522609b5-e3b6-4235-97e9-005fa47a7ed2 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-6862-615/2014    Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03348-2014-5                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 116.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 2 d.Kaunas            Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., jo atstovui advokatui G.

G., suinteresuotam asmeniui R. S., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. S., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,            n u s t a t ė:            PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas P. M., a/k (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. M.

M., a/k (duomenys neskelbtini) mirties palikimÄ priėmė pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .             PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nurodė, kad jis yra S. M. M. sunÅ«s. 2013-09-18 S. M. M. mirė. S. M. M. testamento nesudarė, į Kauno rajono 2-Ä jį notarų biurÄ po S. M. M. mirties niekas nesikreipė (notarų biuro pažyma pridedama). Po S. M. M. mirties pirmosios eilės įpėdiniai yra: pareiÅ¡kėjas P. M., ir dukra R. S.. D. R. S. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, t.y. nepriėmė palikimo.

S. M. M. dar 2008 m kovo 12 d. dovanojimo sutartimi padovanojo 646/1292 dalis žemės sklypo, 50/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, pastatÄ - garaÅ¾Ä , pastatÄ -Å«kinį pastatÄ , 50/100 dalių kitų statinių-kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini) S. M. M. sutuoktinis yra miręs, iÅ¡laikytinių palikėja neturėjo. S. M. M. po mirties paliko nekilnojamÄ jį turtÄ - 646/1292 dalis žemės sklypo, 50/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, 50/100 dalių kitų statinių - kiemo statinių, esančius adresu (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas P. M., palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .

PareiÅ¡kėjas P. M., po S. M. M. mirties pradėjo valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas, moka už dujas ir elektrÄ , suvartotas adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat sumokėjo ir pastatų namų turto draudimo įmokÄ .            Suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjo P. M. pareikÅ¡tu reikalavimu.            Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja.

           PareiÅ¡kimas tenkintinas.           Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiÅ¡kai valdo palikimÄ , kai paveldimÄ turtÄ naudoja, juo disponuoja, jį prižiÅ«ri, moka mokesčius ir kt.

Sprendžiant klausimÄ ar įpėdinis priėmė palikimÄ , paėmęs konkretų daiktÄ ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktÄ : jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimÄ , ar neturintis teisių į jį.            Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.           Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo bÅ«das– palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).            Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises.            IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad P. M. yra S. M. M. sunÅ«s (b.l. 8). S.M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2013-02-04 notarės R. B. praneÅ¡imas patvirtina, kad po S. M. M. mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b.l. 9). Mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas P. M. po motinos S. M.

M. mirties mokėjo mokesčius už dujas ir elektrÄ , tiekiamus adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-21), draudė pastatÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta jog pareiÅ¡kėjas P. M. turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ . Pirmos eilės įpėdiniai – kitas mirusiosios vaikas R. S. su pareiÅ¡kimu sutiko, todėl konstatuotina, kad ji po savo motinos S. M. M. mirties palikimo nepriėmė, į mirusiosios turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja.

Kitų įpėdinių, be pareiÅ¡kėjo P. M. ir suinteresuoto asmens R. S., į palikėjos turtÄ nėra.           Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas po savo motinos S. M. M. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas P. M. po savo motinos Sabinos M.

M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).            Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.           Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 17,24 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 96 str., 443 str. 6 d.).           Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p. ir 448 str.,            n u s p r e n d ž i a:

           PareiÅ¡kimÄ tenkinti.           Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po motinos Sabinos M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .           Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.           Priteisti iÅ¡ P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,24 Lt (septyniolika litų 24 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660).           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Mindaugas Plučas