2022-02-09 Nr. AB-4216-3-61-3-01269-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-173-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01269-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Spectator NT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 9-169 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. vasario 1 d. susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo jam išnuomotas 1,1183 ha valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris buvo suformuotas dar 1998 metais ir kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys degalinės statiniai, automobilių plovykla ir kt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Širvintų skyriui konstatavus, jog degalinei eksploatuoti nereikalingas visas sklypo plotas, pradėta Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo procedūra, kuri užbaigta Įsakymu. Įsakymu buvo suformuoti du žemės sklypai, 0,5413 ha ir 0,5770 ha ploto.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis nebuvo informuotas apie Projekto rengimą, apie jį sužinojo tik 2020 m. balandžio 1 d. gavęs pranešimą iš matininko apie planuojamą naujai suformuotų sklypų ribų žymėjimą. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė rengiant Projektą teikti pastabas, argumentus, todėl pažeistos jo teisės. Be to, Projekto rengimo iniciatoriui (Tarnybai) buvo žinoma apie pareiškėjo nesutikimą su nuomojamos valstybinės žemės ploto sumažinimu, kadangi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai bei įrenginiai patektų į naujai suformuoto kito žemės sklypo teritoriją, taip pat kiltų kliūtys pareiškėjui vykdyti veiklos plėtrą, t. y. įgyvendinti planą kitoje Žemės sklypo dalyje įrengti savitarnos automobilių plovyklą.

4. Pareiškėjo nuomone, Projekto sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Projekto sprendiniais bloginamos sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti, nes užkertamas kelias degalinės veiklai. Rengiant Projektą neatsižvelgta į tai, kad degalinei nustatyta 50 m apsaugos zona. Degalinės kompleksą sudaro ne tik Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, bet ir kiti statiniai bei įrenginiai: požeminio vandens monitoringo gręžiniai, transformatorinė (nors transformatorinė šiuo metu nėra tiesiogiai naudojama pagal paskirtį, pareiškėjas vertina galimybes pertvarkyti šį statinį) ir priešgaisrinis vandens rezervuaras. Pagal Projektą, dalis šių statinių patenka už degalinės eksploatavimui suformuoto naujo žemės sklypo ribų. Projekto sprendiniai taip pat užkerta kelią degalinės ūkinės veiklos plėtrai, kuri pradėta įgyvendinti iki pradedant rengti Projektą, pavyzdžiui, pareiškėjas yra parengęs savitarnos automobilių plovyklos projektavimo dokumentus. 2016 m. vasario 1 d. susitarime numatyta pareiškėjo teisė vykdyti naujų statinių, skirtų degalinės eksploatavimui, statybą Žemės sklype, tokią galimybę patvirtina ir ankstesni konkliudentiniai valstybinės žemės patikėtinio veiksmai, t. y. jis nereiškė pretenzijų dėl operatorinės, dujų kolonėlės su rezervuaru, automobilių plovyklos ir kt. įrengimo. Taigi, pareiškėjas jau yra patyręs plėtros išlaidų ir, netekęs galimybės tęsti pradėtą procesą, jis patirs tiesioginius nuostolius, kurių priežastis – neteisėti ir teisėtus lūkesčius pažeidžiantys valstybinės žemės patikėtinio veiksmai. Pareiškėjas tvirtino ir tai, kad Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde nepagrįstai neatvaizduoti esamos situacijos objektai. Jokiuose Projekto brėžiniuose ar kituose Projektą sudarančiuose dokumentuose nėra atvaizduoti priešgaisrinis vandens rezervuaras ir transformatorinė. Projektas galbūt nebuvo suderintas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, nepaisant to, kad Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu – Musninkų gatve.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Kaip minėta, Žemės sklypas degalinės komplekso eksploatavimui buvo suformuotas 1998 metais. Tokio ploto sklypas pareiškėjui nuomojamas nuo 2015 m. spalio 38 d. Žemės sklype esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2004 ir 2014 metais. Esama situacija egzistavo prieš pareiškėjui tampant Žemės sklypo nuomininku, todėl pareiškėjas, sudarydamas nuomos sutartį dėl šios valstybinės žemės, pagrįstai tikėjosi, kad, nemažėjant sklypo užstatymui, degalinės eksploatavimui skirtas valstybinės žemės sklypas nebus mažinamas.

6. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas teigė, kad priimant Įsakymą pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Projekto rengimą 2019 m. gegužės 8 d. raštu, išsiųstu registruotu laišku jo buveinės adresu. Pareiškėjui nuo 2018 metų rudens buvo žinoma apie planuojamą Žemės sklypo pertvarkymą, nes dalis lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) nuomojamo valstybinės žemės sklypo neužstatyta ir nenaudojama pagal būtinąją paskirtį. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos Širvintų skyrius pasiūlė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka pačiam, kaip statinių savininkui, inicijuoti projekto rengimą. Pareiškėjui tokių veiksmų neatlikus, Tarnybos Širvintų skyrius 2019 m. vasario 15 d. informavo jį apie inicijuojamą žemės sklypo naujo dydžio ir ribų nustatymą. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos visos teisės aktų nustatytos sąlygos ir jis turėjo teisę ir galėjo dalyvauti Projekto rengimo procedūroje, bet jis nesiėmė aktyvių veiksmų.

8. Atsakovas nesutiko su skundo teiginiais, kad Projekto sprendiniai neteisėti, ir pritarė Tarnybos pozicijai, jog neužstatytoje Žemės sklypo dalyje šiuo metu nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtų reikalingas neužstatytas Žemės sklypo plotas (0,57 ha), todėl sklypą reikia pertvarkyti, kad būtų įgyvendinti valstybinės žemės nuomos tikslai, pareiškėjo veiklai vykdyti nuomai lengvatinėmis sąlygomis paliekant užstatytąją ir statiniams eksploatuoti būtinąją šio sklypo dalį. Tarnybos Širvintų skyriaus parengtas patikrinimo aktas nebuvo panaikintas, o įstatymas nesuteikia atsakovui įgaliojimų spręsti dėl Tarnybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo arba atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Atsakovas neturėjo pagrindo nepritarti Projekto sprendiniams, kurie atitiko Projekto tikslus ir uždavinius, teritorijų planavimo dokumentus bei Žemės sklypo būklę, atsižvelgiant į statinių išdėstymą. Pareiškėjas nepateikė skunde nurodomų monitoringo gręžinių ar požeminio vandens rezervuaro dokumentų (statinių išdėstymo schemos iš statinių kadastrinių matavimų bylos, projektinės techninės dokumentacijos). Ketinimas statyti savitarnos plovyklą nėra pagrindas valstybinės žemės lengvatinei nuomai, taip pat nesudaro prielaidų Projekto sprendinių koregavimui. Atsakovas tvirtino, jog teisės aktai nenustato įpareigojimo Projekte žymėti planuojamus (ketinamus) statyti statinius ar kitus įrenginius. Pareiškėjo nurodomas priešgaisrinis požeminis vandens rezervuaras nėra registruotas ir (ar) pažymėtas dokumentuose, kuriais vadovaujantis buvo rengiamas Projektas, taip pat nėra jokių kitų duomenų ar informacijos apie jo egzistavimą. Gręžiniai nėra registruoti teritorijų planavimo dokumentuose ar registruose, kuriais vadovaujantis rengiamas Projektas.

9. Atsakovas teigė, kad degalinę bus galima eksploatuoti ir požeminio vandens gręžiniams patenkant į kito žemės sklypo teritoriją. Gręžinys Nr. 27976 nepatenka (ir niekada nepateko) į Žemės sklypo teritoriją. Pareiškėjui nėra kliūčių vykdyti poveikio požeminiam vandeniui monitoringą, gręžiniui Nr. 27976 nesant jo nuomojamoje sklypo dalyje. Aplinkybė, kad gręžinys Nr. 27975 nepatenka į naujai formuojamą sklypą, netrukdo pareiškėjo vykdomai veiklai ir degalinės eksploatacijai. Jei pareiškėjas Projekto rengimo stadijoje būtų pateikęs požeminio vandens gręžinio ir (ar) priešgaisrinio požeminio vandens rezervuaro dokumentus, šios aplinkybės galėjo būti vertinamos kaip priežastis koreguoti Projekto sprendinius, užtikrinant galimybę patekti prie minėtų objektų (pvz., nustatant servitutus). Nėra duomenų, kad atsakovas ar Tarnyba numatė naikinti gręžinį Nr. 27975 ir (ar) požeminį vandens rezervuarą, nėra kitų aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjas fiziškai negalės naudoti gręžinio Nr. 27975 ir rezervuaro pagal jų paskirtį. Sena transformatorinė yra už Žemės sklypo ribos, ji neveikianti, aplink ją nėra elektros tinklų. Atsakovas manė, kad pareiškėjo nurodyti lūkesčiai yra subjektyvūs, neturintys teisinio pagrindo.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis inicijavo Projekto rengimą, siekdamas pakeisti valstybinės žemės nuomos su pareiškėju sutarties dalyką, taip užtikrinant imperatyvių teisės aktų nuostatų laikymąsi. Administracijos 2019 m. gegužės 8 d. raštu pareiškėjas informuotas apie pradedamą rengti Projektą, taip pat galimybę teikti pasiūlymus, susijusius su Projekto rengimu, tačiau jis nepasinaudojo šia teise. Apie inicijuojamą Projekto rengimą, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą, pareiškėjui buvo pranešta ir Tarnybos Širvintų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. vasario 15 d., Tarnybos 2019 m. balandžio 16 d. raštais. Aplinkybė, kad Žemės sklypo dalyje planuojama nauja veikla, nauji statiniai, pagrindžia tai, kad išnuomotas sklypas yra per didelis, todėl tokio dydžio valstybinės žemės sklypo nuoma lengvatinėmis sąlygomis neatitinka valstybinės žemės nuomos imperatyvių normų.

12. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, skunde nepagrįstai teigiama, kad Projektu yra bloginamos sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti. Degalinės veiklai yra naujai formuojamas žemės sklypas, atsižvelgiant į faktinį žemės naudojimą, laikantis imperatyvių teisės normų. Pareiškėjas nustatytais terminais ir tvarka nepateikė pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto, vengė pateikti statinių išdėstymo schemą iš statinių kadastrinių matavimų bylos. Projektas buvo rengiamas neturint atnaujintų Žemės sklypo kadastro duomenų po statinių perstatymo. Pareiškėjo nurodomo monitoringo tikslas yra poveikio požeminio vandens būklei stebėjimas ir vertinimas bei numanomų vandens kokybės pokyčių kontrolė, taigi gręžinys Nr. 27975 skirtas ne degalinės eksploatavimui, bet kontrolinio viršutinio (gruntinio) vandeningojo sluoksnio monitoringo vykdymui. Transformatorinė nėra prijungta prie elektros tiekimo tinklo, ji nebuvo Žemės sklypo ribose.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Projekto sprendiniai nėra įgyvendinti, todėl jie gali būti keičiami, atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus dėl patekimo prie gręžinio Nr. 27975 ir priešgaisrinio požeminio vandens rezervuaro, išreikalaujant statinių išdėstymo schemą iš statinių kadastrinių matavimų bylos ir priešgaisrinio požeminio vandens rezervuaro projektinę, techninę dokumentaciją. Be to, pareiškėjo pretenzijos dėl teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principo pažeidimo nepagrįstos, nes Tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti. Parengus naujai suformuotų žemės sklypų planus, Tarnyba teiks pasiūlymą pareiškėjui pakeisti nuomos sutartį, o, jam nesutikus, dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kreipsis į teismą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Spectator NT“ skundą.

15. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas pagal 1999 m. vasario 24 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, pakeistą 2016 m. vasario 1 d. susitarimu, buvo išnuomotas pareiškėjui iki 2098 m. vasario 24 d. Žemės sklypo planas parengtas 1998 m. rugsėjo 9 d., jame numatytas sklypo plotas – 1,1183 ha.

16. Tarnybos Širvintų skyriaus 2017 m. sausio 11 d. raštu Nr. 44SD-111-(14.44.104.) pareiškėjas informuotas, kad jis turi atnaujinti Žemės sklypo kadastro duomenis, o pagal atnaujintus kadastro duomenis Tarnyba spręs, ar Žemės sklypas nėra per didelio ploto pastatytiems naujiems pastatams eksploatuoti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo. Pareiškėjo buvo prašoma pateikti statinių išdėstymo schemą iš statinių kadastrinių matavimų bylos. Tarnybos Širvintų skyrius 2018 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, 2018 m. rugpjūčio 23 d. parengė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 44ŽN-130-(14.44.73.) ir žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną Nr. 44ŽNK-96. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naujiems statiniams ir kitiems pastatams eksploatuoti, tačiau, pastačius naujus statinius ir kitus inžinerinius statinius, dalis teritorijos (apie 0,57 ha) nėra užstatyta, laikoma pieva.

17. Tarnybos Širvintų skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 44SD-3935-(14.44.104.) informavo pareiškėją apie atlikto patikrinimo rezultatus ir pasiūlė jam sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, pareiškėjo lėšomis inicijavus bei parengus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas 2018 m. spalio 4 d. pateikė Tarnybos Širvintų skyriui prašymą stabdyti nuomos sutarties nutraukimo procedūros inicijavimą, motyvuodamas tuo, kad nuomos sutarties nutraukimas ir Projekto rengimas būtų ekonomiškai netikslingas ir nepagrįstai apsunkintų tolesnius veiksmus abejoms žemės sklypo nuomos sutarties šalims; pareiškėjas ketina Žemės sklypo dalį naudoti, įrengiant transporto priemonių savitarnos plovyklą.

18. Tarnyba 2018 m. gruodžio 13 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad Žemės sklypo neužstatytoje dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtų reikalingas žemės sklypas, o aplinkybė, kad Žemės sklype pareiškėjas planuoja plėtoti veiklą, nesudaro pagrindo tęsti nuomos sutartį, nes lengvatinėmis sąlygomis valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ir pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, kuriuose nurodė, kad patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, jog Žemės sklype yra du požeminio vandens monitoringo gręžiniai, būtini degalinės veiklai vykdyti, taip pat transformatorinė, požeminis priešgaisrinis vandens rezervuaras, taigi statiniai, susiję su degalinės eksploatavimu, yra išsidėstę visame Žemės sklypo plote.

19. Tarnybos Širvintų skyrius 2019 m. vasario 15 d. raštu informavo pareiškėją, jog jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visas Žemės sklypas reikalingas degalinės eksploatavimui, nes Žemės sklypo dalyje nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal jų paskirtį būtų reikalingas žemės sklypas; inicijuojamas Žemės sklypo naujo dydžio ir ribų nustatymas bei nuomos sutarties pakeitimo projekto parengimas. Pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. rašte tvirtino, kad Širvintų skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą, ignoruodamas Žemės sklype esančio degalinės komplekso ypatumus ir vystymo perspektyvas, prašė inicijuoti pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą vietoje, įvertinant visų jame esančių statinių išsidėstymą, galiojančias apsaugos zonas, iš naujo nustatant žemės sklypo plotą, reikalingą esamų ir būsimų pastatų ir statinių tinkamai eksploatacijai. Tarnyba 2019 m. balandžio 16 d. raštu pateikė poziciją, kad nėra tikslinga pakartotinai atlikti Žemės sklypo valstybinę kontrolę, nes tik rengiant Projektą bus sprendžiamas klausimas dėl ploto reikalingumo esamiems statiniams eksploatuoti, informavo, kad Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjui pavesta iki 2019 m. gegužės 3 d. inicijuoti projekto, kurio tikslas – padalyti Žemės sklypą, rengimą.

20. Tarnybos direktorius pavedė Tarnybos Širvintų skyriaus vedėjui inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio uždavinys – padalyti šį žemės sklypą. Tarnybos Širvintų skyrius 2019 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą Administracijai organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodytas projekto uždavinys – pertvarkyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.

21. Administracijos direktorius 2019 m. gegužės 7 d. priėmė įsakymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Apie pradedamą rengti Projektą pareiškėjas informuotas 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 75, kuriuo jam paaiškinta, kad Projektas bus rengiamas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), kurioje pareiškėjas turi galimybę teikti pasiūlymus.

22. Administracijos direktorius ginčijamu 2020 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 9-169 patvirtino Projektą, nustatė, kad pirmojo suformuoto žemės sklypo plotas yra 0,5413 ha, antrojo – 0,5770 ha.

23. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad aptarti Tarnybos Širvintų skyriaus ir Administracijos raštai buvo siunčiami pareiškėjo registruotos buveinės adresu. Atsakovas pateikė teismui AB Lietuvos pašto duomenis, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 8 d. raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie priimtą įsakymą organizuoti Projekto rengimą, išsiųstas 2019 m. gegužės 8 d. Pagal ŽPDRIS išrašą matyti, kad vyresnysis specialistas 2019 m. gegužės 8 d. užregistravo veiksmą – registruotas laiškas žemės naudotojui apie pradedamą rengti projektą. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad jo buveinės adresu įregistruota daugiau nei dešimt kitų juridinių asmenų, pastebėjo, kad nurodytas adresas yra pareiškėjo viešai deklaruojama registruotos buveinės vieta, todėl jis turi prisiimti atsakomybę dėl šiuo adresu gaunamų siuntų. Konstatuota, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pradedamą rengti Projektą.

24. Teismas atmetė skundo argumentus, kad Projektas nebuvo suderintas su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2019 m. gruodžio 31 d. raštu informavo Administraciją, kad neprieštarauja Projekto sprendiniams planuojamos teritorijos ribose. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. sausio 31 d. raštu atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 116 ruožas Širvintų mieste, sutampantis su Musninkų gatve, turi būti priskiriamas B kategorijos gatvei. Tarnybos Širvintų skyrius 2020 m. sausio 6 d. ir 29 d. raštais Administracijai nurodė derinantis Projektą. Tarnyba 2020 m. vasario 28 d. žemės valdos projekto derinimo akte nurodė, kad Projektą tvirtinti galima.

25. Teismas akcentavo, kad, pagal teisinį reglamentavimą, išnuomojami tik realiai naudojami valstybinės žemės sklypai, o sklypai, kuriuose yra fizinių ar juridinių asmenų statiniai ar įrenginiai, išnuomojami žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai teigė, jog pareiškėjas faktiškai naudoja ne visą Žemės sklypą, todėl buvo būtinybė patvirtinti Projektą, padalijant šį sklypą į du atskirus žemės sklypus. Teismas nesutiko su pareiškėjo nusiskundimais, jog Projekto sprendiniais bloginamos sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti.

26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra įrengęs tris gręžinius (Nr. 27976, Nr. 35723, Nr. 27975), kurie skirti vykdyti degalinės poveikio požeminiam vandeniui monitoringą. Kaip matyti iš Projekto, priėmus Įsakymą, gręžinys Nr. 27975 nepatenka į naujai formuojamą sklypą, skirtą degalinės eksploatavimui, tačiau ši aplinkybė nelaikytina užkertančia kelią tolesnei degalinės veiklai. Pirma, pareiškėjo argumentus, kad minėtam gręžiniui esant kitame žemės sklype, būtų sutrikdyta degalinės veikla, paneigia aplinkybė, jog vienas iš trijų monitoringo gręžinių – Nr. 27976 – ir iki Projekto patvirtinimo buvo už Žemės sklypo ribų, tačiau toks gręžinių išdėstymas nesukėlė pareiškėjui kliūčių vykdant veiklą. Antra, aplinkybė, kad patvirtinus Projektą gręžinys Nr. 27975 nepatenka į naujai formuojamą sklypą degalinei eksploatuoti, nepaneigia pareiškėjo teisės juo naudotis vykdant monitoringą, nes patekimui prie gręžinio fiziškai kelias nėra užkirstas, be to, pareiškėjas turi teisę naudotis gręžiniu nustatant servitutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 str.). Be to, nors pareiškėjas teismui kaip kliūtį vykdyti tolesnę degalinės veiklą nurodė Projekto tvirtinimą, į naujai formuojamą žemės sklypą degalinei eksploatuoti neįtraukiant monitoringo gręžinio, pareiškėjas nepateikė pasiūlymų dėl Projekto per ŽPDIRS.

27. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad priešgaisrinis vandens rezervuaras nepatenka į naujai formuojamą sklypą degalinei eksploatuoti, nepaneigia pareiškėjo teisės juo naudoti esant būtinybei, nes patekimui prie vandens rezervuaro gali būti nustatomas servitutas (Civilinio kodekso 4.111 str.). Pareiškėjas nepateikė pasiūlymų Projektui dėl galimybės naudotis priešgaisrinio vandens rezervuaru per ŽPDIRS. Be to, matyti, kad Tarnybos Širvintų skyrius pats aktyviai siekė gauti duomenis iš pareiškėjo dėl Žemės sklype esančių įrenginių (2017 m. sausio 11 d. raštas Nr. 44SD-111-(14.44.104.)), bet pareiškėjas nepateikė Projekto iniciatoriui prašomų duomenų.

28. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl transformatorinės faktinio naudojimo. Pareiškėjas sutiko, kad transformatorinė šiuo metu nėra naudojama pagal paskirtį. Pagal 2020 m. balandžio 28 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą matyti, kad transformatorinė yra už Žemės sklypo ribos, ji nėra prijungta prie elektros tiekimo tinklo. Taigi, transformatorinė nėra naudojama degalinės veiklai, todėl, jai nesant įtrauktai į naujai suformuoto žemės sklypo degalinei eksploatuoti plotą, tai objektyviai negali turėti įtakos tolesnei degalinės veiklai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nors pareiškėjas nepateikė pasiūlymų dėl Projekto, bet, kol Projektas nėra įgyvendintas, jis vis dar turi teisę prašyti pakeisti Projekto sprendinius, suteikiant galimybę jam naudotis nurodomu monitoringo gręžiniu bei vandens rezervuaru.

29. Teismas nesutiko su skundo teiginiais dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl planuojamos savitarnos automobilių plovyklos statybos Žemės sklype atmestini, atsižvelgiant į aplinkybę, kad statybos projektas parengtas jau po to, kai inicijuoti Projekto rengimo darbai ir pareiškėjas apie juos buvo informuotas, t. y. 2020 m. vasario 20 d. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad, Įsakymu tvirtinant Projektą, Žemės sklype faktiškai nebuvo kitų statinių (išskyrus pareiškėjo nurodytą degalinės kompleksą). Kadangi valstybinė žemė išnuomojama tik tokio dydžio, kuris yra būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos Įsakymu. Pareiškėjas Projekto rengimo stadijoje neteikė pasiūlymų dėl būtinybės padaryti priėjimą prie monitoringo gręžinio, vandens rezervuaro, o, teismo vertinimu, šių įrenginių faktinis buvimas kitame sklype neužkirs kelio tolesnei degalinės veiklai. Be to, valstybinės žemės sklypo nuoma siejama su naudojamų statinių ar įrenginių eksploatacija, o ne su inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, naudojimu. Pareiškėjo nurodomas vandens rezervuaras, monitoringo gręžinys nėra laikomi statiniais ar įrenginiais, dėl kurių eksploatavimo turėtų būti nuomojama valstybinė žemė, šie objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl vien jų egzistavimas nepagrindžia valstybinės žemės nuomos būtinybės.

30. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti Projekto, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti šį Įsakymą. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 31. Pareiškėjas UAB „Spectator NT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. Pareiškėjas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo teiginius ir juos pagrindžiančius argumentus, be kita ko, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie pradedamą rengti Projektą. Pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias, jog pareiškėjas siekė sustabdyti Projekto rengimą, visą laiką buvo aktyvus. Tai, kad pareiškėjas Projekto rengimo laikotarpiu buvo visiškai pasyvus, įrodo, kad jis nežinojo apie vykstantį procesą. Teismas šiuo aspektu nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui, nurodydamas, jog jis yra atsakingas už siuntų gavimą nurodytu buveinės adresu, ir nepaisė pareiškėjo paaiškinimų, kad tame pačiame pastate yra įsikūrusi daugybė įmonių, yra bent keturi atskiri įėjimai į skirtingus verslo centro korpusus, pašto darbuotojas siuntas pristato neatsižvelgdamas į įmonės darbo grafiką, neįteikta ar pasimetusi korespondencija nėra retas reiškinys. Iš atsakovo pateikto kvito nėra galimybės nustatyti, ar siunta buvo įteikta gavėjui, nors atsakovas galėjo patikrinti šią aplinkybę pagal siuntos kodą. Vien išsiuntimo faktas nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjas buvo informuotas. Be to, informacijos gavimas iš valstybės institucijų yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga, būtent atsakovas turėjo įvykdyti pareigą informuoti pareiškėją. Neaišku, kodėl atsakovas nutarė pareiškėją informuoti tik registruotu paštu, nors iki tol susirašinėjimas vyko elektroninėmis priemonėmis (akcentuota Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 str. 1 d.).

33. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamoje byloje faktiškai sprendžiama dėl nuomos santykių modifikavimo (nustatant mažesnį nuomojamos žemės plotą), o ne dėl pagrindo jiems atsirasti. Šiuo atveju jau yra susiklostę nuomos santykiai, todėl teismas turėjo vertinti atitinkamas taisykles ir taikyti atitinkamas materialiosios teisės normas, kurios iš esmės reiškia nuomos sutarties modifikavimą. Teismas nepagrįstai nevertino teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo garantijų, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai numato draudimą padalyti ar formuoti sklypus, pažeidžiant teisėtus interesus esant susiklosčiusiems teisiniams valstybinės žemės nuomos santykiams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 6 d. 1 p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1, 32, 33 ir 44 p.).

34. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai vertino jo vykdomos ūkinės veiklos aspektus ir iš to kylančius teisės aktų reikalavimus. Teismas nepagrįstai atsisakė statinius su priklausiniais, įskaitant neįregistruotus objektus, vertinti kaip vieną kompleksą. Teismas turėjo vertinti teisines, o ne faktines pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymo galimybes ir Žemės sklypo sąlygas. Neturėtų būti ginčo, kad Žemės sklype esančius ir teisėtai nuosavybės teise valdomus objektus Projektu priskyrus sklypui, į kurį pareiškėjas neturi prievolinių teisių (jis nėra jo nuomininkas), pasikeis daiktinių teisių įgyvendinimo galimybės ir sąlygos. Pareiškėjo ūkinės veiklos galimybės ir žemės sklypo sąlygos turi būti vertinamos per pareiškėjo turimų teisių įgyvendinimo prizmę, o ne pagal fizinį šių objektų prieinamumą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, netekęs priešgaisrinio vandens rezervuaro, jis turės stabdyti degalinės veiklą ir ieškoti galimybių užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus kitais būdais. Pareiškėjas pabrėžia, kad Žemės sklype esantys objektai buvo žinomi Tarnybai, todėl, rengiant Projektą, jie turėjo būti įtraukti į degalinės eksploatavimui formuojamą sklypą. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kadangi gręžinys Nr. 27975 yra teisės aktų nustatyta tvarka registruotas Žemės gelmių registre, Projekto rengėjas turėjo patikrinti šio registro duomenis. Tokių objektų kaip priešgaisrinio vandens rezervuaras, transformatorinė, atliekančių pagalbinę, tarnaujančią funkciją, registracija priklausiniais Nekilnojamojo turto registre vykdoma tik tokių objektų savininko pageidavimu. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai.

35. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus dėl valstybinės žemės nuomos santykių susiformavimo ir pareiškėjo teisėto lūkesčio vykdyti statybą nuomojamame sklype. Teismas turėjo vertinti ne tik faktines statybas, bet ir teisės statyti pažeidimą. Teisė statyti pareiškėjui suteikta 1999 m. vasario 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 130 3 ir 4 punktuose. Ši teisė patvirtinta ir valstybinės žemės patikėtinio konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjui, nuomojančiam Žemės sklypą ne aukciono tvarka, yra numatyta teisė atlikti naujos statybos ir rekonstravimo darbus. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog planuojamos statybos pradėtos organizuoti tik po projekto inicijavimo. Pareiškėjas apie planus statyti įprastą degalinės komplekso priklausinį – transporto priemonių savitarnos plovyklą – valstybinės žemės patikėtinį informavo dar 2018 m. spalio 4 d. raštu. Minėtame rašte buvo aiškiai atskleista numatomos plėtros teritorija, kuri iš esmės atitinka 2020 m. vasario 20 d. parengto savitarnos automobilių plovyklos supaprastinto statybos projekto sprendinius. Pareiškėjas pakartoja, jog jis jau yra patyręs plėtros išlaidų. Pareiškėjas sustabdė vystymo projektą, sužinojęs apie Tarnybos planus vykdyti Žemės sklypo padalijimą. Pareiškėjas taip pat pakartoja, kad Žemės sklypas dabartinio degalinės komplekso eksploatavimui naudojamas nuo 2004–2014 metų, dar iki pareiškėjui tampant Žemės sklypo nuomininkui, tai sukėlė jam tam tikrus lūkesčius.

36. Atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

37. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens argumentais. Papildomai teigia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad susirašinėjimas su pareiškėju sėkmingai vyko jo buveinės adresu, taip pat kad pareiškėjas žinojo, jog bus pradėtas rengti Projektas. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad registruotu buveinės adresu nusiųsta korespondencija buvo neįteikta ar pasimetė. Atsakovas neturėjo pareigos informuoti pareiškėją kitais būdais nei registruota pašto siunta. Be to, atsakovas pastebi, jog pareiškėjas neįvardijo jokių teisės aktų, įtvirtinančių reikalavimą, kad priešgaisrinio vandens rezervuaras turi būti pareiškėjo valdomame sklype. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nedisponuoja monitoringo gręžinių ir (ar) požeminio vandens rezervuaro dokumentais (statinių išdėstymo schemomis iš statinių kadastrinių matavimų bylos, projektine technine dokumentacija), jų teismui nepateikė ir pareiškėjas. Dėl šių įrenginių nepasisakė Projekto sprendiniams pritarusi Lietuvos geologijos tarnyba. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už taikos sutarties projektą ir (ar) derybas, kadangi jokios derybos su atsakovu nebuvo vedamos. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neproporcingai viršija maksimalius dydžius, dalis suteiktų paslaugų nesusijusios su ginču ir (ar) ginčo šalių santykiais, pavyzdžiui, komunikavimas su matininku, pasirengimas susitikimui ir susitikimas su Tarnyba.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai tvirtina, kad teismų praktika paneigia pareiškėjo poziciją, jog teisės normos įtvirtina draudimą padalyti ar atidalyti jau suformuotą sklypą statinių ir įrenginių eksploatavimui. Pareiškėjas ilgą laiką (nuo 2017 m. sausio 11 d.) žinojo apie Tarnybos ketinimą sumažinti Žemės sklypą ir pakeisti nuomos sutartį, tačiau jis tik daug vėliau ėmėsi veiksmų dėl savitarnos automobilių plovyklos projektavimo. Valstybinės žemės nuoma lengvatinėmis sąlygomis pirmiausiai sietina su jau esamų statinių naudojimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad bylos duomenys nepatvirtina atsakovo padarytų pažeidimų informuojant pareiškėją apie pradėtą rengti Projektą ir patvirtinant Projektą ginčijamu Įsakymu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie tai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

43. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).

44. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

45. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Projekto rengimą, kadangi raštas buvo išsiųstas tik registruotu paštu, nors anksčiau bendravimas vyko elektroniniu paštu; jo registruotos buveinės adresu veikia daug įmonių, paštininkai veikia neatsižvelgdami į įmonių darbo laiką ir pan., todėl siuntos dažnai lieka neįteiktos ar pasimeta; byloje nėra registruotos siuntos įteikimą pareiškėjui patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad Administracijos 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 75 pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą įsakymą organizuoti Projektą, nes šis raštas buvo išsiųstas pareiškėjo registruotu buveinės adresu, o pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę dėl šiuo adresu siunčiamų siuntų gavimo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui apie planuojamą pradėti rengti Projektą buvo žinoma ir iš ankstesnio susirašinėjimo.

46. Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 50.3 papunkčiu, projekto bylą sudaro, be kita ko, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos. Taisyklių 55 punkte (2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-681 redakcija) įtvirtinta, jog kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (t. y. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes <...>.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas teisės normas, sprendžia, kad pareiškėjo informavimas apie pradedamą rengti Projektą registruotu laišku atitiko teisės aktų reikalavimus. Tokio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog dalis bendravimo tarp pareiškėjo ir atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens vyko elektroniniu paštu. Pareiškėjas šiame kontekste nepagrįstai rėmėsi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, nes minėtas įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros, o Administracijos 2019 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 75 nebuvo atsakymas į pareiškėjo paklausimą, prašymą suteikti informaciją ar pan. Pareiškėjas neneigia atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių registruoto laiško išsiuntimą, patikimumo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog laiškas su 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 75 realiai buvo išsiųstas. Ankstesnis susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir Tarnybos (nutarties 16–19 p.) sudaro pagrindą konstatuoti ir tai, kad pareiškėjas žinojo apie Tarnybos ketinimą inicijuoti Projekto rengimą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų ar dokumentų, įrodančių registruoto laiško jam neįteikimo faktą ir aplinkybę, jog tokia situacija susiklostė ne dėl nuo jo valios priklausiusių priežasčių (pvz., ne dėl netinkamo pašto siuntų priėmimo / atsiėmimo organizavimo), nors, atsakovui pateikus registruotos siuntos išsiuntimą patvirtinančius dokumentus, tokia įrodinėjimo našta teko būtent pareiškėjui. Pareiškėjo subjektyvūs, deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymai, jog dėl to, kad pašto darbuotojai siuntas neša neatsižvelgdami į įmonių darbo grafiką, pastate, kuriame yra pareiškėjo buveinė, veikia daugybė įmonių, kurios gauna pluoštus korespondencijos, ir pan., neįteikta ar pasimetusi korespondencija nėra retas reiškinys, savaime nepatvirtina pareiškėjo teiginio apie netinkamą jo informavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl neinformavimo apie pradedamą rengti Projektą ir akcentavo tą aplinkybę, jog pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais nepateikė pastabų ar pasiūlymų dėl rengiamo Projekto, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta.

48. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami nuomos santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, tinkamo nuomos sutarties vykdymo klausimai. Atsakovas, priėmęs ginčijamą Įsakymą, nėra nuomos santykių, kuriuos akcentuoja pareiškėjas, šalis. Atitinkamai, teisėjų kolegija nepasisakys dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų, pavyzdžiui, dėl pareiškėjo statybos teisės pagal nuomos sutartį. Kita vertus, atsižvelgiant į pertvarkomo Žemės sklypo suformavimo tikslą – būti išnuomotam jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kilusiam ginčui yra aktualios teisės normos, susijusios su valstybinės žemės nuoma. Šioje byloje sprendžiama, ar atsakovas Įsakymu pagrįstai patvirtino Projektą. Projektu Žemės sklypas buvo padalytas ir suformuoti du žemės sklypai (0,5413 ha ir 0,5770 ha), Tarnybos Širvintų skyriui patikrinimo metu nustačius, jog Žemės sklypo dalyje (0,57 ha) nėra statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį būtų reikalingas šis neužstatytas plotas.

49. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

50. Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši Civilinio kodekso norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494) 28 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

51. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, tarp jų – kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (3 p.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje išdėstyti reikalavimai, kurių laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, inter alia (be kita ko, įskaitant) – prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (1 p.).

52. Analogiška pastarajai teisės norma įtvirtinta ir Taisyklių 44 punkte. Be to, Taisyklių 46 punkte (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) nurodyta, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Esamiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

53. Pažymėtina, kad teisė suformuoti valstybinės žemės sklypą jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Širvintų skyrius 2018 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir konstatavo, kad 0,57 ha Žemės sklypo dalis nėra būtina pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems degalinės komplekso pastatams eksploatuoti. Padariusi išvadą, kad suformuotas valstybinės žemės sklypas neatitiko teisės aktų reikalavimų (dydžio aspektu, Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.), Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pasinaudoti jai suteikta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teise (Taisyklių 13.1 p.). Pareiškėjo teiginiai, jog teisės aktai įtvirtina besąlyginį draudimą padalyti ar atidalyti jau suformuotą sklypą statinių ir įrenginių eksploatavimui, kurį jis siejo su teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo garantijomis, ir šis draudimas nagrinėjamu atveju buvo pažeistas, atmestini, kadangi Įsakymu patvirtintu Projektu buvo nuspręsta ne natūra padalyti žemės sklypą, suformuotą statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, t. y. suformuoti du žemės sklypus statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, o pertvarkyti žemės sklypą, suformuotą statiniams arba įrenginiams eksploatuoti (nustatyti kitokį jo dydį, ribas ir pan.), ir likusioje buvusio Žemės sklypo teritorijoje suformuoti kitą žemės sklypą, kuris nėra skirtas statiniams arba įrenginiams eksploatuoti (kaip minėta, atlikus patikrinimą konstatuota, jog kitoje Žemės sklypo dalyje nėra statinių arba įrenginių, kuriems eksploatuoti būtų reikalinga nuomoti valstybinę žemę).

54. Pareiškėjas teigė, kad, suformavus du naujus žemės sklypus, dalis jam nuosavybės teise priklausančių objektų nebepatenka į žemės sklypo, skirto degalinės pastatams eksploatuoti, ribas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigė pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad požeminio vandens monitoringo gręžinys Nr. 27976 buvo už anksčiau suformuoto Žemės sklypo ribų, tačiau tai nesutrikdė degalinės veiklos, taip pat nepateikė konkrečių argumentų, kodėl su teisės aktų reikalavimais būtų suderinama tik situacija, kai gręžinys Nr. 27975 būtų tame pačiame žemės sklype kaip ir kiti degalinės pastatai. Pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių naudotis gręžiniu Nr. 27975, jei būtų nustatytas servitutas. Analogiškai, pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų ir dėl galinčių kilti kliūčių naudotis priešgaisrinio vandens rezervuaru. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai, deklaratyviai užsiminė, jog, minėtiems objektams esant kitame žemės sklype, kurio nuomininkas būtų kitas asmuo, pasikeistų jo daiktinių teisių įgyvendinimo galimybės ir sąlygos. Pareiškėjas tik subjektyviai tvirtina, kad teismas nepagrįstai apsiribojo faktinės situacijos vertinimu (pvz., ar pareiškėjas galės prieiti prie monitoringo gręžinių). Pareiškėjas skunde patvirtino, kad transformatorinė nėra naudojama, todėl teisėjų kolegijai neaišku, kokiu būdu transformatorinės buvimas už degalinei eksploatuoti suformuoto žemės sklypo ribų apsunkintų degalinės veiklą. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad valstybinės žemės sklypo nuoma siejama su naudojamų statinių ar įrenginių eksploatacija, o ne su inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų laikinųjų statinių, arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, naudojimu.

55. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jis planuoja kitoje Žemės sklypo dalyje statyti savitarnos automobilių plovyklą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Iš bylos duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog naujos plovyklos statiniai nėra pastatyti ir nebuvo pradėti statyti. 2020 m. vasario 20 d. buvo parengtas savitarnos automobilių plovyklos supaprastintas statybos projektas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad šis statybos projektas parengtas jau po Projekto rengimo inicijavimo (2019 m. gegužės 7 d.). Apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjas jau anksčiau buvo užsiminęs Tarnybai apie ketinimą statyti savitarnos automobilių plovyklą, neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi ilgą laiką (bent nuo 2014 metų) didelė Žemės sklypo dalis faktiškai nebuvo naudojama, pareiškėjas formalių veiksmų ėmėsi tik praėjus pusantrų metų po informavimo apie Tarnybos Širvintų skyriaus atlikto patikrinimo rezultatus (žemės naudojimo patikrinimo aktas patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 23 d.). Tarnybos Širvintų skyrius dar 2018 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 44SD-3935-(14.44.104.) informavo pareiškėją apie tai, kad nustačius, jog statinių eksploatavimui reikalingas ne visas valstybinės žemės sklypas, kuris buvo išnuomotas, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, turi būti inicijuojamas viso valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą; pasiūlyta, parengus valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į praėjusį laiko tarpą ir pareiškėjo realius veiksmus šiuo laikotarpiu (jų nebuvimą), neturi pagrindo išvadai, kad Įsakymu patvirtinus Projektą buvo kokiu nors būdu pažeista pareiškėjo teisė ar teisėtas interesas vystyti ūkinę veiklą Žemės sklype.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, priimant Įsakymą, ginčo Žemės sklypo dalyje nebuvo statinių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino kilusį ginčą teisėtų lūkesčių aspektu. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo, akcentuodamas, jog antrajame suformuotame sklype faktiškai nebuvo statinių. Teismas pagrįstai akcentavo ir pareiškėjo pasirinktą pasyvų elgesio modelį Projekto rengimo stadijoje (pareiškėjo teiginiai dėl neinformavimo apie pradėtą rengti Projektą nebuvo įrodyti), pavyzdžiui, jis neteikė pasiūlymų dėl būtinybės padaryti priėjimą prie monitoringo gręžinio, vandens rezervuaro. Primintina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pirmiausiai siūlė pačiam pareiškėjui inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau pareiškėjas laisva valia pasirinko nepasinaudoti tokia teise, tokiu būdu prarasdamas galimybę visiškai kontroliuoti rengiamo Projekto turinį (Taisyklių 13.2 ir 13.7 p.; Tarnybos Širvintų skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. 44SD-3935-(14.44.104.)). Pareiškėjo argumentai ir pateikti dokumentai nepatvirtino, jog dėl Projekto įgyvendinimo būtų sudarytos kliūtys tolesnei degalinės veiklai. Pareiškėjas nepateikė įrodymu, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir panaikinti Įsakymą.

57. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas kaip vieną iš priežasčių, patvirtinančių Įsakymo nepagrįstumą, įvardijo tai, jog rengiant Projektą nebuvo atsižvelgta į degalinei nustatytas apsaugos zonas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šios svarbios aplinkybės, tačiau toks teismo sprendimo motyvacijos trūkumas nelaikytinas esminiu, jis ištaisomas šia nutartimi. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad degalinių apsaugos zonos ir su jomis susiję reikalavimai Projekto rengimo ir Įsakymo priėmimo metu buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Šiame teisės akte numatyta, kad skystojo kuro degalinių apsaugos zoną sudaro 2 m žemės juosta aplink degalinės sklypo ribas (31 p.), atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, jų teritorijų, gatvių, automobilių kelių, orinių elektros tiekimo linijų, geležinkelių, dujotiekių, miško (daugiau kaip 3 ha ploto) ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose; šie atstumai nustatomi atsižvelgiant į, be kita ko, nurodytus minimalius atstumus nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių (33 p.). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 33 punkte numatytas didžiausias minimalus atstumas nuo skystojo kuro degalinių kolonėlių – 50 m nuo mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, bendrojo naudojimo (žmonių susitelkimo) statinių, 1–2 butų gyvenamųjų namų, daugiabučių gyvenamųjų namų sienų artimiausių taškų. Nuo kitų objektų yra nustatyti mažesni minimalūs atstumai, pavyzdžiui, 15 m nuo kitos paskirties pastatų sienų artimiausių taškų, kai pastatai yra I–III atsparumo ugniai, ir 25 m, kai IIIa–V atsparumo ugniai. Ginčijamo Įsakymo 2.1.1 papunktyje yra numatyta suformuoto žemės sklypo Nr. 1 specialioji žemės naudojimo sąlyga 108 – naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos, plotas – 0,0799 ha. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pagrindžia, jog, tvirtinant Projektą, buvo atsižvelgta į formuojamame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ypatumus.

58. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi priimamas procesinis sprendimas nėra palankus pareiškėjui, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė