522ab8ff-35af-4fda-b5ff-9b6f1be8f016 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-633/2014             Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00075-2013-6             Procesinio sprendimo kategorija 126.5. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-419-124/2014 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ praÅ¡ymÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių technika“ (toliau – ir atsakovas) iÅ¡kelta bankroto byla. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir kreditorius) 2013 m. birželio 13 d. bankroto administratoriui pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ dėl 7 017 428,65 Lt nuostolių priteisimo. Administratorius nesutiko su Å¡iuo reikalavimu, todėl bankroto byloje buvo pradėtas nagrinėti klausimas dėl kreditorinio reikalavimo, kuris iÅ¡skirtas į atskirÄ prie bankroto bylos nagrinėjamÄ civilinę bylÄ .

Kreditorius prašė patvirtinti 6 737 849,15 Lt kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro: 1) 2 032 017,51 Lt skirtumas tarp neiÅ¡pirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartį Nr. LT034192, kuriÄ vykdant skolininkui buvo perduoti valdyti ir naudotis parduotuvė ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini); 2) 1 242 657,88 Lt patirtas nuostolis iÅ¡ turto pardavimo pagal 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje; 3) 3 247 653,55 Lt debitorinis įsiskolinimas pagal iÅ¡raÅ¡ytas ir neapmokėtas sÄ skaitas pagal lizingo sutartis; 4) 215 520,21 Lt patirtos papildomos iÅ¡laidos, susijusios su turto priežiÅ«ra, atsiėmimu, pardavimu.

Atsakovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Šiaulių technika“ su pareikÅ¡tu kreditoriniu reikalavimu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad nutraukus lizingo sutartis nebuvo atliktas grÄ Å¾inamų pastatų vertinimas. Atsakovas manė, kad pagal lizingo sutartį Nr. LT043794 (poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje) kreditorius gavo tÄ naudÄ , kuriÄ tikėjosi, kadangi atsiėmė turto vertę ir gautų įmokų sumÄ (3 530 975,27 Lt). Kreditorius pagal lizingo sutartį Nr. LT034192 tikėjosi gauti 5 mln.

Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų, 1 066 925,47 Lt palÅ«kanų bei 6 000 Lt sutarties mokesčio (iÅ¡ viso 6 072 925,47 Lt). Pagal kreditoriaus suvestinę gauta nauda sudarė 2 102 954,62 Lt. Neatlikus minėto turto vertinimo, pagal masinį įvertinimÄ parduotuvės vertė sudarė 2 474 000 Lt, garažo – 120 000 Lt, todėl gauta nauda siekė 4 696 954,62 Lt, tai buvo artima kreditoriaus tikėtai naudai. Atsakovas teigė, kad patvirtinus kreditorinį reikalavimÄ , kreditorius nepagrįstai praturtėtų.

Atsakovas taip pat nesutiko dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo ir nurodė, kad pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nebuvo tinkamai patvirtintos, todėl negalėjo bÅ«ti pakankamu įrodymu kreditoriaus tariamoms iÅ¡laidoms pagrįsti. Atsakovas taip pat nesutiko su sÄ skaitose faktÅ«rose Nr. 8560017179 ir 8004311315 nurodyta bylinėjimosi iÅ¡laidų 4356 Lt suma, Nr. 800419890 ir 8004310183 nurodyta antstolių faktinio aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidų 516,49 Lt suma, Nr. 8003953800 nurodyta vykdymo iÅ¡laidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ 122,70 Lt suma.

Atsakovas pažymėjo, kad minėtos sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos po sutarčių nutraukimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė dalinį procesinį sprendimÄ (nutartį) dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo: patvirtino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimÄ dėl 215 520,21 Lt dėl patirtų papildomų iÅ¡laidų pagal lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794; priėmė kreditoriaus atsisakymÄ dėl 279 579,50 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė; atnaujino kreditorinio reikalavimo dalies dėl patirtų nuostolių, t. y. dėl 2 032 017,51 Lt skirtumo tarp neiÅ¡pirktos turto vertės ir turto rinkos vertės pagal lizingo sutartį Nr. LT034192, dėl 1 242 657,88 Lt patirto nuostolio pagal lizingo sutartį Nr. LT043794, dėl 3 247 653,55 Lt debitorinio įsiskolinimo nagrinėjimÄ .

Taip pat teismas nutarė kreiptis į civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014, kurioje liko neiÅ¡spręstas klausimas dėl likusių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, sujungimo su civiline byla Nr. 2-595-440/2014.Teismas nustatė, kad kreditorius ir atsakovas 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, pagal kuriÄ atsakovui buvo perleistas turtas: parduotuvė ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 1 448 100,09 eurų (5 000 000 Lt) turto vertę, palÅ«kanas, kitas įmokas.

Taip pat kreditorius ir atsakovas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje, atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 3 794 022,24 eurų (13 100 000 Lt). Nuosavybė perėjo nuo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos. Å alys 2008 m. gegužės 15 d. pasirašė priedÄ Nr. 3, kuriuo buvo pakeista Å¡ios sutarties finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarka. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. lapkričio 13 d. kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis, kurių pagrindu liko 3 324 745,07 Lt įsiskolinimas.

Parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta 1 208 000 Lt, garažo, esančio (duomenys neskelbtini),– 180 000 Lt, poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, 2012 m. balandžio 26 d. buvo parduotas aukciono būdu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt). Patikslinęs apskaičiavimus, kreditorius prašė priteisti 215 520,21 Lt papildomų išlaidų, kurių neapmokėjo atsakovas, tam pagrįsti pateikė išlaidų suvestinę, pirminius dokumentus.

Teismas nurodė, jog sutartys buvo nutrauktos 2008 m. lapkričio mėnesį, tačiau kreditorius dėl atsakovo iniciatyva pradėtų teismuose nagrinėti civilinių bylų negalėjo disponuoti turtu, be to, nepardavus turto ir toliau patyrė nuostolius. Turtas pagal sutartį Nr. LT043794 (poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje) buvo grÄ Å¾intas 2009 m. spalio 15 d., parduotuvė su garažu – 2012 m. rugsėjo 28 d. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl kreditoriaus pateiktų dalies sÄ skaitų netinkamo patvirtinimo, kadangi pastarosios buvo suriÅ¡tos į vienÄ paketÄ ir patvirtintos, be to, atsakovas nepateikė esminių prieÅ¡taravimų dėl nurodytų paslaugų neatlikimo, sÄ skaitų nepateikimo.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog kreditorius įrodė 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumÄ , ir siekdamas užtikrinti kreditoriaus interesus priėmė dalinį procesinį sprendimÄ , patvirtindamas 215 520,21 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Teismas dėl kitos kreditorinio reikalavimo dalies nagrinėjimÄ laikė galimu tik jį nagrinėjant kartu su skolininko reikalavimais, pareikÅ¡tais civilinėje byloje Nr. 2-595-440/2014, todėl dėl Å¡ios kreditorinių reikalavimų dalies atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir nutarė kreiptis į civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl jų nagrinėjimo sujungimo į vienÄ civilinę bylÄ su civiline byla Nr. 2-595-440/2014.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas BUAB „Šiaulių technika“ atskirajame skunde praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį, kuria teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimÄ dėl 215 520,21 Lt papildomų iÅ¡laidų pagal lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794, susijusių su turto priežiÅ«ra, atsiėmimu, pardavimu, ir dėl Å¡ios dalies atnaujinti reikalavimo nagrinėjimÄ , kreiptis į Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ dėl reikalavimo nagrinėjimo sujungimo į vienÄ civilinę bylÄ su civiline byla Nr. 2-595-440/2014.

Atsakovas nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius įrodė kreditorinį reikalavimÄ dėl 215 520,21 Lt dydžio iÅ¡laidų. Teismas klaidingai vertino UAB „Swedbank lizingas“ argumentus, jog visos sÄ skaitos buvo patvirtintos visumoje. Kreditoriaus pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros yra paprastos skaitmeninės kopijos, dalis sÄ skaitų (paties kreditoriaus iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos) nepatvirtintos jas sudariusio asmens (UAB „Swedbank lizingas“ buhalterės ar kito įgalioto asmens) paraÅ¡u, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ir negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje.Kreditorius atsisakė reikalavimo patvirtinti 18 546,20 Lt dydžio patirtas papildomas iÅ¡laidas (antstolio, advokatų iÅ¡laidų, iÅ¡laidų žyminiam mokesčiui), tačiau ir toliau palaikė reikalavimus dėl iÅ¡laidų, patirtų nutraukus lizingo sutartis ir atsiėmus turtÄ .

Teismas, klaidingai įvertinęs tokių iÅ¡laidų patvirtinimo pagrįstumÄ , patvirtino 215 520,21 Lt dydžio reikalavimÄ dėl papildomų iÅ¡laidų priteisimo. Nors kreditorius lizingo sutartis nutraukė 2008 m. lapkričio mėnesį, poilsio pastatÄ atsiėmė 2009 m. spalio 15 d., o parduotuvę ir garaÅ¾Ä â€“ 2012 m. rugsėjo 28 d., tačiau teismas patvirtino kreditoriaus reikalavimo dalį dėl iÅ¡laidų, kurias kreditorius patyrė po lizingo sutarčių nutraukimo, atsiėmęs turtÄ , kai atsakovas turto nebevaldė ir nebegalėjo turėti jam jokios įtakos.

Tokiu bÅ«du yra įtvirtinamas nepagrįstas kreditoriaus paturtėjimas, kai iÅ¡ atsakovo atsiėmus turtÄ , pastarajam ir toliau yra keliamas reikalavimas padengti su turto priežiÅ«ra susijusias iÅ¡laidas (t. y. iÅ¡laidas už tiekiamÄ vandenį, elektrÄ , pastato saugojimÄ ir kt.).Skundžiama teismo nutartis taip pat yra neteisėta ir dėl to, kad Å¡is kreditorinis reikalavimas gali bÅ«ti nagrinėjamas tik su kitais UAB „Swedbank lizingas“ pareikÅ¡tais reikalavimais bei prieÅ¡prieÅ¡iniais BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimais civilinėje byloje Nr. 2-595-440/2014.

Todėl civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014 nagrinėjimas turi bÅ«ti atnaujintas, o civilinės bylos Nr. 2-419-124/2014 ir Nr. 2-595-440/2014 sujungtos, nes minėtose civilinėse bylose dalyvauja tos pačios Å¡alys, yra reiÅ¡kiami prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, grindžiami tomis pačiomis lizingo sutartimis. Kreditorius, nutraukęs su atsakovu lizingo sutartis, atsiėmė didelės vertės turtÄ , gavo įmokų pagal lizingo sutartis bendrai 5 633 929,89 Lt sumai, t. y. kreditorius iÅ¡ lizingo sutarčių gavo didesnę naudÄ nei tikėjosi.

Tam, kad bÅ«tų galima spręsti, kokio bendro dydžio kreditorinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje, yra bÅ«tina nustatyti, kokio dydžio įmokas lizingo sutarčių pagrindu kreditorius gavo ir kokios vertės lizinguotÄ turtÄ jis atsiėmė. Todėl kreditoriaus reikalavimas dėl 215 520,21 Lt dydžio iÅ¡laidų patvirtinimo BUAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje gali bÅ«ti nagrinėjamas tik kartu su likusiais kreditoriaus reikalavimais bei prieÅ¡prieÅ¡iniais BUAB „Šiaulių technika“ reikalavimais.

Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atsakovo skundÄ praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį. Kreditorius nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:1. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodo, kad kreditoriaus pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neatitinka CPK nustatytų formos reikalavimų. Dokumentų kopijos buvo pateiktos laikantis CPK 114 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų, t. y. kopijos patvirtintos dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens.

Bankroto administratoriui buvo pateiktos suriÅ¡tos, įgalioto asmens paraÅ¡u bei kreditoriaus antspaudu patvirtintos dokumentų kopijos. Tvirtinant kopijų tikrumÄ dokumentai bÅ«tent tam ir suriÅ¡ami į vienÄ paketÄ , kad nereikėtų tvirtinamojo įraÅ¡o daryti kiekviename lape. Be to, atsakovas neginčija kreditoriaus pateiktų dokumentų tikrumo, t. y nėra teigiama, kad kreditoriaus pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, todėl atsakovo atsikirtimai nėra pagrįsti ir yra tik formalÅ«s. Pažymėtina, jog paraÅ¡as nėra privalomas sÄ skaitos faktÅ«ros rekvizitas, todėl Å¡is dokumentas tokias pačias teisines pasekmes sukelia tiek pasiraÅ¡ytas, tiek ir nepasiraÅ¡ytas.2.

Atsakovas lizingo sutartimis įsipareigojo padengti visus mokesčius ir / ar išlaidas, susijusias su turtu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę reikalauti padengti ir visas jo patirtas papildomas išlaidas, kurias šiuo atveju sudaro po lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo lizingo bendrovės sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis, išlaidos, susijusios su perimto turto išlaikymu, priežiūra ir saugojimu, atlyginimas už antstolių, kurie fiksavo faktines aplinkybes, paslaugas bei išlaidos, susijusios su turto pardavimu.

Be to, ilgÄ laikÄ kreditorius negalėjo disponuoti poilsio pastatu, esančiu Taikos g. 18, Neringoje, dėl to, kad atsakovui pateikus nepagrįstÄ reikalavimÄ pripažinti vienaÅ¡alį lizingo sutarčių nutraukimÄ buvo apribotos disponavimo turtu, buvusiu lizingo sutarčių dalyku, galimybės. Ginčas dėl vienaÅ¡alio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-368/2011 ir tik po Å¡ios nutarties priėmimo kreditorius atgavo galimybę disponuoti minimu poilsio pastatu.

Tačiau bylinėjimosi laikotarpiu kreditorius šį pastatÄ valdė ir iÅ¡laikė, todėl patyrė tam tikras iÅ¡laidas, kurias privalo atlyginti atsakovas.

3. Atsakovo visos patirtos papildomos iÅ¡laidos buvo patirtos iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės – atsakovui pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir praÅ¡ius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kreditorius neteko galimybės disponuoti sutarčių dalyku buvusiu turtu, tačiau kreditoriaus pareiga iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti šį turtÄ iÅ¡liko. Jei atsakovas nebÅ«tų reiÅ¡kęs nepagrįstų pretenzijų dėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo, tai tikėtina, kad ginčo turtas bÅ«tų buvęs parduotas anksčiau ir kreditorius bÅ«tų patyręs mažesnes papildomas iÅ¡laidas.

Teismas pagrįstai nusprendė, jog papildomų iÅ¡laidų atsiradimÄ nulėmė bÅ«tent atsakovo veiksmai ir pagristai nusprendė, jog kreditorius turi teisę reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo.4. Nebuvo pagrindo atnaujinti dalies finansinių reikalavimų pagrįstumo nagrinėjimÄ , be to, nutarties dalis nėra skundžiama. Tačiau sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo byloje buvo pateikta visa bÅ«tina informacija tam, kad bÅ«tų objektyviai iÅ¡nagrinėtas Å¡is klausimas.

Nors visus nesutikimo su pareikÅ¡tu finansiniu reikalavimu argumentus atsakovas galėjo ir privalėjo pateikti Å¡ioje byloje, pastarasis Å¡ios pareigos neįvykdė ir nesutikimo motyvus pradėjo dėstyti tik ieÅ¡kinyje, pateiktame daugiau nei po pusmečio nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos. Pažymėtina, jog dėl tokio nesÄ Å¾iningo atsakovo elgesio kreditorius iki Å¡iol negali dalyvauti atsakovo bankroto procese su jam teisėtai priklausančių balsų kiekiu. Kreditoriui yra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises jau pradinėje atsakovo bankroto bylos stadijoje, kurioje sprendžiami esminiai su bankroto procesu susiję klausimai.

Pažymėtina, jog nutartis likviduoti atsakovÄ priimta dar 2013 m. spalio 30 d., o kreditorius – vienas iÅ¡ didžiausių BUAB „Šiaulių technika“ kreditorių – dar neturėjo galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, spręsti dėl administravimo iÅ¡laidų pagrįstumo ar ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto dalinio sprendimo (nutarties) dėl 215 520,21 Lt dydžio finansinio reikalavimo dėl papildomų iÅ¡laidų patvirtinimo teisėtumas ir pagrįstumas.Remiantis Å¡ios bylos bei pridėtos civilinės bylos Nr. 2-252-154/2010, iÅ¡nagrinėtos pagal ieÅ¡kovo UAB „Šiaulių technika“ ieÅ¡kinį dėl susitarimo ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir civilinė byla Nr. 2-252-154/2010), medžiaga nustatyta, kad kreditorius ir atsakovas 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, pagal kuriÄ atsakovui buvo perleistas turtas – parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Å iauliuose, atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 1 448 100,09 eurų (5 000 000 Lt) turto vertę, palÅ«kanas, kitas įmokas (I t., b. l. 117-129;

II t., b. l. 96). Taip pat kreditorius ir atsakovas 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794 dėl poilsio pastato, esančio Taikos g. 18, Neringoje (I t., b. l. 130-144), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti kreditoriui 3 794 022,24 eurų (13 100 000 Lt). Nuosavybė perėjo nuo nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos (II t., b. l. 126-133,134-141). Be to, Å¡alys 2008 m. gegužės 15 d. pasirašė priedÄ Nr. 3, kuriuo buvo pakeista lizingo sutarties Nr. LT043794 finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarka (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010 I t., b. l. 92).

Kreditoriui 2008 m. lapkričio 13 d. praneÅ¡imu Nr. 01-30-3273 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartis (II t., b. l. 142), atsakovas liko skolingas kreditoriui 3 324 745,07 Lt pagal pateiktas ir neapmokėtas sÄ skaitas pagal abi lizingo sutartis iki jų nutraukimo (I t., b. l. 7). Minėtų lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 bei apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje Nr. 2-1975/2012 ir buvo pripažinta, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai.

Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT034192 parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Å iauliuose, nebuvo realizuoti, turtas grÄ Å¾intas kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d. Å io fakto Å¡alys neginčijo. Perdavimo metu minėto turto vertė nebuvo nustatyta, tačiau 2012 m. lapkričio 16 d. kreditoriaus iniciatyva atlikus turto vertinimÄ buvo nustatyta parduotuvės vertė – 1 208 000 Lt, garažo – 180 000 Lt (II t., b. l. 31-96). Nutraukus lizingo sutartį Nr. LT043794, poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, buvo grÄ Å¾intas 2009 m. spalio 15 d. (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010 II t., b. l. 39).

Vertė grÄ Å¾inimo metu nebuvo nustatyta, tačiau 2012 m. balandžio 26 d. minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas aukciono bÅ«du UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už 8 010 200 Lt (be PVM 6 620 000 Lt) (II t., b. l. 143-152).Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašė UAB „Šiaulių technika“ bankroto byloje patvirtinti jo 215 520,21 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Å is reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad kreditorius patyrė papildomas iÅ¡laidas, iÅ¡ esmės susijusias su turto priežiÅ«ra.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje dalyvaujančių asmenų faktinius ir teisinius argumentus dėl Å¡io kreditoriaus reikalavimo, konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl 215 520,21 Lt papildomų iÅ¡laidų patvirtinimo yra pagrįstas ir teisėtas. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka atsakovas ir praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt kreditorinis reikalavimas. Pažymėtina, kad kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra apskųsta atskiraisiais skundais, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BUAB „Šiaulių technika“ atskirajame skunde nustatytas ribas, į tai, kad nenustatyti absoliutÅ«s pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindai, nagrinėja minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimai įmonių bankroto procese turi bÅ«ti sprendžiami operatyviai, taip užtikrinant kreditoriams galimybę laiku pasinaudoti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) suteiktomis teisėmis skolininko bankroto procese (Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalis) bei vykdomų bankroto procedÅ«rų teisėtumÄ .Asmens pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iÅ¡ esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui.

Kreditorinis reikalavimas tvirtinamas, jeigu iÅ¡ pateiktų duomenų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieÅ¡kinį, kuris, jei skolininkui nebÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų pareiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas savarankiÅ¡koje civilinėje byloje. Kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi (Ä®BÄ® 26 straipsnio 4 dalis), tačiau teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo pagal savo teisinę prigimtį atitinka teismo sprendimÄ , kuriuo atsakoma į kreditoriaus pareikÅ¡tÄ materialinį teisinį reikalavimÄ , nepaisant to, kad Å¡is klausimas iÅ¡sprendžiamas nutarties procesine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

Pirminį kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius, juos dar kartÄ tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo teisės įsigijimÄ patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindÄ â€“ sandorius, Å«kines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas bÅ«tent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančiÄ Ä¯monę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Be to, pažymėtina, kad bankroto bylose yra vieÅ¡ojo intereso, kuris, be kita ko, užtikrinamas, kai bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtÄ reikalavimo teisę turintys asmenys. PrieÅ¡ingu atveju, padidėja bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėja kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius ginčija kreditoriaus 215 520,21 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ dviem aspektais:

1) šis kreditorinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinimas atskiroje byloje ir turi būti nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-595-440/2014, kurioje nagrinėjami kiti kreditoriaus pareikšti reikalavimai, grindžiami minėtomis lizingo sutartimis, bei skolininko priešpriešiniai reikalavimai, grindžiami tomis pačiomis lizingo sutartimis;

2) kreditorius neįrodė 215 520,21 Lt reikalavimo pagrįstumo.Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iuos bankroto administratoriaus argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima prieiti iÅ¡vadÄ , kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai iÅ¡spręstų nagrinėjamÄ klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

Pažymėtina kad kreditorių patvirtinti reikalavimai gali bÅ«ti tikslinami, koreguojami. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ , įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , ekonomines ir laiko sÄ naudas, todėl bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis bÅ«tų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai Å¡ioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo.

Tai padėtų užtikrinti bankroto procedÅ«rų sklandumÄ , kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumÄ , iÅ¡vengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė procesinį sprendimÄ , kuris savo esme atitinka dalinį sprendimÄ ir kurio priėmimÄ nustato CPK 261 straipsnis.

Priimant dalinį sprendimÄ iÅ¡sprendžiami savarankiÅ¡ki reikalavimai, t. y. tokie reikalavimai, kurie galėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiami atskirai nuo kitų pareikÅ¡tų reikalavimų. Sprendžiant, ar pareikÅ¡ti reikalavimai yra pakankamai savarankiÅ¡ki, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas atskirose bylose ir tose bylose teismas galėtų priimti galutinį sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2005).

Teisėjų kolegija, įvertinusi kreditoriaus reiÅ¡kiamo 215 520,21 Lt reikalavimo pobÅ«dį ir pagrindÄ bei kitoje civilinėje byloje nagrinėjamus reikalavimus, daro iÅ¡vadÄ , kad atskiroje byloje gali bÅ«ti nagrinėjamas kreditoriaus reikalavimas dėl Å¡io reikalavimo patvirtinimo.CK 6.574 straipsnis nustato lizingo sutarties nutraukimÄ . Kai lizingo gavėjas iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma.

Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Å i taisyklė reiÅ¡kia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo iÅ¡laidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos bÅ«tų atlygintos, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimÄ (palÅ«kanas) lizingo davėjui už suteiktÄ finansavimÄ (teisę naudotis daiktu).

Lizingo davėjo nuostoliai turi bÅ«ti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimÄ si daiktu, bet ir iÅ¡pirkdamas daikto vertę.

Esant tokiai lizingo sutarčiai, dviÅ¡alė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo iÅ¡perkama lizinguojamo daikto vertė. Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina iÅ¡vada, kad joje įtvirtinta vienaÅ¡alė restitucija, kuri reiÅ¡kia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rÅ«Å¡ies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas lizingo davėjui. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalykÄ nuosavybėn, vienaÅ¡alės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiÅ¡kas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktÄ nuosavybėn sudarymo atveju vienaÅ¡alė restitucija gali reikÅ¡ti dvigubos civilinės atsakomybės taikymÄ lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grÄ Å¾inti Å¡alis į tÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo.

Dėl to tam, kad bÅ«tų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiÅ¡kreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienaÅ¡alės restitucijos aiÅ¡kintina ir taikytina sistemiÅ¡kai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje Å¡alys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienaÅ¡alė restitucija, nutraukus tokiÄ lizingo sutartį, gali bÅ«ti netaikoma, o taikoma dviÅ¡alė restitucija vadovaujantis CK 6.222 straipsniu.

Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi. Minėta, kad dviÅ¡alė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktÄ nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kuriÄ sudarė daikto iÅ¡pirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį iÅ¡pirkdamas daiktÄ nuosavybėn, reikalauti iÅ¡ lizingo davėjo grÄ Å¾inti Å¡ias įmokas po to, kai jis grÄ Å¾ino lizingo davėjui lizingo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos tarp lizingo sutarčių Å¡alių yra ginčas dėl atsiskaitymų, susijusių su lizingo sutarčių nutraukimu, ir Å¡is ginčas yra nagrinėjamas.

IÅ¡ kreditoriaus praÅ¡yme nurodomų aplinkybių, susijusių su 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimu, matyti, kad Å¡is praÅ¡ymas iÅ¡ esmės grindžiamos aplinkybėmis, kurios susidarė po lizingo sutarčių nutraukimo, nurodomos iÅ¡laidos, susijusios su grÄ Å¾into turto disponavimu ir kt. Sprendžiant kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt tvirtinimo klausimÄ turėjo bÅ«ti vertinamos aplinkybės, ar egzistuoja BUAB „Šiaulių technika“ prievolė atlyginti papildomas iÅ¡laidas (ir kokias iÅ¡laidas) po lizingo sutarčių nutraukimo, o jei yra prievolė atlyginti papildomas iÅ¡laidas, – tai kokio dydžio.CK 6.251 straipsnis reglamentuoja nuostolių atlyginimÄ .

Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo dėl 215 520,21 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad kreditorius siekia, jog jam priteistos jo patirtos papildomos iÅ¡laidos, kurios susidarė po lizingo sutarčių vienaÅ¡alio nutraukimo, t. y. jo (kreditoriaus) sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis, iÅ¡laidos, susijusios su perimto turto iÅ¡laikymu, priežiÅ«ra ir saugojimu.

Kreditorius šį reikalavimÄ grindė CK 6.251 straipsniu, lizingo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 2.4.1, 5.1.9, 11.3 punktais (I t., b. l. 103). Pažymėtina, kad pagal lizingo sutarčių Nr. LT034192 ir Nr. LT043794 2.4.1 punktÄ lizingo gavėjas turi sumokėti per 7 dienas po lizingo bendrovės pareikalavimo kompensuoti lizingo bendrovei jos mokamus mokesčius (rinkliavas), susijusias su turtu, tarp jų kiekvienÄ metų ketvirtį lizingo gavės įsipareigoja kompensuoti lizingo bendrovei nekilnojamo turto mokestį, mokamÄ už turtÄ .

Sutarčių 5.1.9 punktas nustato, kad lizingo gavėjas privalo laiku ir tinkamai sumokėti visus valstybinius ir vietinius mokesčius, rinkliavas, susijusius su turtu, vykdyti atsiskaitymus už komunalines bei ryÅ¡io paslaugas, vykdyti kitus panaÅ¡ius atsiskaitymus, dengti visas lizingo bendrovės iÅ¡laidas, susijusias su sutarties sudarymu, registravimu ir turto nuosavybe, valdymu, naudojimu bei disponavimu (įskaitant žemės nuomos mokestį bei mokestį už suteiktÄ naudotis valstybinę žemę, ant kurios stovi turtas, jeigu tokie yra, ir pan.).

Kreditorius, reikÅ¡damas minėtÄ reikalavimÄ , taip pat nurodė, kad ilgÄ laikÄ negalėjo disponuoti poilsio pastatu, esančiu Taikos g. 18, Neringoje dėl to, jog skolininkui pateikus nepagrįstÄ reikalavimÄ pripažinti lizingo sutarčių nutraukimÄ buvo apribotos disponavimu turtu, buvusiu lizingo dalyku, galimybės. Ginčas dėl vienaÅ¡alio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo iÅ¡spręstas 2011 m. spalio 21 d. ir tik tada kreditorius atgavo galimybę disponuoti Å¡iuo poilsio pastatu, o per visÄ bylinėjimosi laikotarpį kreditorius pastatÄ valdė ir iÅ¡laikė, todėl patyrė tam tikras iÅ¡laidas, kurias privalo atlyginti skolininkas.

Taip pat pažymėtina, kad kreditorius, reikÅ¡damas kreditorinį reikalavimÄ , neįvardijo, kokias konkrečias ir kokiu laikotarpiu patyrė papildomas iÅ¡laidas, o apsiribojo nuoroda, kad patirtų papildomų iÅ¡laidų dydis yra įrodytas pateiktomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis bei papildomų iÅ¡laidų suvestine. Kreditoriaus pateiktoje suvestinėje (I t., b. l. 8-12) taip pat nėra detalizuoti laikotarpiai ir iÅ¡laidų pobÅ«dis. IÅ¡ Å¡ios suvestinės matyti, kad papildomos iÅ¡laidos sudarė 234 066,41 Lt.

Pagal bylos duomenis kreditorius atsisakė reikalavimo dėl 18 546,20 Lt papildomų iÅ¡laidų priteisimo (IV t., b. l. 142-143), todėl galutinė ir praÅ¡oma priteisti papildomų iÅ¡laidų suma sudarė 215 520,21 Lt. Apeliantas nurodo, kad teismas klaidingai vertino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ argumentus, jog visos sÄ skaitos buvo patvirtintos visumoje. Kreditoriaus pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kadangi yra paprastos skaitmeninės kopijos, dalis sÄ skaitų (paties kreditoriaus iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos) nepatvirtintos jas sudariusio asmens (UAB „Swedbank lizingas“ buhalterės ar kito įgalioto asmens) paraÅ¡u, todėl negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje.

Vertinant Å¡iuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentÄ iÅ¡davusio (gavusio) asmens. Teisėjų kolegija sutinka, kad kreditoriaus pateiktos dokumentų kopijos nėra atskirai patvirtintos, tačiau, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų kiekį (kreditorius pateikė 371 dokumentų lapų) bÅ«tų netikslinga bei neprotinga reikalauti, jog kreditorius atskirai patvirtintų kiekvienÄ pateikto dokumento kopijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, jog kreditoriaus pateiktos dokumentų kopijos, kurios yra suriÅ¡tos, užantspauduotos bei patvirtintos vienu paraÅ¡u, nepažeidžia CPK 114 straipsnio nuostatų. Be to, pažymėtina, kad kreditorius gali bÅ«ti įpareigotas pateikti originalus, jei kyla abejonių dėl pateiktų kopijų pagrįstumo.

Kaip minėta, kreditorius lizingo sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2008 m. lapkričio 13 d., parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Å iauliuose, grÄ Å¾inti kreditoriui 2012 m. rugsėjo 28 d., poilsio pastatas, esantis Taikos g.18, Neringoje, grÄ Å¾intas 2009 m. spalio 15 d. ir tik 2012 m. balandžio 26 d. buvo parduotas aukciono bÅ«du. Teisėjų kolegija pažymi, nors minėtas nekilnojamasis turtas kreditoriui buvo grÄ Å¾intas atitinkamai 2012 m. rugsėjo 28 d. ir 2009 m. spalio 15 d., tačiau Å iaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, I t., b. l. 75-76) kreditoriui apribojo teisę minėtu turtu disponuoti, įkeisti jį, iÅ¡nuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį.

Tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. spalio 21 d. nutartimi palikus nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto ieÅ¡kinį dėl susitarimo ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, kreditorius atgavo galimybę disponuoti minimu nekilnojamuoju turtu (civilinė byla Nr. 2-252-154/2010, III t., b. l. 27-40) ir 2012 m. balandžio 26 d. dalis nekilnojamojo turto, t. y. poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, buvo parduotas aukciono bÅ«du.

Minėtoje papildomų iÅ¡laidų suvestinėje yra nurodyti sutarčių bei sÄ skaitų numeriai, paslaugų tiekėjai bei sumos už suteiktas paslaugas, tačiau kreditorius nenurodė laikotarpio, už kurį nurodytos sÄ skaitos atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡ytos. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų faktÅ«rų, pastarosios buvo iÅ¡raÅ¡ytos nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gegužės 27 d. (II t., b. l. 154-171, III t., b. l. 1-186, IV t., b. l. 1-109), kai pagal bylos duomenis parduotuvė ir garažas, esantys Daukanto g. 4, Å iauliuose, kreditoriui buvo grÄ Å¾inti 2012 m. rugsėjo 28 d., o poilsio pastatas, esantis Taikos g. 18, Neringoje, 2012 m. balandžio 26 d. buvo parduotas aukciono bÅ«du.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kreditoriaus reikalavimo dėl papildomų iÅ¡laidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , nenustatė aplinkybių, susijusių su kreditoriaus patirtomis papildomomis iÅ¡laidomis, t. y. nenustatė, kokias konkrečias iÅ¡laidas ir kokiu laikotarpiu patyrė kreditorius, o svarbiausia – dėl kokių priežasčių. Kreditorius nenurodė, kokia papildomų iÅ¡laidų dalis ir už kÄ susidarė po lizingo sutarčių nutraukimo iki turto perdavimo kreditoriui, o kokia papildomų iÅ¡laidų dalis susidarė apeliantui perdavus kreditoriui turtÄ .

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad kai kreditoriui buvo perduotas turtas ir kreditorius galėjo disponuoti turtu, ar jis disponavo turtu, o jei disponavo turtu, – tai dėl kokių priežasčių visas jo patirtas iÅ¡laidas turi apmokėti skolininkas. Byloje nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta ir nustatyta, dėl kokių priežasčių kreditorius pateikė pirmosios instancijos teismui sÄ skaitas už laikotarpį, kai apeliantas už nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ nebebuvo atsakingas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dalis kreditoriaus pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios, kreditoriaus teigimu, patvirtina 215 520,21 Lt patirtų papildomų iÅ¡laidų sumÄ , yra iÅ¡raÅ¡ytos už vandens, elektros energijos suvartojimÄ , tačiau byloje nebuvo nagrinėtos Å¡ios aplinkybės. Kaip jau buvo minėta, kreditorius yra nurodęs, kad jo papildomos iÅ¡laidos buvo patirtos dėl apelianto kaltės, pastarajam pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 dėl vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei jo praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismui pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, dėl kurių kreditoriui buvo apribota disponavimo teisė ir kilo pareiga iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti tikslaus kreditoriaus turėtų iÅ¡laidų masto ir jų pobÅ«džio dėl minėtos aplinkybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra esminių kreditoriaus pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo dėl 215 520,21 Lt papildomų iÅ¡laidų susidarymÄ pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra galimybės nustatyti, kad Å¡is reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, o pirmosios instancijos teismas kreditoriaus reikalavimÄ patvirtino, neatskleidęs jo esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, nėra galimybės iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt dydžio finansinis reikalavimas, panaikintina ir Å¡i bylos dalis perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, o kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartį pakeisti.Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ 215 520,21 Lt finansinis reikalavimas, ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                   Kazys Kailiūnas                                                                                                                             Danguolė Martinavičienė                                                                                                                             Dalia Višinskienė