neturi bÅ«ti priteistos, nes atsakovė ir pati delsė informuoti teismÄ apie tarp Å¡alių esantį arbitražinį susitarimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „ZZZ.LT“ praÅ¡ymo atlyginti nuostolius; ieÅ¡kovės UAB „NFQ Technologies“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „ZZZ.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtÄ ; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi (turto areÅ¡to akto Nr. 2016051320); priteisė atsakovei UAB „ZZZ.LT“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „NFQ Technologies“ 2057 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei UAB „NFQ Technologies“ 1 530 Eur žyminio mokesčio.Dėl nuostolių atlyginimoTeismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis tik į bendrosios kompetencijos teismÄ ar tik į arbitraÅ¾Ä , ji turėjo teisę Vilniaus apygardos teismo praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismo vertinimu, negalima teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovei buvo pritaikytos nepagrįstai.Nors atsakovė teigė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patyrė nuostolių, t. y. turėjo imti paskolÄ bei sumokėti UAB „Rolekspa“ už pateiktÄ gilių kavÄ , kuriÄ bÅ«tų gavusi nemokamai, tačiau šį atsakovės argumentÄ teismas atmetė. IÅ¡ pateiktų paskolos dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė ima paskolÄ dėl to, kad jai trÅ«ksta apyvartinių lėšų.

Teismo vertinimu, apyvartinių lėšų atsakovei galėjo trÅ«kti ir dėl kitų priežasčių, ne vien tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taip pat akcentavo, kad nors UAB „Rolekspa“ už pateiktÄ gilių kavÄ ir pareikalavo sumokėti, tačiau gilių kava liko atsakovės nuosavybėje, kuriÄ atsakovė pardavusi galės padengti sumokėtÄ kainÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negalima teigti, jog atsakovė dėl UAB „Rolekspa“ reikalavimo sumokėti pinigus patyrė nuostolių.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ atlyginti nuostolius.Dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtuTeismas nustatė, kad Å¡alių sutartyje, kuria yra grindžiamas ieÅ¡kinys, yra nurodyta, kad jų ginčai yra sprendžiami arbitraže. Atsakovei praÅ¡ius Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , o ieÅ¡kovei su tuo sutikus, teismas ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Teismas, ieÅ¡kinį palikęs nenagrinėtÄ , panaikino atsakovei taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis).Atsakovei patyrus bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė 2 057 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 94 straipsnis).IeÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ teismas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino jos sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė UAB „ZZZ.LT“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „ZZZ.LT“ reikalavimas atlyginti taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „NFQ Technologies“ atsakovės UAB „ZZZ.LT“ naudai 18 200 Eur nuostolių, patirtų dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis civilinėje byloje.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo ir sÄ moningo veikimo prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl ginčų sprendimo arbitraže. Å alių sudarytos sutarties bendrosios dalies XII skyriaus 2 punkte nustatyta, jog visi derybų bÅ«du per 14 kalendorinių dienų nuo kilimo neiÅ¡spręsti nesutarimai, ginčai ar reikalavimai turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksÄ , kurį Å¡alys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamÄ ja dalimi.Sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė ieÅ¡kovė, Å¡alių sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, Å¡alims susiderėjus tik dėl atskirų bendrosios dalies sÄ lygų pakeitimo.

Dėl to ieÅ¡kovei buvo gerai žinoma jos pačios rengtos sutarties bendrosios dalies sÄ lyga visus ginčus, kylančios iÅ¡ sutarties, spręsti Lietuvos arbitražo teisme.IeÅ¡kovė sÄ moningai nesikreipė į Lietuvos arbitražo teismÄ su ieÅ¡kiniu siekdama pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai ir sukelti jai nuostolių, o kad Å¡ių tikslų pasiektų ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai pasinaudojo CPK įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių institutu. IeÅ¡kovė nepagrįstai ieÅ¡kiniu reikalavo Vilniaus apygardos teismo priteisti 88 153,82 Eur sumÄ , t. y. tarsi paslaugos atsakovei bÅ«tų teiktos keturis mėnesius, kai ieÅ¡kovė jokių paslaugų atsakovei neteikė nuo 2016 m. liepos mėn. pabaigos.

Tokia reikalavimo suma buvo nurodyta siekiant, kad teismas patenkintų ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti atsakovės turtui laikinÄ sias apsaugos priemones, motyvuojant tuo, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo tikimybę. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis iÅ¡ esmės Å¡iuo motyvu, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vien reikalavimas priteisti be pagrindo didelę ieÅ¡kinio sumÄ rodo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningus ketinimus ir piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nes reikalaudama minėtos sumos ieÅ¡kovė siekė, kad atsakovei bÅ«tų pritaikytos labiausiai varžančios laikinosios apsaugos priemonės, o ne realaus ginčo tarp Å¡alių sprendimo.IeÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė pati visiÅ¡kai sutiko su atsakovės reikalavimu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu dėl Å¡alių sudarytos arbitražinės iÅ¡lygos.

Å i aplinkybė patvirtinta ieÅ¡kovės siekius pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai ir padaryti jai kuo daugiau žalos iki ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, nes esant Å¡alių arbitražiniam susitarimui, bet kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ ieÅ¡kovė efektyviai vilkino realų ginčo iÅ¡sprendimÄ .IeÅ¡kovei buvo gerai žinoma atsakovės veiklos specifika, t. y. kad atsakovė užsiima maisto produktų prekyba internetu, kad atsakovė kiekvienÄ dienÄ gauna užsakymus iÅ¡ vartotojų, o gautus pinigus naudoja atsiskaityti su prekių tiekėjais, kad lėšų banko sÄ skaitose areÅ¡tas labai neigiamai paveiks atsakovės veiklÄ .

Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieÅ¡kovė, pateikusi ieÅ¡kinį arbitražo teismui, bÅ«tų galėjusi praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnį. Å ie teismo teiginiai yra pagrįsti prielaidomis, kas bÅ«tų, jeigu bÅ«tų. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo, turėjo vadovautis esamomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne hipotetinėmis prielaidomis. Priimant skundžiamÄ nutartį buvo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė be pagrindo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , vietoj to, kad kreiptųsi į Vilniaus komercinį arbitraÅ¾Ä , nepagrįstai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios be jokio pagrindo atsakovės turtui ir lėšoms buvo taikomos daugiau nei tris mėnesius.

Dėl pritaikyti lėšų areÅ¡to, atsakovė patyrė didelius nuostolius, teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, kad ieÅ¡kovė turto areÅ¡to taikymo bÅ«tų praÅ¡iusi ir ieÅ¡kinį pateikus arbitražo teismui, atmetė atsakovės pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.IeÅ¡kovės akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suteikia atsakovei teisę, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, praÅ¡yti atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl tokių neteisėtų veiksmų dar Å¡iame procese, todėl atsakovės praÅ¡ymas atlyginti nuostolius turėjo bÅ«ti patenkintas.Dėl atsakovės patirtų nuostoliųDėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atsakovė patyrė didelių nuostolių.

Kadangi atsakovės veikla yra mažmeninė prekyba maisto produktais internetu, pritaikius areÅ¡tÄ , atsakovės banko sÄ skaitose esančioms lėšoms, atsakovės veikla buvo sutrikdyta. Atsakovė nedelsiant po to, kai sužinojo apie pritaikytÄ areÅ¡tÄ , dar negavusi procesinių dokumentų, 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovei visiÅ¡kai be pagrindo buvo taikytos iki pat 2017 m. sausio 20 d.Atsakovė, siekdama iÅ¡saugoti veiklos tęstinumÄ , 2016 m. lapkričio 24 d. buvo priversta sudaryto paskolos sutartį, kurios pagrindu 6 mėn. laikotarpiui pasiskolino 90 000 Eur.Pagal paskolos sutarties 3.1 punktÄ atsakovė už naudojimÄ si paskola paskolos davėjui privalės sumokėti 13 500 Eur palÅ«kanų ir jau yra sumokėjusi 500 Eur sutarties sudarymo mokestį.Atsižvelgiant į tai, kad sudarant paskolos sutartį atsakovei buvo taikytas areÅ¡tas, paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas fizinio asmens laidavimu, už kurį atsakovė laiduotojui sumokėjo 900 Eur.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teigė, kad pagal pateiktus paskolos dokumentus matyti, kad atsakovė ima paskolÄ dėl to, kad jai trÅ«ksta apyvartinių lėšų, tačiau apyvartinių lėšų atsakovei galėjo trÅ«kti ir dėl kitų priežasčių, ne vien tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra neteisinga, pavirÅ¡utiniÅ¡ka ir padaryta neįsigilinus į atsakovės padėtį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors atsakovės sudarytos paskolos sutarties preambulėje pažymėta, kad paskolos gavėjai yra skubus apyvartinių lėšų poreikis, tačiau Å¡is poreikis atsirado bÅ«tent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai, kad pritaikytas piniginių lėšų areÅ¡tas buvo vienintelė priežastis atsakovei sudaryti paskolos sutartį, patvirtina ir sutarties suma – 90 000 Eur, kuri padengia areÅ¡tuotų lėšų sumÄ 88 153,82 Eur.

Darytina iÅ¡vada, kad dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningų veiksmų atsakovė buvo priversta sudaryti šį sandorį ir patirti iÅ¡laidas Å¡io sandorio vykdymui. Dėl to ieÅ¡kovė turi pareigÄ atlyginti Å¡iuos atsakovės nuostolius.Atsakovės turtui taikytas areÅ¡tas neigiamai paveikė atsakovės dalykinę reputacijÄ , tiekėjai suabejojo atsakovės patikimumu, per pirmÄ jÄ savaitę nuo areÅ¡to taikymo dienos, didžioji dalis tiekėjų kreipėsi į atsakovę, iÅ¡reikÅ¡dami savo nepasitikėjimÄ .

AreÅ¡tas atsakovės turtui be pagrindo buvo taikomas ilgiau nei tris mėnesius. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebÅ«tų sudariusi paskolos sutarties, atsakovės verslas galėjo bÅ«ti sužlugęs.Tiekėja UAB „Rolekspa“, kuri 2016 m. rugsėjo 24 d. sutarties Nr. 2016/69-1 pagrindu marketingo tikslais buvo perdavusi atsakovei nuosavybės teise 4 000 gilių kavos pakuočių, už kurias atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti, o buvo įsipareigojusi reklamuoti UAB „Rolekspa“ gilių kavÄ parduodama savo internetinėje parduotuvėje.

Tačiau nurodyta tiekėja, sužinojusi apie atsakovei taikytÄ areÅ¡tÄ , atsisakė sutarties ir pareikalavo atsakovės sumokėti visÄ gilių kavos kainÄ â€“ 3 320 Eur. Tuo atveju jei atsakovės turtui nebÅ«tų buvęs pritaikytas areÅ¡tas UAB „Rolekspa“ nebÅ«tų turėjusi pagrindo reikalauti sumokėti už atsakovei margketingo tikslais perduotÄ kavÄ , o atsakovė nebÅ«tų turėjusi pareigos sumokėti UAB „Rolekspa“ už perduotas 4000 gilių kavos pakuočių 3 320 Eur, taip atsakovė nebÅ«tų patyrusi 3 320 Eur nuostolių.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti atsakovės patirtus nuostolius dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl UAB „Rolekspa“ reikalavimo sumokėti pinigus atsakovė nepatyrė nuostolių, nes gilių kava liko atsakovės nuosavybėje.

Atsakovė dar iki UAB „Rolekpsa“ pareikalavimo sumokėti 3 320 Eur jau pardavinėjo gilių kavÄ , nes turėjo pareigÄ tai daryti pagal sutartį Nr. 2016/69-1. Todėl tik dėl UAB „Rolekspa“ reikalavimo sumokėti 3 320 Eur atsakovė patyrė nuostolius, kurių visiÅ¡kai nedengia pinigai gauti parduodant gilių kavÄ , nes lėšos gaunamos už pardavimus yra atlygis atsakovei už reklamavimo paslaugų vykdymÄ pagal ekvivalentinę sutartį Nr. 2016/69-1.Atsakovė dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patyrė 18 200 Eur (13 500 + 500 + 900 + 3 320) nuostolių, kuriuos vadovaudamasis CPK 95 straipsniu pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „NFQ Technologies“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Nors ieÅ¡kovė neneigia, jog kilęs Å¡alių ginčas yra teismingas Lietuvos arbitražo teismui, tačiau faktas, jog ieÅ¡kovė pateikė bendrosios kompetencijos teismui ieÅ¡kinį, savaime nereiÅ¡kia, kad ji veikė nesÄ Å¾iningai bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.IÅ¡ teismų praktikos analizės matyti, jog atvejai, kuomet dėl ginčų, teismingų arbitražui, ieÅ¡kinys yra pareiÅ¡kiamas bendrosios kompetencijos teismui, nėra reti, tačiau nei viename iÅ¡ jų ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimas nėra keliamas.Nepaisant Å¡alių sudaryto susitarimo dėl arbitražo, ieÅ¡kovė nutarė ginti savo pažeistas teises ne Lietuvos arbitražo teisme, o bendrosios kompetencijos teisme, ir tokį jos apsisprendimÄ lėmė ne noras dirbtinai pakenkti atsakovei ar užvilkinti ginčo iÅ¡sprendimÄ , o nesÄ Å¾iningas atsakovės elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, tiek po to.

NesÄ Å¾iningas atsakovės elgesys, kuomet derybų metu kardinaliai kinta jos pozicija dėl apmokėjimo už paslaugas, suteiktas pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį, kuomet atsakovė remiasi tik dalimi sutarties nuostatų, tuo pačiu metu kitÄ jų dalį atvirai ignoruoja, leido ieÅ¡kovei pagrįstai tikėtis, kad atsakovė ir toliau elgsis nesÄ Å¾iningai bei ginčys arbitražinę iÅ¡lygÄ siekdama to iÅ¡vengti, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir suteikė galimybę pačiai atsakovei pasirinkti – taikyti arbitražinę iÅ¡lygÄ , dėl kurios Å¡alys susitarė pasiraÅ¡ydamos sutartį, ar ne.Kai atsakovė nurodė, kad nori taikyti arbitražinę iÅ¡lygÄ , ieÅ¡kovė nedelsdama pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovės praÅ¡ymu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ bei panaikinti atsakovės turtui galiojančias laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pateikdama teismui ieÅ¡kinį bei praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones –atsakovės turto areÅ¡tÄ , ieÅ¡kovė nesiekė dirbtinai užvilkinti ginčo nagrinėjimÄ , juo labiau pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai. Vienintelis ieÅ¡kovės tikslas buvo ir yra savo pažeistų teisių gynimas, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu buvo taikomos visiÅ¡kai pagrįstai. TÄ patvirtina ir aplinkybė, jog pateikusi ieÅ¡kinį Lietuvos arbitražo teismui, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir toks ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo patenkintas iÅ¡ dalies.

Taigi, kaip matyti, nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir buvo paliktas nenagrinėtas, faktiÅ¡kai nagrinėjant ginÄÄ tiek teisme, tiek Lietuvos arbitražo teisme, atsakovės turtui taikomas analogiÅ¡kas suvaržymas.Atsakovės elgesys nebuvo visiÅ¡kai sÄ Å¾iningas, nes pati delsė imtis veiksmų tam, kad procesas bÅ«tų nutrauktas ieÅ¡kinį paliekant nenagrinėtu ir dėl to patyrė tiek nereikalingas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tiek tariamus nuostolius, kuriuos dabar praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad apie ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovė sužinojo 2016 m. lapkričio 8 d.

Sekančia dienÄ atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti arba panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau jame neužsiminė apie tai, kad tarp Å¡alių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, apie kurį atsakovė jau žinojo tuomet. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis tik į bendrosios kompetencijos teismÄ ar tik į arbitraÅ¾Ä , ji turėjo teisę Vilniaus apygardos teismo praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iuo metu, ieÅ¡kovės ir atsakovės ginčui sprendžiantis arbitraže, atsakovės turtui yra pritaikytas areÅ¡tas, kurio mastas yra analogiÅ¡kas areÅ¡to, taikyto ginÄÄ nagrinėjant teisme, mastui.Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti nuostolių realumÄ bei neiÅ¡vengiamumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Dėl bylos nagrinėjimo ribųVadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolius už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Dėl naujų įrodymų priėmimoLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Å alys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsakovė pateikė papildomus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti jos patirtų nuostolių dydį, o ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kuriais ginčija atsakovės patirtų nuostolių dydį.Pažymėtina, kad Å¡alys nesuformulavo praÅ¡ymų juos priimti, jie nebuvo pateikti ir vertinami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nėra reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai).Dėl ieÅ¡kovės raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimųIeÅ¡kovė UAB „NFQ Technologies“ 2017 m. kovo 22 d. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.Nagrinėjamu atveju minėti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai pagal savo turinį laikytini atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ papildymais, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) šį dokumentÄ , jo pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs (CPK 335 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai apeliacinis teismas ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisako priimti.Dėl atsakovės praÅ¡ymo priteisti nuostolių atlyginimÄ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisVienas iÅ¡ CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo Å¡alių teisinę taikÄ . Dėl to procesinės Å¡alių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.

Procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatÄ , dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių procesines teises.Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatÄ dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai dėl ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 18 200 Eur nuostolių. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis patvirtina tai, jog ji, žinodama apie Å¡alių arbitražinį susitarimÄ , pateikė ieÅ¡kinį ne Lietuvos arbitražo teismui, o bendrosios kompetencijos teismui, be to, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip siekdama pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai ir sukelti jai nuostolių.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2016 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės jos naudai priteisti 87 120 Eur skolos, 1 033,82 Eur delspinigių, 7,64 proc. procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones: nutarė areÅ¡tuoti atsakovei UAB „ZZZ.LT“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ nevirÅ¡ijant 88 153,82 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „ZZZ.LT“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kove, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.

Atsakovė 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytÄ areÅ¡tÄ atsakovės UAB „ZZZ.LT“ lėšoms, kredito ir mokėjimo įstaigose esančioms atsiskaitomosiose sÄ skaitose bei bendrovės kasoje arba leisti atsakovei UAB „ZZZ.LT“ atsiskaityti su tiekėjais pagal pateiktÄ tiekėjų sÄ raÅ¡Ä iÅ¡ atsakovės atsiskaitomosiose sÄ skaitose ar kasoje esančių lėšų, kurias atsakovė UAB „ZZZ.LT“ gauna iÅ¡ vartotojų, pateikusių per internetinę svetainę www.zzz.lt užsakymus maisto prekėms įsigyti, taip pat leisti atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, su kitomis valstybinėmis institucijomis, leidžiant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir panaikino atsakovės UAB „ZZZ.LT“ piniginių lėšų areÅ¡tÄ , palikdamas atsakovės kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areÅ¡tÄ už 88 153,82 Eur sumÄ . Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „ZZZ.LT“ praÅ¡ymo atlyginti nuostolius; ieÅ¡kovės UAB „NFQ Technologies“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „ZZZ.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtÄ ; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi (turto areÅ¡to akto Nr. 2016051320); priteisė atsakovei UAB „ZZZ.LT“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „NFQ Technologies“ 2057 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei UAB „NFQ Technologies“ 1 530 Eur žyminio mokesčio.Apeliacinės instancijos teismas, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atmesti atsakovės praÅ¡ymÄ atlyginti nuostolius pagrįstumÄ , pažymi tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ar (ir) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Sudarytas arbitražinis susitarimas Å¡alims privalomas ir jos negali vienaÅ¡aliÅ¡kai jo keisti, taip pat – pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitÄ , pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo bÅ«dÄ . Galiojantis arbitražinis susitarimas Å¡alims yra privalomas ir jo bÅ«tina laikytis (pacta sunt servanda) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo Å¡alis, bet ir teismÄ . Kaip pagrįstai nurodė ieÅ¡kovė, teismų praktikoje yra atvejų, kai kyla Å¡alių ginčas dėl atitinkamo ginčo sprendimo tvarkos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-1016/2013; Nr. 2-719/2014; Nr. e2A-554-381/2015, Nr. 2-648-157/2016). Kilus ginčui dėl tokio susitarimo turinio, teismas privalo nustatyti, ar Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė ir kokia yra tikroji Å¡alių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

Spręsdamas dėl Å¡alių nukreipimo spręsti ginÄÄ jų pasirinktu bÅ«du, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tarp Å¡alių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo bÅ«do nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumÄ (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiÅ¡kintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo bÅ«do ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo bÅ«do ribas.

Tai atliekama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo bÅ«do turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).Taigi vien faktas, jog ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį ne Lietuvos arbitražo teismui, o bendrosios kompetencijos teismui, nors Å¡alių sudarytos sutarties bendrosios dalies XII skyriaus 2 punkte nustatyta, jog visi derybų bÅ«du per 14 kalendorinių dienų nuo kilimo neiÅ¡spręsti nesutarimai, ginčai ar reikalavimai turi bÅ«ti sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksÄ , kurį Å¡alys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamÄ ja dalimi, nesant pateiktų įrodymų, jog ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui siekdama atsakovei pakenkti, nesuteikia pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡reiÅ¡kė ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pateikė įgyvendindama jai įstatymo suteiktÄ teisę kreiptis į teismÄ dėl, jos nuomone, pažeistos teisės gauti apmokėjimÄ už suteiktas paslaugas, gynimo. Taip pat ieÅ¡kovė, pasinaudodama įstatymo suteiktomis teisėmis, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės turtui (CPK 42, 135, 144 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinį, kuriame taip pat suformuluotas procesinis praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės turtui, ieÅ¡kovė pateikė siekdama vilkinti procesÄ ar dėl kokių nors kitų nesÄ Å¾iningų ketinimų.

Dėl to ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepripažįsta ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo teise. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 1 dalyje – įpareigojimas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius, kai dalyvaujantis byloje asmuo nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 220 Eur nuostolius dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ių nuostolių susidarymÄ ir jų dydį atsakovė grindžia nepagrįstai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad atsakovo teisė į nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įgyvendinama CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Å¡ia nutartimi nekonstatavus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovei iÅ¡lieka teisė bendra tvarka pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Dėl kitų atskirojo skundo argumentųKasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju konstatavus praÅ¡ymo priteisti nuostolius už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis nepagrįstumÄ , atskirojo skundo argumentai dėl patirtų nuostolių dydžio teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir iÅ¡ esmės pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                          Konstantinas Gurinas                         Â