524101ce-3e65-42bb-8bc4-e952279f9309 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-844/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09297-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistojo Ž.

A. gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž.

A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant Ž. A. nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Ž. A. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 23 d., apie 04.57 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame loÅ¡imų aparatų salone „A C“, sugadino svetimÄ turtÄ , tai yra tyčia metė savo rankoje laikytÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ ant sienos kabančius plokščiaekranius televizorius, pataikydamas ir tyčia sugadindamas televizorių „LED-TV 55Z LH55UDDPLBB Samsung“, 3672 eurų vertės bei tyčia sugadindamas televizorių „LED-TV 55Z LH55UDDPLBB Samsung“ 1718,81 eurų vertės, tokiu bÅ«du padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrÄ 5390,81 eurų turtinę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. A. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmės ir paskirti Å¡velnesnę bausmę (laisvės apribojimÄ ), nustatant įpareigojimus įsidarbinti bei atlyginti žalÄ . Skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, jo manymu, yra pagrindas taikyti Å¡velnesnę bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad bausmės rÅ«Å¡is, tokia kaip laisvės atėmimas, yra aiÅ¡kiai per griežta ir neatitinka baudžiamojo įstatymo normų. Nurodo, jog jis pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, savo kaltę pripažino pilnai, gailisi dėl veikos padarymo, dėl ko pagrįstai buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos, tačiau nepagrįstai parinkta laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡is. Å iuo metu ieÅ¡ko darbo, yra užsiregistravęs į užimtumo tarnybÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo Ž. A. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ . Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo Ž. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo Ž. A. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam paskirti Å¡velnesnę bausmę (t. y. laisvės apribojimÄ ), teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam Ž. A. paskirta bausmė yra per griežta.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Ž. A. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė, bausmės rÅ«Å¡is ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu Ž. A. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).

10. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog, skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad Ž. A. nuteistas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam Ž. A. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, parinkdamas Ž. A. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ . Kaip nustatyta, Ž. A. padarė vienÄ nesunkų, tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam nurodė, kad Ž. A. teisminio nagrinėjimo metu detaliai paaiÅ¡kino kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamÄ veikÄ , taip padėjo kuo greičiau iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Be kita ko, nurodyta, kad jis sutinka atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , jÄ jau pradėjo atlyginti periodinėmis iÅ¡mokomis pagal patvirtintÄ susitarimÄ (b. l. 159-161). Teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmę Ž. A. akcentavo tai, kad jis praeityje 5 kartus teistas, administracine tvarka baustas, ir nors priklausomybės ir psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas, tačiau jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei elgtis tinkamai.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti skiriama griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko mažesnį nei sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas anksčiau teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam tinkamai parinkta ir paskirta griežtos rūšies bausmė (laisvės atėmimas). Konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. A. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jo dydį parinkdamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytam Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 641 straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (6 mėnesius laisvės atėmimo).

Be to, svarbi aplinkybė ta, kad apylinkės teismas įvertinęs byloje esančius duomenis bei vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, darė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Ž. A. atžvilgiu dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. Ž. A. atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas su probacijos priežiÅ«ra 1 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį Ž. A. nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

15. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobÅ«džiu ar jo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieÅ¡ko tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir neÅ¡alina. Todėl tenkinti apeliacinį skundÄ ir nuteistajam Ž. A. skirti laisvės apribojimo bausmę, nėra jokio pagrindo.

16. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. A. nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės (t. y. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas), bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

17. Esant Å¡ioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo Ž. A. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl proceso iÅ¡laidų 18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymÄ Nr. APD-2022-13877 dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam Ž.

A.. Pagal Å¡iÄ pažymÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Ž. A. sudaro 80 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose iÅ¡imtinėse nuostatose, t. y.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iÅ¡ nuteistojo gali iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi bÅ«ti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir praÅ¡omos priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai.

PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo Ž. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo Ž. A. priteisti 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) valstybei antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis Odeta Gruodienė Vaidas Vasiliauskas