2020-09-08 Nr. CB-9810-2-68-3-28518-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4276

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28518-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugpjūčio 31 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronta“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pritaikė alternatyvius teisių gynimo būdus tai pačiai teisei apginti ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 5 dalį ir CK 6.665 straipsnį. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios užsakovo pasirenkamo teisiu gynimo būdo atitiktį proporcingumo ir abiejų sutarties šalių interesų derinimo reikalavimams. Teismas priteisė pernelyg dideles išlaidas apdailos darbų trūkumų pašalinimui, pažeidė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškino praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas netinkamas materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimas bei taikymas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde išsamiai nepagrįsta teisės aiškinimo ar taikymo problema, kuri šioje byloje būtų esminė, lėmusi neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl pateiktą kasacinį skundą atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminį mokestį už ieškovę sumokėjo V. M., todėl atsisakius priimti kasacinį skundą jam grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, teisėjų atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti V. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymu AB Swedbank sumokėtą 345 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas