52259cfd-6bec-46ee-8a7d-5186aea9d7e9 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrVARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS (S)                S P R E N D I M A S               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                             2011 m. birželio 21 d. Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovo-AS BIGBANK atstovui Pavel Sapunov,atsakovei V. V.,jos atstovui adv.padėjėjui Marek Paškevič,atsakovui R.

K. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo- AS BIGBANK ieÅ¡kinį atsakovams V. V. ir R. K. dėl skolos priteisimo bei V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančian u s t a t ė :IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 15949,37 Lt įsiskolinimo ,solidariai priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei solidariai priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl 478 Lt Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

IeÅ¡kovo atstovas nurodė,kad 2008 m. lapkričio 25 d. IeÅ¡kovas ir Skolininkas R. K., sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0803399/15la. Remiantis Kredito sutarties sÄ lygomis, IeÅ¡kovas suteikė Skolininkui 9482,46 Lt kreditÄ , o Skolininkas turėjo grÄ Å¾inti minėtÄ kreditÄ su 28,96 proc. sutartinėmis metinėmis palÅ«kanomis nuo kredito sumos. Kredito sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas (žr. Kredito sutarties 2-4 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui iki 2017 m. lapkričio 13 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmokÄ .

Tam, kad bÅ«tų tinkamai užtikrinti Kredito sutartimi Skolininko prisiimti įsipareigojimai, 2008 m. lapkričio 25 d. IeÅ¡kovas ir laiduotojas V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), (toliau – Laiduotojas) sudarė Laidavimo sutartį (toliau - Laidavimo sutartis) (kopija pridedama). Laidavimo sutartimi Laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti IeÅ¡kovui už visus įsipareigojimus, kurie kyla iÅ¡ Kredito sutarties, jeigu Skolininkas neįvykdo visos savo prievolės ar jos dalies iki Kredito sutartyje nustatyto grÄ Å¾inimo termino. 2009 m. birželio 9 d.

IeÅ¡kovas ir Skolininkas sudarė SusitarimÄ Nr. 1 „dėl kredito sumos padidinimo“ (toliau – Kredito sutartis) (kopija pridedama). Remiantis Susitarimo sÄ lygomis, bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo buvo 10128,16 Lt, o Skolininkas turėjo grÄ Å¾inti minėtÄ kreditÄ su 29,04 proc. sutartinėmis metinėmis palÅ«kanomis nuo kredito sumos. Susitarime buvo sudarytas naujas mokėjimo grafikas (žr. Susitarimo 2-3 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui iki 2017 m. gruodžio 11 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmokÄ .

Atsakovams nevykdant Kredito ir Laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, IeÅ¡kovas paÅ¡tu siuntė praneÅ¡imus “dėl mokėjimo vėlavimo“, po vienÄ kiekvienam: 2010 m. sausio 18 d. iÅ¡siųsti praneÅ¡imai Nr. 1-191756-10 , 2010 m. vasario 18 d. siųsti praneÅ¡imai Nr. 1-196464-10 (kopijos pridedamos), 2010 m. kovo 20 d. praneÅ¡imai Nr. 1-200258-10, 2010 m. balandžio 20 d. praneÅ¡imai Nr. 1-203746-10 , 2010 m. gegužės 21 d. praneÅ¡imai Nr. 1-20339-10 (kopijos pridedamos).2010 m. birželio 21 d.

IeÅ¡kovas Atsakovams iÅ¡siuntė po perspėjimÄ â€ždėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1-212362-10 (kopija pridedama), kuriuo Atsakovai buvo įspėti, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, IeÅ¡kovas bus priverstas nutraukti su Skolininku sudarytÄ Kredito sutartį ir pareikalauti iÅ¡ Atsakovų ne tik viso įsiskolinimo grÄ Å¾inimo iÅ¡ karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palÅ«kanų ir kitų nuostolių padengimo.Atsakovams toliau piktybiÅ¡kai vengiant vykdyti Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2010 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡imu Nr. 1-218221-10 (kopija pridedama) Kredito sutartis tarp IeÅ¡kovo ir Skolininko buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, Skolininkui buvo suteiktas vienos savaitės terminas padengti savo įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui.

Laiduotojas, kaip solidariai atsakingas už visų Kredito sutartyje numatytų Skolininko įsipareigojimų tinkamÄ ir savalaikį vykdymÄ , buvo informuotas apie Kredito sutarties nutraukimÄ bei jam buvo suteiktas vienos savaitės terminas padengti Skolininko įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui. Skolininkas ir Laiduotojas taip pat buvo informuoti apie IeÅ¡kovo ketinimus kreiptis į teismÄ . Iki Å¡iol Atsakovų įsiskolinimas IeÅ¡kovo naudai nėra padengtas. LR CK 6.38 str. nustato, jog prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiÅ¡kas iÅ¡ jos kylančių pareigų įvykdymas. Atsakovai neįvykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokiu bÅ«du pažeidė prievolę (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.), todėl IeÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ paduodant ieÅ¡kinį, kad bÅ«tų apgintos jo pažeistos teisės (LR CK 1.138 str.).Pagal LR CK 6.245 str. 3 d. sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).Atsakovų solidarų įsiskolinimÄ IeÅ¡kovui sudaro 15949,37 Lt (penkiolika tÅ«kstančių devyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni Lt 37 ct), iÅ¡ kurių: 10128,16 Lt negrÄ Å¾intos kredito sumos, apskaičiuotos iÅ¡ pagal Kredito sutartį suteiktos kredito sumos (10128,16 Lt) atskaičiavus Atsakovų sumokėtÄ pinigų sumÄ , skirtÄ pagrindinei prievolei įvykdyti (žr. atliktų mokėjimų iÅ¡klotinę);4786,58 Lt nesumokėtų sutartinių palÅ«kanų dalis, apskaičiuota nuo palÅ«kanų sumos, mokėtinos iki Kredito sutarties nutraukimo dienos, atskaičiavus Atsakovų sumokėtÄ pinigų sumÄ , skirtÄ palÅ«kanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ mokėti (žr. atliktų mokėjimų iÅ¡klotinę);933,35 Lt delspinigių, kurie yra apskaičiuojami Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose nustatyta tvarka.

DetalÅ«s reikalaujamų delspinigių paskaičiavimai pridedami (žr. delspinigių paskaičiavimo lentelę). Siekiant greitesnio ginčo sprendimo IeÅ¡kovas geranoriÅ¡kai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį iki minimaliai patirtų nuostolių dydžio.101,28 Lt Kredito sutarties sudarymo mokesčio. LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Pagal LR CK 6.258 str. 3 d. netesybos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, sumÄ .

LR CK 6.249 str. 4 d. numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:

1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;

2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu;

3) protingos iÅ¡laidos, susijusios su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka. IeÅ¡kovui dėl Atsakovų prisiimtų prievolių netinkamo vykdymo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus Kredito sutartį, Atsakovams atsirado pareiga grÄ Å¾inti visÄ jam suteiktÄ ir jo negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ Â bei sumokėti iki Kredito sutarties nutraukimo apskaičiuotas sutartines palÅ«kanas (LR CK 6.222 str. ir LR CK 6.874 str. 2 d.). Taigi Kredito sutarties nutraukimo dienai Atsakovai privalėjo nedelsiant grÄ Å¾inti IeÅ¡kovui iÅ¡ viso 15016,02 Lt sumÄ , tačiau Å¡ios pareigos Atsakovai neįvykdo iki Å¡ios dienos.

Akivaizdu, kad per laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2010 m. rugpjūčio 3 d.) iki kreipimosi į TeismÄ su ieÅ¡kiniu dienos (2010 m. lapkričio 30 d.) laiku negražintų pinigų vertė sumažėjo. Atsakovams tinkamai vykdant Kredito sutartį arba po Kredito sutarties nutraukimo nedelsiant grÄ Å¾inus visÄ skolÄ , IeÅ¡kovas gautomis piniginėmis lėšomis bÅ«tų galėjęs disponuoti savo komercinėje veikloje (pvz. perskolinti, investuoti ir kt.). Tačiau dėl Atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų IeÅ¡kovas neturi galimybės iÅ¡vengti laiku negrÄ Å¾intų pinigų realaus nuvertėjimo ir patiria nuostolius dėl pinigų vertės sumažėjimo.

IeÅ¡kovo per minėtÄ laikotarpį patirtus nuostolius sudaro 933,35 Lt (paskaičiavimas pridedamas). Patirtų nuostolių skaičiavimui naudojamas diskontuotų pinigų srautų metodas (angl. Discounted Cash Flows), kurio pagalba ir apskaičiuojamas laiku negrÄ Å¾intų pinigų nuvertėjimas, iÅ¡reiÅ¡kiantis patirtus nuostolius dėl pinigų vertės sumažėjimo per minėtÄ laikotarpį. Patirtų nuostolių dydžiu IeÅ¡kovas grindžia reikalaujamų priteisti iÅ¡ Atsakovų netesybų dydį.Vertindamas netesybų dydžio pagrįstumo klausimÄ teismas privalo iÅ¡eiti iÅ¡ bendrų įstatyminio reguliavimo rėmų ir vertinti konkrečios bylos faktines ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kadangi netesybos gali bÅ«ti mažinamos tik objektyviai atsižvelgus į konkrečios prievolės pobÅ«dį ir sumÄ (taip pat lyginant ir su delspinigių suma), padarytÄ pažeidimÄ , to pažeidimo padarinius, skolininko elgesį ir kitus veiksnius (LAT nutartis c.b. 3K-3-358/2005; c.b.

Nr. 3K-3-107/2006; ir kt.). Atsakovai nepadarė nei vienos įmokos (atliktų mokėjimų iÅ¡klotinė pridedama) pagal Kredito sutarties mokėjimo grafikÄ . Atsakovai nerodė jokios iniciatyvos iÅ¡ savo pusės: nesikreipė į IeÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu laikinai atidėti Kredito sutartyje nustatytus mokėjimus arba refinansuoti susidariusį įsiskolinimÄ , nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ilgalaikės Kredito sutarties nevykdymas yra tik laikino pobÅ«džio ir bus tinkamai vykdomas ateityje, nenurodė kokiu bÅ«du, kada ir kokiomis sÄ lygomis jis ketina grÄ Å¾inti kreditÄ , įvykdyti kitas pinigines prievoles IeÅ¡kovui.

Be to, Atsakovai nereagavo į IeÅ¡kovo telefono skambučius, siunčiamus praneÅ¡imus ir perspėjimus apie Kredito sutarties nutraukimÄ , ignoravo IeÅ¡kovo pasiÅ«lymus iÅ¡spęsti ginÄÄ taikiai. Toks Atsakovų elgesys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningo sutarčių vykdymo principui, įtvirtintam LR CK 6.200 str. 1 d., kuri numato, jog Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (LR CK 1.89 str. 1 d.).   2005-06-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Almarina“ (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-358/2005) pabrėžiama, kad “įvertinant didesnes nei įprastos Å¡alių numatytas netesybas atsižvelgtina į tai, kad pagal sutarties pobÅ«dį ieÅ¡kovui yra svarbus laiku atliekamas apmokėjimas už suteiktas uosto paslaugas, nes nuo tinkamai vykdomų Klaipėdos jÅ«rinio uosto paslaugų naudotojų prievolių (atsiskaitymų) priklauso normalus uosto darbas, kartu ir ieÅ¡kovo Å«kinė veikla. Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovui siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, sutarties sÄ lygų atsakovo griežtas laikymasis yra svarbus ieÅ¡kovui, dėl to Å¡alių susitartas didesnis nei įprastas, delspinigių dydis laikytinas normaliu ir pateisinamu“.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad atskirais atvejais didesnis nei įprastas delspinigių dydis gali atlikti ne tik kompensacinę, bet ir rizikos ribojimo bei pažeidimo prevencijos funkcijÄ .IeÅ¡kovas Kredito sutartyje nustatydamas kredito ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminus pagrįstai tikisi gauti Å¡ias sumas bÅ«tent Kredito sutartyje nustatytais terminais. Normalus IeÅ¡kovo komercinės veiklos vykdymas tiesiogiai priklauso nuo IeÅ¡kovo įsipareigojimų pagal iÅ¡leistas obligacijas, tarpbankinių paskolų sÄ lygų ir finansinių įsipareigojimų savo klientams savalaikio vykdymo, todėl siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, Kredito sutarties ir kitų vartojimo kredito sutarčių sÄ lygų tinkamas ir savalaikis vykdymas IeÅ¡kovui yra ypač svarbus.

Tuo tarpu Kredito sutarties mokėjimo grafike nustatytos įmokos Atsakovų visai nebuvo mokamos.Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Kartu pažymėtina tai, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais ( LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2007; c.b. Nr. 3K-3-401/2008; c.b. Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-7-409/2010 pažymėta, kad „tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu.

Teismas gali pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pagrįsti praÅ¡omų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieÅ¡kovas, siekdamas pagrįsti, kad jo praÅ¡omos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Kartu pažymėtina tai, kad aptariamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieÅ¡kovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikÅ¡tas tik dėl netesybų, nepraÅ¡ant nuostolių atlyginimo.“Atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų pasekmėje IeÅ¡kovas patyrė ir toliau patiria didelių nuostolių.

Teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl IeÅ¡kovo nurodyti nuotoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai.Atsakovė V. V. su pateiktu  ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį dalyje prieÅ¡ jÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ,o patenkinti jos pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažinti negaliojančiÄ 2008-11-25 laidavimo sutartį sudarytÄ tarp V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir BIGBANKAS, filialo įm.k. 301048563, kuria Laiduotojas įsipareigoja atsakyti Kredito davėjui už visus įsipareigojimus, kurie kyla iÅ¡ vartojimo kredito sutarties Nr. 0803399/15la, sudarytos tarp Kredito davėjo ir R.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė V. V. nurodė,kad su atsakovu R. K. susipažinusi maždaug 2007 metais. Draugavę apie pusantrų metų. 2008 m. spalio mėnesį atsakovas paprašė jos, kad ji jam paskolintų 1000 litų, nes jo motina guli ligoninėje ir jai reikalinga smegenų operacija. Ji Å¡iuos pinigus jam paskolinusi. Maždaug po mėnesio atsakovas jai pasakęs, kad Å¡ių pinigų operacijai neužtenka ir jam bÅ«tinai reikia paimti paskolÄ banke.

Gavęs Å¡iÄ paskolÄ , atsakovas prižadėjo iÅ¡ jos grÄ Å¾inti jai paskolintus 1000 litų. Be to, atsakovas pasakė, kad gauti Å¡iÄ paskolÄ jam reikalingas laiduotojas, tai yra asmuo, kuris už jį užtartų, kitų atveju jam paskola iÅ¡duota nebus. Sutikusi, kadangi atsakovas jÄ patikino, kad laidavimas jai jokių neigiamų pasekmių visiÅ¡kai nesukels. 2008-11-25 su atsakovu nuėję BIGBANKĄ. Ten darbuotoja padavusi jai sutartį ir pasakė, kad reikia perskaityti ir jeigu viskas tvarkoje, pasiraÅ¡yti.

Kadangi esanti neįgali nuo vaikystės (30 proc. Darbingumo lygis) ir priklausanti VÅ¡Ä® Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centrui (pridedama – neįgaliojo pažymėjimo kopija, darbingumo lygio pažymos kopija, VÅ¡Ä® Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro pažymos kopija), todėl, negalėdama pati perskaityti teksto, papraÅ¡iusi, kad atsakovas R.K. už jÄ paskaitytų. Atsakovas greitai paskaitė ir pasakė, kad viskas tvarkoje, galinti drÄ siai pasiraÅ¡yti. Nieko blogo neįtardama pasiraÅ¡iusi sutartį.

Visa Å¡i procedÅ«ra truko labai trumpai. BIGBANKO darbuotoja jos daugiau nieko neklausė ir nieko neaiÅ¡kino.Po kurio laiko pas jÄ dingo asmens tapatybės kortelė. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jÄ pavogė atsakovas R. K. ir jÄ panaudojęs kartu su savo motina paėmė eilę momentinių kreditų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, atsakovas kartu su savo motina buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., nuosprendis įsiteisėjęs (pridedama – įsiteisėjusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio kopija).

 2010-11-02 gavusi Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. teismo įsakymÄ kartu su ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu, iÅ¡ kurio supratusi, kad vartojimo kredito sutarties Nr. 0803399/15la pagrindu iÅ¡ jos yra priteista ieÅ¡kovo naudai 10 128, 16 Lt skolos, 458,12 Lt delspinigių, 4 786,58 Lt palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å io teismo įsakymo nesupratusi, kadangi jokios vartojimo sutarties sudariusi nebuvo, todėl pateikusi prieÅ¡taravimus teismo įsakymui. 2010-12-24 gavusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo kartu su priedais.

Kad iÅ¡siaiÅ¡kinti esamÄ situacijÄ kreipusis dėl teisinės pagalbos į advokato padėjėjÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys yra grindžiamas laidavimo sutarties pagrindu, t.y. pagal laidavimo sutartį esanti prisiėmusi atsakomybę už kredito gavėjo (atsakovo) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ . Be to, jai buvo paaiÅ¡kintÄ , kad pagal tokiÄ sutartį ji atsakanti visu savo asmeniniu turtu. Tai sužinojusi, buvusi Å¡okiruota, kadangi apie jokiÄ atsakomybę, ypač turtinę, sudarant sutartį nebuvo net kalbos.

Kaip suprantanti atsakovas R. K. ir čia jÄ apgavo sakydamas, kad pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ji už jį tik užtarianti ir kad jai jokių pasekmių tai nesukels. Tačiau stebina ieÅ¡kovo BIGBANK darbuotojos veiksmai, kuri aplamai jai nieko nepaaiÅ¡kino, tik nurodė perskaityti sutartį ir pasiraÅ¡yti. Dėl to matyt ieÅ¡kovui visiÅ¡kai nerÅ«pėjo paaiÅ¡kinti sandorio Å¡alims neigiamas teisines pasekmes, o tik ieÅ¡kovui pakako matyti jos nuolatinį darbÄ ir darbo užmokesti. Dėl Å¡ių priežasčių, kad laidavimo sutartis yra sudaryta neteisėtai, jÄ suklaidinant, todėl sutartis panaikintina, remiantis LR CK 1.90 str. pagrindu.IeÅ¡kovo atstovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė,kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra aiÅ¡kiai suformuluotas reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia teisinis pagrindas. IeÅ¡kovui neaiÅ¡ku ar Atsakovė praÅ¡o pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytÄ dėl apgaulės (suklaidinimo) ar vis dėl to Atsakovė, nurodydama pagrindu LR CK 1.90 straipsnį, kreipėsi į TeismÄ dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apgaule pripažįstama sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių.

Apgaulė, formuojant Å¡alies valiÄ , pasireiÅ¡kia tuo, kad viena iÅ¡ sandorio Å¡alių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitÄ Å¡alį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Pabrėžtina, kad kitaip negu suklydus, apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį IeÅ¡kovo darbuotoja suteikė jai galimybę susipažinti ir perskaityti minėtÄ sutartį.

Pati Atsakovė neuždavė IeÅ¡kovo darbuotojai jokių klausimų susijusių su pasiraÅ¡omÄ sutartimi, įskaitant ir klausimus susijusius su pasiraÅ¡omos sutarties teisine reikÅ¡me ir jos galimomis (neigiamomis) pasekmėmis. Atsakovė susipažino su laidavimo sutarties turiniu jai priimtinu bÅ«du („ ...papraÅ¡iau, kad atsakovas už mane paskaitytų...“) ir sutartį pasirašė, tuo patvirtindama kad sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir atitinka jos tikrÄ jÄ valiÄ . Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais, todėl prieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius.

IeÅ¡kovas veikė sÄ Å¾iningai.Be to Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių IeÅ¡kovo ar jo atstovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ . PrieÅ¡ingai, Atsakovė nurodo, kad „ ...dabar suprantu, atsakovas R. K. ir čia mane apgavo...“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant tokiems Atsakovės pareiÅ¡kimams IeÅ¡kovas nėra tinkama Å¡io proceso Å¡alis ir atsakovu tokioje byloje, IeÅ¡kovo manymu, turėtų bÅ«ti R. K.. Pagal CK 1.90 straipsnį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja, kad suklydimas buvo esminis.

Å i norma nustato dvi sÄ lygas, kurioms esant ji gali bÅ«ti taikoma. Pirma, bÅ«tina konstatuoti patį suklydimo faktÄ . Antra, konstatavus suklydimo faktÄ , bÅ«tina įvertinti, ar suklydimas buvo esminis. Tik pripažinus esant abi Å¡ias sÄ lygas, sandorį galima pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. Å¡alies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis.

Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir jo galimų teisinių padarinių, prieÅ¡ atlikdamas tÄ veiksmÄ pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. To nepadaręs asmuo elgiasi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdamas jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Todėl teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tÄ klaidingÄ Ä¯sivaizdavimÄ lėmė pačios sandorio Å¡alies neapdairumas, neatidumas ar nerÅ«pestingumas (pvz. 2002 m. gruodžio 11 d. LAT CBS nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-1519/2002 m.). Kvalifikuojant suklydimÄ kaip esminį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikÅ¡mingas, kad protingas asmuo, esant analogiÅ¡kai padėčiai, bÅ«tų jÄ sudaręs kitomis sÄ lygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį, o kita Å¡alis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimÄ ir klystančios Å¡alies neinformavo apie tikrÄ jÄ padėtį, jeigu Å¡ios neatskleidimas neatitiko protingos ir sÄ Å¾iningos komercinės praktikos.

Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sÄ lyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu. Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti. Vertinant, asmuo suklydo ar ne, turi bÅ«ti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusiÄ faktinę situacijÄ , o ne pagal tÄ , kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

Atsakovės atsiliepime yra nurodyta, kad R. K. buvo nurodęs Atsakovei, kad jam reikalinga paskolÄ , kuriÄ ketina paimti banke, be to paskolai reikalingas laiduotojas. Todėl Atsakovė kartu su R. K. nuėjo į BIGBANKĄ,kurio filialo Lietuvoje pagrindinė veiklos sritis - vartojamųjų paskolų teikimas fiziniams asmenims;2. Atsakovės atsiliepime yra nurodyta, kad Atsakovė kartu su R. K. nuėjo į BIGBANKĄ 2008 m. lapkričio 25 d. Atsakovė buvo atvykusi į IeÅ¡kovo klientų aptarnavimo skyrių 2008 m. lapkričio 24 d.

TÄ dienÄ Atsakovė pateikė savo asmens tapatybės kortelę (kopija pridedama), savarankiÅ¡kai užpildė ir pasirašė klientų asmens domenų lapÄ (kopija pridedama) bei pateikė tos pačios dienos savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä (kopija pridedama). IeÅ¡kovas iÅ¡analizavęs Atsakovės ir R. K. pateiktus dokumentus, priėmė teigiamÄ sprendimÄ dėl laidavimu užtikrinamo kredito suteikimo, todėl 2008 m. lapkričio 25 d. Atsakovė kartu su R. K. dar kartÄ atvyko į IeÅ¡kovo klientų aptarnavimo skyrių ir pasirašė Å¡iuos dokumentus:

Atsakovė – laidavimo sutartį (kopija yra byloje), o R. K. vartojimo kredito sutartį (kopija yra byloje);3. Minėtų dokumentų pateikimo (2008 m. lapkričio 24 d) ir laidavimo sutarties sudarymo metu (2008 m. lapkričio 25 d.) Atsakovė nepateikė jÄ aptarnaujančiai banko darbuotojai jokių dokumentų, įskaitant Teismui pateiktus neįgaliojo pažymėjimÄ ir darbingumo lygio pažymÄ , remiantis kuriais bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadas apie Atsakovės sveikatos sutrikimus ir jos neįgalumÄ .

IeÅ¡kovo manymu Atsakovės sveikatos sutrikimas ir jos neįgalumas nereiÅ¡kia Atsakovės negalėjimo savarankiÅ¡kai sudaryti ir suprasti sudaromo sandorio teisinės reikÅ¡mės, jo pasekmių, bet kuriuo atveju Atsakovė nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Taigi Atsakovei buvo žinomi R. K. ketinimai paimti kreditÄ banke ir jos laidavimo suteikiant jam kreditÄ bÅ«tinumas. Atsakovė kartu su R. K. kelis kartus atvyko į vartojamÄ sias paskolas teikiantį BIGBANK AS filialo klientų aptarnavimo skyrių.

Atsakovė ne tik pasirašė laidavimo sutartį, bet ir atliko paruoÅ¡iamuosius tokiam sandoriui bÅ«tinus veiksmus: dienÄ prieÅ¡ tai gavo savo banko sÄ skaitos, kuriame yra užfiksuotos IeÅ¡kovo vertinamos Atsakovės pajamos, iÅ¡raÅ¡Ä , pateikė IeÅ¡kovui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ir minėtÄ iÅ¡raÅ¡Ä . Be to Atsakovė savarankiÅ¡kai užpildė ir pasirašė asmens duomenų lapÄ . Atsižvelgiant į tai, Atsakovės pareiÅ¡kimai susiję su jos suklaidinimu sudarant laidavimo sutartį, IeÅ¡kovo manymu, yra nepagrįsti.

Atsakovės elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Aukščiau nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai ir pačios Atsakovės veiksmai patvirtina, kad Atsakovė neapsvarstė galimus savo veiksmų teisinius padarinius, elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, todėl klaidingas sudaromo sandorio ir jo pasekmių įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, o nesant Ieškovo apgaulės veiksmų laidavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia LR CK 1.91 str. pagrindu.Atsakovas R.

K. su ieÅ¡kiniu sutiko,su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti.Nurodė,kad jis tuo metu su draugavęs V. V.,kartu dirbę.Kadangi turėjęs įvairių finansinių įsipareigojimų,tai kreipęsis į BIGBANK dėl paskolos gavimo.Tačiau bankas nurodė,kad jis paskolÄ gautų tik tokiu atveju,jeigu kas nors laiduotų už paskolos gavimÄ ,kadangi pas juos buvo paėmęs iÅ¡ anksčiau paskolÄ .Apie tai kalbėjęs su V. V.,kuri iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ jam padėti.Tada abu nuėję į bankÄ ,kur V.

V. pateikė savo asmens duomenis,jai buvo nurodyta pristatyti savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä .KitÄ dienÄ vėl atėję į bankÄ ,kur V. V. pateikė savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ,po to bendravo su banko darbuotoju,vartė ir skaitė jai pateiktus pasiraÅ¡yti dokumentus.Kada iÅ¡eidinėję iÅ¡ banko,tai V. V. jam nurodė,kad jeigu neatiduosi paskolos,tai tada reiks jai atiduoti.IÅ¡ to supratęs,kad V. V. banke buvo iÅ¡aiÅ¡kinta laidavimo esmė ir ji tuo metu laidavimo dokumentus pasirašė laisva valia ir suprasdama galimas pasekmes .Kaip nors specialiai apgauti V.

V. nenorėjęs,o tik vėliau susiklosčius aplinkybėms jo turti nė padėtis esmingai pasunkėjo ir negalėjęs grÄ Å¾inti paimto Å¡io kredito.IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai,prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ 2008-11-24 laidavimo užtikrinamo kredito paraiÅ¡kos(b.l.32-33)matyti,kad R. K. pateikė Å¡iÄ paraiÅ¡kÄ laiduotoju nurodydamas V. V.,bei tÄ pačiÄ dienÄ pas ieÅ¡kovÄ buvo užpildytas asmens duomenų lapas apie atsakovę V. V.,prie Å¡io lapo buvo prijungta jos asmens tapatybės kortelės kopija(b.l.100-101),bei matosi,kad 2008-11-24 iÅ¡ AB banko Swedbank buvo iÅ¡imtas V.

V. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už 2008.05.01 -2008.11.24 laikotarpį(b.l.102-130),kuris yra 2008-11-24 patvirtintas banko Swedbank antspaudu ir galėjo bÅ«ti pateiktas tik pačiai sÄ skaitos savininkei .IÅ¡ 2008-11-25 vartojimo kredito sutarties Nr.0803399/151a (b.l.34-40)matyti,kad atsakovas R. K. su ieÅ¡kovu susitarė dėl paskolos gavimo,kur laiduotoju buvo įraÅ¡yta V. V..IÅ¡ 2008-11-25 laidavimo sutarties (b.l.41-42)matyti,kad atsakovė V. V. pasirašė Å¡iÄ sutartį su ieÅ¡kovu dėl laidavimo už R.

K. vartojimo sutartimi Nr.0803399/151a numatytų įsipareigojimų tinkamÄ vykdymÄ ,kur Sutartyje yra nurodymai apie Laiduotojos teisę susipažinti su vartojimo sutartimi bei kad jai bÅ«tų per 30 dienų pateikta vartojimo sutarties Nr.0803399/151a kopija,numatyta Laiduotojo teisė reikalauti iÅ¡ kredito gavėjo gauti informacijÄ apie kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymÄ .Pati sutartis nėra didelės apimties, bei raÅ¡ytinis tekstas sudaro pusantro standartinio lapo,pavardė ir vardas prie parašų matosi yra paraÅ¡yti pačios atsakovės ranka.IÅ¡ ieÅ¡kovo atliktų minimaliai patirtų nuostolių paskaičiavimų(b.l.64-65)matyti,kad jo nuostolius sudaro 10 128,16 Lt negrÄ Å¾into kredito, 4786,58 Lt nesumokėtos palÅ«kanos ,101,28 Lt sutarties mokesčio ir 933,35 Lt delspinigių.IÅ¡ atsakovės V.

V. pateiktos darbingumo lygio pažymos(b.l.81)matyti,kad jai yra nustatytas 30 proc.darbingumo lygis,o iš atsakovo R. K. pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti,kad jam yra pripažintas 15 proc.darbingumas.Iš atsakovės V. V. pateikto 2010-11-19 Vilniaus m 3 apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-735-170/2010 (b.l.83-90)matyti,kad atsakovas R. K. buvo nuteistas LR BK 302 str.1d.(neteisėto svetimo doku mento įgijimo),300 str.1d. (dokumnento sukjlastojimo) ir 182 str.1d.(svetimo turto įgijimo sukčiaujant) dėl jo padarytų nusikalstamų veikų,panaudojant V.

V. asmens kortelę,bei V. V. parodymų teisminio nagrinėjimo metu matyti,kad jÄ su kaltinamuoju nuo 2007 m siejo draugiÅ¡ki santykiai,bei kad R. K. jos paparašęs laiduoti už jo imamÄ banko paskolÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m balandžio 4d.nutartkimi civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011 nurodė : „Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo bÅ«du užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymÄ , jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius.Laidavimas yra vienas iÅ¡ tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kuriÄ laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui.Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba bÅ«simų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai.

Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigÄ kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomÄ reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigÄ Ä¯vykdyti užtikrintÄ prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų Å¡iÄ savo pareigÄ .

Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali bÅ«ti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininkÄ ir kreditorių, bei Å¡ios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, Å¡alutinė) prievolė, siejanti laiduotojÄ ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis).

Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės <...> Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Å ios prievolės prieÅ¡ kreditorių mastÄ paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas.

Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali bÅ«ti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visiÅ¡kÄ , o dalinę atsakomybę už skolininkÄ . Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininkÄ atsako prieÅ¡ kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas. Nors laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, turi prieÅ¡ kreditorių solidariÄ jÄ prievolę, tačiau vien prievolės solidarumas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus laidavimo ypatumus, bei tai, kad prievolės solidarusis (su skolininku) pobÅ«dis reiÅ¡kia jos nedalomumÄ (ne dydžio, o subjektų prasme), nepaneigia ir nepanaikina laiduotojo prievolės akcesorinio pobÅ«džio ir tuo nulemtų jos ypatumų.

GinÄÄ dėl visiÅ¡ko laiduotojo prievolės vykdymo (skolos ir pan.) priteisimo kreditoriui nagrinėjantis teismas laiduotojo vykdytinos prievolės mastÄ nustato teismo procesinio sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, priėmimo dienÄ â€œ. 2011-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-227/2011 Lietuvos Aukščiasiasis Teismas nurodė:  “Laidavimas yra vienas iÅ¡ prievolės užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis). Pagal CK 6.81 straipsnį, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininkÄ ir kreditorių, bei Å¡ios prievolės akcesorinė (papildoma, Å¡alutinė) prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotojÄ (CK 6. 76 straipsnio 2 dalis). Laidavimo akcesoriÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga. Laidavimas, kaip skolininko prievolės užtikrinimo priemonė, įgalina kreditorių gauti visiÅ¡kÄ visų savo reikalavimų patenkinimÄ (t. y. ir papildomų, tokių kaip palÅ«kanos, netesybos ir pan.) patenkinimÄ tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę, nebent laiduotojo įsipareigojimų apimtis sumažinama laidavimo sutartyje.

Taigi laidavimo apimtį nulemia laiduotojo įsipareigojimų pagal sutartį apimtis. Negali bÅ«ti laiduojama už didesnę sumÄ , negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma virÅ¡ija skolÄ , tai ji turi bÅ«ti sumažinama iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) – taigi akcesorinei prievolei bÅ«dinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali Å¡ios virÅ¡yti. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ , netesybų sumokėjimÄ , t. y. už skolininko prievolę visa apimtimi, nebent laidavimo sutartis nustatytų kitaip (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis AB „Swedbank“ v.

G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).“ IeÅ¡kovas reikalauja prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorio, sÄ Å¾iningo, tinkamo, nustatytais terminais vykdymo. Å iuos prievolių vykdymo principus įtvirtina LR CK 6.38 str. LR CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio matyti,kad atsakovas R. K. nevykdė savo prievolės pagal 2008-11-25 sudarytÄ paskolos sutartį grÄ Å¾inant pasiskolintus pinigus.

Todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę ,remdamasis 2008-11-25 sudaryta laidavimo sutartimi reikalauti tinkamo prievolės vykdymo iÅ¡ laiduotojos V. V.. Atsakovė V. V. pateiktu ieÅ¡kiniu ginčijo jos sudarytÄ laidavimo sutartį kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus-LR CK1.90 str.pagrindu.Tačiau iÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumos matyti,kad sudarant sutartį atsakovė V. V. turėjo galimybę pilnai suprasti bei suprato sudaromos sutarties esmę ir prisiimamos prievolės laiduoti už kito atsakovo R.

K. imamÄ paskolÄ .Teisminio nagrinėjimo metu buvo matyti,kad atsakovė V. V. yra pakankamai iÅ¡silavinusi,gerai orientuota ir suprantanti vykstančius įvykius apie jÄ .Todėl teismas neranda pagrindo abejoti atsakovės V. V. buvusiu gebėjimu suvokti sudaromo sandorio (laidavimo sutarties)turiniu ,kadangi matyti,kad ji pas ieÅ¡kovÄ buvo atvykusi 2008-11-24 dienÄ bei įvykdė ieÅ¡kovo darbuotojo nurodymÄ dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir 2008-11-25 pasirašė laidavimo sutartį,gaudama vienÄ Å¡iios sutarties egzempliorių .Pagal laidavimo sutarties sÄ lygas ji turėjo teisę reikalauti per 30 d.gauti ir vartojimo kredito sutarties kopijos,t.y.ji turėjo pilnÄ galimybę susipažinti su kredito atsakovui R.

K. suteikimo sÄ lygomis ir laikydama,kad buvo pažeisti jos interesai ginčyti laidavimo sutartį.Tačiau atsakovė sutartį pradėjo ginčyti tik tada,kai ieÅ¡kovas pradėjo reikalauti suteiktos paskolos prievolės įvykdymo užtikrinimo iÅ¡ laiduotojos-atsakovės V. V..Atsakovė taip pat nepateikė jokių įsiteisėjusių sprendimų dėl atsakovo R. K. vartojimo paskolos gavimo ir jos laidavimo sutarties sudarymo ,kurie patvirtintų atsakovo R. K. panaudotÄ apgaulę ,sukčiavimÄ ar kokius kitus neteisėtus veiksmus jai sudarant laidavimo sutartį ir kurie turėtų prejudicinę galiÄ (CPK 182 str.1d.2 ir 3 p.).Todėl surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo teismui padaryti iÅ¡vadÄ ,kad atsakovė V.

V. sudarydama 2008-11-25 laidavimo sutartį bÅ«tų esmingai suklydusi ir jos sudaryta sutartis bÅ«tų aiÅ¡kiai prieÅ¡taravusi jos iÅ¡reikÅ¡tai valiai,kadangi matyti,kad ji tuo metu sutiko su kito atsakovo R. K. praÅ¡ymu bÅ«ti jam laiduotoja imamnt vartojamÄ jÄ Â paskolÄ tikėdama,kad atsakovas R. K. tinkamai vykdys savo prievolę pagal kredito sutartį ir jai jokių neigiamų pasekmių dėl tokios sutarties sudarymo nekils.Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovės V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį bei tuo pačiu nėra pagrindo netenkinti ieÅ¡kinio.Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys , privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl 5 proc. palÅ«kanų priteisimo yra pagrįstas.IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistinos ir ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl 478 Lt sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.),kur tokio mokesčio sumokėjimas patvirtinamas 201 AB Swedbank įmokos mokėjimo kvitu(b.l.18).Vadovaudamasis LR CK 6.38 str., 6.37 str. 2 d., 6.70 str., 6.256 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., LR CPK 93 str. 1 d., 259-260 ,263,258,270 str. teismas,                                                        n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį tenkinti pilnai.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R.

K. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k(duomenys neskelbtini) 15949,37 Lt (penkiolika tÅ«kstančių devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis litus trisdeÅ¡imt septynis centus) įsiskolinimo ieÅ¡kovui- BIGBANK  AS ( kodas 10183757, buveinės adresas: Ruutli 23, Tartu, Estija 51006 )veikiančiam per savo struktÅ«rinį padalinį – BIGBANK AS filialÄ ( Jogailos g.4 Vilnius,kodas 301048563, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440).Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir V.

V. a.k(duomenys neskelbtini) 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos-2010 m rugsėjo 23d.iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. K. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k(duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui BIGBANK  AS ( kodas 10183757, buveinės adresas: Ruutli 23, Tartu, Estija 51006 )veikiančiam per savo struktÅ«rinį padalinį – BIGBANK AS filialÄ ( Jogailos g.4 Vilnius,kodas 301048563, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440  478 (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.Atsakovės V.

V. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K. a.k(duomenys neskelbtini) 26,12Lt(dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus dvylika centų) ir V. V. a.k(duomenys neskelbtini) 13,06(trylika litų Å¡eÅ¡is centus) valstybei turėtų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų(paÅ¡to iÅ¡laidų).Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme. Teisėjas (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras: Teisėjas                                                           Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas