52440d5c-0ffc-4a20-adc2-2d5183f38d4e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-442-601/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06193-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.9.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

J. dėl įsiskolinimo už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo V. J. priteisti 1 061,68 Eur skolÄ už laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , 30,82 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., viso 1 092,50 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 25 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur iÅ¡laidas už duomenų iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro gavimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekia Å¡ilumÄ daugiabučiui namui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieÅ¡kove nėra pasirašęs Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieÅ¡kovei teikiant Å¡ilumÄ , o atsakovui jÄ vartojant, laikoma, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra patalpa, Å¡ildymo įrenginių prijungimo prie ieÅ¡kovės Å¡ilumos tiekimo įrenginių datos yra sudaryta Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis pagal standartines sÄ lygas.

Atsakovas nėra atsiskaitęs už ieÅ¡kovės atsakovo butui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. perduotÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovo skolÄ ieÅ¡kovei sudaro 1 061,68 Eur skola už laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , 30,82 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., viso 1 092,50 Eur.

3. Atsakovas V. J. atsiliepime prašė į bylÄ iÅ¡vadÄ teikiančia institucija įtraukti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ ir įpareigoti pateikti iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas teigė, kad 2012 m. spalio 19 d. raÅ¡tu nutraukė Å¡ilumos tiekimo sutartį su AB „Kauno energija“. Apie sutarties nutraukimÄ atsakovas raÅ¡tu informavo tiek ieÅ¡kovę, tiek Kauno miesto savivaldybę, nurodydamas, jog atliko visus bÅ«tinus einamojo statybos remonto darbus, siekiant tinkamai atjungti atsakovo butÄ nuo centrinio Å¡ildymo sistemos.

Atsakovas minėtų įstaigų darbuotojų prašė sudaryti kvalifikuotų asmenų komisijÄ , kuri galėtų įvertinti atsakovo bute atliktų darbų kokybę. Tačiau jokia komisija nebuvo sudaryta, jokie asmenys pagal atsakovo praÅ¡ymÄ apžiÅ«rėti atsakovo atliktų darbų nebuvo atvykę. Todėl atsakovas pagrįstai manė, kad ieÅ¡kovė ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pripažino atsakovo teisę savo nuožiÅ«ra Å¡ildytis jam priklausantį butÄ . Atsakovas, prieÅ¡ nutraukdamas Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį, su ieÅ¡kove buvo pilnai atsiskaitęs už suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovei jokių įsiskolinimų neturėjo.

IeÅ¡kovė nuo 2012 m. jokių pretenzijų atsakovui nekėlė, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad Å¡ilumos energijos sutartis yra nutraukta ir jis gali savarankiÅ¡kai Å¡ildytis savo butÄ . Nuo 2012 m. savo butÄ Å¡ildosi dujomis, už sunaudotas dujas apmoka, todėl nėra sÄ Å¾ininga iÅ¡ atsakovo reikalauti to, ko atsakovas nėra sunaudojęs. Atsakovas nuo sutarties nutraukimo nesinaudojo ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieÅ¡kovė neturi realios reikalavimo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas nėra gavęs. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, t. y. priteisė ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“ iÅ¡ atsakovo V. J. 1 061,68 Eur skolÄ , 30,82 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1 092,50 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 26,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo V. J. 3,45 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu Å¡ilumos pirkimo–pardavimo raÅ¡ytinės sutarties nėra sudarę, tačiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalimi, laikė, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais neterminuotam laikui. Todėl atsakovas, bÅ«damas jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotoju, turi prievolę už suvartotÄ energijÄ sumokėti. Juolab, kad atsakovas jokių įrodymų atsiliepime nurodytoms aplinkybėms dėl jam priklausančio buto Å¡ildymo sistemos atsijungimo nuo centralizuotų Å¡ilumos energijos tiekimo įrenginių pagrįsti nepateikė ir atsijungimo teisėtumo, t. y. kad atsakovo buto Å¡ilumos vartojimo įrenginiai atjungti teisės aktų nustatyta tvarka, neįrodinėjo, Å¡ilumos įrenginių pripažinimo atjungtais akto nepateikė.

Be to, byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 2 d. išrašas patvirtina priešingai, t. y. kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.

6. Teismas konstatavo, kad šalių faktiniai prievoliniai šilumos tiekimo santykiai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nebuvo nutrūkę, kadangi byloje nėra jokių duomenų, pavirtinančių jog atsakovas teisėtai atjungė savo buto šilumos tiekimo įrenginius nuo centralizuotų šilumos tiekimo įrenginių ir taip nutraukė tarp šalių susiklosčiusius faktinius prievolinius šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykius. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo skola ieškovei laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. pagrįsta buto apyvartos žiniaraščiu, o atsakovas nenurodė jokių su skolos dydžiu nesutikimo argumentų, teismas laikė ieškinį pagrįstu ir tenkino pilnai.

7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktika Å¡io pobÅ«džio bylose yra ir aiÅ¡ki ir nusistovėjusi bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra byloje iÅ¡kilusių teisinių klausimų, dėl kurių Å¡ioje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų pasisakyti pagal savo kompetencijÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-12142-1088/2019, ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėti jai nedalyvaujant, neprašė bylos atidėti, todėl, atsakovui nereiÅ¡kiant praÅ¡ymo priimti sprendimÄ už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu; 8.2. Tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis, todėl svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ieÅ¡kovė turi neginčijamÄ teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių realiai pagal sutartį nesuteikė, ir ar atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigÄ už nesuteiktas paslaugas sumokėti; 8.3.

Ginčas byloje yra kilęs tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo, todėl Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turėjo bÅ«ti pavesta pateikti iÅ¡vadÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar paslaugų teikėjas gali reikalauti sumokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudojo vartotojas; 8.4. Svarbu atsižvelgti, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104–112, 114, 115, 117–124 punktai, nustatantys pastato ar patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo tvarkÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu pripažinti prieÅ¡taraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra. Dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies taikymo 12. Nustatyta, kad į paskirtÄ 2019 m. lapkričio 4 d. parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko nei ieÅ¡kovė, nei apeliantas, kuriems tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ . IeÅ¡kovė nepateikė nei praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , nei praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Apeliantas (jo atstovas) pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas, Å¡io posėdžio metu, nusprendė, kad papildomi pasirengimo veiksmai nereikalingi ir iÅ¡sprendė bylÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkino.

13. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovei (jos atstovei) neatvykus į parengiamÄ jį teismo posėdį (kurio metu buvo nuspręsta iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės) ir nepraÅ¡ant jo atidėti, o apeliantui (atsakovui) nepraÅ¡ant priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas privalėjo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ (CPK 246 straipsnio 1 dalis), o ne bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.

14. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ieÅ¡kovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas, kuriam tinkamai nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimÄ atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieÅ¡kovas bylÄ veda per atstovÄ , tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieÅ¡kovas ir jo atstovas, ir tinkamai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ nepraneÅ¡ta ieÅ¡kovo atstovui.

Bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , ieÅ¡kovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo praÅ¡ymu ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių.

Kai atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

15. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto kaip neigiama procesinė pasekmė taikoma ieÅ¡kovui tuo atveju, kai nustatomas ieÅ¡kovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesÄ . IeÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieÅ¡kovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbÅ«t piktnaudžiauja procesu, nusiÅ¡alina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

Vadinasi, dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo iÅ¡nagrinėjimo trukmė, nes ieÅ¡kovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iÅ¡ naujo inicijuoti kitÄ procesÄ , kuriame pakartotinai bÅ«tų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, kas nebÅ«tų suderinama su proceso ekonomiÅ¡kumu (CPK 7 straipsnis). Vienas civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

Å iam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek Å¡alių pareiga veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ .

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiautų procesu, ar siektų vilkinti bylos procesÄ . Juo labiau, kad bylos nagrinėjimas buvo paskirtas tÄ dienÄ (2019 m. lapkričio 4 d.), kuriÄ ieÅ¡kovės atstovė, savo 2019 m. rugsėjo 5 d. praÅ¡yme skirti kitÄ posėdžio datÄ , nurodė kaip neskirtinÄ dėl jos užimtumo. IeÅ¡kovės neatvykimas į 2019 m. lapkričio 4 d. parengiamÄ jį teismo posėdį, nors ir nepateikus jokio praÅ¡ymo dėl Å¡io teismo posėdžio, nelaikytinas bylos vilkinimu bei tai nepagrindžia galimo ieÅ¡kovo nesuinteresuotumo bylos tęsimu. Taigi, tai leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė neigiamų pasekmių ieÅ¡kovei (nepaliko ieÅ¡kinio nenagrinėto), tuo greičiau atkurdamas teisinę taikÄ tarp Å¡alių (iÅ¡spręsdamas ginÄÄ ).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ nėra imperatyvi, ir teismas gali paskirtÄ bylÄ Ä¯ parengiamÄ jį posėdį iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, neatvykus ieÅ¡kovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

19. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, nors formaliai ir nukrypo nuo CPK 246 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , apeliacinio skundo turinį, Å¡is nukrypimas nelemia to, kad galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, ir nesudaro pagrindo naikinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Dėl ginčo esmės 20. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad jis 2012 m. spalio 19 d. raÅ¡tu nutraukė Å¡ilumos tiekimo sutartį su ieÅ¡kove, informuodamas jÄ raÅ¡tu ir nurodydamas, jog jis atsijungė nuo centrinės Å¡ildymo sistemos. Apelianto manymu, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ jo sumokėti už paslaugas, kurių realiai pagal sutartį nesuteikė, o apeliantas, kaip vartotojas, neturi pareigos už nesuteiktas paslaugas mokėti.

21. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ apelianto, kaip buto savininko ir Å¡ilumos energijos vartotojo, 1 061,68 Eur įsiskolinimÄ už perduotÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. ir 30,82 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., viso 1 092,50 Eur. Nurodė, kad byloje nesant jokių duomenų, kad apeliantas teisėtai atjungė savo buto Å¡ilumos tiekimo įrenginius nuo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo įrenginių ir taip nutraukė tarp Å¡alių susiklosčiusius faktinius prievolinius Å¡ilumos energijos tiekimo – vartojimo santykius, konstatuotina, jog Å¡alių faktiniai prievoliniai Å¡ilumos tiekimo santykiai laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. nebuvo nutrÅ«kę, todėl apeliantas turi pareigÄ mokėti už Å¡ilumos energijÄ (CK 1.71 straipsnis, CK 6.38 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis).

22. Byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo sumos (apeliantas jos neginčija), nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostę faktiniai sutartiniai šilumos energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai. Apelianto keliamo ginčo esmė – kodėl jis turi mokėti už neva ieškovės teikiamas paslaugas, jeigu jis yra atsijungęs nuo centrinės šildymo sistemos.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡iose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ aptarta atjungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos procedÅ«ra, iÅ¡aiÅ¡kintas reikalavimas laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) Å¡ildymo bÅ«dÄ . Lietuvos Respublikos teisiniame reglamentavime (CK 6.390 straipsnis, Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnis) nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis).

Savininkas, kuris savo patalpų Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens sistemas nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų tiekiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Taigi, tiek Civiliniame kodekse, tiek kituose Å¡ilumos Å«kį bei energijos vartojimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtinta ne tik vartotojo – daugiabučio namo buto savininko teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsijungti nuo centrinio energijos tiekimo, bet ir pareiga užtikrinti, kad minimo pobÅ«džio sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams, t. y. kad vienam iÅ¡ daugiabučio namo gyventojų nutraukus vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutartį kiti vartotojai galės netrukdomai naudotis tiekėjo teikiamomis paslaugomis.

Sprendžiant klausimÄ dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkretaus vartotojo interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikyta atitinkamų interesų pusiausvyra. StatybÄ reglamentuojančiais teisės aktais buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo procedÅ«ra reguliuojama tiek, kiek tai susiję su statybos darbų atlikimu ir Å¡iam procesui reikalingų dokumentų iÅ¡davimu, t. y. statybÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kaip parengti pastatÄ , butÄ , atjungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų procesui, tiek Å¡ilumos tiekimÄ ir vartojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, kuriuose įtvirtinamas pats atsijungimo procesas, t. y. kaip turi bÅ«ti atsijungta nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡ilumos vartotojo teisė pasirinkti jam palankiausiÄ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo bÅ«dÄ ir bÅ«tų nepažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų, centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų vartotojų, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017).

25. Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje (2009 m. sausio 12 įstatymo Nr. XI–133 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. vasario 1 d.) CK 6.390 straipsnio 1 dalies taisyklė buvo detalizuota, nurodant, kad Å¡ilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , turi teisę nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas).

To paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kai rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys. AnalogiÅ¡kas reglamentavimas nustatytas ir aktualioje Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio redakcijoje (2016 m. lapkričio 3 d.

įstatymo Nr. XII-2701 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-687/2019).

26. Taigi, tam kad pripažinti, jog Å¡ilumos tiekimo sutartis (toliau – sutartis) tarp ieÅ¡kovės ir apelianto yra nutraukta ir apeliantas neturi pareigos mokėti ieÅ¡kovės priskaičiuojamų mokėjimų, bÅ«tina nustatyti atsijungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos faktÄ (tuo pačiu ir laikÄ ) bei atsijungimo teisėtumÄ . Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, kad jis nutraukė sutartį tarp Å¡alių, nes atsijungė nuo centrinės Å¡ildymo sistemos, todėl apeliantui tenka pareiga įrodyti atsijungimo faktÄ , atsijungimo teisėtumÄ bei tai, kad jis pranešė ieÅ¡kovei apie sutarties nutraukimÄ . Å ioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog sutartis tarp Å¡alių yra teisėtai nutraukta.

27. Taip pat pažymėtina, kad apelianto atžvilgiu yra įsiteisėjęs (po Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties) Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas (civilinė byla Nr. e2-1355-151/2017), kuriame ginčas tarp Å¡alių buvo iÅ¡spręstas pagal analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir nagrinėjamu atveju, tik įsiskolinimas iÅ¡ apelinato už Å¡ilumos energijÄ buvo priteistas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. IÅ¡ apelianto procesinių dokumentų abejose bylose (atsiliepimų į ieÅ¡kinius, apeliacinių skundų) matyti, kad visi Å¡ie dokumentai yra identiÅ¡ki savo turiniu (nukopijuota ir įkelta į kitÄ dokumentÄ ), t. y. apelianto 2016 m. spalio 20 d. atsiliepimas į ieÅ¡kinį identiÅ¡kas 2017 m. gegužės 5 d. apeliaciniam skundui, identiÅ¡kas 2019 m. gegužės 16 d. atsiliepimui į ieÅ¡kinį, identiÅ¡kas (Å¡iuo atveju nagrinėjamam) 2019 m. gruodžio 20 d. apeliaciniam skundui.

Taigi, apelianto skunde nurodomi argumentai jau buvo įvertinti ir atmesti, kaip nepagrįsti, 2017 m. įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Naujų argumentų (nenurodytų ankstesniuose procesiniuose dokumentuose) apeliantas nėra pateikęs, todėl tai dar kartÄ patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Evaldas Burzdikas