5244acc8-bb56-4b3a-a99b-e20fbb8ffc39 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-39-320/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00134-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 5.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 23 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovui A. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl sprendimo, raÅ¡to panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjas K. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir K. M.) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (iki 2023-01-01 - prie Žemės Å«kio ministerijos) (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 1SS-259-(5.59 E.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (iki 2023-01-01 - prie Žemės Å«kio ministerijos) Ignalinos ir Visagino skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius) 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 39SD-42-(14.39.104.); 3) įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių kartografuoti buvusios savininkės D. E. (D. H.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytus 130 ha žemės; 4) įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, atlikus buvusios savininkės turėtos nuosavybės kartografijÄ , nustatyti žemės vertę pagal Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodikos 4.2 punktÄ ; 5) įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių atkurti pretendentei nuosavybės teises pagal K. M. 2020 m. spalio 14 praÅ¡ymÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis yra V. J., pretendentės į buvusios savininkės H. D. (E. D.) iki visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę, mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjas. Nurodė, kad pagal 2017 m. balandžio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymÄ (toliau – ir Centrinio archyvo pažyma) iÅ¡ E. D. buvo nacionalizuota ir 130 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini). Prasidėjus sovietinei okupacijai E. D. kartu su sutuoktiniu ir dalimi vaikų pasitraukė į vakarų EuropÄ , mirė (duomenys neskelbtini), dar anksčiau mirė jos sutuoktinis J. D.. Vienintelė Å¡eimos narė, likusi okupuotoje Lietuvoje, buvo V. J., kuri, bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete ir mirusios turto savininkės dukra, padavė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į E. D. iki nacionalizacijos turėtÄ turtÄ . Pretendentė V. J. 1993 m. kovo 5 d. patvirtintu testamentu, notarinio registro Nr. 1680, ½ dalį viso savo turto paliko pareiÅ¡kėjui. Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro notarė D. S. 1999 m. sausio 12 d. patvirtino paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 1-382, pagal kurį pareiÅ¡kėjas yra ½ dalies V. J. priklausiusio turto paveldėtojas. Ä®vairios nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusios institucijos skirtingu laiku priėmė sprendimus dėl V. J. nuosavybės teisių atkÅ«rimo, tačiau nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas į E. D. (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę iki Å¡iol nėra užbaigtas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau- ir AtkÅ«rimo įstatymas) 21 straipsniu (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija), pareiÅ¡kėjas 2019 metais kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, praÅ¡ydamas už E. D. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytos 40 ha žemės atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų.

Nurodė, kad nesant jokio pagrindo, NŽT direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1P-534 sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), atliko nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės H. D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės teisėtumo įvertinimÄ ir 2017 m. gruodžio 27 d. iÅ¡vadoje Nr. 1LS-212-(9.5.) (toliau – ir Darbo grupės iÅ¡vada) buvusios žemės savininkės 1939 m. birželio 7 d. sudaryto testamentÄ Nr. 1753/37 (toliau – ir 1939 m. testamentas) pagrindu vertino, kad V.

J. turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į 99 ha bendro ploto buvusios savininkės H. D. valdytos žemės. Minėtos Darbo grupės iÅ¡vados pagrindu NŽT kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ dėl NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 39S-326-(14.39.3), kuriuo pretendentei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 40 ha (duomenys neskelbtini) valdytos žemės, panaikinimo. Panevėžio apygardos prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau – ir Prokuroras), kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus, praÅ¡ydamas panaikinti 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3) kitu pagrindu nei Darbo grupės parengtoje iÅ¡vadoje.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino Prokuroro skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais ir 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3.) panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paneigė pirmosios instancijos teismo argumentus, tačiau patį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad priimant NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3.) nebuvo tinkamai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡spręstas H.

D. buvusios nuosavybės lokalizacijos ir ribų klausimas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, praÅ¡ydamas kartografuoti buvusios savininkės H. D. (E. D.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytus 130 ha žemės bei 2020 m. spalio 14 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais miÅ¡ko paskirties žemės sklypais praÅ¡yme nurodytose kadastrinėse vietovėse. PareiÅ¡kėjas teigė, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius neįvykdė nei jo praÅ¡ymų, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties įpareigojimų, kadangi pareiÅ¡kėjui parteiktame 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡te Nr. 39SD-42-(14.39.104.) tik iÅ¡vardijami skyriaus turimi archyviniai dokumentai, perraÅ¡ant jų nuostatas, kas nėra H.

D. turėtos nuosavybės kartografija. Žemės sklypo ribos privalo bÅ«ti kartografuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Metodiniai nurodymai), tačiau NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nesudarė žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo akto, nepažymėjo buvusios savininkės valdyto sklypo ribų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei padarė eilę kitų pažeidimų.

Pareiškėjo vertinimu, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius turi pakankamai duomenų kartografijai atlikti, tačiau siekia išvengti pakankamai sudėtingo darbo. Neatlikus kartografijos, bet kokių sprendimų priėmimas nuosavybės teisių atkūrimo byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, būtų neteisėtas. Pareiškėjas nesutiko ir su NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 d. rašte Nr. 39SD-42-(14.39.104.) padaryta išvada dėl E. D. turėtos žemės priskyrimo žemės ūkio paskirties žemei ir nurodytu vertės apskaičiavimu (45180 Eur), teigdamas, jog visa 130 ha žemė priklausiusi E. D. buvo (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad tiek iki nacionalizacijos, tiek Å¡iuo metu miestuose buvusi žemė nebuvo ir nėra skaidoma į rÅ«Å¡is. NŽT iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) miesto ribose jau buvusios žemės vertę privalo nustatyti kaip kitos paskirties žemės pagal LygiavertiÅ¡kumo metodikos 4.2 punktÄ ir atkurti nuosavybės teises, suteikiant lygiaverčius miÅ¡ko sklypus 2020 m. spalio 14 d. praÅ¡yme nurodytose kadastrinėse vietovėse.

PareiÅ¡kėjas teigimu, 2021 m. vasario 19 d. sprendime Nr. 1SS-259-(5.59 E.) NŽT nepagrįstai rėmėsi Darbo grupės iÅ¡vados teiginiais. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendime yra pasisakęs dėl V. J. nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimties. Todėl kaip nepagrįstÄ vertina NŽT sprendimo argumentÄ , kad V. J. neva galėjo pretenduoti tik į 1/4 dalį buvusios savininkės turėtos žemės.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė skundÄ patenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nėra žinoma, kiek tiksliai nacionalizacijos metu žemės turėjo E. D., tačiau tikrai daugiau nei 150 ha riba, pagal kuriÄ yra vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas. Taip pat, paaiÅ¡kino, kad yra duomenų, pagal kuriuos buvusi savininkė iki 1940 metų vykdytos nacionalizacijos, jau buvo spėjusi iÅ¡ turėtos 130 ha žemės (duomenys neskelbtini) dalį jos parduoti, dovanoti kitiems asmenims (bažnyčiai, turgaus aikÅ¡tei), todėl tam, kad nustatyti tiksliÄ ginčo žemės lokalizacijos vietÄ , bÅ«tina atlikti kartografavimÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas akcentavo, kad pagal turimus duomenis 1940 metais savininkė turėjo 130 ha žemės (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad miestas Å¡iai dienai nėra sumažėjęs, dėl ko darytina iÅ¡vada, jog Å¡i žemė negalėjo bÅ«ti žemės Å«kio paskirties. PareiÅ¡kėjo atstovas nurodė ir tai, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) su praÅ¡ymu už E. D. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytus 0,5 ha žemės atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. PareiÅ¡kėjo atstovas pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 4 d. priimtÄ iÅ¡vadÄ Nr. 49IP-2-(14.49.61.) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus iÅ¡vada) ir duomenis apie tai, kad Å¡i iÅ¡vada persiųsta NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui, kurio veiklos teritorijoje pareiÅ¡kėjas pageidavo gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ , vandens telkinį, vykdyti.

Atsakovas NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius, atstovaujantis ir atsakovę NŽT, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pagal archyvinius dokumentus buvusios žemės savininkės H. D. (E. D.) nuosavybės teise valdyti 130 ha žemės (duomenys neskelbtini) buvo paimti į valstybės žemės fondÄ . Pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog V.

J. yra H. D. dukra. NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 39S-326-(14.39.3.) V. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės H. D. valdytus 40 ha žemės, kompensuojant pinigais. Apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinių, vertę, 40 ha žemės vertė buvo apskaičiuota pritaikius neteisingus Lygiavertiškumo metodikos pataisos koeficientus, taip pat, neturint duomenų, leidžiančių nustatyti, kad H. D. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdyta žemė 130 ha (jos dalis) buvo naudojama kitai paskirčiai.

PaaiÅ¡kino, kad dėl NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 39S-326-(14.39.3.) panaikinimo kreipėsi į ProkurorÄ . Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai Prokuroro skundÄ dėl 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 39S-326-(14.39.3.) panaikinimo tenkino ir 2019 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-90-283/2019, šį sprendimÄ panaikino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1427-525/2020 nurodęs, kad nors teismas rėmėsi netinkamais argumentais, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 39S-326-(14.39.3.) nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis – nepilnai atlikta buvusios savininkės H. D. turėtos nuosavybės kartografija bei jos lokalizacija (duomenys neskelbtini) miesto administracinių ribų atžvilgiu, tiksliai nenustatytas nacionalizuotos žemės plotas, į kurį bÅ«tų galimas nuosavybės teisių atkÅ«rimas. Siekiant atlikti buvusiai savininkei H. D. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusios žemės kartografavimo darbus, tačiau neturint informacijos, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu Nr. 39SD-2859-(14.39.31.) kreipėsi į Centrinį archyvÄ , praÅ¡ydamas pateikti planus, archyvinius dokumentus apie (duomenys neskelbtini) miesto ribas 1940 metais, tačiau Centrinis archyvas atsakyme nurodė, jog tokių duomenų nerado.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius pakartotinai 2020 m. spalio 20 d. raÅ¡tu Nr. 39SD-3236-(14.39.31.) kreipėsi į Centrinį archyvÄ , praplėsdamas laikotarpį nuo 1923 iki 1950 metų dėl minėtų duomenų gavimo, tačiau Centrinis archyvas tokių duomenų nerado. Nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 7 d. praÅ¡ymas kartografuoti buvusios savininkės H. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytus 130 ha žemės bei 2020 m. spalio 16 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, pateikdamas 2020 m. spalio 14 d. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises miÅ¡ko paskirties žemės sklypais pasirinktose kadastro vietovėse.

Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 7 d. praÅ¡ymÄ , skyriaus vedėjas 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. 39SD-42-(14.39.104.) nurodė pareiÅ¡kėjui archyvinius dokumentus, pagal kuriuos NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius bandė nustatyti buvusias (duomenys neskelbtini) miesto ribas bei atlikti kartografavimo darbus turimais dokumentais. Pažymėjo, kad kitų dokumentų, leidžiančių nustatyti (duomenys neskelbtini) miesto ribas 1940 metų laikotarpiu, pagal kuriuos bÅ«tų galimybė atlikti kartografavimo darbus bei nustatyti tikslų nacionalizuotÄ iÅ¡ H.

D. priklausiusios nuosavybės teise žemės plotÄ , skyrius neturi. Nesant duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kiek žemės iki nacionalizacijos priklausiusios H. D. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama kitai paskirčiai, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius įvertindamas 40 ha iÅ¡perkamos žemės vertę vadovavosi LygiavertiÅ¡kumo metodikos 3 punktu, nurodančiu, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį miÅ¡kÄ ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rÅ«Å¡imis.

Paaiškino, kad jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis) žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (Lygiavertiškumo metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.) apie tai turi būti įrašyta pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

Vadovaujantis Lygiavertiškumo metodikos 3 punktu, apskaičiuojant buvusios savininkės turėtos žemės vertę, turi būti imama Vilniaus krašto žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais, nustatyta Lygiavertiškumo metodikos 1 priede. Apie tai, jog neužtenka Ignalinos ir Visagino skyriuje turimų dokumentų buvusios žemės savininkės H. D. iki 1940 metų valdytos žemės paskirčiai nustatyti, pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. 39SD-42-(14.39.104.), kuriame taip pat nurodyta pritaikytas koeficientas bei 40 ha išperkamos žemės vertė 45180 Eur.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius laikosi pozicijos, kad skundžiamas 2021 m. sausio 8 d. raštas Nr. 39SD-42-(14.39.104.) yra teisingas, juo pareiškėjas buvo informuotas apie turimus archyvinius duomenis, bei apie tai, kad turimų dokumentų nepakanka, kad 40 ha išperkama žemė būtų vertinama, kaip kitos paskirties žemė.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas su skundu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pagal istorinius duomenis (duomenys neskelbtini) miestas susiformavo tik apie 1920 metus, jo teritorijoje buvo ariamos, pievų, gyvenvietės tipo žemės, todėl tiksliai ir oficialiai nustatyti žemės paskirtį, nesant istorinių dokumentų, sudėtinga. Pripažino, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius nėra kartografavęs net tų dokumentų, kurie pateikti teismui ir pareiškėjui. NŽT vertinimu, (duomenys neskelbtini) H. D. valdytų 130 ha žemės kartografavimui, turimų dokumentų nepakanka. Atsakovo atstovas sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad neatlikus kartografavimo, nesant nustatytai žemės paskirčiai, tiksliai nustatyti žemės vertės neįmanoma.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos medžiaga nustatyta, kad K. M., veikęs pagal įgaliojimÄ , 1991 m. lapkričio 22 d. V. J. vardu pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 250 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), patenkančios į (duomenys neskelbtini) teritorijÄ , iki žemės nacionalizavimo valdytÄ jos motinos H. D. (Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla (toliau- ir NTA b), l. 31). Buvusi žemės savininkė H. D. mirė (duomenys neskelbtini) V. J. mirė (duomenys neskelbtini) V. J. 1993 m. kovo 5 d. patvirtintu testamentu, viso savo turto 1/2 dalį paliko K. M. (NTA b. l. 52). Taigi, pareiÅ¡kėjas K. M. yra pretendentės V. J. testamentinis įpėdinis. Utenos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31468-45-3140 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei V. J.“ pretendentei V. J. į 70 ha žemės buvusios savininkės H. D. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės dalį, atlyginant vertybiniais popieriais ((NTA b. l. 87).

K. M. 2016 m. spalio 31 d. (praÅ¡ymo registracijos data) NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises V. J. į priklausančiÄ 40 ha žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kompensuojant pinigais ar kitais AtkÅ«rimo įstatymo numatytais bÅ«dais (NTA b. l. 50). NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei V. J.“, kuriuo V. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 40 ha buvusios savininkės H.

D. (duomenys neskelbtini) valdytos žemės, atlyginant pinigais (NTA b. l. 46-49). Tačiau Darbo grupei nusprendus, jog atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę suma apskaičiuota neteisingai bei pagal 1939 m. testamentÄ V. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į 99 ha bendro ploto buvusios savininkės H. D. valdytos žemės, NŽT kreipėsi į ProkurorÄ dėl Å¡io sprendimo panaikinimo. Prokuroras 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3), ginčydamas jį tuo pagrindu, kad 1998 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 1 nebuvo įraÅ¡yta informacija apie buvusio savininko turėtos žemės paskirtį.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-90-283/2019, panaikino NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ administracinę bylÄ apeliacine tvarka, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1427-525/2020) (toliau- ir LVAT nutartis) Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. vasario 6 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , nors paneigė pirmosios instancijos teismo motyvus.

LVAT nutartyje pažymėjo, kad AtkÅ«rimo įstatymas bei šį įstatymÄ lydintys poįstatyminiai teisės aktai, atsižvelgiant į tai, ar žemė, į kuriÄ pretenduojama atkurti nuosavybės teises, patenka į miesto ar kaimo ribas, aiÅ¡kiai iÅ¡skiria ir nustato skirtingus nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dus bei tvarkÄ , o kompensuojant už tokiÄ Å¾emę, nustato skirtingas miesto ir kaimo žemės kompensacijų vertes; nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto žemę režimas taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kada žemė pateko į miesto administracines ribas (AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 16 straipsnio 9 dalies 6 punktas), todėl konstatavo, jog buvusios žemės lokalizacija, jos ribų kartografavimas yra esminiai aspektai, kurie apsprendžia tiek nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimus bÅ«dus, tiek kompensacijų už nacionalizuotÄ (valstybės iÅ¡perkamÄ ) žemę dydžius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 39S-326-(14.39.3.) nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis – nepilnai atlikta buvusios savininkės H. D. turėtos nuosavybės kartografija bei jos lokalizacija (duomenys neskelbtini) miesto administracinių ribų atžvilgiu, tiksliai nenustatytas nacionalizuotos žemės plotas, į kurį bÅ«tų galimas nuosavybės teisių atkÅ«rimas.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad po LVAT nutarties priėmimo NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. spalio 20 d. praÅ¡ymais kreipėsi į Centrinį archyvÄ dėl (duomenys neskelbtini) miesto ribų 1923 – 1950 metais bei Å¡iuo laikotarpiu sudarytų planų pateikimo. PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 7 d. kreipėsi į NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių praÅ¡ydamas kartografuoti buvusios savininkės H. D. (E. D.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytus 130 ha žemės. Be to, pareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 14 d. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriui pateikė praÅ¡ymÄ už buvusios savininkės E. D. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytÄ 40 ha žemę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu praÅ¡yme nurodytose kadastrinėse vietovėse: (duomenys neskelbtini).

NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius skundžiamu 2021 m. sausio 8 raÅ¡tu Nr. 39SD-42-(14.39.104) pareiÅ¡kėjui nurodė, jog iÅ¡nagrinėjo visus turimus dokumentus ir remdamasis (duomenys neskelbtini) kaimo 1937 m. planu, (duomenys neskelbtini) kaimo ribų parengtu 1999 m. kartografavimo planu, (duomenys neskelbtini) kaimo 1999 m. kartografavimu, 1923 - 1924 m. (duomenys neskelbtini) planu, (duomenys neskelbtini) apygardos žemės reformos komisijos 1940 m. kovo 13 d. protokolu, 1927 m. sudarytu H. D. priklausančių žemių vertinimo apraÅ¡u, padarė iÅ¡vadÄ , kad 130 ha žemės priklausiusios H. D. buvo (duomenys neskelbtini). Skundžiamu raÅ¡tu NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius taip pat nurodė, kad 1927 metais 40 ha žemės buvo užimta sodybomis; vėlesnių dokumentų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti kiek žemės (duomenys neskelbtini) 1940 metais buvo naudojama kitai paskirčiai skyrius neturi bei konstatavo, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31468-45-3140 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei V. J.“ atkÅ«rus nuosavybės teisės į 70 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini), priskiriant jÄ kitos paskirties žemei; likęs 40 ha žemės plotas turi bÅ«ti priskirtas žemės Å«kio paskirties žemei ir skaičiuojant iÅ¡vadÄ turi bÅ«ti imama vidutinė Vilniaus kraÅ¡to žemės vertė – 225,90 Eur/ha; bendra iÅ¡vadose nurodytos žemės (40 ha) vertė bus 225,90 x 5 x 40 ha = 45180 Eur.

PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 raÅ¡te Nr. 39SD-42-(14.39.104) iÅ¡dėstytais argumentais, skundu kreipėsi į NŽT. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo iÅ¡nagrinėtas NŽT, kuri 2021 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1SS-259-(5.59 E.). Å iame sprendime NŽT nurodė, kad įvertinus 1939 m. testamentÄ , V. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises tik į 99 ha bendro ploto buvusios savininkės H. D. valdytos žemės, kadangi ji nebuvo vienintelė H. D. turto paveldėtoja. Skundžiamame sprendime NŽT laikėsi pozicijos ir tvirtino, kad V. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 142 ha buvusios savininkės valdytÄ Å¾emės plotÄ , tačiau panaikinus 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 39S-326-(14.39.3.), nuosavybės teisės yra atkurtos į 102,88 ha, kas reiÅ¡kia, jog V. J. nuosavybės teisės atkurtos į didesnį plotÄ nei ji turi teisę. NŽT skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius neturi teisinio pagrindo rengti iÅ¡vadų V. J. vardu pagal 2020 m. spalio 14 d. praÅ¡ymÄ bei kartografuoti buvusios savininkės iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribų, kadangi nuosavybės teisės jai atkurtos pilna apimtimi.

Vertindama NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡to Nr. 39SD-42-(14.39.104.) bei NŽT 2021 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 1SS-259-(5.59 E.) turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius iÅ¡ esmės atsisakė kartografuoti H. D. turėtos nuosavybės ribas tuo pagrindu, jog, jo teigimu, nepakanka archyvinių dokumentų, o NŽT, atsisakydama atlikti kartografijÄ , rėmėsi nauju pagrindu- teigė, jog pretendentei V. J. atkurtos nuosavybės teisės į visÄ jai tekusiÄ H. D. turėtos žemės dalį.

Minėta, kad buvusios savininkės H. D. teisių paveldėtoja V. J. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į 130 ha žemės (duomenys neskelbtini). Ä® dalį Å¡ios žemės (70 ha) nuosavybės teisės yra atkurtos, nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ Å¡ios žemės dalį.

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau- ir Tvarka), bei kitais teisės aktais. Pažymėtina, kad turėto žemės sklypo kartografavimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmas, kuris atliekamas nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese ir kuris atitinkamam sklypui nustato atitinkamÄ statusÄ , tiesiogiai sÄ lygojantį atitinkamÄ vėlesnį nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , tvarkÄ ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-8-1978/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-749/2013).

Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka:

Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.

Taigi, atsakovo kompetencija, vykdant Tvarkos 1061Â punktÄ , yra nustatyta Metodiniuose nurodymuose.

Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamÄ Å¾emės sklypų bei kaimų ribų kartografavimÄ , žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymÄ pagal planus.

Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimÄ , suraÅ¡o Å¡io žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ . Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, Å¡is aktas gali bÅ«ti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, vykdant Tvarkos 1061 punkte ir Metodiniuose nurodymuose NŽT pavestas funkcijas, NŽT atliekamu kartografavimu iš esmės siekiama pažymėti iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribas.

IÅ¡ byloje pateiktų archyvinių dokumentų matyti, jog Å¡i žemė, į kuriÄ nuosavybės teises siekia atkurti pareiÅ¡kėjas mirusios V. J. vardu, iki nacionalizacijos buvo apibÅ«dinama kaip (duomenys neskelbtini) dvaro (duomenys neskelbtini). Archyviniuose nacionalizacijos dokumentuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žemė buvo suskirstyta „pleciais“ ir kad dalis „plecių“ nėra užstatyti nuomininkų trobesiais (NTA b. l. 103-104, 110-113).

Taigi pagal byloje turimus įrodymus nėra galimybės nustatyti tikslios (duomenys neskelbtini) palivarko lokalizacijos (duomenys neskelbtini) miesto administracinių ribų atžvilgiu, ginčo žemės suskirstymas „pleciais“ nei paneigia, nei patvirtina fakto, ar visa ginčo žemė patenka į (duomenys neskelbtini) miesto administracines ribas. (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų nuosavybės teise turėtų žemės sklypų žemėlapyje yra pažymėta, kad vienas žemės sklypas (plotas nenurodytas), patenkantis į (duomenys neskelbtini) palivarko ribas, priklausė Ž. J. (NTA b. l. 33). Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, ir Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys archyviniai dokumentai tai patvirtina, kad dalis (duomenys neskelbtini) palivarko žemės buvusios savininkės iki 1940 metų nacionalizacijos buvo dovanota ar parduota kitiems savininkams (bažnyčiai, turgaus aikštei).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1427-525/2020, konstatavo, jog priimant sprendimÄ atkurti nuosavybės teises (mirusios V. J. vardu) yra aktualus H. D. buvusios nuosavybės ir ribų klausimas; įvertinęs Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančiame (duomenys neskelbtini) žemėlapyje (NTA b. l.

33) pažymėto (duomenys neskelbtini) palivarko ribas, nurodė, jog pažymėtas plotas užima tik apie 75-80 ha žemės ir nėra aiÅ¡ku kurioje vietoje buvo likusi apie 55-50 ha palivarko dalis; atsižvelgiant į tai, kad žemėlapyje pažymėta vakarinė (duomenys neskelbtini) palivarko riba iÅ¡ esmės sutampa su dabartine vakarine (duomenys neskelbtini) miesto administracine riba, neatmestina galimybė, jog likusi (duomenys neskelbtini) palivarko dalis apie 55 ha ar Å¡io ploto dalis patenka į teritorijÄ už administracinės miesto ribos, t. y.

į kaimo teritorijÄ , kuriai taikomas kitoks nuosavybės teisių atkÅ«rimo režimas. Minėtoje nutartyje LVAT, pasisakydamas dėl NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr.39S-326-(14.39.3) nepagrįstumo, konstatavo, jog minėtas sprendimas nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis- nepilnai atlikta buvusios savininkės H. D. turėtos nuosavybės kartografija bei jos lokalizacija (duomenys neskelbtini) miesto administracinių ribų atžvilgiu, tiksliai nenustatytas nacionalizuotos žemės plotas, į kurį bÅ«tų galimas nuosavybės teisių atkÅ«rimas.

LVAT taip pat pabrėžė, jog AtkÅ«rimo įstatymas, bei šį įstatymÄ lydintys poįstatyminiai teisės aktai, atsižvelgiant į tai, ar žemė, į kuriÄ pretenduojama atkurti nuosavybės teises, patenka į miesto ar kaimo ribas, aiÅ¡kiai iÅ¡skiria ir nustato skirtingus nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dus bei tvarkÄ , o kompensuojant už tokiÄ Å¾emę, nustato skirtingas miesto ir kaimo žemės kompensacijų vertes. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto žemę režimas taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kada žemė pateko į miesto administracines ribas (Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 16 straipsnio 9 dalies 6 punktas).

Todėl konstatavo, jog buvusios žemės lokalizacija, jos ribų kartografavimas yra esminiai aspektai, kurie apsprendžia tiek nuosavybės teisių atkÅ«rimo galimus bÅ«dus, tiek kompensacijų už nacionalizuotÄ (valstybės iÅ¡perkamÄ ) žemę dydžius.

Nagrinėjamojoje byloje pareiÅ¡kėjas siekia atkurti nuosavybės teises į tÄ patį 40 ha žemės plotÄ , į kurį jau buvo atkurtos nuosavybės teisės teismo panaikintu NŽT sprendimu. Todėl teismas Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje remiasi LVAT nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu.

Remdamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytomis aplinkybėmis bei LVAT nutartyje pateiktu jų teisiniu vertinimu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog siekiant atkurti nuosavybės teises į H. D. iki žemės nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, visų pirma, bÅ«tina atlikti turėtos nuosavybės kartografavimÄ , ir tik po to, nustačius buvusios žemėnaudos lokalizacijÄ bei ribas, bÅ«tų galima nustatyti žemės, į kuriÄ atkuriamos nuosavybės teisės, paskirtį, atitinkamai apskaičiuoti valstybės iÅ¡perkamos žemės vertę bei spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ pareiÅ¡kėjo pasirinktu bei teisės aktų nustatytu bÅ«du.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovas teismo posėdyje pripažino, kad H. D. iki žemės nacionalizacijos buvusios žemėnaudos kartografavimas nebuvo atliktas netgi pagal šiuo metu turimus archyvinius duomenis. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėta kartografija negalėjo būti atliekama dėl kokių nors objektyvių priežasčių. NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius 2021 m. sausio 8 d. rašte Nr. 39SD-42-(14.39.104.) padarė išvadas dėl žemės paskirties ir vertės, kurių daryti, neatlikęs kartografijos, neturėjo pagrindo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 d. raštas Nr. 39SD-42-(14.39.104.) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjui NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 39SD-42-(14.39.104.) apskundus iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, NŽT priėmė 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 1SS-259-(5.59 E.), kuriuo atsisakymas atlikti H. D. iki žemės nacionalizacijos buvusios žemėnaudos kartografavimÄ buvo atsisakytas atlikti iÅ¡ esmės nauju pagrindu, neteikiant reikÅ¡mės skundžiamo teritorinio skyriaus raÅ¡to iÅ¡vadoms ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams, t. y. NŽT sprendė, jog V. J. jau yra atkurtos nuosavybės teisės į visÄ jai tenkančiÄ buvusios žemės savininkės valdytos žemės dalį, nes ji, pasak atsakovės, pagal 1939 metais sudarytÄ H. D. testamentÄ turi teisę pretenduoti tik į ¼ dalį iki 1940 metų nacionalizacijos buvusios savininkės turėtos žemės ploto.

