Legislator Case Law & Legislation
522d6162-c63a-45cb-9976-2f2e739e33a2 AI generated

522d6162-c63a-45cb-9976-2f2e739e33a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 522d6162-c63a-45cb-9976-2f2e739e33a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir                     Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-204-115/2012 pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ ir akcinei bendrovei LITGRID dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

522d6162-c63a-45cb-9976-2f2e739e33a2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Å . neturtinės žalos ir 1200 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įrenginių senėjimo, neprognozuojamo iÅ¡kroviklio virtimo ir lūžimo; darbo vietos iÅ¡plėtimo ir A. Å . neįspėjus darbų vykdytojo nuėjimo į kitos brigados darbo vietÄ ; darbų vykdytojų nesaugaus darbo organizavimo; V. S. neatkreipto dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietÄ , o A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                  Civilinė byla Nr. 2A-698/2013                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.16 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir                     Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-204-115/2012 pagal ieÅ¡kovo A. Å . ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ ir akcinei bendrovei LITGRID dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų AB „Lietuvos energija“ ir AB LITGRID 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2002 m. vasario 26 d. pradėjo dirbti AB „Lietuvos energija“, aukÅ¡tos įtampos elektros įrangos elektriko pareigose. Pagal 2007 m. balandžio 25 d. nurodymÄ dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 2009-35, VE-2 11-oji brigada dirbo 110 kV skirstykloje, vykdydama skyriklio TS-100-2 techninę priežiÅ«rÄ .

Kartu su ieÅ¡kovu brigadoje dirbo: darbų vykdytojas V. S. ir stažuotojas V. Å .. Toje pačioje skirstykloje netoliese, pagal 2007 m. balandžio 25 d. nurodymÄ dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. 2009-37 dirbo kita brigada. Å ios brigados darbų vykdytoju buvo A. L., brigados narys H. S.. Darbuotojai vykdė skyriklių Ä®T-102-2 ir Ä®T-102 techninę priežiÅ«rÄ . Vykdydamas patikėtÄ užduotį, ieÅ¡kovas nuėjo pasiimti reikiamų instrumentų iÅ¡ instrumentų dėžės, kuri buvo kitos brigados darbo zonoje, prie Ä®T-102 pamato.

Darbo instrumentų komplektas yra bendras abiems brigadoms. Tuo metu kitos brigados darbų vykdytojas A. L. nuiminėjo laidÄ nuo fazės „A“ Ä®T-102 įtampos transformatoriaus. Nuėmus laidÄ nuo Ä®T-102, fazės „A“ iÅ¡kroviklis ISK-102, kuris sujungtas su įtampos transformatoriumi, virto ir atsitrenkęs į apsauginę tvorelę lūžo. Tuo metu ieÅ¡kovas buvo apačioje pasilenkęs paimti instrumentų, lūžusi dalis užkrito jam ant deÅ¡inės blauzdos, sutrupindama jÄ per dvi vietas.

Po smÅ«gio buvo nuvežtas į VšĮ „VGPUL“, hospitalizuotas skubos tvarka dėl blauzdos kaulų lūžio. 2007 m. balandžio 25 d. atlikta operacija, po kurios dėl žaizdos negijimo prasidėjo komplikacijos. Gydymas ir reabilitacija tęsėsi 7 mėnesius iki 2007 m. lapkričio mėn. pabaigos. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo nedarbingas. 2007 m. lapkričio pabaigoje grįžus į darbÄ , įmonės direktorius pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, iÅ¡mokant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas nesutiko.

Direktorius pranešė, kad vėliau išeitinės išmokos įmonė nebesiūlys ir bet kuriuo atveju ieškovas bus atleistas. 2009 m. balandžio 20 d. gydytojams rekomendavus, buvo atlikta antroji blauzdos operacija, pašalinant metalines konstrukcijas. Po operacijos turėjo vengti fizinio krūvio, kojos perkrovimo iki 6 mėnesių. Antroji atlikta operacija nelaimingo atsitikimo pasekmių nepanaikino, dėl to 2011 m. balandžio 4 d. buvo padaryta trečioji blauzdos operacija. Padaryta sekvestrnekrektomija, paimtas pasėlis. 2011 m. birželio 17 d. atlikta ketvirtoji operacija.

Chirurginė intervencija atlikta planine tvarka dėl deÅ¡inio blauzdikaulio osteomielito. Laidinėje nejautroje ekscizuotas randas, fenestruotas blauzdikaulis, paÅ¡alintos granuliacijos, sekvestrai, įdėta antibiotikų grandinėlė. Penktoji operacija padaryta 2011 m. liepos mėnesį. Å ios operacijos metu buvo paÅ¡alinta prieÅ¡ du metus į kojÄ Ä¯dėta antibiotinė grandinėlė. 2011 m. liepos 29 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡davė darbingumo lygio pažymÄ Nr. 0633588.

Pažymoje nurodoma, jog nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2012 m. sausio 28 d. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir netektas 60 proc. darbingumas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nurodyta, jog ieÅ¡kovas negali dirbti: veikiant fiziniams veiksniams, kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, veikiant cheminiams ir biologiniams veiksniams, darbo aplinkoje esančių cheminių jautrinančių medžiagų, veikiant ergonominiams veiksniams, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg, taip pat dirbti darbÄ , susijusį su stovėjimu, vaikščiojimu, taip pat veikiant fiziniams rizikos veiksniams darbÄ aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m. ir 5 m.

IeÅ¡kovas nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki Å¡iol vaikÅ¡to su ramentais; atrofavosi kojos raumenys, reikalingi papildomi masažai; patyrė daugiau nei 30 perriÅ¡imų; nusilpo nervinė sistema, atsirado nervingumas. Negali susirasti darbo; prarado draugus, tapo niekam nereikalingas. Tai sukėlė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, sumažino jo galimybes turėti Å¡eimÄ , sportuoti, dirbti. Dėl patirto nelaimingo atsitikimo turės keisti kvalifikacijÄ , dėl pažeistos motorikos ieÅ¡kovui sudėtinga prižiÅ«rėti tėvus.

VDI pareigÅ«nas, atlikęs 2007 m. gegužės 9 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ , surašė aktÄ , kuriame konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, t. y. nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įrenginių senėjimo, neprognozuojamo iÅ¡kroviklio virtimo ir lūžimo, darbo vietos iÅ¡plėtimo, darbų vykdytojų nesaugaus darbo organizavimo ir V. S. neatkreipto dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietÄ , o A. L. nepastabumo, kad jo brigados zonoje yra kitos brigados darbuotojas.

Konstatuota, kad atsakovo darbuotojai pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 29 ir 32.4 p. Atsakovo atstovams darbo inspekcijos pareigūnas nurodė Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus Eksploatacijos tarnybos Pastočių sektoriaus viršininkui papildomai instruktuoti darbuotojus iš Aukštos įtampos elektros įrangos elektriko saugos ir sveikatos instrukcijos ir supažindinti visus aukštos įtampos elektros įrangos elektrikus su nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ 40 000 Lt ieškovui A.

Å . neturtinės žalos ir 1200 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įrenginių senėjimo, neprognozuojamo iÅ¡kroviklio virtimo ir lūžimo; darbo vietos iÅ¡plėtimo ir A. Å . neįspėjus darbų vykdytojo nuėjimo į kitos brigados darbo vietÄ ; darbų vykdytojų nesaugaus darbo organizavimo; V. S. neatkreipto dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietÄ , o A.

L. nepastabumo, kad jo brigados zonoje yra kitos brigados darbuotojas. Minėtame akte konstatuota, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek darbų vykdytojai pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisykles (29, 32.4 p. ir 37p.). Teismas nurodė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir jame nurodytos aplinkybės ginčijamos nebuvo, todėl teismas laikė įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tiek dėl darbdavio, tiek dėl paties ieÅ¡kovo kaltės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ darbdavio, nes tokios žalos atlyginimÄ numato įstatymas (DK 250 str., CK 6.250 str., 6.283 str.).

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes tokia žala yra atlyginta atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu, iÅ¡mokant 6 mėn. VDU iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovas Å¡alių susitarimu buvo atleistas iÅ¡ darbo 2008-10-02 nepabaigus gydymo ir nežinant sužalojimo pasekmių, nes po to buvęs darbuotojas vėl buvo operuotas ir dėl sužalojimo jam nustatytas net 60 proc. darbingumo netekimas, tai rodo, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai iÅ¡ darbo išėjo Å¡alių susitarimu dėl patirto sužalojimo ir buvusios sveikatos bÅ«klės, nesant jo kaltės, todėl jam 2 VDU dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta DK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu, tuo tarpu Å¡alių susitarimu Å¡ios iÅ¡mokos padidinimas tik iÅ¡ dalies kompensavo atleidžiamo darbuotojo darbo užmokesčio ir kitus praradimus bei neatima ieÅ¡kovui teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, Å¡alių susitarime nieko nėra pasakyta apie neturtinę žalÄ , todėl teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jau atlygintos neturtinės žalos atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat atmetė atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ argumentus, kad jis nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes atsakovas su ieÅ¡kovu 2002-02-25 sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ A. Å . buvo priimtas į darbÄ , t. y. Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus Pastočių tarnybos budinčio pastotės elektriko pareigas.

Darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nutrÅ«ko 2008-10-06 pagal 2008-09-26 Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ . Tuo tarpu tik 2010-10-28 AB „Lietuvos energija“ įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai patvirtino atskyrimo sÄ lygas, pagal kurias nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirta jos veiklos dalis ir Atskyrimo sÄ lygose nustatytomis sÄ lygomis 2010-11-16 įkurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė LITGRID turtas AB, kuriai perėjo dalis AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų. 2011 m. kovo 4 d. visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimÄ pakeisti bendrovės pavadinimÄ iÅ¡ LITGRID turtas AB į LITGRID AB. 2011 m. kovo 14 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja bendrovės įstatų redakcija su nauju pavadinimu - LITGRID AB.

Visi kiti bendrovės rekvizitai (įmonės kodas, buveinės registracijos adresas, banko ir kontaktiniai rekvizitai) nepasikeitė. Å io akto pagrindu iÅ¡ AB „Lietuvos energija“ į LITGRID turtas AB buvo perkelti AB „Lietuvos energija“ darbuotojai, dirbantys atskirtoje (perdavimo sistemos operatoriaus) veiklos srityje. Atskyrimo sÄ lygų 9.2.5 punkte numatyta, kad naujai bendrovei bus perkelti visi su atskiriama dalimi susiję bendrovės darbuotojai, o nauja bendrovė perims tokių darbuotojų darbo sutartis bei visas darbdavio teises ir pareigas nuo perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo momento.

Bendrovės darbuotojų, atskyrimo metu perleidžiamų naujai bendrovei, darbo santykiai nenutrÅ«ko ir iÅ¡liko jų teisės bei pareigos pagal darbo sutartis, įskaitant turėtÄ darbo staÅ¾Ä . Atskyrimo sÄ lygose aptariamų naujai bendrovei perleidžiamų darbuotojų sÄ raÅ¡as buvo patikslintas perdavimo- priėmimo akte. Å alys, vykdydamos Atskyrimo sÄ lygų nuostatas, 2010-12-01 pasirašė perdavimo-priėmimo aktÄ Nr.743-10/SUT-2.10, kurio 3 punkte numatė, kad visi su atskiriama dalimi susiję AB „Lietuvos energija“ darbuotojai, kurie yra nurodyti prie Å¡io akto pridedame priede, yra perkeliami į LITGRID turtas AB nuo Å¡io akto pasiraÅ¡ymo dienos.

Perkeliamų darbuotojų darbo santykiai toliau tęsiasi LITGRID turtas AB, todėl faktiÅ¡kai AB „Lietuvos energija“ perdavė, o LITGRID turtas AB perėmė visas AB „Lietuvos energija“ galiojančių darbo sutarčių, sudarytų su tokiais perkeliamais darbuotojais, pagrindu kylančias teises ir pareigas. Tuo tarpu ieÅ¡kovo ir atsakovo darbo santykiai nutrÅ«ko 2008-10-06, o įmonės reorganizavimas prasidėjo tik po 2 metų ir ieÅ¡kovas, kaip AB ,,Lietuvos energija“ darbuotojas, perdavimo-priėmimo akto Nr.743-10/SUT-2.10 pagrindu nebuvo perkeltas į LITGRID turtas AB darbuotojų sÄ raÅ¡Ä .

Todėl teismas sprendė, kad tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra AB ,,Lietuvos energija“, kuris ir privalo ieÅ¡kovui atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo padarytÄ neturtinę žalÄ , o ne LITGRID AB, kuris tokios pareigos pagal perdavimo-priėmimo aktÄ neturi. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgė į ieÅ¡kovo patirtus sužalojimus ir jų pasekmes, atliktas kelias operacijas ir ilgÄ gydymo laikÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Taip pat teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį.

Teismas nurodė, kad dėl ieškovo sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos protingas dydis gali būti 50 000 Lt, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, jog ir ieškovas A. Š. pažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių (EST) 37 p., laikė, kad ši aplinkybė gali būti traktuojama kaip didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas ir konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir jo pasekmių darbdavys yra kaltas 80 proc., o ieškovas 20 proc., todėl iš nustatyto 50 000 Lt neturtinės žalos dydžio ieškovui šiai žalai atlyginti priteisė 40 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas AB ,,Lietuvos energija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nenagrinėjo ir tinkamai nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų bei neveikimo. Teismas turėjo nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau sprendime jos nėra nurodytos bei pagrįstos.

Teismas vien savo nuožiÅ«ra sprendė dėl atsakovo atsakomybės dalies ieÅ¡kovo patirtoje žaloje. Nelaimingo atsitikimo akte, kurio pagrindu priimtas sprendimas, nėra konstatuota darbdavio atsakomybė už nelaimingÄ atsitikimÄ ir nėra nurodyti įstatymų, reglamentuojančių saugÄ ir sveikatÄ darbe, pažeidimai. Byloje pateikti įrodymai paneigia, kad ieÅ¡kovo patirta žala yra atsakovo veiksmų nulemtas rezultatas. BÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai buvo lemiantys nelaimingÄ atsitikimÄ . IÅ¡kroviklio virtimas apibÅ«dintas kaip neprognozuojamas, t. y. toks, kurio atsakovas negalėjo ir neturėjo numatyti.

Atsakovo atstovų elgesys nebuvo sÄ moningas ir todėl priklausė nuo atsitiktinumo. IeÅ¡kovas nuėjo į kitÄ zonÄ pats, nesuderinęs Å¡ių veiksmų su darbų vykdytojais, be jų nurodymo ar leidimo. Taip pat ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ grindė ne trauma, kuriÄ sukėlė nelaimingas atsitikimas, bet vėlesniais iÅ¡gyvenimais – ilgu, sudėtingu gydymo procesu, liekamaisiais reiÅ¡kiniais ir darbingumo lygio nustatymu. Tačiau nelaimingas atsitikimas nėra Å¡ių neigiamų padarinių priežastis.

IeÅ¡kovo 2011-07-29 nedarbingumo pažymoje Nr. 0633588 nurodyta darbingumo lygio priežastis yra ne nelaimingas atsitikimas darbe, bet liga. Tai yra medicininė priežastis, nesusijusi su atsakovo veiksmais ar neveikimu ar su darbo santykiais. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo darbingumo lygį galėjo nulemti netinkamo gydymo komplikacijos, ieÅ¡kovo elgesys gydymo metu ar kitos medicininės priežastys, už kurias atsakovas negali bÅ«ti atsakingas. Tokie patys faktoriai, tiesiogiai nesusiję su nelaimingu atsitikimu, galėjo lemti ir ilgÄ ieÅ¡kovo gydymo procesÄ bei kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

2. Teismas netinkamai taikė darbdavio atsakomybę ir darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Nelaimingo atsitikimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys reiÅ¡kia, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė ne konkretÅ«s darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, už kuriuos bÅ«tų atsakingas atsakovas, bet tam tikru bÅ«du susiklosčiusios nenumatytos aplinkybės, be kita ko, ir paties ieÅ¡kovo veiksmai. Atsižvelgdamas į tai teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo taikyti ir laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies.

IeÅ¡kovas ir atsakovas darbo santykius nutraukė 2007-09-26 susitarimu, t. y. pagal DK 125 straipsnį, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija. PasiraÅ¡ydamas šį susitarimÄ , ieÅ¡kovas patvirtino, kad neturi ir neturės pretenzijų ar reikalavimų atsakovui dėl darbo santykių. Teismas nepagrįstai sprendė, kad toks susitarimas neturi įtakos ieÅ¡kovo teisei į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl nelaimingo atsitikimo. 3.

Teismas netinkamai taikė akcinių bendrovių reorganizavimÄ reglamentuojančius teisės aktus, laikydamas, kad pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovu neturėtų bÅ«ti AB LITGRID, kuriai buvo perduota atsakovo elektros skirstymo veikla reorganizavimo pagrindais. Teismas netinkamai taikė Akcinių bendrovių įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ bendrovės reorganizavimas reiÅ¡kia ne tik konkretaus turto ir konkrečios veiklos perėjimÄ naujai įsteigtai bendrovei, bet ir visų susijusių teisių ir pareigų perėjimÄ nebent reorganizavimo sÄ lygose bÅ«tų numatyta kitaip.

Teismui pateiktos 2010-09-24 Atskyrimo sÄ lygos nenumatė, kad atsakovui lieka teisės ir pareigos buvusių darbuotojų, dirbusių atskiriamoje verslo dalyje, atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, minėtų Atskyrimo sÄ lygų 12.8 punktas numato, kad atskiriamos dalies sudėtyje esančios atitinkamos teisės ir pareigos pereina naujai bendrovei (AB LITGRID) ir tampa naujosios bendrovės teisėmis ir pareigomis taip, lyg jos nuo pat pradžių bÅ«tų tokiomis buvę. IeÅ¡kovas iki darbo santykių su atsakovu nutraukimo dirbo Perdavimo tinklo Vilniaus skyriaus Eksploatacijos tarnybos Pastočių sektoriuje, t. y. elektros energijos perdavimo veikloje, kuriÄ atsakovas perleido AB LITGRID atskirdamas elektros energijos perdavimo veiklÄ , su Å¡ia veikla susijusį turtÄ , teises ir pareigas.

Remiantis AB ,,Lietuvos energija“ atskyrimo sÄ lygų 12.10 p., po atskyrimo sÄ lygose numatyto perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo atsirandančios teisės ir pareigos, kurios kyla iÅ¡ Atskiriamosios dalies ar yra su ja susijusios, priskiriamos AB LITGRID. Todėl teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų, laikytinos su AB LITGRID perleista veikla susijusiomis teisėmis ir pareigomis. IeÅ¡kovas A. Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad:1. Atsakovas netinkamai aiÅ¡kina darbdavio kaltės, kaip jo civilinės atsakomybės sÄ lygos, materialinės teisės normas, taip prieÅ¡taraudamas suformuotai teismų praktikai, jog žala darbuotojo sveikatai buvo padaryta dėl jo darbo pareigų vykdymo, taip pat padarytos žalos dydį, darbdavio kaltė, t. y., kad jis nesudarė saugių darbo sÄ lygų, yra preziumuojama. Atsakovas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė. Atsakovo veiksmuose/neveikime yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugios darbo vietos nesukÅ«rimas, techninių bei organizacinių reikalavimų nebuvimas ieÅ¡kovo darbo vietoje. Å ias priemones privalėjo užtikrinti atsakovas, todėl tarp atsakovo saugos darbe pažeidimų ir ieÅ¡kovo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes pakankamu laipsniu lėmė žalos atsiradimÄ ir už tai atsakovas privalo atsakyti.

2. Ieškovas ir atsakovas nutraukė darbo sutartį šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį ir ieškovui buvo išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ieškovas niekada nekėlė jokių pretenzijų dėl turtinių atsakovo įsipareigojimų ieškovui – išeitinės kompensacijos. Tačiau šiuo susitarimu nebuvo sutarta dėl nelaimino atsitikimo darbe bei neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jau atlygintinos neturtinės žalos atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas AB LITGRID atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ir tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ veiksmų ar neveikimo, tinkamai taikė darbdavio atsakomybę ir darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Teismas tinkamai ir pilnai įvertino visus atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ nurodytus teisės aktus ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė, kad AB LITGRID negali bÅ«ti Å¡ioje byloje atsakovu. IV.

Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su darbuotojo sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo. Dėl darbdavio atsakomybės sÄ lygųKiekvienam darbuotojui turi bÅ«ti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ privalo darbdavys (DK 260 str.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba darbdavio atsakomybė už tai gali bÅ«ti sumažinta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sÄ lygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusiÄ neturtinę žalÄ .Ä®vykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama.

Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet bÅ«tina nustatyti ir kitas bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2002 m. vasario 26 d. darbo sutartį Nr. 18 ieÅ¡kovas A. Å . dirbo pas atsakovÄ AB ,,Lietuvos energija“ aukÅ¡tos įtampos elektros įrangos elektriku (t. 1, b. l. 73-75). 2007 m. balandžio 25 d. atsakovo AB „Lietuvos energija“ darbuotojų brigada, kuriai priklausė ir ieÅ¡kovas, skirstykloje VE-2 110 Kv vykdė skaitiklio TS-100-2 techninę priežiÅ«rÄ .

Toje pačioje skirstykloje kita atsakovo AB „Lietuvos energija“ darbuotojų brigada vykdė skaitiklių Ä®T-102-2 ir Ä®T-102 techninę priežiÅ«rÄ . Abiejų brigadų darbo vietos buvo Å¡alia. IeÅ¡kovas, vykdydamas užduotį, nuėjo pasiimti reikiamų instrumentų iÅ¡ instrumentų dėžės, kuri buvo kitos brigados darbo zonoje, prie Ä®T-102 pamato, nes darbo instrumentų komplektas buvo bendras abiems brigadoms. Tuo metu kitos brigados darbuotojas nuiminėjo laidÄ nuo Ä®T-102 transformatoriaus, nuėmus laidÄ , nulūžo iÅ¡kroviklis ir užkrito ieÅ¡kovui ant kojos, kuris tuo metu buvo apačioje, pasilenkęs pasiimti instrumentų.

Dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas skubos tvarka buvo hospitalizuotas į ligoninę, jam nustatytas blauzdos kaulų lūžis, ieÅ¡kovui atlikta operacija. Nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. gegužės 9 d. akte Nr. 2 konstatuotos Å¡ios nelaimingo atsitikimo priežastys: įrenginių senėjimas, neprognozuojamas iÅ¡kroviklio virtimas; darbo vietos iÅ¡plėtimas, ieÅ¡kovas neįspėjęs darbų vykdytojo nuėjo į kitos brigados darbo zonÄ ; darbų vykdytojai neužtikrino saugaus darbo organizavimo; darbų vykdytojas neatkreipė dėmesio, kad jo brigados narys paliko darbo vietÄ , o kitos brigados darbų vykdytojas nepastebėjo, kad jo brigados zonoje yra kitos brigados darbuotojas (t. 1, b. l. 6-9).

Ä®vertinusi Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe sÄ lygojo netinkamas darbų organizavimas (darbdavio pareiga) bei netinkamas darbų vykdymas (ieÅ¡kovo pareiga). Kaip minėta, darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo sÄ lygų sudarymÄ , jo pareiga taip organizuoti darbo procesÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų darbe.Apeliantas skunde nurodo, kad jis nėra atsakingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo, o nelaimingÄ atsitikimÄ nulėmė paties ieÅ¡kovo veiksmai.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas, nenuginčytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 71 punkte numatyta tvarka, yra oficialiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.). Bylos duomenimis, Nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. gegužės 9 d. akte (t. 1, b. l. 6-9) esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe lėmė ne tik ieÅ¡kovo veiksmai, bet ir akte konstatuota darbdavio neįvykdyta pareiga užtikrinti saugų darbų organizavimÄ .

BÅ«tent Å¡is aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamÄ reikÅ¡mę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugÄ ir sveikas darbo sÄ lygas reglamentuojančios teisės normos. Kaip minėta, Nelaimingo atsitikimo darbe 2007 m. gegužės 9 d. akte Nr. 2, be kitų nelaimingo atsitiko darbe priežasčių, konstatuota ir tos aplinkybės, kad darbdavys netinkamai organizavo dviejų brigadų darbininkų darbus. Atmestini ir apelianto argumentai, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo veiksmų bei neveikimo, nes neva nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovo veiksmai bei neprognozuojamos (iÅ¡kroviklio virtimas) nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės.Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys, be kita ko, yra saugios darbo vietos nesukūrimas, techninių bei organizacinių reikalavimų nebuvimas.

Darbo instrumentų komplektas abiems atsakovo darbuotojų brigadų darbininkams buvo paskirtas tik vienas, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas darbo užduotį, nuėjo pasiimti reikiamų instrumentų iÅ¡ instrumentų dėžės, kuri buvo kitos brigados darbo zonoje. Taigi atsakovas nesuteikė tinkamų darbo sÄ lygų, nesuteikė darbo priemonių ieÅ¡kovo darbui atlikti. Atsakovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad bendrovės darbuotojai buvo organizuoti dalintis darbo instrumentais, ar kad buvo taisyklės, kurių jie privalėjo laikytis dalinantis instrumentais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tarp atsakovo saugos darbe pažeidimų ir ieÅ¡kovo sužalojimo darbe bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, pakankamu laipsniu lėmęs žalos atsiradimÄ , todėl atsakovui tenka pareiga atsakyti pagal deliktinę prievolę. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ , o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtÄ neturtinę žalÄ jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu Å¡ie tikrai palaikė draugiÅ¡kus Å¡eiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 str. 1 d.). Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos Å¡ios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

J. v. V. Č., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.). Darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 6.250 str.).Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad remiasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgia į ieškovo kaltės laipsnį, neprognozuojamas įvykio aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus Å¡ioje byloje, nustatytas atsakovo ir ieÅ¡kovo atsakomybės proporcijų dydis – atitinkamai – 80 proc. ir 20 proc. – atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui ir atsakovui nutraukus darbo santykius pagal DK 125 straipsnį, ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija ir ieÅ¡kovas patvirtino, kad neturi ir neturės pretenzijų ar reikalavimų atsakovui dėl darbo santykių, nėra pagrindas kitokiai iÅ¡vadai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kadangi Å¡alių susitarime nėra jokio sutarimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl atsakovo tinkamumoBylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ ir ieÅ¡kovo 2002 m. vasario 25 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 73-75) Å¡alių 2008 m. rugsėjo 26 d. sudaryto susitarimo pagrindu (t. 1, b. l. 69). AB „Lietuvos energija“ 2010 m. spalio 28 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai patvirtino atskyrimo sÄ lygas, pagal kurias nuo AB „Lietuvos energija“ buvo atskirta jos veiklos dalis ir Atskyrimo sÄ lygose nustatytomis sÄ lygomis 2010 m. lapkričio 16 d.

įkurta tos pačios teisinės formos nauja bendrovė LITGRID turtas AB (vėliau pakeistas pavadinimas į AB LITGRID), kuriai perėjo dalis AB „Lietuvos energija“ turto, teisių ir pareigų (t. 1, b. l. 115-128). Atskyrimo sÄ lygų 9.2.6 punkte buvo numatyta, kad naujai bendrovei bus perkelti visi su atskiriama dalimi susiję bendrovės darbuotojai, o nauja bendrovė perims tokių darbuotojų darbo sutartis bei visas darbdavio teises ir pareigas nuo perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo momento. Atskyrimo sÄ lygų 12.8 punkte nustatyta, kad nuo perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo atskiriamos dalies sudėtyje esančios atitinkamos teisės ir pareigos tampa naujos bendrovės teisėmis ir pareigomis taip, lyg jos nuo pat pradžių bÅ«tų tokiomis buvę.

Taip pat Atskyrimo sÄ lygų 12.10 punkte numatyta, kad po perdavimo-priėmimo akto pasiraÅ¡ymo atsirandančios teisės ir pareigos, kurios kyla iÅ¡ atskiriamos dalies ar yra su ja susijusios, priskiriamos naujai bendrovei. Atskyrimo sÄ lygų pagrindu Å¡alys 2010 m. gruodžio 1 d. pasirašė perdavimo-priėmimo aktÄ Nr.743-10/SUT-2.10, kurio 3 punkte numatė, kad visi su atskiriama dalimi susiję AB „Lietuvos energija“ darbuotojai, kurie yra nurodyti prie Å¡io akto pridedame priede, yra perkeliami į LITGRID turtas AB nuo Å¡io akto pasiraÅ¡ymo dienos; perkeliamų darbuotojų darbo santykiai toliau tęsiasi LITGRID turtas AB, todėl AB „Lietuvos energija“ taip pat perduoda, o LITGRID turtas AB perima visas AB „Lietuvos energija“ galiojančių darbo sutarčių, sudarytų su tokiais perkeliamais darbuotojais, pagrindu kylančias teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ darbo santykiai buvo nutraukti nuo 2008 m. spalio 6 d., o atsakovo AB ,,Lietuvos energija“ reorganizavimas prasidėjo tik 2010 m. spalio 28 d., pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius bendrovės reorganizacijos dokumentus, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas, kaip AB ,,Lietuvos energija“ darbuotojas nebuvo perkeltas į LITGRID turtas AB darbuotojų sÄ raÅ¡Ä . Apeliantas, remdamasis Atskyrimo sÄ lygų 12.8, 12.10 punktais, teigia, kad teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų, laikytinos su AB LITGRID perleista veikla susijusiomis teisėmis ir pareigomis.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto argumentas yra atmestinas, nes apeliantas netinkamai aiÅ¡kina nurodytas Å¡alių pasiraÅ¡ytas Atskyrimo sÄ lygas. Å alims 2012 m. gruodžio 1 d. pasiraÅ¡ius perdavimo-priėmimo aktÄ atskiriamos dalies sudėtyje esančios atitinkamos teisės ir pareigos perėjo atsakovui LITGRID turtas AB ir tapo Å¡io atsakovo teisėmis ir pareigomis taip, lyg jos nuo pat pradžių bÅ«tų tokiomis buvę, pagal pasiraÅ¡ytÄ turto perdavimo-priėmimo aktÄ perėmus galiojančias darbo sutartis ir pagal baigtinį sÄ raÅ¡Ä , į kurį ieÅ¡kovas nebuvo įtrauktas. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra AB ,,Lietuvos energija“, o ne AB LITGRID.Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjosAlė Bukavinienė Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė