Legislator Case Law & Legislation
52445683-d010-4e89-bed6-634fb7ea5a77 AI generated

52445683-d010-4e89-bed6-634fb7ea5a77 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 52445683-d010-4e89-bed6-634fb7ea5a77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

koks yra ieÅ¡kinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobÅ«dis, ir 2) ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose (pvz., parengiamojo teismo posėdžio metu, CPK 230 straipsnis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Legislator headnote

AI generated

52445683-d010-4e89-bed6-634fb7ea5a77 · Å iaulių apygardos teismas: Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Kodekso 216 straipsnyje nustatyta, jog darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Civilinė byla Nr. 2S-564-440/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00726-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos : 3.1.14.3., 1.3.5., 3.3.1.14., 3.3.2.3., 3.3.2.4., 3.3.2.5.                                                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 9 d.

Å iauliai            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto D. U. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3335-1037/2018 pagal ieÅ¡kovo D. U. ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas D.

U. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naujÄ sprendimÄ .2018 m. gegužės 16 d. nutartimi TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mai nustatė ieÅ¡kovui D. U. 14 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, paÅ¡alinti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčija TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-04-12 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡io sprendimo nepateikė, taip pat ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų tarp jo ir atsakovo buvusius darbo teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas prašė panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , tačiau nesuformulavo konkretaus reikalavimo – kokį bÅ«tent naujÄ sprendimÄ teismas turi priimti.

Ieškovas aiškiai nenurodė, dėl kokių priežasčių darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.2018 m. gegužės 31 d. gautas ieškovo D. U. raštas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad dirbo nelegaliai A. U. įmonėje, savo reikalavimus grindžia tuo, kad teismas administracinėje byloje jau buvo pripažinęs, kad jis dirbo pas A. U. įmonėje ir prašo visus reikalingus įrodymus išsireikalauti iš Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir atsakovo A.

U.. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovo D. U. ieÅ¡kinį atsakovui A. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nurodytų TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, nepaÅ¡alino, ieÅ¡kinio reikalavimas liko neaiÅ¡kus, nekonkretus, todėl ieÅ¡kinys laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas A. U. praÅ¡o priimti atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutarties. AtskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nors trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti. PraÅ¡o apeliacinio teismo iÅ¡samiai nurodyti ko iÅ¡ jo reikalaujama, nes apeliantas neturi teisinio iÅ¡silavinimo.         Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas buvo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui neiÅ¡taisius trÅ«kumų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. IeÅ¡kovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas).

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Kodekso 216 straipsnyje nustatyta, jog darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas.

Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Jeigu ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

DK 229 straipsnyje numatyta, kad DGK sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismÄ terminui, jeigu nė viena Å¡alis nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iÅ¡ dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas jam įsiteisėjus, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi bÅ«ti įvykdyti skubiai. (Darbo kodekso 230 straipsnis). 17.  Darbo kodekso 231 straipsnis numato, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginÄÄ dėl teisės teisme gali bÅ«ti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais. Tuo pagrindu darbo ginčų komisija pateikia teismui darbo ginčo dėl teisės bylÄ per penkias darbo dienas nuo teismo nurodymo gavimo. Jeigu ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiÅ¡kia abi Å¡alys, abu ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti nagrinėjami kartu.

Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

18. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina, ar pateiktas ieÅ¡kinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus. IeÅ¡kinyje turi bÅ«ti tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio elementai – ieÅ¡kinio dalykas (ieÅ¡kovo reikalavimas) ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia reikalavimÄ , bei Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieÅ¡kinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ .

CPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vienÄ tektų prieÅ¡ingai Å¡aliai ir tretiesiems asmenims ir to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų. CPK nustatyti reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui ir formai savaime nereiÅ¡kia, kad bet kurio ieÅ¡kinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymÄ . TrÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Vertinant, ar ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, būtina įvertinti:

1) koks yra ieÅ¡kinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobÅ«dis, ir 2) ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose (pvz., parengiamojo teismo posėdžio metu, CPK 230 straipsnis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinys laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas neleidžia iÅ¡kelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieÅ¡kinį ir yra skirtas koncentruotam ir ekonomiÅ¡kam teismo procesui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė, kad apelianto paduotas ieÅ¡kinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, o bÅ«tent: ieÅ¡kovas nepateikė (1) TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), (2) dokumentų, kurie patvirtintų tarp jo ir atsakovo buvusius darbo teisinius santykius (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai), (3) nesuformulavo savo konkretaus ir aiÅ¡kaus reikalavimo teismui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), (4) nenurodė, dėl kokių priežasčių darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), (5) nenurodė, kokia ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo galimumo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas), (6) nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), (7) nepateikė savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, jei pageidauja jÄ pateikti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Apeliantas, Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodė, kad savo reikalavimus grindžia tuo, kad teismo buvo pripažinta, kad jis buvo įdarbintas pas A. U. įmonėje ir tuo pagrindu apeliantas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu priteisti 1200 Eur sumÄ už 3 mėnesių nesumokėtÄ atlyginimÄ ir pateikė darbo rezultatus patvirtinančias nuotraukas. Nepaisant to, anot apelianto, darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ ne jo naudai, todėl apeliantas sprendimÄ apskundė.

Apeliantas nurodo, kad jo reikalavimas - priteisti iÅ¡ atsakovo A. U., gyvenančio (duomenys neskelbtini), jo naudai už 3 mėnesius po 400 Eur, iÅ¡ viso 1 200 Eur sumÄ . Taip pat apeliantas pažymi, kad praÅ¡o bylÄ vesti advokatui nedalyvaujant, taikos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo neįmanoma, o visus reikalingus įrodymus susijusius su ieÅ¡kiniu galima iÅ¡reikalauti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir atsakovo A.

U.. Papildomai nurodo, kad A. N. ir E. V. gali patvirtinti apelianto ieÅ¡kinio argumentus. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas raÅ¡tu dėl trÅ«kumų Å¡alinimo paÅ¡alino dalį pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų. Laikytina, kad Å¡ios nutarties 14 pastraipoje įvardinti 6 ir 7 punktuose nurodyti trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti. Apeliantas nurodė, kad byla bus vedama ne per advokatÄ (6 punktas) ir kad nėra galimybių tarp Å¡alių sudaryti taikos sutartį (7 punktas).

Dėl Å¡ios nutarties 14 pastraipoje 3 punkte nurodyto trÅ«kumo, apeliantas detalizuoja, kad jo reikalavimas - priteisti iÅ¡ atsakovo 1 200 Eur sumÄ už nesumokėtÄ 3 mėnesių atlyginimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinyje apeliantas skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-04-12 sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir praÅ¡o jį panaikinti. Dėl 1 ir 2 punktų apeliantas nurodė, kad dirbo nelegaliai, jo darbo santykius yra patvirtinęs teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija ir atsakovas gali pateikti visus reikalingus įrodymus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Å alinant 4 punkte nurodytÄ trÅ«kumÄ , apeliantas nurodo, kad skundžia sau nepalankų TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ , tačiau nenurodo dėl kokių priežasčių darbo ginčų komisijos sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantas nenurodė, savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (5 punktas). Taip pat nepateikė ieÅ¡kinio priedų kaip numatyta CPK 113 straipsnio 1-2 dalyse.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje abstrakčiai nurodė, kad ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nurodytų TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, ieÅ¡kinio reikalavimas liko neaiÅ¡kus, nekonkretus, todėl ieÅ¡kinys laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis). Nors teismas ir nurodė dėl ieÅ¡kinio reikalavimo, kad jis nekonkretus ir neaiÅ¡kus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nutartis nėra pakankamai motyvuota (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliantas kvestionuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus teigia, kad jo manymu ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimas, ieškinio trūkumai buvo pašalinti, kiti ieškinio netikslumai dėl įrodymų pateikimo gali būti pašalinami išreikalaujant įrodymus iš Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir atsakovo, o dėl faktinio ieškinio pagrindo pagrindimo gali būti apklausiami liudytojai A. N. ir E. V., kurie gali patvirtinti apelianto ieškinio argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du reikalavimai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, Å¡iuos ieÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ , o ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas dėl ieÅ¡kinio pagrindo gali bÅ«ti taikomas tada, kai iÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismÄ . Taigi, ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesÄ iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo bÅ«ti suformuotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas).

Ä®statyme įtvirtinti reikalavimai ieÅ¡kinio turiniui ir formai yra imperatyvÅ«s, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė byla neiÅ¡keliama, kol nepaÅ¡alinamos visos kliÅ«tys kreiptis į teismÄ . Tačiau pastebėtina, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas sudaro galimybę ieÅ¡kovui iÅ¡taisyti trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieÅ¡kinio. (CPK 225 straipsnis). IÅ¡ dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad apeliantas nepaÅ¡alino visų 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų, tačiau nesutiktina, kad ieÅ¡kinio reikalavimas liko neaiÅ¡kus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kinyje apeliantas praÅ¡o tenkinti jo skundÄ pateiktÄ TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir pripažinti jį pagrįstu, taip pat praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovo A. U. 1 200 Eur sumÄ už iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Apeliacinio teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) nėra aiÅ¡kiai suformuluotas ir pats procesinis dokumentas nevisiÅ¡kai atitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, nes suraÅ¡ius konkretų procesinį dokumentÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluoti konkretÅ«s reikalavimai, t.y. kokį sprendimÄ praÅ¡oma teismo priimti, tačiau vertinant tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima suprasti kokius reikalavimus reiÅ¡kia ieÅ¡kovas, t. y. kad apeliantas praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ atsakovo 1 200 Eur skolÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai įvertino, kad apeliantas nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nesuformulavo ieÅ¡kinio reikalavimo ir dėl to nepagrįstai laikė ieÅ¡kinį nepaduotu bei grÄ Å¾ino jį apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, be to, prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiÅ¡ki ir nedviprasmė ieÅ¡kovo pareiga tiek ieÅ¡kinyje nurodyti, tiek prie ieÅ¡kinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ .

Apeliantas nurodo, kad visus duomenis reikalinga iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo ir TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos. Be to apeliantas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teismas iÅ¡ atsakovo turi iÅ¡sireikalauti visus įrodymus, kurie pagrįstų jo prieÅ¡taravimus ieÅ¡kiniui, tame tarpe ir įrodymÄ , kad apeliantas tik 105 val. dirbo atsakovo įmonėje ir už tai jam buvo sumokėta 525 Eur. Taip pat nurodo, kad iÅ¡ liudininko A. N. galima gauti nuotraukÄ , kurioje apelianto pagaminta Å¡aÅ¡lykinė pirkta iÅ¡ atsakovo.

Sutiktina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimus, nors tokiÄ pareigÄ turi. Tačiau pripažintina, kad teismas bÅ«damas aktyvus darbo bylose, manydamas, kad konkretÅ«s dokumentai, kurių ieÅ¡kovas nepateikė turi galimybę juos iÅ¡sireikalauti, įpareigoti pateikti TelÅ¡ių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos medžiagÄ dėl 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita. Be to ieÅ¡kovas nurodė, kad jis Å¡iuo metu yra sulaikytas, todėl pripažintina, kad jo galimybės pateikti visus reikiamus duomenis gali bÅ«ti apsunkintos.

Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

Be to kaip jau buvo minėta, teismo vaidmuo darbo bylose yra aktyvus, nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors ir sutiktina, kad teismas formaliai teisus dėl nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, tačiau juos iÅ¡ dalies iÅ¡taisius pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir gražinti neiÅ¡taisius trÅ«kumų pasielgė per daug formaliai, nepagrįstai nutartyje konkrečiai nenurodė kokie trÅ«kumai liko neiÅ¡taisyti, nes kaip minėta pareiÅ¡kėjo vertinimu jis juos iÅ¡taisė, o jei neiÅ¡taisė tai praÅ¡o nurodyti konkrečius trÅ«kumus.

Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta tikslinga ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo bei spręsti ar ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra esminiai ir bÅ«tina juos paÅ¡alinti, ar trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinti parengiamojo teismo posėdžio ar bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ dalies sutinkant su apeliacinio skundo argumentais atskirasis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutartis naikintina ir perduotina pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu teismas,       n u t a r i a: Panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui D. U. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

      Teisėja                                                                                                          Vilija Valantienė