2019-04-17 Nr. AB-9728-3-63-3-00210-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-392-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00210-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. sausio 13 d. raštą Nr. 2D-447(16.2) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėjo jo 2016 m. gruodžio 20 d. skundą.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. gruodžio 21 d. padavė skundą dėl galimai neteisėtai išduoto 2007 m. gegužės 14 d. statybos leidimo Nr. GN 07-346 ir galimai neteisėtos savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad ginčijamu 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (raštu) Nr. 2D-447(16.2) atsakovas skundą atsisakė nagrinėti Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.1 ir 46.9 punktų pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, prašė jį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2016 m. gruodžio 20 d. skundą. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija nepagrįstai nurodė minėtus skundo nenagrinėjimo pagrindus, nepagrįstai padarė išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos ginčo dalykas buvo inžinierinių tinklų statyba pagal technines sąlygas Nr. 003/2007. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas susijęs su įpareigojimu atlikti veiksmus, o ne su dokumentu, kurio pagrindu atliekama inžinierinių objektų ir tinklų statyba, nes teisme buvo nagrinėjami sukurtų inžinierinių objektų įteisinimo valstybės registre klausimai, o ne pasijungimo prie įvairių tinklų techniniai aspektai. Teigia, jog techninėse sąlygose nurodytas neegzistuojantis statybos leidimas, o pačios techninės sąlygos yra niekinis dokumentas statybų požiūriu. Pareiškėjo teigimu, techninėse sąlygose nurodyta, kad pašaliniam asmeniui yra leidžiama svetimame žemės sklype atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis nėra įgaliotas. Nurodo, kad ginčytame dokumente inžinierinių tinklų savininko parašas yra suklastotas. Teigia, jog suklastoto dokumento pagrindu sukurtas ir viešame valstybės registre įregistruotas didelės vertės nekilnojamojo turto objektas, o jis siekia apginti savo kaip inžinierinių tinklų ir kitų objektų savininko teises ir teisėtus interesus nuo nesankcionuoto jungimosi prie tinklų ir potencialios grėsmės sukūrimo kitiems teisėtiems privačių namų valdų savininkams.

1.2. Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės 2007 m. gegužės 14 d. išduotas leidimas Nr. GN 07-346 vykdyti statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pastatyti vieno aukšto gyvenamąjį namą, kurio bendras namo plotas 157,3 kv. m., naudingas plotas 157,3 kv. m., gyvenamasis plotas 85,55 kv. m., sklypo užstatymo plotas 217,2 kv. m., sklypo užstatymo tankis 15,9 proc., užstatymo intensyvumas 11,5 proc., statybinis tūris 723 kub. m., pastato aukštis 4,86 m., aukštų skaičius 1., o Registrų centro išraše yra nurodyta, kad nors namo baigtumas yra tik 64 proc., vietoje vieno aukšto namo pastatyta du aukštai, pasikeitė statybinis tūris iš deklaruotų 723 kub. m. į registruotą 793 kub. m., bendras namo plotas padidėjo iki 194 kv. m., bendras sklypo užstatymo plotas padidėjo iki 262 kv. m. Pareiškėjo teigimu, namo savininkė R. J. neturi naujo statybos leidimo ir koreguoto gyvenamojo namo projekto, nėra gavusi leidimo inžinierinių tinklų savininko prisijungti prie sukurtos inžinierinės infrastruktūros. Nurodė, kad Inspekcija skundo nepagrįstai nenagrinėjo argumentuodama, jog namo savininkei buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Pažymėjo, jog kreiptis anksčiau dėl statybos teisėtumo negalėjo, nes tik Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-7521-512/2014 nagrinėjimo metu sužinojo apie savo tariamai pasirašytas technines sąlygas, kurių originalas nebuvo pateiktas. Teigė, jog skundu ginčijamų techninių sąlygų Nr. 003/2007 „Dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros energijos tinklų“ teisėtumas yra susijęs su viešuoju interesu ir svarbus visam gyvenamųjų namų kvartalui. Nekontroliuojamas pasijungimas su iš anksto nesuderintais pajėgumais yra potencialiai pavojingas kitiems žemės sklypų savininkams. Nurodė, jog siekia apginti ir savo interesą, kad nebūtų savavališkai jungiamasi prie jo už asmenines lėšas įrengtų inžinerinių tinklų.

2. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamas Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu pareiškėjo skundą sprašė atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodė, jog 2006 m. vasario 22 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas ir planavimo organizatorius P. M. (pareiškėjas) įsipareigojo iki sklypo užstatymo pradžios paruošti ir suderinti su reikiamomis institucijomis techninius infrastruktūros įrenginių statybos projektus, įrengti numatytus inžinerinių tinklų objektus ir sutvarkyti teritoriją iki sklypų užstatymo pabaigos (Sutarties 1.8 punktas), įvesti 15 kw elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos (Sutarties 5.4.1 punktas), įrengti giluminį gręžinį su siurbline, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (Sutarties 5.4.2 punktas), įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, kuriuo galės naudotis žemės sklypo pirkėjas (Sutarties 5.4.3 punktas), ir įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (Sutarties 5.4.4 punktas). Pirkėjas (R. J. buvęs sutuoktinis) pagal Sutarties 6.4 punktą įsipareigojo sutvarkyti teritoriją ir įsirengti inžinerinius tinklus perkamame sklype, bei prisijungti prie Sutarties 5.4.1, 5.4.2, 5.4.3 ir 5.4.4 punktuose išvardintų pardavėjo įrengtų tinklų, t. y. prie pardavėjo įrengtos pilnai funkcionuojančios inžinerinių statinių sistemos, skirtos bendram (duomenys neskelbtini) gatvės individualių gyvenamųjų namų kvartalo naudojimui. Nurodė, jog pardavėjas (pareiškėjas) nevykdė savo įsipareigojimų, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-714-730/2016 buvo įpareigotas iki 2016 m. lapkričio 1 d. užbaigti inžinerinių tinklų statybą Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka, įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, leisti prie inžinerinių tinklų prisijungti ir leisti jais naudotis R. J.. Argumentavo, jog atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismas išnagrinėjo inžinerinių tinklų statybos pagal technines sąlygas Nr. 003/2007 ir pačių techninių sąlygų bei statybos leidimų autentiškumo klausimus, o gyvenamojo namo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo patikrinimas atliktas išduodant pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Patenkino trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir priteisė R. J. 300 Eur iš P. M..

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 13 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-447(16.2) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

6.1. pareiškėjas P. M. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 21 d. padavė pareiškimą, prašydamas sustabdyti, jo teigimu, nelegalias statybas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti sklypo savininkę R. J. (buvusi pavardė G.) įteisinti statomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esminius projekto pakeitimus ir gauti namo statybai reikalingus dokumentus. Pareiškime taip pat nurodė, jog R. J. nesikreipė į jį dėl leidimo pasijungti prie inžinerinių tinklų ir savavališkai naudojasi jo sukurta infrastruktūra, technines sąlygas Nr. 003/2007 „Dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotėkų ir elektros energijos tinklų“ jis nepasirašė, todėl galimai neteisėtai 2007 m. gegužės 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN 07-346.

6.2. Ginčijamu Inspekcijos 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (raštu) Nr. 2D-447(16.2) „Dėl skundo“ pareiškėjo pareiškimas buvo nenagrinėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.1 ir 46.9 punktų pagrindu.

6.3. Inspekcija pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas apibrėžė kaip skundą dėl galimai neteisėtai išduoto 2007 m. gegužės 14 d. statybos leidimo Nr. GN 07-346 ir galimai savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui keliant ginčą dėl prisijungimo sąlygų, kurias skunde jis įvardina techninėmis sąlygomis, Nr. 003/2007 autentiškumo ir teisėtumo, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Iš šios nuostatos matyti, jog esant išduotam statybos leidimui, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas reiškė skundą, įvertinus tai, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsniu prisijungimo sąlygos yra išduodamos statinio projekto rengimo metu, Inspekcijos atliekamas patikrinimas galėjo apsiriboti tik statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimu Priežiūros įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Taisyklių 46.9 punkte įtvirtinti terminai, kuriems suėjus statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas neatliekamas, o būtent – nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui keliant ginčą dėl 2007 m. gegužės 14 d. išduoto statybos leidimo, nuo jo išdavimo jau yra praėję 10 metų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo gyvenamojo namo nebaigtos statybos metai nurodyti 2008 metai. Ši aplinkybė atitinka ir antrąją alternatyvią sąlygą neatlikti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo, nes nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai.

7. Teismas pasisakė, jog ginčo atveju viešajame registre esant registruotam gyvenamojo namo 64 procentų baigtumui, nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimai neteisėtą statybą ir atlikti jos patikrinimą.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-714-730/2016 pareiškėjas buvo įpareigotas 2016 m. lapkričio 1 d. įvykdyti žemės sklypo 2006 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leisti R. J. (G.) prie jų prisijungti ir jais naudotis. Teismas pasisakė, jog pareiškėjas ginčydamas prisijungimo sąlygas iš esmės siekia paneigti teismo sprendimu padarytas išvadas, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, jog šiuo atveju turi būti ginamas viešasis interesas, pasisakė, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Teismas pareiškėjui nurodė, jog šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai. Pažymėjo ir tai, jog Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog priimant sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, turi būti nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai. Taigi, teismas konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai vertino, jog ginčo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

10. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (rašto) Nr. 2D-447(16.2) pagrįstai nustatė Taisyklių 46.1 ir 46.9 punktuose įtvirtintus skundo nenagrinėjimo pagrindus ir nenagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. paduoto skundo. Ginčijamame sprendime išsamiai išdėstyti skundo nenagrinėjimo motyvai, nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pasisakė, kad pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o tyrimas atliktas aplaidžiai ir skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Konstatavus, jog pareiškėjo skundas nagrinėjimo procedūra atlikta tinkamai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. paduotą skundą. Pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prašymą dėl bylinėjimo išlaidų pritesimo teismas tenkino konstatavęs, kad atmetus pareiškėjo skundą iš esmės buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens R. J. teisės ir interesai. Teismas nustatęs, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma (300 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnė, todėl prašymą tenkino ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 300 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ar nagrinėtinu atveju nėra pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai.

12.2. Pareiškėjas yra tinkamas subjektas turintis teisę ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai, ką patvirtina teismui ir VĮ „Registrų centrui“ pateikta techninė dokumentacija įrodanti, kad skunde nurodyti inžinieriniai tinklai ir įvairūs objektai yra jam priklausantys ir tarpusavyje susiję bei eksploatuojami veikiančioje inžinierinėje infrastruktūroje. Tokiu būdu pareiškėjas pagrįstai nuogąstavo apie savo teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą.

12.3. Teismas užuot nagrinėjęs Inspekcijos sudaryto dokumento teisėtumo klausimą išnagrinėjo Inspekcijai ankščiau teiktą skundą.

12.4. Konstatuoti, jog trečiojo asmens R. J. teisės ir interesai buvo apginti, galima būtų tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir priėmęs sprendimą jo netenkinti, o pareiškėjas kreiptųsi į teismą dėl tokio atsakovo sprendimo panaikinimo. Teismo iniciatyva trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimas į administracinį procesą buvo perteklinis, posėdžio metu nebuvo nagrinėjami klausimai susiję su šios asmens teisėmis ir pareigomis, todėl pareiškėjas negali būti įpareigotas atlyginti trečiojo asmens proceso išlaidas.

12.5. Teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir vadovavosi formaliais atsakovo nurodytais teisiniais pagrindais, ignoruodamas esminius viešojo intereso pažeidimus bei nepaisė įstatymo leidėjo deklaruotų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principų, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir priimamas naujas sprendimas.

13. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas rengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime dėsto faktines aplinkybes.

14.1. Papildomai nurodo, jog apelianto skunde ignoruojami svarbūs byloje nustatyti faktai, kurie buvo išdėstyti šalių procesiniuose dokumentuose, rašytinėje bylos medžiagoje bei patvirtinti teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde taip pat yra iškraipomi ginčo šalių duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu bei sprendime nurodyti teismo argumentai. Pareiškėjas nesivadovauja byloje esančių įrodymų visuma bei savaip interpretuoja įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 13 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-447(16.2) teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia apginti savo subjektines teises ir galimai pažeistus interesus ir padavė skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkto pagrindu. Pagal Taisyklių 54.5 punktą į skundą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą, prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas apima asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui (Taisyklių 5 punktas). Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo paduotą skundą atsakė į jį ginčijamu 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 2D-447 (16.2) „Dėl skundo“, kuriuo pareiškėjo skundo nenagrinėjo. Skundo nenagrinėjimas reiškia, kad asmens prašymas nėra sprendžiamas iš esmės, t. y. atsakovė, palikdama pareiškėjo skundą nenagrinėtą, nenustato faktinių ir teisinių aplinkybių, išskyrus aplinkybes, sudarančias pagrindą prašymo nenagrinėti.

18. Skundo nenagrinėjimą atsakovas grindžia dviem pagrindais, įtvirtintais Taisyklių 46.1 ir 46.9 punktuose. Taisyklių 46.1 punkte nustatyta, kad skundai ir pranešimai nenagrinėjami, jeigu teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Taisyklių 46.9 punkte nustatyta, kad skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (rašto) Nr. 2D-447(16.2) pagrįstai nustatė Taisyklių 46.1 ir 46.9 punktuose įtvirtintus skundo nenagrinėjimo pagrindus ir nenagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. paduoto skundo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamame sprendime išsamiai išdėstyti skundo nenagrinėjimo motyvai, nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, tuo tarpu pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o tyrimas atliktas aplaidžiai ir skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštą nuogąstavimą apie savo teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą, vertina nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamo sprendimo teisėtumą bei pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą. Svarbu pabrėžti tai, kad Inspekcija pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas apibrėžė kaip skundą dėl galimai neteisėtai išduoto 2007 m. gegužės 14 d. statybos leidimo Nr. GN 07-346 ir galimai savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui keliant ginčą dėl prisijungimo sąlygų, kurias skunde jis įvardina techninėmis sąlygomis, Nr. 003/2007 autentiškumo ir teisėtumo. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad remiantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu esant išduotam statybos leidimui, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas reiškė skundą, Inspekcijos atliekamas patikrinimas galėjo apsiriboti tik statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimu Priežiūros įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Taisyklių 46.9 punkte nustatyti terminai, kuriems suėjus statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas neatliekamas, o būtent - nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl 2007 m. gegužės 14 d. išduoto statybos leidimo, nuo jo išdavimo jau yra praėję 10 metų. Ši aplinkybė atitinka ir antrąją alternatyvią sąlygą neatlikti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių galima būtų konstatuoti išimtinį atveją, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

21. Dėl pareiškėjo argumentų dėl to, kad trečiojo suinteresuoto asmens pastatyto gyvenamojo namo parametrai neatitinka statybos leidime nurodytų parametrų, todėl statyba galimai neteisėta, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, pagal kurią jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog kadastro duomenys nustatyti 2008 metų vasario 2 d., o tai reiškia, jog yra suėjęs minėtas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nurodytas vienerių metų terminas, per kurį galima ginčyti statybos užbaigimo akto ar deklaracijos, kurių pagrindu statyba registruota viešajame registre, teisėtumą.

22. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą, teisėjų kolegija pažymi, kad viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog priimant sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, turi būti nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Inspekcija pagrįstai vertino, jog ginčo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

23. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

24. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė