5223d0da-6df4-4b0c-a16c-6b36d2affc73 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. I-525-162/2013                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2013-9                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 38, 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 29 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Natalijai Sliževskajai, dalyvaujant atsakovei A.

P. T., 2013 m. kovo 19 d. vieÅ¡ame iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ atsakovei A. P. T. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:        pareiÅ¡kėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės A. P. T. (praÅ¡yme nurodyta A.

P. T., kas laikytina raÅ¡ymo apsirikimu) 1146,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ ir surinkimÄ laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).        PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimÄ nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ sistemÄ iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teigia, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrÄ teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavÄ .

Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas. Pažymi, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiÅ¡kai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.       Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjui pareiÅ¡kėjui 1146,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis atsakovei priklauso nuo 1995 m. lapkričio 10 d.

Atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o vietinė rinkliava paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotÄ ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e minimo pastato paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (vieno-dviejų butų gyvenamasis namas-pastatas, kotedžas) taikomas tarifas.

Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievole mokėti už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui yra siejamas ne su atliekų turėtojo faktiÅ¡kai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektÄ , esantį Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.       PareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 33,35).

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ .       Atsakovė A. P. T. su praÅ¡ymu nesutinka atsiliepimuose nurodytais argumentais.       Atsiliepimuose atsakovė nurodo, kad namo vidus nėra įrengtas ir pritaikytas apsigyventi, todėl jame negyvena. Pažymi, kad su sutuoktiniu A. T. nuo 1986 metų pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mokėdami UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui už Å¡iame bute teikiamas paslaugas nurodyto dydžio rinkliavÄ .

Sutartis dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo už gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nėra pasiraÅ¡yta, o už neatliktÄ paslaugÄ neturi mokėti. Pažymi, jog abu su sutuoktiniu yra senatvės pensininkai, jokia veikla neužsiima, Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis yra tik socialinės iÅ¡mokos, sutuoktinis turi didelių finansinių įsipareigojimų bankams ir juos vykdo tik iÅ¡ gaunamų socialinių iÅ¡mokų. Pabrėžia, kad 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas (b.l. 23-25, 36-37).

      ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjo atstovui nedalyvaujant.        Teismas konstatuoja       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ jų turėtojų ir tvarkymÄ nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).               Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, iÅ¡skyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės Å«kyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu bÅ«du. 2012 m. balandžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtojÄ pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.

Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.        Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.       Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ . Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.        Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, skelbta „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimÄ , pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis.

Vietinės rinkliavos objektas iÅ¡ esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamÄ teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamÄ vietinę rinkliavÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavÄ , kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiÅ¡kai susidariusį ir perduotÄ atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotÄ , yra konstatavęs, kad Atliekų tvarkymo įstatymas ekspresais verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo iÅ¡laidas apmokėtų tik pagal faktiÅ¡kai sukauptų komunalinių atliekų kiekį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz. 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2848/2012 ir kt.) nurodyta, kad aiÅ¡kinant bylai aktualų principÄ â€žteršėjas moka“, yra svarbi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iÅ¡ kurio atliekos atsirado, gamintojai“.

Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sÄ vokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sÄ vokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikÅ¡mes. Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ principÄ , yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir Å¡alinimo iÅ¡laidų padengimÄ , kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iÅ¡ principo visi Å¡ios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už iÅ¡laidas, susijusias su atliekų Å¡alinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formÄ ir bÅ«dus Å¡iam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).       Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ .        Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ bei įmones, turinčias tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ . Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytÄ Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iÅ¡ Vietinės rinkliavos dydžio parametro.

Vietinės rinkliavos mokėtojams suteikta ir galimybė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraÅ¡u (Nuostatų 16 punktas). Pagal Nuostatus pareiÅ¡kėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Vadovaujantis registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas parengia mokėjimo praneÅ¡imÄ apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimÄ adresÄ .

Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai). Kaip matyti, Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai:

1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotÄ ;

2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.       Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedÅ«ros tvarka, suteikiant galimybę susimokėti vietinę rinkliavÄ pagal deklaruotÄ komunalinių atliekų kiekį numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Tvarkos apraÅ¡as).

Tvarkos apraÅ¡as taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne vieÅ¡ojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos apraÅ¡o 2 punktÄ , vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ mokėti pagal deklaruojamÄ komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektÄ , tais pačiais mokestiniais metais negali bÅ«ti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė vietinės rinkliava, iÅ¡skyrus <...>.

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovė, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nusprendusi vietinę rinkliavÄ mokėti pagal deklaruojamÄ komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektÄ , savo valiÄ turėtų iÅ¡reikÅ¡ti raÅ¡tiÅ¡kai, tai yra pareiÅ¡kėjui pateikti nustatytos formos deklaracijÄ . Taigi, atsakovei raÅ¡tu neiÅ¡reiÅ¡kus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamÄ komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal vieÅ¡ajame registre nurodytÄ turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotÄ .

       Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b.l. 9-12) patvirtina, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise nuo 1995 m. lapkričio 10 d. priklauso žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad namo statyba baigta 1997 metais, baigtumo procentas – 100.        Atsakovė 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2008-2010 metus, argumentuodama tuo, kad gyvenamojo namo statyba dėl lėšų trÅ«kumo neužbaigta, jame niekada negyveno ir Å¡iuo metu negyvena, lankosi tik palaistyti dekoratyvinius augalus ir daržoves, o elektros energija kas mėnesį sunaudojama, nes pastoviai įjungtas siurblys giluminio ir iÅ¡orinio drenažo lietaus vandens iÅ¡pumpavimui (b.l. 42-43).       Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamentas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės praÅ¡ymÄ , 2011 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te Nr. (11.3)-MD3-879 nurodė, kad pateiktos pažymos neįrodo, jog nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), buvo nenaudojamas, todėl praÅ¡o Aplinkos kokybės skyriaus specialistui iÅ¡ anksto suderintu laiku sudaryti galimybę apžiÅ«rėti Å¡ias patalpas.

Nurodyta, kad po patalpų apžiÅ«ros praÅ¡ymas atleisti nuo vietinės rinkliavos bus įtrauktas į rengiamų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų projektÄ . Pažymėta, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡o 29.3 punktu Miesto Å«kio departamentas nagrinėja praÅ¡ymus, pateiktus vėliau einamųjų metų kovo 31 d. tuo atveju, jei praÅ¡ymo pateikimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kadangi A. P. T. praÅ¡yme nenurodė priežasčių, dėl kurių vėlavo pateikti praÅ¡ymÄ , todėl Miesto Å«kio departamentas praÅ¡ymo dėl vietinės rinkliavos taikymo už 2010 metus nenagrinėjo (b.l. 38).        Atsakovė, praÅ¡ydama atleisti jÄ nuo vietinės rinkliavos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamentui pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ pažymÄ , kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. vanduo adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tiekiamas (b.l.

47) bei AB „Lesto“ pažymas apie elektros energijos suvartojimÄ minėtu laikotarpiu. IÅ¡ AB „Lesto“ pažymų matosi, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. elektros energijos suvartojimas dieninėje skalėje yra 806 kWh, naktinėje – 913 kWh; nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – dieninėje skalėje yra 1202 kWh, naktinėje – 1243 kWh; nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. – dieninėje skalėje yra 1122 kWh, naktinėje – 1288 kWh (b.l. 44-46).       Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ taikymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. AD1-154 4.2 punktas numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali bÅ«ti taikoma nulinė vietinė rinkliava. Pagal minėto ApraÅ¡o 8 punktÄ vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės teise ar kita teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pageidauja, kad jam bÅ«tų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d.

KRATC pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir Å¡iuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktÄ patvirtinančius dokumentus: 8.1. AB“Lesto“ informacijÄ (turtiniam vienetui) apie sunaudotÄ elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktÄ informacijÄ (turtiniam vienetui) apie sunaudotÄ vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktÄ Ä¯rodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.

Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus praÅ¡ymus nagrinėja Miesto Å«kio departamentas (ApraÅ¡o 11 punktas). ApraÅ¡o 15 punktas numato, kad sprendimas taikyti nulinę vietinę rinkliavÄ 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai aptvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per metus.       Pateiktos AB „Lesto“ pažymos apie elektros energijos sunaudojimÄ akivaizdu, kad jis neatitinka ApraÅ¡o 15 punkte nustatyto kriterijaus nulinės vietinės rinkliavos taikymui.

IÅ¡ Miesto Å«kio departamento raÅ¡to turinio matyti, jog atsakovė turėjo sudaryti galimybę specialistams apžiÅ«rėti patalpas (nekilnojamojo turo nenaudojimo faktui pagrįsti) ir suderinti tai telefonu, tačiau atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog laukė suderinimo iÅ¡ Miesto Å«kio departamento. Taigi, atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia nekilnojamojo turto nenaudojimo fakto.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo 420,37 kv.m bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovė pagal Nuostatų 6 punktÄ yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

Pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktÄ vietinės rinkliavos dydžio parametras yra vienas gyvenamasis namas, kuriam nustatyta metinis vietinės rinkliavos dydis 330 Lt. IÅ¡ pažymos Nr. (8.2)-5R-276 matyti, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1146,00 Lt. (b.l. 8). Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ (b.l.

14) apskaičiuota pagal vietinės rinkliavos dydžio parametrÄ â€“ vienas gyvenamasis namas (kotedžas), kuriam nustatyta metinė atliekų susikaupimo norma 1,626 tonos, dauginama iÅ¡ Nuostatų 18 punkte nustatyto vietinės rinkliavos dydžio 203 Lt už vienÄ tonÄ komunalinių atliekų (1,626 t. x 203 Lt = 330 Lt).        Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl iÅ¡ jo priteistina 1146,00 Lt įsiskolinimo suma pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.        Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ė:

       pareiÅ¡kėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro praÅ¡ymÄ tenkinti.        Priteisti iÅ¡ atsakovės A. P. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 1146,00 (tÅ«kstantį Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .        Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

       Teisėja                                                                               Dalia Gumuliauskienė