2A-9/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2A-9/2012

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.8.1.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

nukentėjusiajam S. J.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Danieliui,

pareiškėjui nuteistajam T. M.,

jo gynėjams advokatams Rimantui Bučmai, Artūrui Baužai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atnaujintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 453 straipsnio 3 dalies tvarka, pagal nuteistojo T. M. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, pareiškėjo nuteistojo T. M. ir jo gynėjų, prašiusių tenkinti pareiškimą, nukentėjusiojo S. J. ir jo atstovo, prašiusių pareiškimo netenkinti, prokuroro, prašiusio prašymą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; BK 154 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2600 Lt) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė T. M. paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda. Iš T. M. priteista nukentėjusiajam S. J. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Byla pradėta privataus kaltinimo tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio dalis, kuria T. M. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, ir ta dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė. T. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šios nusikalstamos veikos požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

T. M. nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis tyčia apie S. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jį apšmeižė paniekindamas ir pažemindamas kaip asmenį, t. y. nenustatytą dieną, tarp 2007 m. lapkričio 18 d. ir 2007 m. lapkričio 24 d., kreipėsi į laikraščio „Kauno diena“ redakciją, pranešdamas tikrovės neatitinkančias žinias, kad S. J. 2007 m. lapkričio 18 d., apie 13 val., Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Ringovės miške, panaudojo prieš T. M. smurtą: vieną kartą keliu spyrė į krūtinę ir vieną kartą ranka smogė į galvą, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, apgadino rūbus, nutraukė kepurės raištelį. Pagal T. M. paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją 2007 m. lapkričio 24 d. laikraštyje „Kauno diena“ buvo išspausdintas nukentėjusįjį S. J. kaip asmenį žeminantis straipsnis pavadinimu „Ginčas miške pakvipo kriminalu“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. M. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, susipažinusi su nuteistojo pareiškime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, konstatavo, kad yra baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindas, nustatytas BPK 451 straipsnio 1 punkte, t. y. pagrindas manyti, jog BK 154 straipsnio 2 dalis T. M. pritaikyta netinkamai, todėl 2012 m. birželio 15 d. nutartimi baudžiamąją bylą atnaujino.

Nuteistasis T. M. prašo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pareiškime nuteistasis nurodo, kad teismai pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 4121 straipsnio 1 dalies, BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, neteisingai nustatė jo kaltės formą (tiesioginę tyčią (15 straipsnio 2 dalis)) ir netinkamai pritaikė BK 154 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistasis teigia, kad jo veikoje nėra šmeižimo nusikaltimo sudėties, nes jis tyčia nepaskleidė jokių žinomai melagingų prasimanymų apie S. J., nesiekė jo apšmeižti. Nuteistasis pažymi, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog dėl 2007 m. lapkričio 18 d.

Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Ringovės miške, įvykusio konflikto tarp jo ir S. J. į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei nuteistojo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01478-07 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl jam padaryto kūno sužalojimo. Kitą dieną į nuteistąjį kreipėsi laikraščio „Kauno diena“ žurnalistai, prašydami pakomentuoti įvykį, kuriems jis pateikė tokią pat informaciją, kaip ir policijos pareigūnams. Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Aleknos 2008 m. kovo 19 d. nutarimu, konstatavus, jog S. J. 2007 m. lapkričio 18 d.

Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Ringovės miške, suduodamas keliu į krūtinę bei vieną kartą kumščiu į veidą, padarė T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01478-07 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; S. J. veika perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o T. M. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir jis tai padarė. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu S. J. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Tai įvyko tik praėjus metams nuo to, kai nuteistasis T. M. pateikė žurnalistams informaciją, kurią buvo pateikęs ir policijos pareigūnams. Pareiškėjo pateikta informacija negali būti laikoma šmeižimu, t. y. tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu, nes šiuo atveju jam iš tikrųjų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apie kurį konstatuota ir apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendyje. Nuteistasis pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

Be to, nuteistasis nurodo, kad pagal S. J., kaltinusio T. M. BK 154 straipsnyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje numatytais nusikaltimais, pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00655-09 buvo nutrauktas Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimu. Šiame nutarime nėra konstatuota jokių nusikaltimų požymių pareiškėjo T. M. veiksmuose, dėl kurių turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ar S. J. turėtų teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl teismai privalėjo šį procesą nutraukti, o to nepadarę, pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą non bis in idem principą, draudžiantį tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką bausti du kartus.

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl BK 154 straipsnio 2 dalies taikymo

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šio straipsnio 2 dalies dispozicija numato kelis kvalifikuojamuosius požymius: „Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje...“.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

T. M. BK 154 straipsnio 2 dalis pritaikyta todėl, kad jo veikoje yra vienas minėtų kvalifikuojamųjų požymių – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę, t. y. 2007 m. lapkričio 24 d. laikraštyje „Kauno diena“ buvo išspausdintas nukentėjusįjį S. J. kaip asmenį žeminantis straipsnis pavadinimu „Ginčas miške pakvipo kriminalu“. Šiame straipsnyje pagal T. M. pateiktą informaciją nurodyta, kad S. J. 2007 m. lapkričio 18 d., apie 13 val., Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Ringovės miške, panaudojo prieš T. M. smurtą; vieną kartą keliu spyrė į krūtinę ir vieną kartą ranka smogė į galvą, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, apgadino rūbus, nutraukė kepurės raištelį.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad T. M. laikraščio redakcijai pateikdamas informaciją, pateikė ne prielaidas ar nuomonę, o konkrečius faktus pareikšdamas, kad S. J. jį sumušė, taip paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, neturėdamas tos informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų. Įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis dėl S. J. pareikštų kaltinimų patvirtina, jog ta informacija neteisinga. Kartu teismas pripažino, kad T. M. kreipėsi į Vilkijos policijos nuovadą dėl S. J. veiksmų, o vėliau į teismą privataus kaltinimo tvarka, be to, T. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nurodė, kad tikrovės neatitinkančią informaciją T. M. skleidė tyčia, neturėdamas jos tikrumą patvirtinančių duomenų, jis tik pats buvo taip įsitikinęs.

Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo T. M. skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagal BK 154 straipsnio 2 dalį pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės tais pačiais argumentais pritarė šio teismo išvadoms, kad T. M. laikraščio redakcijai pateikdamas konkrečią informaciją, jog S. J. jį sumušė, paskleidė informaciją, neturėdamas jos tikrumą patvirtinančių duomenų. S. J. išteisinęs nuosprendis patvirtina, kad ta informacija neatitiko tikrovės.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyti šie faktai: 2007 m. lapkričio 18 d. Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Ringovės miške, įvyko konfliktas tarp T. M. ir medžiotojų, kurie T. M. įtarė brakonieriavimu. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija. 2007 m. lapkričio 24 d. laikraštyje „Kauno diena“ buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Ginčas miške pakvipo kriminalu“, kuriame pagal T. M. pateiktą informaciją nurodyta, kad S. J. jį sumušė. Pagal T. M. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o jam išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, ir jis tai padarė. Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu S. J. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta šmeižimu, būtina nustatyti šių požymių visumą. Jau buvo minėta, kad šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Teismo teiginys, kad T. M. , prieš skleisdamas informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra. Taigi teismas neteisingai nustatė T. M. veikoje subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, jis pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl byla nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą T. M. nutraukti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis

Vytautas Masiokas