2025-07-23 Nr. AB-11887-3-61-3-02652-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-806-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02652-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. S. (V. S.) ir T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami pašalinti iš apyvartos Lietuvos Respublikos asmens kodų naudojimą ir pripažinti juos negaliojančiais, taip pat priteisti pareiškėjai T. S. 15 000 Eur, o pareiškėjui V. S. 180 mlrd. Eur neturtinę žalą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2025 m. gegužės 30 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. įvardinti atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis, jų atstovus; suformuluoti aiškų, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio atitinkantį skundo reikalavimą; aiškiai nurodyti viešojo administravimo subjektą (-us), veikiantį (-čius) valstybės vardu, dėl kurio (-ių) galbūt neteisėtų veiksmų pareiškėjai prašo žalos atlyginimo; aiškiai nurodyti, iš kokių konkrečių neteisėtų kiekvieno atsakovo atstovo (t. y. atitinkamos valstybės institucijos) veiksmų pareiškėjai kildina žalą, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kiekvienas atsakovo atstovas atliko arba kokių konkrečių teisės aktuose nustatytų veiksmų neatliko; aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia aiškius skundo reikalavimus tinkamiems atsakovams ir būtent viešojo administravimo srityje; pateikti pageidavimus: ar prašo rašytinio proceso, pageidavimus dėl teismo procesinių dokumentų gavimo būdo ir bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (jei pareiškėjai pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo); sumokėti žyminį mokestį arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjai 2025 m. gegužės 23 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą „pareiškimu“ (toliau – ir patikslintas skundas), kuriame suformulavo reikalavimą įtraukti į 2025 m. gegužės 14 d. skundą trečiąsias šalis iš pareiškėjų pusės: 1. Vokietijos Federacinę Respubliką ir Rusijos Federaciją.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjų V. S. ir T. S. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2025 m. gegužės 23 d. pateikė patikslintą skundą, tačiau nustatytų trūkumų nepašalino. Nurodė, kad pareiškėjams buvo išaiškintina, jog skundo reikalavimai turi būti suformuluoti vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio nuostatomis, todėl jie turi teisę prašyti teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, prašyti priteisti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais, neveikimu ar viešojo administravimo srityje (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 88 straipsnis). Nutartyje buvo nurodyta, kad skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai (atsakovui) ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. reikalauti galima panaikinti skundžiamą atsakovo aktą (jo dalį), įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtus veiksmus, priteisti atlyginti žalą (turtinę, neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų ir pan. Pareiškėjams buvo pasiūlyta suformuluoti skundo reikalavimą(-us), atsižvelgiant į paminėtas ABTĮ nuostatas, t. y. reikalavimus reikšti atsakovui, o ne teismui, nes pareiškėjai skunde nesuformulavo aiškaus reikalavimo atsakovui, o prašo patį teismą pašalinti iš apyvartos jų asmens kodų naudojimą ir laikyti jų asmens kodus negaliojančiais. Pareiškėjams buvo išaiškinta, kad teismas nėra ir negali būti administracinės bylos šalimi, teismas taip pat neturi įstatymo suteiktos teisės perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai.

Pateiktame patikslintame skunde pareiškėjai nurodytų skundo trūkumų nepašalino, nes skunde netinkamai suformuluotų reikalavimų atsakovui apskritai nekoregavo, apie juos nekalbėjo. Skundo papildyme pareiškėjai tik nurodė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 14 d. atsakymą ir kritikavo jo turinį, nesutikdami su atsakymo teiginiais, bei nurodė papildomų aplinkybių dėl individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Almasta“ bankroto aplinkybių ir turtinių santykių. Tačiau kokį ryšį patikslintame skunde nurodytos aplinkybės turi su skundo reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjai nenurodė, todėl skundo trūkumo dėl aiškaus ir tinkamo reikalavimo nurodymo nepašalino, nenurodė, kodėl valstybė atsakinga už antstolių, bankroto administratorių, bankų veiksmus, apie kuriuos nurodoma skunde.

Teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai tinkamai nenurodo atsakovo, nes skundo įžanginėje dalyje atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Migracijos departamento, tačiau skundo tekste nurodo, jog jų teises pažeidė ir SODRA, kuri be jų sutikimo jiems suteikė draudimo kodus darbui Lietuvoje, ir valstybės įmonė Registrų centras, kuris nepagrįstai įrašė į Gyventojų registrą jų lietuviškus asmens kodu, nors pareiškėjai yra atsisakę Lietuvos pilietybės. Taigi, iš skundo nėra aišku, dėl kokio tiksliai viešojo administravimo subjekto(ų) atliktų galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjai prašo atlyginti neturtinę žalą, todėl pareiškėjams buvo pasiūlyta skundo įžanginėje dalyje aiškiai nurodyti viešojo administravimo subjektą(us), veikiantį(čius) valstybės vardu, dėl kurio(ių) galimai neteisėtų veiksmų prašo žalos atlyginimo, nes reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris adresuojamas valstybei, turi būti adresuojamas konkrečiam viešojo administravimo subjektui(ams), kurio(ių) veiksmais buvo padaryta žala. Nutartyje buvo išaiškinta, kad jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas Lietuvos valstybei dėl kelių jos institucijų veiksmų, reikalavimas turi būti adresuojamas Lietuvos valstybei, atstovaujamai pareiškėjų nurodytų viešojo administravimo subjektų - Migracijos departamento, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS), Valstybės įmonės Registrų centro, tvarkančio Gyventojų registrą. Be to, dėl skundo reikalavimo pašalinti iš apyvartos asmens kodų naudojimą ir laikyti asmens kodus negaliojančiais, buvo paaiškinta, kad pagal tokį reikalavimą atsakovu apskritai negali būti valstybė, o turi būti konkreti institucija, kuri turi įgaliojimus asmens kodų suteikimo, jų apskaitos srityje, todėl pagal nurodytus skundo reikalavimus atsakovai turėtų būti du: dėl žalos atlyginimo - valstybė, atstovaujama atitinkamų viešojo administravimo subjektų; dėl asmens kodų naudojimo pašalinimo iš apyvartos ir pripažinimo jų negaliojančiais – konkretus viešojo administravimo subjektas(ai).

Pareiškėjai patikslintame skunde nurodyto skundo trūkumo nepašalino, nes atsakovo ir jo atstovo(ų) apskritai netikslino ir nepaaiškino, kokios valstybės institucijos kuriuos skunde nurodytus veiksmus pareiškėjų atžvilgiu atliko ir iš kurių institucijų veiksmų valstybei turėtų kilti atitinkamos pasekmės dėl žalos atlyginimo bei kuri institucija atsakinga už nepašalintus iš apyvartos pareiškėjų asmens kodus ir jų naudojimą. Patikslintame skunde pareiškėjai paprašė į ginčą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Vokietijos Federacinę Respubliką ir Rusijos Federaciją, tačiau nepaaiškino, kokiu teisiniu reguliavimu ar argumentais vadovaujantis teismas turėtų tenkinti jų prašymą, ir kokias pasekmes šioms valstybėms sukeltų teismo sprendimas. Be to, tinkamai nesuformulavus skundo reikalavimų ir pagrindo apskritai neįmanoma teisingai nustatyti galimus suinteresuotus ginčo sprendimu asmenis. Teismas vertino, kad paminėto skundo trūkumo dėl atsakovo ir tinkamų jo atstovų nurodymo pareiškėjai nepašalino.

Teismas taip pat nurodė, kad nutartyje dėl trūkumų pašalinimo pareiškėjams buvo nurodyta, jog inicijuojant teisme ginčą dėl žalos atlyginimo ir reiškiant reikalavimą dėl kelių valstybės atstovų veiksmais padarytos žalos, skundo aplinkybėse turi būti aiškiai nurodyta, iš kokių konkrečių neteisėtų atitinkamos valstybės institucijos veiksmų pareiškėjai kildina žalą, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kiekviena institucija atliko, arba kokių konkrečių teisės aktuose nustatytų veiksmų neatliko. Pareiškėjams buvo išaiškinta, jog skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės bei nurodyta, jog jie gali kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo tuomet, kai egzistuoja ginčas, t. y. kai atsakovas atsisako vykdyti pareiškėjų reikalavimą, dėl kurio jie kreipiasi į teismą, tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsi į Migracijos departamentą, SODRĄ ar VĮ Registrų centrą su skunde reiškiamu reikalavimu pašalinti iš apyvartos jų asmens kodų naudojimą, o šios institucijos būtų atsisakiusios tokį prašymą patenkinti ar vilkintų prašymo nagrinėjimą. Nutartyje nurodyta, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjai skunde grindžia savo reikalavimus, skunde nurodytos painiai, chaotiškai ir iš jų sunku suprasti kuo pasireiškė neteisėti valstybės institucijų veiksmai būtent viešojo administravimo srityje, nes skunde nurodomos ir aplinkybės, susijusios su baudžiamuoju procesu, su išieškojimo procesu (antstolių veiksmais), su bankroto procesu, nors tai nėra administracinės teisės dalykas, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Nutartyje buvo nurodyta, kad šalinant nurodytus trūkumus teismui turi būti pateiktas naujas skundas, kaip savarankiškas dokumentas, atitinkantis visus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjai turėjo pateikti teismui naują vientisą skundą, kuriame būtų nurodyti visi skundo elementai, t. y. tinkamas atsakovas(ai), skundo dalykas (pareiškėjų reikalavimai) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjais grindžia savo reikalavimus).

Šiuo atveju pareiškėjai pateikė tik patikslintą skundą (pareiškimą), o ne naują, aiškų ir suprantamą skundą, ir nutartyje nurodytų trūkumų ne tik nešalino, bet savo argumentus išdėstė dar painiau. Pareiškėjai su patikslintu skundu pateikė Migracijos departamento 2025 m. gegužės 14 d. atsakymą, kuriuo buvo spręstas jų prašymas nedelsiant išduoti asmens tapatybės korteles, tačiau šio administracinio sprendimo nei skundžia, nei paaiškina, kaip jis susijęs su skunde nurodytais reikalavimais, kadangi prašymas išduoti asmens tapatybės korteles ir skunde keliamas reikalavimas pašalinti iš apyvartos jų asmens kodų naudojimą ir laikyti jų asmens kodus negaliojančiais apskritai yra vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai. Tuo tarpu patikslintame skunde dėstomos aplinkybės apie IĮ „Almasta“ bankroto aplinkybes ir turtinius santykius bei bankroto administratoriaus veiklą ne tik nepašalina skunde nurodytų trūkumų dėl skundo pagrindo neaiškumo, bet ir dar labiau daro jį neaiškiu. Nutartyje jau buvo nurodyta, kad aplinkybės, susijusios su baudžiamuoju procesu, su išieškojimo procesu (antstolių veiksmais), su bankroto procesu nėra administracinės teisės dalykas, nes tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau patikslintame skunde šie aspektai dar labiau aktualizuojami ir dar painiau dėstomi, todėl visiškai negalima suprasti, kaip jie susiję su skunde keliamu valstybės atsakomybės už žalą klausimu ir reikalavimu pašalinti iš apyvartos asmens kodų naudojimą. Taigi, skundo trūkumas dėl neaiškaus, chaotiško ir painaus skundo pagrindo nepašalintas, skundas, atitinkantis ABTĮ reikalavimus nepateiktas.

Teismas pažymėjo, kad nebuvo pašalinti kiti skundo trūkumai: nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 24 str. 2 d. 3 p.), dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.), dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose (ABTĮ 24 str. 2 d. 10 p.). Taip pat pareiškėjai nepateikė prie skundo pridėtų dokumentų užsienio kalbomis vertimų į lietuvių kalbą, tačiau pateikė naujus dokumentus rusų kalbą, kurie nėra išversti į valstybinę kalbą. Pareiškėjai taip pat patikslintame skunde nesuformulavo aiškių reikalavimų ir aiškaus skundo pagrindo, todėl nėra ir galimybės tinkamai išspręsti žyminio mokesčio pareikalavimo ar atleidimo nuo jo klausimą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė teismui patikslinto skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, nenurodė aiškių atsakovų, nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, kurie nukreipti į tinkamą atsakovą, nenurodė suprantamų ir aiškių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepateikė užsienio kalba surašytų dokumentų vertimų į valstybinę kalbą, kuria vyksta procesas pagal ABTĮ, todėl 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant prašymą, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad savo teisėms efektyviai ginti pareiškėjai gali pasinaudoti profesionalia teisine pagalba.

