2021-03-03 Nr. AB-5173-3-61-3-02838-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2485-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02838-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. K. (Y. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Y. K. teismui pateikė skundą ir prašė panaikinti 2020 m. gegužės 3 d. Migracijos departamento sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-15)12PR-106 (toliau – ir ginčijamas Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prieglobsčio prašymu, pagrįsdamas tokį prašymą aplinkybėmis, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir priklauso (duomenys neskelbtini), nešioja barzdą, yra „juodajame sąraše“, prašo prieglobsčio Europoje, pažįsta (duomenys neskelbtini) piliečius S. G., S. D. E. N.

3. Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nepagrįstai atmesdamas pareiškėjo motyvus. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) ir (ar) priskiriami prie (duomenys neskelbtini), yra priskiriami (duomenys neskelbtini), dėl ko valstybinių institucijų yra persekiojami baudžiamąją tvarka, jiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, jie yra kankinami, žudomi. Pareiškėjas dėl savo išpažįstamos religinės krypties save priskiria (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl ko grįžimo į kilmės valstybę atveju gali susidurti su minėtomis persekiojimo apraiškomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo įvardinti pagrindinių faktų apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir (ar) detaliai papasakoti apie (duomenys neskelbtini) religinės krypties skirtumus nuo tradicinių religinių krypčių ir jo pagrindinių dogmų, nesudarė pakankamo pagrindo atmesti nurodytas aplinkybes kaip nenustatytus ar neįrodytus faktus. Pareiškėjas neturi religinio išsilavinimo, nėra dvasininkas, todėl prašyti iš pareiškėjo pateikti išsamią informaciją tiek apie (duomenys neskelbtini), tiek apie (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstai ir neteisėta.

4. Teigė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl barzdos nešiojimo nėra pagrįsta, o jei ir būtų, tai tokia rizika nelaikoma persekiojimu. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime iš esmės pripažino, kad pagal kilmės valstybės informaciją yra ribojamas ilgų barzdų nešiojimas, nes tokie asmenys yra priskiriami draudžiamoms religinėms organizacijoms. Migracijos departamentas turėjo išsamiai išanalizuoti visas pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju yra tikėtina, jog pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę dėl barzdos nešiojimo gali susidurti arba nesusidurti su tokiais veiksmais, kurie savo intensyvumu ir pobūdžiu galės prilygti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui ar persekiojimui pabėgėlio apibrėžimo kontekste.

5. Migracijos departamentas nepagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis yra įtrauktas į „juodąjį sąrašą“ ir dėl to, kad Europoje prašėsi prieglobsčio, jis gali būti sulaikytas ir nuteistas. Pareiškėjas yra įtrauktas į „juodąjį sąrašą“ dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Minėtas sąrašas nėra oficialus, todėl Migracijos departamentas nerado jokios informacijos oficialiose paieškos sistemose. Informaciją apie tai, kad pareiškėjas prašėsi (ir šiuo metu prašosi) prieglobsčio Europoje, atitinkamos pareiškėjo kilmės valstybės teisėsaugos organizacijos galėjo gauti ir tikėtinai gavo savo naudojamais žvalgybiniais – operatyviniais metodais, galimai renkant informaciją iš pareiškėjo mamos ir pareiškėjo komunikacijos. Aplinkybė, jog Migracijos departamentas nerado duomenų, kad buvę prieglobsčio prašytojai (duomenys neskelbtini) grįžimo atveju būtų persekiojami, savaime nepatvirtina, kad tokie veiksmai prieš tokius asmenis nėra vykdomi, o pareiškėjas su tokiais persekiojimo veiksmas jo išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę atveju nesusidurs.

6. Pareiškėjas teigė, jog Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad nei pareiškėjo pateikti įrodymai (įskaitant jo pasakojimą), nei kita tyrimo metu surinkta informacija nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo pažinties su prieglobsčio prašyme nurodytais asmenimis jis ateityje būtų persekiojamas kilmės valstybėje. Pareiškėjas pateikė tiek informacijos ir įrodymų, kiek jam buvo objektyviai įmanoma surinkti ir pateikti. Nurodyti asmenys yra užsienio šalyse gyvenantys prieglobsčio prašytojai iš (duomenys neskelbtini) ar ten gyvenantys religiniai mokytojai, dėl kurių pažinties su pareiškėju kyla tiesioginė grėsmė būti persekiojamam ir pačiam pareiškėjui.

7. Visiems pareiškėjo pasakojimo motyvams, kurių patvirtinimui trūko rašytinių įrodymų, turėjo būti taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. nurodyti faktai turėjo būti pripažinti kaip nustatyti ir toliau vertinami prieglobsčio prašymo suteikimo kontekste. Kadangi Migracijos departamentas nei vienai pareiškėjo pasakojimo daliai nepagrįstai nepritaikė nurodyto principo, liko neįvertinti bylai reikšmingi materialiniai faktai ir priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjo nuodytos aplinkybės atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

8. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą. Nesant pagrindo pareiškėjo nurodytų aplinkybių pripažinti persekiojimu įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalies prasme, nurodytos aplinkybės turėjo būti pripažintos pakankamomis dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo prašymą grindė baime patirti neteisėtą įkalinimą ir smurtinius veiksmus dėl bendravimo su (duomenys neskelbtini) nariu S. D. dėl (duomenys neskelbtini) bei dėl išpažįstamos (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2020 m. vasario 24 d. pateikė dar vieną prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas naujas priežastis. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos.

11. Atsakovas pabrėžė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, t. y. nebuvo nustatyta realios ir individualios (duomenys neskelbtini) jam kylančios grėsmės tikimybės. Apklausos metu paprašytas daugiau papasakoti apie (duomenys neskelbtini), kuriai tariamai priklauso (t. y. kada ir kur buvo įkurta, kokie jos tikslai ir t. t.), prieglobsčio prašytojas negalėjo paaiškinti kas tai per organizacija. Analogiškai prieglobsčio prašytojas negalėjo paaiškinti nei kaip tampama (duomenys neskelbtini) nariu, nei kaip jis pats tapo (duomenys neskelbtini) nariu, nei kuo skiriasi buvimas tiesiog (duomenys neskelbtini) nuo buvimo (duomenys neskelbtini) nariu.

12. Pirmą kartą teikdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė esantis (duomenys neskelbtini) ir išpažįstantis (duomenys neskelbtini) mokyklą, dėl to neva būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios. Pakartotinai pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nurodė išpažįstantis jau kitą – (duomenys neskelbtini) mokyklą, kuri (duomenys neskelbtini) yra uždrausta. Nors apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad buvo sulaikytas dėl religinių priežasčių, paklaustas apie tariamą sulaikymą, nurodė su religija nesusijusias suėmimo priežastis. Paprašytas daugiau papasakoti apie savo tikėjimą, pateikė atsakymus, kurie nėra susiję su (duomenys neskelbtini) ideologija. Apklausos pradžioje teigė esantis (duomenys neskelbtini), o apklausos eigoje nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. paminėjo mokyklą, kurią teigė išpažįstantis pirmo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

13. Atsakovas nurodė, kad nors apklausos pradžioje pareiškėjas teigė, jog nešioja barzdą ir už tai gali būti (duomenys neskelbtini) įkalintas, apklausos eigoje paklaustas ar dėl tokio ilgio barzdos kaip pas jį (t. y. trumpos), taip pat kiltų problemų, prieglobsčio prašytojas atsakė, kad „nelabai“. Migracijos departamento turimose, skirtingais metais darytose prieglobsčio prašytojo nuotraukose pareiškėjas yra su vizualiai matoma barzda, tačiau ji nėra ilga. Pabrėžė, kad apklausos metu prieglobsčio prašytojas taip pat buvo su trumpa, vos matoma barzda. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nenešioja ilgos barzdos, Migracijos departamentas padarė išvadas, kad motyvuodamas prašymą suteikti prieglobstį jis tiesiog pritaikė jam žinomą bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) realijas.

14. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo buvimą „juodajame sąraše“ bei gręsiantį suėmimą, nes pasiprašė prieglobsčio Europoje, buvo neišsamus, nerišlus, grindžiamas bendro pobūdžio informacija apie šalį bei trečiųjų asmenų tariamai pateikta informacija. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindė nei jo teiginių, kad jis yra įtrauktas į „juodąjį sąrašą“, nei prielaidos, jog jis gali būti suimtas, nes pasiprašė prieglobsčio Europoje. Patikrinus (duomenys neskelbtini) ieškomų asmenų sąrašus bei Interpolo ieškomų asmenų registrą, nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) yra paskelbta prieglobsčio prašytojo paieška.

15. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad nei pareiškėjo pateikti įrodymai (įskaitant jo pasakojimą), nei kita tyrimo metu surinkta informacija nepagrindė prielaidos, jog dėl pažinties su jo nurodytais asmenimis pareiškėjas būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios. Pirmajame prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašytojas taip pat buvo nurodęs, kad jam kyla grėsmė dėl pažinties su S. D. su kuriuo yra „geri draugai“, tuo tarpu pats S. D. tokią draugystę yra paneigęs. Prieglobsčio prašytojo pateiktame S. G. vardu pasirašytame laiške teigiama, kad laiško autorius „žino“, kad pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėl jo religinių įsitikinimų. Kokie tai įsitikinimai ir kaip pasireiškia (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimas, laiške nenurodoma. Pareiškėjo pateikta nuotrauka su E. N. neįrodė, kad jis ir nuotraukoje matomi žmonės yra pažįstami ar kada nors bendravę.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

18. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą grindžia motyvais, kad: 1) pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjas nešioja barzdą; 3) pareiškėjas yra „juodajame sąraše“; 4) pareiškėjas prašo suteikti jam prieglobstį Europoje; 5) pareiškėjas pažįsta (duomenys neskelbtini) piliečius S. G., S. D., E. N.

19. Teismas pažymėjo, kad pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 ((toliau – ir Aprašas); aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 116 punktą, prieglobsčio prašytojas turi galimybę savo prašymą grįsti tiek rašytiniais įrodymais, tiek kitais būdais užfiksuotais duomenimis ar dokumentais. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad vertindamas ginčijamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, analizuos, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jos kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydamas suteikti prieglobstį, savo prašymą argumentuodamas aplinkybe, jog priklauso (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) yra uždrausta kaip ekstremistinė organizacija, pareiškėjui gresia persekiojimas ir bausmė dėl jo religinių-politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-15)12PR-106 nesuteikė pareiškėjui nei pabėgėlio statuso, nei papildomos apsaugos. Teismas nagrinėjamu atveju pritarė Migracijos departamento ginčijamame sprendime išdėstytai pozicijai, kad nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos. Teismas įvertino, kad pareiškėjo pasakojimas ir apklausos metu pateikiamos faktinės aplinkybės pagrįstai nelaikytos patikimomis. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui gresia persekiojimas dėl jo įsitikinimų ar kyla grėsmė jo gyvybei ar sveikatai.

21. Pareiškėjas teigė, kad jis dėl išpažįstamos religijos priskiria save (duomenys neskelbtini), o asmenys, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) ir (ar) yra (duomenys neskelbtini), priskiriami (duomenys neskelbtini) nepatvirtintų (ekstremistinių) religinių organizacijų nariams, dėl to yra persekiojami valstybinių institucijų baudžiamąją tvarka, skiriamos laisvės atėmimo bausmės, laikomi įtrauktais į „juodąjį sąrašą“. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad pareiškėjo persekiojimo baimė dėl įsitikinimų (tikėjimo) yra reali.

22. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo 2020 m. birželio 18 d. apklausos duomenis matyti, jog pareiškėjas teigė esąs (duomenys neskelbtini) tokia tikėjimo kryptis (duomenys neskelbtini) yra kategoriškai draudžiama. Pareiškėjas apklausos metu negalėjo tiksliai apibūdinti, kas yra (duomenys neskelbtini), koks šios organizacijos tikslas, kada tokia organizaciją įsteigta, kiek narių tokia organizacija vienija. Pareiškėjas pateikė tik abstraktaus, bendro pobūdžio atsakymus, iš kurių nėra galimybės nustatyti konkrečių pareiškėjo nurodomą organizaciją apibūdinančių duomenų. Paklaustas apie (duomenys neskelbtini) narių skirtumus nuo kitų (duomenys neskelbtini) jų neįvardijo, savo įstojimo į tokią organizaciją aplinkybių nurodyti negalėjo, tik paaiškino, kad į šią slaptą organizaciją įstojo seniai. Taigi, kaip nurodė teismas, pareiškėjo pasakojimas apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nepatikimas, abstraktus, nėra pagrįstas konkrečiais faktais, žodiniai paaiškinimai nenuoseklūs, neįtikimi.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentą dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) ir (ar) (duomenys neskelbtini), teismas pastebėjo, kad pareiškėjas jau kartą buvo kreipęsis į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo, o pirmąjį prašymą grindė aplinkybe, kad išpažįsta (duomenys neskelbtini) religijos (duomenys neskelbtini) kryptį (Migracijos departamento pateikta pareiškėjo bylos medžiaga), tuo tarpu aplinkybės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) apskritai nebuvo nurodęs (nors apklausos metu patvirtino, kad į šią organizaciją įstojo seniai). Taigi antruoju savo prašymu suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą pareiškėjas nurodė jau kitą (duomenys neskelbtini) religijos kryptį, tikėjimo organizaciją. Teismas nurodė, kad toks pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas taip pat patvirtina Migracijos departamento padarytą išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas apie buvimą (duomenys neskelbtini) ir priklausymu (duomenys neskelbtini) vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančių jo nurodytų faktų tikrumą.

24. Pareiškėjo teiginiai dėl baimės būti persekiojamam dėl ilgos barzdos teismo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad barzdos auginimas yra didelė problema, nešiojantys barzdą asmenys laikomi teroristais. Pareiškėjas, paklaustas ar jo apklausos metu turima barzda sukeltų problemų kilmės valstybėje, paaiškino, kad nelabai. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį pateiktos foto nuotraukos matyti, jog pareiškėjo barzda nėra ilga. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime, remdamasis kilmės valstybės informacija, pripažino, kad vyrams su tam tikro ilgio barzdomis yra taikomi ribojimai – draudimas lankytis visuomeniniuose pastatuose, nuotraukų pasams nepriėmimas, vyrų su barzdomis sulaikymas ir kt., pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, barzda turėtų būti ne ilgesnė už kumštį. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pirma, pareiškėjo bylos medžiaga ir jo paties pateikti paaiškinimai patvirtina, jog jis neturi ir kilmės valstybėje neturėjo barzdos ilgesnės už kumštį, antra, pareiškėjo nurodomi ribojimai, susiję su barzdos nešiojimu, su kuriais pareiškėjas potencialiai gali susidurti kilmės valstybėje, nelaikytini persekiojimu ir nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

25. Teismas įvertino kaip neįrodytus ir nepatikimus pareiškėjo teiginius dėl jam kylančios grėsmės ir persekiojimo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas prašė prieglobsčio Europoje. Pareiškėjas teigė, kad jis įtrauktas į „juodąjį sąrašą“, kuris skirtas asmenims, prašiusiems prieglobsčio Europoje, tokie žmonės yra persekiojami (duomenys neskelbtini) valdžios. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo apklausoje pateikti atsakymai dėl jo įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ yra nedetalūs, abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas apklausos metu negalėjo paaiškinti, kokiu būdu valdžios institucijos gauna informaciją apie tai, jog asmenys kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Europos Sąjungoje. Pareiškėjo nurodoma grėsmė nėra konkreti ir reali, apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad jo artimiesiems buvo grasinta, tačiau konkrečių jo artimųjų atžvilgiu atliktų veiksmų įvardinti negalėjo. Pareiškėjo nurodomos priežastys, dėl kurių asmuo, jo teigimu, patenka į „juodąjį sąrašą“ taip pat nėra konkrečiai įvardintos, viena vertus pareiškėjas aiškina, kad į sąrašą patenkama dėl prieglobsčio Europoje prašymo, kituose apklausos metu pateiktuose atsakymuose pareiškėjas nurodo, kad į sąrašą traukiami asmenys, priklausantys (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, tikrindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo įtraukimo į „juodąjį sąrašą“, nustatė, kad pareiškėjo nėra tarp (duomenys neskelbtini) institucijų ieškomų asmenų, be to, kilmės valstybės informacija tokių duomenų taip pat nepagrindė, priešingai, nustatyta, kad išvykti į užsienį iš (duomenys neskelbtini) nėra draudžiama, netgi teroristinių organizacijų nariai grįžę į kilmės valstybę gali sulaukti malonės. Taigi pareiškėjo paaiškinimai dėl baimės grįžti į kilmės valstybę dėl persekiojimo ar galimos bausmės yra nepagrįsti, nenustatyta, kad tokia baimė būtų reali ir individualaus pobūdžio.

26. Teismas taip pat nenustatė pareiškėjo persekiojimo grėsmės dėl aplinkybės, kad pareiškėjas galimai pažįsta (duomenys neskelbtini) piliečius S. G., S. D., E. N. Nors pareiškėjas teigė, kad jis neturėjo galimybės surinkti įrodymų apie šiuos asmenis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimo abstraktumas tokių pareiškėjo teiginių taip pat neįrodo, o byloje esantys rašytiniai duomenys tokius teiginius net paneigia. Nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo, nustatyta, kad S. D. apklausos metu nurodė, jog pareiškėjo nepažįsta. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo teiginį dėl pažinties su S. G. (kuris, pagal Migracijos departamento nustatytus duomenis yra aktyvistas, (duomenys neskelbtini) uždrausto judėjimo vienas iš įkūrėjų), pateikė S. G. laišką, kuriame S. G. lakoniškai nurodo, kad pažįsta pareiškėją ir žino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra persekiojimas dėl religinių įsitikinimų. Jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas realiai galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje nenurodoma. Pareiškėjo pažintis su E. N. taip pat nepagrindžia persekiojimo grėsmės, nes, pirma, pareiškėjo pateikta foto nuotrauka, kuriame užfiksuotas E. N. neįrodo aplinkybės, kad pareiškėjas su šiuo asmeniu yra pažįstamas, antra, net laikant, kad pareiškėjo teiginiai dėl pažinties su šiuo asmeniu yra teisingi, pareiškėjas pats paaiškino, kad su šiuo asmeniu seniai nebendrauja, o politiniame gyvenime jis taip pat nebedalyvauja.

27. Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes dėl pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą, priėjo išvadą, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjo pasakojimai dėl galimos bausmės grįžus į kilmės valstybę vertintini kritiškai dėl patikimumo stokos. Pareiškėjas nepagrindė tariamos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl priklausymo religinei grupei, pažinties su (duomenys neskelbtini) uždraustų judėjimų aktyvistais, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę jam kiltų grėsmė.

28. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad papildoma apsauga, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nesuteikta pagrįstai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 87 straipsnio 1 dalies nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Migracijos departamentas tinkamai atliko tyrimą dėl pagrindų suteikti pabėgėlio statusą ar prieglobstį, suteikė teisę pareiškėjui pateikti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek raštu, išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybės, kuriomis jis grindė prašymą suteikti prieglobstį ar pabėgėlio statusą.

III. 29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

30. Teigia, kad pareiškėjas nėra teologas, statistikas ar kokias nors administracines pareigas (duomenys neskelbtini) vykdantis administracijos tarnautojas. Jam paaiškinti statistinius duomenis, kada tokia organizacija įsteigta, kiek narių tokia organizacija vienija neįmanoma ir neprotinga. Vidutinis, statistinis tikintysis, nepriklausomai nuo jo tikėjimo, neretai nesidomi, kiek narių vienija jo bendruomenė. Pareiškėjui aktualu išpažįstamos ir jo paties puoselėjamos vertybės, dogmos, papročiai. Paaiškina, kad pagal pareiškėjo individualias savybes laikytina, kad jam kaip prieglobsčio prašytojui buvo taikyta pernelyg aukšta įrodinėjimo ir paaiškinimų tikslumo, išsamumo kartelė, neatitinkanti jo socialinio išprusimo ir organizacijos specifikos suvokimo. Tiek teismas, tiek atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų pareiškėjui atskleisti jo situacijos esmės, kuri būtina siekiant, jog asmuo galėtų saugiai papasakoti, kiek jam yra žinoma ir būti nenuvertinimas dėl to, kad jo gyvenimo patirtis ir gyvenimo būdas nėra konkrečios formalios informacijos kaupimas.

31. Nurodo, kad byloje konstatuota, jog vyrams su tam tikro ilgio barzdomis yra taikomi ribojimai – draudimas lankytis visuomeniniuose pastatuose, nuotraukų pasams nepriėmimas, vyrų su barzdomis sulaikymas ir kt., pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, barzda turėtų būti ne ilgesnė už kumštį. Tokia sąlyga, kuri taikoma kilmės valstybėje, yra neabejotinai diskriminacinė, o bausmės, sankcijos, veiksmai už jo nesilaikymą ne tik neproporcingos, bet yra prilyginamos bei laikytinos persekiojimu.

32. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į skundo argumentus, kad informacija apie tai, jog pareiškėjas prašėsi (ir šiuo metu prašosi) prieglobsčio Europoje, atitinkamos pareiškėjo kilmės valstybės teisėsaugos organizacijos galėjo gauti ir tikėtinai gavo savo naudojamais žvalgybiniais – operatyviniais metodais, galimai renkant informaciją iš pareiškėjo mamos ir pareiškėjo komunikacijos. Aplinkybė, jog Migracijos departamentas nerado duomenų, kad buvę prieglobsčio prašytojai (duomenys neskelbtini) grįžimo atveju būtų persekiojami, savaime nepatvirtina, jog tokie veiksmai prieš tokius asmenis nėra vykdomi, o pareiškėjas su tokiais persekiojimo veiksmais jo išsiuntimo ar grąžinimą į kilmės valstybę atveju nesusidurs. Šie argumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo paneigti ar sukritikuoti. Teismas palaikė ir atkartojo atsakovo motyvus.

33. Nesutinka su teismo išvadomis dėl pareiškėjo pažinties su S. G., E. N. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vertinti įrodymų gavimo prieinamumą, kuris pasiekiamas pareiškėjui. Tai, kad jis pateikė laišką bei nuotrauką su minėtais asmenimis yra pakankamai rimtas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo ryšius su jais. Teismas taip pat neįvertino to, kad net jei pareiškėjas seniai nebendrauja, tai visiškai nereiškia, jog jis negali dėl ankstesnių ryšių būti persekiojamas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir teismas turėjo vertinti, kokias savybes, ryšius jam suteikia persekiotojas ir ar persekiotojo galimas susikurti įsitikinimas gali būti pagrindu persekioti pareiškėją.

34. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

35. Teigia, eismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.

36. Atsakovas teigia, kad atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus bei tai, kad pareiškėjas „prisiminė“ esantis (duomenys neskelbtini) narys tik po to, kai jo pirmasis prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo buvo atmestas, pareiškėjo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų faktų tikrumą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) neturėjo įrodomosios vertės sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo.

37. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas teigė, kad nešioja barzdą ir už tai gali būti (duomenys neskelbtini) įkalintas, Migracijos departamente vykusios apklausos metu paklaustas ar dėl tokio ilgio barzdos kaip pas jį (t. y. trumpos), taip pat kiltų problemų, prieglobsčio prašytojas atsakė, kad „nelabai“. Migracijos departamento turimose, skirtingais metais darytose prieglobsčio prašytojo nuotraukose (2017 m. spalio 2 d. prieglobsčio prašytojui išduota Šengeno viza, kuriai gauti jis buvo pateikęs savo nuotrauką ir 2020 m. vasario 24 d. daryta nuotrauka prieglobsčio prašytojui pakartotinai pasiprašius prieglobsčio Lietuvos Respublikoje), pareiškėjas yra su vizualiai matoma barzda, tačiau ji nėra ilga. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas taip pat buvo su trumpa, vos matoma barzda. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nenešioja ilgos barzdos, Migracijos departamentas padarė pagrįstas išvadas, kad motyvuodamas prašymą suteikti prieglobstį jis tiesiog pritaikė jam žinomą bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) realijas. Prieglobsčio prašytojas girdėjo apie tokius ribojimus, tačiau nepateikė įtikinamų paaiškinimų, leidžiančių susieti šiuos ribojimus su jo individualia situacija.

38. Nurodo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo buvimą „juodajame sąraše“ bei gresiantį suėmimą, nes pasiprašė prieglobsčio Europoje, buvo neišsamus, nerišlus, grindžiamas bendro pobūdžio informacija apie šalį bei trečiųjų asmenų tariamai pateikta informacija. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindė nei jo teiginių, kad jis yra įtrauktas į „juodąjį sąrašą“, nei prielaidos, jog jis gali būti suimtas, nes pasiprašė prieglobsčio Europoje. Patikrinus (duomenys neskelbtini) ieškomų asmenų sąrašus bei Interpolo ieškomų asmenų registrą, nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) yra paskelbta prieglobsčio prašytojo paieška. Tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindė prieglobsčio prašytojo teiginių. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas buvimą „juodajame sąraše“ siejo su priklausymu (duomenys neskelbtini) ir buvimu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tačiau jo pasakojimo dalis apie priklausymą „(duomenys neskelbtini) ir buvimą (duomenys neskelbtini) nelaikytina patikimu įrodymu bei buvo atmesta dėl patikimumo stokos. Pareiškėjas nurodo, kad sąrašas nėra oficialus, todėl Migracijos departamentas nerado jokios informacijos oficialiose paieškos sistemose, tačiau tai, kaip teigia atsakovas, per se nėra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas kilmės valstybėje nebus persekiojamas. Atsakant į šiuos skundo argumentus atsakovas pažymi, kad byloje M.O v. Šveicarija Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei prašytojo pasakojimas atmestas dėl patikimumo stokos. Atsižvelgus į tai, atsakovas prieina prie išvados, kad atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos Migracijos departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

39. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, kad pareiškėjas tiesiog išvardino žmones, kurie dėl savo veiklos (duomenys neskelbtini) yra sulaukę arba galėtų sulaukti (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimo, o jo pateikti įrodymai (t. y. laiškas ir nuotrauka) nepagrindė prieglobsčio prašytojo teiginių, kad vien dėl pažinties su minėtais asmenimis jis galėtų sulaukti neigiamo (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesio. Be to, kaip teigė pats prieglobsčio prašytojas, su S. G. jis susipažino ir buvo susitikęs vos kelis kartus (duomenys neskelbtini) (t. y. net ne (duomenys neskelbtini)), o su E. N. „seniai nebebendrauja“. Be to, minėtas žmogus, prieglobsčio prašytojo teigimu, „dėl savo amžiaus nelenda į politiką (...) dėl to, man atrodo, jį paliko ramybėje“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2020 m. gegužės 3 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-15)12PR-106 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ ir pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, teisėtumo.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė paskesnį prašymą suteikti jam prieglobstį iš esmės teigdamas, kad: 1) yra (duomenys neskelbtini) ir priklauso (duomenys neskelbtini); 2) nešioja barzdą; 3) yra „juodajame sąraše”; 4) pasiprašė prieglobsčio Europoje; 5) pažįsta (duomenys neskelbtini) piliečius S. G., S. D. ir E. N.

42. Migracijos departamentas 2020 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-15) 12PR-106 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ panaikinimo. Ginčijamame sprendime Migracijos departamentas priėjo prie išvados, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia persekiojimo kilmės valstybėje rizikos tikimybės. Naujų įrodymų, kurie sąlygotų poveikį persvarstyti 2019 m. gegužės 20 d. Migracijos departamento sprendime Nr. (15/6-13) 12PR-65 padarytas išvadas, prieglobsčio prašytojas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgelio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas nurodė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat remiantis surinkta informacija, Migracijos departamentas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

43. Taigi, Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 83, 86 ir 87, Tvarkos aprašo 116 ir 124 punktais, 125.4 punktais nusprendė: 1) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K. pabėgelio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas.

V. 45. 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ji buvo papildyta 1967 m. sausio 31 d. Niujorke priimtu Protokolu dėl pabėgėlių statuso. Pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmą pastraipą sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti“.

46. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnyje nustatyta: „Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį arba būti taip baudžiamas.“

47. EŽTK 15 straipsnyje „Nukrypimas nuo įsipareigojimų nepaprastosios padėties atveju“ nustatyta: „1. Kilus karui ar susidarius nepaprastajai padėčiai, dėl kurių iškilo grėsmė tautos gyvavimui, kiekviena Aukštoji susitarianti šalis gali imtis priemonių, kuriomis nukrypstama nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas, su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“ 2. Ankstesnė nuostata neleidžia nukrypti nuo įsipareigojimų pagal 2 straipsnį [„Teisė į gyvybę“], išskyrus mirties atvejus dėl teisėtų karo veiksmų, taip pat pagal 3 straipsnį [„Kankinimo uždraudimas“], 4 straipsnio [„Vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas“] 1 dalį ir 7 straipsnį [„Nėra bausmės be įstatymo“].

48. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (pasirašytos 1984 m. gruodžio 10 d. Niujorke) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jokia valstybė, šios Konvencijos Šalis, neišsiunčia, negrąžina (refouler) ir neišduoda asmens kitai valstybei tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekdamos nustatyti, ar yra tokių priežasčių, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visus susijusius motyvus, įskaitant, jei tikslinga, toje valstybėje esamų didelių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį.

49. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala <...>.

50. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta, kad persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

51. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (Persekiojimo veiksmai) 1 dalyje nustatyta, kad tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai kaip nurodyta a punkte. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimos persekiojimo veiksmų formos. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal 2 straipsnio d punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų, apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį, arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo.

52. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio (Persekiojimo priežastys) 1 dalyje nustatyta, į kuriuos veiksnius atsižvelgia valstybės narės vertindamos persekiojimo priežastis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

53. Dėl pabėgėlio statuso suteikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas), aiškindamas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB, kuri išdėstyta nauja redakcija priėmus Direktyvą 2011/95/ES, dėl panašių, kaip naujoje redakcijoje išdėstytų, nuostatų priminė, kad remiantis direktyvos 2 straipsnio c punktu, „pabėgėlis“ yra visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja atsiduoti šios šalies „globai“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir Ženevos konvencijoje išvardytų priežasčių <...>. Remiantis direktyvos 13 straipsniu, atitinkama valstybė narė suteikia pabėgėlio statusą, jeigu prašytojas atitinka visų pirma šios direktyvos 9 ir 10 straipsniuose numatytus reikalavimus. Direktyvos 9 straipsnyje apibrėžiami veiksniai, kurie leidžia veiksmus laikyti persekiojimu. Šiuo atžvilgiu direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte, <...> nurodoma, jog reikšmingi faktai turi būti „pakankamai rimti“ savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų „sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą“, ypač absoliučių teisių, kurių negalima varžyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK, Konvencija) 15 straipsnio 2 dalį. Be to, direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b punkte pažymima, jog persekiojimo veiksmais taip pat laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra „pakankamai sunkūs“, kad veiktų asmenį „panašiai“ kaip nurodyta direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte. Direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad turi būti sąsaja tarp direktyvos 10 straipsnyje minimų persekiojimo priežasčių, <...> ir persekiojimo veiksmų (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimo (sujungtose bylose Y (C-71/11) ir Z (C-99/11) 50–55 p.).

54. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina, be kita ko, Direktyvą 2011/95/ES, 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

55. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. <...> persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

56. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3929-822/2017).

57. Remiantis minėtais teisės šaltiniais, pabėgėlio statusas suteikiamas, jeigu prašytojas atitinka visų pirma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, aiškinant jį kartu su Direktyvos 2011/95/ES 9 ir 10 straipsniais, numatytus reikalavimus, apibrėžiančius persekiojimo veiksmus ir persekiojimo priežastis. Sprendžiant dėl pabėgėlio statuso asmeniui suteikimo, kiekvienu atveju turi būti nustatyti veiksniai, kurie leidžia veiksmus laikyti persekiojimu. Reikšmingi faktai turi būti „pakankamai rimti“ savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų „sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą“, ypač absoliučių teisių, kurių negalima varžyti pagal Konvencijos 15 straipsnio 2 dalį (Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalies a punktas). Be to, persekiojimo veiksmais taip pat laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra „pakankamai sunkūs“, kad veiktų asmenį „panašiai“ kaip nurodyta direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punkte (Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalies b punktas).

VII. 58. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių apie jo išpažįstamos religinės krypties – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvertino pareiškėjo apklausos duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus, nurodė, jog pareiškėjas apklausos metu negalėjo tiksliai apibūdinti kas yra (duomenys neskelbtini), koks šios organizacijos tikslas, kada tokia organizaciją įsteigta, kiek narių tokia organizacija vienija. Pareiškėjas pateikė tik abstraktaus, bendro pobūdžio atsakymus, iš kurių nėra galimybės nustatyti konkrečių pareiškėjo nurodomą organizaciją apibūdinančių duomenų. Paklaustas apie (duomenys neskelbtini) narių skirtumus nuo kitų (duomenys neskelbtini), jų neįvardijo, savo įstojimo į tokią organizaciją aplinkybių nurodyti negalėjo, tik paaiškino, kad į šią slaptą organizaciją įstojo seniai. Atsižvelgiant į tai, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pasakojimas apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nepatikimas, abstraktus, nėra pagrįstas konkrečiais faktais, žodiniai paaiškinimai nenuoseklūs, neįtikimi.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) neatitinka išsamumo, patikimumo, nuoseklumo, tikslumo kriterijų. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjas jau kartą buvo kreipęsis į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo, o pirmąjį prašymą grindė aplinkybe, jog išpažįsta (duomenys neskelbtini) religijos (duomenys neskelbtini) kryptį, tuo tarpu aplinkybės dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) apskritai nebuvo nurodęs (nors apklausos metu patvirtino, kad į šią organizaciją įstojo seniai). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, antruoju savo prašymu suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą pareiškėjas nurodė jau kitą (duomenys neskelbtini) religijos kryptį (kuri yra uždrausta), tikėjimo organizaciją, todėl toks pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas taip pat patvirtina Migracijos departamento padarytą išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie buvimą (duomenys neskelbtini) ir priklausymu (duomenys neskelbtini) vertintinas kritiškai ir nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų faktų tikrumą.

60. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl išpažįstamos religijos ir priklausymo tam tikrai socialinei grupei, teisingai sprendė, kad konkrečiu atveju nėra nustatytos pareiškėjo nurodomos persekiojimo priežastys. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad kaip prieglobsčio prašytojui buvo taikyta pernelyg aukšta įrodinėjimo ir paaiškinimų tikslumo, išsamumo kartelė. Tai, kad prieglobsčio prašytojui yra pasiūloma paaiškinti jo nurodomas persekiojimo priežastis, siekiant išsiaiškinti, ar jos egzistuoja, nelaikytina netinkamu įrodinėjimo procesu byloje dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Migracijos departamento klausimai pareiškėjui pasiūlant papasakoti apie religijos kryptį, religines praktikas, aplinkybes dėl pareiškėjo dalyvavimo religinėse praktikose, nelaikytini kaip reikalavę iš pareiškėjo neįmanomų dalykų, taigi buvo adekvatūs atsižvelgiant į tai, tarptautinės apsaugos prašytojo paaiškinimai sudaro reikšmingą įrodinėjimo proceso dalį, kuria remiantis turi būti priimtas sprendimas dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimai šiais klausimais buvo visiškai nenuoseklūs tiek vertinant paaiškinimus nagrinėjant paskesnį prieglobsčio prašymą, tiek vertinant juos kartu su pareiškėjo paaiškinimais tais pačiais klausimais pirmą kartą kreipiantis dėl prieglobsčio suteikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvadomis ar pripažinti vykdytų procedūrų neteisėtomis dėl netinkamo įrodinėjimo proceso vykdymo.

61. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam dėl ilgos barzdos. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo nurodomi ribojimai, susiję su barzdos nešiojimu, su kuriais pareiškėjas potencialiai gali susidurti kilmės valstybėje, nelaikytini konkrečiu atveju persekiojimu, nes nėra vertinami kaip „pakankamai rimti“ savo pobūdžiu ar dažnumu faktai, kad sudarytų „sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą“, ypač absoliučių teisių, kurių negalima varžyti pagal Konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, taip pat negali būti laikomi įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra „pakankamai sunkūs“, kad veiktų asmenį „panašiai“ kaip prieš tai nurodyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga (pateiktos nuotraukos) patvirtina, jog pareiškėjas ilgos barzdos nenešioja, o 2020 m. birželio18 d. vykusios apklausos metu, paklaustas, ar dėl tokios barzdos, kurią turi pareiškėjas, kiltų problemų, pareiškėjas atsakė, jog nelabai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) įvestų ribojimų barzdai, yra nepagrįsta.

62. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, jog prašė prieglobsčio Europoje ir todėl jis įtrauktas į „juodąjį sąrašą“, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas patikrino (duomenys neskelbtini) ieškomų asmenų sąrašus ir Interpolo ieškomų asmenų registrą, tačiau nerado duomenų, jog (duomenys neskelbtini) yra paskelbta prieglobsčio prašytojo paieška. Be to, pareiškėjo pasakojimas dėl įtraukimo į „juodąjį sąrašą“ buvo neišsamus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad į „juodąjį sąrašą“ patenka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas savo paaiškinimais nepatvirtino ar nepateikė kitų įrodymų dėl priklausymo minėtoms grupėms.

63. Migracijos departamentas išsamiai patikrino ir įvertino pareiškėjo konkrečius argumentus, susijusius su tuo, jog prašė prieglobsčio Europoje ir todėl jis įtrauktas į „juodąjį sąrašą“, palygino šią informaciją su pareiškėjo paaiškinimais apie jo išpažįstamą religinę kryptį ir pagrįstai sprendė, kad nebuvo jokio pagrindo pripažinti teisingais pareiškėjo teiginius dėl pareiškėjui gresiančio persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.

64. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pažinčių su S. D., S. G. ir E. N., yra nepagrįstos. Pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo vertinti įrodymų gavimo prieinamumą ir tai, kad jis pateikė laišką bei nuotrauką su minėtais asmenimis, yra pakankamai rimtas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo ryšius su minėtais asmenimis. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais pareiškėjo argumentais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo, nustatyta, kad S. D. apklausos metu nurodė, jog pareiškėjo nepažįsta; pareiškėjas, pagrįsdamas savo teiginį dėl pažinties su S. G. (kuris, pagal Migracijos departamento nustatytus duomenis yra aktyvistas, (duomenys neskelbtini) uždrausto judėjimo vienas iš įkūrėjų), pateikė S. G.laišką, kuriame S. G. lakoniškai nurodo, kad pažįsta pareiškėją ir žino, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra persekiojimas dėl religinių įsitikinimų; jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas realiai galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje nenurodoma. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas bandė susiekti su S. G. elektroniniu laišku, tačiau buvo gautas automatinis atsakiklis, kad toks vartotojas nerastas. Pareiškėjas, be kita ko, neįrodė ir pažinties su E. N. ir apklausos metu teigė, kad su minėtu asmeniu seniai nebendrauja.

65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti veiksniai (yra (duomenys neskelbtini) ir priklauso (duomenys neskelbtini); nešioja barzdą; yra „juodajame sąraše”; pasiprašė prieglobsčio Europoje; pažįsta (duomenys neskelbtini) piliečius S. G., S. D. ir E. N.) neleidžia veiksmų laikyti persekiojimu. Kaip teisingai nurodo Migracijos departamentas, apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan. Nagrinėjamu atveju dalis pareiškėjo nurodytų faktų yra bendro pobūdžio, nėra siejami su pareiškėjo individualia padėtimi, todėl negali būti laikoma, kad prieš pareiškėją vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi pareiškėjo persekiojimu.

66. Migracijos departamentui pripažinus nepagrįstais visus pareiškėjo paaiškinimus dėl galimų persekiojimo priežasčių ir veiksmų, taigi nenustačius, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas, negali turėti reikšmės pareiškėjo tvirtinimas, kad turėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl to, kokias savybes pareiškėjui priskiria persekiojimo vykdytojai, jeigu pareiškėjas ir neturi tokių savybių.

67. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į šią Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas gyveno, taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

69. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

71. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Y. K. (Y. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Veslava Ruskan