52387e83-9018-4ea4-aa40-ea1f8d5c02f5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A662-2686/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02618-2010-3                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 21 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,              dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D.

J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (po sujungimo – Vilniaus pataisos namų), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas A. K. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (po sujungimo – Vilniaus pataisos namų) (toliau – ir Pataisos namai), priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad nukentėjo dėl Pataisos namų veiksmų, buvo pažeistos jo, kaip nuteistojo, teisės, todėl patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 5 000 Lt.

PaaiÅ¡kino, kad jis 2009 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirtas į 2-Ä jį bÅ«rį, kuriame gali bÅ«ti ne bet koks ir ne kiekvienas nuteistasis, nes jame tokių kaip pareiÅ¡kėjas nepriima bei smerkia. Tvirtino, kad Pataisos namų administracija tai žinojo, tačiau nereagavo į jo praÅ¡ymus ir specialiai paskyrė į tÄ bÅ«rį, kad su juo bÅ«tų susidorota. Atkreipė dėmesį, kad jis anksčiau buvo 7-ame bÅ«ryje, kuriame bausmę atlieka tokie kaip jis. IÅ¡vykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dirbti sanitaru, o vėliau sugrįžus, pareiÅ¡kėjo manymu, jis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į tÄ patį bÅ«rį.

PaaiÅ¡kino, kad nuėjo į paskirtÄ bÅ«rį, pasidėjo savo daiktus gyvenamojoje patalpoje ir išėjo į parduotuvę apsipirkti. Grįžus nuteistieji jam pasakė, kad jis čia negyvens, nes yra dirbęs Å«kio darbus, buvęs sanitaras ir pan., kad čia tokių nėra, iÅ¡vadino ožiu, teigė, kad bus panaudotas fizinis smurtas ir jis privalės iÅ¡eiti. Nurodė, kad tada išėjo į laukÄ , norėdamas susitikti kÄ nors iÅ¡ Vidaus tyrimų tarnybos, kad jį pervestų į kitÄ bÅ«rį ir pasaugotų nuo smurto.

Pažymėjo, kad nuėjo pas pareigÅ«nÄ ir viskÄ paaiÅ¡kino bei pateikė praÅ¡ymÄ pervesti jį į kitÄ bÅ«rį, tačiau pareigÅ«nas pasakė, kad negali jam nieko padėti, tik gali iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, kurie jį palydės iki sekcijos pasiimti daiktų. Teigė, kad taip ir buvo padaryta, tačiau visi jo daiktai jau buvo iÅ¡vogti. Nurodė, kad buvo nubaustas 15 parų baudos izoliatoriuje, nes atsisakė eiti į jam paskirtÄ bÅ«rį. Akcentavo, kad, rizikuodamas savo sveikata ir saugumu, paskyrus jį į 2-Ä jį bÅ«rį, nuėjo, bet ten nuteistieji jo nepriėmė gyventi, jam buvo grasinama fiziÅ¡kai.

Laikė, kad nėra jokios jo kaltės. PareiÅ¡kėjo manymu, jis savo veiksmais nieko nepažeidė, o tik saugojo sveikatÄ . Kadangi Pataisos namų administracija nepagrįstai jį nubaudė, dėl to jis nukentėjo dvigubai. PareiÅ¡kėjo manymu, kaliniai kartu gali bÅ«ti laikomi tik jeigu tam yra tinkamos sÄ lygos, jie gali gyventi vienas su kitu, o taip pat turėti pasirinkimÄ , kur ir su kuo gyventi. PareiÅ¡kėjo nuomone, tai, kas atsitiko su juo, prilygsta kankinimui. Atkreipė dėmesį, kad jis kreipėsi dėl nepagrįstai jam skirtos nuobaudos, tačiau jokio atsakymo dar negavo.

Nurodė, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) nepateikė skundo, nes yra praradęs viltį. Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl nurodytų veiksmų Lietuvos valstybė privalo atlyginti jo patirtÄ moralinę žalÄ . Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 15-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu ir atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , kitas asmenines savybes bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2009 m. liepos 17 d. nutarimÄ Nr. 50 „Dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį“ už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , t. y. reikalavimo paslaugų iÅ¡ kitų nuteistųjų, naudojant psichologinį smurtÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, subkultÅ«ros propagavimÄ , jam buvo paskirta nuobauda - 15 parų patalpinimas į baudos izoliatorių.

Todėl pareiÅ¡kėjas 2009 m. rugpjūčio 5 d. Pataisos namų nuteistųjų suskirstymo į gyvenamÄ sias patalpas komisijos sprendimu ir Pataisos namų direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 7-120 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į gyvenamÄ sias patalpas“, buvo paskirtas į 2-Ä nuteistųjų bÅ«rį. Nurodė, kad, prieÅ¡ paskiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 2-Ä jį nuteistųjų bÅ«rį, jis buvo iÅ¡kviestas pokalbiui, kurio metu nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų gyventi paskirtame bÅ«ryje.

Pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas Pataisos namų parduotuvėje įsigijo maisto produktų už 121 Lt. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje. Tarnybinio tyrimo metu buvo apklausti nuteistieji, kurie, pasak pareiškėjo, jam grasino ir atėmė jo asmeninius daiktus. Teigė, kad tyrimo metu duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginius, kad kai kurie nuteistieji jam grasino ir atėmė jo asmeninius daiktus, surinkti nepavyko.

PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. dėl pareiÅ¡kėjo dingusių daiktų Pataisos namuose buvo atliktos neplaninės kratos. Surasti kratų metu daiktai buvo grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui. Atsakovo nuomone, pripažįstant pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų, nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du Pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai dėl skunde nurodytų faktų jam sukėlė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ar bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Pabrėžė, kad Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam nepadarė jokios žalos, pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundÄ (b. l. 39-40) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį dėl Pataisos namų administracijos veiksmų, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Nurodė BVK 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 142 straipsnio 1 dalies 1-7 punktus, 143 straipsnio 8 dalį, teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 210, 212 punktus ir darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas nuobaudÄ baudos (drausmės) izoliatoriuje, turėjo galimybę apskųsti Pataisos namų direktoriaus nutarimÄ dėl nuobaudos paskyrimo, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

Pabrėžė, kad teisė kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitÄ valstybės ar savivaldybės institucijÄ ar įstaigÄ , pareigÅ«nÄ , yra bendroji nuteistojo teisė, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas nuobaudÄ baudos (drausmės) izoliatoriuje ir manydamas, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, turėjo teisę tokiÄ nuobaudÄ apskųsti kreipdamasis į pataisos įstaigos bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar kitÄ darbuotojÄ , kurie su nuteistaisiais nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbÄ .

Teismas konstatavo, kad Pataisos namų administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, 6.246-6.250 straipsnius, 6.271 straipsnį ir pabrėžė, kad turi bÅ«ti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto.

Darė iÅ¡vadÄ , kad, nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų. Pažymėjo, kad padarytos neturtinės žalos faktas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. III. PareiÅ¡kėjas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 65-66) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. Mano, kad teismas neatsižvelgė į jo argumentus, byloje esančiÄ medžiagÄ , įrodymus.

Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylÄ pasitvirtino jo teiginiai, kad su juo buvo blogai pasielgta. Teigia, kad įrodė, jog Pataisos namų administracija melavo. Nurodo, kad pažymų, jog patyrė stresÄ , gauti neįmanoma, nes niekas tokių pažymų neiÅ¡duoda vien dėl to, kad atsakovas yra Pataisos namai. Mano, jog yra įrodymų, kad buvo nubaustas nepagrįstai, todėl nukentėjo dvigubai. PaaiÅ¡kina, kad saugojo savo sveikatÄ , stengėsi iÅ¡vengti nemalonumų. Atkreipia dėmesį, kad į teismo posėdį nebuvo iÅ¡kviestas pareigÅ«nas A.

Ž..Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l.

71) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Sutinka su teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjas A. K. praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų Pataisos namų veiksmų.

Dėl Å¡ių atsakovo veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 5 000 Lt. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusiÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Institucijai neveikiant ar vilkinant atitinkamų veiksmų atlikimÄ , netinkamai (pažeidžiant teisės normų reikalavimus) atliekant tam tikrus veiksmus, nesikreipimas į kompetentingÄ institucijÄ su reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, paÅ¡alinančius tiesiogines tokio neveikimo, vilkinimo ar netinkamai atlikto veiksmo pasekmes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vilkinimas, neveikimas ar netinkamai atlikti veiksmai yra teisėti. Pagrindas kreiptis su tokiu reikalavimu (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) gali iÅ¡nykti institucijai pačiai, nors ir pavėluotai, atlikus atitinkamus veiksmus.

Reikalavimas, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos neteisėtas neveikimas, vilkinimas ar netinkamas veiksmo atlikimas bÅ«tinai bÅ«tų nustatytas sprendžiant ginÄÄ dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo ir (arba) įpareigojimo atlikti veiksmus, asmeniui neteisėtu neveikimu, vilkinimu ar neteisėtu veiksmu padarytos žalos atlyginimÄ gali padaryti iÅ¡ esmės neįmanomu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-943/2007; Administracinių teismų praktika Nr.3(13), p. 237-243).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, atlikdamas nuobaudÄ baudos (drausmės) izoliatoriuje turėjo galimybę apskųsti Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus nutarimÄ dėl nuobaudos paskyrimo, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas nuobaudÄ baudos (drausmės) izoliatoriuje ir manydamas, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, turėjo teisę tokiÄ nuobaudÄ apskųsti kreipdamasis į pataisos įstaigos bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar kitÄ darbuotojÄ , kurie su nuteistaisiais nuobaudos atlikimo metu dirba individualų darbÄ .

Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus 2-ųjų PN administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal galiojančius teisės aktų nuostatas. Kitaip sakant, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nutarimo dėl nuobaudos skyrimo neteisėtumas, nebuvo konstatuotas, todėl nėra jokio pagrindo ir iÅ¡vadai dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo priimant šį aktÄ (nutarimÄ ). Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog A.

K. įstatymų nustatyta tvarka neapskundė minėto administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas Å¡ioje byloje, spresdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turėjo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui skirta nuobauda dėl nuteistojo uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį, t. y. analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar valdžios institucija ir jos valstybės tarnautojai (pareigūnai) pareiškėjo atžvilgiu veikė teisėtai ar neteisėtai ir savo argumentuotas išvadas dėl šių klausimų pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas Pataisos namų administracijos veiksmų teisėtumo iš esmės nevertino ir apsiribojo konstatavimu, kad jie yra teisėti, nurodydamas, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė anksčiau minėto administracinio akto.

Tad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos CK 6.246 ir 6.271 straipsniai), tinkamai neatskleidė bylos esmės ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų, teismo sprendime jų neįvertino bei taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, 81 straipsnį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas (praÅ¡ymas) yra tenkintinas.

Taigi teismas privalo motyvuoti savo iÅ¡vadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas iÅ¡vadas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismÄ aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai, objektyviai jas iÅ¡tirti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai         Audrius Bakaveckas           Laimė BaltrÅ«naitė            Irmantas Jarukaitis