524079b1-4c3d-451f-bd09-ebffd9058e76 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-1972-816/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03416-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 14.4.3; 20.2.1.1; 20.2.3.1; 50.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui A. V., atsakovo atstovui R.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lygnum“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės miÅ¡kų tarnybos (toliau – ir VMT), byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, dėl nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja UAB „Lygnum“, patikslinusi skundÄ (reikalavimai priimti bendrosios kompetencijos teisme 2016-03-02), praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos: 1) 14 027,40 Eur bendrai patirtų nuostolių, kilusių dėl neteisėtų atsakovę atstovaujančio asmens veiksmų;

2) penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo praÅ¡omos priteisti 14 027,40 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dalyje dėl 14 027,40 Eur sumos priteistinų nuostolių; 3) 21 175,83 Eur dydžio realiai ieÅ¡kovo patirtinų nuostolių ateityje, įpareigojant atsakovę Å¡iuos nuostolius atlyginti iki 2020 metų vasario 1 dienos;

4) penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo praÅ¡omos priteisti 21 175,83 Eur nuostolių atlyginimo sumos nuo 2020-02-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dalyje dėl 21 175,83 Eur sumos priteistinų nuostolių;

5) visas pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas (elektroninės administracinės bylos lapas (toliau vartojamas sutrumpinimas e. b. l., 1 t., 1-13, skundo patikslinimas, e.b.l. 1t., b.l. 126-131). Pareiškėja skunde apžvelgė miškų ūkio paskirties 6,5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įsigijimo 2014 metais, individualaus miškotvarkos projekto parengimo ir jo pateikimo derinti Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritoriniam poskyriui 2015 m. sausio mėn., bei administracinės nuobaudos (90 Eur baudos) V.

K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), parengusiam minėtÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ , skyrimo aplinkybes. PareiÅ¡kėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – ir MÄ®) nuostatomis ir teigė, kad Bendrovė, įsigijusi Žemės sklypÄ , galėjo gauti pajamas tik gavusi atitinkamus nustatytos formos leidimus, suteikiančius teisę jai vykdyti medienos ir kitų miÅ¡ko iÅ¡teklių ruoÅ¡Ä pagal V.

K. paruoÅ¡tÄ ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintÄ bei patvirtintÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , tačiau Tarnybos pareigÅ«nai visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė šį projektÄ derinti ir tvirtinti. PareiÅ¡kėja nepagrįstais atsakovo veiksmais laikė Tarnybos pareigÅ«nų atsisakymÄ tvirtinti ir registruoti minėtÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , nurodydama, kad Bendrovė Žemės sklype pagrindinius miÅ¡ko kirtimo darbus galėtų vykdyti tik tada, kai jame augantis medynas bÅ«tų pasiekęs gamtinės brandos amžių, – tai, pareiÅ¡kėjo teigimu, yra bÅ«dinga tik į II miÅ¡kų grupę patenkantiems miÅ¡kams, tačiau ne Žemės sklype augančiam III miÅ¡kų grupės medynui.

PareiÅ¡kėja tvirtino, kad Tarnyba neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens pastabas ir paaiÅ¡kinimus, jog, pagal MÄ® 3 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais atskiros draustinių miÅ¡kų dalys gali bÅ«ti priskirtos skirtingoms miÅ¡kų grupėms, o, pagal MÄ® 3 straipsnio 8 dalį, miÅ¡kų priskyrimo grupėms tvarkÄ ir normatyvus nustato bei miÅ¡kus grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, o ne atskiri Tarnybos pareigÅ«nai.

Tiek 2014 metais, tiek ir Å¡iuo metu Aplinkos ministerijos teikimu Vyriausybės yra aiÅ¡kiai nustatyta ir vieÅ¡ai paskelbta, jog Žemės sklype visas augantis miÅ¡kas yra priskirtas III miÅ¡kų grupei. Tarnybos pareigÅ«nai be jokio teisinio pagrindo atsisakė derinti parengtÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , neteisėtai reikalavo, kad jame bÅ«tų suprojektuotos Å«kinės priemonės, bÅ«dingos ne III grupės miÅ¡kams, bet II grupės miÅ¡kams. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Tarnybos pareigÅ«nai atliko veiksmus neturėdami tam įgaliojimų – veikė ultra vires (liet. virÅ¡ydami įgaliojimus), ir taip pažeidė teisėtus jo interesus, suvaržė ir apribojo jo teises, padarydami žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog jis Žemės sklype siekė gauti konkretaus dydžio pajamas, pelnÄ ir tokiu bÅ«du užtikrinti Bendrovės teisėtų interesų tenkinimÄ , taip pat planavo realiai vykdyti teisėtÄ Å«kinę veiklÄ pagal V. K. skaičiavimus, kurie buvo nurodyti jo parengtame ir Tarnybai pateiktame tvirtinti vidinės miÅ¡kotvarkos projekte. Jeigu Tarnyba bÅ«tų dar 2015 m. vasario 3 d. atlikusi teisėtus veiksmus, Bendrovė 2015 m. kovo 10 d. bÅ«tų gavusi 13 394,38 Eur dydžio pajamas ir Å¡io dydžio pinigų sumÄ vėl galėjusi panaudoti savo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslų įgyvendinimui, gavusi pelnÄ .

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo naudai skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos – minimalÅ«s nuostoliai, kurių dydis Å¡iai dienai bÅ«tų lygus 633,02 Eur. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų netekęs galimybės 2020 metais antra eile atlikti teisėtai minėtame miÅ¡kotvarkos projekte suprojektuotus kitus pagrindinius atvejinius kirtimus, iÅ¡ kurių 2020 metais bÅ«tų gavęs 21 175,83 Eur pajamų. Atsakovė atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (e. b. l. 1 t., 126–131) su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių Tarnybos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, atsisakant derinti vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , parengtÄ privačiai miÅ¡ko valdai, (duomenys neskelbtini), esančiai Trakėnų miÅ¡ko botaniniame draustinyje. Atsakovė teigė, kad Tarnybai 2015 m. sausio 13 d. pateiktame vidinės miÅ¡kotvarkos projekte miÅ¡ko valda buvo suskirstyta į 6 taksacinius sklypus. Sklypuose Nr. 13a ir Nr. 15b esančių medynų amžius buvo nurodytas pasiekęs III miÅ¡kų grupės amžių ir juose buvo suprojektuoti pirmos eilės atvejiniai kirtimai.

Sklypuose Nr. 12, Nr. 13b ir Nr. 15a esančių medynų amžius buvo nurodytas pasieksiantis III miškų grupės amžių po 5 metų ir juose buvo suprojektuoti antros eilės atvejiniai kirtimai. Sklype Nr. 11 buvo suprojektuotas pirmos eilės atrankinis kirtimas, iškertant beržus, kurių amžius nurodytas pasiekęs III miškų grupės amžių. Tačiau, atsakovės vertinimu, visuose minėtuose sklypuose medynai nebuvo pasiekę gamtinės brandos amžiaus, todėl negalėjo būti suprojektuoti kirtimai.

Atsakovė pabrėžė, kad Trakėnų botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali bÅ«ti kertami tik gamtinę brandÄ pasiekę medynai. Tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2015 m. sausio 20 d. raÅ¡te Nr. S-4K-01-03 pareiÅ¡kėjos atstovas V. K. informuotas, kad parengtas vidinės miÅ¡kotvarkos projektas vertinamas blogai ir nederinamas. Å is Tarnybos atsisakymas nebuvo nustatyta tvarka apskųstas. Atsakovės vertinimu, minėtas praneÅ¡imas apie atsisakymÄ derinti blogai parengtÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovė tvirtino, kad, prieÅ¡ įsigydama ginčo sklypÄ , Bendrovė žinojo, jog Å¡is sklypas yra Trakėnų miÅ¡ko botaniniame draustinyje, kas ir nurodoma V. K. parengtame žemės sklypo vidinės miÅ¡kotvarkos projekte. Todėl tiek pareiÅ¡kėjai, tiek V. K. turėjo bÅ«ti žinoma MÄ® 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad ekosistemų apsaugos miÅ¡kuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimÄ IIA grupės miÅ¡kuose, reikalavimai. Atsakovė apžvelgė veiklai botaniniuose draustiniuose taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ ir pažymėjo, kad nepaisant to, jog Trakėnų botaninio draustinio miÅ¡kas yra priskirtas III grupės miÅ¡kams, Å¡iame botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali bÅ«ti kertami tik gamtinę brandÄ pasiekę medynai.

Vidinės miÅ¡kotvarkos projekto pateikimo metu nė vienas medynas nebuvo pasiekęs gamtinės brandos, todėl V. K. pateiktas vidinės miÅ¡kotvarkos projektas buvo nesuderintas. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas dar 2006 m. kovo 14 d. raÅ¡tu Nr. S-243 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos dėl galimų plynų kirtimų Trakėnų miÅ¡ko botaniniame draustinyje. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2006 m. balandžio 6 d. atsakyme paaiÅ¡kino, kad projektuojant kirtimus reikia vadovautis MiÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi bei Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintinų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 167.1. papunkčiu.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas 2015 m. gegužės 4 d. raÅ¡te Nr. KBS-0504/02 informavo Tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinį poskyrį, kad Trakėnų botaninis draustinis buvo įsteigtas siekiant iÅ¡saugoti liepinio skroblyno asociacijos bendrijas ir jas sudarančius vertingus medynus su skroblais. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 114 punkte nurodyta, kad vertingų rÅ«Å¡ių medynuose draudžiami pagrindinio naudojimo kirtimai. Aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. D1-949 yra patvirtinta Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schema, miškų grupės ir pogrupiai, kurioje nurodyta, kad Trakėnų miško botaniniame draustinyje esantys miškai priskiriami II grupės specialios paskirties miškams (ekosistemų apsaugos miškams). Atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog ji prarado galimybę gauti atitinkamus leidimus miškui kirsti ir naudotis savo nuosavybe. Atsakovės nuomone, ginčo vidinės miškotvarkos projekte numatytas priemones Bendrovė galės įgyvendinti medynams pasiekus gamtinės brandos amžių.

Be to, vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 patvirtinto Kompensacijų privataus miÅ¡ko savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamÄ naudÄ arba uždraudžia anksčiau vykdytÄ veiklÄ , apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir Kompensacijų iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡as) nustatyta tvarka, Bendrovė gali pretenduoti į kompensacijÄ už veiklos apribojimus privačioje miÅ¡ko valdoje.

Be to, atsakovo vertinimu, pareiškėjo 2015 m. negautų ir 2020 m. negautinų pajamų dydžiai buvo nepagrįstai paskaičiuoti remiantis V. K. parengtu, bet iki šios dienos nesuderintu ir nepatvirtintu vidinės miškotvarkos projektu bei Aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1027 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Dl-204 „Dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžių rūšis kainų nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintomis vidutinėmis nenukirsto miško 1 kietmetrio kainomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ palaikė pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , prašė jos skundÄ tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos veikla nėra tiesiogiai susijusi su miÅ¡kotvarkos projektais, jų nenagrinėja, nederina ir pan., todėl Tarnyba pasisakys tik savo kompetencijos ribose, t. y. dėl miÅ¡kų kirtimo saugomose teritorijose teisinio reglamentavimo ypatumų.

PrieÅ¡ įsigyjant ginčo sklypÄ pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad sklypas yra Trakėnų miÅ¡ko botaniniame draustinyje, todėl pareiÅ¡kėjai bei miÅ¡kotvarkos projekto rengėjui V. K. turėjo bÅ«ti žinoma ir MiÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad ekosistemų apsaugos miÅ¡kuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimÄ HA grupės miÅ¡kuose, reikalavimai: „HA - ekosistemų apsaugos miÅ¡kai. KraÅ¡tovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaniniu-zoologiniu draustinių miÅ¡kai ar jų dalys, prieÅ¡eroziniai miÅ¡kai.

Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ normatyvus botaniniai draustiniai priskiriami IIA miškų grupės ekosistemų apsaugos miškams.

Å ie normatyvai nenumato, kad botaniniai draustiniai ar jų dalys galėtų bÅ«ti priskirti III miÅ¡kų grupės miÅ¡kams. Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, 14 punkte nustatyta, kad ekosistemų apsaugos miÅ¡kai - tai miÅ¡kai, kuriuose taikomi teisės aktų, reglamentuojančių naudojimÄ IIA miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose, reikalavimai.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis ginčo miško valdoje (kadastrinis Nr. 5172/0001:42) esantys miškai priskirti III miškų grupei, tačiau pagal Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schemos sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-949 „Dėl Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schemos patvirtinimo“, Trakėnų miško botaninio draustinio miškai jau yra priskirti HA miškų grupei (draustinių miškų pogrupiui).

Taigi, atsižvelgiant i šios schemos sprendinius, pagrindiniai kirtimai šioje valdoje turėtu būti projektuojami pagal HA miškų grupei nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas bei į Miško kirtimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija), IIA grupės medynuose leidžiami tik neplynieji pagrindiniai kirtimai ne jaunesniuose medynuose, kaip nurodyta Miško kirtimo taisyklių 1 lentelėje.

Medynuose, kurie nepasiekę gamtinės brandos amžiaus, galimi tik atrankiniai grupiniai kirtimai, laikantis MiÅ¡ko kirtimo taisyklių 42 punkte nurodytų reikalavimų. IIA miÅ¡kų grupei priskirtuose medynuose, kurie nepasiekę gamtinės brandos amžiaus, atvejiniai kirtimai draudžiami. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Trakėnų miÅ¡ko botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais galėjo bÅ«ti kertami tik gamtinę brandÄ pasiekę medynai. Kadangi iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡ku, kad miÅ¡kotvarkos projekto pateikimo metu nė vienas medynas nebuvo pasiekęs gamtinės brandos, todėl vidinės miÅ¡kotvarkos projekto atsakovas nesuderino pagrįstai.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas skundÄ iÅ¡ esmės palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2014 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡ fizinių asmenų S. M. ir N. M. nuosavybės teisėmis įsigijo miÅ¡kų Å«kio paskirties 6,5000 ha ploto Žemės sklypÄ (e. b. l. 42–45).

Nei pirkimo pardavimo sutartyje, nei Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡e nebuvo nurodoma, kad perkamam žemės sklypui yra taikomos kokios specialiosios žemės ir/ar miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos (e. b. l. 1 t., 43, 51). Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K., atstovaudamas pareiÅ¡kėjÄ , VMT MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui E. P. 2015 m. sausio 13 d. pateikė derinti pareiÅ¡kėjo vardu vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ (e. b. l. 61–74). Projektas buvo parengtas privačiai miÅ¡ko valdai (duomenys neskelbtini), esančiai Trakėnų miÅ¡ko botaniniame draustinyje, VÄ® Marijampolės miÅ¡kų urėdijos Kalvarijos girininkijos 78 kvartalo 11, 12, 13 ir 15 sklypuose, pažymint, jog tai 31 miÅ¡kų pogrupis - draustinio miÅ¡kai, Trakėnų miÅ¡ko botaninis draustinis.

Tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinis poskyris 2015 m. sausio 20 d. raÅ¡tu Nr. S-4K-01-03 „Dėl galimų kirtimų Trakėnų botaniniame draustinyje“ iÅ¡nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. K. 2015 m. sausio 13 d. pateiktÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , parengtÄ privačiai miÅ¡ko valdai (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32), esančiai Trakėnų botaniniame draustinyje, ir pranešė, kad, nežiÅ«rint į tai, jog Å¡iuo metu Trakėnų botaninio draustinio miÅ¡kas yra priskirtas III miÅ¡kų grupei, vadovaujantis raÅ¡te nurodytais teisės aktais Trakėnų botaniniame draustinyje pagrindiniais neplynais kirtimais gali bÅ«ti kertami tik gamtinę brandÄ pasiekę medynai.

Tuo pačiu nurodė, kad Å¡iuo metu nė vienas medynas nėra pasiekęs gamtinės brandos, todėl suprojektuoti kirtimai pažeidžia reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, parengtÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ privačiai miÅ¡ko valdai (duomenys neskelbtini), esančiai Trakėnų botaniniame draustinyje, įvertino blogai ir nederino. Å is vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas apskųstas nebuvo. PareiÅ¡kėjas Å¡iuos atsakovo VMT veiksmus laiko neteisėtais ir iÅ¡ jų kildina reikalaujamÄ atlyginti turtinę žalÄ (iÅ¡ esmės negautas pajamas).

Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigÅ«nų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti. Paprastai civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. PareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ (nuostolius) kildina iÅ¡ nepagrįstų ir neteisėtų VMT pareigÅ«nų veiksmų, kuriais buvo atsisakyta suderinti bei patvirtinti pareiÅ¡kėjos užsakymu trečiojo suinteresuoto asmens V.

K. paruoÅ¡tÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ . Toks projektas buvo bÅ«tina sÄ lyga leidimų, suteikiančių teisę pareiÅ¡kėjai vykdyti medienos ir kitų miÅ¡ko iÅ¡teklių ruoÅ¡Ä , bei pajamų iÅ¡ jam priklausančio nuosavybės teise Žemės sklypo gavimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ teismas privalo tirti ir faktinį pagrindÄ , iÅ¡ kurio kildinama žala, nežiÅ«rint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006).

Teisės į žalos atlyginimÄ atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai bÅ«tų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-332/2007, 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3159/2012). Dėl to teismas Å¡ioje byloje, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnybos pareigÅ«nai atsisakė derinti parengtÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , t. y. analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar valdžios institucija ir jos valstybės tarnautojai (pareigÅ«nai) pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė teisėtai ar neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3159/2012). Taigi Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnybos pareigÅ«nai atsisakė derinti parengtÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ , kadangi kiekvienas individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

Tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi MiÅ¡kų įstatymo redakcija (4 str.), tiek ir dabartinės Å¡io Ä®statymo redakcijos 3 straipsnis pagal Å«kininkavimo tikslus, Å«kininkavimo režimÄ ir pagrindinę funkcinę paskirtį miÅ¡kus skirsto (ė) į IV grupes: I grupė – rezervatiniai miÅ¡kai; II grupė – specialios paskirties miÅ¡kai (iÅ¡skiriami du pogrupiai: A - ekosistemų apsaugos miÅ¡kai ir B - rekreaciniai miÅ¡kai); III grupė – apsauginiai miÅ¡kai ir IV grupė – Å«kiniai miÅ¡kai. MiÅ¡kų įstatymo (redakcija galiojusi atsakovo administracinio sprendimo priėmimo metu) 3 straipsnis numatė, kad III grupės miÅ¡kus sudaro apsauginiai miÅ¡kai, iÅ¡vardintos saugomos teritorijos, kuriuose yra Å¡ie miÅ¡kai, sÄ raÅ¡as nebaigtinis (geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultÅ«rinių draustinių, Å¡ių rÅ«Å¡ių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miÅ¡kai, apsaugos zonų ir kiti miÅ¡kai).

Buvo nurodoma, kad ūkininkavimo tikslas šios grupės miškuose yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas, todėl leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. Tuo tarpu II grupės – specialios paskirties miškams numatyti žymiai griežtesni ūkininkavimo tikslai ir taikomi kirtimų ribojimai (MĮ 3 str. 3 d.). Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinis poskyris 2015 m. sausio 20 d. raštu Nr. S-4K-01-03 „Dėl galimų kirtimų Trakėnų botaniniame draustinyje“ yra konstatuota, kad Trakėnų botaninio draustinio miškas yra priskirtas III miškų grupei.

Lietuvos Respublikos miÅ¡kų kadastro duomenimis ginčo miÅ¡ko valdoje (kadastrinis Nr. 5172/0001:42) esantys miÅ¡kai priskirti III miÅ¡kų grupei. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje prie specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų jokių pastabų, ribojimų, draudimų, sÄ lygų nebuvo numatyta nei pareiÅ¡kėjui įsigyjant žemės sklypÄ , nei vėliau, atsakovo 2015-01-20 raÅ¡tu įforminto administracinio sprendimo priėmimo metu. Teisė priskirti miÅ¡kus konkrečioms grupėms ir pogrupiams miÅ¡kotvarkos projekto derinimo procedÅ«ros metu buvo suteikta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei, esant Aplinkos ministerijos teikimui (atsakovo administracinio sprendimo metu galiojusi MÄ® 3 str. 8 d. redakcija).

Pagal 2002 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. 1651 (redakcija, galiojusi nuo 2002-09-29) Trakėnų miÅ¡ko botaninio draustinio miÅ¡kai buvo priskirti III miÅ¡kų grupei (Kalvarijos savivaldybės miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms priedas, 76-78 kvartalai). Atsakovas priimdamas 2015-01-20 raÅ¡tÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms ir miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms normatyvų patvirtinimo“, pagal kurį botaniniai draustiniai turėjo bÅ«ti priskiriami IIA miÅ¡kų grupės ekosistemų apsaugos miÅ¡kams.

Tačiau vėlgi, tokio konkretaus pareiÅ¡kėjų įsigyto miÅ¡ko priskyrimo iÅ¡ III miÅ¡kų grupės į II miÅ¡kų grupę atlikta nebuvo. Tik Vyriausybei buvo suteikta teisė priimti sprendimÄ konkrečius miÅ¡kus priskirti konkrečioms miÅ¡kų grupėms. MiÅ¡kų įstatymo 14 str. numatyta, kad MiÅ¡kotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miÅ¡kų Å«kio veikla ir atliekami visi miÅ¡kų atkÅ«rimo, naudojimo ir miÅ¡ko žemių tvarkymo darbai, o vidinės miÅ¡kotvarkos projektai - tai miÅ¡kų Å«kio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miÅ¡kų valdytojų ir privačioms miÅ¡kų valdoms arba ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype esančiai miÅ¡ko žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (1 d.).

MiÅ¡kotvarkos projektai turi bÅ«ti rengiami pagal jų rengimo metu galiojančius teisės aktus. Aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinių miÅ¡kotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės, redakcija 2014 m. spalio 10 d.) 24 p. nustatyta, kad privačių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektai rengiami vadovaujantis Å¡iomis taisyklėmis, miÅ¡kų įstatymu, Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (redakcija 2013 m. balandžio 30 d.) patvirtintais Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miÅ¡kų tvarkymo schemomis, miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms planais ir sÄ raÅ¡ais bei kitais miÅ¡kotvarkos darbus, miÅ¡kų atkÅ«rimÄ , apsaugÄ ir naudojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagal Taisyklių 27 p. privačių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektus derina Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentÅ«rų valstybiniai miÅ¡kų pareigÅ«nai; tvirtina ir registruoja Kadastre Valstybinė miÅ¡kų tarnyba. Taisyklių 28 p. nustatyta, kad parengtÄ privačių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ Rengėjas su praÅ¡ymu pateikia derinti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentÅ«rai, į kurios veiklos teritorijÄ patenka projektuojama miÅ¡ko valda.

Pagal Taisyklių 29 p. derinimui pateikti privačių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektai per 1 darbo dienÄ registruojami MiÅ¡kotvarkos projektų registre, kurio formÄ tvirtina Valstybinė miÅ¡kų tarnyba. Privačių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektas per 10 darbo dienų suderinamas ir iÅ¡siunčiamas į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ arba Rengėjui raÅ¡tu iÅ¡dėstomos priežastys, dėl kurių miÅ¡kotvarkos projektas nederinamas, ir kas turi bÅ«ti taisoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje nurodė, kad Tarnybos sprendimas nederinti ginčo vidinės miÅ¡kotvarkos projekto yra ne jos diskrecijos teisės iÅ¡raiÅ¡ka, o nustačius aplinkybę, kad pateiktas vidinės miÅ¡kotvarkos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, privalomų atlikti veiksmų pasekmė, t. y. nustatęs teisės aktuose įtvirtintas sÄ lygas, Å¡is vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo atlikti teisės aktuose nurodytus veiksmus.

Ä®vertinus aukščiai iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovo 2015-01-20 raÅ¡to (atsisakymo derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ ) priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų buvimo, kadangi atsisakymo derinti parengtÄ III grupės miÅ¡kų miÅ¡kotvarkos projektÄ momentu nebuvo teisinio pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo įsigyti miÅ¡kai, kuriems parengtas aptariamas miÅ¡kotvarkos projektas, priskirtini kitai miÅ¡kų grupei.

Esant įgalintos institucijos, Å¡iuo atveju Vyriausybės, priimtam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui – nutarimui dėl miÅ¡kų priskyrimo tam tikroms miÅ¡kų grupėms - nebuvo pagrindo vien remiantis sisteminiu teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimu atsisakyti derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ tuo pagrindu, kad jis parengtas ne tai miÅ¡kų grupei. Kitų atsisakymo derinti pareiÅ¡kėjo atstovo V. K. miÅ¡kotvarkos projektÄ , pagrindų (trÅ«kumų) atsakovas nenurodė. Pažymėtina, kad jokių plynų kirtimų, kas draudžiama draustinių miÅ¡kuose, pareiÅ¡kėjas pagal parengtÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ , ir neplanavo.

Tad nepagrįstai pareiškėjo miškus atsakovo darbuotojams priskyrus aukštesnei II miškų grupei, buvo nepagrįstai nurodyta, jog nė vienas pareiškėjo medynas nėra pasiekęs gamtinės brandos ir negali būti vykdomi suprojektuoti kirtimai. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovo atstovas sutinka, jog tik Aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-949 buvo patvirtinta Marijampolės apskrities miškų tvarkymo schema, miškų grupės ir pogrupiai, kurioje nurodyta, kad Trakėnų miško botaniniame draustinyje esantys miškai priskiriami II grupės specialios paskirties miškams (ekosistemų apsaugos miškams).

Tuo tarpu Tarnybos specialistas atsisakė derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ 2015 m. sausio 20 d. Tad teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti atsakovo atstovo veiksmus teisėtais, kadangi atsisakymo derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ priėmimo metu pareiÅ¡kėjo miÅ¡kas kompetentingos institucijos (Vyriausybės) buvo priskirtas tai miÅ¡kų grupei, kuriai ir parengtas miÅ¡kotvarkos projektas, t. y. III miÅ¡kų grupei. III miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose buvo leidžiami kirtimai, kurie buvo numatyti pareiÅ¡kėjo parengtame miÅ¡kotvarkos projekte.

VMT pareigÅ«nai neturėjo įgalinimų pakeisti miÅ¡kų priskyrimo konkrečioms grupėms tvarkos ar priskyrimo, todėl, atsakovui nenurodžius ir neįrodžius kitų teisėto atsisakymo derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ pagrindų, - sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl Å¡ių atsakovo atstovo VMT veiksmų pripažinimo neteisėtais. Neteisėtai ir nepagrįstai pareiÅ¡kėjo miÅ¡kÄ priskyrus II grupės miÅ¡kams, nepagrįsti su tuo susiję argumentai dėl Å¡ios grupės miÅ¡kams taikytinų ribojimų, draudimų ir Å«kininkavimo bei kirtimų specifikos.

Atsakovo pateikiami 2006 metų susiraÅ¡inėjimo su saugomų teritorijų tarnyba raÅ¡tai nepatvirtina jo veiksmų teisėtumo aukščiau apraÅ¡yto buvusio 2015 m. sausio 20 d. teisinio reguliavimo kontekste. Tai įrodo, jog teisinio reguliavimo netikslumai ir neaiÅ¡kumai, susiję su saugomų teritorijų miÅ¡kų priskyrimu konkrečioms miÅ¡kų grupėms, institucijoms buvo žinomi nuo 2006 metų. Tai, jog pareiÅ¡kėjui taip pat galėjo bÅ«ti žinomas teisinio reguliavimo nenuoseklumas, nepaneigia atsakovo pareigos kiekvienÄ atliekamÄ administracinį veiksmÄ ar priimamÄ administracinį sprendimÄ pagrįsti galiojančių teisės aktų normomis (teisėtumas).

Kitoks teisinio reguliavimo ir aptariamos faktinės situacijos vertinimas neatitiktų teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų bei gero vieÅ¡ojo administravimo reikalavimų. PareiÅ¡kėjui įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , spręstina dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo. Tai, kad pareiÅ¡kėjas galimai turi teisę į kompensacijÄ už neiÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , nėra atsakovo niekaip patvirtinta (kadangi miÅ¡kotvarkos projekto buvimas yra bÅ«tina sÄ lyga jÄ gauti) ir nepaneigia atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Kiti atsakovo atsikirtimai ir argumentai nesudaro pagrindo atsakovo veiksmų pripažinti teisėtais. Pagrindų atleisti valstybę nuo civilinės atsakomybės atsakovas neįrodinėjo (CK 6.253 str.). Tam, kad asmuo įgytų teisę į nuostolių atlyginimÄ , jis turi įrodyti ir konkretų nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp konstatuotų neteisėtų veiksmų ir pagrįstos žalos. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas teigia, kad turtinė žala kildinama iÅ¡ to, kad jis, atsisakius derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ , neteko teisės kirsti miÅ¡ko, t. y. negavo planuotų pajamų iÅ¡ Å«kinės veiklos.

MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miÅ¡ko iÅ¡teklius negavus nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055, 8 p. reglamentuoja, kad leidimai kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡duodami remiantis vidinės miÅ¡kotvarkos projektais, miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo, ugdomųjų miÅ¡ko kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedÅ«ros dokumentais, kuriais eksploatuojamuose naudingųjų iÅ¡kasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, leistina naudingųjų iÅ¡kasenų gavyba, ar kitais teisės aktų nustatytais dokumentais ir t.t.

PareiÅ¡kėja reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį - negautas pajamas, kurias bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (CK 6.249 straipsnis) grindžia argumentais, kad pareiÅ¡kėja 2015 metais prarado galimybę iÅ¡ savo nuosavybės teisėmis turimo miÅ¡ko iÅ¡sikirsti atitinkamus kietmetrius medienos ir 2015 m. negavo 13 394,38 Eur dydžio planuotų pajamų. Tuo pačiu teigia, kad tuo atveju, jeigu atsakovas bÅ«tų dar 2015-02-03 atlikęs teisėtus veiksmus, pareiÅ¡kėja 2015-03-10 bÅ«tų gavusi Å¡ias pajamas ir Å¡io dydžio pinigų sumÄ vėl galėjusi panaudoti savo, kaip juridinio asmens, veiklos tikslų įgyvendinimui ir dėl to bÅ«tų gavusi pelnÄ .

Kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėja prarado Å¡iÄ galimybę, tai vadovaudamasi CK 6.210 str. 1 d., CK 6.251 str. 1 d., mano, kad iÅ¡ atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės (materialiosios) palÅ«kanos kaip minimalÅ«s nuostoliai, kurių paskaičiuotas dydis ieÅ¡kinio rengimo dienai lygus 633,02 Eur. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 57 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

PareiÅ¡kėjas skunde (ieÅ¡kinyje) pateikė nurodomų negautų pajamų apskaičiavimÄ : konkrečios rÅ«Å¡ies inventorizuotų pareiÅ¡kėjo sklype 2015 metais planuotų pagal miÅ¡kotvarkos projektÄ iÅ¡kirsti medžių skaičių daugindamas iÅ¡ vidutinės valstybinės konkrečios rÅ«Å¡ies medienos kietmetrio kainos, patvirtintos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-204. PareiÅ¡kėjo nurodomų negautų pajamų realumÄ patvirtina į bylÄ 2015 m. pradžioje įvykusių sandorių faktÄ ir kainÄ patvirtinantys įrodymai (sÄ skaitos, sutartys, e. b. l. 1t., 150-169).

Nors atsakovas nesutiko su pareiÅ¡kėjo pateiktu negautų pajamų paskaičiavimu, tačiau jokių savo paskaičiavimų nepateikė, tad teismas neturi pagrindo nesiremti pareiÅ¡kėjo pateiktu logiÅ¡ku negautų 2015 metais pajamų skaičiavimu, juolab, kad skundo patikslinime pateiktas paskaičiavimas pagal buvusius 2015 metais pardavimus rodo žymiai didesnes realiai negautas pajamas (e. b. l. 1t., b.l.126-130). Taip pat atsakovas neneigė, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytų jo darbuotojo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo negautų pajamų, kadangi byloje yra duomenys, jog pareiÅ¡kėjas verčiasi miÅ¡ko ir medienos ruoÅ¡os veikla (pateiktos medienos pardavimo sÄ skaitos, sutartys), o atsisakymas suderinti miÅ¡kotvarkos projektÄ tiesiogiai apribojo pareiÅ¡kėjui galimybę gauti pajamas iÅ¡ nusipirkto miÅ¡ko uždraudus jame atlikti bet kokius kirtimus.

Dėl to, nustačius valstybės civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui 2015 metais negautų pajamų dydžio 13 394,38 EUR žalos atlyginimÄ , kadangi, atsakovui neteisėtai ir nepagrįstai neatsisakius derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ , pareiÅ¡kėjas bÅ«tų turėjęs teisę atlikti pirmÄ jį pagal miÅ¡kotvarkos projektÄ 2015 m. planuotÄ kirtimÄ ir gavęs nurodyto dydžio pajamas iÅ¡ Å«kinės veiklos. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti ir procesines palÅ«kanas.

Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinta, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Å ios palÅ«kanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti ir ieÅ¡kinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas), kadangi procesinės palÅ«kanos skirtos bÅ«simiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Tad remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teismuose dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Papildomų nuostolių dydžio (priskaičiuotų materialiųjų palÅ«kanų iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos) pareiÅ¡kėjas nepagrindė nei konkrečiu skaičiavimu, nei įrodymais apie jų realumÄ nei priežastinio ryÅ¡io buvimu (pernelyg nutolę Å¡ie nuostoliai nuo nustatytų neteisėtų veiksmų), todėl reikalavimas priteisti kitÄ Å¾alos atlyginimo dalį atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti ir 2020 metais bÅ«simÄ negautų pajamų dalį (21 175,83 Eur), įpareigojant atsakovÄ juos atlyginti iki pareiÅ¡kėjo nurodytos datos.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinio reguliavimo pasikeitimÄ nuo 2015 m. pabaigos - 2016 metų pradžios, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodomo dydžio pajamos iÅ¡ miÅ¡ko ruoÅ¡os konkrečiame sklype pagal jo 2015 m. parengtÄ miÅ¡kotvarkos projektÄ nebegalės bÅ«ti gautos ne dėl atsakovo neteisėto ir nepagrįsto atsisakymo derinti miÅ¡kotvarkos projektÄ , o dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Nesant priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo įrodytų neteisėtų veiksmų ir neįrodžius realių negautų pajamų kilimo fakto ir dydžio, nėra pagrindo kitoje dalyje skundÄ patenkinti.

Atmetus reikalavimÄ dėl 2020 m. nuostolių priteisimo, atmestini ir iÅ¡vestiniai skundo reikalavimai. Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus ir argumentus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant 2015 metais 13 394,38 EUR dydžio negautas pajamas (žalos atlyginimÄ ) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teismuose dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ dalies patenkinus skundÄ , pareiÅ¡kėjas įgyja teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Ä®vertinus patenkintÄ skundo reikalavimų dalį (38 proc.), tai, kad pateikti atstovavimo iÅ¡laidų dydį pagrindžiantys įrodymai kartu su apmokėjimo dokumentais, kad praÅ¡omos atlyginti bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų dydžių, - pareiÅ¡kėjui priteistina 501,60 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (400+500+420/0,38; e. b. l. 2 t., b. l. 9-13, 44; ABTÄ® 40 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : iÅ¡ dalies patenkinti pareiÅ¡kėjos UAB „Lygnum“ skundÄ .

Priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „Lygnum“ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos, 13 394,38 EUR (trylika tÅ«kstančių tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis RUR 38 ct) žalos atlyginimÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teismuose dienos (2016 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 501,60 EUR (penkis Å¡imtus vienÄ EUR 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jovita Einikienė