Legislator Case Law & Legislation
5237acbc-decf-40ae-a2c4-33f0fdd38eff AI generated

5237acbc-decf-40ae-a2c4-33f0fdd38eff · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 5237acbc-decf-40ae-a2c4-33f0fdd38eff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                     20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.;53.2.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. N., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Legislator headnote

AI generated

5237acbc-decf-40ae-a2c4-33f0fdd38eff · Kauno apygardos administracinis teismas: Kalinamiesiems Kauno TI sudaryta galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas melagingai teigia, kad vedant į duÅ¡Ä buvo reikalaujama pasiimti visus asmeninius daiktus ir minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių, nes kalinamiesiems einant į duÅ¡Ä su savimi leidžiama turėti tik higieniniam Å¡varinimuisi reikalingas priemones. Sanitarinis atvykusiųjų suimtųjų ar nuteistųjų Å¡varinimas atliekamas pagal Kauno TI direktoriaus patvirtintÄ tvarkÄ . PareiÅ¡kėjui sanitarinis Å¡varinimas buvo atliktas, pareiÅ¡kėjas pastabų ar pretenzijų dėl sanitarinės Å¡varyklos įrengimo ir veiklos nereiÅ¡kė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                           Administracinė byla Nr. I-1126-422/2017                                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00161-2017-2                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.; 2.3.;

                                                                                     20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.;53.2.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. N., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.           Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. N. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-15) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. periodiÅ¡kai buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, nežmoniÅ¡komis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Tvirtino, kad kamerų Nr.323,129,141,122 gyvenamasis plotas buvo apie 8 kv.m., jose kartu su pareiÅ¡kėjo kalėjo 3- 5 asmenys, todėl nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Pabrėžė, kad dalį kamerų ploto užėmė baldai bei sanitarinis mazgas, tai dar labiau mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ . Kameros buvo keturvietės, o prie stalo buvo įrengtos tik dvi sėdimos vietos, todėl nebuvo sudaryta galimybė pavalgyti prie stalo vienu metu visiems kameroje buvusiems asmenims ir sudaromos sÄ lygos konfliktų kilimui.

Kamerų sanitariniai mazgai įrengti ne atskiroje patalpoje, o gyvenamojoje patalpoje, juose nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas, be to, tualetas įrengtas prie pat įėjimo į kamerÄ , todėl, atliekant gamtinius reikalus, buvo matomas pareigÅ«nų, tai kėlė diskomfortÄ , žemino orumÄ . Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama natÅ«rali ir dirbtinė apÅ¡vieta, veisėsi tarakonai, buvo drėgna. Kauno TI nebuvo sanitarinės Å¡varyklos, vietoje jos buvo siÅ«loma eiti į duÅ¡Ä , tačiau nei muilas, nei rankÅ¡luosčiai nebuvo iÅ¡duodami.

Tvirtino, kad prieÅ¡ asmenį, pageidaujantį nusiprausti duÅ¡e, buvo naudojamas smurtas (iÅ¡ jo buvo tyčiojamasi), nes į duÅ¡Ä buvo liepiama eiti su asmeniniais daiktais, kurie, nesant vietos jiems pasidėti, suÅ¡lapdavo. Atvykusių asmenų sveikata nebuvo tikrinama, todėl kamerose jam nebuvo užtikrinta saugi aplinka. Nurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis, skutimosi peiliukai, prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä nebuvo duodamas muilas, be to, į kamerÄ nebuvo iÅ¡duodama priemonė indams plauti.

Kauno TI nesudarytos sÄ lygos kalinamiesiems skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, nes tokiÄ galimybę turi tik piniginių lėšų turintys asmenys, kiti drabužius skalbia ir džiovina gyvenamosiose patalpose. Dėl ventiliacijos trÅ«kumo bei žemos temperatÅ«ros drabužiai nedžiÅ«vo, o puvo, kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis. Tvirtino, kad jam buvo iÅ¡duodami nevalyti čiužiniai, antklodės ir pagalvės, prieÅ¡ tai eksploatuoti be užvalkalų, esantys akivaizdžiai antisanitarinės bÅ«klės (purvini).

Lovos buvo dviaukÅ¡tės, be kopėtėlių, todėl, lipant ar nulipant iÅ¡ antrame aukÅ¡te esančios lovos, buvo nuolatinė rizika susižaloti ar sužaloti kitÄ asmenį. Nurodė, kad buitinių atliekų konteineriai buvo už 10 m. nuo gyvenamosios patalpos lango, tai pažeidžia higienos reikalavimus. Kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , nes jis neveikia, todėl, norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus, teko iki 5-10 min. daužyti kamerų duris, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo saugumas.

Tvirtino, kad pareigÅ«nai iÅ¡ kalinamųjų dėl tokio elgesio juokdavosi, tyčiodavosi. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį sukrėtimÄ , pasireiÅ¡kusį įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais –neviltimi, skriauda, liÅ«desiu, nepatogumais, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 8000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundÄ (b.l. 23-30) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,38 kv.m. iki 20,30 kv.m. gyvenamojo ploto, apie 98,3 proc. kalinimo laiko jam teko daugiau nei 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto, be to, per mažo ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas trumpais laikotarpiais, todėl tai įtakos jo fizinei ir psichinei sveikatai neturėjo. Kauno TI kameros įrengtos pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas. Visų kamerų, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, langai yra skaidraus stiklo ir atidaromi.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientÄ gali iÅ¡matuoti tik kompetentingos institucijos, turinčios tam reikalingÄ aparatÅ«rÄ , dėl apÅ¡vietimo į Å¡ias institucijas pareiÅ¡kėjas nesikreipė, ginčo kameros nebuvo tikrintos. Kamerų dirbtinio apÅ¡vietimo sistemos parametrai atitinka higienos normų reikalavimus. Aliarminis iÅ¡kvietimas įrengtas visose kamerose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu visi aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai veikė. Patikrinus Suimtųjų, nuteistųjų pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų, pasiÅ«lymų ir skundų nagrinėjimo dokumentus, pareiÅ¡kėjo, ar kartu su juo buvusių asmenų skundų dėl aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko neveikimo nerasta.

Kamerose įrengtų suolelių ilgis 1,08 m., todėl ant jų gali susėti du ar net trys asmenys, pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl vietos prie stalo trÅ«kumo nebuvo gauta. Kamerų sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros dalies 2,1 m. aukščio pertvara, juose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, klozetų konstrukcija yra tokia, kad neleidžia kanalizacijos dujoms iÅ¡eiti į patalpÄ , be to, esančio sanitariniame mazge asmens prižiÅ«rėtojai negali matyti, tai patvirtina pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos.

Kalinamiesiems Kauno TI sudaryta galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas melagingai teigia, kad vedant į duÅ¡Ä buvo reikalaujama pasiimti visus asmeninius daiktus ir minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių, nes kalinamiesiems einant į duÅ¡Ä su savimi leidžiama turėti tik higieniniam Å¡varinimuisi reikalingas priemones. Sanitarinis atvykusiųjų suimtųjų ar nuteistųjų Å¡varinimas atliekamas pagal Kauno TI direktoriaus patvirtintÄ tvarkÄ . PareiÅ¡kėjui sanitarinis Å¡varinimas buvo atliktas, pareiÅ¡kėjas pastabų ar pretenzijų dėl sanitarinės Å¡varyklos įrengimo ir veiklos nereiÅ¡kė.

Kauno TI su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi sudaręs sutartį dėl kenkėjų profilaktikos ir jų naikinimo, pretenzijų dėl Å¡ios sutarties vykdymo Kauno TI neturi. PareiÅ¡kėjas dėl parazitų kamerose buvimo nesiskundė. Jis buvo aprÅ«pintas higienos priemonėmis, atvykę asmenys aprÅ«pinami Å¡varia patalyne, nes visa patalynė suimtajam (nuteistajam) iÅ¡vykus iÅ¡ Kauno TI yra skalbiama ir dezinfekuojama. Kalinčių asmenų virÅ¡utiniai asmeniniai drabužiai skalbiami nemokamai, Å¡i paslauga yra mokama tik tuomet, kuomet kalinamasis sÄ skaitoje turi piniginių lėšų.

Apatinius drabužius kalinamieji skalbia patys, kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos virvelės jiems džiovinti. Ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus dėl galvos skausmų, tačiau nusiskundimo metu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėjui buvo diagnozuota neorganinė nemiga, tačiau psichiatras ryÅ¡io tarp Å¡io susirgimo ir kalinimo sÄ lygų Kauno TI nenurodė, todėl sveikatos sutrikimai nebuvo susiję su kalinimo sÄ lygomis Kauno TI.

PareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas Psichologų grupės specialisto- psichologo, neigiamų psichologinės bÅ«klės pakitimų pareiÅ¡kėjas nenurodė, psichologinės pagalbos nepageidavo. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, t.y. sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. jį kalinant Kauno TI perpildytose, higienos ir buitinio aprÅ«pinimo normų reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 11-1473 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI (b.l. 32-47) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI kalėjo nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d. kamerose Nr. 323, 159,208, 222, 129, 320, 141, 147, 203, 207,140, 241, 245, 140, ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinami 1 - 6 asmenys .Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos plotÄ , kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ .Byloje esančiais duomenimis nustatyta (b.l. 32-47), kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos vertinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas viso 11 parų, tai sudaro pagrindÄ atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, jose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buitiniai parazitai (tarakonai).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos norma HN 76:2010 22 p., gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 p., pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14, 16 ir 39 punktuose.Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, natÅ«ralios ir dirbtinės apÅ¡vietos, santykinės oro drėgmės, sienų ir lubų bÅ«klę (pelėsį), pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu.

Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jog gyvenamosiose patalpose nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl pelėsio, didelės oro drėgmės bei netinkamos kamerų apÅ¡vietos pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų apÅ¡vietos, pelėsio, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su kamerose buvusiais buitiniais parazitais (tarakonais), t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Minėtoje normoje nurodyta, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte taip pat reglamentuota, jog, laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno TI yra sudarę su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l.122-124), įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi, ar vykdomi netinkamai į bylÄ nepateikta, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti Kauno TI neteisėtų veiksmų.Be to, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p., HN 134:2015 37 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad tarakonų kamerose atsiradimas, iÅ¡ dalies galėjo buvo sÄ lygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kamerų sanitariniai mazgai įrengti ne atskiroje patalpoje, o gyvenamojoje patalpoje, juose nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas.

Be to, sanitarinis mazgas įrengtas prie pat įėjimo į kamerÄ , todėl, atliekant gamtinius reikalus, buvo matomas pareigÅ«nų, tai kėlė diskomfortÄ , žemino orumÄ .Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti: sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m.), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro Å¡alinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l.87, 89-91), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiÅ¡kėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad keturvietėse kamerose prie stalo buvo įrengtos tik dvi sėdimos vietos, todėl nebuvo sudaryta galimybė pavalgyti prie stalo vienu metu visiems kameroje buvusiems asmenims.

Tvirtino, kad kamerose buvo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, tačiau jie buvo sugedę ir neveikė.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte, reglamentuojančiame kameros įrengimÄ , nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti stalas, taburetė vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, maisto produktų spintelė arba lentyna.Minėtose teisės normose nurodyta, kad kamerose esantys suoliukai turi bÅ«ti stalo ilgio, kitų reikalavimų suoliukams nenumatyta.Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerose įrengtų suoliukų ilgis yra 1,08 m. (b.l. 24).Ä® bylÄ pateiktos kamerų fotonuotraukos patvirtina, kad keturvietėse kamerose įrengti du stalo ilgio suolai, jų ilgis, teismo nuomone, pakankamas susėsti keturiems asmenims, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vietos prie stalo trÅ«kumo atmestini.

Pažymėtina, kad tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 p. nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti aliarminis iÅ¡kvietimas. Ginčo, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas buvo aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukas, byloje nėra, pareiÅ¡kėjas kelia pretenzijas dėl Å¡io mygtuko neveikimo.Atsakovo atstovas atsiliepime tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo buvimo metu kamerose buvę aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai veikė, tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę į bylÄ nepateikė.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko gedimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ , o Å¡ie į jo praÅ¡ymÄ nereagavo, todėl nesant konkrečių praÅ¡ymų, įrodymų dėl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kėjo interesų, tik abstrakčių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų pagrindu Å¡ia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad Kauno TI nesudarytos sÄ lygos nemokamai iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti asmeninius virÅ¡utinius ir apatinius drabužius.Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius (Higienos normos HN 76:2010 64 p.).Pagal Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinės aprangos skalbimo paslaugos Kauno TI teikiamos Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1-117 nustatyta tvarka, pagal kurio nuostatas, suimtieji ir nuteistieji už jų asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas turi teisę ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pasinaudoti Å¡ia paslauga. ApraÅ¡o 11 punkte nurodyta, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raÅ¡tu kreipiasi į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių rÅ«bų (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) įstaigos skalbykloje) (2 priedas), bet ne dažniau kaip kartÄ per mėnesį, o striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ (b.l.45-46).

Akivaizdu, kad Å¡iame ApraÅ¡o punkte užtikrinama galimybė nuteistiesiems/suimtiesiems, į jų asmeninę sÄ skaitÄ negaunantiems piniginių įplaukų, vienÄ kartÄ per mėnesį iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nuteistajam pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti virÅ¡utinius drabužius nemokamai atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovo atstovas nurodė, kad apatinius darbužius skalbiasi patys kalinamieji, jų džiovinimui kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos džiovyklos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b.l. 89-90). Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kalinamiesiems Kauno TI sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti ir iÅ¡sidžiovinti asmeninius virÅ¡utinius ir apatinius drabužius, tai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl tokios galimybės nebuvimo.Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl virÅ¡utinių drabužių neskalbimo, taip pat dėl jam iÅ¡kilusių nepatogumų skalbiant ir džiovinant asmeninius apatinius drabužius (drabužių nedžiÅ«vimo, skalbimo priemonių neturėjimo ir pan.) kreipėsi į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, tik abstrakčių, įrodymais nepagrįstų pareiÅ¡kėjo argumentų pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nagrinėjame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti.

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su sanitarinės Å¡varyklos nebuvimu Kauno TI. Tvirtino, kad vietoje sanitarinės Å¡varyklos jis buvo vedamas į duÅ¡Ä , kur jam nebuvo iÅ¡duotas muilas ir rankÅ¡luosčiai. Nurodė, kad prieÅ¡ asmenis, pageidaujančius nusiprausti duÅ¡e naudojamas psichologinis smurtÄ , verčiant juos eiti į duÅ¡Ä su jiems iÅ¡duotu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir turimais daiktais. Nurodė, kad atvykusių į Kauno TI asmenų sveikatos bÅ«klė netikrinama. Dėl Å¡ių priežasčių jis buvo laikomas kameroje su asmenimis, kurių nebuvo patikrinta sveikata, nesuteikta galimybė pasinaudoti Å¡varykla bei duÅ¡u, t.y. sveikatai pavojingoje aplinkoje.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 19 punkte nurodyta, jog priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Å io apraÅ¡o 20 punkte nurodyta, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

PareiÅ¡kėjo teiginį dėl sanitarinės Å¡varyklos nebuvimo paneigia į bylÄ pateiktas Atvykusio į įstaigÄ suimtojo ar nuteistojo sanitarinio Å¡varinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2007 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-67, 3 punktas, kuriame nurodyta, kad naujai atvykusius suimtuosius ir nuteistuosius Priėmimo ir paskirstymo skyriuje dirbantys pareigÅ«nai nukreipia į sanitarinio Å¡varinimo patalpas (b.l. 84-85).ApraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad sanitariniam suimtųjų ir nuteistųjų Å¡varinimui reikalingÄ muilÄ ir rankÅ¡luostį iÅ¡duoda Å«kio skyriaus sandėlio darbininkas.Už Å¡ios procedÅ«ros vykdymÄ atsakingi Kauno tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos personalas, Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai, Ūkio skyriaus darbuotojai, kontrolę vykdo Å¡ių tarnybų virÅ¡ininkai (ApraÅ¡o 15 punktas).Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Kauno TI nesilaikoma ApraÅ¡o 19 punkto reikalavimų, t.y. netikrinama atvykusių asmenų sveikata, kad pareiÅ¡kėjui, atvykus į Kauno TI buvo nebuvo iÅ¡duotas muilas ir rankÅ¡luostis Å¡varinimo procedÅ«ros metu.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių su juo kalėjusių asmenų, kurių nebuvo patikrinta sveikata, kuriems buvo trukdoma pasinaudoti duÅ¡u, verčiant eiti į duÅ¡Ä su asmeniniais daiktais, vardų ir pavardžių, nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, kurie tyčiojosi iÅ¡ nurodytų asmenų, duomenų, todėl niekuo nepagrįsti, deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo kalinimo nesaugioje sveikatai aplinkoje, kalint su asmenimis, kuriems nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti Å¡varykla, negali bÅ«ti pripažinti tinkamu pagrindu atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

Be to, į bylÄ nėra pateikta pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamai atlikto Å¡varinimo, jo kalinimo sveikatai pavojingoje aplinkoje atitinkamų tarnybų virÅ¡ininkams ar Kauno TI administracijai, todėl, kaip ne kartÄ buvo nurodyta, nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamo jo aprÅ«pinimo higienos reikmenimis, jam neiÅ¡duodant dantų Å¡epetėlių, skutimosi peiliukų, muilo, einant nusiprausti į duÅ¡Ä bei priemonės indams plauti.

Tvirtino, kad buvo iÅ¡duotas nevalytas, antisanitarinės bÅ«klės, neÅ¡varus minkÅ¡tasis inventorius (čiužinys, antklodė ir pagalvė).IÅ¡ į bylÄ pateiktų iÅ¡duotų higienos reikmenų apskaitos lapų kopijų (b.l. 78-91) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai buvo iÅ¡duodami dantų Å¡epetėliai, vienkartinio skutimosi peiliukai ir kitos higienos priemonės. Ä® kamerÄ taip pat buvo iÅ¡duodama Å¡veitimo priemonė, Å¡ių priemonių gavimÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino paraÅ¡ais, tai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų bei indų plovimo priemonių neiÅ¡davimo. Į bylÄ atsakovo atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl muilo prieÅ¡ einant maudytis neiÅ¡davimo, tai iÅ¡ esmės sudarytų pagrindÄ AprÅ«pinimo normų pažeidimui konstatuoti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl jam neiÅ¡duodamo muilo bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus, Kauno TI administracijÄ , todėl objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali bÅ«ti konstatuoti.Pagal Higienos normos 76:2010 65 punktÄ draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims.

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos HN 76:2010 66 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 42 punkte. Byloje esanti kameros kortelė (b.l.

31) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. sausio 16 d. buvo iÅ¡duotas čiužinys, antklodė ir pagalvė, paklodė, užvalkalas, pagalvės užvalkalas ir du rankÅ¡luosčiai. Å ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas patvirtino paraÅ¡u. Ä®rašų apie pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl minkÅ¡tojo inventoriaus netinkamos bÅ«klės Å¡iame dokumente nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos minkÅ¡to inventoriaus bÅ«klės, jo iÅ¡valymo ar pakeitimo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pareigÅ«nus, Kauno TI administracijÄ , Kauno visuomenės sveikatos centrÄ ir pan., todėl jo argumentai dėl neÅ¡varaus ir nedezinfekuoto minkÅ¡tojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buitinių atliekų konteineriai buvo laikomi arti gyvenamųjų patalpų.Higienos normos HN 76:2010 18.5. punkte nustatyta, jog buitinių atliekų konteinerių aikÅ¡telės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų; aikÅ¡telės turi bÅ«ti asfaltuotos arba betonuotos; konteineriai turi bÅ«ti sandarÅ«s, su dangčiais.Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, ar paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl konteinerių buvimo per arti gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas.

Tačiau pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų, jog ginčui aktualiu laikotarpiu dėl konteinerių keliamų nepatogumų jis skundėsi atsakovo atstovui, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms institucijoms. Å iuo metu nustatyti konteinerių buvimo vietos pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno TI metu dėl praėjusio per ilgo laiko nėra galimybės, todėl teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius laiko deklaratyviais.Duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b.l.48-76) patvirtina, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas ne kartÄ yra kreipęsis į Kauno TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus dėl galvos skausmo, sutrikusio miego.

IÅ¡ minėtų dokumentų matyti, kad dėl nurodytų sveikatos sutikimų pareiÅ¡kėjas kreipėsi ne tuo metu, kuomet buvo nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas (2015 m. liepos 16-27 d., 2015 m. rugpjūčio 4-5 d.), todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tvirtinimui, jog byloje nustatytas pažeidimas turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

A. N. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008; administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , buvo laikomas 11 parų, Å¡i norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,38 kv.m.), tačiau pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino kameroje buvę baldai ir kiti įrenginiai, atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis, visÄ kitÄ Kauno TI laikotarpį jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, o tam tikrais periodais gyvenamojo ploto jam teko žymiai daugiau (5,08 kv.m., 7,08 kv.m., 8,04 kv.m., 8,62 kv.m., 14,16 kv.m.).

Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas, pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiÅ¡kai kompensuoti kalintiems asmenims tenkančio per mažo gyvenamojo ploto. Įvertinus nustatyto pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , visuomenės sveikatos centrÄ , ar kitas institucijas, kad jo sveikatos bÅ«klė, bÅ«nant Kauno TI dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų žymiai pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgdamas į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 100 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. N. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Janina Vitunskienė