2016-03-31 Nr. AB-7081-3-61-3-03966-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-470-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03966-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 15.2.3.1, 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Naujasis Nemėžis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Naujasis Nemėžis“ skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Urbanistika“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas asociacija „Naujasis Nemėžis“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asociacijos „Naujasis Nemėžis“ patirtą žalą – 303 538,50 Lt; 2) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo asociacijos „Naujasis Nemėžis“ naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asociacijos „Naujasis Nemėžis“ naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, tačiau neapsiribojant, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. liepos 15 d. asociacija „Naujasis Nemėžis“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“ (toliau – ir UAB „Urbanistika“) sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 031, kuria UAB „Urbanistika“ įsipareigojo per nustatytą terminą parengti ir atiduoti apie 72 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, Vilniaus m., detalųjį planą, o pareiškėjas įsipareigojo detalųjį planą priimti ir už jį atsiskaityti (toliau – ir Projektavimo darbų sutartis). 2008 m. liepos 17 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, asociacija „Naujasis Nemėžis“ ir UAB „Urbanistika“ pasirašė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo sutartį Nr. A70-42, kurios objektas buvo apie 288 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas; pagal sutartį buvo numatytas rengti apie 62 ha teritorijos detalusis planas (toliau – ir Sutartis). Apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) buvo numatytas rengti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 30-1893. Pagal Sutartį pareiškėjas buvo mokėtojas, atsakovas – organizatorius, o trečiasis suinteresuotas asmuo – rengėjas. Sutartimi organizatorius įsipareigojo rengėjo parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam administracijos direktoriui tvirtinti (Sutarties 4.6 p.). 2011 m. rugsėjo 21 d. – 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija sprendimu suderino Detalųjį planą (protokolas Nr. 1-39-8). 2011 m. gruodžio 8 d.

UAB „Urbanistika“ kreipėsi su prašymu patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suderintą Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje ir patikrintą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje Detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti iki šiol nėra priimtas. Pareiškėjo manymu, atsakovas elgėsi neteisėtai. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Miesto plėtros departamentas), spręsdamas dėl pareiškėjo pateikto Detaliojo plano tvirtinimo, pažeidė imperatyvių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, akivaizdžiai peržengė savo diskrecijos ribas.

Atsakovas Detaliojo plano patvirtinimą susiejo su būtina pareiškėjui įvykdyti sąlyga – pareiškėjo narių buvo reikalaujama pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, o šios sutarties nepasirašymas būtent ir lėmė tai, kad Detalusis planas nebuvo patvirtintas. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ neteko galios nuo 2011 m. balandžio 7 d. priėmus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1397-171/2010.

Atsakovo reikalavimas pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn buvo neteisėtas ne tik todėl, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, ir TPĮ) nenumatė pareigos pasirašyti aptariamą sutartį kaip sąlygos, tik kuriai esant gali būti patvirtintas Detalusis planas, tačiau toks reikalavimas buvo neteisėtas, nes prašoma pasirašyti preliminari paramos sutartis ir ją tvirtinantis aktas buvo panaikinti dar 2011 m. balandžio 7 d.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies sąlyga taip pat nenumato, jog komunikacinio koridoriaus teisinio statuso išsprendimas yra sąlyga netvirtinti Detaliojo plano. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė dėl to, kad apmokėjo Detaliojo plano rengimo išlaidas. Pareiškėjas sudarė Sutartį ir Projektavimo darbų sutartį, kurias tinkamai vykdė, trečiasis suinteresuotas asmuo parengė Detalųjį planą, kuris buvo įstatymų nustatyta tvarka suderintas bei gautas Patikrinimo aktas. Buvo realios galimybės Detaliajam planui patvirtinti, o tai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad veikdamas teisėtai, įvykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus bei įstatymo reikalavimus, jis įgis specialią teisę – bus patvirtintas Detalusis planas.

Projektavimo darbų sutartis ir Sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo mokėti už Detaliojo plano parengimo darbus, buvo sudarytos 2008 m. liepos 15 d. ir 2008 m. liepos 17 d., iškart po to buvo gautos sąlygos teritorijų planavimo dokumentui rengti, todėl sąlyga savo lėšomis finansuoti Detaliojo plano parengimą neturi būti vertinama kaip nepagrįsta ūkinės komercinės veiklos rizika. Atsakovas reikalavimą dėl preliminarios sutarties pasirašymo pateikė tik po to, kai Detalusis planas įstatymų nustatyta tvarka buvo parengtas ir pateiktas paskutinei baigiamojo etapo stadijai – tvirtinimui.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, veikdamas teisėtai, tikėdamasis atsakovo teisėto veikimo, turėjo pagrįstus lūkesčius įgyti specialią teisę, sumažina riziką iki normalaus laipsnio. Pagal Projektavimo darbų sutartį pareiškėjo Projektavimo darbų sutarties kaina yra 295 000 Lt. Viso pareiškėjas apmokėjo 237 000 Lt pagal pateiktas sąskaitas. Taip pat vykdydamas savo Projektavimo darbų sutartimi ir Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pareiškėjas sudarytų sutarčių su UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, UAB „Ekologiniai projektai“, uždarąja akcine bendrove „Geodeziniai tyrinėjimai“ (toliau – ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), UAB „Elektros sistemos“ pagrindu, taip pat išrašytų sąskaitų pagrindu įvykdė mokėjimus už inžinerinio topografinio plano parengimą, triukšmo lygio ir oro užterštumo nustatymo darbus, kitus darbus.

Iš viso pareiškėjas pagal visas pateiktas sąskaitas dėl Detaliojo plano parengimo yra sumokėjęs 303 538,50 Lt (237 000 Lt + 66 538,50 Lt = 303 538,50 Lt). Būtent atsakovo neveikimas, kuriuo buvo nepagrįstai užkirstas kelias tolesnėms detaliojo teritorijų planavimo procedūroms, lėmė pareiškėjo nuostolius, nes jis negavo rezultato, kurį pagrįstai tikėjosi gauti. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp, pirma, atsakovui teisės aktuose numatytos pareigos laikytis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procese pažeidimo bei, antra, patirtos turtinės žalos.

Pareiškėjas nebūtų nukentėjęs dėl planavimo dokumentų rengimo, jeigu juos rengiant, derinant, tikrinant ir pateikiant atsakovui tęsti Detaliojo plano tvirtinimo procesą atsakovas būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų. Negavęs rezultato (Detaliojo plano), kuriam parengti buvo investuota ženkli piniginė suma, pareiškėjas privalėjo atrasti ir papildomų lėšų savo teisių gynybai užtikrinti. Tai sukėlė nepatogumus, kai reikėjo spręsti klausimą dėl papildomų lėšų rinkimo, kuomet iki šiol surinktos didelės lėšos, skirtos Detaliajam planui parengti, neatsipirko.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių nebūtų buvę, jeigu atsakovas būtų atlikęs jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susiklosčiusi situacija lėmė pareiškėjo reputacijos pablogėjimą, jos narių nepasitikėjimą juo, papildomų klausimų, kurie nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, nebūtų kilę – ar pareiškėjas yra pajėgus vykdyti jo narių pavestus pavedimus. Neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į pareiškėjo patirtus nepatogumus, reputacijos pažeminimą, pareiškėjo narių patirtus dvasinius sukrėtimus, vertina 10 000 Lt.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovai paaiškino, kad planavimo organizatoriaus teikiami tvirtinti detalieji planai ne tik turi būti suderinti su teisės aktuose numatytomis institucijomis, viešai apsvarstyti su visuomene, bet ir turi būti parengti tinkamai. Miesto plėtros departamentas, kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pavedė organizuoti detaliojo plano rengimą, pirmiausia turėjo įvertinti, ar pateiktas Detalusis planas parengtas tinkamai, ir, ar Detalusis planas gali būti teikiamas tvirtinti. Miesto plėtros departamentas, įvertinęs pateikto Detaliojo plano sprendinius, ir, atsižvelgdamas, jog Detaliuoju planu turi būti išsprendžiamas tarp raudonųjų linijų formuojamų komunikacinių koridorių – inžinerinės infrastruktūros sklypų, kuriuos parengtu Detaliuoju planu numatyta perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, teisinis statusas, 2011 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. A51-53071-(2.15.121-MP2) informavo apie pasiūlymą atidėti detaliojo planavimo tvirtinimo procedūras, kol bus pašalinti detaliojo plano trūkumai ir pateikti sklypų, įeinančių į Detaliojo plano nagrinėjimo ribas, registro pažymėjimus, patikslinti nekilnojamojo turto savininkų vardus, pavardes, gimimo datas ir adresus, o 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-14065-(2.15.121- MP2) nurodyta, jog planuojamų žemės sklypų savininkai prašomi pasirašyti paramos sutartis arba pareikšti savo nuomonę dėl sklypų, patenkančių į gatvės raudonąsias linijas, perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Tokie Miesto plėtros departamento veiksmai yra visiškai pagrįsti ir teisėti, nes iš Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio matyti, jog tam tikrus suplanuotus inžinerinės infrastruktūros sklypus yra numatyta perduoti savivaldybei, kas suponuoja, jog Detaliojo plano užsakovas asociacija „Naujasis Nemėžis“ ir planuojamų žemės sklypų savininkai detaliojo plano rengimo metu sutiko perduoti inžinerinės infrastruktūros sklypus savivaldybei.

Pažymėjo ir tai, kad Projektavimo darbų sutarties 5.1.4 ir 5.1.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, jog projektuotojas (UAB „Urbanistika“) įsipareigojo atlikdamas darbus ir derindamas parengtą projektą bendradarbiauti su užsakovu (asociacija „Naujasis Nemėžis“), taip pat su užsakovu suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka parengtą projektą. Iš to darytina išvada, jog pareiškėjas, derindamas Detaliojo plano sprendinius, kuriuose numatyta, kad formuojami inžinerinės infrastruktūros sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami savivaldybei, ir, nenorėdamas šių sklypų perduoti savivaldybei, neturėjo derinti Detaliojo plano sprendinių.

Informacija, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais ir tik tuomet, kai žemė visuomenės poreikiams reikalinga pagal detalųjį planą, pareiškėjui buvo pateikta dar 2009 m. kovo 18 d. Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-6178(228.1.12-MP3). Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 30-1893 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano rengimą“, tiek 2009 m. gruodžio 3 d.

Planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. A620-237-(2.15.1.21-MP2) buvo numatyta, jog detalusis planas rengiamas pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, numatant susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, kas reiškia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir protingas asmuo, turėjo numatyti, jog rengiant net 62 ha teritorijos ploto detalųjį planą, dalis teritorijos turės būti skirta inžinerinei infrastruktūrai ir turėjo galimybę pasirinkti pareiškėjui priimtiną inžinerinės infrastruktūros sklypų teisinį statusą, t. y. numatyti, jog šie sklypai paimamai visuomenės poreikiams, jiems nustatomi servitutai ar jie perduodami Vilniaus miesto savivaldybei.

Didžioji dalis Detaliuoju planu planuojamų žemės sklypų buvo neurbanizuoti, tai yra jų tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio, kas reiškia, jog, siekiant šioje teritorijoje vystyti Detaliuoju planu numatomą gyvenamųjų namų statybą, turėtų būti numatyta ir atitinkama infrastruktūra. Taip pat akivaizdu, kad Detaliuoju planu planuojama neurbanizuota teritorija laikytina atskiru kvartalu, kurio planavimu ir vystymu yra suinteresuoti planuojamų žemės sklypų savininkai (juos atstovaujanti asociacija „Naujasis Nemėžis“), o ne Vilniaus miesto savivaldybė, todėl planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkai turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo.

Miesto plėtros departamentas prašydamas pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei tik siekė užtikrinti, kad pirmiausia būtų apsaugoti visų planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkų interesai, užtikrinant tinkamą patekimą į visus planuojamus žemės sklypus, o visų antra, prašymais pasirašyti minėtas sutartis, kuriose yra numatomos sąlygos dėl infrastruktūros įrengimo, saugomi ir būsimų planuojamos teritorijos gyventojų/naudotojų ir visų vilniečių interesai ne tik saugiai keliauti ir patekti į priklausančius sklypus, bet ir teisė į sveiką ir saugią aplinką.

Pats pareiškėjas, prieš rengėjui pateikiant Detalųjį planą tvirtinti, suderino tokius Detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos tam tikri inžinerinės infrastruktūros sklypai, skirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams įrengti, yra perduodami Vilniaus miesto savivaldybei, o ne, pavyzdžiui, parduodami, paimami visuomenės poreikiams ar jiems nustatomi servitutai (atlygintiniai ar neatlygintiniai). Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1397-171/2010 nebuvo uždrausta Vilniaus miesto savivaldybei prašyti ir gauti paramą, t. y.

Vilniaus miesto savivaldybė gali būti paramos gavėja. Iš to darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisę prašyti planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkus pasirašyti preliminarias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nes teismo sprendimu buvo panaikintas tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 30-2235 „Dėl paramos sutarčių dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn formų tvirtinimo“ ir juo patvirtinta sutarties forma, kuriais buvo numatytas privalomas reikalavimas pasirašyti preliminariąją paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas siūlė planuojamų žemės sklypų savininkams įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, pasirašant preliminariąsias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybėn pagal pateiktą sutarties formą, tačiau planuojamų žemės sklypų savininkai, manydami, kad pateikta sutarties forma pažeidžia jų interesus, turėjo teisę siūlyti savo sąlygas ir savo sutartį, kuria būtų įgyvendinami Detaliojo plano sprendiniai dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei.

Pareiškėjas, nenorėdamas Detaliuoju planu suplanuotų inžinerinės infrastruktūros sklypų perduoti savivaldybei pagal paramos sutartį (kurios formą ir sąlygas galėjo pasiūlyti pats), turėjo teisę nederinti Detaliojo plano sprendinių ir reikalauti, kad Detaliajame plane būtų nustatytas servitutas. Tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, taip pat nesiėmė veiksmų, jog Detaliojo plano sprendiniuose būtų numatyta pareiškėjo (planuojamų žemės sklypų savininkų) valią atitinkantys sprendiniai.

Miesto plėtros departamentas pagrįstai neteikė Detaliojo plano tvirtinimui, kol nebuvo išspręstas Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje numatytų sprendinių, susijusių su infrastruktūros sklypų perdavimu savivaldybei, klausimas, o paaiškėjus, kad į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai nepageidauja pasirašyti minėtos sutarties, pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju sklypams, kurie yra reikalingi centralizuotai inžinerinei infrastruktūrai įrengti, gali būti nustatomas servitutas iš naujo pradedant detaliojo planavimo procedūras.

Jeigu Detalusis planas būtų pateiktas tvirtinti tarybai ar administracijos direktoriui, tai dar nereiškia, kad jie būtų patvirtinę Detalųjį planą, kurio sprendimų pareiškėjas (planuojamų žemės sklypų savininkai) neketina įgyvendinti. Taip pat teikiant suinteresuotoms institucijoms – šiuo atveju Nuolatinei statybos komisijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tikrinti ir derinti parengtą Detalųjį planą, nebuvo pateikta informacija, kad planuojamų žemės sklypų savininkai neketina įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių dėl infrastruktūros sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo savivaldybei, kas kelia pagrįstų abejonių, ar minėtų institucijų derinimai, žinant šią informaciją, būtų tapatūs. Atsakovo prašymas, jog į planuojamą teritorijų patenkančių žemės sklypų savininkai įgyvendintų Detaliojo plano sprendinius, t. y. pasirašytų preliminariąją paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, kuria įsipareigotų tinkamai įrengti infrastruktūros teritorijas ir jas perduoti savivaldybei, sietinas su viešuoju interesu, nes tokiu prašymu (įrengti susisiekimo infrastruktūrą) būtų mažinama oro tarša, užtikrinama visuomenės teisė saugiai ir greitai keliauti.

Pareiškėjas turėjo teisę skųsti Miesto plėtros departamento raštus (2012 m. kovo 9 d. raštą Nr. A51-14065-(2.15.121-MP2), 2012 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. A51-55338-(2.15.121-MP2), 2012 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-75483-(2.15.1.211-MP2)), tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl pareiškėjo neveikimo susiklostė situacija, kai net pasirašius preliminarias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn, ar pripažinus minėtą reikalavimą dėl paramos sutarčių pasirašymo neteisėtu, Detalusis planas negalėtų būti patvirtintas, nes yra pasibaigęs planavimo terminas.

Nagrinėjamu atveju detalusis planas galėjo būti rengiamas iki 2013 m. spalio 15 d., t. y. Miesto plėtros departamento sąlygos Nr. A620-210(10.9-MPD-3.) buvo išduotos 2008 m. spalio 15 d., tačiau pareiškėjas nuo 2012 m. kovo mėnesio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su Detaliojo plano teikimu tvirtinti. Pareiškėjas galėjo teikti savo preliminarios paramos sutartis dėl Detaliajame plane numatytų sklypų perdavimo savivaldybei, galėjo siūlyti rengėjui kreiptis dėl planavimo sąlygų galiojimo termino pratęsimo ir taisyti Detalųjį planą, jame numatant servitutus infrastruktūros sklypams, kurie reikalingi centralizuotai inžinerinei infrastruktūrai įrengti, atlikti pataisyto Detaliojo plano viešo svarstymo procedūras, suderinti iš naujo su sąlygas išdavusiomis institucijomis ir pateikti atsakovui, kad šis teiktų pataisytą Detalųjį planą tvirtinti.

Detaliojo plano rengėjas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes pateikus Detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybėje (2011 m. gruodžio 8 d.) negaliojo 2009 m. gruodžio 3 d. Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3, 5.5 punktuose nurodytos Miesto ūkio departamento Infrastruktūros projektų skyriaus 2008 m. lapkričio 28 d. sąlygos Nr. 2911, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. gruodžio 1 d. sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2008 m. rugsėjo 10 d. sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) (nėra pateikti dokumentai, kad buvo kreiptasi dėl šių sąlygų pratęsimo ir šios sąlygos buvo pratęstos).

Vadinasi, Detalusis planas buvo parengtas netinkamai, juo nebuvo išreikšta tikroji planuojamų žemės sklypų savininkų valia dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei. Asociacija „Naujasis Nemėžis“ neįrodo jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tariamo neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas jokiais įrodymais bei paaiškinimais nepagrindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog nebuvo patvirtintas Detalusis planas arba nepateiktas motyvuotas atsisakymas tvirtinti Detalųjį planą. Taigi teismas turi spręsti atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-499/2007.

Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1893 „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano rengimą“ pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 288 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano rengimą, nustatė, jog detaliojo plano rengimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, sklypų ribas ir plotus, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, suformuoti sklypus nuosavybės grąžinimui, bei patvirtino planavimo sąlygas ir planavimo užduotį detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2008 m. liepos 15 d. asociacija „Naujasis Nemėžis“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ sudarė Projektavimo darbų sutartį, kuria trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ įsipareigojo per nustatytą terminą parengti ir atiduoti apie 72 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, o pareiškėjas įsipareigojo detalųjį planą priimti ir už jį atsiskaityti (2.1 p.). 2007 m. liepos 15 d.

Miesto plėtros departamento direktorius patvirtino planavimo užduotį detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurioje nurodė planuojamos teritorijos adresą – teritorija tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, (duomenys neskelbtini), planuojamos teritorijos plotas – apie 62 ha. 2008 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (pagal sutartį organizatorius), pareiškėjas asociacija „Naujasis Nemėžis“ (mokėtojas) ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ (rengėjas) pasirašė Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo sutartį Nr. A70-42, kurios objektas – apie 288 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas; pagal sutartį buvo numatytas rengti apie 62 ha teritorijos detalusis planas iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio.

Apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas buvo numatytas rengti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 30-1893. Sutartimi organizatorius įsipareigojo rengėjo parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą teikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam administracijos direktoriui tvirtinti (Sutarties 4.6 p.). 2009 m. vasario 2 d. asociacija „Naujasis Nemėžis“ raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl kompensavimo už žemės sklypus, numatomus panaudoti gatvėms, inžinerinėms teritorijoms ir žalioms zonoms.

Miesto plėtros departamentas pareiškėjui atsakė 2009 m. kovo 18 d. raštu Nr. A51-6178 (28.1.12-MP3), jog „teritorijos, kurioje yra Jums nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, detalusis planas nėra patvirtintas, todėl šiuo metu nėra pagrindo parinkti kompensavimo būdą už numatomą paimti visuomenės poreikiams žemę. Tuomet, kai bus parengtas ir patvirtintas apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas, bus galimybė spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus.“ 2009 m. birželio 3 d.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1058 „Dėl pritarimo teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano konceptualiajai daliai“, kuriuo pritarė apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento, Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano konceptualiajai daliai. 2009 m. gruodžio 3 d. Miesto plėtros departamento direktorius patvirtino Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti. 2011 m. rugsėjo 21 d. – 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija sprendimu (protokolas Nr. 1-39-8) suderino Detalųjį planą. 2011 m. gruodžio 1 d.

Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2483, kuriuo buvo patikrintas projektas „Apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko pl., (duomenys neskelbtini), detalusis planas“ ir išduota teigiama išvada su siūlymu projektą tvirtinti. Nurodyta, kad Patikrinimo aktas su tikrinimo išvada galioja vienerius metus nuo jo tvirtinimo datos, o nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą. 2011 m. gruodžio 8 d.

UAB „Urbanistika“ pateikė prašymą patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suderintą Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje ir patikrintą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje detalųjį planą (UAB „Urbanistika“ 2011 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 01-11/867). 2011 m. gruodžio 30 d. Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano“ Nr. A51-53071-(2.15.121-MP2) informavo apie pasiūlymą atidėti detaliojo planavimo tvirtinimo procedūras, kol bus pašalinti detaliojo plano trūkumai.

Nurodė, kad nėra pateikti sklypų, įeinančių į detaliojo plano nagrinėjimo ribas, kadastro registro pažymėjimai, nėra patikslintos detaliojo plano nagrinėjimo ribose esančių nekilnojamojo turto savininkų vardai, pavardės, gimimo datos ir adresai. Taip pat pasiūlė projekte formuoti didesnius rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypus (atskirose vietose suplanuotus apjungiant į vieną). 2012 m. kovo 9 d. Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano“ Nr. A51-14065-(2.15.121-MP2) informavo, kad parengtas tarybos projektas dėl Detaliojo plano tvirtinimo ir šis projektas yra vizuojamas.

Taip pat pažymėta, jog planuojamų žemės sklypų savininkai prašomi pasirašyti paramos sutartis arba pareikšti savo nuomonę dėl sklypų, patenkančių į gatvės raudonąsias linijas, perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Teismas konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi Detaliojo plano rengimo metu) 25 straipsnyje buvo nustatyta, kas sudaro detaliojo teritorijų planavimo procesą. Pagal TPĮ 26 straipsnio 4 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas), įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. TPĮ 27 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti:

1) nustatyta tvarka apsvarstyti;

2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo;

3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. TPĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad infrastruktūra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai) (7 dalis); komunikacinis koridorius – nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybės valdoma žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktūros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai;

šios juostos plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių tinklų kiekio. Komunikacinių koridorių naudojimo tvarką nustato savivaldybių tarybos (10 dalis). Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali būti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, kad detalusis planas gali būti tvirtinamas ar motyvuotai atsisakytas tvirtinti tik esant detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymui tvirtinti detalųjį planą. Inžineriškai neparengtose teritorijose turi būti parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai, kurie gali būti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais. Šiuo atveju Detaliojo plano organizatorius Miesto plėtros departamentui Detalaus plano tvirtinimui neteikė.

Iš teismui pateikto Detaliojo plano sprendinių matyti, kad inžinerinės infrastruktūros teritorija (žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), skirta susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, yra perduodama savivaldybei, tačiau detaliau dėl to nebuvo pasisakyta (Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė).

Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad teikiant derinimui detalųjį planą turėjo būti išspręstas klausimas dėl Detaliajame plane numatytų perduoti savivaldybei sklypų. Tik po šio klausimo išsprendimo Detaliojo plano organizatoriui būtų kilusi pareiga Detalųjį planą teikti tvirtinimui. Pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą taip pat sieja su pasiūlymu pasirašyti preliminariąsias paramos sutartis. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Miesto plėtros departamentas 2011 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. A51-53071-(2.15.121-MP2) pasiūlė atidėti detaliojo planavimo tvirtinimo procedūras, kol bus pašalinti Detaliojo plano trūkumai.

Miesto plėtros departamentas 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. A51-14065-(2.15.121-MP2) pareiškėją informavo, kad parengtas tarybos projektas dėl Detaliojo plano tvirtinimo ir šis projektas yra vizuojamas, bei pažymėjo, jog planuojamu žemės sklypu savininkai prašomi pasirašyti paramos sutartį „Dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo rėžimą ir/ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus“ arba pareikšti savo nuomonę dėl sklypų patenkančių į gatvės raudonąsias linijas perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. A51-21899-(2.15.121-MP2) nurodyta, jog „<...>Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 30-2235 buvo patvirtintos paramos dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn sutarčių formos.<...> Tuo tarpu asociacija „Naujasis Nemėžis“ siūlo pakeisti patvirtintą formą nustatant, kad sklypai Vilniaus miesto savivaldybei bus parduodami. Šis siūlomas sutarties pakeitimas yra esminis, nustatantis papildomus įpareigojimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl vadovaujantis minėtu įsakymu, yra negalimas. <...> asociacijai „Naujasis Nemėžis“ nesutikus pasirašyti patvirtintos formos sutarties, 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento Naujosios Vilnios seniūnijoje detaliojo plano procedūros turėtų būti pradedamos iš naujo ir detaliajame plane turėtų būti nustatytas neatlygintinas servitutas Vilniaus miesto savivaldybei“.

Miesto plėtros departamentas 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-40749-(2.15.121-MP2) „Dėl detaliojo plano sprendinių“ informavo apie tai, kad asociacija „Naujasis Nemėžis“ iki šiol nėra pasirašiusi preliminariosios paramos sutarties dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, todėl negali sprendimo projekto teikti tvirtinimui. Pareiškėjui atsakovo pateikta preliminarioji sutartis numatė, kad Paramos teikėjas (atitinkamų žemės sklypų savininkai) įsipareigoja kaip paramą Paramos gavėjui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijai) perduoti, o paramos gavėjas įsipareigoja priimti Paramos teikėjui nuosavybės teise priklausantį 2.1–2.44 punktuose nurodytą turtą (Perduodamas turtas), kuris pereina Paramos gavėjui nuosavybės teisėmis šioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka nuo pagrindinės paramos sutarties sudarymo ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo.

Šalys susitaria, kad paramos gavėjui perleistas turtas įstatymų nustatyta tvarka bus registruojamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Paramos gavėjas įsipareigoja panaudoti perduodamą turtą kaip miesto infrastruktūros objektus, skirtus viešiesiems poreikiams tenkinti <...> (2, 9–10 p.). Miesto plėtros departamentas 2012 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-75683-(2.15.121-MP2) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ pareiškėjui paaiškino „kadangi komunikaciniai koridoriai priklauso Jums, o ne Vilniaus miesto savivaldybei, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 10 d., neišsprendus komunikacinių koridoriaus teisinio statuso, tai yra nepasirašius dokumento, įtvirtinančio galimybę laisvai naudoti visų nagrinėjamos teritorijos infrastruktūros sklypų susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti, nėra teisinio pagrindo tvirtinti parengtą detalųjį planą.“ Taigi atsakovas pareiškėjui siūlė pasirašyti preliminarią paramos sutartį, kuri, kaip matyti iš Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 10 d. rašto Nr. A51-21899-(2.15.121-MP2) turinio, parengta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 30-2235. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu tenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 30-2235, o LVAT šį sprendimą 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą (LITEKO duomenys). Taigi atsakovas iš esmės negalėjo siūlyti pasirašyti preliminarią paramos sutartį, parengtą vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 30-2235, tačiau tokio pobūdžio sutarčių, kurios nebūtų patvirtintos pagal panaikintu įsakymu patvirtintas pavyzdines formas, sudarymas apskritai nėra uždraustas, t. y. atsakovas iš esmės gali būti paramos gavėjas. Kita vertus, atsakovas numatė ir kitą būdą susidariusiai situacijai spręsti – nesutinkant pasirašyti preliminariosios paramos sutarties dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn siūlė pasirašyti dokumentą, įtvirtinantį visuose infrastruktūros sklypuose servitutus susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti.

Tuo remdamasis teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog atsakovas atsisakė tvirtinti Detalųjį planą todėl, kad nėra pasirašoma preliminari paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei. Šiuo atveju atsakovas ieškojo būdų, kaip išspręsti klausimą dėl Detaliajame plane numatytų perduoti numatytų perduoti savivaldybei sklypų. Iš bylos medžiagos matyti, kad, pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo kompensuoti už žemės sklypus, kurie turėjo būti panaudojami gatvėms, inžinerinėms teritorijoms, t. y. atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Vis dėlto pareiškėjas Detaliojo plano sprendiniuose nurodė, kad atitinkami žemės sklypai perduodami savivaldybei, o ne paimami visuomenės poreikiams, todėl atsakovas pagrįstai nesvarstė dėl šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Taigi ginčo atveju susidarė tokia situacija, kai viena vertus pareiškėjas pats Detaliojo plano sprendiniuose nurodė, kad inžinerinės infrastruktūros teritorija bus perduodama savivaldybei, tačiau, kita vertus, inžinerinės infrastruktūros plėtros planų neparengė, nesuderino ir su atsakovo pasiūlymais dėl Detaliajame plane numatytų perduoti savivaldybei sklypų klausimo sprendimo būdais nesutiko.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad inžineriškai neparengtoje teritorijoje neišsprendus komunikacijų koridoriaus teisinio statuso, Detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas. Priešingu atveju, galėjo būti neužtikrintas tinkamas patekimas į planuojamus žemės sklypus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą atlikusį neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo ir tai, kad net Miesto plėtros departamentui pateikus Detalųjį planą tvirtinti, jis nebūtinai savivaldybės tarybos arba savivaldybės administracijos direktoriaus savivaldybės tarybos pavedimu būtų patvirtintas.

Nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė neatsisako tvirtinti parengtą Detalųjį planą, išsprendus komunikacinių koridorių teisinį statusą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlygintos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo skundas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino savivaldybės darbuotojų veiksmų teisėtumą. Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai, kaip būtina sąlyga savivaldybės deliktinei atsakomybei kilti, turėto būti konstatuoti dėl to, kad nebuvo įvykdyti Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) reikalavimai (26 str. 4, 5 d.). Teismo išvados, kad, teikiant derinimui detalųjį planą, turėjo būti išspręstas klausimas dėl Detaliajame plane numatytų perduoti savivaldybei sklypų, ir, kad tik po šio klausimo išsprendimo Detaliojo plano organizatoriui būtų kilusi pareiga Detalųjį planą teikti tvirtinimui, visų pirma, neatitinka TPĮ 27 straipsnio 4 dalies. Faktas, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. – 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija sprendimu (protokolas Nr. 1-39-8) suderino Detalųjį planą, rodo, jog planavimo organizatorius, kurio atstovai dalyvauja Nuolatinėje statybos komisijos sudėtyje, suderino Detalųjį planą. Dėl to vėlesnis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas teikti savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti yra neteisėtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas (vengimas) teikti savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti prieštarauja TPĮ 26 straipsnio 5 daliai, nustatančiai vienintelę sąlygą, kuriai esant detalusis planas tvirtinti neteikiamas, t. y. tik jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi UAB „Urbanistika“ parengtą ir nustatyta tvarka suderintą Detalaus plano projektą su valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo, neįvykdė TPĮ 26 straipsnio reikalavimų ir savo įsipareigojimo, numatyto Sutarties 4.6 punkte.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, gavęs UAB „Urbanistika“ parengtą ir nustatyta tvarka suderintą Detalaus plano projektą su valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo, iškėlė neteisėtas sąlygas pasirašyti preliminarias paramos sutartis arba detaliojo plano procedūras pradėti iš naujo ir detaliajame plane visuose infrastruktūros sklypuose nustatyti neatlygintinus servitutus Vilniaus miesto savivaldybei. Teismo išvada, kad atsakovas iš esmės gali būti paramos gavėju, nepateisina atsakovo veiksmų – reikalavimo pasirašyti preliminarią paramos sutartį tam, jog Detalusis planas būtų teikiamas patvirtinti savivaldybės tarybai – teisėtumo.

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal Trišalę tyrinėjimo ir projektavimo sutartį Nr. A70-42 pareiškėjas buvo mokėtojas, atsakovas – organizatorius, o trečiasis suinteresuotas asmuo – rengėjas. Pareiškėjas, kaip asociacija, vienija žemės sklypus planuojamoje teritorijoje valdančius fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius, kad būtų patvirtintas teritorijos detalusis planas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti atsakovo keliamos sąlygos dėl preliminarių paramos sutarčių pasirašymo, nes planuojamoje teritorijoje nuosavybės teise nevaldo jokių sklypų.

Dėl to jis nebūtų galėjęs įvykdyti reikalavimo suteikti savivaldybei paramą, perleidžiant savivaldybės nuosavybėn infrastruktūrai suplanuotus žemės sklypus. Be to, atsakovas ne tik, kad siūlė pasirašyti preliminarią paramos sutartį, kuri buvo parengta pagal teismo sprendimu panaikintą įsakymą. Iš Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 10 d. rašto Nr. A51-21899-(2.15.121-MP2) matyti, kad atsakovas atsisakė svarstyti pareiškėjo pasiūlymus dėl preliminarios paramos sutarties projekto pakeitimo, motyvuodamas panaikinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d.

įsakymo Nr. 30-2235 4.4 punktu, leidžiančiu atlikti tik neesminius patvirtintų sutarčių pakeitimus. Teismas iš esmės neanalizavo siūlytos pasirašyti preliminarios paramos sutarties sąlygų. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovo siūlytose pasirašyti preliminariose sutartyse buvo ne tik žemės savininkų įsipareigojimas perleisti savivaldybės nuosavybėn infrastruktūrai suplanuotus žemės sklypus, bet ir numatyta žemės savininkų pareiga įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ir perduoti juos paramos gavėjo nuosavybėn ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, už šio įsipareigojimo nevykdymą numatyta net 1 908 924 Lt bauda (žr. preliminarios paramos sutarties projekto, esančio skundo priede Nr. 15, 17 punktą ir preliminarios paramos sutarties projekto, esančio skundo priede Nr. 19, 2.44 ir 22 punktus).

Detaliajame plane numatytos A, B ir C kategorijos gatvės, kurių įrengimas yra ne žemės sklypų savininkų, bet savivaldybės pareiga (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p.). Atsakovo siūlytos pasirašyti preliminarios paramos sutarties sąlygos iš esmės yra neteisėtos ir vertintinos kaip piktnaudžiavimo valdžia įrodymas.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Detaliojo plano sprendiniuose nurodė, jog atitinkami žemės sklypai perduodami savivaldybei, o ne paimami visuomenės poreikiams, todėl atsakovas esą pagrįstai nesvarstė dėl šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Paminėta teismo išvada prieštarauja Vilniaus miesto plėtros Nemėžio-Rokantiškių teritorijoje tarp Minsko plento ir Džiaugsmo gatvės detaliojo plano koncepcijai – pagrindiniam brėžiniui „Teritorijos tvarkymo režimai“ (pateiktas į bylą 2015 m. kovo 17 d. posėdžio metu), kurio pastabose teritorijų detaliųjų planų sprendinių rengimui nurodyta (žr. 3.1 pastabą), kad teritorijų svarbiausių gatvių (A, B, C kategorijų) detaliųjų planų sprendiniai privalomi parengti pirmiausia, nes pagal juos būtų išperkamos žemės infrastruktūros objektams ir komunikaciniams koridoriams.

Detaliojo plano Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio Teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė patvirtina, jog numatyti žemės sklypai susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, kurie perduodami savivaldybei. Taigi šio Detalaus plano sprendinio turėjo pakakti tam, kad būtų sprendžiamas ateityje klausimas dėl žemės sklypų perleidimo savivaldybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas, veikdamas atsakingai ir apdairiai, iki Detalaus plano parengimo ir iki jo apmokėjimo, 2009 m. vasario 2 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui išreiškė susirūpinimą dėl kompensavimo už žemės sklypus, numatomus panaudoti gatvėms, inžinerinėms teritorijoms ir žalioms zonoms.

Atsakydamas į šį raštą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2009 m. kovo 18 d. rašte Nr. A51-6178 (28.1.12-MP3) nurodė, jog „teritorijos, kurioje yra Jums nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, detalusis planas nėra patvirtintas, todėl šiuo metu nėra pagrindo parinkti kompensavimo būdą už numatomą paimti visuomenės poreikiams žemę. Tuomet, kai bus parengtas ir patvirtintas apie 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detalusis planas, bus galimybė spręsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus.“.

Neteisėtas taip pat atsakovo reikalavimas (pirmą kartą jis buvo nurodytas Miesto plėtros departamento 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. A51-21899-(2.15.121-MP2)) detaliojo plano procedūras pradėti iš naujo ir detaliajame plane visuose infrastruktūros sklypuose nustatyti neatlygintinus servitutus Vilniaus miesto savivaldybei. Detalusis planas buvo rengiamas griežtai laikantis projektavimo sąlygų, patvirtintų 2009 m. gruodžio 7 d. Planavimo sąlygų sąvadu, kuriame nebuvo reikalavimo visuose infrastruktūros sklypuose nustatyti neatlygintinus servitutus Vilniaus miesto savivaldybei.

4. Atsakovui 2011 m. gruodžio 8 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje suderintas ir valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrintas Detalusis planas su teigiama išvada tvirtinti Detalųjį planą. Vykdant Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, Detalusis planas turėjo būti patvirtintas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalų į planą pateikimo dienos arba per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos raštu pateiktas motyvuotas atsakymas.

Savivaldybės taryba TPĮ 26 straipsnyje nustatytais terminais šio plano nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai gavus parengtą detalųjį planą savivaldybės taryba nesilaikė TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino, per kurį turėjo patvirtinti detalųjį planą arba priimti sprendimą jo netvirtinti ir planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą, egzistuoja pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), kaip formalią sąlygą atsakovo civilinei atsakomybei kilti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4073-426/2008, LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2734/2011, LVAT 2013 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-735/2013).

Teismas, vertindamas Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų teisėtumą, nukrypo nuo paminėtos teismų praktikos ir nepagrįstai nepripažino paminėtų savivaldybės veiksmų neteisėtais. Pažymėtina, jog savivaldybės darbuotojams tinkamai vykdant savo įstatymines pareigas, tiek priėmus teigiamą, tiek ir neigiamą sprendimą dėl pateikto Detalaus plano, žala galėjo neatsirasti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai net nepateikus Detalaus plano savivaldybės tarybai tvirtinti ir atitinkamai savivaldybės tarybai nepriėmus jokio sprendimo, pareiškėjui buvo akivaizdžiai padaryta žala.

Detalusis planas nebuvo patvirtintas ir buvo praleisti visi įstatymo nustatyti terminai. Atsakovas akivaizdžiai nepaisė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo konstitucinių principų ir vilkino sprendimo dėl Detalaus plano patvirtinimo priėmimą tol, kol pasibaigė Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto 2011 m. gruodžio 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-2483 galiojimo terminas (1 metai) bei 2009 m. gruodžio 7 d.

Planavimų sąlygų sąvado galiojimo terminas (3 m.). Jei sprendimas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą būtų priimtas per įstatyme numatytą terminą, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę, atsižvelgdamas į tokio sprendimo motyvus, jį skųsti, koreguoti Detalųjį planą ar imtis kitokių veiksmų savo interesams apginti.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai išanalizavo ginčo santykiams taikytinų teisės aktų nuostatas, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, priėjo pagrįstas, teisėtas ir tinkamas išvadas byloje. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl tariamo atsakovo veiksmų neteisėtumo, dėl kurių Detalusis planas nebuvo pateiktas tvirtinti, ar nebuvo motyvuotai atsisakyta jį tvirtinti, laikytini nepagrįstais, nes planavimo organizatoriaus teikiami tvirtinti detalieji planai ne tik turi būti suderinti su teisės aktuose numatytomis institucijomis, viešai apsvarstyti su visuomene, bet ir turi būti parengti tinkamai.

Pastebėtina ir tai, kad tiek teisės aktuose, galiojusiuose detaliojo plano rengimo metu, tiek teismų praktikoje pripažinimas, jog detalusis planas parengtas tinkamai ir jo patvirtinimas nėra tiesiogiai siejamas su teigiamais institucijų, įskaitant ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, derinimais (pvz. LVAT praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančios teisės normas, apibendrinime (pritarta 2009 m. rugsėjo 2 d. teisėjų pasitarime) nurodyta, kad teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007), todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinama, ar Detalusis planas buvo parengtas tinkamai ir ar planavimo organizatorius galėjo jį teikti tvirtinti. Nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs Detaliojo plano sprendinius, nusprendė neteikti tvirtinti tokio Detaliojo plano, t. y. pirmiausiai nusprendė, kad parengtu Detaliuoju planu nėra įgyvendintos visos detaliojo plano rengimo sąlygos (nėra išspręstas klausimas dėl Detaliuoju planu numatytų perduoti savivaldybei sklypų), o vėliau, įvertinęs pareiškėjo teikiamus raštus dėl atsisakymo pasirašyti preliminarias paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nusprendė, jog Detalusis planas parengtas netinkamai (jame netinkamai išreikšta pareiškėjo valia) ir pasiūlė rengti detalųjį planą iš naujo.

Derinant Detalųjį planą Nuolatinėje statybų komisijoje buvo vertinami Detaliojo plano sprendiniai, įskaitant ir Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje numatytus sprendinius dėl infrastruktūros sklypų, kuriuos numatyta perduoti savivaldybei, kas suponuoja, kad planavimo organizatorius pritarė tik tokiems Detaliojo plano sprendiniams, kuriais yra išsprendžiamas susisiekimo komunikacijų klausimas, todėl planuojamų žemės sklypų savininkams atsisakant vykdyti Detaliojo plano sprendinius dėl infrastruktūros sklypų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, planavimo organizatorius nusprendė, jog Detalusis planas parengtas netinkamai (jame netinkamai išreikta pareiškėjų valia) ir neteikė savo prašymo tvirtinti detalųjį planą.

Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kurie yra grindžiami TPĮ 27 straipsnio 4 dalimi, kurioje kalbama apie Detaliojo plano derinimą, nėra pagrįsti nei sistemine teisės aktų analize, nei teismų praktika. Pareiškėjas netinkamai aiškina TPĮ nuostatas, susijusias su detaliųjų planų tvirtinimu, o būtent TPĮ yra aiškiai nurodyta, kad detalusis planas patvirtinimas ar motyvuotai nepatvirtinimas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos (TPĮ 26 str. 4 d.), kas reiškia, jog detaliojo plano tvirtinimo ir tuo pačiu teikimo tvirtinti klausimas siejamas su planavimo organizatoriaus pateiktu prašymu jį tvirtinti.

Tuo tarpu TPĮ 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama, reiškia tai, jog planavimo organizatoriui tokiu atveju, kai valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama, nėra suteikta teisė teikti prašymą dėl detaliojo plano tvirtinimo; o jei vis dėl to planavimo organizatorius pateiktų prašymą tvirtinti detalųjį planą, kurio išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama, detalusis planas nebūtų teikiamas tvirtinti, nes sprendimas numatytas TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje negalėtų būti priimtas.

Atsakovas, būdamas planavimo organizatoriumi, įvertinęs, kad Detalusis planas buvo parengtas netinkamai, juo nebuvo išreikšta tikroji planuojamų žemės sklypų savininkų valia dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei, nusprendė neteikti prašymo tvirtinti Detalųjį planą, ir tokie atsakovo veiksmai negali būti vertinti kaip neteisėti, nes TPĮ nėra įtvirtinta pareiga planavimo organizatoriui teikti prašymą dėl detaliojo plano tvirtinimo. Pažymi, kad didžioji dalis Detaliuoju planu planuojamų žemės sklypų buvo neurbanizuoti, tai yra jų tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio, kas suponuoja, jog siekiant šioje teritorijoje vystyti Detaliuoju planu numatomą gyvenamųjų namų statybą, turėtų būti numatyta ir atitinkama infrastruktūra.

Akcentuoja ir tai, kad Miesto plėtros departamentas, prašydamas pasirašyti preliminarią paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei, tik siekė užtikrinti, jog pirmiausia būtų apsaugoti visų planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkų interesai, užtikrinant tinkamą patekimą į visus planuojamus žemės sklypus, o visų antra, prašymais pasirašyti minėtas sutartis, kuriose yra numatomos sąlygos dėl infrastruktūros įrengimo, saugomi ir būsimų planuojamos teritorijos gyventojų/naudotojų ir visų vilniečių interesai ne tik saugiai keliauti ir patekti į priklausančius sklypus, bet ir teisė į sveiką ir saugią aplinką.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovo siūlytos pasirašyti preliminarios paramos sutarties sąlygos iš esmės yra neteisėtos, nors nėra jokių duomenų, jog planuojamų žemės sklypų savininkai, manydami, jog pateikta sutarties forma (joje esančios sąlygos) pažeidžia jų interesus, turėjo teisę siūlyti savo sąlygas ir savo sutartį, kuria būtų įgyvendinami Detaliojo plano sprendiniai dėl infrastruktūros sklypų perdavimo savivaldybei. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas (pareiškėjo atstovaujami planuojamų žemės sklypų savininkai) apskritai nenorėjo teikti jokios paramos ir perduoti Detaliajame plane numatytus inžinerinės infrastruktūros sklypus savivaldybei, kas leidžia kelti klausimą, kodėl pareiškėjas derino tokius Detaliojo plano sprendinius ir kodėl Detaliajame plane nebuvo numatyta, jog sklypams, kurie reikalingi centralizuotai inžinerinei infrastruktūrai įrengti, nebuvo nustatytas servitutas.

Be to, pažymi, kad atsakovas prašė įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius pasirašant preliminarias sutartis ne pareiškėją, o jo atstovaujamus planuojamų žemės sklypų savininkus (kurie ir būtų paramos teikėjai), todėl atmestini pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti atsakovo keliamos sąlygos dėl preliminarių sutarčių pasirašymo, nes planuojamoje teritorijoje nuosavybės teise nevaldo jokių sklypų. Pažymi, kad koncepcija, kuriai Vilniaus miesto savivaldybė tik pritarė kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentui, negali būti laikoma teritorijų planavimo dokumentu, įtvirtinančiu privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, o tuo labiau dokumentu, kuriuo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Dėl to teismas skundžiamame sprendime teisingai vertino šioje byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas pagrįstai nesvarstė sklypų paėmimo visuomenės poreikiams bei konstatavo, jog atsakovas ieškojo būdų kaip išspręsti klausimą dėl Detaliajame plane numatytų perduoti savivaldybei sklypų. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas, nenorėdamas Detaliuoju planu suplanuotų inžinerinės infrastruktūros sklypų perduoti savivaldybei pagal paramos sutartį (kurios formą ir sąlygas galėjo pasiūlyti pats), turėjo teisę nederinti Detaliojo plano sprendinių ir reikalauti, jog Detaliajame plane būtų nustatytas servitutas.

Tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai, taip pat nesiėmė veiksmų, jog Detaliojo plano sprendiniuose būtų numatyta pareiškėjo (planuojamų žemės sklypų savininkų) valią atitinkantys sprendiniai, todėl negalima sutikti, kad atsakovo prašymas įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius ir pasirašyti preliminariąją paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei ar nustatyti servitutą laikytinas neteisėtu. Planavimo sąlygų sąvade taip pat buvo numatyta planuoti ir infrastruktūros teritorijas, kas reiškia, jog pats pareiškėjas (jo atstovaujami planuojamų žemės sklypų savininkai) galėjo pasirinkti sklypų, reikalingų centralizuotai inžinerinei infrastruktūrai įrengti, perdavimo būdą – pagal preliminariąją sutartį, servitutą.

Dėl to atsakovo prašymas nustatyti servitutą laikytinas teisėtu. Pastebi, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius nėra pateikęs prašymo tvirtinti detalųjį planą, todėl TPĮ 26 straipsnyje nustatyti terminai negali būti taikomi. Šiuo atveju Detalųjį planą 2011 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybei pateikė rengėjas UAB „Urbanistika“, o ne planavimo organizatorius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesilaikė TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų terminų ir atliko neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju detalusis planas galėjo būti rengiamas iki 2013 m. spalio 15 d., t. y. iš 2009 m. gruodžio 3 d. Planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. (duomenys neskelbtini) 5.2 punkto matyti, jog Miesto plėtros departamento sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotos 2008 m. spalio 15 d. (Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-262, 10 p.), tačiau pareiškėjas nuo 2012 m. kovo mėnesio nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, susijusių su Detaliojo plano teikimu tvirtinti.

Papildomai pažymi, kad savivaldybės funkcija yra vietinės reikšmės kelių, gatvių ir inžinerinių tinklų priežiūra, taisymas ir tiesimas ir ši funkcija išimtinai susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, kas lemia, jog teritorijų planavimo procesu metu turi būti numatyti tinkami inžinerinės infrastruktūros sprendiniai. Ir įstatymų leidėjas pripažįsta, kad inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai; jei šie planai neparengti, jie gali būti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais (TPĮ 24 str. 3 d.).

Įstatymų leidėjas aktualioje TPĮ redakcijoje (kuri galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.) įtvirtino, kad tais atvejais, kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu sprendiniams įgyvendinti reikalinga inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, administracijos direktorius gali atsisakyti tvirtinti tokį detalųjį planą (TPĮ (aktualios redakcijos) 27 str. 5 d. 1 p.). Toks reglamentavimas tik patvirtina, kad kitos institucijos derinančios ir tikrinančios detaliuosius planus, nevertina inžinerinės ir socialinės infrastruktūros įrengimo (įgyvendinimo) klausimo ir šis klausimas yra detalųjį planą tvirtinančios institucijos kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. kovo 14 d. buvo registruotas pareiškėjo pateiktas dokumentas, kuriame teikiami papildomi paaiškinimai bei prašoma prie administracinės bylos pridėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Urbanistika“ parengtą detalųjį planą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis suteikia teisę proceso šalims teikti savo argumentus ir samprotavimus, todėl teisėjų kolegija nemato kliūčių priimti 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus, tačiau atsisako prie administracinės bylos pridėti UAB „Urbanistika“ parengtą detalųjį planą. Šio dokumento pridėjimas prie nagrinėjamos bylos, atsižvelgiant į pateiktus skundo reikalavimus, nėra tikslingas. Kad minimas dokumentas buvo parengtas ginčas nekyla. Disputas vyksta dėl atsisakymo teikti ir tvirtinti Detalųjį planą bei iš čia kylančių materialinių pasekmių, todėl prašymas prie administracinės bylos pridėti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Urbanistika“ parengtą detalųjį planą atmestinas.

V. Tikrinamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės galbūt neteisėtų veiksmų – atsisakymo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinti Detalųjį planą ar atsisakyti jį tvirtinti. Žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimas siejamas su deliktine atsakomybe.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo (apelianto) reikalavimus, nenustatęs vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų.

Detaliojo planavimo santykių principinis reguliavimas įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme.

2011 m. gruodžio 8 d. UAB „Urbanistika“ nurodo pateikusi prašymą patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suderintą Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje ir patikrintą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje detalųjį planą (UAB „Urbanistika“ 2011 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. 01-11/867). 2011 m. gruodžio 30 d. Miesto plėtros departamentas raštu „Dėl 62 ha teritorijos tarp Juodojo kelio ir Minsko plento detaliojo plano“ Nr. A51-53071-(2.15.121-MP2) informavo asociaciją apie pasiūlymą atidėti detaliojo planavimo tvirtinimo procedūras, kol bus pašalinti detaliojo plano trūkumai. Taigi tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant baigiamąjį aktą bus vadovaujamasi TPĮ redakcija, galiojusia pateikiant pareiškėjui 2011 m. gruodžio 30 d. raštą, t. y. TPĮ redakcija, galiojusia nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., jei šiame baigiamajame teisės akte nebus nurodyta kitaip.

TPĮ 26 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos.

O TPĮ 26 straipsnio 5 dalyje buvo pasisakyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad, siekiant parengto detalaus plano, dėl kurio yra pateikta valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo, patvirtinimo, reikalinga aiški valinė planavimo organizatoriaus išraiška – prašymas tvirtinti detalųjį planą. Tokio prašymo pateikimas įpareigoja savivaldybės tarybą arba savivaldybės administracijos direktorių per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos detalųjį planą patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti. Nei vienas nei antras sprendimas nėra priimamas ir detalaus plano tvirtinimo klausimas nėra sprendžiamas, jei planavimo organizatorius nesikreipia į teisinius vienetus, turinčius teisę tvirtinti detalųjį planą. Kad planavimo organizatoriaus prašymas yra viena iš prielaidų detalaus plano svarstymui, lemia ir įstatymų leidėjo TPĮ 26 straipsnio 5 dalyje 2 sakinyje esanti nuostata, t. y. nuostata dėl planavimo organizatoriaus teisės bei pareigos siūlyti tvirtinti detalųjį planą. Tokia įstatymų leidėjo valia yra pakankamai aiški ir suprantama. Juk tik detalaus planavimo organizatorius, atlikęs visus veiksmus, susijusius su konkrečios teritorijos detaliuoju planavimu, bei siekdamas nustatyti atitinkamų sklypų ribas ir plotus, o taip pat kitų tikslų (pavyzdžiui, suformuoti sklypus nuosavybės grąžinimui), turi teisę teikti prašymą, kad detalaus planavimo procesas būtų užbaigtas priimant sprendimą dėl parengto detalaus plano patvirtinimo.

Detaliojo planavimo organizatoriaus diskrecija dėl siūlymo tvirtinti detalųjį planą ar teisinė galimybė to nedaryti iš esmės buvo atkartota ir Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. D1 – 473, galiojęs iki 2014 m. sausio 25 d.).

Administracinėje byloje esanti medžiaga patvirtina, kad detaliojo plano organizatorius (planavimo organizatoriai - Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, saugomos teritorijos direkcijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti – TPĮ 2 str. 19 d.) buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Užsakovas asociacija „Naujasis Nemėžis“, o trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Urbanistika“ buvo detalaus plano rengėjas, kuris savo įsipareigojimus įvykdė ir, kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 8 d. nurodo pateikęs prašymą patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje suderintą Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybų komisijoje ir patikrintą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje detalųjį planą. Taigi prašymas dėl Detalaus plano patvirtinimo buvo pateiktas ne detaliojo plano organizatoriaus, o ginčo Detalaus plano rengėjo, apie ką užsakovas asociacija „Naujasis Nemėžis“ informuotas detalaus plano rengėjo surašytu 2011 m. gruodžio 27 d. dokumentu Nr. 01-11/867. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą (TPĮ 26 str. 4 - 5 d.) bei pateiktą jo aiškinimą, tvirtintina, kad toks detalaus plano rengėjo prašymas negalėjo sukelti teisinių pasekmių, nes buvo pateiktas asmens neturinčio tam įgalinimų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir/ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui neatsirado pareiga paruoštą Detalųjį planą tvirtinti arba atsisakius tai padaryti priimti motyvuotą sprendimą. Esama faktinė situacija bei ginčo santykius apibrėžiančios teisės normos suponuoja išvadą, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko teisei priešingų veiksmų, leidžiančių teigti apie vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą – vietos valdžios neteisėtus veiksmus, kas paneigia ir pareiškėjo (apelianto) teisinę galimybę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Antra vertus, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Detalaus plano neteikimas tvirtinti iš principo buvo nulemtas nesuradus kompromiso tarp užsakovo ir detaliojo plano organizatoriaus, taip pat nustačius Detaliojo plano trūkumus (nurodoma nebuvus pateikta sklypų įeinančių į detaliojo planavimo nagrinėjimo ribas kadastro registro pažymėjimų, nepatikslinti detaliojo plano nagrinėjimo ribose esančių nekilnojamojo turto savininkų vardai, pavardės, gimimo datos ir adresai – 2011 m. gruodžio 30 d. atsakymas asociacijai „Naujasis Nemėžis“). Tai liudija, jog detaliojo planavimo organizatorius nevengė Detalaus plano patvirtinimo, o tik siekė, kad būtų išspręsti Detaliuoju planu numatyti visi privalomi klausimai. Detaliojo planavimo organizatoriui laikantis nuomonės dėl Detaliojo plano numatytų klausimų neišsprendimo, o užsakovui esant priešingos pozicijos, pastarajam nebuvo eliminuota teisė tai paneigti inter alia teismine tvaka, o galbūt paneigus prašyti įpareigoti teikti tvirtinti Detalųjį planą, bet tai padaryta nebuvo. Ši aplinkybė taip pat šalina galimybę konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tačiau tam, kad būtų priteista neturtinė žala, turi būti pagrįstos tos aplinkybės, kurios paminėtos ankščiau.

Bet pagal byloje esančių faktinių duomenų visumą, t. y. nenustačius neteisėtumo sąlygos, pirmosios instancijos teismas visiškai neturėjo pagrindo padaryti išvadą dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjo (asociacijos „Naujasis Nemėžis) atžvilgiu.

Taigi dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pripažintinas teisingu bei yra paliktinas galioti, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o asociacijos „Naujasis Nemėžis“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius