523eda8d-b341-4cd1-94a2-59c2e8ae6b10 · Lietuvos apeliacinis teismas

P                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-447/2013Procesinis bylos Nr. 1-83-1-00389-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.8., 1.2.4.8.1. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Kęstučio Jucio, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Laimai Milevičienei,nuteistojo gynėjui advokatui Romualdui Juozui Lelertavičiui,nuteistajam T.

S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį areÅ¡tu keturiasdeÅ¡imčiai parų; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu penkiasdeÅ¡imčiai parų; BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu penkeriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta penkeri metai laisvės atėmimo.Å is nuosprendis priimtas ir dėl E. P., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.IÅ¡ T.

S. priteista nukentėjusiajam R. D. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. D. 4000 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 52 027 Lt gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, valstybei 714,52 Lt bei 27,11 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 10 val., G. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas ranka nemažiau kaip du smÅ«gius R.

D. į veidÄ , sukėlė nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmÄ . Be to. T. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val. vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent, sudavė rankomis ir kojomis R. D. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas nemažiau kaip penkis kartus, įkėlė jį į Å¡ulinio duobę, užšoko ant nukentėjusio virÅ¡utinės kÅ«no dalies, Å¡okinėjo ir kojomis trypė galvÄ ir pečius, tuo padarė poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos ir juosmens srityse, trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R.

D. sveikatÄ bei pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistasis nurodo, jog dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis prisipažino, labai gailisi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat nurodo, kad turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , du nepilnamečius vaikus, paėmęs iÅ¡ banko paskolÄ bÅ«sto remontui, teistas nebuvo. Apeliantas teigia, kad jam bÅ«nant įkalinimo įstaigoje, nepilnamečiai vaikai gali likti be gyvenamosios vietos, vaikus Å¡iuo metu prižiÅ«ri močiutė, o apelianto tėvas turi pirmos grupės invalidumÄ , be to, jis negalės mokėti ir nukentėjusiesiems priteistų pinigų.Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis T.

S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo T. S. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.T. S. apeliaciniu skundu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, praÅ¡o tik suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas ir galimus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, nuosprendį peržiÅ«ri neperžengiant apeliacinio skundo ribų ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau T. S. veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.).Nagrinėjamoje byloje T.

S. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnį. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val., vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. D. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas nemažiau kaip penkis kartus, įkėlė į Å¡ulinio duobę, Å¡okinėjo ir kojomis trypė galvÄ ir pečius, padarydamas poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos ir juosmens srityse, trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smÅ«gių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Pateikdamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas, pirmosios instancijos teismas nuteistojo T. S. veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ motyvavo nukentėjusiojo sužalojimu nesant tam jokios dingsties. Jo veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį argumentavo tuo, kad jis dienos metu suduodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas bei įkėlęs į Å¡ulinio duobę Å¡okinėjo ir trypė nukentėjusiojo galvÄ ir pečius, įžūliu elgesiu Å¡okiravo aplinkinius, demonstravo jiems nepagarbÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-08-24, apie 10 val.

E. P., T. S., E. Å ., R. D. nuėjo pas R. B. gerti alaus. Begeriant tarp T. S. ir R. D. kilo konfliktas, T. S. sėdinčiam ant fotelio R. D. delnu sudavė du - tris smÅ«gius į veidÄ . R. B. iÅ¡praÅ¡ius visus iÅ¡ namų, E. P., E. Å ., T. S. ir R. D. nuėjo prie buvusio baro pastato, esančio netoli parduotuvės. Begeriant alų, E. P. susiginčijo su R. D. ir spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, o T. S. R. D. spyrė ne mažiau 5 kartus į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, įkėlęs jį į Å¡ulinio duobę, Å¡okinėjo ir trypė nukentėjusiojo galvÄ ir pečius.IÅ¡ nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad T.

S. veiksmai buvo nukreipti tik prieÅ¡ nukentėjusįjį R. D.. Nors T. S. paskatos buvo chuliganiÅ¡kos, tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , be nukentėjusiojo R. D. sumuÅ¡imo, jis nepadarė. Apygardos teismas, pripažindamas, kad T. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijo jokių T. S. veiksmų, atitinkančių minėto baudžiamojo įstatymo sudėtį.

Be to, Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys 2K-142/2008, 2K-235/2009, 2K-261/2009). Todėl nagrinėjamu atveju, T. S. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kuris apima ir T.

S. veiksmus, demonstruojančius nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.Perkvalifikavus nuteistojo T. S. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto, BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir bausmės paskyrimo klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobÅ«dis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Nurodyto baudžiamojo įstatymo sankcija numato tik terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos, skirti nuteistajam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra nei įstatyme numatytų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Skiriant T. S. bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtimi bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Taip pat vadovaujasi didžiÄ ja dalimi skundžiamame nuosprendyje jau iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo motyvų. Teismas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu jau pripažino T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, pagrįstai buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas T. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T.

S. nusikalto būdamas jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos matyti, jog T. S. linkęs piktnaudžiauti alkoholiui (t. 2, b. l. 16-17), iki suėmimo dirbo, Rokiškio seniūnijoje skundų dėl T. S. netinkamo elgesio gauta nebuvo (t. 2, b. l. 135). Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, tačiau kaip nurodė nuteistasis teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, juos prižiūri močiutė.

Byloje nėra ir duomenų, kad apeliantas savo nepilnamečius vaikus iÅ¡laikė (BK 62 str. 2 d. 2 p.). Tačiau skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ ir kt. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ T. S. teismas paskyrė žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis R.

D. po konflikto R. B. namuose, toliau ėjo su nuteistaisiais girtauti prie baro, be to, pastabėjęs nukentėjusiojo blogÄ sveikatos bÅ«klę, ėmėsi priemonių pristatyti jį į namus ir praneÅ¡ti medicinos pagalbai. T. S. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nėra pagrindo dar labiau Å¡velninti bausmę. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad T. S. padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), o jo pavojingumo laipsnis, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir R.

D. sužalojimo bÅ«dÄ , taip pat yra didelis. Be to, nusikaltimas yra pabaigtas, juo nukentėjusiajam yra padaryta neturtinė žala, o kÅ«no sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki Å¡iol.Skundžiamu nuosprendžiu teismas taip pat priteisė iÅ¡ nuteistojo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. D., 4000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. D., 52 027 Lt nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai ir valstybei 714,52 Lt ir 27,11 Lt proceso iÅ¡laidų.

Padarytos turtinės žalos ir gydymo iÅ¡laidų dydis pagrįstas bylos dokumentais, todėl Å¡i nuosprendžio dalis jokių abejonių nekelia. Nors perkvalifikavus T. S. nusikalstamÄ veikÄ veikos apimtis sumažėjo, teisėjų kolegijos nuomone, keisti nuosprendžio dalį dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrindo taip pat nėra. IÅ¡ dalies patenkinęs T. S. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisdamas jam 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad T.

S. nusikalstamais veiksmais buvo pažemintas žmogaus orumas, iÅ¡ jo buvo tyčiojamasi, R. D. tapo neįgaliu, jam bÅ«tina nuolatinė kito asmens pagalba, negali dirbti darbų, kuriuos dirbo iki įvykio, darbingumo lygis yra tik 40 procentų (t. 2, b. l. 138). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie teismo jau iÅ¡dėstyti motyvai yra pagrįsti, o nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal jau įtvirtintÄ ir galiojančiÄ teismų praktikÄ vertinant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiančiu kriterijumi.

Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pvz., žalÄ padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Tokios aplinkybės nustatytos ir Å¡ioje byloje. Nuteistasis T. S. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje iÅ¡ jo priteistÄ neturtinę žalÄ atlyginti turės galimybę. Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka visus CK 6.250 str. 2 d. numatytus, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindo nėra.

Å ios nuosprendžio dalies apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 328 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti.T. S. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnį, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                    Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                 Kęstutis Jucys                                                                  RÅ«ta Mickevičienė