5246aa8a-7cc7-4a9d-9667-adafbbbdb86e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-144-780/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00967-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. S. skundo reikalavimu, kuris buvo priimtas nagrinėti 2022-07-07 teismo nutartimi, praÅ¡o pakeisti 2022-04-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 bei nustatyti, kad D. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pagal 2021-09-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 jis buvo 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Tuo metu jis atitiko (ir dabar atitinka) visus reikalavimus gauti ir 100 procentų atleidimÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Tačiau dėl nuo D. S. nepriklausančių aplinkybių, kai 2020 metais Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalį ir kt., šiuo metu privatus fizinis asmuo tik vienoje byloje gali būti 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. y. įstatymų leidėjas pakeitimu (-ais) itin (pa)blogino teisinės pagalbos prašančių asmenų teisinę padėtį, nes anksčiau asmeniui 100 proc. teisinė pagalba buvo skiriama pirmose trijose civilinėse bylose).

Nuo antros civilinės bylos (iÅ¡skyrus atskiras iÅ¡imtis, kurios Å¡iuo atveju D. S.atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos), pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kaip Å¡iuo atveju yra ir D. S. atveju Å¡ioje byloje (nes Å¡i byla nėra pirma D. S.– pirmoji yra civilinė byla Nr. e2-962-656/2022). Pats surašęs ieÅ¡kinį D. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ (buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1930-432/2022), tačiau teisėjas civilinėje byloje Nr. e2-1930-432/2022 kategoriÅ¡kai atsisakė ieÅ¡kovÄ D.

S. atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio bei pateikto ieÅ¡kinio nepriėmė. IdentiÅ¡ka situacija yra antrÄ kart 2022-04-22 dienÄ pateikus ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui, nors jis buvo paskirtas ir kitai teisėjai. Taigi iÅ¡ situacijos su ieÅ¡kinio dėl padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo D. S.i pateikimu matyti, kad bendrosios kompetencijos teismas – Vilniaus apygardos teismas - kategoriÅ¡kai nesutinka atleisti D. S. nuo likusios valstybės neatleistos žyminio mokesčio dalies, o esant labai blogai dabartinei D.

S. turtinei bÅ«klei, jeigu Å¡is klausimas nebus iÅ¡spręstas administracinėje byloje, D. S. apskritai niekada neturės galimybės kreiptis dėl žalos ir nuostolių priteisimo. Kadangi pagal 2021-09-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 jis toje byloje buvo tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su 2022-03-25 praÅ¡ymu dar kartÄ kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ praÅ¡ydamas iÅ¡analizuoti, gal yra galimybė ir Å¡ioje antrojoje D.

S. paskirtoje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo – atleisti D. S.. 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2022-04-01 dienÄ elektroniniu paÅ¡tu buvo gautas 2022-04-01 Tarnybos atsakymas – sprendimas Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, kad pagal dabar galiojantį ir Seimo pakeistÄ nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , „nei Ä®statymo, nei ApraÅ¡o, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia iÅ¡imtinės teisės Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, kai pareiÅ¡kėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje.“ Taigi, kaip matyti iÅ¡ dabar esančio teisinio reguliavimo, dėl (ne)sÄ moningai įstatymų leidėjo pakeisto Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nuostatų, buvo ženkliai sumažinta galimybė nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims pasinaudoti galimybe kreiptis į teismÄ , kuriÄ (ap)riboja pakeistas teisinis reguliavimas dėl žyminio mokesčio padengimo, ypač kai yra turtinis ginčas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnį, 82 straipsnį ir kt., konkreti turima sumokėti žyminio mokesčio suma yra paskaičiuojama procentiniu principu.

Esminė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koncepcija yra bÅ«tent padėti nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims su valstybės pagalba turėti realiÄ ir objektyviÄ galimybę apginti savo pažeistas teises teisme ir kitose valstybės institucijose. Deja, paskutiniai Ä®statymo pakeitimai tai praktiÅ¡kai užkerta ir eliminuoja. Ä®statymų leidėjui Ä®statyme nustačius imperatyvų reikalavimÄ , kad tik vienoje ir pirmojoje civilinėje byloje privačiam fiziniam asmeniui yra kompensuojama 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei panaikinus ir anksčiau Ä®statyme buvusiÄ Tarnybos teisę iÅ¡imties tvarka suteikti tokiÄ teisinę pagalbÄ , yra suvaržyta asmens teisė įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kreiptis į teismÄ ir tuo pačiu suvaržyta teismo teisė vykdyti teisingumÄ bei dėl to yra pažeistos asmens prigimtinės ir pagrindinės teisės ir laisvės bei teisė į tinkamÄ teismo procesÄ .

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pagal dabar nusistovėjusiÄ proceso tvarkÄ ir taisykles turėtų praÅ¡yti paskutinį 2022-04-01 Tarnybos atsakymÄ â€“ sprendimÄ Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 panaikinti ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tačiau esant tokiam kaip dabar teisiniam reguliavimui Ä®statyme, Tarnyba negalėtų priimti jokio kito sprendimo, kaip priėmė 2022-04-01 Tarnybos atsakyme – sprendime Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, nes Tarnyba „negali peržengti Ä®statymo“ ir jai „rankos yra suriÅ¡tos“.

Taigi Å¡iuo atveju lieka vienintelė teisinė priemonė tam iÅ¡spręsti – jau pirmosios instancijos administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies akivaizdaus prieÅ¡taravimo Konstitucijai, Konvencijai ir ES teisei. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde. Jis pripažino, kad priimdama 2022-04-01 sprendimÄ Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 atsakovė Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalies nepažeidė, nes kitokio sprendimo priimti negalėjo, tačiau teismas gali pats nuspręsti dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio 100 procentų arba kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl nurodytos įstatymo nuostatos atitikimo Konstitucijai.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundÄ nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir jame keliamais reikalavimais. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2021-09-10 Tarnybos Kauno skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Tarnybos Kauno skyrius 2021-09-16 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 suteikė pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjant civilinę bylÄ dėl pareiÅ¡kėjui padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Tarnybos Kauno skyriuje 2022-03-28 gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atleisti jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų civilinėje byloje dėl žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo. Tarnybos Kauno skyrius 2022-04-01 raÅ¡tu, reg. Nr. TPS-1175, atsižvelgęs į tai, kad PareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba taip pat jau yra teikiama civilinėje byloje pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661 valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, ir į tai, kad PareiÅ¡kėjas Tarnybai sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikęs praÅ¡ymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661, informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakeisti Tarnybos Kauno skyriaus 2021-09-16 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 numatytÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį.

Atsakovė pažymi, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbÄ tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir bÅ«tiniausia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisė gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji realizuojama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Ä®statymas) numatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Nuo 2020-07-16 įsigaliojo Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalies pakeitimai, pagal kuriuos pareiÅ¡kėjui, kurio asmens (Å¡eimos) turtas ir pajamos atitinka pirmÄ jį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ pagal Ä®statymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Å io straipsnio 7 dalis netaikoma baudžiamosiose bylose. Tarnybai suteikta kompetencija iÅ¡imtinai yra susijusi tik su antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimu ir Tarnyba sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas įgyvendino sÄ lygas antrinei teisinei pagalbai gauti – Å¡iuo atveju, ar pareiÅ¡kėjas sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, kai jau gauna antrinę teisinę pagalbÄ vienoje (civilinėje, administracinėje ar administracinio nusižengimo) byloje. Tarnybos Kauno skyrius, nustatęs, kad PareiÅ¡kėjas priskirtinas I pajamų ir turto lygiui, tačiau pareiÅ¡kėjui 2021-09-16 sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba jau buvo teikiama 1 byloje valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų (Tarnybos Kauno skyriaus 2021-07-09 sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1856-6201), vadovaudamasis Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2021-09-16 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 suteikė pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų.

Pažymėtina, kad savo praÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį. VieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigÅ«nai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. VieÅ¡ajai teisei bÅ«dingas adekvatus t. y. pažodinis teisės normų aiÅ¡kinimas, kai tekstinė teisės normos iÅ¡raiÅ¡ka atskleidžia tikrÄ jį jos turinį, todėl Tarnybai kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui nesuteikta teisė minėtų normų aiÅ¡kinti plečiamai ir suteikti antrinę teisinę pagalbÄ kitaip nei numatyta Ä®statyme.

Nei Ä®statymo, nei Sprendimų priėmimo, įvertinus individualiÄ pareiÅ¡kėjo situacijÄ , tvarkos apraÅ¡o (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-28 įsakymu Nr. 1R-121 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019-01-07 įsakymo Nr. 1R-16 redakcija), nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia iÅ¡imtinės teisės Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, kai pareiÅ¡kėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje (civilinėje, administracinėje, administracinio nusižengimo) byloje.

Å iuo atveju, kadangi Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis priklauso nuo to ar pareiÅ¡kėjui pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, Tarnybos Kauno skyrius privalėjo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas. Tarnyba pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turėtų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjant civilinę bylÄ dėl pareiÅ¡kėjui padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jeigu jis pateiktų Tarnybai praÅ¡ymÄ nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Å¡iuo metu galiojantį Tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661.

Tokiu atveju, bÅ«tų laikoma, kad iÅ¡nyko Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, dėl kurio Å¡iuo metu valstybė garantuoja ir apmoka pareiÅ¡kėjui 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingÄ dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei bÅ«tinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ , įtvirtino ne tik galimybę iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnis), bet ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutÄ .

Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad yra pažeista jo teisė kreiptis į teismÄ , yra nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas neiÅ¡naudojo visų galimybių įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismÄ . Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau Tarnyba pažymi, kad valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi iÅ¡laidas (LVAT 2013-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1268-13, LVAT 2015-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015).

BÅ«tent Ä®statyme nustatytų sÄ lygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galimai pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, Å¡iÄ gynybÄ realizuojant, pusiausvyrÄ (žr., pvz., LVAT 2014-12-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014). Valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti (LVAT 2018-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5081-822/2018, LVAT 2019-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2417-1062/2019).

Todėl Tarnyba mano, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje nustatyta, kad 2021-09-10 Tarnybos Kauno skyriuje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPÄ®) nustatytos formos pareiÅ¡kėjo 2021-09-07 praÅ¡ymas suteikti antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir atlyginimo, kuriame pareiÅ¡kėjas nurodė, kad reikalinga pagalba: atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Be to, pareiÅ¡kėjas pateikė ir laisvos formos 2021-09-07 praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad Å¡iuo metu tarnyba teikia jam pagalbÄ trejose bylose ir jis praÅ¡o suteikti jam nemokamÄ pagalbÄ Å¡ioje ketvirtoje civilinėje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir atlyginimo. Tarnybos Kauno skyrius pagal pareiÅ¡kėjo 2021-09-10 praÅ¡ymÄ 2021-09-16 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 suteikė jam antrinę teisinę pagalbÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjant civilinę bylÄ dėl pareiÅ¡kėjui padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas priskirtinas I turto ir pajamų lygiui, tačiau vadovaujantis Ä®statymo 14 str. 5 d., 7 d., 8 d., 9 d. valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis pareiÅ¡kėjui, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktÄ jam (jai) antrinę teisinę pagalbÄ , yra 30 procentų. Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjui (-ai) antrinė teisinė pagalba (iÅ¡skyrus baudžiamÄ sias bylas) yra teikiama 3 bylose: (1) Tarnybos 2021-07-09 sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1856-6201; (2) Tarnybos 2021-07-23 sprendimas (8.2Mr)TP-21-T-1962-6762; (3) Tarnybos 2021-07-30 sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2127-7070.

PareiÅ¡kėjas 2022-03-25 praÅ¡ymu kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių ir prašė iÅ¡analizuoti, gal yra galimybė ir Å¡ioje antrojoje D. S. paskirtoje byloje Nr. E2-1930-432/2022 dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo atleisti D. S. 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tarnybos Kauno skyrius 2022-04-01 raÅ¡tu Nr. TPS-1175, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama civilinėje byloje pagal Tarnybos 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661 valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o nei Ä®statymo, nei ApraÅ¡o, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia iÅ¡imtinės teisės Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, kai pareiÅ¡kėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje, įvertinęs, kad pareiÅ¡kėjas Tarnybai nebuvo pateikęs praÅ¡ymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661, informavo PareiÅ¡kėjÄ , kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakeisti Tarnybos Kauno skyriaus 2021-09-16 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 numatytÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį (toliau – ir Sprendimas).

Tarnybos Kauno skyrius 2022-03-15 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661 suteikė pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-03-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. E2-962-656/2022 apskundimo ir nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. E2-962-656/2022 apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Dėl 2022-04-01 sprendimo Nr. TPS-1175 teisėtumo Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus ir jo paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, kad byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, jog skundžiamas Sprendimas atitinka VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes pareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, jog atsakovė negalėjo priimti kitokio sprendimo pagal jo 2022-03-25 praÅ¡ymÄ atleisti jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų civilinėje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad minėto pareiÅ¡kėjo 2022-03-25 praÅ¡ymo pateikimo metu jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje pagal Tarnybos 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661 valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Taip pat nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas 2022-03-25 praÅ¡ymÄ ir praÅ¡ydamas atleisti jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir civilinėje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo, nepateikė praÅ¡ymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2022-03-15 sprendimÄ Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661.

Taigi, nėra ginčo, kad pagal pareiÅ¡kėjo 2022-03-25 praÅ¡ymÄ Tarnybos Kauno skyriui priimant skundžiamÄ SprendimÄ pareiÅ¡kėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje, kurioje jis buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuri numato, kad pareiÅ¡kėjui, kurio asmens (Å¡eimos) turtas ir pajamos atitinka pirmÄ jį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir individualių administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

Ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas nurodyta VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, kuri nenumato teisės Tarnybai nustatyti kitokiÄ nei 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, jeigu asmeniui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje. Todėl teismas konstatuoja, kad Sprendimu atsakovė visiÅ¡kai teisėtai nusprendė, ir pareiÅ¡kėjui teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog neturi teisinio pagrindo pakeisti Tarnybos 2021-09-16 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 numatytÄ 30 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį, kol pareiÅ¡kėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba bent vienoje kitoje byloje.

Priimti kitokį sprendimÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjo 2022-03-25 praÅ¡ymÄ Tarnyba negalėjo, nes tai bÅ«tų veikimas virÅ¡ijant įstatymo suteiktus įgaliojimus („ultra vires“) ir nustatymas tokio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydžio, kokio nenumato VGTPÄ®. Kadangi nustatytomis aplinkybėmis Tarnyba neturėjo nei galimybės, nei teisės priimti kitokį sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo 2022-03-25 praÅ¡ymo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti skundžiamÄ SprendimÄ neteisėtu.

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas pakeisti SprendimÄ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas, kad teismas nustatytų, jog D. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iÅ¡ juridinio asmens AB Å iaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas nėra kompetentingas priimti tokį sprendimÄ .

VGTPÄ® 5 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; savivaldybių institucijos; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba; Lietuvos advokatÅ«ra), tarp kurių teismo nėra. VGTPÄ® 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, o VGTPÄ® 18 straipsnio 2 dalis numato, kad Tarnybos sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, teismas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdyme dalyvauja tik kaip ginčus Å¡ioje srityje sprendžianti institucija, bet ne kaip sprendimus priimanti institucija, kadangi teismas neatlieka vieÅ¡ojo administravimo funkcijų ir nepriima sprendimų, kurie priskirti vieÅ¡ojo administravimo subjektams. Pasisakydamas dėl apribojimo teismui perimti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai nėra vieÅ¡ojo administravimo institucijos ir neatlieka vieÅ¡ojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimÄ , o gali tik pavesti iÅ¡ naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1150-502/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas juo labiau negali pats priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir perimti vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijas. Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas pats pripažįsta, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , o esminiai pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo susiję ne su Sprendimo teisėtumu, o su VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuris, pasak pareiÅ¡kėjo, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį teismÄ dėl VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalies atitikimo Konstitucijai, nes imperatyvus įstatymo reikalavimas, kad tik vienoje civilinėje byloje privačiam fiziniam asmeniui yra kompensuojama 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų varžo asmens teisę, įtvirtintÄ Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismÄ . Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ kreipiasi tik esant teisiÅ¡kai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija. Å alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , 2019-02-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019 pažymėjo, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo argumentų, jis iÅ¡ esmės kvestionuoja valstybės teisę nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kai valstybė nustato tam tikrus kriterijus, kokia apimtimi ji teikia visiÅ¡kai nemokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir kokia apimtimi atleidžia asmenis nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjas mano, kad galimybė atleisti asmenį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų tik vienoje byloje pažeidžia jo teisę kreiptis į teismÄ kai jis nėra pajėgus sumokėti atitinkamÄ dalį žyminio mokesčio. Tačiau teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus kaip nepagrįstus, nes valstybės teisė nustatyti tam tikrus antrinės teisinės pagalbos suteikimo kriterijus ir apribojimus nepažeidžia nei pareiÅ¡kėjos teisės kreiptis į teismÄ , nei prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

LVAT praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo instituto tikslas bÅ«tent ir yra asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų tinkamos gynybos, taip pat ir teisminės, užtikrinimas, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014; 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015; 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4135-756/2017; 2018 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5081-822/2018).

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Sprendimu pareiÅ¡kėjui pagal VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalį atsisakyta keisti ankstesniu Tarnybos sprendimu nustatytÄ 30 procentų valstybės apmokamÄ antrinės teisinės pagalbos dydį atsižvelgiant į tai, kad jam jau teikiama 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje. Teismo vertinimu, toks apribojimas ne riboja asmenų teises kreiptis į teismÄ , o kaip tik padeda užtikrinti asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ . Akivaizdu, kad valstybės galimybės teikti teisinę pagalbÄ negali bÅ«ti neribotos, taigi aptariamu apribojimu garantuojama, jog teisinė pagalba bÅ«tų suteikiama kuo daugiau asmenų, kuriems ji bÅ«tina.

Teikiant 100 procentų valstybės apmokamÄ teisinę pagalbÄ vienam asmeniui daugiau nei vienoje byloje, neiÅ¡vengiamai mažėtų valstybės galimybės suteikti Å¡iÄ teisinę pagalbÄ kitiems asmenims. Teismo nuomone, Å¡ia nuostata asmenys, praÅ¡antys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nediskriminuojami, taip pat ir palyginti su asmenimis, turinčiais pakankamai pajamų ginti savo pažeistas teises be valstybės pagalbos, nes jeigu Å¡i nuostata yra taikoma, reiÅ¡kia, kad asmeniui jau yra teikiama 100 procentų valstybės apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, t. y. valstybė maksimaliai, pagal savo iÅ¡gales, užtikrina paramÄ neturinčiam pakankamų finansinių iÅ¡teklių asmeniui ginti savo pažeistas teises, tačiau kartu savo lėšas siekia kuo efektyviau panaudoti ir kitų asmenų poreikiams gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

LVAT yra pažymėjęs, kad bÅ«tent įstatyme nustatytų sÄ lygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galimai pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, Å¡iÄ gynybÄ realizuojant, pusiausvyrÄ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014). Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo instituto tikslas yra ne vieno asmens maksimalus poreikių patenkinimas neribotame skaičiuje bylų, o visos visuomenės poreikių suderinimas užtikrinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ kuo platesniam ratui asmenų ir pagal valstybės turimas finansines galimybes.

Pažymėtina, kad klausimas dėl VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto apribojimo gauti 100 procentų valstybės apmokamÄ garantuojamÄ teisinę pagalbÄ galimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai teismų jau buvo vertintas ir LVAT yra pripažinęs, jog VGTPÄ® nustatytas ribojimas įtvirtintas įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje gauti visa apimtimi valstybės apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ tuomet, kai asmeniui teisinė pagalba jau yra teikiama, nepažeidžia asmenų lygybės, diskriminavimo draudimo principų ir asmens teisės į teisminę gynybÄ , nes tai, kad valstybė, atsižvelgiant į įstatyme pagrįstai nustatytus apribojimus nesuteikia asmeniui teisinės pagalbos jo praÅ¡oma apimtimi, nepanaikina, nepakeičia asmens teisės kreiptis į teismÄ ar nesudaro esminių kliūčių ja pasinaudoti.

Todėl LVAT yra konstatavęs, jog nekyla abejonių dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ nėra pagrindo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas Å¡ioje byloje taip pat konstatuoja, jog VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje numatytas apribojimas gauti tik 30 procentų valstybės apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , jeigu vienoje byloje pareiÅ¡kėjui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba, neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintiems asmenų lygybės, nediskriminavimo principams ir neapriboja asmens teisės į teisminę gynybÄ .

Todėl teismas nemano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismÄ Å¡ioje byloje dėl VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalies atitikimo Konstitucijai. Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Ž. T. Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjas RamÅ«nas Å arka