1991 m. birželio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, kurio 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, jog mirus buvusiam savininkui nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. V. J. bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete, kaip buvusios iki 1940 metų nacionalizacijos turto savininkės H. (E.) D., mirusios (duomenys neskelbtini), duktė pagal minėtÄ Ä¯statymÄ 1991 m. lapkričio 22 d. pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 250 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), patenkančios į (duomenys neskelbtini) teritorijÄ (NTA b. l. 31).

1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas Nr. VIII-359, įsigaliojęs 1997 m. liepos 9 d., kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, t. y. turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį.

Jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis (AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iÅ¡ minėtų įstatytų nuostatų AtkÅ«rimo įstatymu buvo iÅ¡plėstas asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ sÄ raÅ¡as, tačiau tiek pagal 1991 m. birželio 18 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, tiek pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisės į įstatyme nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ visų pirma atkuriamos turto savininkui. Kitų asmenų, nurodytų minėtame straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teises yra iÅ¡vestinė iÅ¡ savininko teisės, Å¡ie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisų atkÅ«rimÄ tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas miręs. Taigi visais atvejais turi bÅ«ti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas.

Byloje nustatyta, ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra, jog 1940 metų nacionalizacijos metu turto savininke buvo H. (E.) D..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytos teisės normos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aiÅ¡kinant teismo sprendimo prejudicinę galiÄ , formuluotinos tokios pagrindinės taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybes turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. J. apimties, įvertinus ir 1939 m. H. D. sudaryto testamento teisinę reikÅ¡mę, buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4524-821/2020 pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (toliau- ir Vilniaus AAT byla). Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija vertina, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4524-821/2020 turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje.

Vilniaus AAT byloje įsiteisėjusiu teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu (sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartimi) teismas konstatavo, jog 1940 metų žemės nacionalizacijos metu turto savininkė H. D. buvo gyva (mirė (duomenys neskelbtini)), o paveldėjimo santykiai pagal jos sudarytÄ 1939 m. testamentÄ nebuvo atsiradę. Teismas minėtame sprendime pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A2-38-2001). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad be V. J. kiti asmenys bÅ«tų pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės H. (E.) D. iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ ar savo valiÄ dėl nuosavybės teisių jiems atkÅ«rimo nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdančioms institucijoms bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę kitais bÅ«dais. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas H. (E.) D. sutuoktinis mirė anksčiau, nei buvusi savininkė. Kiti asmenys praÅ¡ymų ar giminystės ryšį ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų nėra pateikę. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, Vilniaus AAT byloje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad NŽT nepagrįstai sprendė, jog V. J. turi teisę pretenduoti tik į ¼ dalį iki 1940 metų nacionalizacijos buvusios savininkės turėtos žemės ploto.

Pagal Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančius duomenis H. D. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise galėjo valdyti apie 396 ha žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). AtkÅ«rimo įstatymas riboja nuosavybės dydį, į kurį gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės, t. y. 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius.

Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, Vilniaus AAT byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu nustatytais faktais bei aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 150 ha H. D. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės.

Pagal Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje, Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjo atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, V. J. nuosavybės teisės į buvusios savininkės H. D. valdytÄ Å¾emę atkurtos: Utenos apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 45-2129 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei V. J.“ grÄ Å¾inant natÅ«ra 32,70 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini); Utenos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 31468-45-3140 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo mieste pilietei V. J.“ į 70 ha žemės plotÄ buvusiÄ (duomenys neskelbtini), atlyginant vertybiniais popieriais; Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. 701V ,,Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“, suteikiant neatlygintinai natÅ«ra 0,1780 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, 2022 m. kovo 4 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė IÅ¡vadÄ â€žDėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 49IP-2-(14.49.61.), dėl 0,5 ha žemės atkÅ«rimo V. J., kurį pagal pareiÅ¡kėjo pageidavimÄ persiuntė NŽT Ignalinos ir Visaginio skyriui. Taigi nustatyta, kad Å¡iuo metu V. J. nuosavybės teisės yra atkurtos į 103,38 ha plotÄ , kas nesiekia AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto 150 ha maksimalaus ploto. Taigi, pareiÅ¡kėjas mirusios pretendentės vardu turi teisę atkurti nuosavybės teises į 40 ha (duomenys neskelbtini) buvusios žemės, ko jis ir siekė 2020 m. spalio 14 d. NŽT pateiktu praÅ¡ymu.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad NŽT 2021 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 1SS-259-(5.59 E.) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Minėta, jog siekiant atkurti nuosavybės teises į H. D. iki žemės nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, visų pirma, bÅ«tina atlikti turėtos nuosavybės kartografavimÄ , todėl panaikinus NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 39SD-42-(14.39.104.) bei NŽT 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 1SS-259-(5.59 E.), NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius įpareigojamas kartografuoti buvusios savininkės H. D. (E. D.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytus 130 ha žemės.

PareiÅ¡kėjas skundo 4 punktu taip pat praÅ¡o įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, atlikus buvusios savininkės turėtos nuosavybės kartografijÄ , nustatyti žemės vertę pagal Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodikos 4.2 punktÄ , kuriame numatyta, kad valstybės iÅ¡perkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miÅ¡ko sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotÄ iÅ¡ žemės vertės kaip už miestuose kitai paskirčiai naudotÄ Å¾emę; 5 skundo reikalavimu praÅ¡o įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių atkurti pretendentei nuosavybės teises pagal K. M. 2020 m. spalio 14 d. praÅ¡ymÄ .

Kadangi buvusios savininkės H. D. turėtos 130 ha žemės kartografavimas nėra atliktas, nėra aiÅ¡ki Å¡ios žemės lokalizacija (duomenys neskelbtini) miesto administracinių ribų atžvilgiu bei jos paskirtis, teismas Å¡ioje nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros stadijoje neturi pagrindo įpareigoti NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių nustatyti žemės vertę pagal LygiavertiÅ¡kumo metodikos 4.2 punktÄ , taip pat neturi pagrindo įpareigoti atsakovÄ atkurti pretendentei nuosavybės teises pagal K. M. 2020 m. spalio 14 d. praÅ¡ymÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo praÅ¡omi įpareigoti atlikti veiksmai galės bÅ«ti atliekami tik po atlikto H. D. buvusios žemėnaudos kartografavimo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmetamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti byloje turėtas iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti

PareiÅ¡kėjÄ byloje atstovavo Å edbaro advokatų profesinės bendrijos advokatas Kristijonas Paliutis pagal 2018-04-13 teisinių paslaugų sutartį Nr.28-T-18 bei 2019-07-22 susitarimÄ prie teisinių paslaugų sutarties.

K. M. praÅ¡o priteisti 23 eurus sumokėto žyminio mokesčio bei 1948,1 eurus atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1971,10 eurų. Byloje pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nurodytÄ sumÄ už advokato paslaugas yra sumokėjęs. Pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įvardintos advokato paslaugos, įvertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. K. M. Advokatų profesinei bendrijai sumokėjo už skundo parengimÄ , pasirengimÄ bei dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, pareiÅ¡kimo dėl bylos perdavimo teisminei mediacijai, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ .

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTÄ® 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.1 punktas už pareiÅ¡kimÄ spręsti ginÄÄ ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme nustato 0,35 koeficientÄ , 8.2 punktas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ - 2,5 koeficientÄ , o 8.19 punktas- už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ 0,1 koeficientÄ nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). PraÅ¡yme nurodytos iÅ¡laidos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ bei pasirengimÄ teismo posėdžiui laikytinas sudedamÄ ja dalyvavimo teisme dalimi. K. M. praÅ¡oma už priteisti iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8,1 p., 8.2 p. bei 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati iÅ¡nagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-342/2012, Nr. AS492-144/2012, Nr. AS146-113/2012, Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. AS146-68/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas patenkintas iÅ¡ dalies, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina 1753,29 Eur. turėtų atstovavimo iÅ¡laidų ir 20,70 sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ Nr. 1SS-259-(5.59 E.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. sausio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 39SD-42-(14.39.104.).

Ä®pareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrių kartografuoti buvusios savininkės H. D. (E. D.) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.

Priteisti K. M. iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1753,29 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 29 centus) atstovavimo iÅ¡laidų ir 20,70 Eur (dvideÅ¡imt eurų 70 centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų  nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus Baziulis

Giedė Kairienė

Irena Varžinskienė