III. Pareiškėjai V. S. ir T. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad 2025 m. gegužės 14 d. pateiktas skundas buvo adresuotas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, todėl, remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, byla teisminga Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, vadovaudamiesi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria pareiškėjų V. S. ir T. S. skundas laikytinas nepaduotu, konstatavus, kad pareiškėjai nepašalino teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai nepašalino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pareiškėjų skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjams.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pažeidė teismingumo taisykles, kadangi byla teisminga Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, o šiuo atveju skundo priėmimo klausimą sprendė Kauno rūmai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-258-662/2018).

Reikalavimus skundo formai ir turiniui nustato ABTĮ, kuris, be kita ko, aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinimas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-649-442/2024, ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos administracinio vyriausiojo teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-49-822/2025).

Nors pareiškėjai atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų, išskyrus tai, kad pažeistas teismingumas sprendžiant skundo priėmimo klausimą Regionų administracinio teismo Kauno, o ne Vilniaus, rūmuose, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi operatyvumo ir ekonomiškumo principais, taip pat vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjams terminą pašalinti skundo trūkumus.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 3–10 punktus skunde turi būti nurodyta: pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose. Prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024)

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti tinkamą atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis, jų atstovus, suformuluoti aiškų, ABTĮ 88 straipsnio atitinkantį skundo reikalavimą, aiškiai nurodyti viešojo administravimo subjektą (-us), veikiantį (-čius) valstybės vardu, dėl kurio (-ių) galbūt neteisėtų veiksmų pareiškėjai prašo žalos atlyginimo, aiškiai nurodyti iš kokių konkrečių neteisėtų kiekvieno atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjai kildina žalą, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kiekvienas atsakovo atstovas atliko arba kokių konkrečių teisės aktuose nustatytų veiksmų neatliko, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia aiškius skundo reikalavimus tinkamiems atsakovams ir būtent viešojo administravimo srityje, pateikti ne valstybine kalba surašytų dokumentų vertimus, pateikti pageidavimus dėl proceso bei teismo procesinių dokumentų gavimo būdo, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai yra esminiai, trukdantys pradėti administracinę teiseną. Pažymėtina, kad pareiškėjai patikslintame skunde, kaip matyti iš jo turinio, nepašalino nei vieno pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo. Iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjų paduoto skundo trūkumus, nurodė konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjams įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjai šios procesinės teisės tinkamai nerealizavo, teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju buvo pažeistos teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklės (pareiškėjai skundą adresavo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams, o skundo priėmimo klausimą išsprendė Kauno rūmai).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atskirojo skundo argumento, pažymi, jog, remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, administracinė byla yra nagrinėjama teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji vieta (buveinė), jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (1 p.); kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda pareiškėjas, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, – pareiškėjo pasirinktuose teismo rūmuose (2 p.); kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – pareiškėjų bendrai pasirinktuose teismo rūmuose, kurių veiklos teritorijoje yra bent vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta (buveinė) (3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teismingumo taisyklės gali būti netaikomos, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde nurodė, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, buvimo vieta – Vilniuje. Skundas adresuotas Vilniaus m. administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas tik skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimas, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Pareiškėjų skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju buvo pažeistos teritorinio teismingumo taisyklės.

Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. liepos 8 d. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai nagrinėja 2025 m. birželio 3 d. patikslintą skundą (administracinė byla Nr. I2-13654-505/2025). Prašo administracinę bylą Nr. I2-13654-505/2025 pridėti prie šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo ir išspręsti klausimą iš esmės.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai su skundu 2025 m. birželio 3 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, 180 mlrd. neturtinei žalai atlyginti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2025 m. birželio 30 d. Kadangi pareiškėjai nepašalino teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartyje nustatytų trūkumų, Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu. Duomenų, kad pareiškėjai teismo nutartį būtų apskundę apeliacine tvarka byloje nėra, taigi teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Atskirųjų skundų padavimo tvarka yra įtvirtinta ABTĮ, kurio 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo (2 d.). Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė, ABTĮ nenumato galimybės prijungti pareiškėjų nurodytą administracinę bylą prie šios nagrinėjamos bylos ir išspręsti klausimą iš esmės. Todėl pareiškėjų prašymas administracinę bylą Nr. I2-13654-505/2025 pridėti prie šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo ir išspręsti klausimą iš esmės negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos teismo nutartis, tiek ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. S. (V. S.) ir T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Iveta Pelienė