2021-10-15 Nr. AB-21098-4-45-3-00312-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei A. L. K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
Legislator headnote
AI generated2021-10-15 Nr. AB-21098-4-45-3-00312-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-4011-415/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00312-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei A. L. K.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,
vertėjams A. Z. ir S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) B. Y. piliečiu prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis neteisėtai išvyko iš Centro į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir perduotas VSAT pareigūnams. Departamentas Užsieniečio atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą prieglobsčio byloje. Šį sprendimą Užsienietis yra apskundęs. Kadangi Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo tapatybė nenustatyta, jis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nebendradarbiauja su pareigūnais, prašė teikimą patenkinti visiškai.
3. Užsienietis paaiškino, kad nenori būti sulaikytas, prašė suteikti jam teisę laisvai judėti. Jis, gavęs užsieniečio registracijos pažymėjimą, nesuprato, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų jis neturi, grįžti į kilmės šalį nenori dėl gresiančio pavojaus jo gyvybei. Užsieniečio atstovas paaiškino, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Užsienietis nurodė tikrąją savo tapatybę, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre nesuteikiant teisės išvykti už Centro teritorijos ribų.
II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2021 m. gruodžio 11 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.
5. Teismas nustatė, kad Užsienietis kartu su migrantų grupe į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 18 d., neteisėtai kirtęs Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną. Užsienietis su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. birželio 10 d. pasišalino iš Centro, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir 2021 m. birželio 11 d. perduotas Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. birželio 11 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 11 d. Departamentas 2021 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-161 nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui – išsiųsti Užsienietį, nustačius jo tikrąją asmens tapatybę ir pilietybę, iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nebuvo priimtas. Užsieniečio tapatybė nebuvo nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo išaiškinti.
7. Teismas nurodė, kad Užsienietis, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo išvykęs iš Centro į (duomenys neskelbtini), teismas tai vertino kaip piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra. Todėl sulaikymas buvo reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino III reglamentą, kurio pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siunčiamų prieglobsčio prašytojų skaičių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1291/2012). Užsienietis, pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, turėdamas laisvo judėjimo teisę, pasišalino iš Centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo. Esant tokioms aplinkybėms išliko didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teisės aktus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį.
III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo, todėl apelianto tapatybės tikslus nenustatymas per se (pats savaime) negali būti laikomas kliūtimi taikyti jam alternatyvias sulaikymui priemones.
10. Bylą nagrinėjęs teismas, anot apelianto, nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų užtikrintas kaip įmanoma mažesnis prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens laisvės varžymas. Taip pat, teismas nesprendė, kiek yra būtinas ir neišvengiamas Užsieniečio sulaikymas. Apeliantas, būdamas Lietuvoje, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pasimokė iš savo klaidų, daugiau jokių apgyvendinimo tvarkos pažeidimų nebuvo padaręs. Užsienietis dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl teigia, kad bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis. Savo elgesiu jis daugiau niekaip nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos, todėl yra nepagrįstas tolesnis jo sulaikymas griežčiausiu būdu. Apelianto padarytas pažeidimas buvo vienkartinis, todėl nėra būtinumo jį sulaikyti bei nėra pagrindo teigti, kad įstatymo tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis apelianto judėjimo laisvės ribojimo priemonėmis.
11. Apelianto teigimu, keliamą tikslą galima pasiekti pritaikius jam Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti, išeiti apsipirkti. Tokiu būdu apelianto judėjimo ribojimas būtų mažiau pažeidžiantis jo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą.
13. Pareiškėjas paaiškina, kad Užsienietis neatitinka Įstatyme nurodytų sąlygų, kad būtų galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – turi būti nustatyta Užsieniečio tapatybė, jis turi bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei neturi būti pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai.
14. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumento neturėjimą pareiškėjas traktuoja kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis.
15. Pareiškėjo teigimu, apeliantui atvykus į Lietuvos Respubliką jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar jų kopijas, taip pat pateiktas el. pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas, tačiau apelianto tapatybę patvirtinantys dokumentai iki šiol nėra gauti. Taip pat, užsieniečiai visada jiems suprantama kalba yra supažindinami su galiojančia išėjimo iš apgyvendinimo stovyklos tvarka. Užsienietis buvo informuotas, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Priešingu atveju, Užsienietis iš Europos Sąjungos valstybės narės pagal Dublino III Reglamentą bus perduotas Lietuvos Respublikai, kuri yra atsakinga už jo prieglobsčio prašymų nagrinėjimą. Nepaisant to, Užsienietis pasišalino iš Centro, buvo sulaikytas, nors jo atžvilgiu prieglobsčio procedūra dar nebuvo baigta. Tokie Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.
16. Pareiškėjo nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso.
17. Nurodo, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, pritaikius apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog siekdama išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis pasišalins iš Centro siekdamas nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
18. Pareiškėjas nesutinka su apelianto nuomone, kad jis savo elgesiu daugiau niekaip nėra parodęs, kad ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos. Užsienietis, nesulaukęs Departamento sprendimo išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Būdamas sulaikytas Užsienietis pateikė prašymą, kuriame nurodė informaciją, neatitinkančią pateiktą pirminės apklausos metu – Užsienietis teigė, kad yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis, o (duomenys neskelbtini) pilietis. Tai įrodo, kad apeliantas piktnaudžiauja procedūra ir tikėtina, kad pažeidimai gali būti ne vienkartiniai. Akcentuoja, kad apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) B. Y. prisistatančio asmens sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.
20. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė. Užsienietis bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis, apgyvendinimo tvarkos pažeidimą padarė tik vieną kartą, daugiau nusižengti neketina. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga ir adekvati.
21. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo, būtina įvertinti, ar nėra išnykę įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. birželio 13 d. sprendimu (bylos Nr. A20-1043-627/2021) konstatuoti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Nustatyta, kad Užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 7, 11 punktais.
22. Pabrėžiama, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019).
23. Bylos duomenys patvirtina, jog Departamentas 2021 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, su kuriuo jis buvo supažindintas 2021 m. liepos 12 d. Užsienietis sprendimą apskundė. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį dar nėra įsiteisėjęs, todėl Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.
24. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti atvejai, kada prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius) (2 p.), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 7–12 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, jog Užsienietis, apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarką.
26. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimas pratęsti Užsieniečiui paskirto sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 11 d. yra pagrįstas. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijomis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai iš jos išvyko į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai ir ja piktnaudžiaudamas, o tai leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis gali slėptis ar bėgti ateityje. Todėl jo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.
27. Nutarties 26 punkte nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visuma suponuoja, kad būtent sulaikymas, o ne alternatyvios sulaikymui priemonės, yra tinkama ir proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.
28. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu B. Y. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Milda Vainienė