Legislator Case Law & Legislation
523e920e-d630-4e7a-8589-362ce1cc2edf AI generated

523e920e-d630-4e7a-8589-362ce1cc2edf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 523e920e-d630-4e7a-8589-362ce1cc2edf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ; VÄ® Registrų centro centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

523e920e-d630-4e7a-8589-362ce1cc2edf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjai nurodo, kad bet kokios kitos galimos hipotetinės aplinkybės ir pagrindai nėra aktualÅ«s. Teigia, kad Komisijos sprendime nurodomos aplinkybės dėl Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo iÅ¡plėstinio taikymo, tačiau teritorinio registratoriaus sprendime registruoti žymÄ ir dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo iÅ¡taisyti klaidÄ nėra nurodomos jokios aplinkybės, kad žymos registravimas bÅ«tų buvęs siejamas su Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo taikymu fakultatyviniais pagrindais – dėl to sutarus pastato bendraturčiams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-2755-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00871-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.6; 19.3.1; 19.3.3; 19.3.6; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. rugsėjo 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. M., dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovo atstovei V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ skundÄ atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :

 Pareiškėjai UAB „Vitropolis“, UAB „Friskas“, UAB „Kodinis raktas“, UAB „OSKV“, UAB „Kasparlita“ skundu prašo:

1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ;

2) VÄ® Registrų centro centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ ;

3) įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ . PaaiÅ¡kina, kad, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ , teritorinis registratorius priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ netenkinti pareiÅ¡kėjų 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymo, kuriuo pakartojo LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu panaikintų sprendimų argumentus. PareiÅ¡kėjai apskundė teritorinio registratoriaus sprendimÄ Komisijai, kuri 2020 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ .

PareiÅ¡kėjai mano, kad atsakovo priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o Komisijos sprendimas naikintinas ir dėl to, kad ji vadovavosi aplinkybėmis, kuriomis teritorinis registratorius nesivadovavo nei priimdamas sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo iÅ¡taisyti klaidÄ , nei priimdamas sprendimÄ registruoti žymÄ . PaaiÅ¡kina ir tai, kad LVAT nustatė ir teritorinis registratorius 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pakartojo, kad iÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenys buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrÄ automatiniu bÅ«du, netikrinant, ar konkretÅ«s duomenys gali bÅ«ti įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ pagal jo duomenis.

To neneigė ir Komisija sprendimu, tik kaip papildomus argumentus nurodė, kad jeigu ir vertinti pastato nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, tai žymos (juridinio fakto apie pastato administravimÄ ) registravimas irgi bÅ«tų galimas, esant to daikto (pastato) savininkų susitarimui, nes įstatymas nedraudžia tiems savininkams susitarti bendros nuosavybės daiktÄ administruoti per Gyvenamųjų namų bendrijų įstatyme numatytÄ bendrijÄ . Teigia, jog aplinkybė, kad pastato savininkai galėjo ir gali susitarti dėl įvairių jo administravimo bÅ«dų ir formų, nereiÅ¡kia tų savininkų susitarimo, tuo pačiu pagrindo registruoti bet kokiÄ Å¾ymÄ apie pastato administravimÄ .

Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų pastato nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas) yra ne gyvenamasis daugiabutis, o gamybinis pastatas. PareiÅ¡kėjai pažymi, kad atsakovas turėjo nustatyti, kad pastato patalpų savininkai sudarė susitarimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio reikalavimus, o ne vien tai, kad kažkas iÅ¡ tų savininkų ar jų dalis nusprendė įsteigti tokiÄ bendrijÄ .

PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kina, kad pastato patalpų savininkai susitarimo įsteigti bendrijÄ nėra sudarę. Jie niekada nesutiko, kad dalies savininkų įsteigta Vilniaus miesto kitos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) administruotų pastatÄ . Pažymi, jog pats atsakovas pripažįsta, kad jis be Bendrijos įsteigimo fakto neturi jokių kitų dokumentų apie pastato patalpų savininkų valiÄ dėl pastato administratoriaus skyrimo, tarp žymos registravimo pagrindų tokių dokumentų taip pat nėra.

Teigia, kad Komisija nepagrįstai atmetė jų skundÄ be faktinio ir teisinio pagrindo iÅ¡plėtė teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Teigia, kad teritorinis registratorius visiÅ¡kai netyrė, kas įsteigė BendrijÄ ir ar pastato bendraturčiai buvo sudarę kokiÄ nors sutartį. Teritoriniam registratoriui vienintelis pagrindas registruoti žymÄ buvo Bendrijos pirmininko praÅ¡ymas vadovautis juridinių asmenų registro duomenimis ir atlikti automatinį duomenų perkėlimÄ Ä¯ nekilnojamojo turto registrÄ .

Teritorinis registratorius tÄ ir padarė, todėl mano, kad toks jo veiksmas neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. Nurodo, kad kiti, papildomi komisijos argumentai nėra reikÅ¡mingi, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad teritorinis registratorius apskritai bÅ«tų nagrinėjęs kokius nors pagrindus registruoti žymÄ pagal nekilnojamojo turto registro aktualius duomenis ir nenustatė, kad pastato savininkai bÅ«tų susitarę taikyti Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymÄ . Pažymi, jog skundžiamu sprendimu Komisija tik dar kartÄ pakartoja, kad sprendimas registruoti žymÄ buvo priimtas vadovaujantis vien bendrijos įregistravimo faktu.

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad bet kokios kitos galimos hipotetinės aplinkybės ir pagrindai nėra aktualÅ«s. Teigia, kad Komisijos sprendime nurodomos aplinkybės dėl Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo iÅ¡plėstinio taikymo, tačiau teritorinio registratoriaus sprendime registruoti žymÄ ir dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo iÅ¡taisyti klaidÄ nėra nurodomos jokios aplinkybės, kad žymos registravimas bÅ«tų buvęs siejamas su Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo taikymu fakultatyviniais pagrindais – dėl to sutarus pastato bendraturčiams.

Vien dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai atmestini net nesvarstant jų turinio, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad byloje pridedami Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas neturi tos paskirties, kuri nurodoma Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 d., pastatas yra savarankiÅ¡kas ir niekaip nesusijęs su jokiu daugiabučiu gyvenamuoju namu. Nurodo ir tai, kad pagal atsakovo pateikiamÄ aiÅ¡kinimÄ Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo taikymas apimtų bet kokių statinių administravimÄ ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų bÅ«tinumo juos iÅ¡skirti pagal paskirtį.

BÅ«tent skirtingiems statiniams taikomas skirtingas Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo teisinis reglamentavimas bÅ«tent bÅ«tinumÄ iÅ¡skirti atskiras statinių kategorijas, Å¡i aplinkybė paneigia galimybę aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymÄ kaip vienodai taikytinÄ visiems statiniams. PareiÅ¡kėjai teigia, kad iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, matyti, kad faktiÅ¡kai nebuvo registruotos žymos juridinio fakto turinį sudarančių aplinkybių.

Pažymi, kad žyma įregistruota be pagrindo, o teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimai yra neteisėti, todėl turi bÅ«ti panaikinti. Mano, jog atsakovas nekreipė dėmesio į pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre (kad jis nėra daugiabutis gyvenamasis namas) ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymÄ , be pagrindo pirmenybę teikė Juridinių asmenų registro duomenims, jų netikrindamas.

Pažymi dar ir tai, kad pastato paskirtis yra registruota Nekilnojamojo turto registre ir yra bÅ«tent jo duomuo, kuriuo atsakovas pirmiausiai ir turėjo vadovautis registruodamas juridinį faktÄ . Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad LVAT, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ , 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo įpareigojo atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų teritoriniam registratoriui teiktÄ 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl klaidos iÅ¡taisymo“.

Vykdydamas minėtÄ LVAT sprendimÄ , teritorinis registratorius dar kartÄ iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ ir priėmė sprendimÄ , kuriuo minėtas praÅ¡ymas buvo atmestas. Nurodo, kad Bendrija Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota J. V. 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų dokumentų pagrindu. Notarė 2014 m. gruodžio 10 d. patvirtinusi kitos paskirties pastato savininkų bendrijos įstatus, konstatavo, kad Bendrija įsteigta vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymu.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjų skundo argumentai, apie tai, kad jis pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas tiesiogiai nėra taikomas pastatui yra visiškai nepagrįsti ir yra pareiškėjų interpretacija. Pažymi, kad bendrija įsteigta įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, Bendrija įsteigta vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, kas yra nurodyta notaro patvirtintuose Bendrijos steigimo dokumentuose.

Minėti dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pareiÅ¡kėjai ne kartÄ Ä¯rodinėjo, jog Pastatas yra gamybinės paskirties, todėl jam nėra taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymas. Atsakovas nurodo, kad Komisija, atsižvelgdama į LVAT nurodytus argumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymu (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡tyrė visas ginčui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir pagrindė teisės aktais teritorinio registratoriaus priimto sprendimo teisėtumo.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjų argumentai, kad teritorinis registratorius netyrė, kas BendrijÄ Ä¯steigė, ar pastato bendraturčiai (patalpų savininkai) buvo sudarę kokiÄ nors sutartį dėl tokio administravimo kaip tai numato CK 4.75, yra susiję su Bendrijos steigimo teisėtumo kvestionavimu. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjų skundo argumentu, kad juridinio faktÄ patvirtinančio dokumento, įvardinto Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, nebuvimas yra pagrindas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, taisyti klaidÄ Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje iÅ¡vardintas nebaigtinis dokumentų sÄ raÅ¡as, o Å¡io straipsnio 10 punktas kaip juridinį pagrindÄ nurodo kitus įstatymų nustatytus dokumentus. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teritorinis registratorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų atstovo 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl klaidos iÅ¡taisymo“, neturėjo jokio pagrindo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, taisyti klaidÄ â€“ pakeisti savo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimÄ Ä¯registruoti ŽymÄ apie nustatytÄ bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ BendrijÄ .

Atsakovas mano, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, atsižvelgė į LVAT sprendime nurodytus argumentus, įvertino Bendrijos steigimo dokumentuose nurodytus duomenis ir teisės aktus bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija nesutinka su pareiškėjų skundu. Mano, kad priešingai nei nurodo pareiškėjai, egzistuoja žymos Nekilnojamojo turto registre įregistravimo teisinis pagrindas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta Bendrija, kurios steigimo dokumentus patvirtino Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R.

D., vėliau (2015 m. balandžio 13 d.) Bendrijos įregistravimas Juridinių asmenų registre J. V. 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymo ir notarės patvirtintų dokumentų pagrindu. Pabrėžiama, kad Bendrijos steigimo dokumentai ir įregistravimas Juridinių asmenų registre nėra panaikinti, nuginčyti ar pripažinti negaliojantys kitais pagrindais. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas Bendrijos įsteigimo teisėtumas. Kadangi notarė patvirtinto Juridinių asmenų registre įregistruotus Bendrijos įstatus, darytina iÅ¡vada, kad notarė patikrinusi Bendrijos įsteigimo teisėtumÄ . 2015 m. balandžio 10 d.

Bendrijos atstovas pateikė praÅ¡ymÄ registruoti žymÄ Nekilnojamojo turto registre, o iki žymos įregistravimo 2015 m. balandžio 14 d. pastato registro duomenyse nebuvo žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį ar paskirtÄ administratorių. Trečiasis suinteresuotas asmuo, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teigia, kad žyma Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta egzistuojant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui.

Nurodo, kad ginčijama žyma Nekilnojamojo turto registre atitinka pirminius dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys įraÅ¡yti ir nėra jokios klaidos. Bendrija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, juos laiko nepagrįstu samprotavimu. Bendrija pažymi, kad ji buvo teisėtai įsteigta, iÅ¡laikant visų privalomų teisės aktų procedÅ«rų, įregistruota vieÅ¡ajame registre. Pažymi dar ir tai, kad nei vienas iÅ¡ pastato patalpų savininkų nekėlė Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimų, nesikreipė dėl jų į teismÄ .

PaaiÅ¡kina, jog pastatas, kurio paskirtis yra gamybos pramonės, taip pat patenka į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo vartojamÄ â€žkitos paskirties“ pastato sÄ vokÄ . Teigia, jog dėl to spręstina, kad pastatui galėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, nes Å¡is pastatas patenka į įstatymo reguliavimo apimtį.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų argumentai, jog pastatas turi bÅ«ti susijęs su daugiabučiu gyvenamuoju namu yra nepagrįsta pareiÅ¡kėjų interpretacija, neatitinkanti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas reguliavimo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjų interpretacijos, kad Bendrija bÅ«tų teisėta pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo forma tik visiems pastato patalpų savininkams pritarus, kad žyma bÅ«tų teisinga BendrijÄ Ä¯steigus visiems pastato patalpų savininkams, kad VÄ® Registrų centras privalo papildomai tikrinti, ar BendrijÄ Ä¯steigė visi pastato savininkai, yra nepagrįstos ir neteisingos.

Papildomai pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato tokios tikrinimo pareigos VÄ® Registrų centrui registruojant tokio pobÅ«džio žymÄ , tokių teisės aktų nenurodo ir patys pareiÅ¡kėjai. Be to, Bendrijos steigimo atitikimÄ teisės aktams patvirtino steigimo dokumentus tvirtinusi notarė, o steigimo dokumentai nebuvo pakeisti, nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Bendrija pažymi, kad pareiÅ¡kėjai klaidina teismÄ reikÅ¡dami savo pozicijÄ , kuri yra nepagrįsta bylos medžiaga. Tai, kad Bendrija įsteigta įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, bei kad Bendrija įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra nurodyta notaro patvirtintuose Bendrijos steigimo dokumentuose, kurie galioja ir nėra nuginčyti.

Mano, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės kvestionuoti kompetentingų subjektų įstatymų nustatytÄ tvarkÄ patvirtintų Bendrijos steigimo dokumentų. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad teismų praktika paneigia pareiÅ¡kėjų argumentus, jog ji nėra teisėta pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo forma. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1105-577/2018 vieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų skundo dalį, kurioje nurodyta, jog dalies pastato savininkų susitarimas neprivalomas Bendrijos steigime nedalyvavusiems ir jos nariais netapusiems pastato patalpų savininkams atmetė kaip nepagrįstÄ .

Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31261-1097/2019 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 2 straipsnio 10 dalyje kitos paskirties pastatas apibÅ«dintas nepateikiant baigtinio galimų jo paskirčių sÄ raÅ¡o, todėl teismas laikė, kad Pastatas, kurio paskirtis gamybos, pramonės, taip pat patenka į įstatyme vartojamÄ â€žkitos paskirties“ pastato sÄ vokÄ .

Bendrija pažymi, kad pareiÅ¡kėjų skunde pateikiamÄ pozicijÄ paneigia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teigia, kad ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis aktualiomis teisės normomis, pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pakankamai motyvuoti, iÅ¡ esmės nurodant esminius sprendimo priėmimo motyvus. Teigia, kad jeigu teismas ir laikytų, jog sprendimai priimti nepakankamais motyvais, net ir tokiu atveju vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais pareiÅ¡kėjų skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjų atstovas iÅ¡ esmės skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad LVAT padarė teisinį vertinimÄ , todėl negalima iÅ¡ naujo nagrinėti tų pačių aplinkybių, keisti tÄ vertinimÄ . LVAT sprendime yra pasisakyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas gali bÅ«ti vertinamas kaip klaida, jeigu pasitvirtina, kad žyma buvo įregistruota automatiniu bÅ«du, t. y. netikrinant ar yra pagrindas registruoti daiktinių teisių pasikeitimÄ , todėl toks sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

IÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio paaiÅ¡kėjo, kad sprendimas įregistruoti žymÄ buvo priimtas įraÅ¡ant duomenis automatiniu bÅ«du, vadovaujantis juridinių asmenų registro duomenimis, kad įsteigtas juridinis asmuo, kuris turi tikslÄ vadovauti to pastato administravimui. Todėl žyma turi bÅ«ti panaikinta. Pažymėjo, kad Bendrija įsteigta tų patalpų savininkų, kurie visame pastate valdo tik 5 proc. ginčo nekilnojamojo turto ploto. Bendrijos steigime nedalyvavo kitų pastato patalpų savininkai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčijami sprendimai teisėti ir pagrįsti. Nurodė, kad jie įvykdė LVAT sprendimÄ , t. y. paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjams kokiu teisiniu pagrindu atliko žymos įregistravimÄ . Pažymėjo, kad Bendrija įsteigta viso pastato valdymui, ne atskiroms pastato patalpoms. Bendrijos įsteigimÄ , jos steigimo atitikimÄ teisės aktams įvertino notaras.

Bendrijos įsteigimas nėra nuginčytas. Skundas tenkintinas. Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais atsisakyta taisyti klaidÄ Nekilnojamojo turto registre, paÅ¡alinant įregistruotÄ Å¾ymÄ apie juridinį faktÄ (bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymas/admnistravimas per įsteigtÄ bendrijÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad aptariamas byloje ginčo objektas yra gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė paskirtis – gamybos, pramonės, 6 aukÅ¡tų, bendras plotas 21 925,52 kv. m, iÅ¡ kurių gyvenamasis plotas sudaro 853,06 kv. m (apie 4 proc. pagal plotÄ ), pastate yra kaip nekilnojamieji daiktai įregistruotos 10 gyvenamosios paskirties ir 38 negyvenamosios paskirties patalpos (pagal 2017-06-01 butų (patalpų) sÄ raÅ¡o pastate duomenis).

Registrų centro Vilniaus filiale 2015 m. balandžio 10 d. buvo gautas J. V. praÅ¡ymas (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Juridinių asmenų registre įregistruoti BendrijÄ . Kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu J. V. teritoriniam registratoriui pateikė Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintus dokumentus: 2014 m. gruodžio 10 d. Kitos paskirties pastato savininkų bendrijos įstatus, 2014 m. gruodžio 10 d. Pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolÄ Nr. 1, 2014 m. gruodžio 10 d.

Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patalpų savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo balsų skaičiavimo protokolÄ Nr. 1, Gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų, raÅ¡tu pareiÅ¡kusių pritarimÄ steigti bendrijÄ , sÄ raÅ¡Ä , J. V. pasiraÅ¡ytÄ 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymÄ â€“ formÄ JAR-1 (su priedais – formos: JAR-VO-V, JAR-VO-BV1, JAR-VO-BV2, JAR-KO, JAR-T). Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtino 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡yme (forma JAR-1) suraÅ¡ytų duomenų tikrumÄ , juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir faktÄ , kad šį juridinį asmenį galima registruoti, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos aplinkybės. Taip pat J.

V. teritoriniam registratoriui 2015 m. balandžio 10 d. pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktÄ apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ BendrijÄ . J. V. 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymo (dėl Bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre) nagrinėjimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Juridinių asmenų registro nuostatai) 39 punktas numatė, jog notaras, gavęs juridinio asmens dokumentus, įraÅ¡ydamas praÅ¡yme, kuris pateikiamas registro tvarkytojui, tvirtinamÄ jį įraÅ¡Ä , patvirtina suraÅ¡ytų duomenų tikrumÄ , juridinio asmens steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialÄ ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Taigi Registrų centro teritorinis padalinys, iÅ¡nagrinėjęs J.

V. 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymÄ (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jam pateiktus jau aukščiau iÅ¡vardintus notaro patvirtintus dokumentus, vadovaudamasis Juridinių asmenų registro nuostatų 42 punktu, kuriame numatyta, kad registro tvarkytojas, gavęs praÅ¡yme suraÅ¡ytus duomenis, steigimo dokumentus, patvirtintus notaro, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams, Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d.

įregistravo BendrijÄ . Taip pat Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraÅ¡e (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 14 d. buvo įregistruota žyma apie nustatytÄ bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ (administravimo bÅ«dÄ ) – įsteigtÄ BendrijÄ . UAB „Vitropolis“ atstovas advokatas teritoriniam registratoriui pateikė 2016 m. spalio 28 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl dokumentų pateikimo“, kuriuo prašė suteikti reikalingÄ informacijÄ bei pateikti J.

V. Teritoriniam registratoriui 2015 m. balandžio 10 d. pateikto praÅ¡ymo (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijÄ . Teritorinis registratorius 2016 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu Nr. VILIN(12.5.13.)-29643 „Dėl pateikto praÅ¡ymo“ UAB „Vitropolis“ atstovui suteikė informacijÄ bei pateikė 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymo (Paslaugų apskaitos sistemoje praÅ¡ymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijÄ . UAB „Vitropolis“ atstovas 2016 m. lapkričio 22 d. pats atvyko į Registrų centro Vilniaus filialÄ bei atsiėmė teritorinio registratoriaus 2016 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. VILIN(12.5.13.)-29643 „Dėl pateikto praÅ¡ymo“ kartu su priedais.

PareiÅ¡kėjų atstovas teritoriniam registratoriui pateikė 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl klaidos iÅ¡taisymo“, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraÅ¡e (Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡registruoti, jų nuomone, klaidingai 2015 m. balandžio 14 d. įregistruotÄ Å¾ymÄ apie nustatytÄ bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ BendrijÄ .

Teritorinis registratorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų atstovo 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ , 2017 m. sausio 19 d. priėmė pirminį sprendimÄ Nr. VILIN(12.5.13.)-1646, kuriuo atsisakė keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 19 d. priimtu sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-1646, skundė jį Komisijai, kuri 2017 m. kovo 16 d. pirminiu sprendimu Nr. cspr1-64 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. sausio 19 d. priimtÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos skundė juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 12 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI-3414-811/2017 pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ , 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019 panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir įpareigojo Registrų centrÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų teritoriniam registratoriui teiktÄ 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl klaidos iÅ¡taisymo“.

Teritorinis registratorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl klaidos iÅ¡taisymo“ ir 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. SPR4-8598 (14.5E) pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti. IÅ¡nagrinėjęs Bendrijos pirmininko praÅ¡ymÄ ir duomenis apie Juridinių asmenų registre įsteigtÄ BendrijÄ , vadovaudamasis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRÄ®) 3, 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 85, 95 punktais, padarė iÅ¡vadÄ , kad teisėtai ir pagrįstai Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registro įraÅ¡e (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. balandžio 14 d.

įregistruota žyma apie nustatytÄ bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ BendrijÄ . Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu nėra teisinio pagrindo taisyti registro duomenyse klaidos, nes registre įraÅ¡yti duomenys atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie įraÅ¡yti. PareiÅ¡kėjai nesutikdami su teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu, pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. skundÄ Komisijai, kuri 2019 m. gruodžio 27 d. gavusi pareiÅ¡kėjų skundÄ 2020 m. sausio 8 d. raÅ¡tu Nr. S-1311 (1.10E) „Dėl atsiliepimo pateikimo“ informavo, kad Bendrija 2020 m. sausio 22 d. pateikė 2020 m. sausio 21 d. atsiliepimÄ Nr. 2020-1 „Dėl atsiliepimo pateikimo“, kuriame iÅ¡dėstė nesutikimo su pateiktu skundu argumentus.

Kartu su atsiliepimu Bendrija pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16840-872/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-31261-1097/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3P-1843/2018, 2016 m. liepos 14 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 1, 2017 m. rugpjūčio 10 d.

Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 1 kopijas. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų 2019 m. gruodžio 27 d. skundÄ , 2020 m. vasario 6 d. priėmė skundžiamÄ sprendimÄ Nr. CSPR-31 palikti teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. SPR4-8598 (14.5E) nepakeistu. Nurodė, kad į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ BendrijÄ , atitinka J.

V. 2015 m. balandžio 10 d. teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, dokumentai, kurių pagrindų Juridinių asmenų registre įregistruota Bendrija, nėra panaikinti, pripažinti neteisėtais ar kitokiu bÅ«du netekusiais galios, nėra jokių techninio pobÅ«džio klaidų, kurios galėtų bÅ«ti taisomos pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintÄ procedÅ«rÄ , todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto registre keisti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omus registro duomenis.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. CSPR-31 ir teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. SPR4-8598 (14.5E), pateikė teismui skundÄ , kurį vėliau patikslino. Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie bendrijos įregistravimÄ , iÅ¡registravimÄ ar bendrijos įstatų perregistravimÄ praneÅ¡a Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Å io praneÅ¡imo pagrindu Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre padaroma ar panaikinama žyma apie pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ bendrijÄ . Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ bendrijÄ Nekilnojamojo turto registre praneÅ¡imo pagrindu daromos, jeigu praneÅ¡ime nurodyto pastato (pastatų) registro įraÅ¡e nėra padaryta žymų apie kitas įsteigtas bendrijas ir kitas bendrojo naudojimo objektų valdymo formas – sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį ar paskirtÄ administratorių.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 85 punkte numatyta, kad Registre juridiniai faktai, susiję su Registro objektais, registruojami padarant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ Å¾ymÄ reikiamo nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡e, o 95 punktas numato, kad žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ (sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį, paskirtÄ administratorių) daromos asmenų praÅ¡ymu ir dokumentų, patvirtinančių Å¡ių juridinių faktų atsiradimÄ , pagrindu.

Žymos apie bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ â€“ įsteigtÄ savininkų bendrijÄ â€“ daromos gavus duomenis iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Vienam įregistruotam nekilnojamajam daiktui gali bÅ«ti registruojamas tik vienas bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinis faktas ir tik apie vienÄ bendrojo naudojimo objektų valdymo formÄ (sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį, paskirtÄ administratorių ar įsteigtÄ savininkų bendrijÄ ). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatai nustato daiktinių teisių ir su Å¡ių daiktinių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo tvarkÄ , tačiau registravimo pagrindai įtvirtinti įstatyme.

Nekilnojamojo turto registratorius, atmesdamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ taisyti klaidÄ ir iÅ¡registruoti/panaikinti žymÄ apie daikto valdymÄ per įsteigtÄ bendrijÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi NTRÄ® 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, kuris numato, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡e gali bÅ«ti daromos žymos apie juridinius faktus, jei jų registravimÄ nekilnojamojo turto registre numato įstatymai, ir aukščiau nurodyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi.

Visgi pažymėtina, kad nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat buvo nurodęs, kad duomenų įraÅ¡ymas į Nekilnojamojo turto registrÄ yra savarankiÅ¡kas veiksmas (ir/ar sprendimas), kuris negali bÅ«ti atliekamas automatiniu bÅ«du, t. y. netikrinant, ar toks veiksmas gali bÅ«ti atliktas, ar įstatyme yra numatytas pagrindas šį veiksmÄ atlikti. Veiksmai, kuomet vieno registro duomenys perkeliami į kitÄ vieÅ¡Ä registrÄ netikrinant, ar konkretÅ«s duomenys gali bÅ«ti įraÅ¡yti į kitÄ registrÄ , negali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir pagrįstais vieÅ¡ojo administravimo prasme.

Tad nors atsakovas nurodė skundžiamuose sprendimuose teisinį registro duomenų įraÅ¡ymo pagrindÄ , t. y. skundžiami sprendimai atitinka teisėtumo reikalavimÄ , tačiau, neatlikus savarankiÅ¡ko faktinių registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenų ir aplinkybių vertinimo, skundžiami sprendimai dėl žemiau nurodytų motyvų negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. NTRÄ® 11 straipsnyje nurodytos Nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės. Turto administravimas registruojamas kaip su nekilnojamuoju daiktu susijusi daiktinė teisė padarant registro duomenyse žymÄ apie šį juridinį faktÄ (NTRÄ® 12 str. 8 p., 15 str. 1 d., 2 d. 20 p.).

Aptariamų byloje faktinių aplinkybių kontekste aktualu, kad daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir juridinių faktų įregistravimo registre pagrindai (be kitų) gali bÅ«ti raÅ¡ytiniai sandoriai ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai (NTRÄ® 22 str. 7, 10 p.). NTRÄ® 23 straipsnio 3 dalis numato, kad dokumentai, kurių pagrindu atsiranda <...> ar suvaržytos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , <....> juridiniai faktai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi bÅ«ti įregistravimui registre bÅ«tini duomenys.

Ir atitinkamai NTRÄ® 29 straipsnis numato, kad NTR tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nustatomas nors viena iÅ¡ 9 aplinkybių, tarpe kurių : asmenys, padavę praÅ¡ymÄ , neturėjo teisės jį paduoti (1 p.); dokumentas, kurio pagrindu praÅ¡oma atlikti teisinę registracijÄ , neatitinka Å¡io įstatymo reikalavimų (2 p.); praÅ¡yme ar NTR tvarkytojui pateiktame dokumente nėra NTR Nuostatuose nustatytų duomenų, bÅ«tinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (6 p.);

įstatymai nenumato galimybės praÅ¡omas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre (7 p.); NTR tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡ytais duomenimis apie tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (8 p.). Atitinkamai NTR Nuostatų 60 punktas numato, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti ar iÅ¡registruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, patikrinama, ar:

1) Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas;

2) registruoti pateiktuose dokumentuose pateikti visi duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje;

3) nėra aplinkybių, nustatytų NTRĮ 29 straipsnyje;

4) prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su teisine registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Vienintelė absoliuti daiktinė teisė, iš kurios išvedamos kitos daiktinės teisės, yra nuosavybės teisė. Turto administravimas yra išvestinė daiktinė teisė (viena iš jų), kuria įgyvendinama nuosavybės teisė. Turto administravimas gali atsirasti teismo nutarties, įstatymo, sandorio ar administracinio akto pagrindu (CK 4.236 str. 2 d.).

Å ioje byloje iÅ¡ esmės atsakovas nurodo, jog Å¡ioje byloje turto administravimas atsirado ir atitinkamai žyma apie tai registre padaryta įstatymo pagrindu. Su tokia iÅ¡vada nesutiktina. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatytas Juridinių asmenų registro duomenų perkėlimas apie įsteigtÄ bendrijÄ Ä¯ Nekilnojamojo turto registrÄ tuo atveju, jei bendrijos steigimo sandoris ir atitinkamai turto administravimo per bendrijÄ sandoris atitinka specialaus registro (NTR) įstatymo reikalavimus.

Jei bendrijos, kaip juridinio asmens, įsteigimÄ patikrina notaras ir atsakovas, registruodamas bendrijÄ Juridinių asmenų registre, gali pasitikėti notaro tvirtinamuoju įraÅ¡u (Ä®statymo 6 str. 6 d.), tai darant žymÄ Nekilnojamojo turto registre apie atitinkamÄ daiktinę teisę ar jų suvaržymus registro tvarkytojas turi tikrinti NTRÄ® ir CK 4 knygoje numatytus daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimo pagrindus, kadangi notarui tiesiogiai nenumatyta pareigos tikrinti ir tvirtinti daiktinės teisės (turto administravimo) atsiradimo teisėtumo.

Notaras tvirtina bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams (bendrijų įstatymo 6 str. 6 d.). BÅ«tent Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumÄ ir apsaugÄ bei už tai, kad nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti (NTRÄ® 5 str.). Turto administravimui kaip daiktinės teisės atsiradimui svarbu tai, kad nuosavybės teisė, iÅ¡ kurios Å¡i daiktinė teisė iÅ¡vedama, negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip paties savininko valia, įstatymo ar teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d., LR Konstitucijos 23 str.).

Ä®statymas numato, kad bendrosios nuosavybės teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). IÅ¡imtis iÅ¡ bendro sutarimo gali bÅ«ti laikoma Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu, laikantis 4 str. reikalavimų, įsteigta bendrija, kuomet bendrijos steigimo iniciatoriai iki bendrijos susirinkimo dienos sudaro butų ir kitų patalpų savininkų, kurie pritarė bendrijos įsteigimui, sÄ raÅ¡Ä , o kitiems savininkams, kurie iÅ¡ anksto neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl bendrijos steigimo (atitinkamai dėl bendro turto administravimo per bendrijÄ ), suteikiama galimybė pareikÅ¡ti raÅ¡tu savo valiÄ bendrijos steigiamajame susirinkime (Ä®statymo 4 str. 5 d.), praneÅ¡ant apie bendrijos steigimo iniciatyvÄ kitiems bendrojo daikto savininkams (Ä®statymo 6 str. 1 d.).

BÅ«tent įgyvendinant CK numatytÄ bendro daikto valdymÄ visų bendraturčių sutikimu nuostatÄ Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas visų savininkų informavimas apie bendrijos steigimo ir turto valdymo per bendrijÄ iniciatyvÄ . Kitoks nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas neatitiktų aukÅ¡tesnės galios teisės akte – civiliniame kodekse – nustatyto bendrojo daikto valdymo savininkų sutarimu (su jų žinia, juos informavus) teisinio režimo, nuosavybės teisės neliečiamumo ir jos apsaugos.

Dėl to Nekilnojamojo turto registre registruojant iÅ¡vestinę daiktinę teisę – turto administravimÄ (tiksliau padarant žymÄ apie Å¡iÄ daiktinę teisę) turi bÅ«ti patikrintas Å¡ios daiktinės teisės atsiradimo faktinis pagrindas, t. y. ar su visų bendro daikto, kuriam praÅ¡oma įregistruoti žymÄ apie daikto administravimÄ , savininkų žinia (juos informavus) nustatytas bendros nuosavybės objekto administravimas. Nei aukščiau aptartos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 str. 5 d., nei NTRÄ®, nei NTR Nuostatų 95 punkto nuostatos neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad duomenys apie bendrijos įsteigimÄ neturi bÅ«ti tikrinami sprendžiant dėl kitame registre (NTR registre) kaupiamų duomenų pildymo, įraÅ¡ymo ar tikslinimo, įvertinus praÅ¡omos registruoti daiktinės teisės ar juridinio fakto apie daiktinę teisę esmės ir atsiradimo pagrindų bei nuosavybės teisės, iÅ¡ kurios ji iÅ¡vedama, turinio, savininkių daugeto valios (įrodymų apie valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ ar galimybės iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ suteikimÄ ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė registracija yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal savo teisinę reikÅ¡mę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Nekilnojamojo daikto teisinį registravimÄ vykdanti institucija tiria teisinį nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) pagrindÄ , jo įforminimÄ , tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ Â registruotinÄ Â daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad aptariamas bendras daiktas turi 48 patalpas, kurios priklauso skirtingiems savininkams. IÅ¡ bendrijos steigiamojo susirinkimo 2014 m. gruodžio 10 d. protokolo Nr. 1 matyti, kad nurodomas patalpų skaičius 46, kurių 29 patalpų savininkai pritaria bendrijos steigimui. IÅ¡ steigiamajame susirinkime dalyvavusių savininkų sÄ raÅ¡o (prijungtoje byloje) matyti, kad dalyvavo 28 skirtingų patalpų savininkai (vienos patalpos savininkai registruoti atskirai dalyvių sÄ raÅ¡e).

Ä®rodymų apie tai, kad kiti bendro daikto savininkai buvo informuoti apie iniciatyvÄ steigti bendrijÄ ir per bendrijÄ administruoti bendrÄ daiktÄ , byloje nėra. Steigiamojo susirinkimo protokole padarytas įraÅ¡as apie tai, kad visi bendro daikto savininkai informuoti apie iniciatyvÄ steigti bendrijÄ (skelbimų lentoje ir asmeniniais praneÅ¡imais), nėra patvirtintas raÅ¡ytiniais ar kitokiais patikimais įrodymais. PareiÅ¡kėjai tokias aplinkybes neigia. Trečiasis suinteresuotas asmuo Å¡ias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei teismui, nei registro tvarkytojui nepateikė.

Gamybinio pastato butų ir kitų patalpų savininkų sÄ raÅ¡as yra be savininkų parašų, praneÅ¡imas apie steigiamÄ jį susirinkimÄ ir praneÅ¡imo visiems bendraturčiams paskelbimo ar iÅ¡siuntimo įrodymų byloje nėra pateikta. Ä®statymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į RegistrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys buvo įraÅ¡yti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali bÅ«ti iÅ¡taisytos suinteresuoto asmens praÅ¡ymu arba kai Registro tvarkytojas pastebėjo klaidÄ , jei nėra pagrindo manyti, kad toks iÅ¡taisymas pažeis teisių į tÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos iÅ¡taisymÄ praneÅ¡ama praÅ¡ymÄ iÅ¡taisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti:

1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti;

2) kai, įraÅ¡ant duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ , yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir iÅ¡taisytų arba neiÅ¡samius papildytų, gali bÅ«ti pripažintas tenkintinu, jei bÅ«tų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys įraÅ¡yti, arba kad įraÅ¡ant duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ , buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, iÅ¡registravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojÄ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įraÅ¡ytų duomenų iÅ¡taisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Bendrija Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 13 d. buvo įregistruota J.

V. 2015 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymo ir Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015 m. balandžio 10 d. patvirtintų anksčiau iÅ¡vardintų dokumentų pagrindu. Bendrijos įstatuose numatyta, kad Bendrija yra steigiama įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra, atnaujinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bendrija įsteigta steigimo procese dalyvaujant ne visiems pastato savininkams (tiksliau, nesant duomenų apie visų bendrasavininkių įtraukimÄ Ä¯ steigimo procesÄ ).

Matoma, kad BendrijÄ gamybos ir pramonės paskirties pastate įsteigę iÅ¡ esmės fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo nedidelį pastato plotÄ , t. y. apytikriai iki 5 proc. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuomet apie 95 proc. bendro daikto nuosavybės teisę turintys savininkai nebuvo įtraukti į turto administravimo per bendrijÄ nustatymo procedÅ«rÄ (nesant tokių duomenų ir jų nepareikalavus), NTR tvarkytojui nepapraÅ¡ius paÅ¡alinti nurodytų netikslumų ar papildomų duomenų, įvertinus praÅ¡omos įregistruoti (iÅ¡taisyti) žymos apie juridinį faktÄ esmę ir atsiradimo pagrindus (sandoris, kuriuo sutariama dėl bendro daikto valdymo per bendrijÄ ), - skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta taisyti klaidÄ Nekilnojamojo turto registre apie visam bendram daiktui įregistruotÄ turto administravimÄ per bendrijÄ , negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.

Vien tai, kad bendrijos įstatuose nurodomas bendrijos steigimo tikslas, konkretus administruojamas turtas, nenustačius visų Å¡io bendro turto savininkų informavimo apie planuojamÄ turto administravimÄ per bendrijÄ (ar įtraukimÄ Ä¯ šį procesÄ ) fakto, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog registro tvarkytojas nepadarė klaidos registruodamas visam bendram daiktui turto administravimo per bendrijÄ bÅ«dÄ , neturėdamas tokių duomenų (t. y. kad visi daikto savininkai dėl to sutarė ar, kad steigiamajame susirinkime, esant informuotiems visiems daikto savininkams, didžioji savininkų dalis sutarė).

Å ia prasme aptariama situacija atitinka NTRÄ® 33 straipsnyje numatytÄ klaidų registro duomenyse Å¡alinio institutÄ , leidžiantį registro tvarkytojui tikslinti, iÅ¡taisyti duomenis, kurie neatitinka jam pateiktų dokumentų. Pažymėtina, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas nenumato, kad daliai savininkų susitarus dėl bendro daikto administravimo bÅ«do galima bÅ«tų tokius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip susitarimÄ dėl bendro daiktų administravimo bÅ«do (darant žymÄ apie tokį juridinį faktÄ ), juolab, kad galimas tik vieno bendro daikto administravimo bÅ«do ir vienos bendrijos įregistravimas.

Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad vien tai, kad galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka bendrijos steigimo dokumentai, atleido NTR tvarkytojÄ nuo pareigos darant pokyčius nekilnojamojo daikto registro duomenyse savarankiÅ¡kai įvertinti duomenis, sudarančius pagrindÄ registruoti juridinius faktus bÅ«tent NTRÄ® ir NTR Nuostatų aspektu. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Juridinių asmenų registro duomenys vertintini visų duomenų, reikÅ¡mingų daryti pokyčius NTR duomenyse, visumoje.

Nesutiktina su atsakovu, kad daiktinės teisės ar juridinio fakto įregistravimui reikÅ¡mingų duomenų tikrinimas laikytinas bendrijos steigimo teisėtumo kvestionavimu, kadangi pareiÅ¡kėjai tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tokio praÅ¡ymo nesvarstė. Tai, kad kai kurie bendrijos steigimo aspektai svarbÅ«s sprendžiant dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimo ir vertintini NTR tvarkytojo savarankiÅ¡kai (kÄ nurodė ir LVAT minėtoje nutartyje), nesudaro pagrindo teigti apie bendrijos steigimo kvestionavimÄ .

Nesutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad atsiliepime nurodytose civilinėse bylose buvo konstatuotas turto valdymo per bendrijÄ teisėtumas, kadangi nurodytose byloje nagrinėjimo dalykÄ sudarė skolos už faktinį bendro daikto bendrojo naudojimo objektų administravimÄ priteisimas bei sutarties, sudarytos tarp bendrijos ir de facto namo administratoriaus ginčijimas, o ne turto valdymo, kaip iÅ¡vestinės daiktinės teisės, teisėtumas. Ir teismai, be kita ko, nurodytose civilinėse bylose rėmėsi ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis (žyma apie turto valdymÄ per įsteigtÄ bendrijÄ juridinį faktÄ ), kurių įraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai laiko klaida ir praÅ¡o iÅ¡taisyti, juos paÅ¡alinant iÅ¡ registro.

Be to, kaip minėta. Å ioje byloje nagrinėjimo dalykÄ sudaro ne Juridinių asmenų registro priimti sprendimai, o Nekilnojamojo turto registro sprendimai. Tinkamas (visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai įvertinus duomenis) 2017 m. pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimas svarbus ir tuo aspektu, kad vienam daiktui galima nustatyti tik vienÄ administravimo bÅ«dÄ ir įsteigti administruoti tik vienÄ bendrijÄ , o bendro turto iÅ¡laikymas, mokesčių ir rinkliavų mokėjimas vykdomas proporcingai turimai turto daliai (CK 4.82 str. 3 d.).

Aptariamu atveju pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso apie 95 proc. bendro daikto. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (kaip ir CK nuostatos) nenumato, kad dalis savininkų gali bÅ«ti nuÅ¡alinta nuo bendro turto administravimo per bendrijÄ klausimų svarstymo. Tai, kad įregistruota bendrija, sudarė prielaidas svarstyti dėl duomenų NTR apie juridinį faktÄ (turto administravimÄ ) įraÅ¡ymÄ , tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti individualiai vertinamas vien duomenų apie bendrijos įsteigimÄ pakankamumas iÅ¡vestinei daiktinei teisei (žymai apie juridinį faktÄ dėl turto administravimo per bendrijÄ ) įregistruoti.

Å ioje byloje, atsižvelgus į aukščiau nurodytÄ sisteminį teisės normų aiÅ¡kinimÄ , Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkymo ypatumus, turto administravimo kaip iÅ¡vestinės daiktinės teisės atsiradimo pagrindus ir kitas aplinkybes, susijusias su bendru daiktu, vien juridinių asmenų registro duomenys nebuvo pakankami viso turto administravimui per bendrijÄ (žymai apie bendrojo naudojimo objektų valdymÄ per įsteigtÄ bendrijÄ , NTR iÅ¡raÅ¡o 7.5 juridinis faktas) įregistruoti. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisinius argumentus, pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas, skundžiami teritorinio ir centrinio Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai naikintini kaip nepagrįsti ir atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo spręsti 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ dėl žymos apie nurodytÄ juridinį faktÄ iÅ¡taisymo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Be to, ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTÄ® 41 str. 1 d.).

Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismo prašoma priteisti pareiškėjai UAB „Vitropolis“ 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „Kodinis raktas“ 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „Friskas“ 334,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „OSKV“ 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjai UAB „KASPARLITA“ 231,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismui pateiktos atskirai įmonėms iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros serija RIM Nr. 974, 975, 976, 977, 978, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų apmokėjimÄ . PraÅ¡yme nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos Å¡ias iÅ¡laidas patyrė už skundo teismui parengimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje, taip pat už skundÄ sumokėtas 22,50 eurus žyminį mokestį (įskaičiuotas į nurodytas kiekvienai įmonei priteistinas sumas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Å iuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2020 m. I ketvirtį (pateiktas skundas), 2020 m. III ketvirtį (teismo posėdis), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2019 m. III ketvirčio – 1 317,6 eurų, 2020 m. I ketvirčio – 1 381 eurų. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundÄ (ieÅ¡kinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 294 eurus).

Pagal Rekomendacijų 8.17 papunktį už kitų, nei nurodyta Å¡ių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimo bylų procese, parengimÄ (iÅ¡skyrus dokumentus, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai) – 0,1 (maksimali bÅ«tų 138,10 eurų). Pagal Rekomendacijų 8.18 papunktyje, už atstovavimÄ teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Laikantis rekomendacijų, pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos (įskaitant 22,50 eurų žyminį mokestį) nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių vidurkio, pagrindų mažinti priteistinas sumas nenustatyta. Tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas, nes jis turėjo prieÅ¡ingÄ pozicijÄ nei pareiÅ¡kėjai byloje.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,  n u s p r e n d ž i a:  patenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ . Panaikinti VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ , VÄ® Registrų centro Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir įpareigoti VÄ® Registrų centrÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų 2017 m. sausio 5 d. praÅ¡ymÄ .

Patenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Priteisti iÅ¡ atsakovo VÄ® Registrų centras (a. k. 124110246): – pareiÅ¡kėjams UAB „Vitropolis“ (a. k. 123550926), UAB „Kodinis raktas“ (a. k. 223659990), UAB „Friskas“ (a. k. 123793999) po 334,57 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis eurus ir 57 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų; – pareiÅ¡kėjams UAB „OSKV“ (a. k. 302454150) ir UAB „KASPARLITA“ (a. k. 126337075) po 231,72 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 72 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atmesti trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis