523215cf-e495-4a7d-9633-2bc117771cbe · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-837-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00624-2014-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 33; 71; 99.5; 114.11; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Cirulienės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3773-285/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Žaidas“, R.

S., E. L. B., A. K., A. K., J. J., E. I. K., F. P., G. G., J. Č., M. K., A. V., A. G., V. J. R., D. K., V. R., R. F., L. J., I. J., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Ž. K., V. J., G. V., D. V., D. Š., A. U., J. U., V. L., D. L., A. L., I. Z. G., V. R. L., J. B., M. Ž., L. P., A. P., R. R., G. P., A. P., J. K., J. P. dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, 2013-10-28 bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB Kauno komunalinis ir butų Å«kis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o pripažinti 2013-10-28 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį negaliojančia ir ieÅ¡kovui priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014-12-02 sprendimu ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui A.

V. ir valstybei.Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB Kauno komunalinis ir butų Å«kis (buv. Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų Å«kis“) 2005-12-30 pasirašė Kauno miesto Vilijampolės seniÅ«nijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį Nr. 53-10-2, kuri buvo vykdoma. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB Kauno komunalinis ir butų Å«kis 2012-02-03 pasirašė Kauno miesto Vilijampolės seniÅ«nijos daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį Nr. 25-10-79, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė UAB Kauno komunaliniam ir butų Å«kiui Kauno miesto Vilijampolės seniÅ«nijos daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymo Nr. A-4907 priede, tarp jų ir ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimÄ .

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-04-03 įsakymu „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-31 įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“ Nr. A-1036 įsakyta, kad ieÅ¡kovui UAB Kauno komunaliniam ir butų Å«kiui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. A-4907 paskirta administruoti Vilijampolės seniÅ«nijos daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal sÄ raÅ¡Ä ) bendrojo naudojimo objektus atrankos konkurso metu pasiÅ«lytu administravimo mokesčiu ir jis turi teisę vykdyti administravimo veiklÄ , iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.Teismas aiÅ¡kindamas įstatymų CK 6.969 str., 4.37 str., 4.75 str. 1 d., 4.85 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., 4 d., 4.250 str., 4.84 str. 10 d. nuostatas nurodė, kad administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neiÅ¡reiÅ¡kė valios patiems prižiÅ«rėti bendrÄ turtÄ , ir tuo pačiu, administratoriaus įgaliojimai nutrÅ«ksta tada, kai savininkai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ savarankiÅ¡kai prižiÅ«rėti savo turtÄ .Teismas atmetė argumentÄ , kad sudarant jungtinės veiklos sutartį buvo pažeistas CK 4.85 str. 5 d. bei aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. D1-961 patvirtinto apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3 punktas.

Teismas vadovavosi surinktais byloje įrodymais, kurie, teismo vertinimu, patvirtina, kad Jungtinės veiklos 2013-10-28 sutartį pasirašė dauguma namo butų savininkų, t. y. 56,25 proc. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie surinkimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia 2013-10-28 Jungtinės veiklos sutartį, kadangi dauguma daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkų iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , pasiraÅ¡ydami ginčijamÄ 2013-10-28 Jungtinės veiklos sutartį.

Teismas sprendė, kad tai, jog susirinkimo protokolas nebuvo raÅ¡omas, nelaikytina esminiu pažeidimu. Teismas konstatavo, kad procedÅ«riniai pažeidimai, galimai padaryti Å¡aukiant susirinkimÄ ar fiksuojant jo eigÄ , nedaro sutarties, sudarytos daugumos namo butų savininkų valia, negaliojančia. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie procedÅ«rinius pažeidimus, atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties pobÅ«dį ir tikslÄ , nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti negaliojančia jungtinės veiklos sutarties.

Teismas nustatė, kad atsakovai buvo nepatenkinti namo administratoriaus UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio teikiamomis paslaugomis, kad namo gyventojai sprendė klausimÄ dėl naujo namo administratoriaus, rinkosi administratorių iÅ¡ kelių kandidatų. Teismas sprendė, kad atsakovai pagrįstai siekė realizuoti jiems įstatymo suteiktÄ teisę sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir pasirinkti namo administratorių savo nuožiÅ«ra, o ne tenkintis administracine tvarka paskirto administratoriaus teikiamomis jų netenkinančiomis paslaugomis.

Teismas konstatavo, kad vertinant ginčo sutarties teisėtumÄ , svarbi ir ta aplinkybė, jog ginčo sutartis yra įregistruota VÄ® Registrų centre. Teismas nustatė, kad ginčo sutartis sudaryta raÅ¡ytine forma, kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.969 str. 4 d.), o ieÅ¡kovo argumentus, kad jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta notaro, laikė nepagrįsta ir neįrodyta, todėl atmestina (CPK 178 str.). Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovė UAB „Žaidas“ turėjo pateikti notaro patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ veikti jungtinės sutarties partnerių vardu, kadangi CK 6.972 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu.

Teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai 2014-06-05 susirinkime, kuris buvo suÅ¡auktas laikantis visų įstatymo reikalavimų, patvirtino savo valiÄ sudarydami 2013-10-28 jungtinės veiklos sutartį, taip pat pakeitė sutarties 6 punktÄ ir pasirinko kitÄ Ä¯galiotÄ asmenį – A. V.. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nėra jungtinės veiklos 2013-10-28 sutarties dalyvis, įstatymais ieÅ¡kovui nesuteikta teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jo teises pažeidžia ginčo sutartis, todėl teismas sprendė, jog atsakovai pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas neturėjo reikalavimo teisės dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Todėl vadovaudamasis LR Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“, pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu privalo perduoti įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimÄ skundžia UAB Kauno komunalinio ir bÅ«tų Å«kio atstovas, kuris praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3773-285/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio apeliacinį skundÄ tenkinti – patenkinti apelianto UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, priteisti ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio naudai iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus.Apelianto atstovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas sprendimÄ priėmė tinkamai neįvertinęs civilinėje byloje Nr. 2-3773-285/2014 pateiktų įrodymų, neteisingai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl minėtas teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o apelianto apeliacinis skundas dėl teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo panaikinimo patenkintas visiÅ¡kai.Daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpas turi 40 savininkų.

Savininkų balsų dauguma Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti 21, jungtinės veiklos 2013-10-28 sutartyje yra pasirašę 18 asmenų, todėl akivaizdu, jog nėra savininkų balsų daugumos, kaip to reikalauja LR CK 4.85 str. 1 d.Teismas sprendime pripažino, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , kad apie susirinkimÄ gyventojai buvo informuoti.Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl trečiojo asmens M. Ž. 2014-11-12 teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų argumentų, jog jos laiptinėje nebuvo jokių skelbimų apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , nei apie ketinimÄ sudaryti jungtinės veiklos sutartį, o apie sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį trečiasis asmuo sužinojo tik gavusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.Apelianto atstovo įsitikinimu, susirinkimas, kuriame turėjo bÅ«ti priimtas sprendimas sudaryti daugiabučio namo SÄ jungos a. 11, Kaune, jungtinės veiklos sutartį, nebuvo suÅ¡auktas, nes patys gyventojai Å¡aukti susirinkimÄ Ä¯ ieÅ¡kovÄ kaip namo administratorių nesikreipė, jo apie susirinkimÄ neinformavo, taip buvo pažeistas LR aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktas bei LR CK 4.85 str. 5 d.Pakeistos jungtinės veiklos sutarties 6 punkte yra nurodyta, jog įgaliotiniu turi bÅ«ti renkamas asmuo, Å¡iame name turintis patalpas nuosavybės teise.

Byloje esantys išrašai iš Registrų centro patvirtina, kad UAB „Žaidas“ patalpos nuosavybės teise nepriklauso.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. Dl-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimo skelbimo tvarkos apraše nustatytos tvarkos buvo nesilaikyta, padaryta pažeidimų. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja bendrajam teisės principui – iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuriajus non oritur).UAB „Žaidas“ yra įgaliotas fizinių asmenų vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, jo įgaliojimai turi būti patvirtinami notarine tvarka (CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas), reikalavimas yra imperatyvus.

Taigi Jungtinės veiklos 2013-10-28 sutarties nuostatos prieÅ¡tarauja CK 2.138 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra pagrindas taikyti CK 1.80 ir 1.93 straipsnius, nes nesilaikyta CK 2.138 straipsnyje reikalaujamos notarinės formos. Sudaryta Jungtinės veiklos sutartis neatitinka imperatyvių CK 2.138 straipsnio reikalavimų, todėl atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnį ir 1.93 straipsnio 3 dalį, ji turi bÅ«ti laikoma niekine.Jungtinės veiklos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia (niekine) ir laikoma negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento).Jungtinės veiklos sutartimi yra keičiamas administratorius ir ieÅ¡kovas nebetenka teisės vykdyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, administravimo, tokia situacija įtakoja ieÅ¡kovo teises ir pareigas, todėl jis turi bÅ«ti laikomas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo CK 1.78 straipsnio nustatyta tvarka, ir todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį.

Pripažinus Jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, sandorio teisinės pasekmės iÅ¡nyks, Å¡alys grįš į padėtį iki sandorio sudarymo ir apeliantė liks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, administratoriumi. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ pateikė UAB „Žaidas“ atstovė A. Č., kuri praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ apelianto. Apeliacinį skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Butų savininkai pasirašė 2013-10-28 JVS ir įgaliojo UAB „Žaidas“, kaip profesionalų administratorių, turintį ilgametę kokybiÅ¡kų paslaugų teikimo patirtį, bÅ«ti jų įgaliotu atstovu, užtikrinančiu tinkamÄ sudarytos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimÄ , taip pat vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ .

Bendraturčiai pasirašė 2014-06-05 susitarimÄ dėl JVS 6 punkto pakeitimo ir įgaliotu atstovu paskyrė A. V.. Taigi ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio įgaliojimai baigėsi 2013-10-28.Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-25 įsakymu Nr. A-1261 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo pripažintas netekusiu galios.

Todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovo teiginiu, jog jis turi teisę administruoti daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013-04-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“ pagrindu.JVS yra sudaryta tinkamai, nepažeidžiant sutarties sudarymo formos reikalavimų, taip, kaip numato CK 6.969 str. 4 d .CK 6.972 str. 1 d. 2 p. numato, jog jungtinės veiklos sutartyje galima įgalioti asmenį sudaryti sandorius visų partnerių vardu, kas prilyginama kitokios formos įgaliojimui pagal CK 2.138 str. 1 d. 2 p., t. y. kuriam nereikalingas notaro patvirtinimas.Vien dėl to, jog JVS 6 punkte savininkai numatė jų interesams atstovaujantį asmenį, nereiÅ¡kia, jog visa sutartis ar jos dalis yra negaliojanti.

Visuma aplinkybių suponuoja, jog JVS pasiraÅ¡ymas nelaikytinas niekiniu sandoriu. Remiantis CK 1.96 str., sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.Pripažinus JVS niekine, ji negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia ab initio, nes tai sukeltų dideles ir skaudžias teisines pasekmes dideliam subjektų ratui, o bÅ«tų naudinga tik ieÅ¡kovui, tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.IeÅ¡kovas neturi savarankiÅ¡ko teisinio intereso dėl JVS pripažinimo niekine.

Savininkai jau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir atsisakė ieÅ¡kovo paslaugų 2013-10-28, tÄ patį jie pakartojo 2014-06-05 susirinkimo metu (protokolo kopija byloje pateikta). IeÅ¡kovo interesas nagrinėjamoje byloje yra iÅ¡imtinai ekonominis, t. y. siekis iÅ¡laikyti klientÄ ne kokybiÅ¡kų paslaugų tiekimu, o grasinimais, teismo procesais ir kt. psichologinio poveikio priemonėmis. IeÅ¡kovas neturi teisės ginčyti atsakovų sudaryto sandorio, nes jis nėra jo Å¡alis.CK 6.972 str. 2 d. yra specialioji norma CK 2.138 str. 1 d. 2 p. atžvilgiu.

LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinama tik pavyzdinė JVS forma (Å¡ablonas), kuri yra koreguojama pagal poreikį. Taigi jeigu (duomenys neskelbtini) savininkų pasiraÅ¡yta JVS neatkartoja visų pavyzdinės sutarties sÄ lygų, tai savaime nereiÅ¡kia, jog ji yra negaliojanti.IeÅ¡kovas nepateikė argumentų, kodėl, jo nuomone, JVS 7 ir 8 punktai prieÅ¡tarauja CK 2.138 str. Paminėtina, jog JVS 7 punkte aptariama įgaliotinio atsakomybė, JVS 8 punkte – įgaliotinio teisės. Dar daugiau, ieÅ¡kovo pozicija, jog JVS turėjo pasiraÅ¡yti 21 (duomenys neskelbtini) namo bendraturtis, prieÅ¡tarauja CK 4.85 str. 1 d.

Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vienÄ balsÄ . Tai reiÅ¡kia, jog JVS turėjo pasiraÅ¡yti mažiausiai 17 patalpų savininkų (pasirašė 18 savininkų).IeÅ¡kovas ne tik neturi teisės reikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinio dėl JVS ar kitų savininkų priimtų sprendimų nuginčijimo, nes jis nėra bendraturtis, bet ir ieÅ¡kovo reikalavimai yra abstraktÅ«s ir neįrodyti. IeÅ¡kovas nenurodė, kokį konkretų susirinkimÄ (data, vieta, susirinkimo darbotvarkė) jis laiko negaliojančiu, kokius bendraturčių priimtus sprendimus ginčija ieÅ¡kovas, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovo A.

V. atstovė advokatė I. K. prašė ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir bÅ«tų Å«kio apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti galioti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog 2013-10-28 dienos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes ji sudaryta pažeidžiant formos reikalavimus, t. y. nepatvirtinta notaro.Kauno apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad CK 6.972 str. 1 d.

įtvirtinta norma yra specialioji CK 2.138 str. l d. 2 p. atžvilgiu ir kad ieÅ¡kovės argumentai, jog jungtinės veiklos sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta notaro, jog ginčijama jungtinės veiklos sutartis yra niekinė CK 1.93 straipsnio 3 d. prasme, jog ginčijama jungtinės veiklos sutartis yra niekinė, kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.), yra atmestini.Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog tam, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų, ji turi bÅ«ti sudaryta butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, Å¡iuo atveju jÄ pasirašė 18 asmenų, kurie yra 18 turtinių vienetų savininkai, t. y. 56,25 proc., butų ir kitų patalpų savininkai (LR CK 4.85 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, jog formaliai buvo pažeistas aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. Dl-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimo skelbimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktas, tačiau Å¡is pažeidimas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančia, nes tokių pasekmių nenumato įstatymas (CK 4.85 str. 7 p.), taip pat ir ieÅ¡kovo neinformavimas apie susirinkimÄ nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia 2013-05-22 jungtinės veiklos sutartį, juolab kad teisės aktai nenumato absoliučios pareigos apie susirinkimÄ informuoti administratorių.2014 m. birželio 5 d. susirinkime, kuris buvo suÅ¡auktas laikantis visų įstatymo reikalavimų, buvo svarstomas jungtinės veiklos sutarties 6 punkto pakeitimas, kurio metu savininkai įgaliotu asmeniu iÅ¡rinko atsakovÄ A.

V., savo veiksmais namo gyventojai pakartotinai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir patvirtino, jog jų apsisprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį yra laisvas ir sÄ moningas.Teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepagrįstai, neturėdamas reikalavimo teisės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui (CPK 328 str.).

Byloje kilo ginčas dėl butų savininkų sudarytos jungtinės veiklos 2013-10-28 sutarties galiojimo, dėl namo gyventojų įgaliotinio atstovavimo įgaliojimo įforminimo tinkamumo, dėl ieÅ¡kovo teisės teikti paslaugas daugiabučio namo gyventojams.Apelianto ginčijamas sprendimas dėl jungtinės veiklos 2013-10-28 sutarties namo Nr. 11 esančio SÄ jungos aikÅ¡tėje, Kaune sudarymo yra priimtas Å¡io namo patalpų savininkų vadovaujantis LR CK 4.84 str. ir 4.85 str., kurie reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR CK 4.84 str. ir 4.85 str. nuostatas. Daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimus sprendžia namo bendraturčiai, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, vadovaudamiesi įstatymais. Daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimo teisiniai santykiai reglamentuojami nustatant įvairius bendrosios dalinės nuosavybės teisės daugiabučiuose namuose įgyvendinimo būdus.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius ( CK 4.84 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama nuostata, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina; daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti, tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtÄ savarankiÅ¡kai, per tam tikslui įsteigtÄ bendrijÄ , ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013).

Byloje yra įrodyta, kad namo bendraturčiai įgyvendino savo teisę bendrai valdyti, naudoti ir disponuoti namo bendruosius objektus, sudarydami jungtinės veiklos 2013-10-28 sutartį, nei vienas iÅ¡ sudarytos jungtinės veiklos sutarties dalyvių paminėtos jungtinės veiklos sutarties teisėtumo neginčija, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Å¡iuo dokumentu byloje (CPK 178, 285 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliantas grindė namo bendraturčių sudarytos jungtinės veiklos Sutarties neteisėtumÄ procedÅ«riniais pažeidimais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidÄ , kad ginčijama 2013-10-28 Sutartis galėtų prieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymo normoms ar pan. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto nurodyti galimi procedÅ«riniai pažeidimai (dėl netinkamai iÅ¡platintos informacijos apie gyventojų susirinkimÄ , taip pat M. Ž. paaiÅ¡kinimas apie skelbimo laiptinėje nebuvimÄ ) negali bÅ«ti vertinami kaip imperatyvių įstatymo normų pažeidimai ir nesudaro pagrindo pripažinti Sutartį akivaizdžiai niekine apelianto nurodytais įstatymo pagrindais.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad namo bendraturčių Jungtinės veiklos 2013-10-28 sutartis buvo sudaryta neteisėtai.

Apelianto nurodytas LR aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraÅ¡o trečias punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, yra poįstatyminio akto procedÅ«rinio pobÅ«džio norma; net ir konstatavus ApraÅ¡e numatytos susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimÄ , tai nesudarytų pagrindo teismui pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia, nes CK 4.85 str. 7 p. numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesuÅ¡aukus susirinkimo.

Kaip Å¡iuo atveju nustatyta byloje, butų savininkai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ raÅ¡tu pasiraÅ¡ydami jungtinės veiklos (partnerystės) 2013-10-28 sutartį (1 t., b. l. 136–140). Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų ir visiÅ¡kai jiems pritaria.Atmestinas apelianto atstovo argumentas dėl susirinkimo kvorumo nebuvimo. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip.

Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vienÄ balsÄ . Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vienÄ balsÄ . Bylos duomenimis, 2013-10-28 Jungtinės veiklos sutartį pasirašė dauguma namo butų savininkų, t. y. 56,25 proc. IÅ¡ pateiktos byloje namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos sutarties matyti, kad ginčo sutartį pasirašė 18 jos dalyvių, NTRCDB iÅ¡raÅ¡o duomenimis, daugiabučiame name butų ir patalpų skaičius yra 32 (1 t., b. l. 24–25, 104).Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinama tik pavyzdinė JVS forma (Å¡ablonas), kuri yra koreguojamas pagal poreikį.

Taigi, jeigu (duomenys neskelbtini) savininkų pasiraÅ¡yta JVS neatkartoja visų pavyzdinės sutarties sÄ lygų, tai savaime nereiÅ¡kia, jog ji yra negaliojanti.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dauguma daugiabučio namo SÄ jungos a. 11, Kaune, butų savininkų iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , pasiraÅ¡ydami ginčijamÄ 2013-10-28 Jungtinės veiklos sutartį, kad ginčo pastatÄ administruotu UAB „Žaidas“. Pagrįstai atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ akcentuojama, jog svarbiausia bet kurios sutarties galiojimo sÄ lyga – sutarties Å¡alių tikroji valia, kuri turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta be trÅ«kumų ir be prievartos.

Visi pasirašę jungtinės veiklos sutartį butų savininkai iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ pasirašę sutartį be prievartos, supratę jos turinį ir pasekmes.Atmestinas apelianto argumentas, kad ginčo sutartis yra niekinė dėl to, kad sutarties 2013-10-28 pasiraÅ¡ymo metu butų savininkų įgaliotu asmeniu buvo iÅ¡rinktas UAB „Žaidas“, kuris neturi nuosavybės teise valdomų patalpų name (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, butų savininkai 2014 m. birželio 5 d. susirinkime iÅ¡rinko įgaliotu asmeniu atsakovÄ A.

V., taigi butų savininkų atstovas yra tinkamas asmuo, turintis nuosavybės teisę į butÄ Nr. 8, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50).Butų savininkų 2014 m. birželio 5 d. susirinkime namo SÄ jungos a. 11 gyventojų priimtas sprendimas dėl A. V. iÅ¡rinkimo, pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai įvertintas, kaip patvirtinantis Butų savininkų tikrÄ jÄ valiÄ sudaryti 2013-10-28 jungtinės veiklos sutartį. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentui, jog jeigu bÅ«tų nustatyta, kad JVS 6 punkte savininkai netinkamai numatė jų interesams atstovaujantį asmenį, tai nereikÅ¡tų, jog visa sutartis ar jos dalis yra negaliojanti.Taip pat nepagrįstas yra ieÅ¡kovo argumentas, kad ginčijama sutartis prieÅ¡tarauja CK 2.138 str. 1 d. 2 p. nuostatoms ir kad yra niekinė CK 1.93 straipsnio 3 d. prasme.

LR CK 6.972 str. 1 d. numato, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Taigi įstatymas numato išimtį (LR CK 2.138 str. 2 d.), jog partnerio įgaliojimai veikti kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (nesvarbu, fiziniais ar juridiniais) gali būti patvirtinti tik jungtinės veiklos sutartimi.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56;

Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais argumentais dėl ginčo dalyko, todėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, jiems pritaria.Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Å¡ioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos duomenimis, atsakovas A. V. byloje turėjo advokato teisinių paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidų – remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 798452, atsakovas sumokėjo 200 Eur (5 t., b. l. 23). Advokatė I. K. atstovavo apeliacinės instancijos teisme atsakovo A. V. interesams remdamasi 2015-01-15 sutartimi (5 t., b. l. 22), ji atsakovo vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais sutiko, vadovavosi atsiliepimo motyvais procesiniame dokumente.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovo A. V. turėtos teisinių paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidos yra protingo dydžio (200,00 Eur) atitinka 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 8.11 punktÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija                n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB Kauno komunalinio ir butų Å«kio (į. k. 132532496, Kaunas, Chemijos g. 18, a. s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko kodas 7300) bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini)).            Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                                        Jolita Cirulienė                                                                               Izolda Nėnienė                                                                Â